VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

10.11. Naujausios žinios

Vyriausybė svarstys kitų metų biudžeto projektą

Vyriausybė šiandien svarstys kitų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Finansų ministras Vilius Šapoka ministrams projektą pristatė šį pirmadienį. 
Kalbėdamas apie iždo surinkimą V. Šapoka atkreipė dėmesį į augančią ekonomiką ir joje mažėjančią šešėlio dalį. 
"Ekonomika auga, šešėlis traukiasi, su juo tikrai smarkiai yra kovojama. Ir, žinoma, tai, ką esame padarę su "pokyčių krepšeliu", tai esame peržiūrėję tas sritis, kuriose didinti išlaidas tikrai nėra nei veiksminga, nei efektyvu, ir vietoje to sutelkėme tas sumas būtent prioritetiniams darbams", - pirmadienį kalbėjo V. Šapoka, žadėdamas trečiadienį išsamiau paaiškinti lėšų skyrimą įvairioms sritims. 
Vadinamasis "pokyčių krepšelis" - tai Vyriausybės prioritetiniams darbams ir anksčiau įstatymais prisiimtiems įsipareigojimams vykdyti reikalingos lėšos. 
Galutinis Vyriausybės siūlomas valstybės biudžeto projektas Seimui bus teikiamas ne vėliau kaip šių metų spalio 17 dieną.

TATENA patarėjų misija vertins fizinės saugos režimą Lietuvoje

Spalio 9 d. Lietuvoje pradėjo dirbti Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) fizinės saugos patarėjų misija (toliau – IPPAS misija), kurios metu, spalio 9–20 d., bus vertinamas esamas branduolinės energetikos objektų, branduolinių ir kitų radioaktyviųjų medžiagų fizinės saugos režimas.

Pasak Valstybinės atominės energetikos inspekcijos (VATESI) viršininko Michailo Demčenkos, tai – jau trečioji IPPAS misija Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo. „Tikimės, kad šios fizinės saugos patarėjų misijos dalyvių įžvalgos ir patirtis leis dar kokybiškiau įvertinti esamą režimą, identifikuoti pažangą ir numatyti sritis, kurias pirmiausiai reikėtų tobulinti. Branduolinių energetikos objektų kibernetinio saugumo sritis Lietuvoje bus vertinama pirmą kartą“.

Lietuvoje vykstanti IPPAS misija yra pilnos apimties, t. y., misijos ekspertų vertinami apsektai apima visas sritis pagal penkis galimus misijos modulius. IPPAS misijos metu, atsižvelgdami į atnaujintą Branduolinių medžiagų fizinės saugos konvenciją bei TATENA branduolinio saugumo serijos dokumentų rekomendacijas, tarptautiniai ekspertai vertina fizinę saugą reglamentuojančius šalies teisės aktus (1-asis modulis), branduolinės energetikos objektuose įdiegtas bei branduolinių medžiagų ar jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių naudojimo ar transportavimo metu taikomas saugumo priemones (2-asis, 3-asis, 4-asis moduliai) ir branduolinės energetikos objektų kibernetinio saugumo užtikrinimo priemones (5-asis modulis).

Susitikimuose su ekspertais dalyvaus VATESI, Radiacinės saugos centro, Valstybės saugumo departamento, Vidaus reikalų ministerijos ir kitų jai pavaldžių institucijų, Krašto apsaugos ministerijos atstovai. IPPAS misijos metu ekspertai lankysis VĮ Ignalinos atominėje elektrinėje, VĮ Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūroje, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose ir UAB „Polimaster“.

Pirmą kartą IPPAS misijos ekspertai atliko Lietuvos fizinės saugos režimo vertinimą 1999 m., o pakartotinė misija vyko 2002 m. Šių misijų metu buvo parengtos rekomendacijos bei įvertinti įgyvendinti pokyčiai teisinėje fizinės saugos reglamentavimo sistemoje bei branduolinės energetikos objektų ir branduolinių medžiagų apsaugoje.

Baltijos šalių tyrimas: lietuviai atostogauja mažiausiai, bet pailsi geriausiai

Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje rugsėjo mėnesį atliktas tyrimas rodo, kad Estijoje buvo daugiausia atostogavusiųjų, tačiau geriausiai savo atostogas poilsiui išnaudojo lietuviai. Užsienyje daugiausia atostogavo latviai, bet jie ir lietuviai net ir atostogų metu kur kas dažniau nei estai turėjo atlikinėti darbo užduotis.

Apklausa apie Baltijos šalių gyventojų atostogavimo įpročius vyko darbo paieškos skelbimų CV-Online, viešbučių ir poilsio paslaugų elektroninės parduotuvės NoriuNoriuNoriu.lt ir jų partnerių Latvijoje bei Estijoje tinklalapiuose.

Lietuvoje į tyrimo klausimus atsakė 10 410, Latvijoje – 2794, Estijoje – 1206 respondentai.

Tyrimo duomenys rodo, kad iki spalio mėnesio didžioji dauguma dirbančiųjų jau spėjo paatostogauti. Čia pirmauja estai – net 81 proc. jų jau turėjo atostogų, atostogavusių lietuvių ir latvių skaičius panašus – atitinkamai 71 ir 68 proc.

Nors estai gali pasigirti tuo, kad iki šaltojo sezono jau spėjo pasinaudoti atostogomis, bet jų poilsio kokybė ne itin gera: net kas penktas nurodė, kad po atostogų į darbą grįžo nepailsėjęs.

Viena iš to priežasčių gali būti per trumpos atostogos. Didžioji dalis Estijos respondentų atostogavo tik Estijoje ir tenkinosi trumpomis kelių dienų išvykomis. Tik 14 proc. apklausoje dalyvavusių estų atostogoms galėjo skirti keturias ir daugiau savaičių. Tiesa, lietuvių tiek laiko atostogavo dar mažiau –tik 13 proc. Latvijoje tokių buvo kur kas daugiau – 27 proc.

Už šalies ribų atostogauti neišvyko 51 proc. estų ir 50 proc. lietuvių, o tarp latvių tokių buvo mažiau – tik savo tėvynėje jų atostogavo ir 42 proc. Kita vertus, ir Estijoje, ir užsienyje paatostogauti spėjo 35 proc. estų. Taip padalinti savo atostogas sugebėjo ir 34 proc. latvių bei 31 proc., lietuvių.

Tyrimo duomenys rodo, kad kokybiškiausias atostogas šiemet turėjo lietuviai. Kaip jau buvo minėta, beveik kas penktas (19 proc.) estas teigė, kad po atostogų jautėsi nepailsėjęs. Tarp lietuvių tokių buvo tik 11 proc., o tarp latvių – 14 proc.

Lietuviams gerai pailsėti netrukdo ir tai, kad jiems kur kas dažniau nei estams atostogų metu tenka padirbėti – tai pripažino 37 proc. lietuvių ir net 49 proc. latvių. Tarp estų tokių buvo mažiausiai – 31 proc. Tačiau į darbo skambučius visiems tenka atsakyti beveik vienodai: 25 proc. lietuvių, 24 proc. latvių ir 23 proc. estų.

Buvo ir daugiau atsakymų, kurie visose trijose šalyse buvo labai panašūs.

„Pastebėjome, kad atostogų trukmė labai priklauso nuo pareigų srities. Administracinį darbą dirbantieji dažniau naudojosi ilgesnėmis atostogomis. Gamybos, inžinerijos, transporto, statybos, prekybos sričių darbuotojai tenkinosi trumpesnėmis atostogomis ir jiems dažniau teko rūpintis darbiniais reikalais atsotogų metu“, - sakė CVonline.lt marketingo vadovė Rita Karavaitienė.

„Apibendrinant visą tyrimą galima pasakyti, kad estai ir lietuviai atostogauja, kur kas trumpiau nei latviai, bet estai, jei taip galima pasakyti, daro tai pareigingiau. Didesnė jų dalis jau turėjo atostogų ir atostogaudami  neturėjo spręsti darbo užduočių. Įdomu, kad lietuviai atostogauja mažiausiai, bet teigia visai neblogai pailsintys. Latviai išsiskiria kur kas ilgesnėmis atostogomis, užtat jiems ir poilsiaujant tenka gerokai dažniau padirbėti“, -pastebėjimais dalijosi NoriuNoriuNoriu.lt rinkodaros vadovas Augustinas Zinevičius.

„Lietuvos geležinkeliai" šalies kariuomenei atgabens šarvuočius

 „Lietuvos geležinkeliai" pirmą kartą laimėjo transportavimo paslaugų Lietuvos kariuomenei konkursą. Pasitelkus įvairias transporto rūšis - geležinkelį, autotransportą ir jūrų transportą - bendrovė šalies kariuomenei iš Vokietijos atgabens 145 karinius šarvuočius. 
Pirmieji šarvuočiai jau pakeliui į Lietuvą, o visa sunkioji technika kariuomenę pasieks per 2 mėnesius. 
„Didžiuojamės galėdami teikti paslaugas Lietuvos kariuomenei. Siekiame tapti integruotų logistikos paslaugų teikėju. Platus partnerių tinklas tiek Lietuvoje, tiek Europoje mums sudaro galimybes operatyviai teikti tokias paslaugas, kokių klientai pageidauja nepriklausomai nuo vietos", - teigia „Lietuvos geležinkelių" generalinis direktorius Mantas Bartuška.
„Lietuvos geležinkeliai" logistines paslaugas NATO šalims sąjungininkėms, vykstančioms į Baltijos šalis pratyboms, pradėjo teikti 2016 m. Šios paslaugos jau suteiktos Belgijos, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Čekijos, JAV ir kitų šalių kariuomenėms. Siekiant palengvinti ir pagreitinti krovinių perkrovimą tarp skirtingų geležinkelio vėžių 2017 metais Mockavos stotyje pastatyta speciali perkrovos rampa.

LB: finansų įstaigos turi aiškiai atsiriboti nuo virtualiųjų valiutų

Finansinės paslaugos turi būti aiškiai atskirtos nuo veiklos, susijusios su virtualiosiomis valiutomis. Bankai, mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai neturėtų teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis ar dalyvauti jas leidžiant - tokią poziciją patvirtino Lietuvos banko valdyba. 
„Virtualiosios valiutos yra ypač rizikinga priemonė, o spekuliavimas jomis gali lemti reikšmingus pinigų praradimus. Todėl, siekiant apsaugoti finansų įstaigų klientus, mūsų šalyje teisėtai veikiančios ir Lietuvos banko prižiūrimos finansų įstaigos turi aiškiai atriboti savo veiklą nuo tokio pobūdžio priemonių. Jokiu būdu negalima kurti iliuzijos, kad virtualiosios valiutos yra prižiūrimos ar saugios", - sako Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.
Pagal patvirtintą poziciją, finansų rinkos dalyviai neturėtų užsiimti virtualiųjų valiutų pardavimu, neturėtų sudaryti sąlygų klientams atsiskaityti virtualiosiomis valiutomis jų išduotomis mokėjimo priemonėmis (pvz., debeto ar kredito kortelėmis ir pan.), nevykdyti jokių operacijų virtualiosiomis valiutomis, taip pat neužsiimti jų keitimo ar kita panašia veikla. Be to, komunikacijos priemonėse (interneto svetainėje, mobiliojoje aplikacijoje, platformoje, bankomate, kliento el. paskyroje ir pan.) neturėtų sieti savo paslaugų su virtualiosiomis valiutomis ir nekurti įspūdžio, kad tokios paslaugos yra prižiūrimos ir joms taikomi tokie patys apsaugos standartai kaip finansinėms paslaugoms. 
Finansų rinkos dalyviai, kurie teiks finansines paslaugas klientams, platinantiems virtualiąją valiutą ar kitaip su ja susijusiems, turės užtikrinti, kad būtų griežtai laikomasi pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų. 
Patvirtindamas poziciją, Lietuvos bankas kartu pateikė išaiškinimą dėl pastaruoju metu sparčiai populiarėjančio pinigų pritraukimo būdo - virtualiųjų valiutų žetonų platinimo (angl. Initial Coin Offering, ICO).
„Nors ši veikla nereglamentuota, savo esme tai yra pinigų rinkimas iš investuotojų, dažnai neprofesionalių, tam tikrai veiklai finansuoti. Kadangi investuotojų lėšų praradimo ir kitos rizikos itin didelės, mūsų pozicija, kad tokiam platinimui tam tikrais atvejais turėtų būti taikomi su investavimu susijusių įstatymų reikalavimai ir apribojimai", - sako M. Jurgilas.

Pavyzdžiui, kai žetonai turi vertybinių popierių požymių, jiems turėtų būti privalomas reguliuotojo patvirtintas prospektas ir kiti Vertybinių popierių įstatymo reikalavimai. Priklausomai nuo platinimo pobūdžio analogiškai būtų taikomi ir sutelktinį finansavimą, kolektyvinį investavimą, investicinių paslaugų teikimą, antrinę rinką ar finansų rinkos dalyvio kapitalo formavimą reglamentuojantys teisės aktai. 
Jei konkrečiam virtualiųjų valiutų žetonų platinimo modeliui taikytinas bent vienas iš išvardytų teisinio reguliavimo požymių, prižiūrimi finansų rinkos dalyviai neturėtų dalyvauti veikloje ar teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis ir turėtų laikytis jau minėtos atsiribojimo politikos. 
Virtualioji valiuta - nereglamentuoti ir nereguliuojami skaitmeniniai pinigai, kuriuos galima naudoti kaip atsiskaitymo priemonę, tačiau šiuos pinigus į apyvartą išleidžia ir garantuoja ne centrinis bankas. Galimos įvairios jos formos: nuo valiutos, naudojamos internetinių kompiuterinių žaidimų aplinkoje ir socialiniuose tinkluose, iki atsiskaitymo priemonės. Be to, virtualiosios valiutos gali apimti kaupimo priemones taupymo arba investavimo tikslais, pavyzdžiui, išvestines finansines priemones, biržos prekes ar vertybinius popierius.

Lietuvos kariuomenės ginkluotės kontrolės inspektoriai lankysis Baltarusijos kariniame vienete

Spalio 11 d. Lietuvos kariuomenės ginkluotės kontrolės inspektorių grupė, vadovaudamasi Lietuvos ir Baltarusijos dvišaliu susitarimu, atliks  Baltarusijos karinio dalinio vertinamąjį vizitą pagal 2011 m. Vienos dokumentą. Lietuvos kariniai inspektoriai lankysis Baltarusijos kariuomenės 19-oje atskirojoje mechanizuotoje brigadoje, dislokuotoje Zaslonove.

Lietuvos kariuomenės atstovai vertinamojo vizito Zaslonove metu turės galimybę susipažinti su brigados struktūra, gauti informaciją apie dalinyje tarnaujančio personalo skaičių, turimų pagrindinių ginkluotės ir technikos sistemų tipus bei skaičių, apžiūrėti jų pavyzdžius. Lankydamiesi 19-osios brigados padaliniuose ir bendraudami su ten tarnaujančiu personalu, Lietuvos inspektoriai taip pat galės stebėti karinio vieneto kasdieninę veiklą.

2011 m. Vienos dokumentas įpareigoja valstybes kasmet pateikti informaciją apie savo karines pajėgas, gynybinių pajėgumų vystymo planus ir karinį biudžetą, taip pat iš anksto informuoti apie planuojamą karinę veiklą. Valstybės įsipareigoja priimti savo teritorijoje nustatytą skaičių kitų šalių karinių ekspertų inspekcijų ir vizitų į karinius dalinius.

Lietuvos karinių inspektorių vizitas atliekamas vadovaujantis Lietuvos ir Baltarusijos dvišaliu susitarimu „Dėl papildomų pasitikėjimą ir saugumą stiprinančių priemonių“, kuris numato, kad abi šalys kasmet keisis papildoma karine informacija nustatytu formatu ir turės galimybę atlikti pasirinktinai vieno kaimyninės šalies karinio dalinio vertinamąjį vizitą.

Vadovaudamiesi 2011 m. Vienos dokumento nuostatomis ir vertinamojo vizito metu gauta informacija, Lietuvos ginkluotės kontrolės inspektoriai parengs ir išplatins ESBO šalims ataskaitą, kurioje pateiks tarptautinių sutarčių ginkluotės kontrolės srityje reikalavimų vykdymo vertinimą. 

Baltarusija bus trečioji Lietuvos ginkluotės kontrolės inspektorių šiais metais inspektuota užsienio valstybė pagal 2011 m. Vienos dokumentą.

Atnaujinamas Karo padėties įstatymas 

Krašto apsaugos ministerija parengė naują Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo projektą ir jo lydimuosius įstatymų projektus, kuriais tobulinamas karo padėties režimo teisinis reguliavimas mūsų valstybėje.

Šiuo metu galiojanti Karo padėties įstatymo redakcija buvo patvirtinta prieš 17 metų. „Per tą laiką Lietuva tapo Europos Sąjungos ir NATO nare, todėl galiojanti įstatymo redakcija nebeatitinka nei dabartinės geopolitinės padėties, nei pasikeitimų valstybės viduje, tad atnaujinamas įstatymas – visos su krašto gynyba susijusios įstatyminės bazės peržiūros dalis“, – teigia krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Jo teigimu, dar 2000 m. patvirtintas įstatymas buvo nepakankamai išsamus, kai kurie karo metu svarbūs teisiniai santykiai buvo reglamentuojami fragmentiškai, nebuvo aiškiai apibrėžta valstybės gynybai vadovaujančių asmenų kompetencija, neaiškus ginkluotųjų pajėgų narių teisinis statusas, be to, kai kurios nuostatos neatitiko tarptautinės humanitarinės teisės ir ES teisės nuostatų. 

„Naujoji redakcija, kuri  šiuo metu yra pateikta derinti kitoms valstybės institucijoms, nustato atsakomybes ir procedūras ir aiškiai reglamentuoja valstybės funkcionavimą karo padėties atveju“, – sako R. Karoblis. Joje detalizuojama valstybės gynybai vadovaujančių valstybės pareigūnų kompetencija bei sudaromos teisinės sąlygos greitai ir efektyviai pradėti valstybės gynybą bei papildoma ginkluotųjų pajėgų sudėtis, į ją įtraukiant Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos, taip pat Lietuvos šaulių sąjungos kovinius būrius bei vidaus reikalų sistemos institucijas.

Ginkluotųjų pajėgų vado sprendimu neokupuotose teritorijose Ginkluotosioms pajėgoms būtų priskiriami ir koviniai asmenų ir jų organizuoto pasipriešinimo vienetai, o okupuotuose teritorijose – veikiantys partizanų vienetai. Naujoje įstatymo redakcijoje suvienodinamas visų Ginkluotųjų pajėgų narių statusas, atsakomybės bei socialinės garantijos.

Taip pat nustatomos naujos specialiosios priemonės, kurios padėtų užtikrinti valstybės funkcionavimą karo padėties metu – karo prievolininkų teisės išvykti iš Lietuvos apribojimas, draudimas nutraukti ūkinę veiklą tam tikriems ūkio subjektams, galimybė reguliuoti prekių ir paslaugų kainas, sveikatos priežiūros paslaugų koordinavimas, supaprastintas biudžeto asignavimų paskirstymas ir buhalterinė apskaita.

Generinių vaistų 2016 m. Lietuvoje suvartota beveik dvigubai daugiau nei originalių

Nors 60 procentų gydytojų įsitikinę, kad generiniai vaistai skiriasi nuo originalių ir mažiau negu 20 procentų gydytojų pacientams siūlytų generinį vaistą, visgi realybė rodo, kad generinių vaistų per praėjusius metus buvo suvartota beveik dvigubai daugiau nei originalių.
Viešoje erdvėje nesiliaujant diskusijoms dėl to, ar pigesni generiniai vaistai veikia taip pat efektyviai kaip ir brangesni originalūs, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) atliko kompensuojamųjų ir nekompensuojamųjų receptinių vaistinių preparatų suvartojimo analizę, kuria siekta išsiaiškinti, kokį vaistą savo negalavimui gydyti Lietuvos pacientai vartoja dažniau.
Tyrimas buvo atliktas pagal Pasaulio sveikatos organizacijos patvirtintą metodologiją.
Nustatyta, kad 65 procentus visų kompensuojamųjų ir nekompensuojamųjų receptinių vaistų suvartojimo Lietuvoje sudaro generiniai vaistiniai preparatai. Tuo tarpu originalių vaistų suvartojimas siekia tik 35 procentus. Šie preparatai vyrauja gydant onkologines, akių ligas, diabetą, taip pat kai kurias širdies ligas. 
Kaip teigia VVKT bendradarbiavimo su Europos vaistų agentūra ir tarptautinių ryšių skyriaus vedėja prof. Jolanta Gulbinovič, nepasitikėjimas generiniais vaistais keliamas dirbtinai.
„Viešai skatinamas nerimas ir tvirtinimai, kad generiniai vaistai sukelia daugiau nepageidaujamų reakcijų ar yra mažiau efektyvūs, yra nepagrįstas. Nėra jokių tokias kalbas patvirtinančių mokslinių įrodymų. Juk ligą gydo vaisto veiklioji medžiaga, o ne jo pavadinimas ar pakuotė", - pastebi J. Gulbinovič.
Pasak profesorės, visi vaistai: tiek originalūs, tiek generiniai yra registruojami pagal Europos Sąjungoje priimtus teisės aktus ir jiems taikomi vienodi kokybės, saugumo ir veiksmingumo standartai. Visus vaistus atidžiai tiria ir įvertina kompetentingi ekspertai, o jų saugumas ir efektyvumas yra nuolat stebimas.
„Bet kokia gauta nepageidaujama reakcija į vaistą yra analizuojama ir vertinama. O tokių reakcijų gali pasitaikyti tiek vartojant VVKT primena, kad apie pasireiškusias nepageidaujamas reakcijas į vaistą, tarp jų ir vaisto neveiksmingumą, tarnybai turėtų pranešti ne tik gydytojai, bet ir gyventojai bei vaistininkai. Beje, gydytojai tai padaryti yra įpareigoti teisės aktais.

Kauno apskrities biblioteka kviečia patirti nepamirštamą kelionių džiaugsmą

Šį rudenį pasitinka tradicinis Kauno apskrities viešosios bibliotekos kelionių kultūros renginių ciklas „Vita Mobile", kurio metu vyksta susitikimai su po įvairius kraštus keliaujančiais asmenimis. 
Pirmasis ciklo susitikimas bibliotekoje vyks ketvirtadienio vakarą, kai tinklaraščio „Pasaulio piemuo" autorius, keliautojas Tomas Baranauskas pasidalys kelionių po Aziją įspūdžiais, taip pat - kelionių fotografo patirtimi. Keliautojas apžvelgs dažniausiai pasitaikančias klaidas, papasakos, kaip jų išvengti. 
Spalio 19-ąją į susitikimą pakvies Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centro vadovas, politikos mokslų daktaras Aurelijus Zykas. Jis pasakos apie Japoniją, įvairiapusį ir turtingą šios šalies kultūros paveldą, žmones, gyvenimo būdą. 
Spalio 26 dienos vakarą kelionių vadovė, nardymo meistrė, keliautoja ir rašytoja Angelina Zaleckaitė Kauno apskrities bibliotekoje pristatys naują kelionių knygą „Barselona. Muziejus po atviru dangumi". Jau septynerius metus Barselonoje gyvenanti ir dirbanti A. Zaleckaitė su skaitytojais pasidalys įspūdžiais ir žiniomis apie laisvą, saulėtą, išskirtinio grožio, turistų gausiai lankomą Europos miestą - Barseloną.
Susitikimai su keliautojais bus verčiami į gestų kalbą.

Kariuomenės gretas papildė dar beveik pusė tūkstančio šauktinių

Šiomis dienomis Lietuvos kariuomenės gretas papildė dar beveik 450 nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių. Didžioji dalis karių tarnybą spalio 9-ąją pradėjo Karaliaus Mindaugo husarų batalione Panevėžyje, kiti - Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje, Jonavos rajone.
Į Lietuvos kariuomenės dalinius spalio pabaigoje ir gruodžio mėnesį dar atvyks daugiau kaip 600 šauktinių. 
Visi šauktiniai tarnybą pradės baziniu kario kursu, kurio metu dalyvaus paskaitose, mokysis rikiuotės ir karinių statutų, karinės taktikos, inžinerijos, topografijos, ryšių ir medicinos, susipažins su ginklais ir ryšio priemonėmis. 
Po bazinio kurso prasidės karių specialistų rengimo etapas. Kolektyvinio rengimo metu kariai bus mokomi veikti savo padalinio sudėtyje ir atlikti jiems paskirtas užduotis. Vėliau, po trijų mėnesių, Mokomajame pulke tarnaujantys kariai bus paskirti į Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas" dalinius, o Husarų bataliono šauktiniai visą tarnybos laiką praleis savo Šiais metais įvairiuose Lietuvos kariuomenės daliniuose nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą jau atlieka 2715 karių, iš jų apie 100 merginų. Iš viso šiais metais į tarnybą bus pakviesti 3537 jaunuoliai. 
18-38 metų jaunuoliai, nepatekę į šių metų šaukiamųjų sąrašus ir norintys atlikti tarnybą tiek šiais, tiek 2018 metais, prašymus ir toliau gali teikti regioniniuose Karo prievolės ir komplektavimo skyriuose.

Lietuva siūlė atstatyti ruožą į Rengę ir taip išvengti baudos "Lietuvos geležinkeliams"

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis teigia, kad Lietuva šių metų kovo mėnesį siūlė atstatyti 2008 m. išardytą geležinkelio ruožą į Rengę, dėl kurio Europos Komisija (EK) prieš savaitę skyrė beveik 28 mln. eurų baudą valstybės valdomiems "Lietuvos geležinkeliams". Dėl baudos skundimo dar neapsispręsta. 
"Visi supranta, kad teoriškai iki paskutinės akimirkos egzistuoja galimybės, bet praktiškai byla buvo baigta, analizės atliktos. Darėme paskutinius bandymus: dar kovo mėnesį pasiūlėme atstatyti Rengės ruožą, tai nepadėjo, tai nežinau, kas būtų padėję. (...) Mūsų siūlymas buvo tam, kad byla būtų uždaryta, pabaigta. Dabar prasideda naujas etapas", - antradienį kalbėjo ministras R. Masiulis po susitikimo su Vilniuje viešinčia už konkurenciją atsakinga Europos Komisijos (EK) nare Margrete Vestager (Margrethe Vestager), kuri ir skyrė baudą "Lietuvos geležinkeliams". 
Ministras paaiškino, kad ir minėtuoju naujuoju etapu, t.y. po EK baudos, išlieka teorinė Rengės ruožo atstatymo galimybė, bet tai reikia papildomai išanalizuoti.
"Lietuvos geležinkelių" generalinis direktorius Mantas Bartuška priminė, kad su Latvija yra jungčių, bet jos išnaudojamos tik 20 proc. 
Kalbėdamas apie bendrovės galimybę išmokėti EK skirtą baudą, M. Bartuška teigė, kad bent jau dabartinį sankcijos dydį "Lietuvos geležinkeliai" išgalėtų padengti. 
"Pačią baudą gali tekti sumokėti per tris mėnesius. Tam mes ruošiamės ir 28 mln. eurų sumą tiek iš sukauptų, tiek iš skolintų lėšų įmonė galėtų susimokėti. Aišku, jeigu žala ir baudos ateityje būtų daug didesnės, tai kitas klausimas, ar ji būtų pajėgi", - kalbėjo M. Bartuška, turėdamas omenyje potencialius kitų suinteresuotų pusių, galimai nukentėjusių dėl išardyto ruožo, ieškinius. 
Susisiekimo ministras atkreipė dėmesį, kad žiniasklaidoje esama ganėtinai aštrių pasisakymų iš Latvijos pusės.
"Įvairūs skaičiai dėliojami, šiek tiek, sakyčiau, iš fantazijos ribos. Atidžiai klausome ir jaučiame, kad mūsų silpnos pozicijos atveju gali būti bandoma mūsų silpnumu pasinaudoti. Tai tikrai turime atidžiai vertinti ir nusiteikimą šalių, kurios gali reikalauti nuostolių atlyginimo", - teigė R. Masiulis. Į klausimą, kiek iš tiesų kainuos Lietuvai dabartinė situacija, jis atsakė, kad tai yra "didysis rebusas", pasak jo, būtina pasiekti, kad suma būtų kuo mažesnė. 
R. Masiulis teigė, kad dar neapsispręsta, ar bus skundžiamas EK sprendimas. Jis tikisi, kad dialogas su Komisija tęsis toliau.
"Sutarėme, kad dialogą tęsime toliau, nes byla pakankamai unikali. Turime du mėnesius ir dešimt dienų klausimams išnagrinėti (...) Apsispręsime, turime laiko iki gruodžio 18 d. (...) Galime pačią baudą skųsti, galime jos dydį, skaičiavimo mechanizmą - pakankamai daug tų galimybių. Bet atsargiai vertinsime galimybes", - kalbėjo R. Masiulis, teigiantis, kad susitikimas su eurokomisare buvo konstruktyvus, buvo aptariami EK sprendimo motyvai ir Lietuvos pusės galimi veiksmai, pavyzdžiui, skundžiant sprendimą. 
Eurokomisarei taip pat pristatyta ir besikeičianti "Lietuvos geležinkelių" bendrovė, pasak ministro, jau praeityje liko "agresyvus, neišmintingas" vadovavimo jai stilius.
R. Masiulis kartu pranešė, kad EK narei M. Vestager pristatyta ir dabartinė situacija su Lenkijos naftos koncernu "Orlen". 
"Pristatėme situacija, kad su "Orlen" konfliktas baigtas. EK buvo įtraukta į dviejų komercinių bendrovių ("Orlen" ir "Lietuvos geležinkelių" - ELTA) ginčą. "Orlen" skundu tas ginčas prasidėjo. Apgailestavome, kad byla taip ilgai tęsėsi. Nuo bylos laikotarpio priklausė ir baudos dydis", - teigė ministras R. Masiulis, pažymėjęs, kad jeigu prieš beveik dešimtmetį geležinkelio ruožas Mažeikiai-Rengė buvo netinkamas eksploatuoti, tai reikėjo deramai iškomunikuoti šį faktą verslo partneriams, bet esą buvo pasirinktas neracionalus, nedraugiškas būdas. 
Susisiekimo ministras atskleidė, kad pastaruoju metu derantis su Europos Komisija buvo diskutuojama ir dėl "Lietuvos geležinkelių" potencialaus skaidymo į dalis. Pasak R. Masiulio, šiuo metu bendrovė kaip tik ir svarsto įvairius valdymo būdus. 
EK spalio 2 d. bendrovei "Lietuvos geležinkeliai" skyrė 27 mln. 873 tūkst. eurų baudą už tai, kad, išardžiusi bėgių kelią tarp Lietuvos ir Latvijos, įmonė esą sudarė konkurencijos kliūtis krovinių vežimo geležinkeliais rinkoje ir pažeidė Europos Sąjungos (ES) antimonopolines taisykles.
EK narė M. Vestager tąkart teigė, kad "Lietuvos geležinkeliai" pasinaudojo turima nacionalinės geležinkelių infrastruktūros kontrole, kad galėtų sutrukdyti geležinkelių transporto rinkoje veikiantiems konkurentams.
Sprendimą paskelbusi Europos Komisija suteikė "Lietuvos geležinkeliams" tris mėnesius parengti ir suderinti su ja veiksmų planą, kaip ištaisyti padėtį. Be to, per du mėnesius EK sprendimas gali būti apskųstas Europos Sąjungos Bendrajam Teismui.

Suderinta rugsėjo metinė infliacija sudarė 4,6 proc.

Pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) rugsėjo mėn. apskaičiuota vidutinė metinė infliacija sudarė 3 proc. ir buvo tokia pati kaip infliacija, apskaičiuota pagal vartotojų kainų indeksą (VKI).
Statistikos departamento duomenimis, rugsėjo mėn. pagal SVKI apskaičiuota metinė infliacija sudarė 4,6 proc. ir buvo 0,2 procentinio punkto mažesnė, nei infliacija, apskaičiuota pagal VKI.
Skaičiuojant pagal SVKI, 2017 m. rugsėjo mėn., palyginti su rugpjūčio mėn., vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,8 proc. Pagal VKI apskaičiuotas mėnesinis kainų padidėjimas sudarė 1 proc.

Pakaunėje vyks baigiamoji tarptautinio projekto apie klimato kaitos švelninimą konferencija

Ateinantį ketvirtadienį Kauno rajone, Raudondvario dvare, vyks baigiamoji projekto "Klimato kaitos švelninimas ir pritaikymas vietos lygmeniu" konferencija.
Projektą įgyvendina Kauno regioninė energetikos agentūra, Lietuvos savivaldybių asociacija ir Norvegijos vietos bei regioninės valdžios institucijų asociacija. Konferencijoje pranešimus skaitys ekspertai iš Norvegijos ir Lietuvos, Akmenės, Tauragės merai, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai.
Projektas, kuriuo siekiama stiprinti Lietuvos savivaldybių gebėjimus klimato kaitos valdymo srityje, pradėtas šių metų vasarį. Jis finansuojamas pagal Norvegijos finansinio mechanizmo programą LT10 "Gebėjimų stiprinimas ir institucinis valstybės, paramos gavėjos, ir Norvegijos viešųjų institucijų, vietos bei regioninės valdžios bendradarbiavimas”. Kaip skelbia organizatoriai, projekto biudžetas - iki 117 467,06 Eur. 85 proc. - Norvegijos finansinio mechanizmo projekto įgyvendinimo paramos lėšos, likusios (15 proc.) yra Norvegijos finansinio mechanizmo projekto bendrojo finansavimo lėšos.

D. Grybauskaitė: sportas turi būti švarus ir skaidrus

Prezidentė Dalia Grybauskaitė su Lietuvoje viešinčiu Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) prezidentu Tomu Bachu (Thomas Bach) aptarė skaidrumo, kovos su dopingo vartojimu, lyčių lygybės sporte klausimus. Tai pagrindinės „Olimpinės darbotvarkės 2020" kryptys, kurias siekia įgyvendinti ir Lietuva. 
Prezidentė pabrėžė, kad korupcijos ir dopingo skandalai pamina žmonių pasitikėjimą olimpiniais idealais. Olimpinėje chartijoje įtvirtintos solidarumo ir sąžiningumo vertybės niekaip nesuderinamos su sukčiavimu ir finansinėmis machinacijomis. Todėl kova su korupcija sporte - bendra valstybių ir Tarptautinio olimpinio komiteto pareiga. 
Sportas valstybėms reiškia ne tik pasididžiavimą savo žmonių gebėjimais bei pasiekimais, bet ir ekonominę naudą. Vien 2015 m. sporto sukurta pridėtinė vertė Lietuvos ekonomikai siekė 262 mln. eurų. Todėl, Prezidentės teigimu, itin svarbu kovoti ir su manipuliacijomis sporte. Lietuva yra priėmusi būtinus įstatymų ir Baudžiamojo kodekso pakeitimus, kurie padeda apginti visuomenės teisę į sąžiningas sporto varžybas ir užkirsti kelią manipuliavimui jų rezultatais. 
Susitikime su Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentu taip pat aptarti Lietuvos sportininkų pasiekimai, pasirengimas dalyvauti 2018 m. žiemos olimpinėse žaidynėse, didesnis moterų įsitraukimas į sporto valdymą. 
Prezidentė Tarptautinio olimpinio komiteto vadovui pasakojo ir apie Lietuvoje organizuojamą forumą ,,Moterų lyderystės stiprinimas", kuris yra „Olimpinės darbotvarkės 2020" dalis. Šios darbotvarkės vienas pagrindinių prioritetų yra lyčių lygybės klausimas. Lietuva šioje srityje - viena iš lyderių. 
Nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo iš penkių olimpinių čempionų net trys yra moterys.

Užsienio reikalų ministras L. Linkevičius Mumbajuje pristatė Klaipėdos uosto galimybes

Tęsdamas vizitą Indijoje užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Mumbajuje susitikęs su stambiausiomis Indijos ir tarptautinėmis logistikos ir transporto kompanijomis, pristatė Klaipėdos jūrų uosto galimybes. 
„Klaipėda - šiauriausias neužšąlantis Baltijos uostas, o geografinė Lietuvos padėtis suteikia unikalių galimybių vežti krovinius įvairiomis kryptimis", - Mumbajaus verslininkams sakė L. Linkevičius.
Maharaštra - ekonomiškai pajėgiausia Indijos valstija, o jos sostinė Mumbajus - turtingiausias ir labiausiai kosmopolitiškas miestas, turintis daugiau nei 20 milijonų gyventojų.
Vakare ministras L. Linkevičius klausysis Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro koncerto. Šis iškilmingas pasirodymas, į kurį atvyksta ir Indijos išorinių reikalų ministerijos valstybės ministras Mobašaras Džavedas Akbaras (Mobashar Jawed Akbar), Mumbajaus vaizduojamųjų menų nacionaliniame centre rengiamas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga. 
Šiemet minimos 25-osios Lietuvos ir Indijos diplomatinių santykių užmezgimo metinės.

Naujas gripo sezonas: sergamumas didesnis nei pernai tuo pačiu metu

Nusistovėjus darganotiems orams Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai pradeda registruoti naujojo gripo sezono sergamumo rodiklius.
40-ąją šių metų savaitę, spalio 2-8 dienomis, bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis buvo 67,6 atvejo, tenkančio 10 tūkst. gyventojų. Praėjusių metų tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau - 59,2 atvejo. 
Nors praėjusią savaitę, palyginti su ankstesne, sergamumas minėtomis ligomis buvo mažesnis, užregistruota daugiau gripo atvejų.
Mažiausias sergamumo gripu ir peršalimo ligomis rodiklis 40-ąją metų savaitę registruotas Šiaulių apskrityje, didžiausias - Telšių apskrityje.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai primena, kad nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų apsaugo skiepai.
„Skiepijimasis būtent tam gripo sezonui skirtomis vakcinomis yra pati veiksmingiausia gripo profilaktikos priemonė. Gripo vakcina rekomenduojama pasiskiepyti rudens-žiemos laikotarpiu, nes reikia maždaug dviejų savaičių, kad žmogaus organizme susidarytų antikūnai kovai su gripo virusu", - aiškino Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius Saulius Čaplinskas.
Rizikos grupių asmenims - 65 metų ir vyresniems, nėščiosioms, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų, onkologinėmis bei imunitetą pažeidžiančiomis ligomis, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams - rekomenduojama skiepytis kiekvieną gripo sezoną. Jie skiepijami nemokamai.

SGD iš Lietuvos pirmą kartą autodujovežiais bus vežamos į Lenkiją

Gamtinių dujų tiekimo ir prekybos bendrovė LITGAS, priklausanti valstybės valdomai „Lietuvos energijos" energetikos įmonių grupei, Lenkijos kompanijai DUON patieks suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) - į Lenkiją jos pirmą kartą bus gabenamos autodujovežiais iš naujosios „Klaipėdos naftos" eksploatuojamos antžeminės SGD paskirstymo stoties.
Pasak LITGAS l.e.p. generalinio direktoriaus Vytauto Čekanavičiaus, sandoris su solidžia ir patyrusia kompanija DUON yra svarbus, nes juo mes pradedama nauja komercinė veikla - antžeminis SGD tiekimas, kuri padės diversifikuoti veiklą. 
„Šis sandoris ir pradėjusi veikti Klaipėdos SGD paskirstymo stotis, tikimės, taps postūmiu plėtotis antžeminio SGD tiekimo rinkai Lietuvoje. Atstumas nuo SGD paskirstymo stoties iki kliento šioje rinkoje yra labai svarbus konkurencingumui, ir sandoris su DUON tai įrodo. SGD gali tapti konkurencinga ir švaresne alternatyva kitų rūšių kurui nutolusiose nuo dujotiekio regiono vietovėse, ypač pramonės srityje, taip pat antžeminiame bei vandens transporte", - pažymėjo V. Čekanavičius.
„Tas faktas, kad jau yra tarptautinių klientų dar tik pradėsiančiai veikti SGD paskirstymo stočiai, tik patvirtina, kad kryptis, kuria judame investuodami į naujas SGD veiklas, yra teisinga ir perspektyvi. Klaipėdos terminalui atsiveria dar platesnės galimybės įsitvirtinti kaip regiono SGD vartams", - sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
„Klaipėdos naftos" generalinis direktorius Mindaugas Jusiu pabrėžia, kad antžeminės SGD paskirstymo stoties veiklos pradžia brėžia dar vieną naują etapą „Klaipėdos naftos" veiklos istorijoje. 

Tyrimas: šalies gyventojai senatvėje nori išlikti savarankiški, nors nežino, iš ko pragyvens

Šeši iš dešimties šalies gyventojų bijo skursti senatvėje ir nuogąstauja, ar tapus senjorais užteks pinigų svarbiausiems jų poreikiams. Tyrimas parodė, kad darbingo amžiaus žmonės nerimauja dėl pragyvenimo senatvėje, tačiau planuoja išgyventi savarankiškai - atskirai nuo artimųjų. Tik 3 proc. Lietuvos gyventojų teigė norėsią senatvę praleisti pas vaikus.
Tai atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige" užsakymu „Spinter tyrimų" atlikta darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų apklausa. 
Tyrimas parodė, kad 67 proc. šalies gyventojų vienas arba su partneriu senatvę norėtų praleisti savo namuose. Tik penktadalis žmonių pageidautų brandžiame amžiuje savo namuose gyventi su vaikais ar kitais artimaisiais ir tik keli procentai planuotų persikelti į vaikų būstą. 
„Gauti rezultatai atskleidė, kad saugūs namai Lietuvos gyventojams yra vienas pagrindinių stabilios ir ramios senatvės veiksnių. Darbingo amžiaus žmonės tvirtina, kad sulaukus brandaus amžiaus jiems itin svarbu ne kraustytis pas šeimos narius, o likti savo namuose ir gyventi savarankiškai. Būtina atkreipti dėmesį, kad savo būstą, jog jis būtų tinkamas ir patogus gyventi senatvėje, reikėtų ruošti iš anksto ir žingsnis po žingsnio pritaikyti jį brandaus amžiaus žmonių poreikiams", - sakė draudimo bendrovės „Gjensidige" generalinis direktorius Marius Jundulas.
Anot draudimo bendrovės vadovo, trečdalis Lietuvos dalyvių bijo dėl savo būsto - nuogąstauja, ar jį turės, ar jis bus pritaikytas senyvo žmogaus poreikiams. Bendravimo aspektas Lietuvos žmonėms taip pat ne mažiau svarbus. 26 proc. gyventojų nerimauja, ar turės artimųjų arba giminaičių, kurie, esant reikalui, pasirūpintų senatvėje. 
„Ne tik artimieji, bet ir kaimynai šalies gyventojams yra labai svarbūs. 22 proc. apklausos dalyvių bijo, kad artimiausioje kaimynystėje neturės žmonių, kuriais galėtų pasikliauti. Pastebėtina, kad šis aspektas apklausoje pats aktualiausias mažesnių miestų ir kaimo vietovių gyventojams, nes ten kaimynai atstoja ir šeimos narius, ir greitąją pagalbą. Atkreiptinas dėmesys, kad vyrams kaimynai, kurie galėtų ištiesti pagalbos ranką senatvėje, yra daug svarbesni nei moterims. Vyrai, pasirodo, daug labiau kliaujasi kaimynais ir jų parama", - sakė M. Jundulas.
Pasak draudimo bendrovės vadovo, iš anksto būtų galima pagalvoti apie apsigyvenimą pirmajame aukšte, pasirūpinti reikalingais laiptų turėklais ar poilsio suoliukais. Be to, jo teigimu, itin svarbu užmegzti ir kurti artimus santykius su kaimynais, kurie pasenus tampa tokiais pačiais svarbiais žmonėmis kaip ir šeimos nariai bei artimieji.
Tyrimo duomenimis, 67 proc. Lietuvos gyventojų vienas arba su partneriu senatvę norėtų praleisti savo namuose. Tik penktadalis žmonių pageidautų brandžiame amžiuje savo namuose gyventi su vaikais ar kitais artimaisiais ir tik keli procentai planuotų persikelti į vaikų būstą. 
„Tyrimas parodė, kad ekonominės baimės darbingo amžiaus žmonėms yra pačios didžiausios - didelį nerimą kelia nepakankamos lėšos senatvei, tačiau socialinis aspektas taip pat be galo svarbus. Senatvėje žmonės nori būti savarankiški ir nepriklausomi nuo artimųjų. Jie neplanuoja gyventi su vaikais ar kitais šeimos nariais, tačiau nori, kad kokybiškai būtų pasirūpinta jų sveikata ir priežiūra", - komentavo M. Jundulas.
Apklausos duomenimis, 35 proc. jos dalyvių rūpinasi, ar tapę senjorais gaus kokybišką medicininę pagalbą, 31 proc. žmonių nerimauja, ar jiems bus suteikta kokybiška socialinės rūpybos priežiūra.

Prasideda folkloro festivalis "Pokrovskije kolokola"

Trečiadienį Vilniuje prasideda 12-asis tarptautinis folkloro festivalis "Pokrovskije kolokola".
Festivalis, pavadintas pravoslavų šventės - Švenčiausiosios Mergelės Marijos apsaugos (Pokrov Presviatoj Bogorodicy) garbei, jau daugelį metų nuosekliai vykdo gražią ir svarbią misiją - puoselėja ir stiprina žmonių ir valstybių tarpusavio ryšius. 
Spalio 11-15 dienomis vyksiančiame festivalyje dalyvaus folkloro kolektyvai iš 10 šalių, savo patirtimi dalysis iškiliausi pedagogai, liaudies tradicijų tyrinėtojai, pasirodys autentiško folkloro atlikėjų iš Azerbaidžano, Baltarusijos, Estijos, Gruzijos, Lenkijos, Lietuvos, Rusijos, Slovakijos, Ukrainos ir kitų šalių. Unikalioje šventėje dalyvaus ir geriausi Lietuvos tautinių bendrijų bei lietuvių folkloro ansambliai. 
Folkloro ansamblių koncertai, žymiausių etnografijos specialistų meistriškumo kursai, dailės darbų parodos, tautodailės darbų ir kulinarinio paveldo mugės, edukacinės programos studentams ir moksleiviams, mokslinės konferencijos, apskrito stalo diskusijos, kūrybiniai susitikimai, liaudies šokio vakarai - tokia programa laukia festivalio "Pokrovskije kolokola" dalyvių ir klausytojų. 
Festivalio renginiai vyks Vilniaus koncertų salėse: Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, Šv. Kotrynos bei Šv. Jonų bažnyčiose, Vilniaus Rotušėje, pravoslavų bažnyčiose, muziejuose.

Lietuvos istorijos akcentai

Lietuva spalio 11-ąją:
1858 m. vyskupas Motiejus Valančius išleido specialų aplinkraštį apie blaivybę.
1928 m. gimė dirigentas, smuikininkas, orkestrų vadovas profesorius Saulius Sondeckis. Mirė 2016 m. 
1939 m. Lietuvos Ministrų kabinetas Antaną Merkį paskelbė Vyriausybės įgaliotiniu Vilniuje ir Vilniaus krašte, kuris išvakarėse buvo perduotas Lietuvai.
1991 m. atkurta Lietuvos narystė Tarptautinėje elektros ryšių sąjungoje.
1999 m. Lietuvos archyvų departamentas ir Rusijos federalinė archyvų tarnyba pasirašė penkerių metų bendradarbiavimo sutartį.
2001 m. Paryžiuje surengta konferencija Baltijos valstybių nepriklausomybės dešimtmečiui paminėti.
2001 m. įkurta Lietuvos kariuomenės lauko pajėgų vadovybė.
2006 m. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Antano Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje Kaune atidaryta dar nematytų A. Žmuidzinavičiaus kūrinių paroda, skirta jo 130-osioms gimimo metinėms.
2008 m. eidamas 84-uosius metus po sunkios ligos mirė ilgametis Šiaulių dramos teatro aktorius Vaclovas Tamašauskas.
2010 m. eidamas 80-uosius metus mirė vienas žymiausių Lietuvos agronomų, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (akademikas), Rusijos žemės ūkio mokslų akademijos užsienio narys, habilituotas daktaras profesorius Juozas Lazauskas.
2011 m. eidamas 65-uosius metus mirė nepriklausomos Lietuvos karinės aviacijos kūrėjas dimisijos pulkininkas Stasys Murza. 
2014 m. eidama 72-uosius metus mirė Lietuvos rašytojų sąjungos narė, Nacionalinės premijos laureatė novelistė Bitė Vilimaitė.

Spalio 25-ąją į Žemę nukris dar sovietų paleistas palydovas "Molnija"

Dar sovietų paleistas atitarnavęs ryšių palydovas "Molnija", sveriantis apie 1,5 tonos, veikiausiai spalio 25-ąją įskries į tankiuosius atmosferos sluoksnius ir nukris į Žemę, praneša "Interfax", remdamasi prancūzų astronomu Žozefu Remi (Joseph Remis), kurio specializacija - apskaičiuoti kosminių objektų kritimus.
Mokslininko duomenimis, 1979 metų liepos pabaigoje paleisto kosminio aparato nuolaužos tikriausiai nukris pietinėje Atlanto dalyje, už 500 kilometrų nuo Rio de Žaneiro.
Praėjusią savaitę Amerikos kosmoso agentūros NASA specialistai pateikė kiek kitokius duomenis. Pasak jų, ryšių palydovas "Molnija 1-44" gali nukristi spalio 20-ąją. Jis yra didelių matmenų, todėl visiškai nesudegs tankiuosiuose atmosferos sluoksniuose. Tikslios kritimo vietos amerikiečiams kol kas nepavyko nustatyti.
Lapkričio mėnesį taip pat turėtų nukristi 1982 metais SSRS paleistas palydovas "Kosmos-1345", kuris sveria 1,7 tonos.

Bangladeše pradėta masinė rohinjų pabėgėlių vakcinacija nuo choleros

Bangladeše antradienį pradėtas masinis 650 tūkst. Mianmaro musulmonų rohinjų pabėgėlių skiepijimas nuo choleros, siekiant užkirsti kelią šios ligos plitimui, skelbė Jungtinės Tautos (JT). 
„Cholera - pavojinga liga, ypač tarp vaikų, gyvenančių ribotomis, nehigieniškomis sąlygomis", - sakė Bangladeše Jungtinių Tautų Vaikų fondui (UNICEF) atstovaujantis Eduardas Beigbederis (Edouard Beigbeder). 
Nuo rugpjūčio pabaigos iš Mianmaro į Bangladešo Koks Bazaro regioną pabėgo daugiau kaip pusė milijono pabėgėlių iš atskirtos musulmonų rohinjų mažumos. Rugpjūčio pabaigoje rohinjų sukilėliai užpuolė kareivius bei policininkus ir dešimtis jų nužudė. Kariuomenė į tai reagavo brutalia jėga. Buvo nužudyta šimtai žmonių, jų namai sudeginti. 
Nauji atvykėliai Bangladeše prisijungė prie kitų rohinjų pabėgėlių, kurie pabėgo po panašios, pernai spalį Rachinų valstijoje pradėtos, Mianmaro kariuomenės saugumo operacijos. 
Dėl sanitarinių įrenginių, pastogių ir maisto stokos Koks Bazaro regione išaugo tokių ligų kaip cholera protrūkio rizika. Negydoma ši liga gali greitai pasiglemžti žmonių gyvybes. 
Praėjusią savaitę pranešta apie daugiau kaip 100 tūkst. diarėjos atvejų tarp rohinjų pabėgėlių. Masinę vakcinaciją vykdo UNICEF, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Bangaladešo sveikatos apsaugos ministerija.

Izraelis planuoja okupuotame Vakarų Krante statyti dar per 3 700 butų

Izraelis planuoja okupuotame Vakarų Krante statyti dar 3 700 butų žydų naujakuriams. Pasak pareigūnų, leidimas 3 736 butų statybai palestiniečių teritorijose dar neišduotas. Žiniasklaidos teigimu, už gyvenviečių statybą atsakingas komitetas į posėdį rinksis kitą savaitę.
Nauji butai, be kita ko, planuojami Hebrono mieste palestiniečių teritorijų pietinėje dalyje; čia šiuo metu gyvena 800 Izraelio karių saugomų žydų bei 200 000 palestiniečių. Laikraštis „Haaretz" rašo, kad tai būtų pirmasis gyvenviečių projektas Hebrone nuo 2002 metų.
„Iš viso šiais metais įvairiuose lygiuose bus išduoti leidimai 12 000 butų statybai - keturiskart daugiau nei 2016-aisiais", - sakė vienas pareigūnas.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi spalio 11-osios įvykiai pasaulio istorijoje:
1671 m. gimė Danijos ir Norvegijos karalius 1699-1730 metais Frederikas IV. Jo valdymo laikotarpis pasižymėjo dažnais karais su Švedija.
1727 m. Anglijos karaliumi Londone karūnuotas Jurgis II.
1844 m. gimė JAV maisto produktų gamintojas Henris Džonas Heincas (Henry John Heinz), įkūręs kompaniją "H.J.Heinz Co.".
1871 m. užgesintas tris dienas siautėjęs Didysis Čikagos gaisras. Žuvo per 300 žmonių, dar 90 tūkst. neteko pastogės, o miestui padaryta žalos daugiau kaip už 200 mln. JAV dolerių.
1881 m. amerikietis Deividas Hendersonas Hiustonas (David Henderson Houston) užpatentavo pirmąją fotojuostelę.
1899 m. Pietų Afrikoje prasidėjo Būrų karas tarp Britų imperijos ir Transvalio bei Oranžijos vietinių gyventojų.
1939 m. Albertas Einšteinas (Albert Einstein) ir kiti JAV mokslininkai informavo prezidentą Teodorą Ruzveltą (Theodor Roosevelt) apie galimybę sukurti atominę bombą.
1962 m. popiežius Jonas XXIII Romos Šv. Petro bazilikoje pradėjo Antrosios Vatikano tarybos darbą - tai buvo pirmasis tarybos posėdis nuo 1870 metų.
1963 m., sulaukusi 47 metų, mirė prancūzų dainininkė ir kabareto žvaigždė Edita Piaf (Edith Piaf), tikrasis vardas Edita Džovana Gasion (Edith Giovanna Gassion).
1963 m., sulaukęs 74 metų, mirė prancūzų poetas, rašytojas, aktorius, kino režisierius ir tapytojas Žanas Kokto (Jean Cocteau).
1980 m. du sovietų kosmonautai baigė ligi tol ilgiausią misiją kosmose. Kosminėje stotyje "Saliut 6" jie praleido 185 dienas.
1990 m. Nobelio literatūros premija skirta meksikiečių rašytojui Oktavijui Pasui (Octavio Paz).
1990 m. Pchenjano stadione 150 tūkst. žmonių stebėjo istorines Šiaurės ir Pietų Korėjos futbolo rinktinių varžybas, kurias rezultatu 2:1 laimėjo komunistinės Šiaurės atstovai. Tai buvo pirmos sporto varžybos tarp priešiškų šalių Korėjos pusiasalio teritorijoje.
1999 m. Kosove žuvo pirmasis Jungtinių Tautų darbuotojas - sostinėje Prištinoje buvo nušautas Valentinas Krumovas.
2002 m. tarptautinė kovos su pinigų plovimu grupė FATF išbraukė Rusiją iš savo "juodojo sąrašo".
2002 m. Suomijos prekybos centre susprogdinta bomba, žuvo septyni žmonės. 
2004 m. Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai panaikino ginklų embargą Libijai, pripažindami, kad Tripolis neketina gaminti masinio naikinimo ginklų ir siekia artimiau bendradarbiauti su ES.
2012 m. Nobelio literatūros premija paskirta kinui Mo Janui (Mo Yan).

OPEC ragina JAV mažinti skalūnų naftos gavybą

Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) generalinis sekretorius Mohamedas Barkindas (Mohammed Barkindo) antradienį paragino JAV skalūnų naftos pramonę prisidėti prie pasaulinio pertekliaus mažinimo, rašo CNBC.
M. Barkindas perspėja, kad kitais metais kartelis gali imtis „precedento neturinčių priemonių", siekdamas subalansuoti naftos rinką.
„Mes raginame savo draugus Šiaurės Amerikos skalūnų naftos versle su visu deramu rimtumu prisiimti bendrą atsakomybę, kaip vieną iš svarbiausių išmoktų šio rinkos ciklo pamokų", - sakė OPEC generalinis sekretorius.
Kalbėdamas energetikos forume Naujajame Delyje, M. Barkindas pažymėjo, kad JAV ir OPEC sutaria, jog šalys privalo rasti bendrą sprendimą bei užtikrinti stabilumą naftos rinkoje.

"BBC News" vadovas atsistatydins 2018 m. pradžioje

Britų transliuotojas "BBC News" vadovas Džeimsas Hardingas (James Harding) planuoja atsistatydinti 2018 m. pradžioje, ketindamas įkurti savo nuosavą žiniasklaidos bendrovę.
"Didžiuojuosi galėjęs dirbti BBC, kai mes atgaivinome savo, kaip atsakingos žurnalistikos, reputaciją", - antradienį savo pareiškime, kurį paskelbė valstybinis transliuotojas, teigia Dž. Hardingas, vadovavęs "BBC News" tarnybai nuo 2013 metų.
Šių metų pabaigoje turėtų paaiškėti, kas jį pakeis.
"Džeimsas nuveikė neįtikėtiną darbą šiuo itin sudėtingu ir reikšmingu laikotarpiu", - apie Dž. Hardingą kalbėjo BBC generalinis direktorius Tonis Holas (Tony Hall).
Apie savo naują žiniasklaidos bendrovę, kurią ketina steigti, Dž. Hardingas pažadėjo daugiau informacijos pateikti 2018 metais.

TVF: euro zonos atsigavimas stiprėja

Antradienį Tarptautinis valiutos fondas (TVF) paskelbė, kad euro zonos ekonominis atsigavimas įgauna jėgos, nepaisant netikrumo, išprovokuoto britų sprendimo pasitraukti iš Europos Sąjungos, tačiau perspėjo, kad žema infliacija, didžiulė skola ir senėjanti visuomenė gali pakenkti ekonomikos plėtrai.
Pagerintos 2017 ir 2018 metų prognozės sustiprins viltį, kad, nepaisant netikrumo dėl "Brexit", euro zona jau galutinai išsikapstė iš finansinės krizės, kilusios beveik prieš dešimtmetį.
Pagerėjusi padėtis taip pat padrąsins Prancūzijos prezidentą Emanuelį Makroną (Emmanuel Macron), kuris mėgina įtikinti savo euro zonos partneres paremti ambicingą reformų planą.
Naujausiomis TVF prognozėmis, euro zonos ekonomikos augimas 2017 m. pasieks 2,1 proc., bet vėliau, 2018-aisiais metais, jis sulėtės iki 1,9 proc. Liepos mėnesį TVF prognozavo 1,9 proc. euro zonos prieaugį 2017 metais ir 1,7 proc. - 2018 metais.
"Išsivysčiusių ekonomikų prognozė pagerinta, ypač euro zonos", - savo naujausioje Pasaulio ekonomikos apžvalgoje skelbia TVF vykdomoji valdyba.
Ypač atkreiptinas dėmesys į paspartėjusį eksportą ir stiprią vidaus paklausą, esant itin žemoms Europos centrinio banko (ECB) nustatytoms palūkanų normoms, teigia TVF.
TVF savo ataskaitoje netiesiogiai remia E. Makroną dėl jo reformų misijos, ragindamas euro zonos vyriausybes pasinaudoti dabartiniu pakilimu norint įgyvendinti reformas ir pasiekti didesnę bendrosios valiutos bloko integraciją.
Tuo tarpu augimas Jungtinėje Karalystėje, panašu, stringa. TVF naujausiomis prognozėmis, šalies augimo prognozės silpnesnės nei euro zonos. 2017 metais prognozuojamas 1,7 proc. prieaugis, 2018-aisiais - 1,5 proc. augimas, teigia TVF.

E. Makronas įsitikinęs, kad Katalonijos krizė bus išspręsta taikiai

 Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) atmetė mintį, kad Prancūzija arba Europos Sąjunga (ES) galėtų tarpininkauti Madrido ir Katalonijos vyriausybių derybose, tačiau teigė esąs įsitikinęs, kad referendumo dėl regiono nepriklausomybės įžiebta politinė krizė bus išspręsta taikiai. 
"Viliuosi, kad ji bus sprendžiama taikiai, sprendžiama tokiu būdu, kuris yra artimiausias mums įprastoms praktikoms, - Frankfurto prie Maino universiteto studentams sakė E. Makronas. - Nors to ir neskelbiau, nemažai kalbėjausi su visomis (konflikto) pusėmis, ir esu įsitikinęs, kad taip ir bus." 
Referendumas dėl Katalonijos nepriklausomybės "prieštaravo Ispanijos teisinės valstybės principams" ir bet koks kaimyninių šalių arba ES įsitraukimas į šio klausimo sprendimą "pateisintų veiksmus tų, kurie negerbia teisinės valstybės principų", teigė E. Makronas. 
"Tarpininkavimas <...> pripažįsta dvi puses, - tęsė Prancūzijos prezidentas. - Aš, kaip draugiškos kaimyninės valstybės vadovas, Ispanijos ministro pirmininko ir Katalonijos prezidento negaliu pripažinti lygiomis teisėmis. Negali ir Europos institucijos."

Vokietijos ekonomika atsigauna iš vasaros sąstingio, Berlynas didina ūkio prieaugio prognozę

Vokietijos ekonomika atsigauna iš vasaros sąstingio, Berlynas pasiruošęs padidinti prognozę, - tam daugiausia įtakos turi smarkiai padidėjusios eksporto apimtys, stipresnis nei prognozuota pagrindinis gamybos sektorius ir rekordiškai žemas nedarbas.
Vokietijos ekonomikos ministrė Brigita Cipris (Brigitte Zypries) trečiadienį paskelbs Berlyno prognozę, pagal kurią didžiausia Europos ekonomika šiais metais išaugs 2 proc., kai tuo tarpu balandį buvo prognozuotas 1,5 proc. augimas, antradienį dpa agentūrai pranešė pareigūnai.
Naujausiomis Vokietijos vyriausybės prognozėmis, šalies ekonomika 2018 metais išaugs 1,9 proc. - taip pat sparčiau nei prognozuota balandį (1,8 proc.).
Berlyno naujausios prognozės iš esmės atitinka antradienį nuskambėjusias Tarptautinio valiutos fondo (TVF) prognozes.
Naujausiais statistiniais duomenimis, nedarbo lygis Vokietijoje rugsėjį sumažėjo iki 5,6 proc., žemiausio lygio nuo Vokietijos suvienijimo 1990 metais.

Visuotinis streikas Prancūzijoje: valstybės tarnautojai prieš karpymus

Antradienį milijonai Prancūzijos viešojo sektoriaus darbuotojų, pasipiktinusių Emanuelio Makrono (Emmanuel Macron) planais įšaldyti jų atlyginimus ir panaikinti 120 000 darbo vietų šiame sektoriuje, dalyvavo visuotini Atgal