VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Į pradžią

11.20. Naujausios žinios

Regiono saugumas – bendras Lietuvos ir Švedijos interesas

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Švedijos Parlamento – Riksdago – pirmininku Urbanu Ahlinu ir jo vadovaujamos delegacijos nariais. Susitikime aptartas dvišalis bendradarbiavimas, regiono saugumo ir gynybos stiprinimas, pasirengimas šią savaitę Briuselyje įvyksiančiam Rytų partnerystės viršūnių susitikimui.

Prezidentė susitikime pabrėžė, kad Baltijos šalių ir Švedijos saugumas yra labai susijęs. Nors Švedija nepriklauso NATO, tačiau regiono gynyboje užima strateginę vietą ir jos dalyvavimas atgrasyme, gynybos planavime yra labai svarbus. Todėl būtina stiprinti karinį bendradarbiavimą, rengti bendras pratybas, keistis informacija ir gerinti karių tarpusavio sąveiką.

Šį rudenį vykusių Rusijos puolamojo pobūdžio pratybų „Zapad“ metu Švedija ėmėsi atgrasomojo vaidmens regione ir surengė pratybas „Aurora“, kuriose taip pat dalyvavo kariai iš Lietuvos, JAV ir kitų regiono valstybių.

Susiduriant su agresyviu Rusijos elgesiu, Švedija, kaip ir Lietuva prieš dvejus metus, kitąmet sugrąžina šauktinių kariuomenę.

Pasak Prezidentės, gyvenant dabartinės geopolitinės realybės sąlygomis saugi, taiki ir demokratiška Rytų kaimynystė yra bendras Lietuvos ir Švedijos interesas. Todėl abi valstybės aktyviai remia europines reformas, žmogaus teisių ir įstatymo viršenybės stiprinimą Ukrainoje ir Gruzijoje.

Šalies vadovės teigimu, regiono saugumui grėsmę kelia ir Baltarusijoje statoma Astravo AE. Pasak Prezidentės, nesaugi, tarptautinių standartų neatitinkanti bei pasikartojančius incidentus statybų metu patirianti atominė elektrinė gali būti panaudota ir kaip hibridinio karo įrankis.

Švedijos Parlamento pirmininkas yra Lietuvos draugas ir aktyvus Rytų partnerystės rėmėjas, 2007 m. už paramą Lietuvai siekiant ES narystės apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi.

Ne visi mokesčių mokėtojai skuba iki Kalėdų susigrąžinti permoką

Iš šiuo metu galimų susigrąžinti 17 mln. eurų susigrąžino tik 640 tūkst.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad iš 22,2 tūkst. Lietuvos gyventojų, kurie į savo elektroninio pašto dėžutes jau gavo asmeninius VMI pranešimus apie tai, jog 2017 metų pradžioje nepasinaudojo galimybe ir nesusigrąžino jiems priklausančios gyventojo pajamų mokesčio permokos, tik šiek tiek daugiau nei 3,3 tūkst. šalies gyventojų pasinaudojo galimybe susigrąžinti permoką. Jų sąskaitas pinigai pasieks iki Kalėdų.

„Po asmeninių priminimų, kad gali susigrąžinti permoką, pajamas deklaravo tik apie 15 proc. priminimus gavusių gyventojų. Aktyviausiai po gautų priminimų tai suskubo padaryti kurortinių miestų - Neringos, Birštono ir Palangos – gyventojai. Ne taip aktyviai kaip kurortų gyventojai, bet penktadalis priminimus gavusių gyventojų iš Tauragės, Molėtų, Varėnos, Kupiškio ir Rietavo taip pat pasinaudojo galimybe susigrąžinti permoką“,- pasakoja VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė, primindama, kad priežasčių, kodėl gyventojams susidaro grąžintina suma, yra kelios - dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio, kuris taikomas apskaičiuojant darbdavio išmokamą atlyginimą, ir gyventojo pajamų mokesčio lengvatų (dėl mokėtų įmokų už studijas, įmokėtų gyvybės draudimo įmokų ar įmokų į pensijų fondus).

Grąžintiną sumą gyventojai gali rasti prisijungę prie Elektroninio deklaravimo sistemos (EDS), adresu https://deklaravimas.vmi.lt.

VMI pažymi, kad asmeninius pranešimus apie galimybę susigrąžinti permoką išsiuntė elektroniniu būdu į tuos elektroninio pašto adresus, kuriuos gyventojai yra nurodę Elektroninio deklaravimo sistemoje ar Mano VMI. Sulaukę VMI pranešimo į savo elektroninio pašto dėžutę, gyventojai turėtų prisijungti prie EDS, ten patvirtinti visiškai užpildytą preliminarią pajamų deklaraciją.

VMI primena, kad savarankiškai aktualią informaciją mokesčių klausimais, seminarų dalijamąją medžiagą, paaiškinimus ir komentarus galima rasti adresu www.vmi.lt. Iškilus klausimams pasikonsultuoti su VMI specialistais galima paskambinus telefonu 1882 arba +370 5 255 3190.

Vilniuje paminėta Vokietijos tautinio gedulo diena, pagerbtos Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų aukos

Sekmadienį Vilniaus vokiečių karių kapinėse Vingio parke organizuota Vokietijos tautinio gedulo dienos minėjimo ceremonija, minėjime nuskambėjo Lietuvos kariuomenės orkestro atliekami Lietuvos ir Vokietijos himnai. Krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas kartu su Vokietijos ambasadore Angelika Viets išreiškė pagarbą karų aukoms ir padėjo gėlių vainikus.
Antakalnio kapinėse ceremonija prasidėjo gėlių padėjimu prie monumento vokiečių ir rusų kariams, žuvusiems Pirmajame pasauliniame kare, tuomet pagarbos eisena nusidriekė Lietuvos laisvės gynėjų - 1991 m. sausio 13 d. ir 1991 m. liepos 31 d. Medininkų tragedijos aukų - memorialo link, kur buvo padėtos gėlės Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienų aukoms.
Atminimo dienos renginiuose taip pat dalyvavo Lietuvos kariuomenės Sausumo pajėgų štabo viršininkas plk. Tomas Masaitis, užsienio šalių diplomatinių misijų vadovai ir atstovai, NATO sąjungininkų pajėgų kariai šiuo metu tarnybą atliekantys Lietuvoje, kiti svečiai. Ceremonijų metu Lietuvos kariuomenės Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kariai padėjo vainikus, Lietuvos kariuomenės orkestras atliko kūrinius.

Jaunųjų mokslininkų tarptautinės karjeros pradžiai - 4,35 mln. eurų

 95 šalies jaunieji mokslininkai dar šiais metais galės pradėti tarptautinio lygio karjerą Lietuvoje. Dvejus metus trunkančios podoktorantūros stažuotės metu jauni tyrėjai galės ne tik darbuotis modernia mokslinių tyrimų įranga aprūpintuose Lietuvos mokslo centruose, bet ir dalį stažuotės laiko tobulintis garsiausiuose savo srities pasaulinių tyrimų centruose. Podoktorantūros stažuočių projektams skirta 4,35 mln. eurų ES investicijų. 
„Podoktorantūros stažuotės duoda puikią galimybę jauniems mokslininkams pradėti tarptautinio lygio karjerą Lietuvoje. Kad beveik šimtas jaunų Lietuvos mokslo daktarų turi potencialą atlikti tokio lygio mokslinius tyrimus, pripažino tarptautiniai ekspertai. Tad perspektyviam Lietuvos mokslo jaunimui jų pasirinktame kelyje belieka palinkėti kuo didžiausios sėkmės, nes jie yra Lietuvos mokslo ateitis", - sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. 
Savarankišką mokslinę veiklą pradės 30 fizinių mokslų, 20 socialinių mokslų, 17 technologijos, 15 biomedicinos ir žemės ūkio, 13 humanitarinių mokslų daktarų. Dalis podoktorantūros stažuotojų atvyks iš užsienio valstybių, tarp jų ir daktaro laipsnį Lietuvoje įgiję, tačiau mokslinę veiklą užsienyje pradėję vykdyti šalies tyrėjai. 
Daugiausiai podoktorantūros tyrėjų dirbs Vilniaus universitete - 40. Kauno technologijos universitete stažuosis 12 tyrėjų, Vilniaus Gedimino technikos universitete - 9, Vytauto Didžiojo universitete ir Fizinių ir technologijos mokslų centre - po 6, Mykolo Romerio universitete ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centre - po 4, Gamtos tyrimų centre - 3, Lietuvos istorijos institute ir Vilniaus dailės akademijoje - po 2 tyrėjus. Po vieną podoktorantūros tyrėją dirbs Lietuvos edukologijos, Lietuvos sveikatos mokslų ir Klaipėdos universitetuose, Lietuvos kultūros tyrimų, Lietuvos agrarinės ekonomikos, Lietuvos energetikos institutuose bei Lietuvos socialinių tyrimų centre. 
Podoktorantūros stažuotėms skiriamos lėšos numatytos stažuotojo dvejų metų moksliniams tyrimams, mokslinėms išvykoms į užsienio mokslo centrus, ekspedicijas bei Lietuvos mokslo ir studijų institucijų išlaidoms, susijusioms su tyrėjų stažuotėmis, padengti. 
Podoktorantūros stažuočių konkurso laimėtojus patvirtino Lietuvos mokslo taryba, projektus vertino tarptautinės ekspertų grupės. Pagrindiniai atrankos kriterijai - podoktorantūros stažuotės projekto vadovo ir stažuotojo mokslinė kompetencija, mokslinio tyrimo projekto idėja ir reikšmė, kokybė ir įvykdomumas. Podoktorantūros stažuočių konkursui iš viso buvo pateikta 208 paraiškos. Stažuotės prasidės šių metų gruodį. 
Iš viso 2014-2020 m. ES struktūrinio finansavimo etapu podoktorantūros stažuočių finansavimui pagal tris kvietimus numatoma skirti virš 10,4 mln. eurų. 2007-2013 m. podoktorantūros stažuotes yra gavę 225 jaunieji mokslininkai.

Pasienyje su Lenkija iškils pirmoji Baltijos šalyse suskystintų gamtinių dujų pildymo stotis

Jau kitų metų pabaigoje Lietuvos-Lenkijos pasienyje „Via Baltica" kelyje netoli Kalvarijos pradės veikti pirmoji suskystintomis gamtinėmis dujomis (LNG) varomiems automobiliams skirta pildymo stotis. Numatoma, kad ateityje ją praplėtus gamtinės dujos bus tiekiamos ir šalia esantiems pramoniniams vartotojams. 
Projektą nuosavomis lėšomis ėmėsi įgyvendinti UAB „SG dujos” antrinė bendrovė - UAB VIVA GRID, projekto vertė - 1,5 mln. eurų. Jau parinktas ir įsigytas žemės sklypas, vyksta projektavimo darbai. Planuojama, kad įgyvendinus projektą, šioje stotyje LNG galės užsipildyti Europos krovinių pervežimo bendrovėms priklausančios transporto priemonės, vežančios prekes į Lietuvą ir kitas Baltijos šalis ar kertančios Baltijos šalių regioną tranzitu Vakarų Europos link. 
„Mūsų tikslas - sujungti Šiaurės, Baltijos ir Vidurio Europos šalių transporto koridorius ir pasiekti, kad mūsų LNG stotyje kuru pasipildžiusi transporto priemonė lengvai galėtų įveikti 1 tūkst. km atstumą iki kito pasipildymo kuru taško. Tikimės, kad pagal kitų ES šalių pavyzdžius mūsų iniciatyvą palaikys ir visos suinteresuotos pusės - valstybės sektorius, didieji šalies pervežėjai ir jiems automobilius tiekiančios didžiosios pasaulio transporto priemonių gamybos kompanijos", - sakė generalinis direktorius Virginijus Korsakas.
Europos Sąjungos direktyvos įpareigoja valstybes nares užtikrinti, kad pagrindinėse transporto magistralėse iki 2025 m. kas 400 km. atsirastų LNG pildymo stotys, užtikrinsiančios nenutrūkstamą LNG varomų transporto priemonių judėjimą. 
"Matome Lietuvoje didžiulį neišnaudotą gamtinių dujų kaip kuro transportui potencialą - prieš trejus metus tapome pirmąja valstybe regione, turinčia suskystintų gamtinių dujų terminalą, kurio pajėgumai kol kas išnaudojami tik maža dalimi. Šiemet pradėjus veikti antžeminiam suskystintų gamtinių dujų terminalui, siekiame, kad šiuo potencialiu kuru greičiau galėtų naudotis Lietuvos ir kitų Europos šalių tolimų pervežimų bendrovės. Į Lietuvą jau atkreipė dėmesį ir savo veiklą čia stiprina LNG transporto priemonių gamintojai „Scania”, „Iveco”, rodydamos išskirtinį dėmesį LNG, CNG ir vandenilio kuro technologijoms. Kasdien jaučiame vis didėjantį susidomėjimą galimybėmis užsipildyti LNG tranzitinius krovininius vilkikus iš užsienio ir Lietuvos didžiausių vežėjų. Todėl sukūrus reikiamą LNG pildymo infrastruktūrą, beliks tik vienas žingsnis - padidinti transporto bendrovių suinteresuotumą naudoti šį ekonomišką ir ekologišką alternatyvų kurą, motyvuoti jas pritaikyti LNG savo valdomus transporto parkus”, - sakė „SG dujos” vadovas V. Korsakas.
„SG dujos” aktyviai ir kryptingai siekia plėtoti alternatyvaus ekologiško kuro Lietuvoje infrastruktūrą ir yra gamtinių dujų kaip kuro automobiliams Lietuvoje sistemos kūrimo pradininkė. Bendrai į alternatyvių degalų infrastruktūros vystymą Lietuvoje bendrovė jau yra investavusi virš 13 mln. eurų, didžioji šios sumos dalis - privačios bendrovės lėšos. 
2007 m. bendrovė Klaipėdoje pastatė pirmąją Lietuvoje suslėgtų gamtinių dujų (SGD) pildymo stotį, 2013 m. Pabradėje atidarė pirmąją Baltijos šalyse vandenilio kuro tyrimų laboratoriją, 2015 m. „SG dujos" įdiegė pirmuosius ne tik Lietuvoje , bet ir Baltijos šalyse pildymo vandeniliu ir gamtinėmis dujomis modulius Marijampolėje, Ukmergėje ir Telšiuose. Bendrovė iš viso Lietuvoje yra įrengusi šešias CNG pildymo stotis - Klaipėdoje, Šiauliuose, Kaune, Ukmergėje, Marijampolėje ir Telšiuose, šiuose parkuose aptarnauja 155 miestų maršrutinius autobusus.
2017 m. UAB „SG dujos" antrinė bendrovė „SG dujos Auto" pasirašė bendradarbiavimo sutartį su koncernu „Scania" - Švedijos koncernui „SG dujos Auto" įkurta alternatyvaus kuro tyrimų laboratorija Pabradėje kurs ir plėtos naujus produktus. Šiemet „SG dujos" grupės plėtojamą gamtinių dujų, praturtintų vandeniliu, inovacijų projektą Lietuvoje verslo konfederacija paskelbė „Metų energetikos projektu 2017".

Lietuvos karo laivas „Kuršis“ atitinka NATO reikalavimus dalyvauti aljanso operacijose 

Lapkričio 6–17 d. Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų minų paieškos ir nukenksminimo laivas „Kuršis“ (M54) dalyvavo NATO priešmininių laivų kovinio rengimo patikroje (angl. Mine countermeasure vessels Operational Sea Training, MOST) Belgijoje. Patikrinimo metu buvo vertinama tiek paties laivo, tiek ir jo įgulos pasirengimas dalyvauti NATO junginiuose. Oficiali galutinė išvada – laivas ir jo įgula atitinka visus keliamus reikalavimus ir pasiruošę dalyvauti NATO laivų junginių veikloje.

Tikrinimo komisija vertino, ar minų paieškos laivas „Kuršis“ atitinka visus NATO keliamus reikalavimus laivui ir jo įgulai, taip pat pasirengimą dalyvauti NATO minų paieškos ir nukenksminimo junginyje (SNMCMG1). Patikros metu įvairių krypčių NATO specialistai vertino laivo techninę būklę, įrangą, įgulos teorines bei praktines žinias valdant laivą, pasirengimą kovai už laivo gyvybingumą, ryšio procedūras, gebėjimą koordinuotai atlikti veiksmus su kitais NATO partneriais.

NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų 1 grupė (angl. sutrump. SNMCMG1) yra tarptautinis greitojo reagavimo priešmininių laivų junginys, kurio uždaviniai – užtikrinti nuolatinį NATO priešmininės kovos pajėgumą, galintį veikti taikos, krizės ar ginkluoto konflikto metu. Šis junginys veikia Šiaurės Europos vandenyse (dažniausiai Šiaurės ir Baltijos jūrose), kuriuose vykdo išminavimo operacijas jūroje, dalyvauja kituose NATO šalių tarptautiniuose mokymuose jūroje bei pratybose su NATO partneriais. Junginio uždaviniams atlikti priešmininius ir aprūpinimo laivus, junginio vadą ir štabą rotacijos pagrindu 6–12 mėn. tarnybai skiria NATO jūrinės valstybės, jam yra vadovavęs ir Lietuvos karininkas.

Parodoje – du daugiau nei pusę amžiaus dingusiais laikyti šv. Rapolo Kalinausko autografai

2017 m. lapkričio 20 – gruodžio 31 d. LMA Vrublevskių bibliotekos Tado Vrublevskio skaitykloje veikia paroda „Scripta manent: šv. Rapolo Kalinausko autografai“, skirta 1863–1864 m. sukilimo dalyvio, Sibiro tremtinio, karmelitų vienuolio šv. Rapolo Kalinausko (alias Juozapas Kalinauskas, alias Józef Kalinowski, alias o. Rafał od św. Józefa OCD, alias św. Rafał Kalinowski; 1835–1907) 110-osioms mirties metinėms paminėti. 

Ekspozicijos centre – du daugiau nei pusę amžiaus dingusiais laikyti šv. Rapolo Kalinausko autografai: 1873 m. rugpjūčio 10 (22) d. laiškas 1863–1864 m. sukilimo dalyviui, tremtiniui Mauricijui Mežejevskiui (Maurycy Mierzejewski) ir 1903–1904 m. Černos basųjų karmelitų vienuolyne (Lenkija) rašytų atsiminimų rankraštis.

Laiškas kartu su kitomis Mežejevskių šeimos archyvalijomis XX a. 4-ajame dešimtmetyje pateko į Valstybinę Vrublevskių biblioteką, tačiau po jos reorganizavimo, sovietų ir nacių okupacijų kurį laiką buvo dingęs iš šv. Rapolo Kalinausko rankraštinio palikimo tyrėjų ir skelbėjų akiračio.

Atsiminimų rankraščio istorija kiek painesnė. Sprendžiant iš proveniencinio įrašo ir istoriografinių šaltinių, 1906–1907 m. ir dar kurį laiką po autoriaus mirties atsiminimų originalas buvo saugomas Vadovicių basųjų karmelitų vienuolyne Lenkijoje. XX a. 4-ojo dešimtmečio antroje pusėje jis buvo atvežtas į Vilnių ir patikėtas Stepono Batoro universiteto profesoriui kunigui Česlovui Falkovskiui (Czesław Falkowski) bei šios Alma Mater absolventei Jadvygai Karačevskai (Jadwiga Karaczewska), puoselėjusiems sumanymą jį publikuoti. Po Antrojo pasaulinio karo kartu su kitais Karačevskos rankraščiais atsiminimų originalas pateko į Šv. Jurgio bažnyčią, kur buvo įrengtos tuometinių Knygų rūmų – LSSR valstybinio bibliografijos ir spaudos statistikos centro (veikė 1945–1992 m.) – saugyklos. Čia tarp daugybės kitų dokumentų keletą dešimtmečių rankraštis gulėjo neatpažintas. 1988 m. dalį netvarkytų dokumentų Knygų rūmai perdavė Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių skyriui. Tarp perimtų rankraščių (per 40 000 archyvinių bylų) 1999 m. buvo aptiktas Kalinausko atsiminimų autografas. Nors prabėgo jau aštuoniolika metų, kai rankraštis buvo atrastas, jis eksponuojamas pirmą kartą.

Svarbu paminėti, kad tiek Kalinausko laiškas, tiek memuarai, remiantis XX a. 4-ajame dešimtmetyje Jadvygos Karačevskos darytais nuorašais, praėjusio amžiaus antroje pusėje buvo publikuoti Lenkijoje. 2013-aisiais ten pasirodė ir antroji memuarų laida. Šiuos leidinius taip pat galima pamatyti parodoje.

Eksponuojama ir prie atsiminimų rankraščio rasta unikali fotografija – XIX a. 5-ajame dešimtmetyje Vilniuje nutapyto portreto fotoreprodukcija, kurioje Kalinauskas – Vilniaus bajorų instituto moksleivis – pavaizduotas su savo tėvu ir dvejais metais vyresniu broliu Viktoru.

Čikagoje pagerbtas lietuvių "Metų žmogus"

Už indėlį į lietuvių tautos bei kultūros puoselėjimą "Metų žmogaus" apdovanojimas šeštadienį Čikagoje įteiktas lietuvių meno ansamblio "Dainava" vadovui Dariui Polikaičiui.
Įteikimo ceremonijoje Balzeko lietuvių kultūros muziejuje dalyvavęs Lietuvos ambasadorius Rolandas Kriščiūnas pasveikino laureatą ir padėkojo Balzeko lietuvių kultūros muziejaus įkūrėjui Stanley Balzekui už nenuilstamą darbą vykdant kilnią ir svarbią misiją puoselėjant lietuvybę bei supažindinant JAV visuomenę su lietuvių kultūra ir istorija. 
Ambasadorius taip pat pasidžiaugė, kad "Metų apdovanojimas" šiais metais yra skirtas D. Polikaičiui, kurio veikla ir rodomas pavyzdys jaunajai lietuvių kartai yra verti didžiulės pagarbos ir įvertinimo.
Ambasadorius Čikagoje taip pat dalyvavo susitikimuose su JAV lietuvių verslo bei lietuvių bendruomenės atstovais. Pastarojo susitikimo metu R. Kriščiūnas pakvietė Čikagos lietuvius aktyviai prisidėti prie atkurtos Lietuvos jubiliejaus paminėjimo kitais metais. 
Lietuvių kultūros muziejų Čikagoje 1966 metais savomis lėšomis įkūrė Lietuvos garbės konsulas JAV S. Balzekas. Muziejuje pristatoma Lietuvos kultūra ir istorija, vyksta koncertai, kino peržiūros, seminarai.
"Metų žmogaus" apdovanojimas įsteigtas 1969 metais. Kasmet jis teikiamas Lietuvai, jos kultūrai ir pažangai nusipelniusiems žmonėms. Praėjusiais metais šis apdovanojimas buvo skirtas Prezidentei Daliai Grybauskaitei.

Lietuvos banko specialistai vizituos ir konsultuos finansų rinkos dalyvius

Lietuvos banko Priežiūros tarnyba kuria naują priežiūros formą - vizitus, per kuriuos rinks informaciją ir teiks finansų rinkos dalyviams konsultacijas bei metodinę pagalbą.
„Šie vizitai - draugiškos priežiūros dalis, tikimės, kad jie padėtų efektyviau vertinti padėtį šalies finansų rinkoje. Nagrinėdami jos tendencijas, analizuojame įvairius aspektus, įskaitant rizikas. Manome, kad tokia forma, kai rinkos dalyviai priežiūros specialistus vertintų kaip konsultantus, skatintų glaudesnį bendradarbiavimą, kuris būtų naudingas abiem pusėms", - sako Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Mindaugas Šalčius.
Numatoma, kad vizitų metu Lietuvos banko specialistai rinks informaciją apie įmonės veiklą, ją analizuos, sistemins ir vertins. Esant poreikiui konsultuos ir teiks metodinę pagalbą. Vizitas truktų ne ilgiau kaip penkias darbo dienas. 
Šią iniciatyvą Lietuvos banko Priežiūros tarnyba rinkos dalyviams pristatė šių metų lapkričio pradžioje. Vizitų organizavimo tvarka ir kiti aspektai aprašyti nuostatuose, kuriuos dar turės patvirtinti Lietuvos banko valdyba.
Siekis sukurti pažangią ir patrauklią finansų sektoriaus reguliacinę ir priežiūrinę aplinką yra viena strateginių Lietuvos banko 2017-2020 m. veiklos krypčių.

Pedagogai jungiasi prie medikų - reikalauja nuo sausio kelti algas

Savaitgalį vykusio Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) suvažiavimo delegatai nesuteikė organizacijos pirmininkui Andriui Navickui įgaliojimų pasirašyti Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį. Sprendimas priimtas vienbalsiai. Daugiau kaip šimtas iš visos Lietuvos suvažiavusių profesinės sąjungos atstovų taip pat suformulavo reikalavimus, į kuriuos turi būti atsižvelgta šakos kolektyvinėje sutartyje.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga nuo sausio 1 d. reikalauja 20 proc. kelti mokytojų (įskaitant ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo, profesinio mokymo ir neformalaus ugdymo pedagogų, pagalbos mokiniui specialistų ir nepedagoginių specialistų, dirbančių ugdymo įstaigose) algas, o nuo kitų metų rugsėjo 1 d. sumažinti vaikų skaičių darželių grupėse ir mokyklų klasėse. LŠDPS suvažiavimas taip pat reikalauja, kad šakos kolektyvinėje sutartyje būtų numatyti aiškūs ir konkretūs naujo mokytojų darbo apmokėjimo modelio principai, įsipareigojimai didinti algas.
„Švietimo bendruomenė galutinai įsitikino, kad valdžia kelis dešimtmečius vedžiojo ją už nosies. Jurgitos Petrauskienės vadovaujama ministerija tęsia šias tradicijas ir eina ne tik didelės arogancijos, nepagarbos pedagogams keliu, bet vis dažniau pasitelkiami ir įvairūs klaidinimo, nevengiant ir dokumentų klastojimo, būdai", - sako LŠDPS pirmininkas A. Navickas.
Be kita ko, LŠDPS suvažiavime vienbalsiai buvo palaikyti ir Lietuvos medikų sąjūdžio reikalavimai, kuriuos pristatė sąjūdžio tarybos pirmininkas Vytautas Kasiulevičius. Medikai taip pat reikalauja kelti atlyginimus 30 proc. nuo sausio 1 d.

Tenisininkas R. Berankis pasaulio reitinge - 141-as

Teniso profesionalų asociacijos (ATP) reitingų lentelėje lietuvis Ričardas Berankis iš 142-osios vietos pakilo į 141-ąją. 27-erių metų Lietuvos tenisininkas turi 401 tašką.
26-erių metų Laurynas Grigelis (186 tšk.) iš 283-iosios pozicijos pakilo į 271-ąją, o 22-ejų metų Lukas Mugevičius (9 tšk.) iš 893-iosios vietos nukrito į 1020-ąją.
Pirmauja ispanas Rafaelis Nadalis (10 645 tšk.). Antrąją vietą užima šveicaras Rodžeris Federeris (Roger Federer, 9605 tšk.). Į trečiąją vietą iš šeštosios pakilo finalinio ATP sezono turnyro nugalėtojas bulgaras Grigoras Dimitrovas (5150 tšk.). Šio turnyro finalininkas belgas Davidas Gofenas (David Goffin, 3775 tšk.) iš aštuntosios pozicijos šoktelėjo į septintąją.
Iš viso klasifikuota 2000 tenisininkų.
ATP reitingas (vieta ankstesniame reitinge).
1. (1) Rafael Nadal (Ispanija) - 10 645 tšk.
2. (2) Roger Federer (Šveicarija) - 9605
3. (6) Grigor Dimitrov (Bulgarija) - 5150
4. (3) Alexander Zverev (Vokietija) - 4610
5. (4) Dominic Thiem (Austrija) - 4015
6. (5) Marin Čilič (Kroatija) - 3805
7. (8) David Goffin (Belgija) - 3775
8. (9) Jack Sock (JAV) - 3165
9. (7) Stan Wawrinka (Šveicarija) - 3150
10. (10) Pablo Carreno Busta (Ispanija) - 2615......141. (142) Ričardas Berankis - 401......271. (283) Laurynas Grigelis - 186......1020. (893) Lukas Mugevičius - 9......1462. (1471) Tadas Babelis - 2......1519. (1530) Julius Tverijonas - 2......1523. (1532) Robertas Vrzesinski - 2......1608. (1623) Tadas Tarasevičius - 1...

Lietuvos istorija mena

Lietuva lapkričio 20-ąją:
1404 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas prisiekė ištikimybę Lenkijos karaliui Jogailai.
1918 m. pirmuoju Lietuvos atstovu Vokietijoje paskirtas Jurgis Šaulys.
1922 m. popiežius Pijus IX pripažino Lietuvą de jure.
1990 m. Vilniuje įsteigtas Lietuvos laisvosios rinkos institutas.
1991 m. Lietuva ir Ukraina užmezgė diplomatinius santykius.
1991 m. Vilniuje, Savivaldybės aikštėje, demontuotas rusų armijos generolo Ivano Černiachovskio paminklas.
1992 m. Maltos ordinas Vilniuje atidarė pirmąją valgyklą vargšams.
2001 m. humanitarinei pagalbai Afganistanui Lietuva skyrė 50 tūkstančių litų.
2003 m. Seimas priėmė Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymą. Lietuvos atstovams Europos Parlamente skirta 13 vietų.
2006 m. Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas tapo dviejų tarptautinių fondų - Raulio Valenbergo (Raoul Wallenberg) ir Andželo Ronkalio (Angelo Roncalli) - garbės nariu.
2007 m. eidama 60-uosius metus po sunkios ligos mirė poetė, eseistė, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė Onė Baliukonė. 
2009 m. Prezidentui Valdui Adamkui už žymų indėlį vykdant Lietuvos aukštojo mokslo reformą suteiktas pirmojo nevalstybinio ISM Vadybos ir ekonominio universiteto garbės daktaro vardas. 
2012 m. vertėjui iš japonų kalbos Arvydui Ališauskui Vilniuje įteiktas "Tekančios saulės ordinas su aukso spinduliais ir rozete" už nuopelnus skatinant Japonijos kultūros populiarinimą ir japonų kalbos studijas.
2014 m. eidamas 89-uosius metus mirė buvęs Seimo narys, garsus mokslininkas akademikas Juras Požela.
2016 m. eidama 89-uosius metus mirė garsi Lietuvos teatro ir kino aktorė Irena Garasimavičiūtė.

Užsienio reikalų viceministras Briuselyje dalyvaus ES Bendrųjų reikalų tarybos posėdyje

Užsienio reikalų viceministras Albinas Zananavičius pirmadienį Briuselyje dalyvaus Europos Sąjungos (ES) Bendrųjų reikalų tarybos (BRT) posėdyje, kuriame bus ruošiamasi gruodžio 14 dieną vyksiančiam Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimui. 
BRT posėdyje bus aptariama EVT darbotvarkė gynybos, socialiniais, švietimo, kultūros, migracijos ir ES išorės santykių klausimais. Be to, tarybos metu vyks vieši debatai dėl prioritetinių 2018 metų ES teisėkūros iniciatyvų, remiantis spalio 24 dieną išplatinta Europos Komisijos (EK) darbo programa 2018 metams. Posėdyje bus pristatytas 2018 metų Europos semestro veiksmų planas, kuris įgalina efektyvesnį ekonominės politikos koordinavimą ir planavimą. 
Ministrams bus pateikta informacija apie pažangą įgyvendinant 2016 metų balandžio 13 dienos EK, Tarybos ir Europos Parlamento tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros. Neformalių pietų metu ministrai apsikeis nuomonėmis dėl naujos Daugiametės finansinės programos, dalyvaujant už ES biudžetą ir žmogiškuosius išteklius atsakingam komisarui Giunteriui Otingeriui (Guenther Oettinger).
Lapkričio 20 dieną popiet įvyks specialusis BRT posėdis, organizuojamas remiantis ES sutarties 50 straipsniu dėl Jungtinės Karalystės (JK) išstojimo iš ES. Posėdyje ES vyriausiasis derybininkas Mišelis Barnjė (Michel Barnier) pateiks informacijos apie derybas dėl JK išstojimo iš ES. Ministrai taip pat aptars gruodžio 14 arba 15 dieną vyksiančio specialiojo EVT susitikimo (50 str.) darbotvarkę, kurioje numatytas klausimas - pažangos JK-ES derybose vertinimas. BRT taip pat bus slapto balsavimo būdu priimamas sprendimas dėl Europos vaistų agentūros ir Europos bankininkystės institucijos perkėlimo iš Londono į kitą ES valstybę narę.

Seime vyks konferencija „Lietuvos mokslo ir studijų įstaigų darbuotojų padėtis žmogaus teisių požiūriu“ 

Lapkričio 22 d. 12-16 val. Vilniuje, Seimo III rūmų 218 b salėje vyks konferencija „Lietuvos mokslo ir studijų įstaigų darbuotojų padėtis žmogaus teisių požiūriu“. Konferenciją rengia Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija (LŽTGA), Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS) ir Lietuvos mokslininkų sąjunga (LMS).

Konferencijoje ketinama visapusiškai aptarti aukštojo mokslo sistemosdarbuotojų padėtį žmogaus teisių kontekste,  išryškinti aukštojo mokslo raidos problemas, įvardinti galimus jų sprendimo kelius. 

Po pranešimų ir diskusijos bus svarstomas rezoliucijos projektas. Priėmus rezoliucija bus aptarta Akademinės bendruomenės planuojamų veiksmų programa. 

Dėl biuro uždarymo palestiniečiai grasina nutraukti santykius su JAV

Palestinos išsilaisvinimo organizacija (PIO) pagrasino užšaldyti santykius su JAV, jei šie įgyvendins savo ketinimą Vašingtone uždaryti PIO biurą, skelbia BBC.
Socialiniame tinkle "Twitter" publikuotame vaizdo klipe PIO generalinis sekretorius Saebas Erekatas (Saeb Erekat) JAV ketinimą pavadino "nepriimtinu".
PIO, kurią tarptautinė bendruomenė laiko visus palestiniečius atstovaujančia organizacija, JAV sostinėje savo biurą atidarė 1994 m. Nuo to laiko tai yra pirmas kartas, kai JAV Valstybės departamentas atsisakė organizacijai išduoti šešių mėnesių trukmės veiklos licenciją.
Valstybės departamento pareigūnai kaip tokio sprendimo priežastį įvardijo "tam tikrus palestiniečių lyderių pasisakymus" Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) atžvilgiu. 
Taip pat pridedama, kad prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) turi 90 dienų tam, jog nuspręstų, ar PIO galės toliau Vašingtone turėti savo biurą. Tam reikia, kad palestiniečiai vykdytų "tiesioginį ir reikšmingą dialogą su Izraeliu", teigia JAV Valstybės departamentas. 
Savo ruožtu S. Erekatas mano, kad Izraelio valdžia daro spaudimą D. Trampo administracijai tuo metu, kai "Palestina bando bendradarbiauti ir pasiekti galutinį susitarimą".
Taikos procesas tarp Izraelio ir Palestinos yra sustojęs nuo 2014 m., kai JAV nesėkmingai bandė tarpininkauti sprendžiant nesutarimus.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi lapkričio 20-osios įvykiai pasaulio istorijoje:
1805 m. Austrijos sostinėje Vienoje įvyko vienintelės Bethoveno (Beethoven) operos "Fidelijas" (Fidelio) premjera.
1873 m. konkuruojantys Budos ir Pešto miestai Vengrijoje buvo sujungti į vieną - naująją sostinę Budapeštą.
1894 m. mirė rusų kompozitorius ir vienas didžiausių XIX amžiaus pianistų Antonas Rubinšteinas.
1917 m. Kombrė mūšyje Prancūzijoje prieš vokiečių pozicijas buvo mesti 324 tankai - tai buvo pirmasis didesnis mūšis, kuriame panaudota šios rūšies ginkluotė.
1920 m. JAV prezidentas Vudrou Vilsonas (Woodrow Wilson) atsiėmė Nobelio taikos premiją.
1923 m. gimė Pietų Afrikos rašytoja ir Nobelio literatūros premijos laureatė Nadin Gordimer (Nadine Gordimer).
1925 m. gimė JAV politikas ir jaunesnysis Džono F. Kenedžio (John F. Kennedy) brolis Robertas (Robert). 1968 metais jis kovojo dėl prezidento posto, tačiau buvo nužudytas per rinkimų kampaniją.
1925 m. mirė Danijos karaliaus Kristiano IX (Christian IX) duktė ir Didžiosios Britanijos karaliaus Eduardo VII (Edward VII) našlė karalienė Aleksandra (Alexandra).
1942 m. gimė JAV viceprezidentas Džo Baidenas (Joe Biden). 
1945 m. Niurnberge prasidėjo 24 vokiečių - Antrojo pasaulinio karo nusikaltėlių - teismas.
1947 m. Didžiosios Britanijos sosto įpėdinė princesė Elžbieta (Elizabeth) Vestminsterio abatijoje ištekėjo už princo Filipo Mauntbateno (Philip Mountbatten).
1974 m. įvyko pirmoji "Boeing 747" lainerio katastrofa. Po pakilimo iš Kenijos sostinės Nairobio oro uosto nukritus ir sudužus Vokietijos aviakompanijai "Lufthansa" priklausančiam lėktuvui žuvo 59 žmonės.
1975 m. mirė generolas Fransiskas Frankas (Francisco Franco), Ispaniją valdęs nuo pilietinio karo pabaigos.

1981 m. Italijoje įveikęs Viktorą Korčnojų, Anatolijus Karpovas susigrąžino pasaulio šachmatų čempiono vardą.
1992 m. gaisras suniokojo Didžiosios Britanijos karalienės Elžbietos (Elizabeth) rezidenciją Vindzoro pilyje.
1992 m. nesėkme baigėsi aukcionas, per kurį mėginta parduoti Adolfo Hitlerio (Adolf Hitler) paveikslus - nė vienas iš 20 pardavimui pasiūlytų darbų nesulaukė nė vieno pasiūlymo.
1995 m. dėl perrinkimo antrai kadencijai kovojusį Lenkijos prezidentą Lechą Valensą (Lech Walęsa) įveikė buvęs komunistas Aleksandras Kvasnevskis (Aleksander Kwasniewski).
1998 m. Rusija iš Baikonūro kosmodromo paleido pirmąjį Tarptautinės kosminės stoties modulį.
1998 m. Sankt Peterburge šalia savo buto nužudyta viena žinomiausių Rusijos politikių Galina Starovoitova.
1999 m. Kinija paleido savo pirmąjį automatiškai valdomą kosminį aparatą.
2000 m. Filipinuose per apkaltos procedūrą valdžios neteko prezidentas Žozefas Estrada (Joseph Estrada). Tai - pirmas toks įvykis Azijoje.
2000 m. į įvairius skandalus įsipainiojęs Peru prezidentas Albertas Fuchimoris (Alberto Fujimori) oficialiai įteikė savo atsistatydinimo pareiškimą.
2001 m. Danijos parlamento rinkimus laimėjo Anderso Fogo Rasmuseno (Anders Fogh Rasmussen) liberalai, pirmą kartą po 80 metų atėmę didžiausios partijos statusą iš socialdemokratų.
2004 m. vienuolika Didžiųjų ežerų valstybių, tarp jų ir Ruanda bei Burundis, pasirašė Dar es Salamo deklaraciją, kuria siekiama nutraukti genocidą, karą ir badą, dėl kurių per 10 metų mirė 3 mln. žmonių.
2010 m. NATO narės susitarė iki 2014 metų atsakomybę už saugumą Afganistane perduoti šalies kariuomenei.
2016 m. mirė airių rašytojas ir dramaturgas Viljamas Trevoras (William Trevor). Tarp plačiausiai žinomų jo kūrinių - "Liusės Golt istorija", "Likimo posūniai" ir apsakymų rinkinys "Už ribos".

Atnaujintos PSO rekomendacijos dėl gripo pandemijos

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) atnaujino rekomendacijas dėl gripo epidemiologinės priežiūros pandemijos metu, praneša Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras. Pastarąjį kartą šios rekomendacijos buvo atnaujintos 2009 metais. 
Rekomendacijos parengtos atsižvelgiant į 2009 m. gripo pandemijos patirtį. Jose daugiausia dėmesio skiriama svarbiausioms epidemiologinės priežiūros priemonėms, kurios reikalingos gripo pandemijos metu.
Atnaujintų PSO rekomendacijų tikslas - apibūdinti epidemiologinės priežiūros strategijas ir duomenų reikalavimus, kuriuos Europos Sąjungos (ES) valstybės narės gali naudoti gripo pandemijos metu.
Gripo pandemija siejama su sergančių asmenų gausa, dideliu sveikatos priežiūros įstaigų darbo krūviu, sutrikdytu kasdieniniu gyvenimo ritmu, dideliu ligos komplikacijų ir mirčių skaičiumi. 
Gripo pandemija gali kilti kas 10-50 metų. Ją sukelia naujo potipio gripo virusas, kuriam pasaulio gyventojai neturi imuniteto. Gripo pandemiją lemia trys pagrindiniai veiksniai: anksčiau tarp žmonių neplitusio naujo potipio gripo viruso atsiradimas, naujo potipio gripo viruso plitimas žmonių populiacijoje, didelis naujo potipio gripo viruso gebėjimas sukelti sunkius susirgimus.
Nuo XX a. pradžios pasaulyje kilo 4 pandemijos: 1918-1920 metais - ispaniškasis (A (H1N1) gripas, tuomet mirė daugiau kaip 20 mln. žmonių. 1957-1958 metais - Azijos (A (H2N2) gripas, mirė daugiau kaip 1 mln. žmonių. 1968-1969 metais - Honkongo (A (H3N2) gripas, mirė daugiau kaip 1 mln. žmonių. 2009-2010 metais - naujasis A (H1N1) gripas, mirė iki 400 tūkst. žmonių.

Naftos kainos stabilios, investuotojai prabilo apie netikrumą rinkoje prieš OPEC susitikimą

Pirmadienio rytinėje prekyboje naftos kainos stabilios: investuotojai laukia lapkričio pabaigoje suplanuoto Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) susitikimo, per kurį didžiausi naftos gamintojai aptars pasaulinio susitarimo dėl žaliavos gavybos ribojimo likimą, informuoja "Reuters".
8.20 val. Lietuvos laiku "Brent" rūšies naftos ateities sandorių kaina smuktelėjo 0,14 proc., iki 62,63 dolerių už barelį. JAV "West Texas Intermediate" naftos rūšies ateities sandorių kaina kilstelėjo 0,12 proc., iki 56,62 dolerio už barelį.
"OPEC susitikimas išlieka pagrindiniu veiksniu, lemsiančiu naftos kainų dinamiką iki metų pabaigos... Susitarimo narių komentarai leido rinkos dalyviams tikėtis, kad paktas bus pratęstas iki 2018 m. pabaigos... [bet] rizikos dėl to, kad naftos kartelis neskubės priimti sprendimo [dėl susitarimo pratęsimo], auga", - teigia "Morgan Stanley".
Banko analitikų nuomone, rinkos dėmesys šiuo metu prikaustytas prie OPEC karteliui nepriklausančių valstybių, ypač Rusijos, ir jų pasirengimo tęsti susitarimą.
OPEC ir kelios karteliui nepriklausančios šalys 2016 metų gruodį susitarė mažinti naftos gavybą 1,8 mln. barelių per dieną, siekdamos išlyginti pasaulinės paklausos ir pasiūlos pusiausvyrą. Vėliau jos susitarė pratęsti paktą iki 2018 m. kovo mėnesio.
Kitas OPEC posėdis vyks Vienoje lapkričio 30 dieną, per kurį susitarimo dalyviai aptars pasiektą pažangą ir tolesnę politiką.

Tyrimas: dėl "Brexit" kiekviena britų šeima praranda apie 455 eurus per metus

Britų šeimos vidutiniškai praranda po 404 svarus sterlingų (455 eurus) per metus po pernai birželį vykusio referendumo dėl šalies pasitraukimo iš Europos Sąjungos, "Brexit", rodo pirmadienį paskelbtas Londono ekonomikos mokyklos Ekonominių rodiklių centro atliktas tyrimas.
"Remiantis pirmąja išsamia statistine analize, referendumo rezultatai neigiamai paveikė infliaciją, realų darbo atlyginimą ir gyvenimo lygį Jungtinėje Karalystėje. "Brexit" namų ūkiui vidutiniškai kainuoja 7,74 svaro per savaitę dėl padidėjusių kainų, arba 404 svarus sterlingų per metus", - pažymima ataskaitoje.
Centro specialistų paskaičiavimu, dėl išaugusių kainų vidutinis darbuotojas per metus praranda sumą, prilygstančią savaitiniam darbo apmokėjimui. Daugiausia pabrango duona ir kruopos, pieno produktai, kava, arbata, kakava, vynas, alus, baldai, juvelyriniai dirbiniai ir laikrodžiai.
Dėl išaugusio infliacijos lygio labiausiai nukentėjo Škotija, Velsas ir Šiaurės Airija, mažiausiai kainų augimą pajuto Londonas.

Sirijos ir sąjungininkų kariuomenė iš IS atkovojo paskutinę svarbią tvirtovę

Sirija ir jos sąjungininkų kariuomenė sekmadienį paskelbė atkovoję Abu Kamalį - paskutinį svarbesnį "Islamo valstybės" (IS) kontroliuojamą Sirijos miestą, informuoja "Reuters".
Kariuomenė apie pergalę mieste skelbė dar anksčiau šį mėnesį, bet džihadistai netikėtos kontratakos metu susigrąžino Abu Kamalį.
IS išvarymas iš Abu Kamalio reiškia, kad 2014 m. kalifatą paskelbę teroristai Sirijoje yra išstumti iš visų pagrindinių tvirtovių ir dabar kontroliuoja vos kelis kaimus.
Didžioji dalis su IS kovojančių pajėgų mano, kad grupuotė dabar pasitrauks į pogrindį ir vykdys partizaninio tipo pasipriešinimą.
"Sirijos kariuomenė ir jos sąjungininkai iš "pasipriešinimo ašies" pašalino "Daeš" iš paskutinės jos tvirtovės Sirijos žemėje", - praneša Libano šiitų organizacija "Hezbollah".
"Pasipriešinimo ašimi" vadinama Irano, Sirijos ir šiitų kovotojų, tarp kurių yra ir "Hezbollah", sąjunga.
Sirijos žmogaus teisių observatorija sekmadienį teigė, kad iš Abu Kamalio pasitraukė didžioji dalis IS pajėgų, o kovos tęsiasi tik ties miesto perimetru.

Vokietijoje žlugo derybos dėl koalicinės vyriausybės sudarymo

Vokietijoje žlugo derybos dėl koalicinės vyriausybės sudarymo, iš derybų pasitraukus Laisvajai demokratų partijai (FDP), informuoja transliuotojas BBC.
Kol kas neaišku, kas bus toliau, tačiau Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) vėliau pirmadienį turi susitikti su šalies prezidentu Franku Valteriu Šteinmejeriu (Frank-Walter Steinmeier), kuris turi įgaliojimus sušaukti skubius rinkimus.
Rugsėjį vykusius rinkimus laimėjo A. Merkel Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) ir sąjungininkai iš Bavarijos Krikščionių socialinė sąjunga (CSU), bet dalis rinkėjų perėjo į radikalios dešinės partijos "Alternatyva Vokietijai" (AfD) pusę ir šie rinkimai CDU ir CSU buvo prasčiausi per beveik 70 metų. 
Kanclerė teigė apgailestaujanti, kad žlugo derybos, ir pridūrė pirmadienį susitiksianti su prezidentu, kad oficialiai jam praneštų apie derybų žlugimą. Be pirmalaikių rinkimų A. Merkel taip pat galėtų suformuoti su žaliaisiais mažumos vyriausybę. Tuo tarpu antra didžiausia šalies Socialdemokratų partija (SPD) atmetė galimybę sugrįžti į koalicinę vyriausybę su A. Merkel.
Derybose dalyvavusios partijos, kaip pranešama, stipriai nesutarė dėl mokesčių, prieglobsčio ir aplinkos politikos. Didžiausi nesutarimai kilo dėl to, ar sirų pabėgėliams turėtų būti leidžiama atsivežti į Vokietiją savo šeimos narius.

Antrajame Čilės prezidento rinkimų ture susirungs S. Pinjera ir A. Giljeras

Konservatorius Sebastianas Pinjera (Sebastian Pinera) laimėjo pirmąjį Čilės prezidento rinkimų turą, informuoja BBC.
Suskaičiavus daugiau kaip 90 proc. balsų, 67 metų amžiaus milijardieriui S. Pinjerai atiteko 37 proc. balsų. Nuo 2010 iki 2014 metų Čilės prezidento pareigas ėjusiam S. Pinjerai antrajame rinkimų ture, vyksiančiame gruodžio 17 dieną, teks susirungti su 23 proc. balsų surinkusiu socialistu Alechandru Giljeru (Alejandro Guillier).
Viešosios nuomonės apklausose pergalė buvo prognozuojama S. Pinjerai. 2010 metais jis tapo pirmuoju nuo Čilės grįžimo prie demokratijos prezidentu konservatoriumi ir nutraukė du dešimtmečius trukusį centro kairiųjų valdymą. S. Pinjera atstovauja dešiniojo sparno "Chile Vamos" koalicijai. 
Pagrindinis S. Pinjeros varžovas A. Giljeras - buvęs žurnalistas. 64 metų amžiaus kandidatas į prezidentus žadėjo tęsti daugelį liberalių reformų, kurias pradėjo prezidentė M. Bašelė.
Pagal Čilės konstituciją dabartinė šalies prezidentė Mišelė Bašelė (Michelle Bachelet) negalėjo siekti būti perrinkta. Iš viso rinkimuose dalyvavo aštuoni kandidatai. Sekmadienį Čilės rinkėjai taip pat rinko 155 žemesniųjų rūmų narius ir pusę Senato.

Atgal