VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Į pradžią

10.10. Naujausios žinios

Lietuvoje lankysis Europos Komisijos narė M. Vestager

Antradienį oficialaus darbo vizito į Lietuvą atvyksta už konkurenciją atsakinga Europos Komisijos narė Margaretė Vestager (Margrethe Vestager).
Susitikimuose su Prezidente Dalia Grybauskaite, Ministru Pirmininku Sauliumi Skverneliu, energetikos ministru Žygimantu Vaičiūnu, susisiekimo ministru Roku Masiuliu ir Seimo nariais Europos Komisijos narė aptars su Lietuvos interesais susijusias konkurencijos bylas energetikos ir transporto srityse. 
M. Vestager taip pat dalyvaus Konkurencijos tarybos organizuojamoje 14-ojoje Baltijos valstybių konkurencijos konferencijoje, kurioje sakys kalbą "Kaip stipresnės konkurencijos tarnybos gali prisidėti prie ekonomikos augimo". 
Tą pačią dieną numatyti ir eurokomisarės susitikimai su žiniasklaida.

V. Pranckietis vyksta vizito į Briuselį

Antradienį Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis pradeda dviejų dienų oficialų vizitą Briuselyje (Belgijos Karalystė). 
Seimo vadovas lankysis Europos Sąjungos (ES) institucijose, kur susitiks su Europos Parlamento Pirmininku Antonijumi Tajaniu (Antonio Tajani); Europos Komisijos pirmininko pavaduotoju euro ir socialinio dialogo reikalams Valdžiu Dombrovskiu, atsakingu ir už finansinį stabilumą, finansines paslaugas bei kapitalų rinkų sąjungą; Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininku Deividu Makalisteriu (David McAllister) ir Europos Parlamento Pirmininko pavaduotoja, atsakinga už ryšius su nacionaliniais parlamentais, Maired Makgines (Mairead McGuinness). 
Seimo Pirmininkas V. Pranckietis Lietuvos ir Belgijos Karalystės bendradarbiavimo klausimus aptars susitikimuose su Belgijos Karalystės Senato Pirmininke Kristyn Defren (Christine Defraigne) ir Atstovų Rūmų Pirmininku Zygfrydu Brake (Siegfried Bracke). 
Darbotvarkėje numatyta skirti didelį dėmesį regiono saugumo, energetikos infrastruktūros, ekonomikos, Rytų partnerystės klausimams.
„Lietuvos Respublikos Seimas daug dėmesio skiria diskusijoms apie Europos Sąjungos ateitį. Mūsų esminis interesas - Europos projekto tolesnis stiprinimas, vienybė ES viduje, efektyvūs ir atsakingi veiksmai išoriniuose santykiuose. Svarbu nenukreipti dėmesio nuo jau priimtų sprendimų įgyvendinimo, ypač tokiose svarbiose srityse kaip išorės ir vidaus saugumas, ES išorės sienos apsauga, vidaus rinkos stiprinimas, migracijos iššūkio sprendimas", - prieš išvykdamas teigė Seimo Pirmininkas. 
V. Pranckietis susitikimuose taip pat aptars Lietuvos Seimo rengtą iniciatyvą „Naujas planas Ukrainai". Šio dokumento tikslas - pasiūlyti naują ilgalaikę Vakarų ir Ukrainos santykių strategiją, atsižvelgiant į Krymo aneksiją ir užsitęsusią Rusijos Federacijos agresiją Rytų Ukrainoje.

Švietimo ir mokslo ministrė: galime artėti prie kolektyvinės sutarties pasirašymo

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša susitiko su švietimo darbuotojų profesinių sąjungų atstovais aptarti kolektyvinės sutarties projekto - Vyriausybės pateiktų siūlymų. 
„Noriu pasidžiaugti, kad galime artėti prie kolektyvinės sutarties pasirašymo. Rengiant dokumentą buvo aptariamas kiekvienas sakinys, vyko karštos diskusijos. Iki šiol nueiti dideli žingsniai. Nagrinėjau įvairių šalių kolektyvinių sutarčių variantus ir matau, kad tai, kas bendromis pastangomis parengta, net lyginant su kitomis šalimis, tikrai yra geras variantas", - kolektyvinę sutartį pristatė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. 
Švietimo ir mokslo ministerijos ir profesinių sąjungų parengta kolektyvinė sutartis buvo pateikta Vyriausybei, kuri pateikė savo siūlymus ir pastabas. Pirmadienį su profesinių sąjungų atstovais aptarti visi šie siūlymai. Kitą savaitę numatomas dar vienas susitikimas su profesinėmis sąjungomis. Planuojama, kad tai bus paskutinis susitikimas, per kurį sutartis bus pasirašyta. 
Pagrindiniai sutarties punktai susiję su mokytojų etatinio darbo užmokesčio įvedimu. Kaip pabrėžė ministrė J. Petrauskienė, švietimo finansavimą pertvarkyti būtina, nes neadekvačiai daug lėšų išleidžiama švietimo įstaigų ūkiui išlaikyti ir administravimo paslaugoms, o mažiau lėšų tenka mokytojui ir mokiniui. Etatinį darbo apmokėjimą ir klasės krepšelį numatoma įvesti nuo 2018 metų rugsėjo. Laipsniškai bus didinami mokytojų, taip pat dėstytojų, tyrėjų atlyginimai. Iki 2020 metų mokytojų atlyginimas sieks tūkstantį eurų.
Ministrė J. Petrauskienė užtikrino, kad, priimant kitų metų biudžetą, švietimui lėšos tikrai nemažės, mokytojų, dėstytojų, tyrėjų algoms didinti numatytos papildomos lėšos.

Lietuvos istorijos akcentai

Lietuva spalio 10-ąją:
1794 m. mūšyje ties Majecovicais sužeistas ir paimtas į Rusijos kariuomenės nelaisvę Abiejų Tautų Respublikos sukilimo vadas Tadas Kosciuška.
1922 m. spalio 10-11 dienomis vykusiuose rinkimuose išrinktas I Lietuvos Seimas.
1939 m. sovietų vyriausybės spaudimu Maskvoje pasirašyta Lietuvos ir Sovietų Sąjungos savitarpio pagalbos sutartis, pagal kurią dalis Pietryčių Lietuvos su Vilniumi grąžinta Lietuvai. Numatyta Lietuvoje steigti sovietines karines bazes.
1991 m. atkurta Lietuvos narystė Tarptautinėje pašto sąjungoje.
2001 m. Kaune, prie Zoologijos sodo vartų, atidengtas paminklas gamtininkui, profesoriui, akademikui Tadui Ivanauskui, kuris 1938 metais ir įkūrė Kauno zoologijos sodą.
2003 m. Lietuvoje vyko dvišalės Prancūzijos ir Lietuvos civilinės saugos branduolinių avarijų likvidavimo pratybos, kuriose buvo imituojama avarija Ignalinos atominėje elektrinėje.
2006 m. Lietuvoje su oficialiu vizitu lankėsi Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto delegacija, vadovaujama komiteto pirmininko Konstantino Kosačiovo.
2011 m. Kaune, prie V. Mykolaičio-Putino gatvėje esančio namo, atidengta memorialinė lenta filosofui, Kauno ir Vilniaus universitetų profesoriui Vosyliui Sezemanui (1884-1963), už savo pažiūras ir veiklą 1950-1958 metais kalintam lageriuose.
2012 m. mirė Kovo 11-osios Akto signataras Jonas Mačys.
2014 m. minint rašytojo Icchoko Mero (1934-2014) 80-ąsias gimimo metines, Kauno technologijos universiteto Pirmuosiuose rūmuose iškilmingai atidengta jam skirta atminimo lenta.

Ministro A. Verygos vadovaujama delegacija lankosi Japonijoje

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos vadovaujama delegacija spalio 8-14 dienomis su oficialiu vizitu lankosi Japonijoje. Šio vizito tikslas - stiprinti tolesnio dvišalio bendradarbiavimo galimybes, kurios jau tęsiasi ne vienerius metus medicinos, medicinos inovacijų, medicinos mokslų ir kitose srityse, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija. 
Vizito metu planuojama aplankyti tokias mokslo ir gydymo įstaigas kaip Tokijo mokslo universitetas, Nacionalinis globalios sveikatos ir medicinos centras, Kejo universitetas ir ligoninė, Japonijos nacionalinis vėžio centras, Japonijos vėžio tyrimų fondas, Osakos universitetinė ligoninė, Mikrobinių ligų tyrimų institutas. 
Naujas galimybes stiprinti dinamiškus mokslo ryšius atvers spalio 10 d. jau ketvirtąjį kartą vyksiantis Jungtinis mokslo simpoziumas "Gamtos ir gyvybės mokslai" Tokijuje, kurį organizuoja Lietuvos mokslo taryba kartu su Japonijos mokslo skatinimo bendrija ir Tokijo mokslo universitetu. Šiame simpoziume sveikatos apsaugos ministras A. Veryga tars atidarymo žodį. 
Planuojamame dvišaliame susitikime su Japonijos sveikatos, darbo ir gerovės viceministre Midzuko Onuma (Mizuko Onuma) A. Veryga aptars abiem šalims aktualius klausimus bei tolesnio dvišalio bendradarbiavimo galimybes. 
Spalio 11 d. sveikatos apsaugos ministras dalyvaus tarptautiniame gyvybės mokslų simpoziume "BioJapan 2017" ir gyvybės inovacijų forume pristatys Lietuvos medicinos inovacijų politiką. Be to, "BioJapan" parodoje bus pristatomas Lietuvos gyvybės mokslų sektoriaus potencialas. 
Susitikimuose Japonijoje taip pat dalyvaus Nacionalinio vėžio instituto ir Lietuvos mokslo tarybos delegacijos.

Tyrimas: jauni žmonės neįvertina interneto keliamų grėsmių jų karjerai

Jauni žmonės puikiai žino apie grėsmes asmens duomenų saugumui internete, tačiau ne kiekvienas jų supranta galimą neigiamą poveikį, kurį reputacijai gali padaryti internete paskelbta privati informacija, rodo Lietuvos jaunimo apklausos rezultatai. 
Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos, Europos Parlamento Informacijos biuro Lietuvoje ir Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje inicijuotas tyrimas atskleidė, kad nors jauni žmonės Lietuvoje supranta duomenų saugumo ir privatumo internete svarbą, vos 52 proc. jaunų žmonių susimąsto, kad čia paskelbta informacija gali turėti neigiamo poveikio jų karjerai. 
Kur kas didesnė dalis respondentų mano, kad paskelbę asmeninę informaciją internete gali tapti sukčiavimo aukomis (83 proc.), taip pat, kad jų duomenis savo tikslais gali panaudoti įmonės ar institucijos (72 proc.). 
CVonline.lt rinkodaros vadovės Ritos Karavaitienės teigimu, šių dienų jaunimas yra užaugęs socialiniuose tinkluose, o tai gali neakivaizdžiai pakenkti jų karjerai.
„Šiandieninis jaunimas yra interneto karta, kuri puikiai supranta technologijas ir jų keliamus pavojus. Kartu tai žmonės, išaugę socialinių tinklų eroje, kai dalintis įvairia informacija viešai yra įprasta ir kasdieniška. Tiek šis tyrimas, tiek praktiniai pavyzdžiai rodo, kad jauni žmonės dažnai nesupranta, kad tokie iš pažiūros nekalti įpročiai gali pakenkti jų pradedamai karjerai, pavyzdžiui, sutrukdyti gauti trokštamą darbą”, - pažymi R. Karavaitienė.
Anot jos, vis daugiau darbdavių apie kandidatus į darbo vietą informacijos ieško ir internete. 
Tyrimo metu buvo apklausta daugiau nei 700 jaunų žmonių nuo 18 ir 29 metų iš visos Lietuvos.

"Inovacijų savaitė 2017": apie išmaniųjų miestų subtilybes

Pirmadienio popietę Kaune prasidėjo antrąkart organizuojamas nemokamų renginių ciklas "Inovacijų savaitė 2017". 
Pagrindinė šių metų renginių tema - išmanieji miestai. Konferencijose ir seminaruose bus kviečiama dalytis mintimis apie miestui ir verslui naudingas inovatyvias idėjas, diskutuoti apie kūrybiškumą, sveikatingumą skatinančias technologijas, elektromobilius, robotikos galimybes ar pasiklausyti verslo atstovų sėkmės istorijų.
Ūkio ministro Mindaugo Sinkevičiaus nuomone, besiplečiant didmiesčiams kalbėti apie aukštąsias technologijas ir jų funkcionalumą yra privalu.
"Antrus metus vykstanti "Inovacijų savaitė" - tai puiki erdvė diskutuojant ieškoti kompromiso, kaip plėtoti Lietuvos miestus ir miestelius. Šiame visiems atvirų renginių cikle kviesime ne tik susipažinti ir diskutuoti apie augančių miestų infrastruktūrą, bet ir pritaikyti naujausias technologijas patogesniam kasdieniam gyvenimui", - sakė M. Sinkevičius.
Tardamas sveikinimo žodį Kauno mokslo ir technologijų parko direktorius dr. Vygintas Grinis teigė esąs įsitikinęs, kad tokie renginiai prisideda prie Lietuvos kaip aukštųjų technologijų šalies augimo.
"Manau, kad Lietuvos ateitis - inovatyvios, pridėtinę vertę kuriančios įmonės. Tai yra puikūs gerovės egzistavimo šaltiniai, padedantys pasiekti ne tik ekonominę naudą, bet ir leidžiantys maksimaliai plėtoti Lietuvos potencialą", - kalbėjo V. Grinis.
"Inovacijų savaitė 2017" nuo antradienio persikelia į kitus Lietuvos miestus: įvairūs renginiai iki penktadienio taip pat vyks Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje ir Marijampolėje.

Lietuvos parlamentarams patikėtos svarbios pareigos NATO PA

Pirmadienį pasibaigusioje NATO Parlamentinės Asamblėjos (PA) sesijoje aktyvi Lietuvos Seimo delegacijos veikla buvo aukštai įvertinta - net trys delegacijos nariai išrinkti eiti svarbias Asamblėjos pareigas. 
Seimo delegacijos pirmininkė Rasa Juknevičienė antrajai kadencijai buvo išrinkta Asamblėjos viceprezidente. Ji taip pat išrinkta NATO Parlamentinės Asamblėjos Politikos komiteto Partnerysčių pakomitečio vicepirmininke. 
Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje pirmininko pavaduotojas Juozas Olekas išrinktas Gynybos ir saugumo komiteto Saugumo ir gynybos pajėgumų pakomitečio vicepirmininku, o delegacijos narė Aušrinė Armonaitė tapo Ekonomikos ir saugumo komiteto Ekonominio vystymosi pakomitečio pranešėja.
Pagrindinės šios sesijos pranešimų ir diskusijų temos buvo agresyvios Rusijos politikos keliamos grėsmės, transatlantiniai santykiai, saugumas nuo Arkties iki Juodosios jūros, padėtis Sirijoje ir Afganistane, kova su terorizmu, hibridinėmis grėsmėmis, dezinformacija ir propaganda, procesai Vakarų Balkanuose. Šioje sesijoje Juodkalnija dalyvavo jau kaip visateisė NATO ir Asamblėjos narė.
Parlamentarė R. Juknevičienė NATO Parlamentinės Asamblėjos Politikos komitete pristatė raportą apie NATO ir Rusijos santykius. Jame daug dėmesio skiriama euroatlantinei Gruzijos integracijai ir situacijai Ukrainoje.
Asamblėjos Nuolatinis komitetas pritarė Ukrainos delegacijos iniciatyvai 2020 metų pavasario sesiją surengti Ukrainos sostinėje Kijeve. Lietuvos atstovai buvo vieni aktyviausių šios iniciatyvos rėmėjų. 
„Esu nepaprastai dėkinga užimdama garbingą viceprezidentės poziciją NATO Parlamentinėje Asamblėjoje. Šioje sesijoje buvo priimtas ir mano raportas apie Rusiją. Taip pat rėmiau Ukrainos siekį NATO PA sesiją rengti jų šalyje. Vakar galų gale priimtas sprendimas, kad pirmą kartą istorijoje Asamblėjos sesija vyks Kijeve 2020 m., todėl šiandien turime progą pasidžiaugti Ukraina ir stebėti jos kelią tampant svarbia NATO nare", - teigė R. Juknevičienė. 
Asamblėjos prezidentu antrajai kadencijai buvo išrinktas Italijos atstovas Paolas Ali (Paolo Ali).
Lietuvoje 2001 ir 2014 metais buvo surengtos NATO Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesijos, o 2018 m. kovo 23-24 dienomis Lietuvoje vyks Asamblėjos Nuolatinio komiteto posėdis.

ECB streso testai: bankai atsparūs palūkanų didinimui

Dauguma didžiųjų euro zonos bankų yra gerai pasiruošę galimam palūkanų normų didinimui, pirmadienį pranešė Europos centrinis bankas (ECB), remdamasis atliktais streso testais.
Atlikus streso testus paaiškėjo, kad pagal skalę nuo 1 (aukščiausio įvertinimo) iki 4 (žemiausio) balų 60 iš 111 bankų skirtas 1 arba 2 balai, teigia ECB.
Pirmą kartą streso testų metu tirta, kaip staigūs palūkanų normų pokyčiai paveiktų bankų pajamas ir jų turto vertę.
Tarp kitų bankų 34-ioms finansinėms institucijoms buvo skirti 3 balai, 17-kai - tik 4.
"Rezultatai atitiko mūsų prognozes, - sakė Korbinianas Aibelis (Korbinian Ibel), vienas iš keturių ECB mikroekonominės priežiūros vadovų.

Sudane pagrobta Šveicarijos pilietė

Sudano Darfūro provincijoje pagrobta Šveicarijos pilietė, dirbusi nevyriausybinėje humanitarinėje organizacijoje. Tai pranešė Šveicarijos naujienų agentūra ATS, remdamasi šalies Federaliniu užsienio reikalų departamentu ir Jungtinių Tautų atstovybe Sudane.
Užsienio politikos žinyba informavo, jog jai žinoma "apie šveicarės pagrobimą Sudane", Šveicarijos atstovas "palaiko ryšius su vietos valdžia" šiuo klausimu. Departamentas pareikalavo kuo greičiau išlaisvinti pagrobtąją. 
ATS duomenimis, pagrobta Šveicarijos pilietė kelerius metus gyveno Sudane ir dirbo nevyriausybinėje organizacijoje, teikiančioje pagalbą vaikams. Nežinomi ginkluoti žmonės moterį pagrobė netoli jos namų agrarinių tyrimų centre El Fašere.
Ginkluotas konfliktas Darfūre kilo 2003 metais dėl prieštaravimų tarp Chartumo remiamų arabizuotų gyventojų ir sukilėlių grupuočių. 2006 metais buvo sudarytos paliaubos. Konflikto aukomis tapo 300 tūkstančių žmonių, apie 2 milijonus turėjo palikti gintuosius namus. Nuo to laiko regione veikia Afrikos Sąjungos ir Jungtinių Tautų taikdariai.

Prancūzija leis 10 000 pabėgėlių legaliai atvykti į šalį

Prancūzijos vyriausybė leis per dvejus metus 10 000 pabėgėlių legaliai atvykti į Prancūziją. Tai pirmadienį Eliziejaus rūmuose po susitikimo su Jungtinių Tautų (JT) vyriausiuoju pabėgėlių komisaru Filipo Grandi (Filippo Grandi) pareiškė prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron).
Prancūzija, bendradarbiaudama su JT pabėgėlių agentūra UNHCR, ketina pasiūlyti 10 000 vietų pabėgėliams, esantiems Turkijoje, Libane, Jordanijoje, Nigeryje ar Čade. Vidaus reikalų ministras Žeraras Kolombas (Gerard Collomb) sakė, kad jie turėtų būti priimti iki 2019 metų spalio.
Europos Komisija rugsėjo pabaigoje pasiūlė tikslą per ateinančius dvejus metus perkelti į Europą mažiausiai 50 000 pabėgėlių iš trečiųjų šalių. Tai, anot Briuselio, prisidėtų ir prie nelegalios migracijos mažinimo. Taikant panašų mechanizmą, ES šalys nuo 2015 metų priėmė 23 000 žmonių.
Pasak Ž. Kolombo, 3 000 vietų Prancūzijoje būtų skirta pabėgėliams, esantiems Centrinės Afrikos tranzitinėse šalyse Čade ir Nigeryje. Jau ateinančiomis savaitėmis Prancūzijos pabėgėlių agentūra „Ofpra" ir UNHCR surengs bendrą misiją šiose šalyse.
Prancūzija nori čia identifikuoti žmones, kurie galėtų gauti prieglobstį. Taip šalis įgyvendina Paryžiuje vykusio migracijos klausimams skirto viršūnių susitikimo ketinimų protokolą. Jame Prancūzija ir kitos ES šalys rugpjūčio gale pareiškė esančios atviros pasiūlymui kai kuriems pabėgėliams iš Afrikos atverti legalų kelią į Europą - tai esą leistų sustabdyti nelegalius pabėgėlių srautus Viduržemio jūra.

Raudonasis Kryžius priverstas mažinti savo padalinių Afganistane skaičių

Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas (TRKK) pranešė žymiai sumažinsiąs savo padalinių Afganistane skaičių. Organizacija to imasi, reaguodama į šiemet įvykdytas septynių savo darbuotojų žmogžudystes, praneša BBC.
Du TRKK biurus ketinama uždaryti, o trečiajame bus sumažintas vykdomų operacijų skaičius.
Afganistano TRKK vadovė Monika Zanareli (Monica Zanarelli) sakė, kad šis „skausmingas sprendimas" reiškia, jog šiaurinėje šalies dalyje gyvenantys žmonės nebegaus reikalingos pagalbos.
M. Zanareli pabrėžė, kad Raudonasis Kryžius neketina visiškai pasitraukti iš Afganistano, tačiau privalo sumažinti savo darbuotojams kylančią riziką.
Talibanui ir vadinamajai „Islamo valstybei" (IS) suintensyvinus atakas, iš Afganistano pastaraisiais metais pasitraukė daug kitų humanitarinių organizacijų.
Vasarį šiaurinėje Afganistano Džouzdžano provincijoje nenustatytas užpuolikas nušovė šešis Raudonojo Kryžiaus darbuotojus. Dar du buvo pagrobti, tačiau vėliau išlaisvinti.
Tuo tarpu praėjusį mėnesį Mazari Šarifo mieste Raudonojo Kryžiaus fizioterapeutą nužudė jo pacientas.
TRKK Afganistane veikia jau tris dešimtmečius. Organizacijos operacija šioje šalyje yra ketvirta pagal mastą jos vykdoma operacija pasaulyje. Čia 1,8 tūkst. darbuotojų teikė medicinos pagalbą, padėjo neįgaliesiems, lankė kalinius ir padėjo jiems palaikyti ryšį su savo šeimomis.
Kai kuriose Afganistano dalyse, ypač šiaurinėje, TRKK yra vienintelė tokias paslaugas teikianti tarptautinė organizacija.
„Suprantame savo sprendimo nutraukti veiklą Afganistano šiaurėje pasekmes, tačiau neturime kitos išeities", - tikino M. Zanareli.

Izraelio ministras apgailestauja, kad delsiama perkelti JAV ambasadą į Jeruzalę

Izraelio ministras Zejevas Elkinas (Zeev Elkin) pareiškė apgailestaująs dėl JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) sprendimo atidėti Amerikos ambasados perkėlimą į Jeruzalę ir pavadino "iliuzija" viltis, kad su dabartine palestiniečių vadovybe galima priartėti prie taikos, praneša "RIA Novosti".
Anksčiau D. Trampas interviu Amerikos televizijos kanalams aiškino, kodėl jis iki šiol neįvykdė rinkimų pažado perkelti šiuo metu Tel Avive esančią diplomatinę misiją. Pasak prezidento, prieš priimdamas tokį sprendimą jis norėtų suteikti šansą savo rengiamai Artimųjų Rytų taikos iniciatyvai.
"Labai apgailestauju, kad prezidentas D. Trampas atidėjo savo rinkimų pažado įgyvendinimą dėl iliuzijos, jog su dabartine palestiniečių vadovybe galima suaktyvinti tikrąjį taikos procesą", - parašė "Facebook" paskyroje Z. Elkinas, einantis ir Jeruzalės reikalų, ir aplinkos apsaugos ministrų pareigas.
Amerikos Kongresas dar 1995 metais priėmė įstatymą dėl JAV ambasados Izraelyje perkėlimo į Jeruzalę, bet dėl ginčijamo šio miesto statuso tuometis Jungtinių Valstijų prezidentas Bilas Klintonas (Bill Clinton) nusprendė pasinaudoti savo įgaliojimais ir atidėti šio sprendimo įgyvendinimą.
Paskesni Amerikos prezidentai - Džordžas Bušas (George Bush) jaunesnysis ir Barakas Obama (Barack Obama) - taip pat nesiryžo žengti šio žingsnio. Jeruzalėje yra JAV generalinis konsulatas.

Euro grupės posėdyje aptartas Europos stabilumo mechanizmo stiprinimas

Europos stabilumo mechanizmo (ESM) stiprinimas ir darbo jėgos apmokestinimo mažinimo finansavimo šaltiniai aptarti pirmadienį Liuksemburge įvykusiame Euro grupės posėdyje, kuriame dalyvavo finansų viceministrė Miglė Tuskienė. 
„Aptarėme Europos stabilumo mechanizmo ateities perspektyvas ir darbo jėgos apmokestinimo mažinimo finansavimo šaltinius. Stiprinant ESM siekiama padidinti euro zonos atsparumą krizėms bei sumažinti priklausomybę nuo kitų tarptautinių finansinių institucijų. ESM ir toliau teiktų valstybėms narėms paramą susidūrus su likvidumo problemomis ir galbūt galėtų veikti kaip kraštutinė bankų sąjungos finansinio stabilumo priemonė. Taip pat aptarėme darbo apmokestinimo mažinimo finansavimo šaltinius. Iš esmės yra dvi alternatyvos: arba turėtų būti mažinamos išlaidos, siekiant efektyvesnio išteklių panaudojimo, arba didinami kiti mokesčiai ar mažinamos jų išimtys", - teigė finansų viceministrė M. Tuskienė.
Anot Finansų ministerijos pranešimo, Euro grupės posėdyje buvo pristatytas Europos Komisijos vertinimas dėl Portugalijos paskolų grąžinimo, kuriame numatoma, kad šiuo metu nėra rizikų, nors šalies obligacijos išlieka pažeidžiamos situacijai finansų rinkose ir įsiskolinimo lygiui.
Susitikime aptartos valiutų kursų tendencijos. Per pastaruosius penkis mėnesius euro valiutos kursas kilo beveik 7 proc. nominalia verte, tai lėmė išaugusi vertė kitų valiutų atžvilgiu.

T. Mei: ruošiamės „Brexit" be susitarimo su Briuseliu

Didžiosios Britanijos vyriausybė ruošiasi pasitraukimui iš Europos Sąjungos (ES) be susitarimo dėl būsimų santykių su Briuseliu. Tai pirmadienį šalies parlamente pareiškė ministrė pirmininkė Teresa Mei (Theresa May). Nors „fundamentalus" Londono interesas yra, kad derybos būtų sėkmingos, vyriausybės atsakomybė yra „pasirūpinti visomis galimybėmis", - pabrėžė T. Mei.
Pirmadienį Briuselyje prasidėjo penktasis „Brexit" pokalbių ratas. Derybos vyksta nuo birželio, tačiau labai sunkiai. Šią savaitę darbotvarkėje numatyta tik labai „skysta" derybų programa. Abi pusės ragina viena kitą žengti pirmąjį žingsnį, tačiau nė viena nėra pasirengusi nuolaidoms.
ES reikalauja pradžioje išspręsti svarbius skyrybų klausimus, be kita ko, finansinius. Ir tik kai bus pasiekta „pakankama pažanga", esą bus galima kalbėtis dėl būsimos partnerystės.
JK gyventojai 2016 metų birželį istoriniame referendume nežymia balsų persvara buvo už pasitraukimą iš ES.

NATO Energetinio saugumo kompetencijos centrui Lietuvoje - penkeri

Lietuvoje įsikūręs NATO akredituotas Energetinio saugumo kompetencijos centras antradienį minės 5-ąsias įkūrimo metines. Šventės metu Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos teritorijoje taip pat iškilmingai bus pakeltos naujų šalių narių - Jungtinių Amerikos Valstijų ir Vokietijos - vėliavos. 
NATO Energetinio saugumo kompetencijos centre, šią vasarą prisijungus JAV ir Vokietijai, jau dirba 10 NATO ir partnerių šalių ekspertai. Anksčiau Energetinio saugumo kompetencijos centro veikloje dalyvauti savo atstovus yra delegavusios Estija, Prancūzija, Gruzija, Italija, Latvija, Lietuva, Turkija ir Jungtinė Karalystė. 
Šventėje planuoja dalyvauti krašto apsaugos ir energetikos ministrai Raimundas Karoblis bei Žygimantas Vaičiūnas, užsienio šalių ambasadoriai ir gynybos atašė, kiti svečiai. 
NATO energetinio saugumo kompetencijos centras - tai tarptautinė NATO karinė organizacija, siekianti užtikrinti energetinį saugumą, efektyvesnį išteklių panaudojimą bei naujųjų energetinių technologijų taikymą įvairiose kariuomenės srityse.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi spalio 10-osios įvykiai pasaulio istorijoje:
1733 m. Prancūzija paskelbė karą Austrijos imperatoriui Karoliui VI po to, kai Lenkijos karaliumi, vietoj Prancūzijos remto Stanislavo Leščinskio (Stanislav Leszczynski), buvo išrinktas Augustas III (Augustus III).
1813 m. gimė vienas žymiausių italų operos kūrėjų Džiuzepė Verdis (Giuseppe Verdi), sukūręs "Aidą", "Otelą", "Rigoletą". Savo paskutinę operą jis sukūrė būdamas 76 metų.
1830 m. gimė būsimoji Ispanijos karalienė Izabelė II (Isabella II). Jos valdymo laikotarpis pasižymėjo politiniu nestabilumu bei kariškių kišimusi į politiką.
1846 m. Viljamas Leiselis (William Lassell) atrado Tritoną, didžiausią Neptūno palydovą.
1911 m. kinų nacionalistų lyderis Sun Jat Senas (Sun Yat Sen) pradėjo revoliuciją prieš Cingų dinastiją.
1918 m. vokiečių povandeniniam laivui per Pirmąjį pasaulinį karą paskandinus Airijos pašto laivą "Leinster", žuvo mažiausiai 480 žmonių.
1935 m. Niujorke įvyko JAV kompozitoriaus Džordžo Geršvino (George Gershwin) operos "Porgis ir Besė" premjera. 
1965 m. Jeilio universitetas visuomenei pristatė vadinamąjį "Vinlando žemėlapį" - pirmąjį žinomą Amerikos žemėlapį, kurį apie 1440 metus parengė keliautojas Lyfas Eriksonas (Lief Eriksson).
1975 m. JAV kino žvaigždė Elizabet Teilor (Elizabeth Taylor) nuošalioje Botsvanos vietovėje antrą kartą ištekėjo už Ričardo Bartono (Richard Burton). Jų santuoka iširo po metų.
1980 m per žemės drebėjimą, kurio stiprumas siekė 7,3 balo pagal Richterio skalę, Alžyre žuvo 2 tūkst. 590 žmonių, dar 330 tūkst. neteko pastogės.
1982 m. Lenkijos vyriausybei uždraudus "Solidarumo" profsąjungą, JAV įvedė sankcijas Lenkijai.
1993 m. Pietų Korėjos teritoriniuose vandenyse apsivertus perpildytam keltui "Seohae", žuvo 292 žmonės.
1995 m. Izraelis pagal susitarimą su Palestinos išsivadavimo organizacija (PIO) pradėjo savo armijos išvedimą iš vakarinio Jordano kranto bei išlaisvino šimtus palestiniečių kalinių.
2000 m. sulaukusi 84 metų mirė buvusi Šri Lankos ministrė pirmininkė Sirimavo Bandaranaikė (Sirimavo Bandaranaike) - pirmoji pasaulyje moteris Vyriausybės vadovė.
2002 m. 13 metų laisvės atėmimo bausmę atliko kinų disidentas, 1989 metų protesto Pekino Tiananmenio aikštėje organizatorius Čen Dzimingas (Chen Ziming).
2004 m. mirė supermeno vaidmenį atlikęs paralyžiuotas 52 metų kino aktorius Kristoferis Ryvas (Christopher Reeve).
2012 m. Nobelio chemijos premija skirta JAV mokslininkams Robertui Dž. Lefkovicui (Robert J. Lefkowitz) ir Brajenui K. Kobilkai (Brian K. Kobilka) už G baltymu sujungtų receptorių tyrimus.
2014 m. Nobelio taikos premija skirta Indijos vaikų teisių aktyvistui Kailašui Satjarčiui (Kailash Satyarthi) ir talibų peršautai pakistanietei Malalai Jusafzai (Malala Yousafzai) už jų kovą prieš vaikų ir jaunuolių priespaudą bei už visų vaikų teisę į mokslą.
2015 m. eidamas 85 metus mirė Nobelio chemijos premijos laureatas Ričardas F. Hekas (Richard F. Heck). Amerikietis kartu su japonais Eičiu Negišiu (Eiichi Negishi) ir Akira Suzukiu (Akira Suzuki) apdovanoti už pasiekimus tiriant paladžio katalizę organinėje sintezėje. 
2016 m. Nobelio ekonomikos premija skirta dviem ekonomistams - Harvardo universiteto ekonomikos profesoriui Oliveriui Hartui (Oliver Hart) ir Masačusetso technologijų instituto ekonomikos profesoriui Bengtui Holmstriomui (Bengt Holmstrom) už jų indėlį plėtojant sutarčių teoriją.

Atgal