VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Į pradžią

01.11. Naujausios žinios

Pernai iš Lietuvos emigravo 57,2 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų

Šių metų sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 mln. 810 tūkst. nuolatinių gyventojų (2017 m. sausio 1 d. - 2 mln. 848 tūkst.), remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Per praėjusius metus nuolatinių gyventojų skaičius sumažėjo 37,8 tūkst. (1,3 proc.), 2016 m. - 40,7 tūkst. (1,4 proc.). 
Pernai gimė 29,6 tūkst. kūdikių. Gimusių kūdikių skaičius, palyginti su 2016 metais, sumažėjo 1 tūkst., arba 3,3 proc.
2017-aisiais mirė 39,5 tūkst. žmonių - tai 1,6 tūkst. (4 proc.) mažiau negu prieš metus. Pernai tūkstančiui gyventojų teko 14 mirusiųjų (2016 m. - 14,3). 
2017 m. 9,9 tūkst. daugiau žmonių mirė negu gimė kūdikių, 2016 m. - 10,5 tūkst.
2017 m. iš Lietuvos emigravo 57,2 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų. Emigrantų skaičius, palyginti su 2016 metais, padidėjo 6,9 tūkst., arba 13,8 proc. Pasak Statistikos departamento, emigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, padidėjo nuo 17,5 (2016 m.) iki 20,2 (2017 m.). Beveik pusė (24,8 tūkst., arba 43,3 proc.) visų emigrantų išvyko į Jungtinę Karalystę, 6,4 tūkst. (11,1 proc.) - į Norvegiją, 4,9 tūkst. (8,6 proc.) - į Vokietiją, 3,8 tūkst. (6,7 proc.) - į Airiją. 
2017 m. į Lietuvą imigravo 29,3 tūkst. žmonių, tai 9,2 tūkst. (45,5 proc.) daugiau negu 2016 m. Pernai tūkstančiui gyventojų teko 10,4 imigranto, 2016 m. - 7. 
2017-aisiais į Lietuvą grįžo gyventi 18,8 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių ir jie sudarė 64,2 proc. visų imigrantų. Grįžusių Lietuvos Respublikos piliečių skaičius, palyginti su 2016 m., padidėjo 4,6 tūkst. (32,6 proc.). 
2017 m. į šalį imigravo 10,5 tūkst. užsieniečių ir jie sudarė 35,8 proc. visų imigrantų. Imigravusių užsieniečių skaičius, palyginti su 2016 m., padidėjo 4,5 tūkst. (1,8 karto).
Beveik pusė (4,4 tūkst., arba 42,2 proc.) 2017 m. imigravusių užsieniečių buvo Ukrainos piliečiai, 2,8 tūkst. (26,6 proc.) - Baltarusijos, 673 (6,4 proc.) - Rusijos piliečiai.
2017 m. 27,9 tūkst. daugiau žmonių emigravo negu imigravo, 2016 m. - 30,2 tūkst.
2017 m. buvo įregistruota 20,9 tūkst. santuokų (2016 m. - 21,3 tūkst.). Kaip ir 2016 m., viena tūkstančiui gyventojų teko 7,4 santuokos.
2017 m. buvo įregistruota 8,3 tūkst. ištuokų, tai 0,6 tūkst. (6,4 proc.) porų mažiau negu prieš metus. Ištuokų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, sumažėjo nuo 3,1 (2016 m.) iki 2,9 (2017 m.). 
Pernai 100 santuokų teko 39,7 ištuokos (2016 m. - 41,6).

Antakalnio kapinėse bus pagerbti Laisvės gynėjai

 Sausio 13 d., šeštadienį, 13.30 val. Vilniaus Antakalnio kapinėse bus pagerbtas žuvusiųjų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę atminimas.

Laisvės gynėjų pagerbimo ceremonijoje dalyvaus Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, Prezidentas Valdas Adamkus, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas – Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.

Aukų atminimą taip pat pagerbs Seimo ir Vyriausybės nariai, užsienio valstybių ambasadoriai, užsienio šalių gynybos atašė korpusas, Kariuomenės, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Lietuvos policijos, Muitinės departamento vadovybė, žuvusiųjų draugai ir artimieji, visuomeninių organizacijų atstovai.

Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai taip pat atiduos pagarbą Laisvės gynėjams, palaidotiems Alytaus, Kauno, Kėdainių, Marijampolės, Rokiškio ir kitose Vilniaus kapinėse.

Antakalnio kapinėse palaidoti Laisvės gynėjai: Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vidas Maciulevičius, Apolinaras Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus, Gintaras Žagunis, Mindaugas Balavakas, Algimantas Juozakas, Algirdas Kazlauskas, Juozas Janonis, Antanas Musteikis, Stanislovas Orlavičius ir Ričardas Rabavičius.

Sodra" pradėjo mokėti 7 proc. didesnes pensijas

 „Sodra" pradėjo mokėti indeksuotas pensijas. Beveik 7 proc. didesnės pensijos šią savaitę pasieks daugelį gavėjų, kuriems pensijos pervedamos į banko sąskaitas. Iki šio mėnesio 26 dienos didesnių pensijų sulauks ir visi kiti, kuriems jos pristatomos į namus.
Nuo šių metų pradžios indeksuotos visos pensijos - ne tik senatvės, bet ir netekto darbingumo (invalidumo), našlių, našlaičių, o indeksuotos išankstinės pensijos bus mokamos nuo vasario. Vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą, kuri praėjusių metų pabaigoje siekė beveik 302 eurus, dėl indeksavimo padidėjo maždaug 21 euru. 
„Sodros" duomenimis, apie 70 tūkst. pensininkų, turinčiųjų būtinąjį stažą, gaus nuo 10 iki 15 eurų didesnes pensijas. Daugiau nei 220 tūkst. senjorų pensijos didėja nuo 15 iki 20 eurų, dar maždaug tiek pat senjorų, turinčiųjų būtinąjį stažą, pensijos išauga daugiau nei 20 eurų. 
Šiemet pensijos turėtų dar kartą didėti ir dėl perskaičiavimo į taškus. 
Tai, kiek didės pensija, nulems senjoro sukauptas stažas. Jeigu jis bent viena diena bus ilgesnis nei 30 metų, pensija didės. Pavyzdžiui, jeigu žmogus per gyvenimą yra sukaupęs 35 metus stažo pensijai, jo pensija dėl to padidės dar maždaug 4 eurais, o jeigu 40 metų stažo - pensija ūgtels 8 eurais.
„Iki šių metų rugsėjo pensijas visiems senjorams perskaičiuosime, pritaikydami jas naujai apskaitos vienetų (taškų) sistemai. Dėl to turintiems daugiau negu 30 m. draudimo stažą senatvės pensija dar papildomai padidės - kam dviem, kam keturiais, o kam ir dešimčia eurų. Noriu pabrėžti, kad dėl šio perskaičiavimo pensijos niekam nesumažės, o padidės maždaug trims iš keturių senatvės pensijos gavėjų", - sako „Sodros" direktorius Mindaugas Sinkevičius. 
„Sodra" senatvės pensijas pradės perskaičiuoti gegužę, kai gaus visus duomenis apie gyventojų turėtas draudžiamąsias pajamas 2017 metais. Kiekvieno senjoro pensija bus perskaičiuojama individualiai ir kiekvienas asmeniškai gaus laišką apie naują pensijos dydį. 
Dėl to, kad „Sodra" turės perskaičiuoti visų 600 tūkst. senatvės pensijų gavėjų pensijas, perskaičiuotos pensijos žmones pasieks skirtingu laiku. Vieni pensininkai didesnių pensijų sulauks gegužę, kiti -birželį, liepą ar rugpjūtį, bet ne vėliau kaip rugsėjį jos bus perskaičiuotos visiems gavėjams.
Svarbu žinoti, kad žmogus ne tik nuo to mėnesio, kai jam bus perskaičiuota pensija, gaus didesnę sumą. Dėl perskaičiavimo pensija padidėja nuo sausio, nors pradedama mokėti nuo to mėnesio kai bus perskaičiuota. Susidariusį skirtumą nuo sausio iki perskaičiavimo mėnesio senjorai gaus vienkartine išmoka. 
Pavyzdžiui, jeigu gyventojui, turinčiam 40 metų stažą, pensija bus perskaičiuota liepą, nuo to mėnesio jis jau gaus maždaug 8 eurais didesnę pensiją. Taip pat liepą už pirmus šešis metų mėnesius jį pasieks 6 x 8 = 48 eurų vienkartinė išmoka.
Po pensijų indeksavimo ir perskaičiavimo vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, šiemet bus padidėjusi maždaug 30 eurų - vidutiniškai 21 euras dėl indeksavimo ir 9 eurai dėl perskaičiavimo į taškus - ir sieks 332 eurus. Indeksuotoms ir perskaičiuotoms pensijoms mokėti šiemet „Sodros" biudžete numatyta 230 mln. eurų daugiau. 
Nuo šiol pensijos bus indeksuojamos kiekvienų metų pradžioje. Kiek jos didės, priklausys nuo esamų ir prognozuojamų darbo užmokesčio fondo pokyčių. Kiek vidutiniškai augs ekonomika ir gyventojų darbo užmokesčio fondas, tiek vidutiniškai kasmet didės ir pensijos.
Jeigu vėl ištiktų sunkmetis ir užmokesčio fondas mažėtų, pensijų mažinimo galimybės naujasis pensijų įstatymas nenumato.

Seime iškilmingu renginiu bus paminėtos Lietuvos laisvės gynimo metinės

2018 m. sausio 13 d., šeštadienį 10 val. Seime, Kovo 11-osios Akto salėje, įvyks iškilmingas minėjimas, skirtas Laisvės gynėjų dienos 27-osioms metinėms ir Laisvės premijos įteikimo ceremonija.

Iškilmingame minėjime kalbės: Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Švento Sosto santykių su valstybėmis sekretorius, arkivyskupas Polas Ričardas Galageris (Paul Richard Gallagher), 1990–1992 metų Latvijos Liaudies fronto pirmininkas, Latvijos Respublikos Saeimos narys, Baltijos Asamblėjos Prezidiumo narys Romualdas Ražukas, skautė Justina Lukaševičiūtė, 2013 metų Laisvės premijos laureatas, politinis kalinys, „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjas ir leidėjas arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, Seimo narė, Laisvės premijų komisijos pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Iškilmingo minėjimo pabaigoje laisvės gynėjai, politinei kalinei Nijolei Sadūnaitei bus įteikta 2017 m. Laisvės premija.

Minėjime Seime kviečiami dalyvauti: Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Prezidentas Valdas Adamkus, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis, Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, Baltijos Asamblėjos vicepirmininkas profesorius Janis Vucanas (Jānis Vucāns), žuvusiųjų už Lietuvos laisvę artimieji, nukentėjusieji Sausio 13-ąją, kovotojai už Lietuvos laisvę – Nepriklausomybės gynėjai, Lietuvos Respublikos Seimo nariai, Baltijos Asamblėjos Prezidiumo nariai, Vyriausybės nariai, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatai, Atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos pirmosios Vyriausybės nariai, buvę Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkai ir ministrai pirmininkai, Europos Parlamento nariai, Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas, Konstitucinio Teismo, Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkai, Konstitucinio Teismo teisėjai, užsienio valstybių diplomatinių atstovybių Lietuvoje vadovai, Lietuvos bažnyčių hierarchai ir atstovai, tautinių bendrijų atstovai, miestų ir rajonų savivaldybių merai, Seimui atskaitingų valstybės institucijų vadovai, Lietuvos aukštųjų mokyklų vadovai, NATO sąjungininkai – Jungtinių Amerikos Valstijų Sausumos pajėgų Europoje vado pavaduotojas generolas majoras Džonas Gronskis (John Gronski), JAV Sausumos pajėgų Europoje vado pavaduotojo adjutantas kapitonas Metas Daganas (Matt Dugan), svečiai iš Ukrainos, kiti didžiai gerbiami svečiai.

Iškilmingam minėjimui pirmininkaus Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis ir Seimo narys, Laisvės kovų komisijos pirmininkas Juozas Olekas.

1991-ųjų sausio 13-osios naktį prie Televizijos bokšto, Lietuvos radijo ir televizijos komiteto pastato žuvo Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas Algimantas Petras Kavoliukas, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus, vėliau (vasario ir balandžio mėnesiais) nuo sužeidimų mirė Vytautas Koncevičius ir Stasys Mačiulskas.

Po renginio 12 val. Nepriklausomybės aikštėje vyks Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija.

Renginyje kalbą sakys Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Visų žuvusiųjų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę atminimas bus pagerbtas tylos minute, nuaidės trys pagarbos salvės, kurias atliks Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai.

Ceremonijoje dalyvaus Lietuvos Respublikos vadovai, Seimo ir Vyriausybės nariai, Nepriklausomybės Akto signatarai, Lietuvos kariuomenės vadovybė, užsienio šalių diplomatinio korpuso atstovai, Vilniaus miesto ir rajono vadovai, visuomeninių organizacijų atstovai, sostinės svečiai ir vilniečiai. Taip pat į ceremoniją atvyks Lietuvos valstybės gynėjai ir žuvusiųjų už Lietuvos laisvę artimieji.

Valstybės vėliavos pakėlimo ceremoniją vykdys Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa ir Kariuomenės orkestras.

Lietuvoje viešės Japonijos Premjeras

Lietuvai minint Laisvės gynėjų dieną, šeštadienį ir sekmadienį Lietuvoje oficialaus vizito viešės Japonijos vyriausybės vadovas Shinzo Abė.
Šeštadienio pavakare Japonijos vyriausybės vadovas Prezidentūroje susitiks su Prezidente Dalia Grybauskaite.
Po to svečias vyks į Vyriausybės rūmus, kur Japonijos kolegą priims Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.
Susitikimo metu Vyriausybių vadovai aptars tarptautinės ir regioninės politikos aktualijas, dvišalį bendradarbiavimą ekonomikos srityje, atkreips dėmesį į gyvybės mokslų, informacinių technologijų, transporto ir logistikos sektorius. Taip pat numatyta kalbėtis glaudesnio dialogo tarp Baltijos šalių ir Japonijos tema.
Tą patį vakarą Vyriausybės rūmuose bus surengtas ir verslo forumas. Jame dalyvaus 13 didžiausių Japonijos korporacijų vadovų.
Susitikimo pabaigoje numatyta spaudos konferencija, kurioje dalyvaus Lietuvos ir Japonijos Premjerai.
Sekmadienį Japonijos Ministras Pirmininkas apsilankys sostinės Antakalnio kapinėse, kur padės vainiką prie Laisvės gynėjų memorialo. Po to svečias vyks į Kauną ir apsilankys Sugiharos namuose, kur įamžintas Japonijos diplomato Cijūnės Sugiharos, karo metais gelbėjusio žydus, atminimas.
Tai bus pirmas Japonijos Premjero vizitas Lietuvoje.

Kultūros istorijos vakaras atskleis ką byloja 1863–1864 m. sukilėlių tardymo dokumentai ir kaip juos vertinti

2018 m. sausio 11 d. 17.30 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje, Senajame arsenale, vyks ketvirtadienio kultūros istorijos vakaras „1863–1864 m. sukilėlių tardymo dokumentai ir egzekucijos“.

Istorikas dr. Vytautas Jogėla apžvelgs sukilėlių tardymo protokolus, pateiks juose užfiksuotų faktų galimus vertinimus. Sekdamas visą sukilėlio kelią nuo suėmimo iki mirties nuosprendžio įvykdymo istorikas papasakos apie Rusijos imperatoriaus sudarytos tardymo komisijos politinėms byloms nagrinėti veiklos teisinius ir praktinius aspektus.

Daugiausia dėmesio paskaitoje bus skiriama myriop nuteistų ir vėliau Lukiškių aikštėje sušaudytų ir pakartų sukilėlių elgsenai įvertinti. Bus mėginama atsakyti į klausimus: kodėl Rusijos imperijos valdžia skirtingai vertino tapačius sukilėlių veiksmus, kodėl vienus sukilėlius korė ir šaudė, o kitus – trėmė į imperijos gilumą, kodėl vieni sukilėliai davė perteklinius parodymus, o kiti elgėsi priešingai. Ir pagaliau – ar galima tikėti tardymo protokoluose surašytais parodymais ir kaip juos vertinti.

2017–2018 metų ketvirtadienio kultūros istorijos vakarų ciklas yra skirtas 1863–1864 metų sukilimui ir jo dalyviams. Per vienuolika Lietuvos nacionaliniame muziejuje vyksiančių vakarų – nuo lapkričio 30 d. iki balandžio 5 d. – istorikai, archeologai, menotyrininkai, antropologai į tą patį istorinį įvykį pažvelgs iš skirtingų žiūros taškų. Visuomenė bus supažindinta su naujausiais carinės tvirtovės ant Gedimino kalno tyrinėjimais, su dramatiškais įvykiais Lukiškių aikštėje bei sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko asmenybėmis. Istorikai, gilinęsi į archyvinę medžiagą, aptars, ką byloja sukilėlių tardymo dokumentai ir kaip juos vertinti, kaip pilietinis visuomenės pasipriešinimas atsispindi Lietuvos dailininkų paveiksluose.

Vakarų ciklą vainikuos aktualiausias pranešimas – bus pristatyti Gedimino kalne rastų palaikų tyrimai. Antropologai jau pradėjo palaikų identifikavimo darbus, su jų rezultatais supažindinsime ir ketvirtadienio kultūros istorijos vakarų dalyvius.

Paskaitų ciklas vyksta Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje, Senajame arsenale (Arsenalo g. 3). Renginių pradžia 17.30 val., bilieto kaina 0,60 Eur. Programą galima rasti adresu http://www.lnm.lt/ketvirtadienio-kulturos-istorijos-vakarai-2017-2018/.

2017–2018 m. vakarų ciklo programa

Sausio 11 d. 1863–1864 m. sukilėlių tardymo dokumentai ir egzekucijos

Istorikas dr. Vytautas Jogėla

Sausio 18 d. Atsigręžus atgal: 1863–1864 m. sukilimo vertinimų kaita

Istorikas dr. Darius Staliūnas

Sausio 25 d. Dalevskių šeima

Istorikė Vida Girininkienė

Vasario 1 d. Vilniaus vyskupijos dvasininkija ir 1863 m. sukilimas: kun. Stanislovo Išoros pėdsakais

Istorikė dr. Aldona Prašmantaitė

Vasario 22 d. 1863–1864 m. sukilėliai – poetai ir dailininkai

Istorikė Vida Girininkienė

Kovo 1 d. Pilietinio pasipriešinimo atgarsiai XIX a. dailėje

Menotyrininkė Vaida Ragėnaitė

Kovo 15 d. Archeologiniai tyrimai Gedimino kalne: sukilėlių kapai ir radiniai

Archeologai Gytis Grižas ir Valdas Steponaitis

Kovo 29 d. 1863–1864 m. sukilimo vadas Konstantinas Kalinauskas Lietuvos valstybės istorijos archyvo dokumentuose

Istorikė, archyvarė Neringa Češkevičiūtė

Balandžio 5 d. Gedimino kalne rastų palaikų antropologiniai tyrimai

Antropologas prof. dr. Rimantas Jankauskas

Lietuvos nacionalinio muziejaus naujienas kviečiame sekti socialiniame tinkle „Facebook“ https://www.facebook.com/lnmuziejus/ir internetiniame puslapyje http://www.lnm.lt/

Sausio 13-ąją Sitkūnų radijo stotyje nugriaudės Kauno valstybinio choro dainos

Paminėti 1991 metų sausio 13 dienos įvykius vėl kvies dvi, dramatiškų įvykių kupiną naktį primenančios Kauno rajono vietos – Juragių ir Sitkūnų gyvenvietės.

Sausio 13 dieną, šeštadienį, 11 val. šalia Juragių radijo ir televizijos stoties vyks pilietiškumo akcija „100 laisvės žibintų“. Čia pagerbdami žuvusiuosius už Lietuvos nepriklausomybę, Kauno rajono moksleiviai ir mokytojai iš žibintų, papuoštų Lietuvos vėliavos spalvomis, sudės žodį LAISVĖ. Susirinkusieji bus kviečiami kartu sušilti prie laužo, pasivaišinti arbata, dainuoti ir džiaugtis prisimenant kodėl esame laisvi.

Susibūrimo centru šią dieną taps ir Sitkūnų gyvenvietėje esanti radijo stotis, kurios patalpose nuo 13 val. prisiminti Sausio 13-osios įvykius patriotinėmis dainomis padės Petro Bingelio vadovaujamas Kauno valstybinis choras. Toks koncertas Sitkūnų radijo stotyje, bendradarbiaujant su Kauno filharmonija, vyks pirmą kartą. Į salę bus atnešta kėdžių, o patalpos pašildytos. Vėliau organizatoriai renginio dalyvius vaišins karšta arbata ir gardžiu šiupiniu.

1991 metų sausio 13-osios naktį, kai sovietų kariai užėmė Vilniuje esančias Lietuvos radijo ir televizijos patalpas, laisvės balsas ėmė sklisti iš Sitkūnų gyvenvietėje esančios radijo stoties. Nutrūkus televizijos transliacijai iš Vilniaus, Juragių kaime esančioje retransliacijos stotyje buvo įjungti siųstuvai ir suderintas ryšio perdavimas iš Kauno televizijos studijos.

Lemtingą naktį šiose vietose rinkosi ir siekė apginti laisvą žodį radijo ir televizijos stočių darbuotojai, vietos gyventojai.

Kauno rajono meras Valerijus Makūnas mano, kad prisiminti šias istorines vietas yra svarbu: „Nutrūkus televizijos transliacijai visi supratome kas įvyko, tačiau televizijos ekranams vėl nušvitus pajutome palengvėjimą, sustiprėjo žmonių tikėjimas, kad atsilaikysime.“

Laisvės gynėjų dieną minės daugelis Kauno rajono seniūnijų. Ringaudų daugiafunkciame centre vyks tarptautinis moksleivių dziudo turnyras Antano Bubnelio taurei laimėti, kuris taip pat skirtas Laisvės gynėjų dienai. Jame, be lietuvių, ketina dalyvauti svečiai iš Vokietijos, Lenkijos ir Latvijos.

Lenktynininkas A. Juknevičius apie Bolivijos aukštikalnes: važiuojame į Dariaus žaidimų aikštelę

Iš smėlio kopų Dakaro ralis keliasi į Boliviją. Jau šeštame varžybų etape sportininkus pasitiks tvirtos grunto trasos, akmenys, kanjonai ir tarpekliai, o didžiausia problema taps išretėjęs oras, tačiau aukščio nesureikšmina "Craft Bearings" ekipažas, kurio šturmanui Dariui Vaičiuliui 4000 m virš jūros lygio - tik lengvas pasivaikščiojimas.
Kiekviena diena Dakaro ralio maratone sunki, lengvų čia nebūna. Kuomet, regis, 53 dalyviai išsikapstė iš Peru smėlynų sveiki, jų jau laukia nauji siurprizai. Sunkiausias pasaulio bekelės maratonas keliasi į Boliviją, kurioje lenktynininkai net penkias dienas lenktyniaus didesniame nei 3000 m aukštyje virš jūros lygio.
"Aukštis reiškia išretėjusį orą ir mažiau deguonies. Automobiliams tai prarasta galia, o žmonėms - galvos skausmas, svaigimas ar spaudimas, bet man dėl to nebaisu, daug aktualesnis man kaip vairuotojui yra trasų pobūdžio pasikeitimas. Dabar daugiausiai važiuosime keliais, klasikinio ralio tipo greičio ruožais, todėl čia visi WRC "specai" bandys atsigriebti kopose išbarstytas valandas, trasoje virs tikra kova, o dėl aukščio, tai mes gi turime Darių - čia jau jo žaidimų aikštelė, jis čia ir fokusų mums visokių parodo, kaip susitvarkyti su mažesniu deguonies kiekiu. Jei man netyčia bloga pasidarys, pavairuos, pažiūrėsim, ką gali", - su pokštais apie Bolivijos kalnus pasakojo Antanas Juknevičius.
"Craft Bearings" komandos šturmanas D. Vaičiulis yra vienas iš kelių lietuvių, įkopusių į Everestą. Jis taip pat yra pasiekęs aukščiausius Europos, Šiaurės, Pietų Amerikos, Australijos taškus.
Po šeštojo greičio ruožo lenktynininkų laukia įspūdingas sutikimas La Pase.

Lietuvos paštas mažina popierinių pranešimų siuntimą

Nuo šiol apie gautą ir pašte saugomą tiek registruotąją, tiek paprastąją pašto siuntą gavėjai bus informuojami SMS žinute. Lietuvos pašto klientų apklausa rodo, kad net 94 proc. respondentų patogiausiu informavimo apie gautą pašto siuntą būdu įvardina SMS žinutę. Šis pasiteisinęs sprendimas šiemet įdiegtas visuose šalies paštuose. 
„Iki šiol žinute būdavo informuojami tik registruotųjų pašto siuntų gavėjai, o apie į gaunamųjų laiškų dėžutes netilpusias paprastąsias pašto siuntas buvo pranešama tik didžiųjų Lietuvos miestų paštų klientams. Likusieji paštai apie gautą paprastąją siuntą informuodavo pašto dėžutėje paliktu įprastu popieriniu pranešimu. Klientų apklausos parodė, kad apie gautą siuntą informuoti SMS žinute yra pasiteisinęs sprendimas, nes siuntos adresatas gali, vos gavęs SMS žinutę, vykti į paštą siuntos atsiimti ir kasdien nebetikrinti savo pašto dėžutės. Todėl nuo šių metų į šią paslaugą įtraukėme ir neregistruotąsias siuntas", - teigė Lietuvos pašto Strategijos ir plėtros departamento vadovas Mikas Jovaišas. 
Jis pažymi, kad elektroniniu būdu apie gautą siuntą yra informuojami tik tie adresatai, kurių papildomi kontaktiniai duomenys, t. y. mobiliojo telefono numeris, yra nurodyti ant siuntos. Siuntos gavėjo telefonas turi būti užrašytas ant voko ar siuntos pakuotės žemiau įprastų gavėjo rekvizitų.

Kūdikiai Lietuvoje bus skiepijami nuo B tipo meningokoko

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pasirašė įsakymą, kuriuo į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių yra įtraukiami skiepai nuo B tipo meningokokinės infekcijos. Planuojama, kad kūdikiai bus pradėti skiepyti jau šių metų liepos mėnesį, kai tik bus nupirktos ir į Lietuvą pristatytos vakcinos.

Bus skiepijami patys mažiausi, 2 mėnesių sulaukę, pacientai. Kaip ir įprasta, pilną skiepijimo schemą sudarys trys vakcinos dozės, tai reiškia, kad mažyliai bus skiepijami tris kartus ir tėveliams už tai mokėti nereikės. Pirmąją vakcinos dozę gaus 2 mėn. kūdikiai, antrąją - 4 mėn., o trečiąją – 12-15 mėn.

Ministro A. Verygos teigimu, nuo šiol Lietuva bus viena pirmųjų šalių Europoje, pradėjusi skiepyti vaikus nuo B tipo meningokokinės infekcijos. Iki šiol šie skiepai buvo įtraukti tik į Airijos, Jungtinės Karalystės ir  Italijos skiepijimų kalendorius.

 „Lietuvoje sergamumas meningokokine infekcija yra gana didelis, o palyginti neseniai sukurta vakcina yra išties labai brangi, todėl tėveliams dažnai būdavo sudėtinga savo mažylius paskiepyti. Tad buvo ieškoma galimybių ir labai džiaugiuosi, kad jos rastos, jog būtų pradėti skiepyti vaikučiai, kurie patiria didžiausią riziką susirgti šia klastinga liga, nusinešančia gyvybes“, – sako ministras A. Veryga.

Tad, pasak ministro A. Verygos, dabar viskas priklauso nuo Valstybinės ligonių kasos (VLK) ir jos organizuojamų viešųjų pirkimų procedūrų, kurių metu turi būti nupirktos reikiamos vakcinos, siekiant užtikrinti sklandų mažylių skiepijamą.

SAM duomenimis, VLK artimiausiu metu pradės vykdyti meningokokinės infekcijos vakcinos pirkimą ir planuojama, kad vakcina Lietuvą pasieks kaip ir numatyta – iki 2018 m. liepos 1 dienos. 

2018 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžete šios meningokokinės vakcinos įsigijimui numatyta 2,6 mln. eurų.Vaikams skiepyti skirtas vakcinas VLK perka kasmet, už jas sumokama PSDF lėšomis.

SAM primena, kad nuo šių metų rudens vaikai bus pradėti skiepyti ir nuo rotavirusinės infekcijos. Šia vakcina bus skiepijami vaikai nuo 2 mėnesių. Jai įsigyti per metus planuojama išleisti apie 600 tūkst. eurų.

Lietuvos kariai mokosi organizuoti karinį rengimą su pėstininkų kovos mašinomis

Sausio 8-12 dienomis Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo ir kunigaikštienės Birutės ulonų batalionų karinio rengimo specialistai susipažįsta su karinio rengimo ypatumais, kuomet treniruojamasi su pėstininkų kovos mašinomis.

Seminarus ir paskaitas apie karinio rengimo organizavimą veda sąjungininkai JAV Pensilvanijos gvardijos. Šių paskaitų tikslas –supažindinti už karinį rengimą atsakingus Lietuvos karius, kaip tinkamai parengti pėstininkų kovos mašinų komandas kovinių užduočių atlikimui.

Taip pat, ruošiantis dalinių perginklavimui nauja kovine technika, pernai metų lapkričio 5 – 26 dienomis keturi M113 šarvuočių vairuotojai iš Algirdo bataliono dalyvavo pėstininkų kovos mašinos „Boxer“ vairuotojo kurse Vokietijoje.  Jau beveik po mėnesio į Lietuvą buvo atgabentos pirmosios dvi mokomosios pėstininkų kovos mašinos. Šios mašinos jau šiemet bus naudojamos būsimųjų pėstininkų kovos mašinų „Vilkas“ vairavimo įgūdžiams formuoti.

Naujosiomis pėstininkų kovos mašinomis bus aprūpinti Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotasis ir Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionai.

Trečiąjį šių metų ketvirtį ES fiksuotas 69,4 mlrd. eurų einamosios sąskaitos perteklius, o prekybos paslaugomis perteklius sudarė 46,5 mlrd. eurų

 Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros "Eurostat" duomenimis, atsižvelgus į sezoniškumą, praėjusių metų trečiąjį ketvirtį ES einamosios sąskaitos perteklius sudarė 69,4 mlrd. eurų (1,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Antrąjį 2017 metų ketvirtį ES fiksuotas 47,5 mlrd. eurų einamosios sąskaitos perteklius (1,2 proc. BVP). Tuo tarpu 2016 m. trečiąjį ketvirtį šis rodiklis sudarė 44,8 mlrd. eurų (1,2 proc. BVP).
2017 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju praėjusių metų ketvirčiu, atsižvelgus į sezoniškumą, prekybos prekėmis sąskaitos perteklius padidėjo nuo 34,1 mlrd. eurų iki 43,1 mlrd. eurų. Prekybos paslaugomis perteklius taip pat išaugo- nuo 40,1 mlrd. iki 46,5 mlrd. eurų. Pirminių pajamų sąskaitos deficitas perėjo į perteklių - nuo -2,6 mlrd. eurų iki 2,0 mlrd. eurų. Tuo pačiu laikotarpiu antrinių pajamų sąskaitos deficitas smuko - nuo -24,2 mlrd. eurų iki -22,1 mlrd. eurų. 

Pranešimai: prie ginčijamų salų Rytų Kinijos jūroje pastebėtas Kinijos karo laivas ir povandeninis laivas

Kinijos karo laivas ir neidentifikuotas povandeninis laivas ketvirtadienį priartėjo prie ginčijamų salų grupės Rytų Kinijos jūroje, pranešė Japonijos žiniasklaida.
Laivai buvo pastebėti netoli to, ką Japonija laiko savo teritoriniais vandenimis, supančiais jos administruojamas Senkaku salas, transliuotojas NHK citavo Japonijos vyriausybę.
Pranešime nepatikslinama, kiek iš viso povandeninių ir įprastų laivų buvo pastebėta toje teritorijoje.
Teises į šią negyvenamų salų grupę taip pat reiškia Kinija bei Taivanas, kur jos atitinkamai vadinamos Diaoju ir Tiaojutai salomis.
2011-ųjų rugsėjį Tokijas nusipirko tris saleles iš privataus asmens. Tai dešimtyse Kinijos miestų paskatino protestus prieš Japoniją ir japoniškų produktų boikotą.

Ekvadoras J. Assange'ui suteikė asmens kodą

Vyriausybių paslaptis viešinančios interneto svetainės „WikiLeaks" įkūrėjui Julianui Assange'ui, daugiau nei penkerius metus besislapstančiam Ekvadoro ambasadoje Londone, jį priglaudusi šalis suteikė asmens kodą. Tai trečiadienį atskleidė civilinis registras.
Dienraščio „El Universo" duomenimis, J. Assange'ui suteiktas numeris 1729926483 nurodo į Vidurio Ekvadore esančią Pičinčos provinciją. 
Laikraščio teigimu, J. Assange'ui galėjo būti išduotas ir pasas.
Pasirodžius šiai informacijai Ekvadoro užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad „gandų ar iškraipytos arba iš konteksto ištrauktos informacijos" apie J. Assange'o atvejį nekomentuos.
Užsienio reikalų ministrė Maria Fernanda Espinosa antradienį teigė, kad Ekvadoras artimai bendradarbiauja su Didžiąja Britanija, siekdamas ištaisyti padėtį, kurią ji apibūdino kaip netvarią.
J. Assange'as nuo 2012 metų rugpjūčio slapstosi Ekvadoro ambasadoje Londone. Pernai Švedijos prokuratūra nutraukė tyrimą jo atžvilgiu dėl kaltinimų išžaginimu ir seksualiniu priekabiavimu. Bet jis įspėtas, kad orderis jį suimti, išduotas Londono teismo, tebegalioja

Europos Parlamente paminėta Baltijos tautų laisvės siekį remianti rezoliucija

Europos Parlamentas (EP) yra viena iš nedaugelio tarptautinių institucijų, sovietmečiu išdrįsusių paremti Baltijos tautų nepriklausomybės siekį. Trečiadienio vakarą Briuselyje įsikūrusiuose EP rūmuose paminėtos 1983 m. sausio 13 d. priimtos šį siekį palaikančios rezoliucijos 35-osios metinės.

Minėjime dalyvavo EP pirmininko pavaduotoja Mairead McGuinness, Baltijos šalyse bei kitur išrinkti EP nariai, Europos Komisijos nariai, istorikai, diplomatai, taip pat 1979 m. pasirašyto „45 baltijiečių memorandumo“, įkvėpusio minėtą rezoliuciją, iniciatoriai ir signatarai iš Latvijos ir Lietuvos (tarp jų – kun. Julius Sasnauskas).

EP pirmininko pavaduotoja M. McGuinness ta proga sakė: „Ši sukaktis primena reikšmingą Europos Parlamento paramą Baltijos tautų apsisprendimo ir nepriklausomybės siekiui. Ji taip pat suteikia mums progą įvertinti „Baltijiečių memorandumo“ reikšmę bei dar kartą įrodo Parlamento pasiryžimą kurti Europą, grįstą solidarumu ir teisės viršenybe.“

Lietuvoje išrinktas EP narys Algirdas Saudargas (Europos liaudies partija) pridūrė: „Šis plataus masto pripažinimas tarptautinėje institucijoje sustiprino Baltijos šalių piliečius jų kovoje už nepriklausomybę. Reikia neužmiršti, kad sovietų okupacijos metu rezistencija niekada nesustojo: mūsų partizanai, visuomenės veikėjai, krikščionių bendruomenės, išeivija aktyviai veikė įvairiais lygiais.“

Vokietija: derybose dėl vyriausybės sudarymo susitarta pratęsti draudimą dėl pabėgėlių šeimų susijungimo

Konservatyvus VFR kanclerės Angelos Merkel blokas ir Vokietijos socialdemokratų partija tiriamosiose derybose dėl vyriausybės sudarymo susitarė pratęsti draudimą, taikomą pabėgėlių šeimų susijungimui.
Tai trečiadienį pranešė laikraštis "Bild", remdamasis savo šaltiniais partijose.
Leidinys pažymi, jog socialdemokratai, anksčiau raginę panaikinti iki kovo 18 d. galiojantį draudimą, išsireikalavo, kad naujas įstatymas atskirais ypač sunkiais atvejais suteiktų galimybę daryti išimtis ir leisti susijungti pabėgėlių, atvykusių į Vokietiją migracijos krizės metu, šeimoms.
VFR įstatymai leidžia užsieniečiams, gavusiems šalyje prieglobstį, atsivežti artimus giminaičius: sutuoktinius ir nepilnamečius vaikus. Migrantams, kuriems suteiktas terminuotas statusas, Vokietijos valdžia dar 2016 metų pavasarį įvedė šeimų susijungimo draudimą. Moratoriumo galiojimo laikas baigiasi šių metų kovo 18 d.
Konservatoriai iš Krikščionių demokratų sąjungos ir Socialinės krikščionių sąjungos iš pat pradžių buvo už draudimo pratęsimą, o socialdemokratai rinkimų kampanijos metu ragino jį panaikinti.
Parengtinės socialdemokratų ir konservatorių derybos dėl vyriausybės sudarymo prasidėjo sekmadienį. Pagal grafiką, jos truks penkias dienas ir baigsis naktį į sausio 12-ąją. Iki penktadienio šalys ketina priimti baigiamąjį pareiškimą, kurį apsvarstys partijų vadovybė.

Atgal