VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

08.11. Naujausios žinios

Lietuvoje lankosi Nyderlandų Premjeras M. Rutė

Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį susitinka su Lietuvoje viešinčiu Nyderlandų Premjeru Marku Rute (Mark Rutte). Dvišalis susitikimas įvyks Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje, kur šiuo metu tarnybą atlieka olandų kariai. 
Lietuvos Prezidentė su Nyderlandų Premjeru aptars saugumo grėsmes, artėjančių „Zapad 2017" pratybų keliamą riziką, regiono saugumo užtikrinimo klausimus. Didelis dėmesys bus skiriamas 2018 m. NATO viršūnių susitikimo pasirengimui. Lietuvos siekis šiame susitikime - sprendimai, kurie dar labiau sustiprintų kolektyvinę gynybą, ypač Rytiniame Aljanso flange, padėtų efektyviai ir greitai reaguoti į kylančias grėsmes bei jas atgrasytų.
Vienas pagrindinių Nyderlandų Premjero vizito tikslų - aplankyti NATO priešakinių pajėgų batalione tarnaujančius savo šalies karius. Šiuo metu Vokietijos vadovaujamo tarptautinio bataliono sudėtyje tarnybą atlieka 250 Nyderlandų karių. 
Lietuvoje taip pat dislokuota olandų karinė technika, pėstininkų kovos mašinos ir šarvuočiai. Nyderlandų naikintuvai ne kartą vykdė Baltijos šalių oro policijos misiją. Šios šalies karininkai taip pat atlieka tarnybą NATO pajėgų integravimo vadavietėje Vilniuje.
Kaip praneša Lietuvos Prezidentūra, D. Grybauskaitės ir M. Rutės susitikime taip pat bus kalbama apie Lietuvos ir Nyderlandų dvišalius santykius, aktualius Europos Sąjungos klausimus, Baltijos, Šiaurės ir Beniliukso šalių bendradarbiavimą.
Nyderlandai - viena pagrindinių Lietuvos ekonominių partnerių. Tai antroji didžiausia investuotoja Lietuvoje ir septintoji pagal dydį mūsų šalies prekybos partnerė.

Gyventojų nuomonė apie svarbiausias šalies institucijas pablogėjo, pagerėjo tik apie VSAT

Per pastarąjį mėnesį labiausiai krito gyventojų pasitikėjimas komerciniais bankais (9 procentiniais punktais). 
Per šį laikotarpį 8 procentiniais punktais sumažėjo pasitikėjimas Lietuvos banku, 6 procentiniais punktais sumažėjo gyventojų, pasitikinčių Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba bei prokuratūra, 5 procentiniais punktais sumažėjo pasitikinčių policija, Lietuvos žiniasklaida, Specialiųjų tyrimų tarnyba, teismais ir profsąjungomis, o 4 procentiniais punktais sumažėjo pasitikinčių Valstybės kontrole ir savivaldybėmis. 
Naujienų agentūros ELTA užsakymu liepos 7-17 dienomis rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos "Baltijos tyrimai" atliktos apklausos duomenimis, lyginant su birželio mėnesio tyrimo rezultatais, gyventojų nuomonė apie visas tyrime analizuojamas institucijas pablogėjo, išskyrus vieną - Valstybės sienos apsaugos tarnybą (per mėnesį ja pasitikinčių padaugėjo 1 procentiniu punktu). 
Apklausos duomenimis, nors pasitikėjimas ir sumažėjo 6 procentiniais punktais, gyventojai labiausiai pasitiki Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba (pasitiki 82 proc.), Bažnyčia (69 proc.), Prezidento institucija (66 proc.), policija (65 proc.), Valstybės sienos apsaugos tarnyba (64 proc.), Lietuvos kariuomene (64 proc.), Konstituciniu Teismu (61 proc.), Lietuvos žiniasklaida (60 proc.), Valstybės saugumo departamentu (56 proc.), Lietuvos banku (55 proc.) bei "Sodra" (55 proc.). Be šių institucijų, kuriomis pasitiki daugiau nei pusė šalies gyventojų, dar yra keturios institucijos, kuriomis gyventojai daugiau pasitiki, nei nepasitiki (Valstybės kontrolė, Specialiųjų tyrimų tarnyba, savivaldybės ir prokuratūra). 
Labiausiai šalies gyventojai nepasitiki Seimu (nepasitiki 69 proc.), Vyriausybe (58 proc.), teismais (51 proc.) bei komerciniais bankais (51 proc.). 
Kitų institucijų vertinimai per paskutinį mėnesį pakito kiek mažiau (pasitikinčių jomis sumažėjo 1-3 procentiniais punktais). 
Apklausa vyko 2017 m. liepos 7-17 dienomis. Apklausta 1002 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 107 atrankos taškuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, išsimokslinimą, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 procentų. 
Kl.: Pasakykite, ar jūs pasitikite ar nepasitikite kiekvienu iš šių institutų?


 

 

Pasitiki
(%) 

Nepasitiki
(%) 

Neturi
nuomonės
(%) 

1. Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba 

82 

15 

2. Bažnyčia 

69 

23 

3. Prezidento institucija 

66 

28 

4. Policija 

65 

32 

5. Valstybės sienos apsaugos 
tarnyba 

64 

27 

6. Lietuvos kariuomene 

64 

30 

7. Konstituciniu Teismu  

61 

30 

8. Lietuvos žiniasklaida 

60 

37 

9. Valstybės saugumo 
departamentu 

56 

32 

12 

10. Lietuvos banku 

55 

38 

11. Sodra 

55 

39 

12. Valstybės kontrole 

49 

40 

11 

13. Specialiųjų tyrimų tarnyba  

49 

41 

10 

14. Savivaldybėmis  

49 

47 

15. Prokuratūra  

45 

44 

11 

16. Komerciniais bankais 

43 

51 

17. Teismais 

42 

51 

18. Profsąjungomis 

41 

43 

16 

19. Lietuvos Vyriausybe 

40 

58 

20. Lietuvos Seimu 

29 

69 

 

 

 

 

Ši apklausa yra Lietuvos naujienų agentūros ELTA ir Lietuvos-Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos "Baltijos Tyrimai" bendras projektas.

V. Umbrasas: Jungtinė Karalystė - ypatingai svarbi Lietuvos sąjungininkė

 Ketvirtadienį Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) lankėsi Jungtinės Karalystės (JK) nuolatinis gynybos sekretorius Styvenas Lovgrovas (Stephen Lovegrove). Svečias susitiko su krašto apsaugos viceministrais Vytautu Umbrasu, Giedrimu Jeglinsku ir Edvinu Kerza. 
Susitikimuose daugiausia buvo kalbama apie saugumo situaciją regione ir už jo ribų, Jungtinės Karalystės vaidmenį užtikrinant ne tik regiono saugumą, bet ir viso kontinento stabilumą. Viceministrai pabrėžė, kad britų politinė parama ir lyderystė tolesniam NATO kolektyvinės gynybos stiprinimo procesui yra itin svarbi užtikrinant tolesnę NATO adaptaciją. 
Pasak krašto apsaugos viceministro V. Umbraso, Jungtinė Karalystė yra labai svarbi Lietuvos sąjungininkė, jau daug metų remianti mūsų šalies nepriklausomybę, suteikusi neįkainojamą paramą kuriant Lietuvos kariuomenę. 
„Jungtinė Karalystė yra ir išliks viena didžiausių jūsų rėmėjų. Saugumo užtikrinimas išlieka mūsų prioritetu, todėl toliau aktyviai prisidėsime prie NATO saugumo užtikrinimo ir atgrasymo priemonių regione ir skatinsime NATO stiprinti kolektyvinės gynybos dimensiją", - sakė Jungtinės Karalystės nuolatinis gynybos sekretorius S. Lovgrovas.
Viceministrai padėkojo svečiui už Jungtinės Karalystės dalyvavimą NATO priešakinių pajėgų iniciatyvoje prisiimant svarbią atsakomybę vadovauti NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei Estijoje, taip užtikrinant nuolatinį buvimą regione. Viceministras V. Umbrasas akcentavo Jungtinės Karalystės vadovaujamų Jungtinių ekspedicinių pajėgų svarbą tiek galimai regiono gynybai, tiek dalyvavimui tarptautinėse operacijose. Aptarta galimybė Lietuvoje surengti šių pajėgų, kurioms savo kuopos dydžio vienetą yra priskyrusi ir Lietuva, pratybas. Viceministras akcentavo ir Vakarų valstybių paramos Ukrainai svarbą, pažymėdamas, kad Lietuva jau dabar Ukrainoje vykdo savo didžiausią šiuo metu karinio rengimo misiją. 
Jungtinės Karalystės dalyvavimas strateginės reikšmės NATO oro policijos misijoje taip pat prisideda prie saugumo regione užtikrinimo - šalis jau keturis kartus buvo dislokavusi savo naikintuvus Baltijos šalyse.

Baltijos valstybių premjerai Latvijoje tarsis dėl regiono SGD struktūros

Latvijos premjero kvietimu penktadienį Baltijos valstybių vyriausybių vadovai lankysis Latvijos Inčukalno dujų saugykloje. Po šio apsilankymo bus siekiama galutinai sutarti dėl Baltijos regiono suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) infrastruktūros. Anksčiau Baltijos šalių ministrai pirmininkai taip pat lankėsi Estijos mieste Paldiskyje, kur planuojama statyti SGD terminalą, apžiūrėjo Klaipėdos SGD terminalą.
Pasak S. Skvernelio, tai yra neatidėliotinas klausimas. Klaipėdos SGD terminalas, vidutinio dydžio SGD terminalas Estijoje ir Inčukalno dujų saugykla yra vienas kitą papildantys objektai, todėl sutarus būtų galima pretenduoti į Europos Sąjungos finansinę paramą šiam bendro intereso projektui įgyvendinti.
"Norime, kad mažėtų suskystintų gamtinių dujų kaina Lietuvos, Latvijos ir Estijos vartotojams. Matome galimybę vartotojams sumažinti dujų kainą 5-7 proc. nuo 2019 metų", - sako Premjeras.
Apskaičiuota, kad dėl ankstesnio nei planuota Klaipėdos terminalo išpirkimo, pasinaudojant dalinio ES finansavimo galimybe, Lietuvos vartotojai galėtų sutaupyti mažiausiai 38 mln., Latvijos - 21 mln., Estijos - 9 mln. eurų per metus, sakoma Vyriausybės spaudos tarnybos panešime.
S. Skvernelis pažymi, kad kaip ir iki šiol Lietuva nesieks, kad Latvija ir Estija dalyvautų dengiant Klaipėdos terminalo išlaikymo ir išpirkimo sąnaudas. 
Premjero žodžiais, sutarus dėl regioninio SGD infrastruktūros paketo būtų dar labiau diversifikuotas aprūpinimas gamtinėmis dujomis, atsirastų papildomų komerciškai patrauklaus šių įmonių bendradarbiavimo galimybių, padidėtų suskystintų dujų konkurencingumas, palyginti su rusiškomis vamzdynu tiekiamomis dujomis.
Tai būtų naudinga ir Inčukalno dujų saugyklai - čia būtų saugoma daugiau suskystintų dujų. Šiomis dienomis į Latvijos Inčukalno dujų saugyklą pumpuojamas pirmasis istorijoje suskystintų gamtinių dujų krovinys (iš Nigerijos), skirtas saugoti. Rugpjūčio antroje pusėje planuojama iš JAV sulaukti pirmojo suskystintų dujų krovinio, kuris taip pat bus saugomas Latvijos požeminėje gamtinių dujų saugykloje.

Ilgąjį Žolinių savaitgalį Kuršių mariose – burlenčių ir irklenčių maratonas

Rugpjūčio 12-15 dienomis, Kintuose startuos tradicinis, jau daugiau kaip dešimtmetį organizuojamas Burlenčių ir irklenčių maratonas. Varžybų dalyviai galės rinktis iš dviejų distancijų – maratono ir super maratono.

Kasmetinis renginys organizuojamas nuo 2005-ųjų ir yra skirtas Arūno Rinkevičiaus žygiui burlente per Baltijos jūrą paminėti, kuomet startavęs Šventojoje ir daugiau nei 10 valandų praleidęs ant burlentės, vyras pasiekė Švedijos krantus.

Klasikinį burlenčių maratoną jau kelerius metus iš eilės papildė vis labiau populiarėjančių irklenčių disciplina. Tad kasmet beveik šimtą dalyvių sutraukiantis renginys šiemet tikisi dar labiau paaugti.

“Labai džaugiamės, kad jau tiek metų vykstančios varžybos tapo ne tik tradicija ilgamečiams dalyviams, bet ir smagiu atradimu kasmet vis prisijungiantiems naujiems vandens sporto entuziastams”, - sakė vienas varžybų organizatorių Mindaugas Čirvinskas.

Pirmasis startas planuojamas šeštadienį 12 val. Maratonas vyks šalia VĮ Šilutės Urėdijos Kintų pažintinio tako. Važiuojant iš Kintų, reikia pasukti Ventės rago link ir pavažiuoti apie 3 km. Suvernų kaime sukti "Pažintinio Tako" link. Varžybų ofisas bus įrengtas Ežerskų sodyboje ties Muižės pelke.

Lietuvos istorija mena

Lietuva rugpjūčio 11-ąją:
1866 m. Kalakutiškėje, netoli Plungės, gimė Domininkas Pocius, kunigas, spaudos darbuotojas, šviečiamųjų raštų rengėjas. Mirė 1917 m.
1935 m. Kaune prasidėjo Pasaulio lietuvių kongresas.
1940 m. Sovietų Sąjungos vyriausybė informavo kitas valstybes, kad Lietuvos tarptautinis atstovavimas pereina į Sovietų Sąjungos kompetenciją.
2003 m. 31 metų speleologė Irena Gudaitienė, nusileidusi į Kaukaze esančio Perovskajos urvo 980 metrų gylį, pasiekė Lietuvos moterų nusileidimo gilyn rekordą. Nusileidimas į urvą ir išlipimas iš jo truko penkias paras.
2012 m. kanojininkas Jevgenijus Šuklinas Londono olimpinėse žaidynėse iškovojo sidabro medalį.
2013 m. Lietuvos dviratininkas Svajūnas Jonauskas iškovojo pasaulio jaunių čempiono titulą. Iš Skuodo rajono kilęs 18-metis triumfavo Glazge (Škotija) surengto pasaulio jaunių (iki 18 metų) dviračių treko čempionato sprinto rungtyje.
2016 m. Vilniaus universiteto botanikos sode Kairėnuose atidengta skulptūra "Inukšukas". Ji skirta Lietuvos ir Kanados diplomatinių santykių atkūrimo 25-mečiui. Inukšuku vadinama žmogaus sukurta akmenų skulptūra, kurią Kanados Arkties regiono gyventojai naudoja kaip informacinę nuorodą keliautojams.

Vidaus reikalų ministerija perima Šv. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčią 

Vidaus reikalų ministerijai perduota apleista Šv. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia Vilniaus centre, Savičiaus gatvėje. Numatoma bažnyčia renovuoti, sukurti multifunkcines erdves, skirtas pareigūnų, tarnautojų mokymams ir sielovadai, meninėms iniciatyvoms. Ketinama istorinę bažnyčią atverti plačiajai visuomenei, bendruomenių veikloms. 

Iki šiol bažnyčia buvo Švietimo ir mokslo ministerijos žinioje, tačiau lėšų jos sutvarkymui vis neatsirasdavo. „Nekalbame apie žinybinę bažnyčią. Idėja – sukurti multifunkcinę erdvę, kur derėtų ir sielovada, ir psichologinė pagalba sistemos pareigūnams, o neeiliniu objektu galėtų naudotis ir menininkai, ir plačioji visuomenė“, – aiškina vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

Pasak vidaus reikalų ministro, apleistas ir netinkamai valdomas valstybės turtas vietoje to, kad neštų naudą visuomenei, paliktas toliau griūti.

„Suprantu, kad tai nemenkas įsipareigojimas ministerijai, bet matydamas tiek policijos kapeliono entuziazmą, tiek galimybių prašyti Europinės paramos, tikiu šio projekto sėkme“, – tikina E. Misiūnas.

Lėšų bažnyčios renovacijai ir pritaikymui ketinama prašyti iš struktūrinės Europinės paramos fondų. Tikimasi, kad dalį pinigų paaukos ir neabejingi tikintieji.

„Tai būtų puikus bažnyčios ir valstybinio sektoriaus bendradarbiavimo pavyzdys, o visuomenei būtų atvertas dar vienas išskirtinis senamiesčio objektas“, – sako policijos kapelionas Algirdas Toliatas.

Pasak kapeliono, sutvarkyta bažnyčia galėtų tapti bendruomenės ir turistų traukos centru – iš vienintelio bažnyčios bokšto atsiveria išskirtinis senamiesčio vaizdas.

Numatoma, kad pastatą valdys ir išlaikymu bei užimtumu rūpinsis viešoji įstaiga, kurios dalininke bus ir vidaus reikalų ministerija.

Bažnyčios architektūra – neeilinė. Tai vienintelė Vilniuje vėlyvojo baroko (rokoko) stiliaus bažnyčia, turinti tik vieną bokštą – labai retas reiškinys vėlyvąjam barokui. Pirminiai sienų skanavimai rodo, kad po tinko sluoksniu yra likusių senosios sienų tapybos pavyzdžių.

Bažnyčios Istorija prasideda 1670 metais, kai tuometiniai žemės valdytojai karmelitai savo valdose pasistatė nedidelę medinę bažnyčią ir koplyčią, kurias, kartu su savo valdomis dabartinėje Savičiaus gatvėje, netrukus turėjo perduoti vienuoliams augustinams. Augustinai, funduojami Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto, teritoriją perstatė iš pagrindų: pastatė naują, erdvesnę ir didesnę medinę bažnyčią, ir vienuolyną, prie kurio prijungė mažesnius teritorijos pastatus ir išpirktus namus. Tada naujame vienuolyne įsikūrė 12 žmonių.

Tuometinis Vilnius labai kentėjo nuo periodiškai miestą nusiaubiančių gaisrų, 1742 metais iki pamatų sudegė ir senoji augustinų bažnyčia, todėl 1746–1768 metais vienuoliai iš aukų pasistatė naują, mūrinę bažnyčią, išlikusią iki mūsų dienų. Bažnyčia buvo pastatyta vėlyvojo baroko stiliaus, su vienu bokštu, prisišliejusiu prie centrinės navos. Bažnyčios viduje buvo įrengti 9 altoriai, pagrindinį altorių puošė Švč. Mergelės Marijos Ramintojos paveikslas, iš kurio ir kilo bažnyčios pavadinimas.

Atgavus nepriklausomybę, nusiaubtos patalpos buvo vėl grąžintos katalikams. Deja, lėšų tvarkyti sudarkytą bažnyčią vis neatsirasdavo – bažnyčia tapo dar vienu Vilniaus senamiesčio vaiduokliu, nušiurusiu fasadu ir netvarkyta aplinka.

Penktadienį Vilniaus oro uoste leisis pirmasis lėktuvas

Penktadienį Vilniaus oro uoste pirmą kartą po rekonstrukcijos leisis bandomasis lėktuvas. Kylimo-tūpimo tako darbai jau baigti, o oro uostas bus atidarytas kitą savaitę. Bandomųjų skrydžių metu bus įvertintas tiek atnaujintas takas, tiek visa lėktuvų eismui reikalinga infrastruktūra.
Penktadienį į Vilnių atskrenda Didžiosios Britanijos įmonės bandomasis lėktuvas. Jis bus pirmasis nusileidęs ant naujai išasfaltuoto kilimo ir tūpimo tako, o testavimo darbai vyks iki rugpjūčio 14 d. 
Dėl rekonstrukcijos iki rugpjūčio 17-osios net 39 papildomos kryptys buvo perkeltos į Kauno oro uostą, o pastarasis sulaukė ir aptarnavo triskart daugiau skrydžių nei pernai atitinkamu laikotarpiu - liepos mėnesį Kauno oro uoste skrydžių skaičius siekė 2344, o keleivių - daugiau kaip 235 tūkst.

Skiriant valstybės finansavimą moksliniams tyrimams - orientacija į kokybę

Finansuojant mokslinius tyrimus ypatingas dėmesys bus skiriamas kokybei. 60 proc. lėšų moksliniams tyrimams bus skiriama pagal kokybinius parametrus, 40 proc. lėšų - pagal kiekybinius rodiklius. Tai numato Vyriausybės patvirtintas naujas mokslinių tyrimų finansavimo modelis.
Pasak švietimo ir mokslo ministrės patarėjo prof. Eugenijaus Butkaus, siekiant kokybiško mokslo svarbu sudaryti jam būtinas prielaidas. Todėl finansuojant mokslinius tyrimus įvedamas kokybinis matmuo.
"Tai leis Lietuvos mokslui orientuotis į tarptautinio lygio kokybę ir sparčiau įsijungti į pasaulinę mokslinių tyrimų erdvę", - sako švietimo ir mokslo ministrės patarėjas.
Iki šiol skiriant finansavimą mokslui buvo atsižvelgiama tik į formaliuosius kiekybinius rodiklius - mokslinių darbų skaičių ir iki šiol daugiausia jais buvo remiamasi vertinant mokslinę veiklą. Kokybiniai rodikliai atskleidžia, kokio lygio yra paskelbti mokslo darbai, patentai ir dalyvavimas tarptautinėse mokslo programose. 
Finansavimas pagal naująjį kitąmet įsigaliosiantį vertinimo modelį mokslo ir studijų institucijoms bus skiriamas nuo 2019 m.
Pagal naująjį modelį valstybės finansavimą moksliniams tyrimams galės gauti ne tik valstybinės, bet ir nevalstybinės mokslo institucijos.

ES išplėtė sankcijas Šiaurės Korėjai

Europos Sąjunga (ES) išplėtė Šiaurės Korėjai taikomas sankcijas. Šalys narės paskelbė kelionių draudimą dar 13 asmenų ir organizacijų ir įšaldė jų turtą, Briuselyje pranešė Taryba, kuria remiasi agentūra AFP.
Į sankcionuojamųjų sąrašą, be kitų, įtrauktas Šiaurės Korėjos valstybinis bankas „Foreign Trade Bank" (FTB). Sankcijos išplėstos dėl naujausių Pchenjano atliktų raketų bandymų. Iš viso ES „juodajame sąraše" dabar yra 160 asmenų ir organizacijų.
Rugpjūčio pradžioje baudžiamąsias priemones Šiaurės Korėjai sugriežtino ir Jungtinės Tautos (JT).
Šiaurės Korėja pastaruoju metu išbandė tarpžemynines raketas, kurios, vyriausybės duomenimis, gali pasiekti taikinius JAV žemyninėje dalyje. Praėjusiomis dienomis dėl to tonas tarp Vašingtono ir Pchenjano smarkiai paaštrėjo.

Stambule suiminėjami žurnalistai

Turkijos policija per reidus Stambule sulaikė daug žurnalistų. Iš viso nurodyta suimti 35 žiniasklaidos atstovus, pranešė stotis „CNN Turk" ir valstybinė naujienų agentūra „Anadolu", kuriomis remiasi agentūra dpa.
„Anadolu" duomenimis, tarp jau suimtų asmenų yra vyriausybei kritiško laikraščio „Birgun" redaktorius.
Žurnalistai kaltinami ryšiais su pamokslininko Fetulos Giuleno (Fethullah Gulen) judėjimu. Šį dvasininką Turkijos vadovybė kaltina 2016 metų liepą organizavus perversmą. Pasak „Anadolu", žurnalistai kaltinami naryste teroristinėje organizacijoje. Konkrečiai jie kaltinami naudoję susirašinėjimo programėlę „ByLock", per kurią jie esą, be kita ko, derino pasirengimą pučui.
F. Giuleno judėjimas Turkijoje laikomas teroristine organizacija.

Šiais metais į Ispaniją jūra atvyko rekordiškai daug migrantų

Remiantis nelegaliai jūra atvykstančių migrantų skaičiumi, Ispanija šiais metais gali net aplenkti Graikiją, teigė Tarptautinė migracijos organizacija (TMO), skelbia BBC. 
Kol kas 2017-aisiais Ispaniją jūra pasiekė 8 385 migrantai, t. y., daugiau kaip triskart nei tuo pačiu metu pernai metais. Iš viso šiemet į Ispaniją atvyko apie 11 849 migrantus, 2016 šalis iš viso sulaukė 13 246 atvykėlių. Graikiją šiais metais jūra jau pasiekė 11 713 migrantų. 
Migrantai vis dažniau renkasi ispanišką maršrutą, nes jis yra saugesnis. 
Nors ir daugėja į Ispaniją jūra atkeliaujančių žmonių, šalis vis dar stipriai atsilieka nuo Italijos, kurioje, anot TMO, šiemet jau išsilaipino 96 861 migrantas.

Filipinų Lusono salą supurtė 6,6 balo stiprumo žemės drebėjimas

Penktadienį šiaurinę Filipinų Lusono salą supurtė 6,6 balo stiprumo žemės drebėjimas. Jis buvo juntamas ir šalies sostinėje Maniloje - drebėjo pastatai, teko evakuoti žmones, informuoja naujienų agentūra „Reuters".
Kol kas negauta pranešimų apie sužeistus arba žuvusius žmones. Jungtinių Valstijų geologijos tarnybos duomenimis, žemės drebėjimas įvyko už 47 km į šiaurės vakarus nuo Lusono, 168 km gylyje.
Filipinai išsidėstę geologiniu požiūriu aktyviame Ugnies žiede, dėl to dažnai patiria žemės drebėjimus.

Izraelis spartina požeminės sienos statybą pasienyje su Gazos Ruožu

Izraelis spartina požeminės sienos statybą pasienyje su Gazos Ruožu. 700 mln. eurų projektą ketinama užbaigti per dvejus metus. Tikimasi, kad požeminė siena aplink atitvertą palestiniečių teritoriją neleis palestiniečiams rausti tunelių po pasieniu, praneša agentūra AFP.
„Hamas" grupuotei, kuri nuo 2007 metų kontroliuoja Gazos Ruožą, tuneliai yra „strateginis instrumentas" kovoje su Izraeliu, sakė buvęs generolas, o dabar statybų ministras Benjamino Netanjahu (Benyamin Netanyahu) vyriausybėje Joavas Galantas (Joav Galant).
Izraelio kariuomenė per Gazos karą 2014 metų vasarą aptiko ir sunaikino 30 tunelių. „Hamas" požeminius koridorius, be kita ko, naudojo Izraeliui pulti.
Pasak Izraelio žiniasklaidos, sienos statymo darbuose dalyvauja apie tūkstantis darbininkų. Gazos Ruožas yra atitvertas ir antžemine siena.

Danijos princas Henrikas apie savo žmoną karalienę: ji daro iš manęs kvailį

Danijos karalienės Margretės (Margrethe) vyras pasigenda pagarbos iš savo žmonos. „Ji daro iš manęs kvailį. Aš susituokiau su karaliene de todėl, kad būčiau palaidotas Roskildėje", - 83 metų princas sakė danų bulvariniam laikraščiui „Se og Hor". Šio viešo kaltinimo priežastis nėra nauja: princas norėtų būti karalius, praneša agentūra dpa.
Jau praėjusią savaitę karališkieji rūmai paskelbė, kad princas Henrikas po savo mirties nenori būti palaidotas šalia žmonos Roskildės katedroje. „Tai mano žmona, o ne aš gali pakeisti sprendimą", - laikraščiui sakė Henrikas. „Jei ji nori, kad mes būtume palaidoti kartu, turi suteikti man karaliaus konsorto titulą", - pridūrė princas. Tradiciškai Danijos karališkoji pora laidojama Roskildės katedroje. Skulptorius Bjornas Norgardas (Bjorn Norgaard) jau sukūrė jiems abiem sarkofagą.
Princas Henrikas niekada neslėpė, kad nėra laimingas turėdamas princo titulą. 2016-aisiais jis išėjo į pensiją ir atsisakė princo konsorto titulo. Atėjo metas, kad vyrai būtų prilyginti moterims, dar 2009-aisiais sakė prancūziškų šaknų turintis princas. Karalių sutuoktinės paprastai gauna karalienės titulą. Todėl jis, kaip karalienės vyras, norėtų karaliaus titulo.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi pasaulio istorijoje rugpjūčio 11-osios įvykiai:
1712 m. Šveicarijoje pasirašyta Argau sutartis, kuria baigėsi pilietinis karas, o protestantų kantonams buvo suteikta daugiau teisių negu katalikų.
1858 m. gimė olandų medikas Kristianas Eikmanas (Christiaan Eijkman). Už vitamino B atradimą jis 1929 metais apdovanotas Nobelio premija.
1863 m. Kambodža tapo Prancūzijos protektoratu.
1877 m. JAV astronomas Asafas Holas (Asaph Hall) Vašingtono karinio jūrų laivyno observatorijoje atrado Marso palydovą Deimą ("deimos" graikų kalba reiškia "panika").
1919 m., sulaukęs 83 metų amžiaus, mirė škotų kilmės JAV pramonininkas Endriu Karnegis (Andrew Carnegie). Tapęs vienu didžiausių JAV geležies ir plieno gamintojų, jis testamentu paaukojo milžiniškas sumas JAV ir Didžiosios Britanijos viešosioms bibliotekoms.
1952 m. Jordanijos karalius Huseinas (Hussein) soste pakeitė savo tėvą Talalą (Talal), kuris buvo nuverstas dėl psichinės ligos.
1956 m. autoavarijoje žuvo JAV tapytojas ir abstrakčiojo ekspresionizmo lyderis Džeksonas Polokas (Jackson Pollock).
1960 m. Čadas gavo nepriklausomybę nuo Prancūzijos.
1966 m. Indonezijos užsienio reikalų ministras ir Malaizijos ministro pirmininko pavaduotojas Džakartoje pasirašė sutartį dėl trejus metus trukusio karo nutraukimo.
1969 m. Zambijos prezidentas Kenetas Kaunda (Kenneth Kaunda) nacionalizavo pagrindinį šalies biudžeto pajamų šaltinį - vario kasyklas.
1978 m. popiežiaus Pauliaus VI (Paul VI) laidotuvės. 
1979 m. Ukrainos Dnepropetrovsko mieste susidūrė du to paties "Tu-134" modelio lėktuvai. Žuvo visi 178 keleiviai ir įgulos nariai.
1993 m. popiežius Jonas Paulius II apsilankė Meksikoje.
1994 m. Rusijos Aukščiausiasis teismas išteisino generolą Valentiną Varenikovą. Generolas, kuris 1991 metais mėgino nuversti sovietų lyderį Michailą Gorbačiovą, buvo kaltinamas tėvynės išdavyste.
1999 m. kai kur Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir Azijoje buvo matomas visiškas Saulės užtemimas.
2002 m. nuo Azerbaidžano atsiskyrusioje Kalnų Karabacho Respublikoje išrinktas naujas prezidentas - Arkadijus Gukasianas.
2003 m. NATO ėmėsi savo pirmos operacijos už Europos ribų ir perėmė vadovavimą Kabulo taikdarių pajėgoms Afganistane.
2003 m. spaudžiamas JAV atsistatydino Liberijos prezidentas Čarlzas Teiloras (Charles Taylor), prieglobstį jis rado Nigerijoje. Nauju šalies vadovu buvo paskirtas viceprezidentas Mosesas Blahas (Moses Blah).
2012 m. per du žemės drebėjimus Irane mažiausiai 306 žmonės žuvo ir 3 tūkstančiai buvo sužeisti.
2014 m. nusižudė JAV aktorius ir komikas, "Oskaro", dviejų "Auksinių gaublių" ir trijų "Emmy" laureatas Robinas Viljamsas (Robin Williams).

Japonija: prie Fukušimos AE rasta Antrojo pasaulinio karo laikų bomba

Ketvirtadienį Japonijoje, už 300 metrų nuo Fukušimos atominės elektrinės, rasta nesprogusi Antrojo pasaulinio karo laikų bomba, kurią numetė JAV aviacija, praneša "Interfax", remdamasi naujienų agentūra "Jiji".
Gautomis žiniomis, bombą aptiko kompanijos "Tokyo Electric Power" darbininkai.
Antrojo pasaulinio karo metais rajone, kur dabar yra Fukušimos jėgainė, buvo Japonijos imperatoriškosios armijos karinių oro pajėgų aerodromas, kuris kelis kartus buvo bombarduojamas.
2011 metų kovo mėnesį prie šiaurrytinių Japonijos krantų įvyko galingas žemės drebėjimas, kuris sukėlė cunamį. Didžiulė banga užgriuvo Fukušimos AE. Tai sukėlė plačiausio masto avariją branduolinės energetikos srityje nuo sprogimo Černobylio atominėje elektrinėje 1986 metais.

Atgal