VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Į pradžią

02.12. Naujausios žinios

02.12. Šiandien, 11 val. Signatarų namuose (Pilies g. 26) prof. Liudas Mažylis ir susisiekimo ministras Rokas Masiulis pristatys Lietuvos pašto proginių pašto ženklų seriją, kurioje įamžintas ir profesoriaus atrastas Vasario 16-osios dokumentas

Tris metus iš eilės leista pašto ženklų blokų serija „Lietuvos valstybės atkūrimui – 100 metų“ įamžina esminius Lietuvos valstybės atkūrimo simbolius: vieną ryškiausių XIX a. tautinio atgimimo puoselėtojų – dr. J. Basanavičių, pirmuosius lietuviškus laikraščius „Aušrą“ ir „Varpą“, spaudos atgavimą, Didįjį Vilniaus Seimą, Vilniaus konferenciją, Signatarų namus bei prof. Liudo Mažylio surastą 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybos nutarimo dėl Lietuvos nepriklausomybes skelbimo notifikavimo originalą.

Proginių pašto ženklų blokų serijos pristatyme dalyvaus:

- Susisiekimo ministras Rokas Masiulis;

-Profesorius, filatelistas Liudas Mažylis;

-Proginių pašto ženklų dailininkė Aušrelė Ratkevičienė;

-Lietuvos pašto atstovai.

Renginio metu ant proginės pašto ženklų blokų serijos parašus dės prof. L. Mažylis, svečiams bus atvira Signatarų namų ekspozicija.

Kaune - vieša diskusija "Lietuva prieš šimtmetį ir dabar: kompromisų paieškos"

Pirmadienio vakarą Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriuje visuomenės atstovai aiškinsis, kaip, įvertinus praeitį, kurti ateities Lietuvą.
Viešoje diskusijoje "Lietuva prieš šimtmetį ir dabar: kompromisų paieškos" dalyvaus Lietuvos istorijos instituto direktorius, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Rimantas Miknys, Kauno įgulos karininkų ramovės viršininkas majoras Donatas Mazurkevičius, Kauno šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų) vienuolyno vikaras brolis Juozapas Marija Žukauskas OFM, projekto "Misija Sibiras" vadovė Raminta Kėželytė, Neries regioninio parko paveldo komunikacijos specialistė kultūrologė Karolina Želvė, Vilniaus universiteto filosofijos doktorantas, politologas Vytautas Sinica. Renginį moderuos Kauno miesto muziejaus muziejininkas, VDU istorijos doktorantas Simonas Jazavita. 
"Norime įvertinti laisvos demokratinės Lietuvos privalumus, todėl diskusijai sukvietėme įvairaus amžiaus, lyčių, profesijų, politinių pažiūrų atstovus - aktyvius Lietuvos piliečius, su kuriais diskutuosime apie praeities ir dabarties ryšį, istorijos įamžinimo būdus. Sieksime, kad istorija kalbėtų dabarčiai, kalbėtų mums visiems. Kad leistų mums Vasario 16-osios nepriklausomybės akto signatarų pavyzdžiu atidėti nesutarimus į šoną, siekiant didesnio gėrio Lietuvai", - pasakojo diskusijos moderatorius S. Jazavita.

Lietuvos šimtmečio proga moksleiviai bendraus su astronautais

Dviejų sostinės mokyklų moksleiviams susiklostė unikali galimybė - naudodami ryšio techniką jie galės susisiekti ir pabendrauti su Tarptautinės kosminės stoties astronautais.
Europos kosmoso agentūrai buvo pateiktos 52 paraiškos iš Europos mokyklų. Iš jų atrinkta 10 projektų, o vienas jų - Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos ir J. Basanavičiaus gimnazijos moksleivių edukacinis projektas. Iš 10 vietų 3 buvo rezervuotos Vokietijos mokykloms, nes tuo metu Tarptautinėje kosminėje stotyje bus Vokietijos astronautas Alexanderis Gerstas.
Dvi Lietuvos mokyklos, pavadintos Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro, Lietuvos Tarybos pirmininko Jono Basanavičiaus vardu - Vilniaus J. Basanavičiaus progimnazija ir Vilniaus J. Basanavičiaus gimnazija - inicijavo projektą "Tiltas tarp Lietuvos ir kosmoso".
Moksleiviai galės užduoti klausimus Tarptautinės kosminės stoties astronautams Europos kosmoso agentūros paskirtu laiku. Ryšio seansas su orbitoje esančiais astronautais numatomas pirmadienį.
Moksleiviams talkins ir ryšio technika bei techniniu pasirengimu rūpinasi Vilniaus universiteto radijo klubas ir Lietuvos radijo mėgėjų draugija.
Lietuvos valstybės šimtmečio proga dviejų sostinės mokyklų sukurtas projektas "Tiltas tarp Lietuvos ir kosmoso" apima daugybę įvairių edukacinių veiklų: mokslinę konferenciją, filmo sukūrimą, mokinių darbų parodą Seime ir mokyklose, matematikos ir fizikos uždavinių konkursą, susijusį su kosmosu, mokyklos reprezentacinės sienos J. Basanavičiaus gimnazijoje dekoravimą, dainuojamosios poezijos festivalį, mokinių debatus, kitas veiklas.

Kokią žinią perduoda Pažaislio vienuolyno paveikslai ir freskos?

Pažaislio kamaldulių vienuolyno ir jo dailės mums pavydi visa Europa, įsitikinusi menotyrininkė, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Laima Šinkūnaitė, šį kultūrinį ir religinį ansamblį nuosekliai tyrinėjanti nuo 1986 m. Trys dešimtmečiai intensyvaus darbo nenuėjo veltui – mokslininkei pavyko atskleisti, kaip Pažaislis atrodė prieš kelis šimtmečius, ir iššifruoti jo architektūros bei dailės prasmes.

Pažaislio kamaldulių vienuolynas iš kitų panašaus tipo ansamblių išsiskiria tuo, kad jo paveiksluose ir freskose galima rasti visus Senojo ir Naujojo testamentų siužetus. Tokių paslaptingų ir išsamių pasakojimų neaptinkama niekur kitur. Pasak profesorės, religinių epizodų apstu visur – nuo granito akmenų iki varpinės.

 „Šiuose paveiksluose ir freskose slypi amžių išmintis. Kiekvienas jų turi savą žinią, o visi kartu jie sudaro darnią visumą. Pažaislyje galima užmegzti itin intymią pažintį su Senuoju ir Naujuoju testamentais“, – sako mokslininkė.

Prof. L. Šinkūnaitė ne tik tyrinėjo vienuolyną ir jo aplinką, bet ir aktyviai dalyvavo jį tvarkant, rūpinosi jo atnaujinimu. Deja, pasikeitus prižiūrėtojams, ansambliui nepavyko išvengti permainų. Profesorei apmaudžiausia, kad vienuolyno fundatorių Pacų menės vietoje dabar įkurdintas restoranas,  visiškai nederantis su nuo seno čia tvyrojusia aura.

Pažaislio kamaldulių vienuolynas ne be reikalo laikomas vienu unikaliausių Lietuvos baroko paveldo objektų. Nuo visuomenės atsiskyrusių kamaldulių vienuolių ordinas įkurtas XI a. Italijoje, o Lietuvoje egzistavo tik du tokie vienuolynai – Pažaislio ir Vygrių.

Pažaislis nuo seno išsiskyrė mįslinga trauka, žmonės apie jį kūrė įvairias istorijas. Pats vienuolynas daugeliui bažnyčių statytojų buvo pavyzdys. Šiam statiniui grėsmė buvo iškilusi XIX a. antroje pusėje, kai jį buvo bandoma pertvarkyti į cerkvę.

Prof. L. Šinkūnaitės darbai ir nuoseklūs tyrimai nugulė į monografiją „Kelionė į Ramybės kalną: Pažaislio kamaldulių vienuolyno dailės ikonologija“. Šiame darbe mokslininkė atskleidžia ir įvertina turtingą daugiasluoksnę kamaldulių vienuolyno, kaip vientiso baroko  epochos  kūrinio,  ikonografinę programą. Įžvalgiai paaiškina įvairias ansamblio dailėje ir architektūroje užkoduotas gilumines anuometės pasaulėjautos ir dvasingumo persmelktas prasmes.

Pažaislio ansamblio moksliniai tyrimai ir jų rezultatai svariai prisideda prie Lietuvos meno istorijos mokslo formavimo ir plėtotės. Prof. L. Šinkūnaitė įtaigiai aktualizuoja šio objekto išskirtinumą Lietuvos ir pasaulio  kultūros paveldo kontekste, prisideda prie jo vertės pažinimo ir išsaugojimo.

Prof. L. Šinkūnaitė buvo nominuota 2017 metų Lietuvos mokslo premijai už mokslo darbą „Kelionė į Ramybės kalną: Pažaislio kamaldulių vienuolyno dailės ikonologija“.

Kuveite prasideda tris dienas truksianti konferencija, skirta Irako atstatymui

Kuveite pirmadienį prasideda tris dienas truksianti konferencija, skirta sugriauto Irako atstatymui. Irako premjero Haidero al-Abadžio duomenimis, po pergalės prieš "Islamo valstybės" (IS) džihadistus, dešimtmečius trukusių sankcijų ir karo šaliai atstatyti reikia 100 mlrd. dolerių (81,6 mlrd. eurų). Didelė žala esą padaryta naftos pramonei, elektros tinklams ir gamybos infrastruktūrai, taip pat vandens tiekimo sistemoms bei sanitariniams įrenginiams.
Pirmąją konferencijos dieną bus kalbama apie tarptautinių organizacijų paramą atstatant šalį, antrąjį - apie privataus sektoriaus vaidmenį. Į konferenciją laukiama atvykstant daugiau kaip 2 000 įmonių ir verslininkų. Trečiąją dieną tikimasi šalių donorių pažadų. Tarp konferencijos dalyvių bus JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas.

Lietuvos istorija mena

Lietuva vasario 12-ąją:
1939 m. Vatikane mirė popiežius Pijus XI, savo valdymo laikais įkūręs Lietuvos bažnytinę provinciją (1926), lankęsis Lietuvoje, skyręs didelę sumą pinigų Kauno jėzuitų gimnazijai atstatyti.
1998 m. Prezidentūroje pristatytas dokumentinis videofilmas "Lietuvos Respublikos Prezidentai". Jame pasakojama apie tris tarpukario Lietuvos Prezidentus - Antaną Smetoną, Aleksandrą Stulginskį ir Kazį Grinių.
2000 m. pirmą kartą per Europos dailiojo čiuožimo čempionatų istoriją apdovanojimai atiteko ir Lietuvos sportininkams. Čiuožėjai Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas laimėjo bronzos medalius.
2002 m. Ignalinos rajone atidaryta nauja Valstybės sienos apsaugos tarnybos Tverečiaus užkarda.
2004 m. visų 50 JAV valstijų vicegubernatoriai Lietuvos ambasadoje Vašingtone dalyvavo priėmime, skirtame Lietuvos valstybės atkūrimo dienai - Vasario 16-ajai paminėti.
2009 m. su pirmuoju vizitu per 17 valdymo savo šaliai metų į Lietuvą atvyko Tadžikistano prezidentas Emomalis Rachmonas.
2009 m. Nacionalinės ir valstybinės meno premijų laureatas profesorius dirigentas Saulius Sondeckis Vilniaus rotušės menėje apdovanotas Žygimanto Augusto medaliu.
2011 m. Lietuvos ir Islandijos užsienio reikalų ministrai Audronius Ažubalis ir Ossuras Skarphedinssonas Vilniuje atidengė atminimo lentą, skirtą Islandijos parlamento sprendimui prieš dvidešimt metų pripažinti Lietuvos nepriklausomybę.

Seime eksponuojama verba, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti

Seimo narės Ritos Tamašunienės iniciatyva Seimo II rūmų parodų galerijoje eksponuojama įspūdingo dydžio verba, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti.

Šimtmečio verbą (230x65 cm), sudarytą iš šimto volelinių verbyčių su Lietuvos vėliavos spalvomis, nurišo Čekoniškių verbų ir buities seklyčios amatininkė, tautodailininkė Teresa Michalkevič.

Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijoje veikianti Čekoniškių verbų ir buities seklyčia įkurta 2000 m. sausio 26 d., kai verbų pynėjų ansamblis „Cicha Nowinka“ šventė savo kūrybinės veiklos 5 metų jubiliejų. Čia įrengtoje ir su Vilniaus krašto tradicijomis, papročiais ir kultūra supažindinančioje ekspozicijoje pristatomos įvairių dydžių, savitų formų – volelinės, plokščiosios, rykštelinės, figūrinės ir kt. – Vilniaus kraštui būdingos verbos ir buities reikmenys.

Šimtmečio verbą Seimo II rūmų parodų galerijoje lankytojai gali apžiūrėti iki vasario 19 d. kasdien 8–17 val. Įėjimas laisvas.

Prezidentė pareiškė užuojautą dėl lėktuvo katastrofos Rusijoje

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė užuojautą Rusijos žmonėms dėl daugybę gyvybių nusinešusios lėktuvo katastrofos.
Šalies vadovė palinkėjo stiprybės aukų šeimoms ir artimiesiems.
Kaip jau skelbta, vos pakilęs iš Maskvos Domodedovo oro uosto sudužo Rusijos keleivinis lėktuvas. Juo skrido 71 žmogus. Į Urale esantį Orsko miestą skridęs oro linijų bendrovės "Saratov Airlines" lėktuvas "An-148" sudužo netoli Maskvos esančiame Ramenskio rajone. Remiantis Rusijos naujienų agentūrų pranešimais, orlaivyje buvo 65 keleiviai ir šeši įgulos nariai.

A. Merkel ragina ES ir Lenkiją rasti sprendimą dėl pabėgėlių kvotų

Vokietijos kanclerė Angela Merkel tikisi, kad Briuselio ir Varšuvos ginčas dėl pabėgėlių kvotų bus sėkmingai išspręstas. Tai ji pareiškė šeštadienį publikuotoje savaitinėje tinklalaidėje, rašo TASS.
Pasak Vokietijos kanclerės, šalių nuomonės dėl pabėgėlių perkėlimo išsiskyrė, todėl reikia tęsti derybas. A. Merkel mano, kad bus pasiektas "solidarus ir europietiškas" problemos sprendimas. Tokią nuomonę Vokietijos kanclerė išsakė prieš vasario 16 d. įvyksiantį Lenkijos premjero Mateuszo Morawieckio vizitą.
"Visi mes įstoję į Europos Sąjungą prisiėmėme atsakomybę laikytis teisinių principų. Jeigu šia tema kyla kokių nors klausimų, abejonių ar kritiškų pastabų, tai jas reikia intensyviai aptarti. Dėl to aš tikiuosi, kad derybos tarp Lenkijos premjero ir Europos Komisijos bus sėkmingos", - pabrėžė A. Merkel.
2015 m. rudenį buvo nuspręsta, kad ES narės turėtų pasidalinti Graikijai ir Italijai tenkančią pabėgėlių naštą ir 160 tūkst. ten tuo metu buvusių migrantų turėtų būti perkelta į kitas ES šalis. Valstybėms narėms atitekusios pabėgėlių kvotos buvo apskaičiuotos atsižvelgiant į jų gyventojų skaičių. Prieš kvotas pasisakė ne tik Lenkija, bet ir Vengrija, Čekija, Slovakija.

Ramiojo vandenyno saloms ruošiantis ciklonui Gitai, Tongoje paskelbta nepaprastoji padėtis

Ramiojo vandenyno salų tautoms ruošiantis ciklonui Gitai, Tongos Karalystėje paskelbta nepaprastoji padėtis, o sostinėje Nukualofoje įvesta komendanto valanda.
Ketvirtos kategorijos audra jau padarė didelės žalos Samoa valstybei Ramiajame vandenyne ir Amerikos Samoai. 
Manoma, kad ciklonas pirmadienį vakare pasieks pagrindinę Tongos salyno salą Tongatapu kaip penktos kategorijos ciklonas. Tongatapu saloje gyvena daugiau kaip 70 tūkst. gyventojų ir joje yra įsikūrusi sostinė Nukualofa. 
Pirmadienį Tongos vyriausybė paskelbė nepaprastąją padėtį ir prašė vietos gyventojų apsirūpinti maisto, gėlo vandens ir degalų atsargomis. Tongos policijos vadas Stephenas Caldwellas žiniasklaidai sakė, kad vyriausybė centriniame Nukualofos verslo rajone įvedė komendanto valandą, kuri įsigalios nuo 21 val. vakaro.
"Tai daroma, siekiant labiau apsaugoti žmones ir turtą, todėl prašome visuomenės supratimo ir šiuo metu naudotis sveiku protu", - teigė jis.
Policija taip pat prašė visuomenės vengti kelių ir laikytis atokiai nuo pakrantės, įspėjama dėl didžiulių bangų ir potvynių žemai esančiose srityse. Pagrindinėje Tongatapu saloje, taip pat Haapai salų grupėje ir Evos saloje buvo įsteigti evakuacijos centrai.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi vasario 12-osios įvykiai pasaulio istorijoje:
1554 m. už valstybės išdavimą mirties bausme nubausta ledi Jane Grey. Ji 1553 metais devynias dienas buvo Anglijos karaliene.
1733 m. į Savanos vietovę dabartinėje Džordžijos valstijoje atvyko pirmieji anglų kolonistai, vadovaujami filantropo Jameso Edwardo Oglethorpe'o.
1768 m. Florencijoje gimė paskutinis Šventosios Romos imperijos imperatorius Fransua II.
1804 m. mirė vokiečių filosofas Immanuelis Kantas.
1809 m. gimė gamtininkas ir veikalo "Rūšių atsiradimas natūraliosios atrankos būdu, arba Pranašesnių veislių išlikimas kovoje dėl būvio" autorius Charlesas Darwinas.
1809 m. gimė 16-asis JAV prezidentas Abrahamas Lincolnas. 1865 m. balandžio 14 d. jis buvo nušautas Vašingtone, Fordo teatre.
1818 m. Santjage paskelbta apie Čilės nepriklausomybę nuo Ispanijos.
1912 m. atsistatydinus Kinijos Cingų dinastijai, paskelbta laikinoji respublika, vadovaujama Sun Yat-senas.
1924 m., praėjus 15 mėnesių nuo Egipto faraono Tutanchamono kapo atradimo, atidarytas jo sarkofagas.
1961 m. Sovietų Sąjunga į Venerą paleido tarpplanetinę kosminę stotį.
1979 m. Rodezijoje per aviakatastrofą žuvo 59 žmonės. Jų lėktuvą numušė nacionalistiniai partizanai.
1986 m. Didžioji Britanija ir Prancūzija pasirašė sutartį dėl tunelio po Lamanšo sąsiauriu statybos.
1992 m. Kroatijoje dislokuotos Jungtinių Tautų (JT) taikos palaikymo pajėgos.
1992 m. įsigaliojo pirmoji Mongolijos nekomunistinė konstitucija.
1994 m. daugiau kaip 100 žmonių dalyvavo labdarai skirtame 50 kilometrų žygyje tuneliu po Lamanšu. Jie tapo pirmaisiais, kurie po ledynmečių pėsti iš Prancūzijos pasiekė Didžiąją Britaniją.
1996 m. Yasseras Arafatas pradėjo eiti palestiniečių prezidento pareigas.
2001 m. mokslininkai pirmą kartą paskelbė žmogaus genetinio kodo seką.
2002 m. Jungtinių Tautų tribunole Hagoje prasidėjo buvusio Jugoslavijos prezidento Slobodano Miloševičiaus teismas dėl Kroatijoje ir Kosove įvykdytų nusikaltimų žmoniškumui bei 1991-1995 metais Bosnijoje vykdyto genocido.
2002 m. Irane prie Choramabado miesto nukrito ir sudužo vietos aviakompanijos lėktuvas "Tu-154". Žuvo visi 117 juo skridę keleiviai ir įgulos nariai.
2004 m. Izraelis nusprendė boikotuoti vasario 23 dieną Tarptautiniame Teisingumo Teisme Hagoje vyksiančius svarstymus dėl prieštaringai vertinamos saugumo sienos statybos Vakarų krante. Tokį sprendimą po Izraelio ekspertų rekomendacijos priėmė vyriausybės vadovas Arielis Scharonas ir svarbiausi šalies ministrai.
2009 m. JAV Bafalo mieste į namą įsirėžus lėktuvui žuvo 49 žmonės. Žuvo 44 keleiviai, 4 įgulos nariai bei vienas ant žemės buvęs žmogus.
2012 m. mirė airių aktorius Davidas Kelly'is, 2005 metais Timo Burtono režisuotame filme "Čarlis ir šokolado fabrikas" vaidinęs Senelį Džo.
2013 m. Šiaurės Korėja paskelbė sėkmingai atlikusi branduolinio įtaiso, kurį vėliau būtų galima panaudoti karo tikslais, bandymą.
2016 m. Fidžis tapo pirmąja šalimi, ratifikavusia Jungtinių Tautų (JT) klimato susitarimą. 

Milijardierius D. Sorosas vėl paaukojo lėšų "Brexit" priešininkams

JAV milijardierius George'as Sorosas, anot žiniasklaidos, ir toliau remia Didžiosios Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos (ES) priešininkus. Organizacija "Best for Britain" iš jo sulauks dar 100 000 svarų, rašo laikraštis "Guardian", kuriuo remiasi agentūra "Reuters".
Taip legendinis investuotojas esą reaguoja į prieš jį nukreiptas dešiniosios spaudos atakas. G. Sorosas minėtai organizacijai, kuri agituoja už Didžiosios Britanijos pasilikimą ES, jau praėjusią savaitę pervedė 400 000 svarų. 
Britų vyriausybė tvirtina, kad sprendimas 2019-aisiais išstoti iš Bendrijos yra galutinis.

Pirmąją Bolivijoje vykstančio Oruro karnavalo dieną žuvo 21 žmogus

Nelaimės aptemdė šį savaitgalį Bolivijoje prasidėjusį Oruro karnavalą. Per atskirus incidentus žuvo 21 žmogus ir dar 72 buvo sužeisti.
Remiantis pranešimais, Oruro karnavale sprogus gatvės prekeivio naudojamam dujų balionui, žuvo mažiausiai aštuoni žmonės ir 47 buvo sužeisti. Sunkiausiai sužeisti žmonės sraigtasparniu nugabenti į La Paso miesto ligoninę. Tarp žuvusiųjų - trys vaikai.
Šimtus tūkstančių lankytojų pritraukiančiame karnavale būta ir kitų nelaimingų atsitikimų. Policijos ir vietos pareigūnų teigimu, didžioji dalis kitų aukų žuvo per eismo įvykius. 
Du šimtmečius rengiamas Oruro karnavalas pritraukia apie pusę milijono lankytojų. 2001 metais UNESCO įtraukė karnavalą į Žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.

Pjongčango žaidynių dailiojo čiuožimo komandų varžybose triumfavo kanadiečiai

Pjongčango žiemos olimpinių žaidynių dailiojo čiuožimo komandų varžybas laimėjo Kanados atstovai. Jie surinko 73 taškus.
Sidabro medalius iškovojo Rusijos čiuožėjai (66 tšk.), o bronzą pelnė JAV komanda (62 tšk.).
Solistų laisvojoje programoje pirmadienį geriausiai pasirodė triskart pasaulio čempionas kanadietis Patrickas Chanas (179,75 tšk.), antras buvo rusas Michailas Koliada (173,57 tšk.), trečias - amerikietis Adamas Ripponas (172,98 tšk.).
Solisčių laisvąją programą geriausiai atliko rusė Alina Zagitova (158,08 tšk.), antrąją vietą užėmė JAV atstovė Mirai Nagasu (137,53 tšk.), trečiąją - kanadietė Gabrielle Daleman (137,14 tšk.).
Ledo šokių laisvojoje programoje triumfavo 2010 metų Vankuverio žaidynių bei triskart pasaulio čempionai kanadiečiai Tessa Virtue ir Scottas Moiras (118,10 tšk.). Antrąją vietą užėmė JAV čiuožėjai Maia ir Alexas Shibutani (112,01 tšk.), o trečiąją - rusai Jekaterina Bobrova ir Dmitrijus Solovjovas (110,43 tšk.).
Varžybas pradėjo dešimties šalių komandos, o laisvąsias programas atliko penkios stipriausios ekipos.

Atgal