Į pradžią
08.18. Naujausios žinios
Pirmieji keleiviai Vilniaus oro uoste vidurnaktį sutikti skambant muzikai
Sėkmingai pasibaigus Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijai, penktadienio naktį į atsinaujinusį pagrindinį šalies oro uostą grįžo pirmieji keleiviai. Prabėgus vos kelioms minutėms po oficialios rekonstrukcijos pabaigos sostinėje nusileido lėktuvas iš Rygos, o visai netrukus – ir lėktuvas iš Varšuvos. Pirmasis lėktuvas rekonstruotu taku pakilo ankstų penktadienio rytą.
Vos kiek ilgiau nei mėnesį trukusi Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija oficialiai baigėsi ketvirtadienį, rugpjūčio 17 d., 23:59 val. Pasak Lietuvos oro uostų Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovės
Indrės Baltrušaitienės, sėkmingai pasiektas projekto finišas – šventė ne tik Vilniaus oro uostui, bet ir visiems keliautojams.
„Tako rekonstrukcija buvo didžiulis projektas. Reikšmingo aviacijos istorijos įvykio - sėkmingo rekonstrukcijos finišo – proga, šventine nuotaika panorome pasidalyti ir su pirmaisiais rekonstruotą taką „išbandžiusiais“ keleiviais. O kokia šventė be muzikos ir vaišių? Naktį oro uoste apsilankiusius keleivius pasitikome atsakingai“, – šypsojosi I. Baltrušaitienė.
Pirmasis lėktuvas rekonstruotu Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo taku nusileido penktadienio naktį, vos kelios minutės po vidurnakčio – 00:15 val. Pirmaisiais atnaujintą taką išbandžiusiais keleiviais tapo keliautojai iš Rygos, Vilnių pasiekę „airBaltic“ įvykdytu reisu.
Po pirmojo reiso prabėgus dar vos kiek daugiau nei pusvalandžiui, Vilniaus oro uoste nusileido ir antrasis lėktuvas – 00:55 val. tikslą sėkmingai pasiekė „LOT“ avialinijų reisas iš Varšuvos.
Pasak I. Baltrušaitienės, darbas Vilniaus oro uoste nenutrūko ištisą penktadienio naktį, mat pirmieji lėktuvai naujuoju, rekonstruotu kilimo taku pakilo jau ankstų rytą. 06:35 val. pirmieji keleiviai iš Vilniaus „LOT“ avialinijų reisų išskrido į Varšuvą, o 08:10 val. pakilo „airBaltic“ lėktuvas į Amsterdamą.
Vilniaus oro uosto orlaivių kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos darbai buvo pradėti liepos 14 dieną ir truko iki rugpjūčio 17 d. nakties. Dideliu iššūkiu tapo Vilniaus oro uosto technikos ir įrangos perkraustymas iš Kauno oro uosto. Grįžti į sostinę ir pilnai pasiruošti darbui Vilniaus oro uosto darbuotojams teko vos per kelias valandas.
Per 35 dienas trukusią rekonstrukciją kilimo ir tūpimo takas ir jo prieigos buvo atnaujinti iš esmės: sustiprinta grunto dalis aplink kilimo ir tūpimo taką, pakeistos lietaus nuotekų ir drenažo sistemų surinkimo sistemos, visiškai atnaujinti elektros tiekimo tinklai, paklota 3 sluoksnių nauja asfalto danga ir įrengta naujos kartos LED signalinių žiburių sistema.
Baltijos jūroje vyks nesprogusios amunicijos išminavimo operacija ,,Atvira dvasia 2017”
Rugpjūčio 18-rugsėjo 1 dienomis du Lietuvos karo laivai „Jotvingis" ir ,,Kuršis", taip pat Povandeninių veiksmų komandos narai, iš viso apie 90 Lietuvos karių dalyvaus Latvijos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje rengiamoje tarptautinėje Baltijos jūroje nesprogusios amunicijos paieškos ir išminavimo operacijoje „Atvira dvasia".
Kasmet nuo jūrinių minų valomi pasirinktinai Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritoriniai vandenys. Šiemet operacija „Atvira dvasia 2017" vyks Rygos įlankoje. Aktyvioji jūros išminavimo fazė prasidės rugpjūčio 21 dieną. Operacijoje dalyvaus 15 laivų ir 6 narų komandos iš 10 valstybių: Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos, Prancūzijos, Norvegijos, Belgijos, Jungtinės Karalystės, Kanados.
Tarptautinės nesprogusios amunicijos paieškos ir sunaikinimo operacijos „Atvira dvasia" yra tęstinės Baltijos šalių - Lietuvos, Latvijos ir Estijos - pastangos kartu su tarptautiniais partneriais išvalyti šalims priklausantį Baltijos jūros dugną nuo I ir II pasaulinių karų bei pokario laikotarpio likusių jūrinių minų ir kitų sprogstamųjų užtaisų.
Išminavimo operacijomis siekiama sumažinti riziką jūrinei laivybai, žvejybai ir kitai ekonominei veiklai. Šios operacijos Baltijos šalyse rotacijos principu vykdomos kasmet nuo 1997 metų.
2016 m. tarptautinė operacija vyko Lietuvos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje. Per minų paieškos operaciją jūros dugne tais metais išžvalgyta apie 50 kvadratinių jūrmylių (apie 172 kv. kilometrų) dugno ploto ir rasta 18 sprogstamųjų objektų. 17 iš 18 minėtų pavojingų radinių sunaikinta vietoje mažesnio galingumo sprogmenimis. Ieškant nesprogusios amunicijos, taip pat aptikta 29 jūrinių minų inkarai, 2 raketų dalys, 3 mokomosios jūrinės minos ir 3 nuskendusių laivų liekanos.
Nuo 1997 m. Lietuvos vandenyse jau surengta 13 didelio masto tarptautinių išminavimo operacijų, kurių metu buvo padarytos nekenksmingomis 166 jūrinės minos ir kiti sprogstamieji užtaisai, išžvalgytas 1409 kv. jūrmylių jūros dugno plotas. Minėtų operacijų metu jūros dugne taip pat buvo aptikti 13 nuskendusių laivų ir 2 lėktuvų liekanos.
Bus minimos kario savanorio, laisvės gynėjo A. Sakalausko 26-osios žūties metinės
Ateinantį pirmadienį, rugpjūčio 21-ąją, vyks renginiai, skirti paminėti kario savanorio, parlamento gynėjo Artūro Sakalausko 26-ąsias žūties metines.
1991-ųjų sausį A. Sakalauskas įstojo į Savanoriškąją krašto apsaugos tarnybą, aktyviai kovojo prieš sovietų agresiją, budėjo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo rūmuose, taip pat savanorių postuose Kaune, Sitkūnuose. 1991 m. rugpjūčio 19 d. kartu su Alytaus rinktinės savanoriais atvykęs budėti į Vilnių vėl stojo ginti Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo.
1991 m. rugpjūčio 21 d. sovietų armijos provokacijos metu Seimo rūmų prieigose vyko Lietuvos savanorių susirėmimas su sovietų armijos specialiosios paskirties dalinio kariais, kurie automobiliu įsiveržė į karių savanorių saugomą teritoriją prie posto A. Goštauto gatvėje. Per susidūrimą su jais buvo sužeisti dvylika Lietuvos karių. Vieno iš jų - savanorio A. Sakalausko - žaizdos buvo mirtinos.
Parlamento gynėjas palaidotas gimtojoje Dzūkijoje, Alytuje, šalia pirmojo už Lietuvos nepriklausomybę žuvusio (1919 m.) karininko Antano Juozapavičiaus.
A. Sakalauskas po mirties apdovanotas Vyčio Kryžiaus pirmojo laipsnio ordinu, Sausio 13-osios atminimo ir Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio medaliais.
Pagerbiant A. Sakalausko atminimą pirmadienį kario savanorio atminimas bus pagerbtas jo žūties vietoje, prie paminklinio akmens. Ceremonijoje kalbės Seimo Pirmininko pavaduotojas Arvydas Nekrošius, Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas pulkininkas Artūras Jasinskas, A. Sakalausko mama Genovaitė Sakalauskienė, dalyvaus Laisvės gynėjo artimieji, Nepriklausomybės Akto signatarai, Seimo nariai, Laisvės gynėjai, žuvusiųjų už Lietuvos laisvę artimieji, A. Sakalausko bendražygiai, kiti svečiai.
Renginio metu bus atliekamas Lietuvos himnas, tylos minute bus pagerbtas A. Sakalausko atminimas, nuaidės atminimo salvės, bus padėtos gėlės, gros Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendas.
Po ceremonijos Seimo II rūmų parodų galerijoje vyks kario savanorio A. Sakalausko artimųjų ir bendražygių susitikimas, kurio metu Lietuvos Nepriklausomybės gynėjų sąjunga Nepriklausomybės sąjungos medaliu už valstybei svarbių objektų gynybą apdovanos policijos veteraną Arūną Putoną, taip pat už aktyvią visuomeninę veiklą įteiks padėko raštą Lietuvos Sąjūdžio tarybos sekretorei Reginai Jakučiūnienei.
Renginio metu dainuos kolektyvas „Dzūkų pulkucis" iš Alytaus, bus demonstruojami trumpametražiai filmai, eksponuojama fotografijų paroda „Karys savanoris Artūras Sakalauskas".
Parodoje Lietuvos parlamento gynėjo gyvenimo kelią pristato fotografijos iš Prano ir Genovaitės Sakalauskų šeimos archyvo, Lietuvos centrinio valstybės archyvo ir fotografų Aleksandro Juozapaičio, Romo Jurgaičio, Andriaus Petrulevičiaus, Algirdo Sabaliausko asmeninių archyvų.
Po Irano kariuomenės vado vizito Ankaroje Turkija ir Iranas sutarė stiprinti dvišalį karinį bendradarbiavimą
Po Ankaroje įvykusių Irano ginkluotųjų pajėgų štabo vado ir Turkijos lyderių derybų Turkija ir Iranas susitarė stiprinti dvišalį karinį bendradarbiavimą, ketvirtadienį informavo Turkijos prezidento Redžepo Tajipo Erdogano (Recep Tayyip Erdogan) atstovas, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Reuters".
R. T. Erdogano, Turkijos gynybos ministro ir šalies kariuomenės vado derybos su Irano generolu Mohamadu Bakeriu (Mohammad Baqeri) vyko antradienį ir trečiadienį. Anot Turkijos žiniasklaidos, tai buvo pirmasis Irano kariuomenės vado vizitas Turkijoje nuo 1979-ųjų metų Islamo revoliucijos.
Turkijos prezidento atstovas Ibrahimas Kalinas (Ibrahim Kalin) taip pat informavo, kad Turkijoje artimiausiomis dienomis apsilankys ir JAV gynybos sekretorius Džimas Metisas (Jim Mattis).
Lietuvos istorijos akcentai
Lietuva rugpjūčio 18-ąją:
1655 m. Vilnių užėmus rusų kariuomenei Lietuvos didikų grupė, vadovaujama Jonušo Radvilos, sudarė vadinamąją Kėdainių sutartį su švedais.
1861 m. Vilniuje maždaug 5 tūkstančiai manifestantų patraukė prie sukilimo vado Simono Konarskio sušaudymo vietos, kur įvyko susirėmimas su kariuomene.
1874 m. pašventinta Biržų evangelikų reformatų bažnyčia.
1990 m. įsteigta Lietuvos valstiečių sąjunga.
2001 m. Prezidentas Valdas Adamkus dalyvavo Rygos miesto 800-ųjų metinių šventėje, kur susitiko su Švedijos karaliumi, Estijos, Vokietijos Prezidentais, įvairių šalių ministrais.
2005 m. Prezidentas Valdas Adamkus kartu su Ukrainos, Gruzijos ir Lenkijos Prezidentais dalyvavo Ukrainos Krymo pusiasalyje įsikūrusios garsiosios Arteko vaikų stovyklos 80-mečio minėjime. Kitą dieną įvyko keturių šalių vadovų dalykinis susitikimas.
2010 m. 18-metis Lietuvos irkluotojas Rolandas Maščinskas Singapūre vykusių pirmųjų jaunimo (14-18 metų) vasaros olimpinių žaidynių vienviečių valčių irklavimo varžybose pelnė aukso medalį.
2014 m. 17-metė lietuvė Rūta Meilutytė Nandzinge (Kinija) vykusių antrųjų jaunimo (iki 18 metų) vasaros olimpinių žaidynių merginų 50 m plaukimo krūtine varžybose iškovojo aukso medalį.
Mažėja prognozuojama gamtinių dujų rinkos kaina
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) ketvirtadienį skelbia, kad mažėja prognozuojama gamtinių dujų rinkos kaina. Nuo 2017 m. spalio 1 d. reguliuojami energijos gamintojai iš suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo gamtines dujas pirks už 17,42 Eur/MWh be PVM, t. y. 7 proc. mažesnę kainą nei dabar (šiuo metu taikoma kaina - 18,74 Eur/MWh be PVM).
Pagrindinė prognozuojamos gamtinių dujų rinkos kainos mažėjimo priežastis - numatoma mažesnė gamtinių dujų importo kaina. Remiantis gamtinių dujų tiekimo įmonių sudarytomis gamtinių dujų pirkimo-pardavimo (importo) sutartimis, apskaičiuota prognozuojama gamtinių dujų importo kaina 2017 m. IV ketv. - 16,26 Eur/MWh.
Kainų komisijos nustatoma prognozuojama gamtinių dujų rinkos kaina taikoma valstybės reguliuojamiems energijos gamintojams (įskaitant šilumos tiekėjus), kurie gamtines dujas perka iš paskirtojo tiekėjo UAB "Litgas". Ši kaina skaičiuojama įvertinus tiek importuojamų gamtinių dujų kainas ir kiekius, tiek sandorius gamtinių dujų biržoje ir pan.
VKEKK primena, kad prognozuojama gamtinių dujų rinkos kaina dabar perskaičiuojama kiekvieną ketvirtį (anksčiau galėjo būti perskaičiuojama kas pusę metų), taip užtikrinant, kad reguliuojami energijos gamintojai gamtines dujas iš SGD terminalo įsigytų už aktualią kainą.
"Sodros" septynių mėnesių biudžeto balansas už pernykštį geresnis 124 mln. eurų
Sparčiai augant „Sodros" įplaukoms, kurios, negalutiniais duomenimis, 11,7 proc. didesnės nei pernai sausio-liepos mėnesiais, biudžeto balanso rodiklis taip pat stiebiasi. Fondo pajamos buvo 27,3 mln. eurų didesnės už išlaidas, kurios didėjo 5,6 proc., lyginant su tuo pačiu 2016-ųjų laikotarpiu.
Pasiektas rezultatas - įspūdingas: 2017 metų sausio-liepos mėnesiais fondo biudžeto balansas geresnis už pernykštį net 124,2 mln. eurų, skelbiama "Sodros" pranešime. 2016 m. šiuo laikotarpiu pajamos buvo 96,9 mln. eurų mažesnės už išlaidas.
Valstybinio socialinio draudimo fondo (VSDF) įplaukos šių metų sausio-liepos mėnesiais, operatyviniais duomenimis, buvo 2 210,8 mln. Eur (nevertinant gautų asignavimų, 222,4 mln. Eur, arba 11,7 proc. daugiau nei pernai).
2 044,8 mln. Eur sudarė draudėjų ir apdraustųjų socialinio draudimo įmokos (218,3 mln. Eur, arba 12,0 proc. daugiau nei pernai).
Savarankiškai dirbančiųjų socialinio draudimo įmokos buvo 66,6 mln. Eur, asignavimų iš valstybės biudžeto - 92 mln. Eur, veiklos pajamų - 6,5 mln. Eur.
Fondo išmokos per 2017 m. sausio-liepos mėnesius buvo 2 183,5 mln. Eur (116,1 mln. Eur, arba 5,6 proc. daugiau nei pernai). 1 590,5 mln. Eur sudarė pensijų socialinio draudimo išmokos (94,4 mln. Eur, arba 6,3 proc. daugiau nei pernai). 170,9 mln. eurų sudarė motinystės socialinio draudimo išmokos (19,1 mln. Eur, arba 12,6 proc. daugiau nei pernai). 56,2 mln. Eur - ligos socialinio draudimo išmokos (22,3 mln. Eur, arba 16,7 proc. daugiau nei pernai).
Nedarbo socialinio draudimo išmokos sudarė 63,5 mln. Eur, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų išmokos - 14,7 mln., pervedimai į pensijų fondus - 98,9 mln. eurų.
Kaune pirmą kartą Lietuvoje rengiama japonų diplomatui Č. Sugiharai atminti skirta savaitė
Rugsėjo pradžioje Kaune vyks renginių ciklas, skirtas įamžinti japonų diplomato Čijunės Sugiharos (Chiune Sugiharo) atminimą. Ši istorinė asmenybė 1939-1940 m. gyveno Kaune bei kartu su olandų konsulu Janu Zvartendijku čia išdavė „vizas gyvenimui", išgelbėjusias ne mažiau kaip 6000 žydų gyvybių.
Anot Japonijos ambasadoriaus Lietuvoje Tojoei Šigedos (Toyoei Shigeeda), konsulas Č. Sugihara tampa vis žinomesnis pasaulyje, ir džiugu, kad jo žygdarbio atminimas randa vis daugiau formų. "Reikšminga, kad ši puiki Sugiharos savaitės iniciatyva kilo būtent Kaune, kuris yra visos Sugiharos istorijos epicentras", - teigė žurnalistams ambasadorius.
Renginių programoje - koncertai, įvairiose Kauno vietose, filmų peržiūros, viešos paskaitos, simpoziumas, parodos, kūrybinės dirbtuvės.
„Sugiharos savaitė naujai suvienys lietuvių, japonų bei žydų tautas Č. Sugiharos istorijoje. Trijų tautų menininkai susitiks bendruose kūrybiniuose projektuose, o mokslininkai diskutuos apie laikmetį autentiškose to laiko Kauno erdvėse", - sakė Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centro vadovas dr. Aurelijus Zykas.
Savaitės renginiai bus nemokami. Kauniečiai bei miesto svečiai per juos susipažins su Japonijos kultūra, kurioje Č. Sugihara užaugo ir kur formavosi jo požiūris. Bus pristatyti regimieji Japonijos pėdsakai Kaune, vyks diskusijos apie humanizmo bei tolerancijos vertybes.
Tarp renginio organizatorių ir partnerių yra ir Kauno miesto savivaldybė, VDU Azijos studijų centras, Sugiharos fondas „Diplomatai už gyvybę", Japonijos ambasada Lietuvoje, Kyumeikan kendo mokykla.
"Nors Sugiharos savaitė organizuojama pirmą kartą, ji susilaukė didelio dėmesio tiek Lietuvoje, tiek Japonijoje. Tai patvirtina neįtikėtiną ryšį, kokį turi toli viena nuo kitos esančios, skirtingos šalys. Rugsėjo 2 - 8 dienomis į Kauną atvyks daug garbingų svečių iš Japonijos, tarp kurių bus ir Japonijos parlamento, Gifu prefektūros, žiniasklaidos atstovų", - sakė Kauno miesto savivaldybės mero pavaduotojas Simonas Kairys.
Apyvartoje dar yra beveik pusė milijardo litų
Praėjus daugiau kaip pustrečių metų po Europos Sąjungos bendrosios valiutos euro įvedimo šalyje, 480 mln. vertės litų suma dar nėra grįžusi į litus išleidusį Lietuvos banką. Tai beveik dešimtadalis visų įvedant eurą buvusių apyvartoje litų.
„Litų keitimo į eurus tempas vis lėtesnis, palyginti su buvusiu po naujos valiutos įvedimo, nes mažėja pinigų keitėjų. Šiemet vidutinė keičiamų litų suma didesnė nei pernai. Kartą iškeitėme net pusę milijono litų. Maždaug tokio dydžio rekordus esame fiksavę tik litų keitimo pradžioje, o šiemet porą kartų keitimo sumos viršijo šimtą tūkstančių litų", - sako Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento Politikos, emisijos ir kontrolės skyriaus viršininkas Egidijus Paleckis.
Pasak jo, nesitikima, kad visi litai grįš į Lietuvos banką, nes per daugiau kaip 20 pinigų naudojimo metų dalis jų sunaikinta, dalis paslėpta ir tos vietos pamirštos, kiti litai yra iškeliavę į užsienį arba prisiminimui pasiliko žmonės.
Šiemet pirmąjį pusmetį Lietuvos banko kasose dviejuose didžiausiuose šalies miestuose pakeista daugiau kaip 13 mln. litų. 2017 m. vienos litų keitimo operacijos metu vidutiniškai iškeičiama apie 700 litų, 2016 m. buvo iškeičiama apie 665 litų.
Šiemet sausio-liepos mėn. atlikta apie 19 tūkst. litų keitimo operacijų (per visus 2016-uosius - 47 tūkst.). Vilniuje pakeista apie 7 mln. litų ir atlikta apie 11 tūkst. litų keitimo operacijų, Kaune - daugiau kaip 6 mln. litų, atlikta apie 8 tūkst. keitimo operacijų.
„Buvusių pinigų keitimas išlieka reikšminga mūsų kasų darbo dalis. Litų banknotų ir monetų keitimas sudaro tik šiek tiek mažiau nei pusę visų Vilniaus ir Kauno kasose atliekamų operacijų. Apyvartoje likę palyginti nedaug litų ir jie nemokamai bus keičiami tol, kol jų bus", - sako E. Paleckis.
2017 m. liepos 31 d. apyvartoje dar buvo apie 480 mln. litų, skaičiuojant pagal jų buvusią vertę (apie 8 proc. apyvartoje 2015 m. sausio 1 d. buvusių litų), iš jos 18,7 mln. sudarė numizmatinės litų monetos. Tokių monetų 0,2 mln. litų padaugėjo, palyginti su euro įvedimu 2015 m. sausio 1 d., nes jas Lietuvos bankas parduoda ir pradėjus naudoti bendrąją valiutą. Apyvartoje tebėra 345 mln. vertės litų banknotų (6 proc. buvusių apyvartoje 2015 m. sausio 1 d.) ir apie 115 mln. vertės apyvartinių litų monetų (58 proc.).
Litai kaip mokėjimo ir atsiskaitymo priemonė negalioja nuo 2015 m. sausio 16 d., po dvi savaites trukusios apyvartos kartu su eurais. Lietuvos banke nemokamai neribotą laiką ir neribojant sumos keičiami visų laidų, išleistų nuo 1991 m., litai.
Ką verslui reiškia silpnesnis JAV doleris?
SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas
Nuo metų pradžios euras sustiprėjo JAV dolerio atžvilgiu 10 proc., tad mūsų šalies eksportuotojų konkurencingumas mažėjo net tik JAV, bet ir prekių, kuriomis prekyba vyksta JAV doleriais, rinkose. Tiesa, dabartinis euro ir JAV dolerio santykis (EUR/USD 1,18) dar nėra toks, kuris atbaidytų eksportuotojus nuo JAV, tačiau dėl pasikeitusios kurso krypties daugėja neužtikrintumo dėl eksporto į šią šalį galimybių ateityje.
Antro ketvirčio eksporto į JAV duomenys nebenudžiugino - per ketvirtį prekių, išskyrus „Orlen Lietuva" gaminamus degalus, į JAV eksportuota beveik 20 proc. mažiau negu prieš metus. Daugiausia sumažėjo pieno, chemijos ir trąšų produktų pardavimas. Tiesa, baldų eksportas į JAV, priešingai, didėja - baldai jau yra antra pagal eksporto dydį prekių grupė. Akivaizdu, kad žaliavų eksportas labiau priklauso nuo valiutų svyravimo negu galutinio vartojimo prekių eksportas. Nemažą įtaką eksportui daro ir prekės rinkos pokyčiai - pavyzdžiui, pieno produktų kaina Europos Sąjungoje (ES) pastaraisiais mėnesiais padidėjo labiau negu JAV, todėl pienininkams ES rinka tapo pelningesnė. Eksporto sėkmė JAV priklauso ne tik nuo valiutos kurso pokyčių, bet ir nuo to, kaip eksportuotojams pavyko įsitvirtinti šalyje. Panašu, kad kelerius pastaruosius metus stiprėjęs JAV doleris lėmė, kad ši šalis tapo kur kas įdomesnė ir suprantamesnė mūsų šalies įmonėms.
Labiausiai dėl JAV dolerio silpnėjimo nukenčia tie eksportuotojai, kurių išlaidos eurais sudaro didžiausią gamybos savikainos dalį, o pardavimo kaina tarptautinėje rinkoje nustatoma JAV doleriais. Pavyzdžiui, grūdų kaina tarptautinėje rinkoje yra nustatoma JAV doleriais, todėl, silpnėjant JAV doleriui euro atžvilgiu, Lietuvos prekybininkai priversti sudaryti pardavimo sutartis už mažesnę eurais kainą, o tai lemia ir mažesnes pajamas mūsų šalies ūkininkams. Kita vertus, didžiausią naudą iš stipresnio euro JAV dolerio atžvilgiu gauna ne tik importuotojai, bet ir tos įmonės, kurios į euro zoną eksportuoja pagamintas prekes ir kurių gamybos savikainos didelę dalį sudaro prekės, įsigytos JAV doleriais iš trečiųjų šalių (pavyzdžiui, metalai).
Dažniausiai lietuvių įmonės ne į ES šalis eksportuotų produktų pardavimo sąskaitas išrašo eurais. 2016 metais už 77 proc. eksportuotų žaliavų, neįskaitant energetinių išteklių, atsiskaityta eurais ir 21 proc. JAV doleriais. Panaši proporcija ir atsiskaitant už eksportuojamus gaminius - atsiskaitymai eurais sudarė 78 proc., o doleriais - tik 14 proc. viso eksporto ne į ES šalis. Atrodytų, kad mūsų šalies eksportuotojai nelinkę prisiimti tiesioginės JAV dolerio svyravimo rizikos, todėl dauguma pardavimo sutarčių sudaroma eurais.
Kiek kitokia situacija yra, kai lietuviai importuotojai atsiskaito už įvežtas iš ne ES šalių prekes. Už importuojamas žaliavas, neįskaitant naftos ir jos produktų, atsiskaitymai eurais sudaro 67 proc., o JAV doleriais - 30 proc. visos importo vertės. Tačiau atsiskaitymai už importuojamas gaminius eurais siekia 53 proc., o JAV doleriais - net 43 proc. visos importo sąskaitų vertės. Panašu, kad JAV doleris populiarus atsiskaitant už importuojamus gaminius dėl nemažo prekių importo iš Kinijos, su kuria daugiausia sutarčių sudaroma JAV doleriais.
Nenuostabu, kad ir finansinių operacijų apsidraudžiant nuo JAV dolerio svyravimo daugiau sudaro importuotojai negu eksportuotojai. Suprantama, kad importuotojams, ypač prekybininkams, kurių pelningumas yra nedidelis, labai svarbu suvaldyti valiutų riziką, nes dėl 10 proc. JAV dolerio kurso pokyčio pelninga sutartis taptų nuostolinga sutartimi. Iš eksportuotojų daugiausiai nuo JAV dolerio kurso svyravimo draudžiasi žemės ūkio produkcijos pardavėjai.
Tikėtina, kad iki šių metų pabaigos JAV doleris taip lengvai nepasiduos eurui ir euras artimiausiu metu neturėtų viršyti 1,2 JAV dolerio. Nors JAV centrinis bankas veikiausiai bazinę palūkanų normą didins tik gruodį, jo sprendimai iki metų pabaigos turės didesnę įtaką rinkai negu Europos centrinio banko (ECB) sprendimai. Tiesa, kitais metais euras veikiausiai brangs, nes auganti euro zonos ekonomika vers ECB pradėti kelti bazinę palūkanų normą. Dėl to ir lietuvių eksportuotojams į JAV šiais metais didesnių problemų neturėtų kilti, tačiau 2018 metais stipresnis euras darys vis didesnę neigiamą įtaką eksportui.
Pasieniečiai išaiškino neteisėtą Tadžikistano piliečių patekimo į Lietuvą schemą
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai išaiškino neteisėtą Tadžikistano piliečių patekimo į Lietuvą schemą. Nustatyta, kad migrantų gabenimą organizavę bei vykdę asmenys taip pat klastojo atvykstančių užsieniečių dokumentus.
Informacijos apie galimai nusikalstamą veiką VSAT Pagėgių rinktinės kriminalistai gavo dar šių metų pradžioje. Imtasi ilgalaikio ir itin sudėtingo tyrimo, kurio metu atlikus daugybę žvalgybos veiksmų sėkmingai išaiškinti ne tik nusikalstamos schemos vykdytojai, tačiau ir organizatoriai.
Trečiadienį, jau turėdami pakankamai žinių apie neteisėtu žmonių gabenimu užsiimančius asmenis, pasieniečiai ėmėsi jų sulaikymo.
Marijampolėje Pagėgių rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnams, kuriems talkino kolegos iš Specialiosios paskirties komandos ir Bardinų užkardos, įkliuvo trys tadžikai - 32-ejų vyras bei 18 ir 45 metų moterys.
Paaiškėjo, kad moterų pasuose buvo įklijuotos, manoma, suklastotos Prancūzijos vizos. Turimais duomenimis, kartu sulaikytas vyras rūpinosi neteisėtu moterų gabenimu bei apgyvendinimu Lietuvoje.
Tą pačią dieną Marijampolėje VSAT pareigūnai sulaikė 28 metų Tadžikistano pilietį, kuris, įtariama, yra pagrindinis neteisėtos veikos organizatorius.
Pasieniečiai, tikrindami abiejų minėtų vyrų gyvenamąsias vietas Marijampolėje, nustatė dar du tadžikus.
55-erių vyro pase buvo galimai suklastoti atvykimo ir išvykimo per valstybės sieną spaudai. Šiam užsieniečiui dėl dokumentų klastojimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Pasak VSAT pranešimo, visi tadžikai uždaryti į areštines.
Tyrimo metu taip pat nustatytas 30 metų Tadžikistano pilietis, kuris leistiną buvimo laiką Lietuvoje viršijo 70 parų. Už tokį pažeidimą jis turės atsakyti administracine tvarka. Užsieniečiui surašytas įpareigojimas per 7 dienas savanoriškai išvykti iš šalies.
VSAT Pagėgių rinktinės atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto asmenų gabenimo kontroliuoja Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus prokurorai.
LB: vartojimo kredito gavėjų birželį sumažėjo beveik 100 tūkst.
Birželio pabaigoje vartojimo kreditų davėjų paslaugomis naudojosi apie 440 tūkst. gyventojų - beveik 100 tūkst. (panašiai tiek, kiek gyvena Šiauliuose), arba penktadaliu, mažiau nei prieš metus. Jaunesnių nei 25-erių metų kredito gavėjų taip pat sumažėjo penktadaliu - nuo 70 tūkst. iki 58 tūkst.
„Pirmojo pusmečio rezultatai jau leidžia objektyviai įvertinti, kaip rinką paveikė 2016 metų pradžioje sugriežtintos vartojimo kredito teikimo sąlygos ir pačių kredito davėjų atsakingiau vertinamas klientų kreditingumas. Matome, kad mažėja pradelstų paskolų skaičius, ypač kalbant apie trumpąjį laikotarpį", - sako Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento specialistė Aistė Tavorė.
Ne ilgiau kaip du mėnesius pradelstų mokėjimų nuo 2016 m. birželio pabaigos iki 2017 m. birželio pabaigos sumažėjo 14 proc. Ilgiau kaip du mėnesius vėluojančių grąžinti skolas per metus sumažėjo daugiau nei du kartus. Tiesa, prie to prisidėjo ir nutrauktų sutarčių pardavimas skolų išieškojimo įmonėms.
Užsienio istorinių sukakčių kalendorius
Įdomiausi pasaulio istorijoje rugpjūčio 18-osios įvykiai:
1559 m. mirė popiežius Paulius IV, Romos katalikų Bažnyčiai vadovavęs nuo 1555 metų. Jo valdymo metai pasižymėjo nesutarimais su Ispanija, dėl kurių atsinaujino karas tarp Prancūzijos ir Habsburgų dinastijos.
1697 m. Rusijos caras Petras I, prisidengęs Petro Michailovo vardu, atvyko į Olandiją ir pradėjo dirbti vienoje laivų statyklų.
1743 m. priimtos pirmosios bokso taisyklės - jas pasiūlė triskart Anglijos sunkaus svorio čempionas Džonas Brotonas (John Broughton).
1750 m. gimė Antonijus Saljeris (Antonio Salieri) - italų klasicizmo kompozitorius, dirbęs Austrijoje.
1792 m. gimė dukart Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Džonas Raselas (John Russell).
1825 m. škotų keliautojas Aleksandras Gordonas Leingas (Alexander Gordon Laing) pirmasis iš europiečių pasiekė Timbuktu vietovę Malyje. Kitą mėnesį jį nužudė vietiniai Afrikos gyventojai.
1830 m. gimė Austrijos-Vengrijos imperatorius Pranas Juozapas I. 1914 m. Sarajeve nužudžius jo sūnų erchercogą Ferdinandą, prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas.
1900 m. gimė Indijos politikė, diplomatė ir viena iškiliausių to meto moterų Vidžaja Lakšmi Pandit (Vijaya Lakshmi Pandit). Ji, be kita ko, ėjo Indijos ambasadorės Maskvoje, Vašingtone ir Meksike pareigas, o 1953 metais pirmininkavo JT Generalinei Asamblėjai.
1933 m. Paryžiuje lenkų šeimoje gimė tarptautinį pripažinimą pelnęs kino režisierius Romanas Polanskis (Roman Polanski).
1937 m. gimė garsus JAV kino ir teatro aktorius Robertas Redfordas (Robert Redford).
1949 m. įkurta Vokietijos spaudos agentūra DPA. Rugsėjo 1-ąją pradėtos siųsti pirmosios žinutės.
1949 m. Vengrija priima pokarinę komunistinę konstituciją.
1954 m. Džeimsas E. Vilkinsas (James E. Wilkins) tapo pirmuoju juodaodžiu, dalyvavusiu JAV administracijos posėdyje. Jis tuo metu buvo darbo ministro pavaduotojas.
1958 m. Jungtinėse Valstijose išleistas prieštaringai vertinamas žymaus Amerikos rusų rašytojo Vladimiro Nabokovo romanas "Lolita".
1960 m. JAV Ilinojaus valstijoje pasirodė pirmosios komercinei prekybai skirtos kontraceptinės tabletės "Enovid 10".
1964 m. dėl apartheido politikos Pietų Afrikos Respublikoje šiai valstybei uždrausta dalyvauti Olimpinėse žaidynėse.
1989 m. nužudytas kandidatas į Kolumbijos prezidentus Luisas Karlosas Galanas (Luis Carlos Galan).
1994 m. daugiau kaip 120 žmonių žuvo per 5,6 balo pagal Richterio skalę stiprumo žemės drebėjimą Vakarų Alžyre.
1998 m. pirmą kartą per internetą transliuota širdies operacija.
1999 m., būdamas 56 metų amžiaus, Tel Avive mirė vienas garsiausių Izraelio dramaturgų Hanochas Levinas (Hanoch Levin).
2002 m. popiežius Jonas Paulius II, Lenkijoje kreipdamasis į 2,7 mln. tikinčiųjų, įspėjo, kad naujajame tūkstantmetyje pastebimos pavojingos blogio sustiprėjimo apraiškos.
2008 m. atsistatydino Pakistano prezidentas Pervezas Mušarafas (Pervez Musharraf).
Pentagono vadovas pagrasino Šiaurės Korėjai „rimtais kariniais padariniais", jei ši pradėtų puolimą
JAV gynybos sekretorius Džeimsas Matisas (James Mattis) pagrasino Pchenjanui „rimtais kariniais padariniais", jei Šiaurės Korėja pradėtų karinius veiksmus. Tai jis pareiškė ketvirtadienį Vašingtone po susitikimo su Japonijos gynybos ministru Itsunoriu Onodera (Itsunori Onodera), praneša agentūra AFP.
Susitikime dalyvavo ir JAV valstybės sekretorius Reksas Tilersonas (Rex Tillerson) bei jo kolega iš Japonijos Taras Konas (Taro Kono). R. Tilersonas pasisakė už strategiją - derinti diplomatinį „spaudimą" ir grasinimus kariniais veiksmais.
Prieš tai JAV generalinio štabo vadas Džo Danfordas (Joe Dunford) pareiškė nuomonę, kad JAV turi pasilikti karinių veiksmų Šiaurės Korėjos konflikte galimybę.
Miškų gaisrai Portugalijoje įkalino 2 000 gyventojų
Didelis miško gaisras Portugalijoje įkalino 2 000 vieno kaimo šalies centrinėje dalyje gyventojų. „Yra neįmanoma išvykti iš Makao ar atvykti", - ketvirtadienį sakė Vasko Estrelos meras. Liepsnos čia įsiplieskė antradienio vakarą. Iš aplinkinių kaimų jau evakuota 130 žmonių, sakė kovos su katastrofomis tarnybos atstovė, kuria remiasi agentūra AFP.
Portugalijoje vasaros mėnesiais vis siautėja miškų gaisrai, šiais metais jie yra tragiškiausi šalies istorijoje. Nuo rugpjūčio pradžios čia buvo sužeisti 86 žmonės. Birželio viduryje per pragaištingus miškų gaisrus 64 žmonės žuvo, daugiau kaip 250 buvo sužeisti.
Šiais metais ugniagesiams jau teko gesinti daugiau kaip 10 000 miškų gaisrų. Tai yra 2 500 daugiau nei pernai. Iš viso šiais metais sunaikintas 141 000 hektarų plotas. Policija suėmė daugiau kaip 60 spėjamų padegėjų.
JT tikisi, kad naujas Sirijos taikos derybų ratas įvyks spalio arba lapkričio mėnesiais
Jungtinės Tautos (JT) tikisi, kad „rimtos" Sirijos vyriausybės ir kol kas dar nesuformuotos jungtinės šalies opozicijos delegacijos derybos bus surengtos šių metų spalį arba lapkritį, ketvirtadienį teigė JT ypatingasis pasiuntinys Sirijai Stafanas de Mistura (Staffan de Mistura), kuriuo remiasi naujienų agentūra „Reuters".
„Kas dėl Sirijos vyriausybės, labai daug tikimės iš Rusijos, Irano ir visų kitų, [jai] turinčių didelę įtaką. Ir iš pačios Sirijos vyriausybės tikimės, kad Ženevoje ji pagaliau bus pasiruošusi inicijuoti nesuvaidintas, tiesiogines derybas su šalies opozicija, kad ir kuri platforma jai atstovautų", - žurnalistams sakė S. de Mistura.
Pagrindinė Sirijos opozicijos grupė yra Aukštasis derybų komitetas (HNC), tačiau šalyje veikia ir dar dvi opozicinės grupės - vadinamosios „Maskvos" ir „Kairo" platformos. Pastarųjų požiūris į prezidentą Bašarą al Asadą (Bashar al-Assad) yra gerokai nuosaikesnis nei HNC. Savo gretose jos turi nemažai aktyvistų, tačiau nekontroliuoja teritorijų ir neturi tvirtų saitų su ginkluotomis grupuotėmis.
S. de Mistura ketvirtadienį taip pat pasakojo apie rugpjūtį Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu atsiųstą laišką, kuris padėjo suorganizuoti Rusijos karinės policijos apsaugą JT ir Raudonojo Kryžiaus humanitarinės pagalbos vilkstinei Sirijoje. Ketvirtadienį tai leido pristatyti humanitarinę pagalbą į Dūmos miestą netoli Damasko esančioje Rytų Gutoje.
Pirmą kartą nuo gegužės mėnesio tikslą sėkmingai pasiekusią vilkstinę sudarė 50 sunkvežimių, kurie pristatė 35 tūkst. žmonių skirtą humanitarinę pagalbą. „Šiandien kaip tik pamatėme vieną (bendradarbiavimo) pavyzdį, ir tikiuosi, kad tai taps įprastu dalyku", - lūkesčiais dalijosi S. de Mistura.
Saudo Arabija ketina atverti sienas hadžo į Meką norintiems vykti Kataro piligrimams
Saudo Arabija atvers savo sienas su Kataru, kad leistų šios šalies musulmonams Mekoje atlikti kasmetę piligrimystę (hadžą), pranešė valstybinė Saudo Arabijos žiniasklaida, kuria remiasi BBC.
Apie tai paskelbta po pirmojo aukšto lygio šių kaimyninių šalių susitikimo nuo to laiko, kai birželį Saudo Arabija ir dar trys regiono šalys su Kataru nutraukė visus ryšius.
Ketvertas kaltina Katarą remiant teroristus, tačiau pats emyratas tai neigia.
Saudo Arabijai uždarius savo sieną su Kataru, 2,7 mln. gyventojų turinti šalis buvo priversta maistą importuoti jūra ir oru.
Hadžą atlikti norintiems Kataro piligrimams bus leidžiama kirsti sieną Salvos pasienio punkte. Tam jiems nereikės elektroninių leidimų, pranešė oficiali Saudo Arabijos naujienų agentūra. Agentūra pridūrė, kad piligrimams bus leidžiama atvykti ir į Saudo Arabijos oro uostus.
Praėjusį mėnesį Saudo Arabija buvo įspėjusi Kataro piligrimus, kad, norėdami vykti į Meką, jie susidurs su tam tikrais apribojimais. Į tai Kataras atsakė apkaltindamas Rijadą hadžo politizavimu. Savo ruožtu susirūpinimą dėl Saudo Arabijos taikomų priemonių išreiškė ir Jungtinių Tautų (JT) specialusis pranešėjas religijos laisvės klausimais.
Tačiau Saudo Arabijos nuomonė Kataro piligrimų klausimu pasikeitė po šalies princo Mohamedo bin Salmano al Saudo (Mohammed Bin Salman Al Saud) ir Kataro šeicho Abdulos bin Ali bin Abdulos bin Jasimo al Tanio (Abdullah bin Ali bin Abdullah bin Jassim Al Thani) susitikimo.
Tačiau, pasak analitikų, nepaisant šio geranoriško gesto, Kataro ir jo kaimynų - Saudo Arabijos, Bahreino, Egipto ir Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) - ginčas dar toli gražu nebaigtas.
BHP išleis 2,5 mlrd. dolerių, kad pratęstų vario kasyklos Čilėje gyvavimo trukmę
Kasybos įmonė BHP ketvirtadienį pranešė už 2,5 mlrd. dolerių mažiausiai 50-čiai metų pratęsianti vario kasyklos šiaurinėje Čilės dalyje veikimą, informuoja „Reuters".
Investuotojų spaudžiamas BHP generalinis direktorius Endriu Makenzis (Andrew Mackenzie) teigia, kad projektas atitinka įmonės strategiją, kuri trumpuoju laikotarpiu atneš vertingą vario kasybą.
Pasak įmonės, atnaujinta kasykla sukurs iki 5 tūkst. darbo vietų bei pirmąją grąžą bendrovei atneš praėjus puspenktų metų nuo darbo pradžios.
Vario kainos pastaruoju metu pasiekė aukščiausią tašką nuo 2014 m. pabaigos, padidėjus lūkesčiams dėl aukštos metalo paklausos, kuri ypač turėtų kilti pasauliui pereinant prie elektromobilių.
BHP anksčiau šį mėnesį taip pat pranešė didinanti investicijas į nikelį, kuris naudojamas baterijų gamyboje.
Antrasis „Brexit" derybų etapas gali prasidėti ne anksčiau kaip gruodį
Antrasis Didžiosios Britanijos derybų su Europos Sąjunga (ES) dėl pasitraukimo iš Bendrijos („Brexit") etapas, pasak Vokietijos laikraščio „Tagesspiegel", gali prasidėti ne anksčiau kaip gruodį. Tokią laiko perspektyvą Briuselio derybininkai prognozuoja dėl lėtos ligšiolinių pokalbių eigos, rašo laikraštis, remdamasis ES derybų šaltiniais, praneša agentūra dpa.
Antrajame etape turi būti kalbama apie likusių 27 ES narių prekybinius santykius su Didžiąja Britanija.
Naujausią Londono pozicijų dokumentą derybininkai vadina „nuviliančiu". Londonas jame siūlo muitų susitarimą bei bendrus standartus žemės ūkio produktams bei maistui, kad būtų išvengta pasienio kontrolės įvedimo tarp Šiaurės Airijos ir ES narės Airijos. Britai ir airiai esą ir toliau galės kirsti sieną be patikrų. Kaip jie bus atskiriami nuo trečiųjų šalių piliečių, nėra aišku.
.jpg)
(1).png)
