Į pradžią
10.17. Naujausios žinios
Lietuva sėkmingai pasirodė Frankfurto knygų mugėje
Autoriai, knygų leidėjai, spaustuvininkai ir kultūrinių industrijų atstovai baigė metų pasiruošimo ir penkių intensyvių dienų darbus Frankfurto knygų mugėje. Nors atrodo, tik vakar Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sveikino iš viso pasaulio suskridusius 69-osios mugės dalyvius. Praėjusi savaitė knygų leidėjams praūžė svarbiausiame šio sektoriaus renginyje. Daugiau nei 7000 mugės dalyvių iš maždaug 100 šalių atvežė į Frankfurtą 400 000 knygų naujienų ir autorinių teisių literatūros vertimams.Nuo 1976 m. Frankfurto knygų mugė kviečia šalį dalyvauti išskirtiniu Garbės viešnios statusu. Šiais metais tai buvo Prancūzija, atvykusi į Frankfurtą su 1200 išverstų į vokiečių kalbą kūrinių ir 160 prancūzų autorių.
Sveikinimo kalboje Angela Merkel atkreipė dėmesį į glaudžius Vokietijos ir Prancūzijos ryšius, politinį ir kultūrinį dialogą bei abipusį supratimą. Jį tarp tautų šimtmečius ugdo literatūra.
Prancūzijos prezidento E. Makrono kalbą pasaulio žurnalistai cituoja ir šiandien. Tai nėra lengva, nes prezidentas kalbėjo be pasiruošimo. Laisvą ir emocingą kalbą atidarymo ceremonijos dalyviai apdovanojo ovacijomis. „Be kultūros nėra Europos“, – pabrėžė Prancūzijos lyderis ir kalbėjo apie žodžio ir kūrybos laisvės svarbą kovoje su populistinėmis grupėmis, kurios nenuilstančiai skleidžia neapykantą, baimę ir fanatizmą tarp tautų bei kultūrų. Ir tik literatūra bei knygų lapuose sugulusios istorijos, net jei jos atrodo keistos ir verčia jaustis nejaukiai, ugdo supratimą ir pagarbą. Literatūros vertimai ir kalbų žinojimas yra raktas į bendravimą ir diskusiją, teisingą Europos šalių politiką.
Tradiciškai mugės dalyvius pasveikino ir Frankfurto knygų mugės vadovas Juergenas Boosas, Vokietijos leidėjų ir knygų platintojų asociacijos prezidentas Heinrichas Riethmuelleris bei Frankfurto miesto meras Peteris Feldmannas. Savo kalbose jie visi pabrėžė raiškos ir kūrybos laisvės svarbą, ragindami ginti nepriklausomą žodį ir smerkti „cenzūrą“, kuri žlugdo ir kankina kūrėjus Turkijos, Kinijos, Rusijos kalėjimuose. Todėl su šūkiu „Žodis – mūsų“ buvo dirbama šių metų Frankfurto knygų mugėje.
Europos leidėjų federacija (FEP) Frankfurto knygų mugėje koordinavo uždarą ES kultūros ministrų sąskrydį ir paskelbė „Frankfurto deklaraciją“. Joje ypatingas dėmesys yra skiriamas autorių teisėms ir intelektinei nuosavybei, – knygų leidybos industrijos pamatui. Apie tai leidėjai diskutavo, nepatogius klausimus dėl kultūros ir skaitmeninimo politikos uždavė ir ES politikams, – komisarui Tibor Navracsics, EP nariui Christian Ehler ir EK direktoriui Giusepe Abamonte.
Nenuostabu, kad didžiausia Europoje Frankfurto knygų mugė yra ir svarbi politinė arena. Knygų leidyba Europoje yra viena iš didžiausių kūrybinių ir kultūrinių industrijų. Sektorius Europoje generuoja 22–24 bilijonus eurų apyvartos per metus. Pasaulio literatūros turinys kuriamas čia, senajame Europos žemyne. Net šeši iš dešimties pasaulio didžiausių leidėjų yra Europos knygų leidyklos, o pagrindinės pasaulio profesionalų knygų mugės vyksta Frankfurte, Londone ir Bolonijoje. Knygų leidyklose dirba 150 000 specialistų. Iš viso sektoriuje kartu su kūrėjais ir redaktoriais, dailininkais ir IT specialistais dirba daugiau nei pusė milijono europiečių. Kasmet leidėjai Europoje išleidžia 575 000 naujų pavadinimų knygų, o prekiauja 22 milijonais skirtingų leidinių (iš jų elektroniniame formate – 4 milijonai). Knygos leidžiamos ne tik oficialiomis 24 ES kalbomis.
Tačiau šiuose įspūdinguose skaičiuose didžiausią dalį sudaro populiarių kalbų knygų rinkos, – anglų, vokiečių, ispanų, italų ir kt. Nepopuliarių kalbų šalyse, tarp kurių yra ir Lietuva, knygų leidybos sektorius traukiasi. Todėl leidėjai kalba apie Europos literatūros įvairovę ir ateitį, literatūros sklaidą ir prieinamumą. Be skrupulingos vertimų programos politikos, skaitymo skatinimo, kalbų mokymo ir tarptautinių studentų mainų, kaip kalbėjo Prancūzijos prezidentas, rezultatų nebus.
Langą mūsų kūrėjams į anglakalbės knygų leidybos rinką Lietuva bandys atverti jau kitais metais. Frankfurte Londono knygų mugės organizatoriai paskelbė 2018 metų „Market Focus“, kuria tapo Baltijos šalys – Lietuva, Latvija ir Estija. Renginyje Lietuva pristatė ir vieną iš autorių, kurie kitais metais sulauks išskirtinio dėmesio Londono knygų mugės renginiuose ir Jungtinės Karalystės literatūros festivaliuose. Tai tarptautiniu bestseleriu tapusios tetralogijos „Silva Rerum“ autorė Kristina Sabaliauskaitė.
Pirmosios trys Frankfurto knygų mugės dienos buvo skirtos profesionalams. Kiekvienas dalyvis turėjo savo susitikimų tvarkaraštį, nes be išankstinio susitarimo negalima tikėtis penkių minučių pokalbio net su seniai pažįstamu užsienio leidėju. Čia perkamos ir parduodamos autorių teisės. Knygų leidėjai, puikiai pažįstantys savo skaitytojus ir jų lūkesčius, ieško istorijų vertimams. Tik žinančiam pasaulio literatūrą ir kasmet sekančiam literatūros naujienas mugėje neapsvaigsta galva nuo tūkstančių mirgančių viršelių ir pavadinimų.
Lietuvos jungtiniame ir individualiuose stenduose šiais metais lietuvių autorių teises pristatė 10 leidyklų. Kiti leidėjai teises pirko ir žvalgėsi naujienų. Kas gi naujo ir kuo stebino šiais metais pasaulio literatūra? Moterys literatūroje ir moteriška literatūra, – galbūt taip galima būtų trumpai apibūdinti. Ne meilės romanai, kaip vienas kitas pagalvotų. Būtent šį stereotipą griovė moteriškos literatūros tekstai. Kita aktuali literatūra, nors ir ne mūsų šalies skaitytojams, buvo emigrantų ir imigrantų istorijos bei patirtys.
Į jungtinio Lietuvos stendo atidarymą suplūdo užsienio leidėjai ir žurnalistai, taip pat Frankfurto knygų mugėje šiemet dalyvaujantys ar ją tiesiog lankantys Lietuvos leidėjai, spaustuvininkai, Lietuvos kultūros instituto (LKI) atstovai, užsienio partneriai ir žurnalistai. Lietuvos stendą aplankė Europos leidėjų federacijos (FEP) prezidentas Henrique Mota ir direktorė Anne Bergman Tahon.
Frankfurte Lietuvos leidėjų asociacija (LLA) koordinavo lietuvių knygų leidybos, literatūros ir knygos meno pristatymą, populiarino Vilniaus knygų mugę, dirbo su kontaktų ir leidinių katalogais, pažindino užsienio leidėjus ir autorių teisių agentus su internetiniu Lietuvos autorių teisių katalogu.
Frankfurto knygų mugė – tai viena didžiausių tarptautinio lygio knygų mugių pasaulyje, į kurią kasmet suplūsta ne tik aibė leidėjų, rašytojų ir leidybos specialistų iš viso pasaulio, bet ir didelis skaičius Vokietijos gyventojų. Pastariesiems skiriamos dvi paskutinės knygų mugės dienos.
Lietuvos istorija mena
Lietuva spalio 17-ąją:
1696 m. Drezdene gimė Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Augustas III.
1902 m. Dabikinės dvare, Šiaulių rajone, įvyko slaptas varpininkų suvažiavimas, kuriame nutarta steigti Lietuvos demokratų partiją.
1918 m. Lietuvos kariuomenės kareivinėse Vilniuje pirmą kartą sugiedotas Lietuvos himnas.
1989 m. lapkričio 1-oji - Mirusiųjų pagerbimo diena ir gruodžio 25-oji - Šv. Kalėdų diena paskelbtos švenčių dienomis.
2000 m. Seimas pritarė, kad Vilniaus centre esanti Lukiškių aikštė būtų paskelbta reprezentacine Lietuvos valstybės aikšte.
2006 m. Didžiosios Britanijos karalienei Elžbietai II (Elizabeth II) jos valstybinio vizito Lietuvoje metu įteiktas aukščiausias Lietuvos valstybinis apdovanojimas - Vytauto Didžiojo ordinas su auksine grandine. Didžiosios Britanijos karalienė Lietuvos Prezidentui Valdui Adamkui įteikė aukščiausią ir seniausią Jungtinės Karalystės ordiną "The Most Honourable Order of the Bath", vadinamąjį "Pirties ordiną".
2006 m. dirigentui Sauliui Sondeckiui suteiktas Sankt Peterburgo konservatorijos garbės profesoriaus vardas.
2008 m. eidamas 74-uosius metus mirė Rašytojų sąjungos narys, poetas, dramaturgas Feliksas Jakubauskas.
2011 m. per avariją Prienų rajone žuvo Seimo narys Juozas Palionis. Parlamentarui buvo 60 metų.
2011 m. Smiltynės priekrantėje šalia Lietuvos jūrų muziejaus atidengtas paminklas žuvusiems Lietuvos jūrininkams ir nuskendusiems laivams atminti. Daugiau nei 10 m aukščio metalo lakštų skulptūrinė kompozicija vaizduoja drąsos ir laisvės simbolį - paukštį albatrosą.
2012 m. Gruzijos technikos universitete atidarytas Lituanistikos centras.
2013 m. Lietuva pirmą kartą per istoriją dvejiems metams išrinkta Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos, kuri yra atsakinga už tarptautinės taikos ir saugumo palaikymą, nenuolatine nare. JT Saugumo Tarybą sudaro 15 narių. Nuolatinės narės yra penkios: Kinija, Prancūzija, Rusija, Jungtinė Karalystė ir JAV.
Valstybės kontrolė pristatys auditų rekomendacijų įgyvendinimo eigą
Valstybės kontrolė antradienį pristatys audito ataskaitų: „Programinis biudžetas: strateginių veiklos planų sudarymas ir įgyvendinimo stebėsena" ir „Valstybės investicijų 2015 metais programos valdymas" rekomendacijų įgyvendinimo eigą.
Valstybės investicijų programos (VIP) auditas, kurį Valstybės kontrolė atliko pernai, parodė, kad šių investicijų efektyvumą mažina didelis planavimo dokumentų ir veiklos rezultatų vertinimui naudojamų kriterijų skaičius. Valstybės kontrolė 2016 m. konstatavo, kad, skiriant VIP lėšų tam pačiam objektui, o ministerijoms tarpusavyje nekoordinuojant veiksmų, pasitaiko neracionalių lėšų paskirstymo sprendimų. Valstybės investicijų 2018-2020 m. programoje planuojamoms kapitalo investicijoms 2018 m. numatoma skirti 9,3 proc., arba 130,1 mln. Eur, mažiau lėšų palyginti su 2017 m.
Be to, valstybiniai auditoriai yra pastebėję, kad finansavimo sistema nėra siejama su siekiamais rezultatais. 2016 m. atlikto audito ataskaitoje „Programinis biudžetas: strateginių veiklos planų sudarymas ir įgyvendinimo stebėsena" buvo pateiktos 25 rekomendacijos. Spaudos konferencijoje bus pateiktas įvertinimas, kaip situacija pasikeitė per pastaruosius metus.
Aukščiausioji audito institucija antradienį taip pat paskelbs išvadas ir rekomendacijas dėl 2016 m. valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio ir valstybės biudžeto vykdymo, 2016 m. nacionalinio finansų ataskaitų rinkinio bei penkių fondų - Valstybinio socialinio draudimo, Privalomojo sveikatos draudimo, Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo, Rezervinio ir Garantinio - ataskaitų.
Spaudos konferencija vyks Seimo spaudos konferencijų salėje. Joje dalyvaus valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys.
"Eurostat": Lietuvoje 2016 m. skurdas arba socialinė atskirtis grėsė 870 tūkst. asmenų
Minint Tarptautinę kovos su skurdu dieną, Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūra "Eurostat" skelbia, kad Europos Sąjungoje pastebima asmenų, kuriems gresia skurdas arba socialinė atskirtis, skaičiaus mažėjimo tendencija, tačiau tokiomis aplinkybėmis dar gyvena per 115 mln. žmonių.
"Eurostat" duomenimis, Europos Sąjungoje (ES) 2016 m. 117,5 mln. asmenų, arba 23,4 proc. ES gyventojų, grėsė skurdas arba socialinė atskirtis. Tai reiškia, kad jie gyveno namų ūkiuose, pasižyminčiuose bent viena iš šių sąlygų: skurdo grėsmė po socialinių išmokų (skurdas dėl pajamų), sunkus materialinis nepriteklius arba labai mažas užimtumas. 2009-2012 m. procentas asmenų ES, kuriems gresia skurdas arba socialinė atskirtis, augo ir sudarė 25 proc., vėliau ėmė laipsniškai mažėti ir 2016 metais sudarė 23,4 proc., vos 0,1 proc. punkto viršydamas žemiausią 2009 m. lygį.
2016 m. trijose ES narėse daugiau nei trečdaliui gyventojų grėsė skurdas arba socialinė atskirtis: Bulgarijoje (40,4 proc.), Rumunijoje (38,8 proc.) ir Graikijoje (35,6 proc.).
Mažiausias asmenų, kuriems grėsė skurdas arba socialinė atskirtis, skaičius 2016 m. nustatytas Čekijoje (13,3 proc.), Suomijoje (16,6 proc.), Danijoje (16,7 proc.) ir Nyderlanduose (16,8 proc.).
Lietuvoje asmenų, kuriems grėsė skurdas arba socialinė atskirtis, skaičius sumažėjo nuo 910 tūkst. 2008 metais iki 870 tūkst. 2016 metais.
Asmenų, kuriems grėsė skurdas arba socialinė atskirtis, labiausiai sumažėjo Lenkijoje, labiausiai padaugėjo Graikijoje.
Per 2008-2016 m. laikotarpį asmenų, kuriems grėsė skurdas arba socialinė atskirtis, labiausiai padaugėjo Graikijoje (nuo 28,1 proc. 2008 metais iki 35,6 proc. 2016 metais, arba 7,5 proc. punkto), Kipre (4,4 p. punkto), Ispanijoje (4,1 p.p.) ir Švedijoje (3,4 p.p.). Priešingai, labiausiai asmenų, patenkančių į minėtos rizikos kategoriją, skaičius sumažėjo Lenkijoje (nuo 30,5 iki 21,9 proc., arba -8,6 p. punkto), taip pat Latvijoje (-5,7 p. punkto) ir Rumunijoje (-5,4 p. punkto). Visoje ES asmenų, kuriems grėsė skurdas arba socialinė atskirtis, dalis 2016 metais (23,4 proc.) nuo 2008 metų sumažėjo 0,3 proc. punkto.
V. Šapoka susitiko su Dalaso Federalinio iždo prezidentu
Finansų ministras Vilius Šapoka Dalase (JAV) susitiko su Federalinio iždo prezidentu Robertu Kaplanu (Robert Kaplan) ir aptarė Fintech / Insurtech plėtros galimybes.
„Fintech ir Insurtech plėtra turi didelį potencialą - atsiranda naujos galimybės alternatyvių paslaugų tiekėjams, nauji verslo modeliai. Tačiau kartu atsiranda didelė rizika dėl pinigų grąžinimo, vartotojų apsaugos bei terorizmo finansavimo. Europoje išskiriame tris pagrindinius Fintech politikos principus: technologinį neutralumą, proporcingumą ir vientisumą bei stengiamės diegti subalansuotą, o ne pernelyg griežtą reguliavimą", - teigė ministras.
Lietuva finansinių technologijų ir inovacijų sektoriui patraukli dėl savo lanksčios reguliavimo sistemos. Kompanijos gali pasinaudoti „Sandbox" rėžimu, o licencijavimo procesas - greičiausias tarp Europos Sąjungos valstybių. Taip pat turime Vyriausybės finansuojamą paramą užsienio investuotojams, mėlynosios kortelės programą, Startup Visa iniciatyvą, o naujasis darbo kodeksas suteikia daugiau lankstumo tiek verslui, tiek darbuotojams.
Lietuva remia Kapitalo rinkų sąjungos gilinimo idėją, kuri skatintų investicijas Europoje. 2018 m. Europos Komisija ketina siūlyti išsamią Europos Sąjungos strategiją, kaip stiprinti vietos ekosistemas šalyse, kuriose yra mažiau išsivysčiusių kapitalo rinkų.
Lietuva ėmėsi iniciatyvų šalies ir Baltijos regiono kapitalo rinkų plėtros patrauklumo investuotojams kūrime. Siekiant palengvinti įmonių obligacijų išleidimą, stiprėjo obligacijų turėtojų interesų apsaugos lygis ir buvo sukurta galimybė privačioms bendrovėms viešai siūlyti savo obligacijas. Nustatyti aiškesni privataus investavimo kriterijai ir teisinės prielaidos, leidžiančios įmonėms išduoti akcijas darbuotojams. O Vyriausybė svarsto investicijų fondų reguliavimo sistemos pakeitimus.
Užsienio istorinių sukakčių kalendorius
Įdomiausi spalio 17-osios įvykiai pasaulio istorijoje:
1610 m. Reimso katedroje karūnuotas Prancūzijos karalius Liudvikas XIII.
1803 m. gimė vengrų reformatorius ir valstybės veikėjas Ferencas Deakas (Ferencz Deak). Jis buvo pagrindinis 1867 metų sutarties dėl bendros Austrijos ir Vengrijos monarchijos autorius.
1849 m. Paryžiuje nuo tuberkuliozės mirė lenkų kompozitorius ir pianistas Frederikas Šopenas (Frederic Chopin).
1902 m. Detroite pagamintas pirmasis "Cadillac" markės automobilis.
1912 m. gimė būsimasis popiežius Jonas Paulius I, tikrasis vardas Albinas Lučianis (Albino Luciani). Romos katalikų bažnyčios vadovu jis buvo išrinktas 1978 metų rugpjūčio 26 dieną, tačiau mirė jau po keturių savaičių.
1915 m. gimė JAV dramaturgas Arturas Mileris (Arthur Miller). Šis, be kita ko, garsiosios Merilin Monro (Marilyn Monroe) vyru buvęs autorius parašė tokias dramas kaip "Komivojažieriaus mirtis" ir "Vaizdas nuo tilto".
1919 m. gimė Džao Dzijangas (Zhao Ziyang). 9-ajame dešimtmetyje tapęs Kinijos ministru pirmininku jis pradėjo drąsias ekonomikos reformas, tapo Kinijos komunistų partijos vadovu, tačiau per 1989 metais kilusią politinę krizę buvo nušalintas nuo valdžios.
1956 m. karalienė Elžbieta II (Elizabeth II) atidarė pirmąją Didžiojoje Britanijoje atominę elektrinę.
1972 m. gimė garsus amerikiečių reperis Eminemas, visame pasaulyje pardavęs daugiau kaip 77 mln. savo albumų kopijų.
1977 m. JAV aukščiausiasis teismas nusprendė, kad viršgarsinis lėktuvas "Concorde" gali leistis Niujorko Kenedžio oro uoste.
1979 m. Nobelio taikos premija apdovanota Motina Teresė - albanų kilmės religinio ordino steigėja. 1928 m. ji tapo airių loretiečių vienuolyno novice ir buvo pasiųsta į Indiją dirbti mokytoja.
1989 m. visame pasaulyje uždrausta prekyba dramblio kaulu.
1989 m. San Francisko regioną sudrebino daugiausiai aukų nuo 1906 metų pareikalavęs žemės drebėjimas. Per 6,9 balo pagal Richterio skalę stiprumo žemės drebėjimą žuvo 67 žmonės, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.
1994 m. Jordanija ir Izraelis parafavo istorinę taikos sutartį, kuri nutraukė 46 metus tarp valstybių galiojusią karo padėtį.
1995 m. prancūzė Žana Kalmen (Jeanne Calment) tapo seniausiu pasaulio žmogumi - jai sukako 120 metų ir 230 dienų.
1997 m. Kubos Santa Klaros mieste pagaliau palaidoti prieš 30 metų Bolivijoje nužudyto legendinio kairiųjų partizaninio judėjimo vado Če Gevaros (Che Guevara) palaikai.
1998 m. Ispanijos prašymu Londone, kur gydėsi po operacijos, suimtas buvęs Čilės diktatorius Augustas Pinočetas (Augusto Pinochet).
2000 m. Romos katalikų bažnyčios vadovas popiežius Jonas Paulius II Vatikane priėmė pirmą kartą čia po 20 metų viešėjusią Didžiosios Britanijos karalienę Elžbietą (Elizabeth), kuri yra anglikonų bažnyčios formali vadovė.
2001 m. Jeruzalėje nušautas Izraelio turizmo ministras Rehavamas Zevis (Rehavam Zeevi).
2001 m. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė, kad Rusija uždaro keturis dešimtmečius Kuboje veikusį savo šnipinėjimo centrą.
2003 m. Taibėjuje statytas 101 aukšto biurų pastatas pasiekė savo galutinį 508 metrų aukštį ir, tapęs aukščiausiu pasaulio statiniu, pralenkė Malaizijoje esančius dangoraižius.
2011 m. korporacijos "Virgin Group" vadovas Ričardas Brensonas (Richard Branson) Meksikoje atidarė pirmąjį pasaulyje komercinį kosmodromą, iš kurio planuota pradėti skrydžius 2013 metais.
Ž. Mauricas: nacionalinio susitarimo reikia, bet kitokio
Pirmadienį pasirašytas nacionalinis susitarimas tarp Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų atstovų yra būtinas, bet dabartinio dokumento abstrakčios formuluotės verčia abejoti galimybe pasiekti apčiuopiamus tikslus, iš kurių svarbiausias turėtų būti emigracijos stabdymas, įsitikinęs ekonomistas Žygimantas Mauricas.
„Idėja yra gera. Susitarimo Lietuvai reikia, nes išskirtiniai laikai pagrindžia išskirtines priemones. Turime nesibaigiantį emigracijos srautą, senėjimo iššūkius, praktiškai nebesame tiltas tarp Rytų ir Vakarų, ekonomikos augimas ne toks spartus prognozuojamas - yra aibė iššūkių, kuriuos reikia spręsti visai Lietuvos visuomenei", - naujienų agentūrai ELTA pirmadienį sakė komercinio banko „Luminor" vyriausiasis ekonomistas Ž. Mauricas.
Pasak eksperto, nacionalinis susitarimas neturi apimti visų įmanomų sričių, priešingai - derėtų orientuotis į daugiausia du ar tris prioritetus, nusakyti jų įgyvendinimą pamečiui ir atidžiai stebėti procesą.
„Dabartinį dokumentą labiau traktuočiau kaip susitarimą tęsti diskusijas dėl susitarimo. Punktų per daug, jie labai abstraktūs, „siekti, gerinti, optimizuoti". (...) Turime tikslą - stabdyti emigraciją, turime priemones - didinti darbo užmokestį, mažinti darbo apmokestinimą. Pasitvirtinkime daugiausia penkerių metų planą, Vyriausybės dešimt darbų, verslo dešimt darbų - tai čia būtų susitarimas", - kalbėjo Ž. Mauricas.
Ekonomisto teigimu, šiuo metu yra tinkamas metas atsakingai pasižiūrėti į emigracijos klausimą, savo ruožtu vėlavimas gali brangiai kainuoti.
„Manau, pats metas tai daryti, nes turime perteklių biudžeto, šiek tiek rezervų. Jeigu susitelksime, galbūt išsaugosime daug potencialaus augimo ateityje. Gal, pavyzdžiui, gydytojai pamatę nuspręs neemigruoti. Vėliau prisikviesti žmones bus sunkiau ir brangiau. Jeigu žmogų nuo emigracijos sustabdytų, pavyzdžiui, 1000 eurų alga, tai prisikviesti jį grįžti jau prireiktų 2000 eurų atlyginimo", - teigė Ž. Mauricas.
Socialiniai partneriai, be kitų permainų, ketina siekti mokesčių sistemos suderinamumo ir stabilumo, aukšto šalies konkurencingumo. Nacionaliniame susitarime planuojama mažinti darbo jėgos apmokestinimą, nedidinti bendros mokestinės naštos verslui.
Atsižvelgiant į ekonomikos augimą, įsipareigojama didinti darbuotojų darbo užmokestį, sukurti efektyvų bendrojo ugdymo mokyklų, profesinio mokymo ir aukštojo mokslo įstaigų tinklą. Nacionaliniame sutarime numatyta didinti viešojo sektoriaus efektyvumą, optimizuoti darbuotojų skaičių ir gerinti teikiamų paslaugų kokybę.
Pasiūlyta inicijuoti buvusio geležinkelio tiltelio Alytuje įrašymą į Kultūros vertybių registrą
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus skyriaus vedėjas Alius Baranauskas tarnybiniu pranešimu pasiūlė kuo skubiau inicijuoti buvusio geležinkelio tiltelio, esančio Topolių g. 1 Alytuje, įrašymą į Kultūros vertybių registrą, taip apsaugant objektą nuo visiško sunaikinimo.
Vadovaujantis šiuo tarnybiniu pranešimu, pirmadienį, spalio 16 d., Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė pasirašė įsakymą, kuriuo inicijuoja buvusio geležinkelio tiltelio Alytuje įrašymo į Kultūros vertybių registrą procedūrą.
Kultūros paveldo departamento Alytaus skyrius surašė reikalavimą statytojams UAB "Rivona" sustabdyti geležinkelio tiltelio ardymo darbus ir negriauti akmeninio tiltelio, kol Kultūros paveldo departamento sudaryta Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba nuspręs, ar minėtam tilteliui reikalinga teisinė apsauga.
Dėl Alytuje prie senojo XIX a. pabaigoje statyto geležinkelio tiltelio (viaduko)-pėsčiųjų perėjos, jungiančios Dainavos ir Vidzgirio mikrorajonus, statomo prekybos centras "Norfa", viadukui iškilo grėsmė būti sunaikintam. Alytiškiams šis viadukas yra svarbus kaip istorinės atminties šaltinis. Nuo 1940 m., vykdant masinius trėmimus visoje Lietuvoje, per šį Alytaus geležinkelio viaduką traukinių ešalonai judėjo į amžinojo įšalo žemę.
Rudeniui būdingų peršalimo ligų statistika šiek tiek didesnė už pernykštę
Šio rudens sergamumas šiam metų laikui būdingomis ligomis išlieka šiek tiek didesnis už pernykštį.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis 40-ąją metų savaitę, spalio 9-15 dienomis, siekė 69,6 atvejo, tenkančio 10 tūkst. gyventojų. Praėjusių metų tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau - 61,9 atvejo.
Sergamumo rodiklis - tai susirgimų atvejai, vidutiniškai tenkantys 10 tūkst. gyventojų. Kai šis rodiklis peržengia 100, skelbiama epidemija.
Pagal ligonių apsilankymų sveikatos apsaugos įstaigose ar medikų iškvietimų į namus registracijos duomenis, didesnis sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis pastarąją savaitę stebėtas Vilniaus apskrityje, mažiausias - Šiaulių apskrityje.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai primena, kad Pasaulio sveikatos organizacija skiepus pripažįsta veiksmingiausia gripo specifine profilaktikos priemone. Skiepai apsaugo nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų.
Gripo vakcina rekomenduojama pasiskiepyti rudens-žiemos laikotarpiu, nes reikia maždaug dviejų savaičių, kad žmogaus organizme susidarytų antikūniai kovai su gripo virusu.
Rizikos grupių asmenims - 65 metų ir vyresniems, nėščiosioms, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų, onkologinėmis bei imunitetą pažeidžiančiomis ligomis, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams - rekomenduojama skiepytis kiekvieną gripo sezoną. Jie skiepijami nemokamai.
Lietuvos iniciatyva Liuksemburge - ES dėmesys Rusijos pilietinei visuomenei
Liuksemburge prieš Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų tarybos posėdį Lietuvos iniciatyva surengtas ES užsienio reikalų ministrų susitikimas su žinomu Rusijos pilietinės visuomenės aktyvistu, judėjimo „Atvira Rusija" vicepirmininku Vladimiru Kara-Murza.
„Turime griežtą poziciją dėl to, kaip pastaruoju metu elgiasi oficiali Rusijos valdžia, tačiau puikiai suprantame ir tai, kad Kremlius ir plačioji Rusijos visuomenė - ne vienas ir tas pats", - susitikimo metu pabrėžė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Ministras dar kartą išreiškė Lietuvos paramą Rusijos pilietinei visuomenei, pastaruoju metu susiduriančiai su vis griežtesniais suvaržymais ir kitais trukdymais vykdyti jos veiklą.
L. Linkevičiaus teigimu, šis susitikimas - akivaizdus įrodymas to, kad Europa nėra abejinga tiems procesams, kurie šiuo metu vyksta Rusijoje.
„Esame suinteresuoti demokratine, taikia ir bendradarbiaujančia Rusija. Bet kartu puikiai suprantame, kad be aktyvios ir gyvybingos pilietinės visuomenės Rusijoje šie tikslai negalės būti pasiekti", - teigė ministras L. Linkevičius.
„Vienas pagrindinių ES principų, pagal kuriuos esame sutarę vystyti ES ir Rusijos santykius, kalba būtent apie didesnį mūsų dėmesį kontaktams su Rusijos žmonėmis, sustiprintą paramą Rusijos pilietinei visuomenei. Šiandienos susitikimas su V. Kara-Murza - nuosekli mūsų veikla įgyvendinant šį principą", - pabrėžė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Susitikimo metu apsikeista nuomonėmis apie Rusijos vidaus politikos procesus, jos užsienio politiką, pabrėžtas poreikis atidžiai stebėti ir reaguoti į kiekvieną bandymą susidoroti su Rusijos pilietinės visuomenės aktyvistais ir inteligentijos atstovais, taip pat aptarti kiti konkretūs būdai, kaip ES galėtų padėti Rusijos pilietinei visuomenei.
Antradienį iš Klaipėdos bus išsiųstas pirmasis antžeminis SGD krovinys
Antradienį Klaipėdoje suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) paskirstymo stotyje į pirmąjį SGD autodujovežį bus pirmą kartą kraunamos Lenkijos DUON kompanijai parduotos SGD.
SGD į antžeminę stotį atgabeno „Shell" kompanija, kuri jas nupirko iš geriausias sąlygas pasiūliusio „Lietuvos dujų tiekimo". Maždaug per mėnesį į Lenkiją bus išgabenta apie keli šimtai kubinių metrų SGD (atitinka apie kelis šimtus tūkstančių kubinių metrų dujiniame pavidale).
LITGAS ir „Lietuvos dujų tiekimo" valdybų pirmininko, bendroves valdančios „Lietuvos energijos" valdybos nario bei gamybos ir paslaugų direktoriaus Dominyko Tučkaus teigimu, toks sandoris ir konkurencingiausia kaina yra visos „Lietuvos energijos" grupės darbo rezultatas.
„Šis pirmasis sandoris ir SGD perkrovimas į autodujovežius antžeminėje paskirstymo stotyje yra „Lietuvos energijos" grupės įmonių darbo rezultatas. Didžiuojamės, kad mums pavyko realizuoti tai, ko siekėme ir planavome jau kurį laiką - SGD iš terminalo per mažos apimties antžeminę paskirstymo stotį patiekti autodujovežiams. Ir, svarbiausia, mums pavyko užtikrinti konkurencingiausią kainą visoje grandinėje nuo SGD įsigijimo ir atgabenimo į SGD terminalą iki jų patiekimo klientams antžeminėje paskirstymo stotyje", - teigė D. Tučkus.
Anot jo, LITGAS pasiruošusi bendradarbiauti su visais potencialiais tiekėjais, besidomintiems antžeminiu SGD tiekimu iš Klaipėdos.
Aktoriui R. Adomaičiui Sankt Peterburge įteiktas apdovanojimas
Garsiam lietuvių aktoriui Regimantui Adomaičiui Ermitažo teatre pirmadienį įteikta tarptautinė premija „Baltijos žvaigždė".
Lietuvos Generalinis konsulatas Sankt Peterburge ta proga surengė R. Adomaičio kūrybos pristatymą: žiūrovams parodytas lietuvių kino kritikų geriausiu visų laikų lietuvių vaidybiniu filmu išrinktas „Jausmai", pirmas lietuviškas miuziklas „Velnio nuotaka", vyko susitikimai su R. Adomaičiu, kuriuose dalyvavo Sankt Peterburgo kultūrinės visuomenės, lietuvių bendruomenės ir žiniasklaidos atstovai.
Nuo 2004 m. "Baltijos žvaigždė" suteikiama už humanitarinių ryšių vystymą ir stiprinimą Baltijos jūros regiono šalyse. Laureatais yra tapę Aleksejus Germanas, Jelena Obrazcova, Olegas Basilašvilis, Rimas Tuminas, Maja Pliseckaja, Rodionas Ščedrinas, Barbara Brylska, Juozas Budraitis, Jevgenijus Jevtušenka, Andrejs Žagars, Saulius Sondeckis, Kšištofas Zanusis, Danielius Olbrichskis, Gidonas Kremeris, Danijilas Graninas, Tomas Venclova, Kšištofas Pandereckis, Donatas Banionis, Eimuntas Nekrošius, Aleksandras Sokurovas, Andžejus Vaida.
Britų „Times": Rusija kiekvieną mėnesį talibams Afganistane tiekia dyzelino už 2,5 mln. dolerių
Rusija, anot britų dienraščio „Times", kiekvieną mėnesį radikaliam islamo Talibanui Afganistane siunčia dyzelino už 2,5 mln. dolerių.
Britų laikraštis cituoja anonimą Talibano iždininką, anot kurio, rusų žvalgybininkai jau maždaug 18 mėnesių per sieną su Uzbekistanu siunčia autocisternas. „Rusai duoda mums tai veltui", - sakė jis. Talibai esą sumoka tik importo mokestį.
„Pirmosios rusų siuntos mus pasiekė prieš 18 mėnesių", - sakė talibų iždininkas, kuris, jo pačio teigimu, yra atsakingas tik už mažą finansų dalį vienoje šalies provincijų. Pradžioje esą buvo tik keletas autocisternų „sistemai išbandyti". Tačiau vėliau atvykstančių automobilių skaičius smarkiai išaugo.
Degalai tiekiami Talibano įmonėms, kurios parduoda juos „verslininkams Kabule". Pelnas už pardavimus atitenka talibams. Degalų tiekimas yra tik vienas „iš daugelio metodų", kuriais Rusija stiprina Talibano stovyklą, laikraščiui patvirtino kitas informatorius.
Naftos pumpavimas Irako Kirkuko mieste - sustabdytas
Ginčytinoje teritorijoje Irake esančiame Kirkuko mieste pirmadienį sustabdytas naftos pumpavimas. Po kurdų nepriklausomybės referendumo išaugus įtampai tarp Irako ir Kurdistano, Irako kariuomenė veiksmų regione ėmėsi praėjusį savaitgalį.
„Kurdų technikai nustojo pumpuoti naftą Bei Hasano ir Havanos telkiniuose ir juos paliko prieš atvykstant Irako pajėgoms", - naujienų agentūrai AFP patvirtino vienas iš Irako pareigūnų.
Pasirodžius pranešimams apie Irako pradėtą operaciją ir dėl jos sutrikusią gavybą, naftos kainos pirmadienį šoktelėjo į viršų. Irako valdžia siekia iš kurdų atsikovoti karines bazes ir naftos telkinius, kurie buvo užimti pastaraisiais metais, daugiausia per kovas su džihadistais.
Sutrikus gavybai regione, „Brent" rūšies naftos barelis 17.00 val. Lietuvos laiku kainavo 57,91, o „West Texas Intermediate" - 51,98 dolerio.
EBPO išsakė savo rekomendacijas Lietuvos švietimo sektoriui
Lietuvos švietimui svarbus ugdymo kokybės gerinimas, mokytojo profesijos stiprinimas ir aukštojo mokslo konsolidacija, pabrėžiama pirmadienį Vilniuje Švietimo ir mokslo ministerijos kartu su Europos Bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) surengtoje konferencijoje pristatytose EBPO rekomendacijose.
EBPO Švietimo ir įgūdžių direktorato direktorius, vienas žymiausių švietimo ekspertų pasaulyje, tarptautinio mokinių pasiekimų tyrimo PISA kūrėjas Andrėjus Šleicheris (Andreas Schleicher) akcentavo, kad Lietuva eina geru keliu, tačiau taisytinų vietų taip pat netrūksta.
„Lietuva daro didžiulius pokyčius švietimo srityje, esate labai geroje pozicijoje, Lietuvos švietimo pasiekimai panašūs, kaip EBPO šalyse. Mokslo prieinamumas yra labai geras, tačiau reikia didinti kokybę. Pasaulis keičiasi, tad ir šalių švietimo sistemos turi siekti vis geresnės kokybės. Sistema turi būti patrauklesnė tiems, kurie joje dalyvauja. Lietuvoje daug mokyklų, daug fragmentacijos, ir tai neveda į kokybę", - spaudos konferencijoje kalbėjo A. Šleicheris
A. Šleicheris pabrėžė būtiną ikimokyklinio ugdymo prieinamumo bei kokybės gerinimą ir akcentavo, kad Lietuva padarė itin svarbų žingsnį didindama mokymosi dienų skaičių, kuris buvo vienas mažiausių Europoje. Anot PISA kūrėjo, mokymosi trukmė labai svarbi.
Pasak eksperto, be jau padarytų svarbių žingsnių, taip pat būtina gerinti ugdymo kokybę, didinti mokytojo profesijos patrauklumą, labiau individualizuoti ugdymą, kad mokytojas turėtų laiko individualiems pokalbiams su mokiniais ir jų tėvais, taip pat glaudesniam bendradarbiavimui su kolegomis.
A. Šleicheris atkreipė dėmesį, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių, kur privalomas ugdymas pradedamas vėlai, nuo septynerių metų. EBPO rekomenduoja ankstinti ugdymą.
„Daugelis šalių į mokyklas pradeda leisti jaunesnius vaikus. Ugdyme svarbu atsižvelgti į vaikų raidos poreikį, pritaikyti ugdymo turinį. Septyneri metai yra labai vėlus startas", - sakė EBPO atstovas.
Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė spaudos konferencijoje pažymėjo, kad daugelis EBPO rekomendacijų dera su dabar pradėtais švietimo sistemos pokyčiais: stiprinamas mokytojų rengimas, baigiama modeliuoti nauja mokytojų darbo užmokesčio tvarka, pradėta aukštojo mokslo tinklo pertvarka.
„Stodama į EBPO, Lietuva, taip pat jos švietimo sistema, laiko egzaminą. Svarbu išgirsti EBPO, kitų šalių rekomendacijas, kaip tobulinti mūsų švietimą. Investicija į švietimą, stiprios sistemos sukūrimą yra pati prasmingiausia, ji atveda šalis į socialinę ir ekonominę gerovę", - sakė ministrė.
.jpg)
(1).png)
