VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Į pradžią

07.23. Naujausios žinios

Lietuvos kariuomenės rezervo gretas papildė 43 leitenantai

„Man didėlė garbė šiandien sveikinti sėkmingai baigusius Jaunesniųjų karininkų vadų kursą karius, šiandien gavusius pirmąjį karininko laipsnį. Linkiu, kad puikiai sektųsi tarnyba ir jūs pasiektumėte aukščiausias pareigas Lietuvos kariuomenėje – nesustokite tobulėkite, kasdieną būkite pavyzdžiu kitiems ir visada širdyje nešiokitės duotą priesaiką“, – Jaunesniųjų karininkų vadų kursų absolventams linkėjo krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza.

Liepos 21 d. Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros kiemelyje Kaune vyko Jaunesniųjų karininkų vadų mokymų pirmojo karininko laipsnio suteikimo ceremonija. Karininko priesaiką davė ir Lietuvos kariuomenės rezervo karininkų gretas papildė jau trečioji po mokymų atnaujinimo, kariūnų aspirantų laida – iš viso 43 absolventai, iš kurių, 31 absolventas baigė mokymus Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykloje, 12 absolventų – Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyboje.

Sėkmingai kursą baigusiems klausytojams krašto apsaugos viceministras E. Kerza suteikė atsargos jaunesniojo karininko (leitenanto) laipsnį. Šiems kariams taip pat suteikta ir rezervo būrio vado kvalifikacija.

Kurso draugų ir instruktorių geriausiu išrinktas absolventas ltn. Norbertas Gibas. Jis Lietuvos sporto universitete lygiagrečiai užbaigė ir sporto bei turizmo vadybos magistro studijas. Geriausią absolventą pasveikino ir atminimo dovaną (durklą) įteikė Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos viršininkas plk. ltn. Stasys Paldūnas.

Po šešerių metų pertraukos, nuo 2012 m. rudens JKVM buvo atnaujinti, siekiant stiprinti šalies gynybinius pajėgumus – rengti karininkus (būrių vadus) Lietuvos kariuomenės rezervui, kariuomenei reikalingus specialistus, ugdyti Lietuvos Respublikos pilietį, pasirengusį atlikti konstitucinę pareigą – ginklu ginti savo valstybę. Mokytis JKVM turi galimybę aukštųjų mokyklų studentai ir absolventai, kuriems sudarytos sąlygos įgyti ir karinį išsilavinimą.

JKVM trunka trejus metus. Pagal tarpukario Lietuvos tradicijas JKVM dalyvaujantys studentai vadinami kariūnais aspirantais, jie kas antrą savaitgalį vykstančiuose mokymuose pirmaisiais metais įgyja bazinių karinių žinių ir įgūdžių, antraisiais mokosi vadovauti pėstininkų skyriui, trečiaisiais – pėstininkų būriui. Kiekvienų metų pabaigoje organizuojama 14 parų lauko stovykla, kurios metu klausytojai praktiškai pritaiko per mokymus įgytas žinias. Teorinių ir praktinių užsiėmimų, lauko pratybų metu kariūnai aspirantai mokosi taktikos, karo inžinerijos, karo topografijos, medicinos, fizinio rengimo, lyderio ugdymo ir kitų mokomųjų dalykų.

Dalis atsargos karininkų, šiemet baigusių JKVM, iš karto planuoja susieti savo ateitį su Lietuvos kariuomene.

Lietuvos istorija mena

Lietuva liepos 23-iąją:
1940 m. JAV oficialiai pareiškė nepripažįstančios Tarybų Sąjungos teisės okupuoti Lietuvą, Latviją ir Estiją.
1992 m. Vilniuje įvyko Lietuvos ir Rusijos valstybinių derybų delegacijų susitikimas, kuriame buvo svarstomi sovietinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos klausimai.
1998 m. Prezidentas Valdas Adamkus pasirašė "Taikos juostoje", kurią į kelionę aplink pasaulį išsivežė tūkstantmečio Taikos dviračių žygio dalyviai.
2002 m. Lietuva prisijungė prie tarptautinės Atviro dangaus sutarties, kuri reglamentuoja orlaivių stebėjimo skrydžių virš kitų sutartyje dalyvaujančių valstybių teritorijų tvarką.
2009 m. eidama 84-uosius metus po sunkios ligos mirė dailininkė monumentalistė, dailės pedagogė profesorė Sofija Veiverytė. 
2010 m. eidamas 73-iuosius metus mirė kalbininkas filologijos mokslų habilituotas daktaras profesorius Albertas Rosinas.
2014 m. Europos Sąjunga oficialiai patvirtino Lietuvą 19-ąja euro zonos valstybe, naudosiančia bendrąją bloko valiutą. Nustatyta, kad Lietuva įsives eurą nuo 2015 m. sausio 1 d.
2016 m. Telšiuose atidengtas Durbės mūšiui skirtas paminklas.

Kauno muziejus kviečia aplankyti nemiegančių angelų įkvėptą parodą

"Kai angelai nemiega, ragina mus kurti" - taip pavadinta paroda nuo šio šeštadienio svečiuojasi Kauno miesto muziejaus Lietuvių tautinės muzikos istorijos skyriaus Koncertų salėje.
Anot jos iniciatorės Astos Milčiuvienės, "taip gera užsiimti kūryba tamsiais vakarais ar ankstyvais rytais, kai saulės spinduliai vos vos paliečia žemę savo pirštais, kada aplinkui tyla ir ramybė, ir niekas netrukdo išgirsti, ką tyliai šnabžda angelai". Tad trys vienos šeimos moterys - mama, dukra bei dukterėčia - Monika Kačinskienė, Ramunė Milčiuvienė ir jau minėta A. Milčiuvienė, išgirdusios jų šnabždėjimą, pradeda savo tylų, paslaptingą darbą. Jų kūrybos procese iš ilgiausių, švelnių siūlų gijų bei lininių audinių gimsta suknytės, pirštinytės, lėlės ir paveikslai, darbai, kurie puošia ir šildo kūną, džiugina akis.
"Labai mėgstame rankdarbius, kurie yra šeimos tradicijų tęsinys. O ši tradicija užgimė labai seniai Gojaus kaime, Varėnos rajone, kai giminės žmonės susirinkdavo kiekvieną vakarą vis į kitą kaimo sodybą vakaroti. Jie bendraudavo, pasakodavo įvairias istorijas, dainuodavo, o moterys dar ir rankdarbiais užsiimdavo. Paprastai vyresnės pamokydavo jaunesnes austi, siuvinėti, megzti. Ir taip praleisdavo ilgus rudens bei žiemos vakarus", - prisiminė tautodailininkė A. Milčiuvienė. 

Apkaltinti dėl machinacijų su palūkanomis, "Deutsche Bank" ir "JPMorgan Chase" sumokės JAV 148 mln. dolerių

Vokietijos "Deutsche Bank" ir JAV "JPMorgan Chase" sumokės iš viso 148 mln. JAV dolerių mainais į grupės investuotojų, apkaltinusių minėtas finansines institucijas manipuliavimu bazinėmis tarpbankinėmis palūkanų normomis, visų teisinių pretenzijų atšaukimą. Tai penktadienį pranešė naujienų agentūra "Reuters".
Agentūros duomenimis, "Deutsche Bank" sumokės 77 mln. dolerių, "JPMorgan Chase" - 71 mln. dolerių. Šiam preliminariam susitarimui dar turi pritarti Niujorko federalinis teismas, nagrinėjantis šią bylą.
Kiek anksčiau finansinė grupė "Citigroup" ir britų konglomeratas HSBC sutiko sumokėti atitinkamai 23 mln. ir 35 mln. JAV dolerių mainais į visų teisinių pretenzijų atšaukimą.
Kalbama apie manipuliacijas bazinėmis tarpbankinėmis LIBOR palūkanų normomis 2006-2010 m. laikotarpiu. 

Kuveito naftos ministras: OPEC kol kas neketina svarstyti klausimo dėl naftos gavybos augimo Libijoje bei Nigerijoje

Klausimas dėl naftos gavybos augimo Libijoje ir Nigerijoje, atleistose nuo susitarimo dėl gavybos ribojimo, kol kas neįtrauktas į Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) šalių ministrų susitikimo, vyksiančio lapkritį, darbotvarkę. Tai šeštadienį pranešė Kuveito naftos, energetikos ir vandens išteklių ministras Isamas al-Marzukas (Essam Al-Marzouq).
Kalbėdamas apie situaciją naftos rinkoje ir atsigaunančią gavybą Libijoje bei Nigerijoje, ministras pabrėžė, kad "pirmiausia nagrinėjamas bet koks naftos gavybos didinimas, turintis įtakos paklausos bei pasiūlos pusiausvyrai".
"Be abejonės, atsigaunanti naftos gavyba Libijoje ir Nigerijoje - tai tema, kuri svarstoma, nepaisant geopolitinio stabilumo šiose šalyse", - pažymėjo jis. Vis dėlto, ministro nuomone, "kol kas anksti kalbėti, ar bus šis klausimas įtrauktas į lapkričio sesijos, vyksiančios Vienoje, darbotvarkę". 

Atnaujinta didžiausia regione karinė bazė atidaryta Egipte

Egipto šiaurėje esanti karinė bazė, didžiausia Artimųjų Rytų arabų šalių teritorijoje, šeštadienį atidaryta po atnaujinimo bei rekonstrukcijos darbų. Bazės atidarymo ceremoniją, kurioje dalyvavo šalies prezidentas Abdelis Fata al Sisis (Abdel Fattah al-Sisi), per tiesioginį eterį transliavo nacionalinė televizija.
Karinė bazė, pavadinta pirmojo Egipto prezidento Muhamedo Nagibo (Muhammad Naguib) garbei, įsikūrusi Matruho provincijos teritorijoje, šiaurės vakarinėje šalies dalyje. Jos pagrindinis tikslas - užtikrinti vakarinių šalies sienų, naftos telkinių ir pirmos šalyje atominės jėgainės statybos projekto saugumą.
Bazės rekonstrukcijos darbai vyko dvejus metus. Per šį laiką nutiesta per 70 km ilgio įvairios paskirties kelių, modifikuota kelios dešimtys poligonų karių pratyboms, atidarytos kelios šaudyklos. Objekto teritorijoje yra per 1,1 tūkst. karinės bei civilinės paskirties statinių, įrengta aikštė, specialiai pritaikyta iškilmingiems renginiams, konferencijų rūmai, taip pat mečetė, kurioje vienu metu gali melstis du tūkstančiai žmonių.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi pasaulio istorijoje liepos 23-iosios įvykiai:

1757 m. mirė italų kompozitorius Domenikas Skarlatis (Domenico Scarlatti). Jis sukūrė daugiau kaip 500 sonatų klavyrui.
1840 m. Didžiosios Britanijos parlamentas priėmė įstatymą, kuriuo suvienijo Aukštutinę ir Žemutinę Kanadą.
1875 m. mirė amerikietis išradėjas Izaokas Meritas Zingeris (Isaac Merritt Singer). Jis, be kita ko, 1851 metais sukonstravo pirmąją praktikoje taikomą siuvimo mašiną.
1886 m. gimė britų aviatorius seras Artūras Vitenas Braunas (Arthur Whitten Brown), 1919 metais su partneriu pirmasis perskridęs Atlanto vandenyną.
1888 m. gimė JAV rašytojas ir detektyvo Filipo Marlou (Philip Marlowe) autorius Reimondas Čandleris (Raymond Chandler).
1892 m. gimė Etiopijos imperatorius nuo 1930 metų Hailė Selasijė (Haile Selassie). Po Italijos invazijos jis 1936 metais emigravo, o 1941 metais sugrįžo į tėvynę ir valdė iki nušalinimo 1974 metais.
1916 m. mirė škotų chemikas ir Nobelio premijos laureatas seras Viljamas Ramzis (William Ramsay). Jis atrado helį, argoną, kriptoną, ksenoną, neoną ir kitas inertines dujas.
1931 m. gimė šachmatų didmeistris Viktoras Korčnojus.
1933 m. gimė britų architektas seras Ričardas Rodžersas (Richard Rogers), suprojektavęs Pompidu centrą Paryžiuje bei draudimo kompanijos "Lloyd's" pastatą Londone.
1942 m. nacistinės Vokietijos diktatorius Adolfas Hitleris pasirašė direktyvą "Nr. 45", kurioje Vermachtui nurodoma užimti Stalingradą.
1951 m. kalėjime mirė maršalas Filipas Petenas (Philippe Petain). 1940-1944 metais jis vadovavo Viši režimui neokupuotoje Prancūzijos dalyje, o po karo už bendradarbiavimą su naciais buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos.
1952 m. per karinį perversmą nuverstas Egipto karalius Farukas (Farouk).
1955 m. mirė buvęs JAV valstybės sekretorius Kordelis Hulas (Cordell Hull). Už nuopelnus kuriant Jungtines Tautas jis 1945 metais apdovanotas Nobelio taikos premija.
1982 m. tarptautinė banginių medžioklės komisija nusprendė nuo 1985 metų visiškai uždrausti komercinę banginių medžioklę.
1986 m. Didžiosios Britanijos princas Endriu (Andrew) vedė Sarą Fergiuson (Sarah Ferguson). Jie tapo Jorko hercogu ir hercogiene.
1992 m. Abchazija paskelbė nepriklausomybę nuo Gruzijos.
1997 m. Slobodanas Miloševičius atsistatydino iš Serbijos prezidento pareigų ir buvo prisaikdintas Jugoslavijos prezidentu.
1999 m. nuo infarkto mirė 38 metus Maroką valdęs karalius Hasanas (Hassan). Jo įpėdiniu tapo sūnus Mohamedas (Mohammed).
2003 m. Romos prokuratūra paskelbė, kad Italijos bankininkas Robertas Kalvis (Roberto Calvi), kuris buvo rastas kabantis ant Londono tilto 1982 metais, nenusižudė, kaip anksčiau buvo manyta, o buvo nužudytas mafijos. Dėl artimų ryšių su Vatikanu R. Kalvis buvo vadinamas "Dievo bankininku".
2004 m. sulaukęs 71 metų mirė komikas Mehmudas (Mehmood), džiuginęs milijonus indų savo ekscentrišku humoru. Jis yra suvaidinęs daugiau nei 300 filmų.
2011 m. mirė 27-erių Didžiosios Britanijos skandalingoji dainininkė ir "Grammy" apdovanojimų laureatė Emi Vainhaus (Amy Winehouse).
2012 m. po nesėkmingos kovos su kasos vėžiu, sulaukusi 61-erių, mirė pirmoji į kosmosą pakilusi amerikietė Sali Raid (Sally Ride).
2015 m. NASA vadinamąją Keplerio misiją vykdanti Keplerio kosminė observatorija, iškelta į orbitą 2009 metais, pranešė aptikusi labiausiai per visą tyrimų istoriją į Žemę panašią planetą "Kepler-452b". Ši nuo Žemės nutolusi per 1,4 tūkst. šviesmečių.

Atgal