VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

02.13. Naujausios žinios

Varnoje atidengta atminimo lenta dr. J.Basanavičiui

Minint Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmetį ant namo Bulgarijos mieste Varnoje, kuriame gyveno Lietuvos valstybės veikėjas dr. Jonas Basanavičius, vasario 12 dieną atidengta paminklinė atminimo lenta. 
Atminimo lentą oficialiai atidengė Lietuvos Respublikos ambasadorius Rumunijoje ir Bulgarijos Respublikai Arvydas Pocius kartu su Varnos miesto meru Ivanu Portnihu.
Ambasadorius A. Pocius pabrėžė, kad dr. J. Basanavičius paliko ryškų pėdsaką abiejų šalių istorijose. „Metai, praleisti Varnos miesto taryboje, dr. J. Basanavičiui suteikė politinės patirties, kuri buvo ypač svarbi jam grįžus į Lietuvą, kur jis suvaidino esminį vaidmenį Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo procese", - sakė ambasadorius.
Atminimo lenta atidengta Lietuvos Respublikos ambasados Rumunijoje ir Bulgarijos Respublikai iniciatyva, bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos garbės konsulu Bulgarijoje dr. Račo Ribarovu ir Varnos miesto savivaldybe.

Užgavėnėse sostinės Mokytojų namų kiemelyje - šimtmečio vestuvės

Vilniaus mokytojų namų kiemelis antradienio vakarą atvers vartus, degs laužai ir kvepės blynais. Čia ir dideli, ir maži, pavargę nuo tamsios, nuobodžios ir ilgos žiemos, kviečiami švęsti Užgavėnių.
O jos šiemet ypatingos - visi miestiečiai kviečiami dalyvauti šimtmečio vestuvėse. Programoje Lašininių ir Kanapinių šeimų jungtuvių puota, giminės vestuvių ritualas bei kitos tradicinės apeigos. Ar vestuvės įvyks, kaip baigsis puota, sužinos tik atėjusieji, skelbia Vilniaus mokytojų namų renginių organizatoriai. 
Šventės metu žadama daug dramų ir linksmybių. Anot šventės organizatorių, juk reikia kaip reikiant pašėlioti: primiršus padoraus elgesio normas galima bus krėsti visokias išdaigas, varyti lauk susikaupusį blogį ir pilkumą, o kartu - ir įkyrėjusią žiemą. Juk po šių linksmybių ateis kita diena, o su ja ir gavėnia - laikotarpis, kai reikės pasninkauti ir linksmybes pamiršti.
Vestuvėms gros kapela „Ratilai" (vad. Darius Mockevičius).

Per 345 tūkst. vaikų - be Vaiko pinigų

Gyventojai gana vangiai teikia prašymus dėl vadinamųjų Vaiko pinigų, nors nuo sausio nebetaikomas neapmokestinamasis pajamų dydis už kiekvieną vaiką. 
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, iki pirmadienio elektroniniu būdu ir tiesiai per savivaldybes pateikta 191 tūkst. prašymų dėl išmokos vaikui. Iš jų priimta per 113 tūkst. sprendimų dėl 158,7 tūkst. vaikų, nes vienas prašymas gali būti už du ar daugiau vaikų.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šalyje yra 504 126 vaikai iki 18 metų amžiaus, taigi, 345 426 kol kas - be Vaiko pinigų.
Seimo sprendimu, vadinamieji Vaiko pinigai nuo sausio mokami visiems šalies vaikams iki 18 metų, o jei mokosi - iki 21-erių, nepriklausomai nuo tėvų pajamų, ir siekia 30 eurų per mėnesį. Jei šeima daugiavaikė, ji gaus priedus: per mėnesį išmoka sudarys 58,5 euro už vaiką iki dvejų metų ir 45,2 euro - už vyresnius vaikus.
Prašymus pateikusieji vėliau galės gauti vaiko pinigus už praėjusius mėnesius.
Išmokai mokėti ir administruoti šiemet skirta 231,6 mln. eurų, iš kurių administravimui - 4,5 mln. eurų. Savivaldybės administravimui skirtas lėšas gali mokėdamos priemokas darbuotojams už didesnį darbo krūvį, už viršvalandžius, laikinai įtraukdamos kitų skyrių darbuotojus į šį procesą, priimdamos naujų darbuotojų.
SADM žiniomis, didžioji dalis savivaldybių atsakingai žiūri į šią joms priskirtą funkciją ir siekia visus prašymus dėl Vaiko pinigų patenkinti laiku: kitaip planuoja darbo laiką, įveda išankstinę registraciją ateinantiems į savivaldybę, pasitelkia daugiau darbuotojų. 
Visus sausį gautus prašymus išnagrinėjo ir priėmė sprendimus Ignalinos savivaldybė, iki vasario 20 dienos pagal visus sausio mėnesį gautus prašymus, dėl kurių priimti sprendimai, išmoką vaikui planuoja išmokėti Mažeikių, Rokiškio, Prienų ir kitos savivaldybės. 
Pagal Išmokų vaikams įstatymą išmokos turi pasiekti gavėjų sąskaitas iki mėnesio 25 dienos. Išmokos mokamos už praėjusį mėnesį. 
Pagal savivaldybių praktiką, išmokos mokamos nuo 10-os mėnesio dienos, tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kreipėsi į savivaldybes prašydama formuoti finansinius žiniaraščius kiekvieną savaitę, kad Vaiko pinigai pasiektų gavėjus anksčiau, nelaukiant 10-os mėnesio dienos.

Išrinkti 2018 metų G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai" laureatai

Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai" kandidatų vertinimo komisija slaptu balsavimu išrinko 2018 metų Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai" laureatus. 
Už parlamentarizmo tradicijų puoselėjimą, pilietiškumo ir demokratijos skatinimą laureatais tapo: Julius Beinortas (visuomenininkas); Elena Bradūnaitė-Aglinskienė (etninių kultūrų specialistė); Romas Kaunietis (kraštotyrininkas); Algirdas Svidinskas (etnografas). Už filantropinę veiklą, ypač jaunų žmonių saviraiškos skatinimą ir rėmimą: Rūta Elijošaitytė-Kaikarė (literatūrinių projektų kuratorė ir mecenatė); Ruslanas Linevas (verslininkas); Karolina Masiulytė-Paliulienė (kultūros veikėja); Justinas Stonys (senovinės technikos muziejaus įkūrėjas).
Už savanorystės kultūros sklaidą Lietuvoje: Daiva Nakrošienė (Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos skyriaus vedėja); Algimantas Stalilionis (kraštotyrininkas); Lina Šimkevičienė (Kelmės „Kražantės" progimnazijos pradinių klasių mokytoja); Teresė Ūksienė (Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilalės filialo pirmininkė).
Už visuomeniškai aktualią publicistiką, ugdančią tautiškumą ir dvasines vertybes: Jūratė Katinaitė (LRT radijo vyresnioji muzikos redaktorė); Jolanta Kryževičienė (LRT kultūros laidų redakcijos vyriausioji redaktorė); Leonas Peleckis-Kaktavičius (literatūros almanacho „Varpai" vyriausiasis redaktorius, rašytojas); Aldona Vladislava Vasiliauskienė (istorikė).
2018 metų Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliui „Tarnaukite Lietuvai" iš viso buvo pateikti 42 kandidatai. 
Medalis skiriamas siekiant skatinti Lietuvos visuomenę ir užsienio lietuvių bendruomenę neatlygintinai dirbti valstybės labui ir jos gerovei, reikšti ir įgyvendinti pozityvias idėjas, brandinančias visuomenės pilietiškumą, tautinę savimonę ir kultūrinį sąmoningumą. 
Medalis už visuomeninę veiklą skiriamas fiziniams ir juridiniams asmenims - Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečiams, piliečių bendruomenėms, asociacijoms ir kitiems asmenims, atitinkantiems medalio skyrimo kriterijus. 
Kandidatūras medaliui teikia valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos, asociacijos, mokslo, mokymo, kultūros įstaigos, piliečių bendruomenės, labdaros organizacijos ir kiti juridiniai asmenys. Seimo kanclerio įsakymu penkeriems metams yra sudaryta kandidatų vertinimo komisija, kuri svarsto pateiktas kandidatūras bei išrenka medalio laureatus.

Vyriausybė sutinka skirti I laipsnio valstybines pensijas Laisvės premijos laureatams

Laisvės premijos laureatams turėtų būti skiriama I laipsnio valstybinė pensija, siekianti 232 eurus. Vyriausybė pirmadienį pritarė "tvarkiečio" Petro Gražulio pateiktam įstatymo projektui.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtame nutarimo projekte teigiama, kad papildomų valstybės biudžeto lėšų asmenims, kuriems jau yra paskirtos Laisvės premijos, nereikės, nes jie jau yra valstybinių išmokų gavėjai. Turintiems teisę gauti kelias valstybines pensijas jų pasirinkimu mokama tik viena iš jų.
O nuo 2019 metų, kai išrinkti Laisvės premijos laureatai turės teisę gauti I laipsnio valstybinę pensiją, reikės po 2784 eurų kasmet. 
Seimo įsteigta 5000 eurų dydžio Laisvės premija kasmet įteikiama fiziniam arba juridiniam asmeniui, nusipelniusiam laisvei, demokratijai ir žmogaus teisėms. Premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą. 
I laipsnio valstybinė pensija yra 4 valstybinių pensijų bazių dydžio - iš viso 232 eurai. Ją turi teisę gauti ginkluoto pasipriešinimo dalyviai - kariai savanoriai; olimpinių žaidynių čempionai, parolimpinių žaidynių čempionai, kurčiųjų žaidynių čempionai; asmenys, kuriems paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija.

Prisimenant iškilius žmones, valstybės kūrėjus

Kaune, Laisvės alėjoje, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungoje, antradienio pavakarę vyks atkurtos Lietuvos valstybės 100-ojo gimtadienio minėjimas. Ta proga lankytojams bus atidarytos dvi parodos - "Nepriklausomybės kelias” (iš a.a. Henriko Kebeikio kolekcijos, kurią pristatys jo sūnus Šarūnas Kebeikis) ir R. Rimdeikos "Ženkleliai, atvirukai tautine tematika”.
"Taip pat per minėjimą atversime naująjį XXVII knygos mėgėjų draugijos metraščio VI tomą ir vieną iš jo skyrių - "Keturi iš Dvidešimties”. Jis skirtas draugijos nariams, Nepriklausomybės akto signatarams Petrui Klimui, Kaziui Bizauskui, Jurgiui Šauliui ir Mykolui Biržiškai. 
Maloniai kviečiame į susitikimą su knygos leidėjais, straipsnių autoriais - Romu Dobrovolskiu, Ričardu Vainora, redaktoriumi Laimonu Iniu. Bus pristatytos ir draugijos bei Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centro veiklos”, - Eltai sakė XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė, metraščio sudarytoja Dalia Poškienė.

Kova prieš tarpvalstybinį PVM grobstymą Lietuvai atneštų dešimtis milijonų eurų

Europos Komisija (EK) imasi kovos prieš tarpvalstybinį pridėtinės vertės mokesčio(PVM) grobstymą ir ketina atsisakyti nulinio PVM prekyboje tarp valstybių. Skaičiuojama, kad Europos Sąjungos (ES) šalys sutaupytų milijardus, o Lietuvoje biudžetas papilnėtų dešimtimis milijonų.
EK Ekonomikos valdysenos pareigūnas Lietuvoje Marius Vaščega Eltai sakė, kad spalį pateikti pasiūlymai dėl PVM sistemos pakeitimo principų sutikti palankiai ir prasidėjo ekspertinio lygmens derybos. Tačiau iššūkiai laukia dėl vienbalsiškumo.
"Šiais metais pateiksime tolesnius techninius pakeitimus, kurie leistų naujajai PVM sistemai pradėti funkcionuoti 2022 metais", - teigė M. Vaščega.
Pasak jo, dabartinė valstybių tarpusavio prekybos apmokestinimo PVM sistema vis dar grindžiama procedūromis, kurios prieš 25-erius metus buvo sukurtos kaip laikinos. Be to, prekes tarpvalstybiniu mastu leidžiama įsigyti nemokant PVM - jis sumokamas prekėms pasiekus kitą šalį, todėl galima sukčiauti. 
Taigi, Komisija siūlo, kad PVM pardavėjams būtų sumokėtas toks, koks galioja galutinio vartotojo valstybėje, o jo surinkimas vyktų vieno langelio principu internetu. Tuomet PVM surinkusi šalis turėtų jį perduoti galutinio vartotojo valstybei. 
"Esminis Komisijos siūlymų siekis - panaikinti skirtumus tarp tarpvalstybinės ir vidaus prekybos. Trumpai tariant: viena rinka - viena PVM taisyklė, kuri būtų taikoma tarpvalstybinei prekybai ir taip padėtų išvengti sukčiavimo", - komentavo M. Vaščega. 
Pasak specialisto, EK pasiūlymai dėl PVM sistemos pakeitimų orientuojami į tai, kad nulinio PVM tarpvalstybinėje prekių prekyboje nebebūtų. Numatoma, kad pradžioje jis išnyktų prekyboje prekėmis, o vėliau - ir paslaugomis. 
"Kaip pereinamąją priemonę taip pat numatome galimybę dabar galiojančią PVM sistemą su nuliniu tarifu leisti taikyti patikimo mokesčių mokėtojo statusą gausiančioms įmonėms. Kitaip tariant, sąžiningoms įmonėms numatoma ir daugiau palengvinimų", - sakė M. Vaščega. 
Pasak EK pareigūno, kadangi numatomi pakeitimai yra susiję su įmonių, o ne fizinių asmenų tarpvalstybine prekyba, galutiniams vartotojams tiesioginės įtakos jie neturės. 
Tokius EK siūlymus teigiamai vertina Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Specialiųjų užduočių valdybos viršininkas Robertas Šadianecas Eltai teigė, kad didžioji dalis mokesčių slėpimo schemų nustatoma prekyboje tarp ES šalių. 
"Į buhalteriją įtraukiami realiai neįvykę sandoriai, arba nurodomi tikrovės neatitinkantys duomenys, sandoriai su neegzistuojančiais ūkio subjektais. Prekiaujama tarp šalių narių - PVM mokėtojų, ir dėl taikomo tarifo susidaro situacija, kad įmonei atsiranda galimybė išvengti mokesčio mokėjimo. Įmonė sukaupia prievolę mokėti PVM ir po tam tikro laiko išnyksta", - sakė R. Šadianecas. 
Pasak jo, daugiausia tokių su Lietuva veikiančių schemų susiję su Latvija, Estija, Lenkija, Bulgarija, Čekija. "Tai daugiausia kaimyninės šalys, jų teisinė sistema labai panaši, automatiškai yra ir ryšiai tarp nusikaltimus darančių asmenų".
Tuo metu Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė Eltai sakė, kad yra tam tikrų pertvarkos elementų, dėl kurių reikės diskusijų. Tačiau pagrindiniam EK siūlomų pakeitimų tikslui - mažinti sukčiavimą PVM srityje - institucija pritaria ir tikisi, kad dėl pokyčių Lietuvoje nustatomi sukčiavimo mastai mažės.
R. Virvilienė teigė, kad tikėtina, jog EK siūlomiems pakeitimams įgyvendinti būtų naudojama jau dabar egzistuojanti platforma - MOSS, todėl darbo krūvis VMI nepadidėtų. 
"Be abejonės, pakeitimų įgyvendinimas reikalautų tiek šios sistemos modifikavimų, tiek atitinkamų teisės aktų (įskaitant PVM įstatymo) pakeitimų", - Eltai sakė R. Virvilienė. 
EK duomenimis, dėl tarpvalstybinio sukčiavimo PVM ES šalys narės netenka apie 50 mlrd. eurų, arba 100 eurų kiekvienam ES gyventojui per metus. Šiais pinigais gali būti finansuojamos nusikalstamos organizacijos, įskaitant teroristines. EK skaičiavimais, įgyvendinus siūlomą reformą ši suma būtų sumažinta 80 proc.
M. Vaščegos pateiktais duomenimis, vidutinė PVM nepriemoka ES siekia 11 proc., o Lietuvoje - 26 proc. Tačiau jas lemia ne vien sukčiavimas, bet ir bankrotai, mokėjimų vėlavimai ir kita. 
Anot jo, 2015 metais didžiausia PVM nepriemoka buvo skaičiuojama Rumunijoje, Slovakijoje, Graikijoje, Lietuvoje ir Italijoje. Lenkija užima 6-ąją, o Latvija 9-ąją vietas nuo pabaigos. 
VMI duomenimis, šiemet sausio 1 dieną bendra PVM nepriemoka buvo 153,3 mln. eurų, pernai - 145 mln. eurų. Eliminavus sumas, dėl kurių pasirašytos mokestinės paskolos sutartys, šios sumos šiemet atitinkamai siekė 138,7 mln. eurų, iš jos pagal patikrinimo aktus - 57,2 mln. eurų; 2017 metais -119,4 mln. eurų, iš jos pagal patikrinimo aktus - 53,1 mln. eurų.
FNTT duomenimis, per 2017 tarnybos į teismą perduotose bylose nustatyta 17,3 mln. eurų žala. Iš jų 8,5 mln. eurų sudaro nesumokėtas PVM.

Į atsargą išlydėtas Lietuvos kariuomenės generolas E. Mažeikis

Pirmadienį Iškilmingos ceremonijos metu prie Krašto apsaugos ministerijos į atsargą išlydėtas generolas majoras Edvardas Mažeikis. 
Atsisveikinimo ceremonijoje dalyvavo krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas, Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės vadovybė, pajėgų vadai ir kiti svečiai. 
„Tarnyba kariuomenėje buvo ypač prasmingas mano gyvenimo etapas. Džiaugiuosi, kad ir būdamas atsargoje galėsiu dirbti srityje, susijusioje su Europos Sąjungos gynybos pajėgumų stiprinimu", - atsisveikindamas sakė gen. mjr. E. Mažeikis.
Pasak Krašto apsaugos ministerijos, gen. mjr. E. Mažeikio garbei buvo išrikiuota Garbės sargybos kuopa su Lietuvos valstybės ir kariuomenės vėliavomis, grojo Lietuvos kariuomenės orkestras. Atsisveikinamo ceremonijos metu taip pat skambėjo ir neoficialus lakūnų himnas „Reikėjo berniukams".
Gen. mjr. E. Mažeikis nuo 2014 m. vadovavo NATO Standartizacijos biurui, įsikūrusiam NATO vadavietėje, Briuselyje. Prieš tai vadovavo Lietuvos karinėms oro pajėgoms. E. Mažeikis į Lietuvos kariuomenę atėjo turėdamas aviacinį išsilavinimą ir 1992 m. buvo paskirtas Krašto apsaugos ministerijos Aviacijos tarnybos Kovinės parengties skyriaus viršininko pavaduotoju. Vėliau vadovavo Karinių oro pajėgų Aviacijos bazei, du kartus buvo paskirtas Lietuvos karinių oro pajėgų vadu, ėjo karinio atstovo NATO ir Europos Sąjungai pareigas. Taip pat vadovavo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijai, Krašto apsaugos ministerijos Gynybos štabui. 
Gen. mjr. E. Mažeikis yra baigęs Bundesvero vadovavimo akademiją Vokietijoje, Nacionalinį gynybos universitetą Jungtinėse Amerikos Valstijose, įgijęs naikintuvų lakūno kvalifikaciją. 
Per ilgą ir garbingą tarnybos Lietuvos krašto apsaugos sistemoje laikotarpį gen. mjr. E. Mažeikis ne kartą skatintas Lietuvos Respublikos Prezidento, krašto apsaugos ministro, kariuomenės vado, pajėgų vadų apdovanojimais, tarp jų apdovanotas Lietuvos kariuomenės medaliais „Už nuopelnus" ir „Už pasižymėjimą".

L. Linkevičius: Lietuvą ir Airiją sieja istorinės patirties panašumai ir iššūkiai

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, su vizitu viešintis Airijoje, pirmadienį su šios šalies valstybės ministru lyčių lygybės, imigracijos ir integracijos klausimams Davidu Stantonu dalyvavo Korko universiteto surengtoje paskaitoje-diskusijoje „Lietuvos ir Airijos partnerystė ES 27". 
„Airija - draugiška Lietuvai šalis, su kuria sieja istorinės patirties panašumai ir iššūkiai, būdingi mažoms ES valstybėms. Tolesnę mūsų dviejų šalių vystymosi sėkmę lemia ES sėkmė. Todėl mūsų solidarumas yra kaip niekada svarbus sprendžiant politinius, saugumo ir ekonominius iššūkius, su kuriais šiandien susiduria Europa", - sakė ministras L. Linkevičius. Jis taip pat akcentavo, kad Airijoje gyvena ir dirba trečia didžiausia pasaulyje lietuvių bendruomenė, kuri yra gerai integruota ir vertinama vietos gyventojų.
Užsienio reikalų ministras kartu su Kauno savivaldybės, Vytauto Didžiojo (VDU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetų delegacijomis taip pat susitiko su Korko miesto valdžios ir universiteto atstovais. Susitikimų metu sutarta, kad Kaunas ir Korkas pradės glaudų bendradarbiavimą, o VDU ir Korko universitetas pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Netrukus bendradarbiavimą pradės ir dviejų miestų švietimo institucijos - Kauno pedagogų kvalifikacijos centras ir Korko švietimo paramos centras.
Užsienio reikalų ministras taip pat dalyvaus Lietuvos valstybingumo šimtmečio minėjime Dubline.

Lietuvos istorija mena

Lietuva vasario 13-ąją:
1906 m. Grybeliuose, Utenos rajone, gimė istorikas, žymiausios lietuvių istoriografijoje sintezės "Lietuvių istorija" (1936) vienas autorių ir redaktorius Adolfas Šapoka. Mirė 1961 m. Toronte (Kanada).
1919 m. kovose dėl Lietuvos nepriklausomybės ties Alytumi žuvo pirmasis Lietuvos karininkas Antanas Juozapavičius.
1945 m. atnaujinta Lietuvos mokslų akademijos veikla, pirmininku paskirtas akademikas Juozas Matulis.
1991 m. Vilniuje lankėsi JAV Kongreso delegacija. Kongresmenai rinko informaciją apie padėtį Lietuvoje, susitiko su šalies vadovais.
1995 m. Osle Lietuvos ir Norvegijos vyriausybių atstovai pasirašė sutartį dėl operatyvaus informavimo apie branduolines avarijas ir pasikeitimo informacija apie branduolinius objektus.
1995 m. įsteigtos Prezidentų Kazio Griniaus, Aleksandro Stulginskio ir Antano Smetonos vardinės stipendijos, kurios skiriamos talentingiems bei labiausiai pasižymėjusiems studentams.
2001 m. Lietuvos muzikos akademijoje vyko Vilniuje gimusio XX a. smuiko genijaus Jašos Heifeco gimimo 100-osioms metinėms skirtas tarptautinis smuikininkų konkursas, kuriame dalyvavo 28 smuikininkai iš 11 šalių.
2007 m. eidamas 73-iuosius metus, Čikagoje (JAV) staiga mirė žinomas lietuvių išeivijos žurnalistas, literatūros tyrinėtojas, kultūrologas Liūtas Mockūnas.
2012 m. Kaune, Žaliakalnyje, ant namo Seimų g. 5, atidengta skulptūra-atminimas skulptoriui Bernardui Bučui. Šiame name jis gyveno 1951-1979 metais.

Gyvenimu Lietuvoje labiausiai patenkinti Alytaus gyventojai

Šalies gyventojų apklausa parodė, kad gyvenimu šalyje labiausiai džiaugiasi alytiškiai, o didžiausia dalis manančių, kad reikalai valstybėje juda bloga linkme, yra Šiauliuose.
Nors per paskutinį mėnesį manančių, kad reikalai Lietuvoje krypstą į blogąją pusę, sumažėjo 8 procentiniais punktais, tačiau gyventojų dalis, kuri pesimistiškai vertina gyvenimo šalyje tendencijas, išlieka didelė. Kad reikalai Lietuvoje krypsta į blogąją pusę, mano šeši iš dešimties (60 proc.) apklaustųjų. 32 proc. situaciją Lietuvoje vertina kaip gerėjančią.
Eltos užsakymu visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai" atlikta apklausa parodė, kad didžiausi pesimistai (mano, kad reikalai šalyje blogėja) gyvena Šiaulių (73 proc.), Marijampolės (69 proc.) bei Klaipėdos (68 proc.) apskrityse.
Tuo tarpu Alytuje gyventojai, lyginant su kitais Lietuvos miestais, gyvenimą Lietuvoje vertina kur kas optimistiškiau. Tai vienintelis miestas Lietuvoje, kuriame optimistiškai vertinančiųjų ateities tendencijas yra daugiau nei pesimistų. 54 proc. alytiškių pastebi gerėjančią situaciją Lietuvoje ir 44 proc. mano, kad padėtis blogėja.
Tai, kad šalyje reikalai krypsta į gerąją pusę, kiek dažniau nurodė jaunimas iki 30 metų (46 proc.), didmiesčių gyventojai (40 proc.), respondentai su aukštuoju išsilavinimu (44 proc.) bei su didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį - per 1000 eurų (40 proc.), besimokantis jaunimas (57 proc.), specialistai ir tarnautojai (41 proc.). Tarp save priskiriančių politinei dešinei dažniau už kitus dabartine padėtimi šalyje yra nepatenkinti vyresni nei 50 metų žmonės. 66 proc. vyresnio amžiaus žmonių mano, kad reikalai iš esmės krypsta į blogąją pusę.
Šalies padėtimi taip pat labiausia nusivylę išlieka gyvenantys kaimo vietovėje (67 proc.), respondentai su mažiausiomis šeimos pajamomis - iki 600 eurų per mėnesį (66 proc.), bedarbiai ir namų šeimininkės (65 proc.). 
Lenkų ir rusų tautybių Lietuvos piliečiai taip pat tarp labiausiai nusivylusių šalies gyvenimu. 65 proc. lenkų ir 66 proc. rusų situaciją šalyje vertina neigiamai.
Apklausa vyko 2018 m. sausio 18 - 30 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1020 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 115 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, išsimokslinimą, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 proc.

Marcinkonyse atidengtas biustas Nepriklausomybės akto signatarui, kunigui A.Petruliui

Marcinkonių Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčioje atidengtas ir pašventintas atminimo ir pagarbos ženklas - biustas su Lietuvos trispalve - XX a. pradžioje trejus metus Marcinkonių parapijoje kunigavusiam ir ryškų pėdsaką šio kaimo istorijoje palikusiam Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarui, tautiškumo dvasios, lietuvybės puoselėtojui kunigui Alfonsui Petruliui.
I Iškilmėse įteikti garbingi apdovanojimai žmonėms, prisidėjusiems ir prisidedantiems prie Lietuvos Nepriklausomybės puoselėjimo.
Biustą pašventinęs klebonas Povilas Paukštė ragino branginti tokių žmonių, kaip kunigas A. Petrulis, atminimą, nes jie savo gyvenimą pašventė garbingai atlikdami savo pareigą Tėvynei.
A. Petrulio biustą su Lietuvos trispalve iš lieto akmens sukūręs žymus skulptorius Nerijus Kavaliauskas sakė, kad jam didelė garbė įamžinti ryškią Lietuvos asmenybę ir vieną iš Lietuvos valstybės kūrėjų.
Šios gražios idėjos įgyvendinimą finansavęs buvęs parlamentaras Gediminas Jakavonis dėkojo Marcinkonių kaimo bendruomenei, kuri patriotiškai palaikė tokią prasmingą idėją įamžinti čia kadaise kunigavusį Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarą A. Petrulį. 
Iškilmėse už patriotiškumo ir pilietiškumo sklaidą generolo Tado Kosciuškos kryžiumi apdovanotas kunigas P. Paukštė. Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio sąjūdžio ženklai įteikti Marcinkonių seniūnijos seniūnui Viliui Petraškai, Marcinkonių bendruomenės pirmininkei Rimutei Avižinienei bei skulptoriui N. Kavaliauskui.
Laisvės kovotojų kryžiaus ordinais apdovanoti savanoriai, 1990-1991 metais Vilniuje ir Vilniaus apskrityje vieni iš pirmųjų drąsiai atlikę pareigą Tėvynei.
Kun. A. Petrulis visą savo gyvenimą dirbo ir gyveno tarp paprastų parapijiečių, rūpindamasis ne tik jų sielovada, bet ir švietimu, raštingumu, lietuvybės skleidimu ir įtvirtinimu, prisidėjo prie Valstybės pamatų kūrimo. 
Į Marcinkonių parapiją A. Petrulis buvo atkeltas vyskupo įsakymu ir čia kunigauti pradėjo 1908 m. spalį. Marcinkonių parapijoje, kuri nepaisant įvairiausių okupacijų, buvo tikrai lietuviškas kraštas, kunigas tęsė ne tik dvasininko darbą, bet ir švietėjišką veiklą. Suvokdamas, kad neraštingus žmones tobulėti skatina meno saviveikla, jis Marcinkonyse įsteigė gausų ir balsingą bažnyčios chorą, kuris ne tik giedojo bažnytines giesmes, bet ir lietuviškas, ypač patriotines, dainas. A. Petrulio rūpesčiu buvo atnaujinta ir Marcinkonių bažnyčia, joje įrengti skambūs vargonai. 
Būsimasis Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, kunigas A. Petrulis gimė 1873 m. rugpjūčio 4 d. Katališkių kaime, Vabalninko valsčiuje, Biržų apskrityje, lietuviškoje stipraus ūkininko šeimoje. Tėvai Juozas ir Izabelė turėjo penkis vaikus. Alfonsas buvo vyriausiasis vaikas šeimoje. Jis iš pradžių buvo mokomas namuose, daraktorius jį mokė lietuvių ir lenkų kalbos. Nuo 1885 m. būsimasis dvasininkas mokslus tęsė Šiaulių ir Panevėžio gimnazijoje. 1891 m. įstojo į Žemaičių kunigų seminariją Kaune. Mokėsi gerai, tačiau baigus mokslus, į kunigus nebuvo įšventintas dėl jauno amžiaus. 1895 m. išvyko į užsienį ir įstojo į Lvovo veterinarijos institutą, kur studijavo dvejus metus, tačiau mokslų nebaigė. 1897 m. A. Petrulis grįžo į Lietuvą ir įstojo į Vilniaus kunigų seminariją. Seminarijos vadovybė jį, kaip gabų seminaristą pasiuntė į Petrapilio dvasinę akademiją - prestižinę aukštąją mokyklą. Tačiau atšiauraus vietos klimato jis neištvėrė, nes buvo nestiprios sveikatos. Tad 1899 m. buvo grąžintas į Vilnių ir tų pačių metų pavasarį įšventintas į kunigus. Po šventinimų A. Petrulis gavo puikų paskyrimą į Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią vikaru. Bet jau tų pačių metų pabaigoje, 1899 m. gruodį, išsiųstas į Bagdonavos (dabartinė Baltarusija) filiją filistu. 
A.Petrulis mokėjo lenkų, rusų, vokiečių, prancūzų, lotynų kalbas. Bažnyčios vyresnybei užkliuvo lietuvių kalba, mat, dar būdamas vikaru, jis jau pradėjo rūpintis lietuvių kalbos įvedimu bažnyčioje. O lenkiška bažnytinė vadovybė negalėjo taikstytis su tokiu jauno dvasininko įžūlumu, nepaklusnumu ir tvirtu pasiryžimu ginti lietuvių kalbą. Nuo tada jam buvo sunaikintos visos galimybės dirbti didelėse parapijose. 1901 sausio 27 d. Vilniaus vyskupo įsakymu jis buvo perkeltas į Joniškį, Giedraičių parapiją klebonu. Čia A. Petrulis ne tik nenutraukė savo ikšiolinės veiklos, bet ir užmezgė ryšį su knygnešiais. Tad nespėjus Giedraičiuose įsitvirtinti, 1903 m. rugpjūčio 16 d. A. Petrulis perkeltas į Maišiagalą klebonu. 1904 m. lankydamas parapijiečius ir kalėdodamas Maišiagalos parapijoje, kunigas įsitikino, kad daugelyje kaimų žmonės kalba lietuviškai. Tad atkaklusis lietuvybės skleidėjas nusprendė lietuvių kalbą pamažu įvesti ir bažnyčioje - vieną kartą į mėnesį savo pamokslus pradėjo sakyti lietuviškai. Gavęs vyskupo leidimą, kartą per savaitę pradėjo lietuviškai vesti vaikų katekizaciją. Toks dvasininko elgesys labai užrūstino vietinius dvarininkus. Jie pradėjo siuntinėti melagingas žinutes į lenkų laikraščius. Kunigą Alfonsą Petrulį vyskupui skundė bei melagingas žinutes į įvairius lenkiškus laikraščius rašinėjo ir kiti lenkuojantys parapijiečiai. 
Už pernelyg aktyvią lietuvybės veiklą kunigas A. Petrulis 1907 m. buvo iškeltas iš Maišiagalos ir nublokštas į tolimą Nalibokų parapiją. Tuo metu Vilniaus vyskupijos ribos siekė Lydą. 
1908 m. spalio mėnesį kun. A. Petrulis vyskupo įsakymu buvo perkeltas į Marcinkonių parapiją Varėnos rajone. Po trejeto metų, 1911-aisiais, A. Petrulis turėjo palikti Marcinkonis. Šį kartą jis paskiriamas klebonu į Pivašiūnus, Alytaus rajoną. Čia jam likimas lėmė darbuotis ilgiausiai - net 18 metų. 
Ryškų pėdsaką paliko ir kun. Alfonso Petrulio dalyvavimas politinėje veikloje. 
1917 m. liepos 10 d. A. Petrulis kartu su kitais Vilniaus lietuviais inteligentais pasirašė memorandumą Vokietijos kancleriui Georgei Michaeliui, kuriame pabrėžiama, kad lietuviai „negali kitaip sau vaizduotis savo ateities, kaip tik nepriklausomybės pavidalu". Jis buvo organizacinio komiteto narys Vilniaus konferencijai parengti. Vilniaus konferencija buvo sušaukta 1917 m. rugsėjo 18 d. Dalyvavo ir buvo išrinktas į Tautos Tarybą, vienerius metus buvo jos sekretoriumi. 1918 m. vasario 16 d. kartu su kitais Tarybos nariais pasirašė Nepriklausomos Lietuvos Valstybės Atkūrimo Aktą. 1918 m. dalyvavo Lozanoje vykusioje ketvirtojoje lietuvių konferencijoje.
1918 m. rugsėjo mėnesį A. Petrulis, Antanas Smetona ir Martynas Yčas aplankė popiežiaus nuncijų Miunchene ir perdavė prašymą popiežiui pripažinti Lietuvos nepriklausomybę ir suteikti jai apaštališkąjį palaiminimą. 1918 m. lapkričio mėnesį signataras dirbo Lietuvos Tarybos komisijoje, rengusioje pirmąją laikinėją Lietuvos Respublikos Konstituciją. 
Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą, kun. A. Petrulis buvo suimtas, atvežtas į Vilnių, o po kurio laiko paleistas. Suėmus antrą kartą, jam pavyko pabėgti ir pasitraukti į Kauną. 
Šio iškilaus dvasininko atminimas įamžintas jo tėviškėje Katališkiuose. Ten stovi paminklinis akmuo. Paminklinė lenta yra Pivašiūnuose prie bažnyčios, koplytstulpis Paparčiuose, paminklinis akmuo Maišiagaloje, Alfonso Petrulio aikštė ir Alfonso Petrulio gimnazija Musninkuose.

Vyriausybės rūmuose - fotografijų paroda „Gimę Vasario 16-ąją"

Vyriausybės rūmuose pirmadienį atidaryta paroda „Gimę Vasario 16-ąją", kurioje eksponuojamos Vyriausybės kanceliarijos darbuotojos Birutės Simanavičienės fotografijos.
„Šis prasmingas ir unikalus socialinis projektas - ne tik galimybė pamatyti šimtmetį sutinkančią Lietuvą per jos žmones - jų portretus ir jų mintis, bet ir puikus įrodymas, kokie kūrybingi, kupini idėjų ir meilės Tėvynei žmonės dirba kartu su mumis", - teigė Premjeras Saulius Skvernelis.
Parodoje eksponuojami portretai ir trumpos gyvenimo istorijos tų, kurie savo gimimą mini kartu su Lietuvos Laisvės ir Nepriklausomybės diena, šiemet sutampančia su valstybės atkūrimo šimtmečio sukaktimi. Gimti šią svarbią dieną jiems visiems reiškia būti patriotiškumo dvasios ir meilės Tėvynei ambasadoriais.
Ministras Pirmininkas pasveikino fotografijų herojus, gimusius Vasario 16-ąją, linkėjo iškilmingos bei kupinos pasididžiavimo atkurtos Lietuvos 100-mečio šventės. Kiekvienam iš jų įteikta Lietuvos valstybės trispalvė.
„Pasididžiavimą savo šalimi išreikškime aukštai iškeldami Lietuvos Laisvės ir Nepriklausomybės simbolį. Tegu mūsų namuose plevėsuojančios Trispalvės ne tik rodo, kokia stipri ir vieninga tauta esame, bet ir leidžia didžiuotis, kad esame šios valstybės piliečiai," - parodos atidaryme kalbėjo Ministras Primininkas.
Parodoje eksponuojamos 27 vasario 16-ąją gimusių Lietuvos piliečių iš įvairių Lietuvos kampelių fotografijos. Parodos autorė B. Simanavičienė šiai parodai ruošėsi daugiau nei pusę metų, o herojų ieškojo ir per pažįstamus, ir socialiniuose tinkluose.
„Pati idėja gimė kartu su fotomėgėjų asociacijos „Fotoexpress.Lt" prezidente Alina Akcijonaitiene, vėliau išplėtojau ją siekdama atspindėti visą Lietuvą: ne tik portretus, bet ir žmonių mintis", - pasakojo parodos autorė.
„Lietuva graži ne tik savo gamta, bet ypač žmonėmis. Kartu su šios parodos herojais, kuriuos drąsiai vadinu Šimtmečio herojais, išgyvenau jų linksmas ir liūdnas istorijas. Jie tokie įvairūs, kaip ir pati Lietuva: nuo vienų iki 103 metų, įvairių tautybių, įvairių profesijų žmonės, darbštūs, drąsūs ir išmintingi, nuveikę daug darbų mūsų šaliai", - kalbėjo B. Simanavičienė.
Viena parodos herojų sesuo Romualda iš Panevėžio, vienuolė kotrynietė, prisimena: „Su a. a. broliu dvyniu Petru šįmet kartu būtume šventę valstybės 100-metį ir savo 85-metį. Sovietmečiu su kitomis seserimis slapčia platinom „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką", kitą draudžiamą spaudą. Nesustabdė nė saugumas. Norėtųsi, kad dabartinis jaunimas suprastų, jog laisvė - tai ne vien pinigai, kad atsigręžtų į tikėjimą, turėtų idealą, gyventų prasmingai, būtų laimingi ir kitus darytų laimingus".
Paroda „Gimę Vasario 16-ąją" Vyriausybės rūmuose bus eksponuojama iki vasario 28 dienos.

VU dovana Lietuvai: 100 „Kelrodžių žvaigždžių" atskirties vaikams

Vilniaus universitetas (VU) į mokyklas išleis pirmuosius savanorius-mentorius, kurie taps „Kelrodėmis žvaigždėmis" socialinėje atskirtyje gyvenantiems vaikams. 
Studentų mentorystės programą „Kelrodė žvaigždė" Vilniaus universitetas inicijavo bendradarbiaudamas su Izraelio ambasada. Projekto įkvėpėjas Amosas Carmelis ir organizacija „Perach"- viena sėkmingiausių švietimo iniciatyvų, kilusių Izraelyje. 
Šiandien „Kelrodė žvaigždė" spindi 25 pasaulio valstybių nuo Naujosios Zelandijos iki Čilės, programoje dalyvaujančių asmenų skaičius siekia šimtus tūkstančių.
Pirmąją kelrodėmis žvaigždėmis atskirties vaikams tapsiančių savanorių-mentorių laidą VU išleis vasario viduryje.
Studentai dalį savo laiko skirs bendravimui su 3-6 klasių vaikais iš nepasiturinčių ar naujai į šalį atvykusių, socialinę atskirtį patiriančių šeimų.
Projekto tikslas - užmegzti ryšį tarp dviejų socialinių grupių, kurios vargu ar susitiktų ir galėtų bendrauti. Studentai padės vaikams, kuriems sunkiau sekasi mokytis, bendrauti, kuriems reikia gero pavyzdžio - vyresniojo draugo.
Bendradarbiaujant su Vilniaus savivaldybe, Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos vidurinėmis mokyklomis ir vaikų dienos centrais, 2018 metais bus atrinkta 100 vaikų, kurių kiekvienas turės po savo Kelrodę žvaigždę - VU studentą savanorį.
Mentoriai su jaunaisiais draugais bendraus mažiausiai dvi valandas per savaitę.
Užsiėmimai vyks namuose, universitete, žaidimo aikštelėse, bibliotekose, muziejuose. Juos prižiūrės „Kelrodės žvaigždės" koordinatoriai, tačiau mentorius ir vaikas bus laisvi spręsti, ką veikti - ruošti namų darbus, žaisti kompiuterinius žaidimus ar futbolą, eiti į filmus, leisti laisvalaikį gamtoje ir pan.
Projekto iniciatoriams svarbiausia, kad mentoriai daug labiau įsitraukia į bendruomenės klausimų sprendimą. Tyrimai rodo, kad tokiuose projektuose dalyvaujantys mentoriai po dešimties metų daugiau pasiekia pasirinktose srityse. Jie patys geriau save vertina, pasitiki savimi, o studijavę pedagogiką tampa geresni mokytojai. 
Projekte dalyvavę vaikai daug sparčiau mokosi, kelia sau didesnius tikslus, siekia aukštojo mokslo.
Antradienio vakarą Izraelio ambasadorius Amiras Maimonas savo rezidencijoje rengia priėmimą Vilniaus universiteto studentams - projekto "Kelrodė žvaigždė" savanoriams-mentoriams, į kurį pakviesta iniciatyvą palaikanti švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, Vilniaus universiteto prorektorė Birutė Švedaitė-Sakalauskė, Vilniaus savivaldybės atstovai, projektą įgyvendinantys asmenys.

Šimtmečiui skirtais pašto ženklais norima priminti Lietuvos istoriją

Lietuvos šimtmečio proga specialiai išleistais proginiais pašto ženklais norima priminti valstybės istoriją, teigia pašto atstovė. 
Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtos serijos paskutiniuose dviejuose pašto ženkluose įamžinti Lietuvos nepriklausomybės akto signatarų namai ir prof. Liudo Mažylio surastas 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybos nutarimo dėl Lietuvos nepriklausomybės skelbimo notifikavimo originalas.
"Jau trečius metus leidžiame pašto ženklų seriją, kuria siekiame įamžinti Lietuvos kelią į nepriklausomybę. Nuo 2016 metų leidžiamuose pašto ženkluose įamžinti Lietuvos istorijai svarbūs įvykiai", - pašto ženklų pristatyme pirmadienį sakė Pašto ženklų tarnybos vadovė Inga Dundulienė. 
Vasario 16-osios aktą atradęs profesorius Liudas Mažylis pristatyme juokavo, kad pradeda suprasti, kaip jaučiasi nedemokratiškų valstybių vadovai, matydami ant pašto ženklų savo atvaizdą. Nes, nors ant ženklo jis pats ir nėra pavaizduotas, akto vaizdavimas leidžia suprasti šį jausmą. 
Susisiekimo ministro Roko Masiulio teigimu, pašto ženkluose įamžinti įvykiai padės ateities kartoms geriau pažinti istoriją.
"Turime prisiminti, ar mes ją išlaikysime, ar ją turėsime, todėl privalome žinoti savo šalies istoriją", - pristatyme sakė R. Masiulis. 
Dailininkė, pašto ženklų autorė Aušrelė Radkevičienė teigia, kad kurdama pašto ženklus jautėsi pratęsianti savo vyro darbus, kuris taip pat fiksavo istorines akimirkas pašto ženkluose.
"Džiaugiuosi, kad man teko laimė apipavidalinti šiuos ženklus, prie jų dirbome porą metų, ir turiu pasakyti, kad čia ne tik mano asmeninis darbas. Dalyvavo daug žmonių, kurie sprendė, kas turi būti pavaizduoti pašto ženkluose. Ir aš siūliau, ir istorikai, ir leidybinė grupė. Aišku, trečiasis buvo lengviausiai išspręstas, nes radinys Liudo Mažylio daugiausiai džiaugsmo atnešė", - sakė ji.
Pašto ženklų bloką sukūrė dailininkė Aušrelė Ratkevičienė. Kiekvieno pašto ženklo nominalas - 1,16 euro. Proginis dviejų pašto ženklų blokas iš serijos "Lietuvos valstybės atkūrimui - 100 metų" išleidžiamas 25 tūkst. egzempliorių tiražu.

Turkija įspėjo JAV taisyti arba nutraukti įtemptus santykius

Turkija pirmadienį įspėjo JAV, kad atėjo laikas arba taisyti, arba nutraukti dvišalius santykius, kurie dėl Turkijos operacijos Sirijoje tapo itin įtempti. 
Remiantis naujienų agentūros dpa pranešimais, Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu įspėjo, kad Vašingtonas ir Ankara susiduria su didžiule problema dėl pasitikėjimo, ir pirmadienį pareiškė, kad santykiai tarp abiejų šalių arba pradės gerėti, arba visiškai nutrūks. 
Tokius žodžius ministras išsakė dieną po JAV patarėjo nacionalinio saugumo klausimais H. R. McMasterio vizito Turkijoje ir prieš šią savaitę numatytą JAV valstybės sekretoriaus Rexo Tillersono apsilankymą Ankaroje. 
"Mūsų santykiai atsidūrė kritinėje padėtyje. Mes arba pataisysime santykius, arba šie santykiai bus visiškai sužlugdyti. Nėra kitos pasirinkimo galimybės", - sakė M. Cavusoglu ir reikalavo iš JAV konkrečių veiksmų, o ne pažadų. 
Ministro teigimu, pagrindinis santykiams kenkiantis veiksnys - nuomonių skirtumai dėl Sirijos. Praėjusį mėnesį Ankara pradėjo karinę operaciją prieš kurdų Liaudies apsaugos dalinius (YPG) Afrino anklave Šiaurės Sirijoje. Turkija laiko YPG uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK) atšaka, tuo tarpu JAV glaudžiai bendradarbiauja su YPG kovoje prieš "Islamo valstybės" (IS) ekstremistų grupuote ir suteikia jiems ginklų. 
Turkija taip pat piktinasi tuo, kad Vašingtonas neišdavė Pensilvanijoje įsikūrusio musulmonų pamokslininko Fethullaho Guleno, kurį Turkija kaltina nepavykusio karinio perversmo 2016 metų liepą Turkijoje organizavimu. 
M. Cavusoglu pridūrė, kad pokalbiuose su R. Tillersonu bus aptariamas "pašlijusio pasitikėjimo" atkūrimas, ir kartu apkaltino Vašingtoną darant "dideles klaidas" dėl F. Guleno ir YPG.

Nacionalinio stadiono komisija atmetė R. Načajaus pretenziją

Nacionalinio stadiono konkurso komisija atmetė iškritusios dalyvės įmonės „Vilniaus nacionalinio stadiono" pretenziją ir neleido toliau bendrovei dalyvauti konkurse. 
Bendrovės atstovė Ieva Skurdauskaitė Eltai patvirtino, kad įmonė ketina skųsti komisijos sprendimą teismui. 
"Dabar ruošiami dokumentai ir bus kreipiamasi į teismą, kaip skelbta ir anksčiau", - apie "Vilniaus nacionalinio stadiono" sprendimą informavo I. Skurdauskaitė. 
"Vilniaus nacionalinio stadiono" vadovo ir akcininko Renato Načajaus teigimu, Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pripažino, kad reikalavimas konkurso pasiūlymą pateikti per elektroninę sistemą yra neaktualus, o jo aprašymas nepritaikytas pirkimų sistemai. 
„Keldami nacionalinio stadiono pasiūlymą į sistemą, nuosekliai laikėmės konkurso sąlygose nurodytomis pateikimo procedūromis, tačiau paskutiniame etape susidūrėme su visai kitokia situacija - net įvykdžius visas sąlygas, pasiūlymo pateikti nepavyko. Reaguodami į šią situaciją, kreipėmės į VPT ir iš jų sulaukėme oficialaus rašto, kuriuo patvirtinama, kad sąlygose nurodytas procedūros aprašymas yra neaktualus ir nėra skirtas pateikti pasiūlymą CVP IS priemonėmis", - pranešime teigė R. Načajus. 
Anot jo, iš CVP puslapio po bendrovės skundo buvo pašalintas neaktualus aprašymas. Tačiau, anot R. Načajaus, šiuo atveju atsakomybės niekas neprisiima. 
„Situacija, kai konkursas vykdomas pagal klaidinamas sąlygas, kurias mes sąžiningai vykdėme ir dėl to vėliau buvome išmesti, yra ne tik neteisinga mūsų atžvilgiu, bet ir apskritai netoleruotina nacionalinės reikšmės konkurse. Jei visi būtų vadovavęsi sąlygose nurodytu procedūros aprašymu, nė vienas dalyvis nebūtų pateikęs pasiūlymo, nes procedūros buvo neįgyvendinamos", - pranešime teigė įmonės vadovas ir akcininkas R. Načajus. 
Kita, pasak R. Načajaus, svarbi klaida - konkurso sąlygose buvo nurodymas pasiūlymą pasirašyti saugiu elektroniniu parašu nedetalizuojant jo rūšies. Sistema be kliūčių leido sukelti pasiūlymą į sistemą ir tik bandant jį pateikti paaiškėjo, kad tinka tik elektroninis parašas USB laikmenoje, nors sąlygose tai nebuvo nurodyta. 
77,886 mln. eurų vertės pasiūlymą bendrovė ruošė bendradarbiaudama "Amsterdam Arena" ir Turkijos "KAYI Insaat" grupe. Lenkijos "Budimex", anksčiau dalyvavusi konsorciume, iš jo pasitraukė dar prieš pateikiant pasiūlymą. 
Sausio pabaigoje konkurso komisija oficialiai pripažino "Vilniaus nacionalinio stadiono" pasiūlymą netinkamai pateiktą ir nusprendė, kad vienintele konkurso dalyve lieka koncerno "Icor" įmonė „Axis Industries". Ši stadiono kompleksą pasiūlė pastatyti už 79,9 mln. eurų. Bendrovė tikisi, kad stadioną pastatytų per trejus metus. Sutartį pasirašyti planuojama 2019 metais. 
"Vilniaus nacionalinis stadionas" pašalintas, nes dokumentus pateikė užklijuotame voke, o ne per elektroninę sistemą, kaip reikalaujama sąlygose.

Ukrainos žiniasklaida praneša, kad M. Saakašvilis išsiųstas į Lenkiją

Ukrainos Naujųjų jėgų judėjimo vadovas, buvęs Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis pirmadienį apie 16 valandą Kijevo laiku užsakomuoju reisu išskrido iš Ukrainos į Lenkiją, praneša portalas "tsn.ua", remdamasis savo šaltiniais.
"Tai ne deportavimas, o readmisija - nelegalo grąžinimas į tą šalį, iš kurios jis nelegaliai atvyko", - rašo leidinys.
Naujienų agentūra "Interfax-Ukraina" neturi šios informacijos patvirtinimo ar paneigimo iš oficialių šaltinių. 
Anksčiau M. Saakašvilio bendražygiai pranešė, kad pirmadienį vyrai maskuojamosiomis uniformomis sulaikė politiką viename iš restoranų Kijevo centre.
M. Saakašvilis, kuriam atimta Ukrainos pilietybė, praėjusių metų rugsėjo pradžioje su šalininkų pagalba prasiveržė pro pasieniečių kordoną ir pateko į Ukrainos teritoriją iš Lenkijos.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi vasario 13-osios įvykiai pasaulio istorijoje:
1542 m. už neištikimybę mirties bausme nubausta Anglijos karaliaus Henriko VIII penktoji žmona Catherine'a Howard.
1571 m. mirė italų skulptorius ir rašytojas Benvenutas Cellinis, labiausiai žinomas dėl Persėjo, laikančio Medūzos galvą, statulos.
1668 m. Ispanija pagal Lisabonos sutartį pripažino Portugalijos nepriklausomybę.
1741 m. pradėtas pardavinėti pirmasis JAV žurnalas "Amerikos žurnalas, arba Mėnesinė politinės padėties britų kolonijose apžvalga" ("The American Magazine, or a Monthly View of the Political State of the British Colonies").
1849 m. gimė lordas Randolphas Churchillis, britų konservatorių politikas ir būsimojo šalies ministro pirmininko Winstono tėvas.
1858 m. seras Richardas Burtonas ir kapitonas Johnas Speke'as tapo pirmaisiais europiečiais, Rytų Afrikoje aptikusiais Tanganikos ežerą.
1883 m. mirė vokiečių kompozitorius Wilhelmas Richardas Wagneris. Tarp geriausių jo darbų yra operos "Nybelungo žiedas", "Tristanas ir Izolda" bei "Parsifalis".
1895 m. broliai Lumiere'ai Prancūzijoje užpatentavo mašiną "chronofotografinėms nuotraukoms daryti ir žiūrėti" - vieną iš pirmųjų projektorių.
1931 m. Naujasis Delis oficialiai tapo Indijos sostine. Iki to laiko šalies sostine buvo Kalkuta.
1945 m. po 50 dienų trukusios apsiausties, per kurią žuvo 50 tūkst. vokiečių kareivių, rusai paėmė Vengrijos sostinę Budapeštą.
1945 m. Didžiosios Britanijos ir JAV karinės oro pajėgos daugiau kaip 14 valandų bombardavo Vokietijos Drezdeno miestą - per šiuos oro antskrydžius žuvo per 35 tūkst. žmonių.
1959 m. prekyboje pasirodė lėlė Barbė. Žinomiausią žmonijos istorijoje lėlę sukūrė amerikiečių verslininkė Rutha Handler.
1974 m. gimė Anglijos dainininkas Robbie Williamsas. 
1974 m. Nobelio premijos laureatas Aleksandras Solženicynas buvo deportuotas iš Sovietų Sąjungos, iš jo atimta sovietų pilietybė.
1975 m. praėjus septyniems mėnesiams po invazijos į Kiprą turkai okupuotoje salos dalyje paskelbė Kipro turkų federacinę valstybę.
1983 m. viename iš Turino (Italija) kino teatrų kilus gaisrui žuvo 64 žmonės.
1991 m. JAV iš raketų apšaudžius Bagdado priešlėktuvinės apsaugos slėptuvę čia, manoma, žuvo apie 400 civilių, daugiausiai moterų ir vaikų.
1998 m. specialus suvažiavimas balsavo už tai, kad Australija taptų respublika, ir pažadėjo 1999 metais surengti referendumą dėl konstitucinio atsiskyrimo nuo Didžiosios Britanijos. Per referendumą laimėjo vadinamieji monarchistai, pasisakę už status quo.
2001 m. amerikietė Ann Bancroft ir norvegė Liv Arnesen tapo pirmosiomis moterimis, slidėmis kirtusiomis Antarktidą. 2,7 tūkst. kilometrų įveikti joms prireikė 90 dienų.
2002 m. Škotijos parlamentas uždraudė medžioti lapes, ir Škotija tapo pirmąja Didžiosios Britanijos teritorija, kurioje buvo uždraustas šimtmečių tradicijas turintis aukštuomenės pomėgis.
2008 m. Australijos premjeras Kevinas Ruddas žengė istorinį žingsnį ir atsiprašė Australijos čiabuvių už ilgus metus trukusį negarbingą ir žeminamą elgesį su jais.
2014 m. Italijos demokratų partijos lyderis Matteo'us Renzis paragino atsistatydinti naująją vyriausybę ir šalies ministrą pirmininką Enricą Lettą.

Izraelis svarsto aneksuoti žydų gyvenvietes

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pareiškė kalbėjęsis su Jungtinėmis Valstijomis apie galimybę prisijungti žydų gyvenvietes okupuotame Vakarų Krante. Kiek toli šie pokalbiai pažengė, jis neatskleidė, informuoja agentūra "Reuters".
B. Netanyahu, anot jo partijos "Likud" atstovo, parlamentarams teigė kurį laiką su JAV atstovais kalbėjęs apie Izraelio teisės taikymą gyvenvietėms. Toks žingsnis prilygtų teritorijų aneksijai.
JAV prezidento administracija tai paneigė. JAV lieka įsipareigojusios taikos procesui regione, sakė Baltųjų rūmų atstovas. "Jungtinės Valstijos ir Izraelis niekuomet nekalbėjo apie tokį pasiūlymą", - pabrėžė jis. Tada B. Netanyahu biuras paaiškino, kad premjeras tik informavo JAV apie planuojamus teisės aktus.
B. Netanjahu žodžiai sukėlė griežtą palestiniečių kritiką. Dauguma valstybių žydų gyvenvietes Vakarų Krante laiko neteisėtomis. Gyvenviečių prijungimas prie Izraelio valstybės teritorijos greičiausiai sulauktų tarptautinių protestų.
1967 metais Izraelis po karo užėmė Vakarų Krantą, kurį tada kontroliavo Jordanija. Vakarų Krante ir Rytų Jeruzalėje tarp maždaug 3 mln. palestiniečių gyvena 600 000 žydų naujakurių.
Gyvenviečių aneksija sužlugdytų pastangas išgelbėti Artimųjų Rytų taikos procesą, sakė palestiniečių prezidento Mahmudo Abbaso atstovas.

Atgal