Į pradžią
06.26. Naujausios žinios
XIX a. Lietuvoje pogromų buvo mažiau nei kaimyniniuose kraštuose
Vienas skaudžiausių Lietuvos istorijos laikotarpių – masinis žydų genocidas Antrojo pasaulinio karo metais, tačiau, iš tikrųjų, žydų pogromai – jų grobimai, niekinimai ir žudymai – prasidėjo gerokai anksčiau.
Istorikas dr. Darius Staliūnas, tyrinėjantis XIX a. pabaigos – XX a. pradžios tarpetninius lietuvių ir žydų santykius, remdamasis sociologu Verneriu Bergmanu (Werner Bergmann), pogromą apibūdina kaip kurios nors visuomenės grupės (ne valdžios) vykdomą savateismį.
Anot mokslininko, XIX a. pab. – XX a. pr. Lietuvoje, lyginant su daugeliu kitų kraštų, kuriuose buvo gausu žydų, įvykdyta nedaug – vos dešimt – pogromų. O štai, tarkime, Rusijos imperijoje vien per 1905 m. revoliuciją surengta 500–600 tokių susidorojimų.
Dažniausiai žydų pogromai vyko sparčiai ekonomiškai besivystančiose teritorijose, į kurias atsikeldavo daug naujų gyventojų, kurie imdavo konkuruoti vieni su kitais dėl darbo vietų, veiklos sričių. „Lietuvoje situacija buvo kitokia. Atsilikusiame agrariniame krašte žydai ir krikščionys gyveno grupėmis, atskirai vieni nuo kitų, atlikdavo nuo seno įprastus darbus – vieni dirbo žemę, kiti užsiėmė amatais ir prekyba. Šioks toks priešiškumas tarp jų buvo, bet ne toks kaip ekonomiškai stiprėjančiose teritorijose,“ – komentuoja dr. D. Staliūnas.
XIX a. Lietuvos laikraščiuose vis pasirodydavo straipsnių, kuriuose žydai buvo neigiamai apibūdinami. Tai formavo neigiamą visuomenės požiūrį į juos, tačiau vis dėlto kolektyvinis smurtas mūsų šalyje dažniausiai kildavo dėl religinių prietarų.
„Valstiečiai tikėjo, kad žydams reikėjo krikščionių kraujo religinėms apeigoms, medicinai. Dėl šio prietaro Lietuvoje įvykdyta daugiau kaip pusė pogromų“, –sako dr. D. Staliūnas.
Anot mokslininko, Lietuvoje pogromai vyko mažuose miesteliuose: Dusetose, Linkuvoje, Pašvitinyje ir kituose. Valstiečiai siekė pažeminti žydus, šiek tiek suniokoti jų turtą, bet dažniausiai iš jų nevogė. Tiems žydams, kurie viešai nesirodydavo, fizinis susidorojimas negrėsė. Smurtaujama buvo švenčių dienomis arba sekmadieniais. Dažniausiai pogromai prasidėdavo po pamaldų ir tęsdavosi kelias valandas.
Dr. Dariui Staliūnui skirta 2016 metų Lietuvos mokslų premija už darbų ciklą „Rusijos tautinė politika ir tarpetniniai santykiai XIX a. Lietuvoje“.
Vilniaus arkivyskupas G. Grušas: Lietuva turi naują Palaimintąjį, kuris mus užtaria ir drąsina tikėti gėrio pergale
Sekmadienį pirmą kartą Lietuva šventė istorinį įvykį - skelbimo palaimintuoju iškilmes. Vilniuje, Katedros aikštėje, palaimintuoju buvo paskelbtas Kaišiadorių vyskupas, sovietinio režimo kankinys Teofilius Matulionis (1873-1962).
Palaimintuoju per šv. Mišias jį paskelbė popiežiaus Pranciškaus atsiųstas Vatikano Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas kardinolas Andželas Amatas (Angelo Amato).
Į iškilmes Vilniuje suplūdo kelios dešimtys tūkstančių tikinčiųjų iš Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Rusijos, Lenkijos, Kanados, JAV, Australijos. Į šventę piligrimų atvyko ir dėl to, kad T. Matulionis kunigavo ir Latvijoje bei Rusijoje, palaikė ryšį su Baltarusijos, Lenkijos kunigais ir vyskupais.
Iškilmėse dalyvavo 600 kunigų ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio, 35 užsienio vyskupai, tarp jų - keturi kardinolai.
Iškilmingos šv. Mišios vyko lotynų kalba, jose dalyvaujantys žmonės gavo knygeles su lietuvišku giesmių vertimu bei natomis. Į bendrą chorą susijungė septyni kolektyvai iš Marijampolės, Kauno, Molėtų, Vilniaus. Grojo Karinių oro pajėgų pučiamųjų orkestras.
Šv. Mišių pradžioje Garbės sargybos kuopos kariai iš Katedros į aikštę atnešė sarkofagą su T. Matulionio palaikais.
Po Kyrie Eleison („Viešpatie, pasigailėk") giesmės, Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas kreipėsi į kardinolą A. Amatą ir taip per jį prašė Šventąjį Tėvą Pranciškų, kad į palaimintųjų gretas įrašytų T. Matulionį - Kaišiadorių vyskupą.
Kunigas Mindaugas Sabonis, T. Matulionio beatifikacijos bylos postulatorius, perskaitė arkivyskupo T. Matulionio biografiją. Beatifikacijos - skelbimo palaimintuoju - procesas labai ilgas ir sudėtingas. T. Matulionio byloje šis procesas prasidėjo 1990 m. ir tęsėsi iki 2016-ųjų balandžio.
Tada kardinolas A. Amatas perskaitė popiežiaus Pranciškaus apaštalinį laišką: „Mes, išpildydami mūsų brolio Jono Ivanausko, Kaišiadorių vyskupo, ir daugelio kitų brolių vyskupystėje, ir daugybės Kristų tikinčiųjų maldavimus, patariant Šventųjų skelbimo kongregacijai, savo Apaštaline galia patvarkome, kad garbingasis Dievo tarnas Teofilius Matulionis, arkivyskupas-Kaišiadorių vyskupas, kankinys, ganytojas pagal Kristaus širdį, didvyriškas Evangelijos liudytojas, drąsus Bažnyčios ir žmogaus orumo gynėjas, ateityje būtų vadinamas Palaimintojo vardu ir kasmet birželio mėnesio 14-ąją dieną būtų švenčiamas teisės nustatyta tvarka ir nustatytoje vietoje".
Tuo viešu iškilmingu popiežiaus laiško skelbimu T. Matulionis ir buvo paskelbtas Palaimintuoju. Paskui buvo atidengtas Palaimintojo T. Matulionio paveikslas.
Šv. Mišios vyko toliau.
Kardinolas A. Amatas perskaitė šiai progai skirtą homiliją. Vienoje jos dalių kalbama: „Palaimintojo Teofiliaus Matulionio, Kaišiadorių arkivyskupo, mirtis buvo sąlygota įkalinimo kančių. Ilgi ir sunkūs metai kalėjimuose ir lageriuose, namų areštas pamažu nualino tvirtą ir drąsų Evangelijos liudytoją. Tačiau persekiojimai ir kankinimai nepalaužė jo valios. Komunistų ir nacistų priešiškumo nebuvo galima racionaliai paaiškinti. Jie paprasčiausiai nekentė Jėzaus Evangelijos ir Bažnyčios.
Mūsų Palaimintasis stojo šios audringos jūros akistaton būdamas ramus ir tvirtos dvasios, kupinas vilties ir nepalaužiamo tikėjimo būsima laisve. Jis nepasidavė neapykantai. Buvo įsitikinęs, kad neapykanta yra pats netinkamiausias atsakas į blogį. Jo atsakymas visada buvo atleidimas.
Dėl to Bažnyčia šiandien džiugiai švenčia šio didžiojo Lietuvos sūnaus skelbimą Palaimintuoju; Lietuvos - brangios Tėvynės, kurią jis pagerbė savo gyvenimu, kupinu ištikimybės krikščioniškosioms ir žmogiškosioms laisvės ir brolybės vertybėms. Šiandien visiems šventė. Praeities kančių atminimas neturi temdyti mūsų džiaugsmo, bet turi visiems priminti pareigą atleisti, gerbti artimą ir už jį melstis, taip pat ir už priešą".
Šv. Mišios tęsėsi, skambėjo giesmės, buvo dalijama šv. Komunija.
„Tegul Palaimintasis Teofilius būna jūsų gyvenimo nuotykio bendrakeleivis! Nuo šiol jūs turite misiją ir įpareigojimą: kaip Teofilius mylėkite tiesą ir niekada nesilenkite melui. Tiesa padarys jus laisvus. Siunčiu jus kiekvieną į savo vyskupiją, savo miestą, savo namus paskelbti: „Garbė Dievui! Lietuva turi naują palaimintąjį, kuris mus užtaria ir drąsina tikėti gėrio pergale", - Mišių pabaigoje į jaunimą kreipėsi Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.
„Prašykime Teofiliaus užtarimo, prašykime malonių ir stebuklų", - paragino arkivyskupas ir dėkojo visiems, atvykusiems į šias iškilmes.
Iškilmių dalyvius su švente pasveikinusi šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, jog šiandien valstybei - išskirtinė diena.
„Šiandien ypač aiškiai girdime plakant istorinę širdį. Iš atokiausių Lietuvos vietovių tūkstančiai susirinko pagerbti birželį gimusio ir taip pat birželį beatifikuoto mūsų tautiečio arkivyskupo Teofiliaus Matulionio. Aikštėje matau ypač daug jaunų, laisvės kartos žmonių. Laisvės, kurios praradimo pasekmes tvirtai atlaikė arkivyskupas. Taip sutapo, kad šį mėnesį prisimename ir skaudžiausią valstybės patirtį: okupaciją, masinius trėmimus ir tūkstantines aukas - visa, ką teko išgyventi mūsų žmonėms. Palaimintasis Teofilius Matulionis - vienas iš jų", - sakė Prezidentė.
Prezidentės teigimu, kiekvieną kartą, kai stengsimės išlaikyti vidinę tvirtybę, dvasinę pusiausvyrą ir viltį, prisiminkime Teofilių Matulionį - garbingą, teisingą ir tvirtos dvasios žmogų. Tai savybės, kurios reikalingos visiems, kasdieniu darbu kuriantiems ir saugantiems Lietuvą ir jos laisvę.
Šalies vadovė palinkėjo, kad Palaimintuoju paskelbtas arkivyskupas taptų moraline atrama ir stiprybės šaltiniu kiekvienam Lietuvos žmogui.
Skelbimas palaimintuoju - tai žingsnis į pripažinimą šventuoju. G. Grušas patvirtino, kad yra vilčių, jog arkivyskupas T. Matulionis gali būti paskelbtas šventuoju. Bet tam reikia, kad žmonės prašytų jo užtarimo, kad įvyktų stebuklų.
Sovietų laikais - 1987 m. - Vatikane Palaimintuoju buvo paskelbtas vyskupas Jurgis Matulaitis.
Lietuva turi vieną šventąjį - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalaitį Kazimierą, kuris šventuoju buvo paskelbtas 1602 m.
T. Matulionis gimė 1873 m. birželio 22 d. Kudoriškio kaime, Alantos parapijoje. Mokėsi Daugpilio gimnazijoje ir Petrapilio kunigų seminarijoje. 1900 m. kovo 4 d. Petrapilyje T. Matulionis buvo įšventintas į kunigus, darbavosi Latvijoje - Varaklianų ir Bikavos parapijose, o nuo 1910 m. - Petrapilyje.
1923 m. kunigas T. Matulionis buvo suimtas ir nuteistas kalėti trejus metus. Grįžusį iš kalėjimo 1929 m. vasario 9 d. Petrapilyje vyskupas A. Maleckis jį slapta įšventino į vyskupus. 1929 m. rudenį vėl buvo suimtas ir išsiųstas dešimčiai metų į koncentracijos lagerį Solovkų salose (Rusija).
1933 m. spalio 19 d. vyskupas Teofilius, Lietuvai ir Sovietų Sąjungai keičiantis kaliniais, kartu su kitais sugrįžo į Lietuvą. Nuo 1936 m. rudens apsigyveno prie seserų benediktinių bažnyčios Kaune kaip jos rektorius. Įvedė nuolatinę Švenčiausiojo Sakramento adoraciją. Kurį laiką 1940 m. ėjo vyriausiojo Lietuvos kariuomenės kapeliono pareigas.
1943 m. popiežius Pijus XII T. Matulionį paskyrė Kaišiadorių vyskupu. 1946 m. jį vėl suėmė ir išvežė į Vladimiro kalėjimą, vėliau - į Mordoviją. Į Lietuvą vyskupas Teofilius grįžo tik po 10 metų. Tuometinei valdžiai neleidus sugrįžti į Kaišiadoris, apsigyveno Birštone.
1957 m. pirmąją Kalėdų dieną Birštone savo kambaryje slapta į vyskupus T. Matulionis įšventino kunigą Vincentą Sladkevičių. Už šį "nusikaltimą" 1958 m. spalio 17 d. naktį valdžia vyskupą Teofilių išvežė iš Birštono ir apgyvendino Šeduvoje.
Už ypatingą ištikimybę Bažnyčiai popiežius Jonas XXIII 1962 m. vasario 9 d. vyskupui Teofiliui suteikė arkivyskupo titulą. 1962 m. rugpjūčio pradžioje arkivyskupas Teofilius gavo kvietimą dalyvauti Vatikano II susirinkime. Netrukus, 1962 m. rugpjūčio 17 d., arkivyskupo bute Šeduvoje buvo daroma krata, kurios metu jam buvo suleista neaiškios sudėties injekcija. Rugpjūčio 20-ąją arkivyskupas T. Matulionis mirė.
Popiežius: Teofilius Matulionis - drąsus tikėjimo ir žmogaus orumo gynėjas
Popiežius Pranciškus sekmadienį Vidudienio maldos dalyviams šv. Petro aikštėje kalbėjo apie Vilniuje sekmadienį vykstančias arkivyskupo Teofiliaus Matulionio beatifikacijos iškilmes.
"Šiandien, Vilniuje, Lietuvoje, palaimintuoju skelbiamas vyskupas Teofilius Matulionis, nužudytas iš neapykantos tikėjimui 1962 metais, kai buvo vos ne 90 metų amžiaus. Garbinkime Dievą už šio drąsaus tikėjimo ir žmogaus orumo gynėjo liudijimą. Pasveikinkime plojimu jį ir visą lietuvių tautą", - sakė Popiežius, praneša Vatikano radijas.
Prieš Vidudienio maldą Šventasis Tėvas sakė, kad "Viešpats taip pat mūsų laikais siunčia mus, kad būtume tarp žmonių ne tik kaip „avys tarp vilkų", bet ir kaip sargybiniai nenorintiems atsibusti iš pasaulietiško sąstingio, ignoruojantiems Evangelijos tiesos žodžius, bet kuriantiems savo laikinas tiesas.
Tuo metu Viešpats ir toliau nepaliauja mums sakęs taip, kaip savo mokiniams: „Nebijokite!". Nebijokite tų, kurie iš jūsų šaiposi ir jus žemina, ir nebijokite tų, kurie nekreipia į jus dėmesio, arba viešai gerbia, tačiau nusisukę kovoja prieš Evangeliją. Jėzus nepalieka mūsų vienų, nes esame jam brangūs".
Prezidentė palinkėjo, kad Palaimintasis arkivyskupas T. Matulionis taptų moraline atrama ir stiprybės šaltiniu kiekvienam Lietuvos žmogui
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Vilniaus Katedros aikštėje dalyvavo iškilmingose šv. Mišiose, kurių metu arkivyskupas Teofilius Matulionis paskelbtas Palaimintuoju.
Daugybę metų sovietinės valdžios persekiotą ir įvairiuose Rusijos kalėjimuose bei lageriuose kalintą Teofilių Matulionį Popiežius Pranciškus 2016 m. gruodžio 1 d. paskelbė kankiniu ir taip atvėrė kelią jo beatifikacijai.
Kreipdamasi į visus Lietuvos tikinčiuosius, šalies vadovė pabrėžė, kad šiandien valstybei išskirtinė diena.
„Šiandien ypač aiškiai girdime plakant istorinę širdį. Iš atokiausių Lietuvos vietovių tūkstančiai susirinko pagerbti birželį gimusio ir taip pat birželį beatifikuoto mūsų tautiečio arkivyskupo Teofiliaus Matulionio. Aikštėje matau ypač daug jaunų, laisvės kartos žmonių. Laisvės, kurios praradimo pasekmes tvirtai atlaikė arkivyskupas. Taip sutapo, kad šį mėnesį prisimename ir skaudžiausią valstybės patirtį: okupaciją, masinius trėmimus ir tūkstantines aukas - visa, ką teko išgyventi mūsų žmonėms. Palaimintasis Teofilius Matulionis - vienas iš jų", - sakė Prezidentė.
Pasak šalies vadovės, atlaikęs daugkartinius suėmimus, įkalinimus, tardymus, kankinimus, bandymus užverbuoti arkivyskupas neprarado to, kas svarbiausia, - žmogiškumo, meilės žmonėms ir ištikimybės tiesai.
Prezidentės teigimu, kiekvieną kartą, kai stengsimės išlaikyti vidinę tvirtybę, dvasinę pusiausvyrą ir viltį, prisiminkime Teofilių Matulionį - garbingą, teisingą ir tvirtos dvasios žmogų. Tai savybės, kurios reikalingos visiems, kasdieniu darbu kuriantiems ir saugantiems Lietuvą ir jos laisvę.
Pasak Prezidentės spaudos tarnybos pranešimo, šalies vadovė palinkėjo, kad Palaimintuoju paskelbtas arkivyskupas taptų moraline atrama ir stiprybės šaltiniu kiekvienam Lietuvos žmogui.
Arkivyskupo Teofiliaus Matuliono beatifikacija - tai pirmoji beatifikacija, kuri vyksta Lietuvoje. Prieš 30 metų Romoje Palaimintuoju paskelbtas arkivyskupas Jurgis Matulaitis.
Iškilmingas šv. Mišias Katedros aikštėje, į kurias susirinko tūkstančiai tikinčiųjų, aukojo iš Vatikano atvykęs Popiežiaus legatas kardinolas Andželas Amatas SDB (Angelo Amato).
Lietuvos istorinių įvykių kalendorius
Lietuva birželio 27-ąją:
1916 m. Šveicarijos mieste Lozanoje prasidėjo Pavergtųjų tautų kongresas, kuriame dalyvavo 28 tautų atstovai. Pirmą kartą iš tarptautinės tribūnos prabilta apie siekį atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę.
1919 m. Kaune įkurta Lietuvos šaulių sąjunga.
1940 m. Justo Paleckio vadovaujama Vyriausybė paleido IV Lietuvos Seimą.
1964 m. Vilniuje prasidėjo pirmoji Respublikinė moksleivių dainų šventė.
1992 m. įvyko Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) Tarybos baigiamasis posėdis, kuriame nuspręsta nutraukti organizacijos veiklą.
2000 m. Vilniuje viešėjo "Literatūros ekspreso Europa 2000" dalyviai. Traukiniu per Europą keliavo 107 literatai iš 43 Europos šalių.
2000 m. Seimas Žolinę, švenčiamą rugpjūčio 15 dieną, perkėlė iš atmintinų į šventinių dienų sąrašą.
2003 m. Lietuvoje su oficialiu vizitu viešėjo Mongolijos prezidentas Natsagas Bagabandis (Natsag Bagabandi).
2006 m. iš Darbo partijos pirmininko pareigų atsistatydino prieš kelerius metus šią partiją įsteigęs Viktoras Uspaskichas.
2012 m. eidamas 74-uosius metus mirė Kovo 11-osios Akto signataras Algimantas Vincas Ulba.
2013 m. Vilniaus centre atidarytas Vytauto Kasiulio dailės muziejus, pristatantis šio garsiausio lietuvių išeivijos dailininko kūrybą ir gyvenimą.
2016 m. eidama 91-uosius metus mirė ilgametė Lietuvos radijo diktorė, aktorė, skaitovė, renginių vedėja Undinė Nasvytytė.
Seimo Pirmininkas vyksta į JAV
Pirmadienį Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis išvyksta į Vašingtoną (JAV).
Parlamento vadovas dalyvaus NB8 parlamentų pirmininkų susitikime su Atstovų Rūmų pirmininku Polu Rajanu (Paul Ryan), JAV prezidento administracijos atstovais, senatoriais ir kitais JAV pareigūnais.
Vašingtone parlamentų vadovai aptars transatlantinių ryšių stiprinimą, tarsis dėl bendrų priemonių įveikiant naujai kylančius iššūkius.
V. Pranckietis su JAV viceprezidento kabineto nariais aptars saugumo klausimus. Seimo vadovas taip pat susitiks su už tarptautinę prekybą atsakingais pareigūnais, lietuvių bendruomene Vašingtone ir Niujorke.
Pirmą kartą dujos iš SGD terminalo bus saugomos Latvijos Inčiukalnio saugykloje
Pasirašius SGD tiekimo sutartį su JAV kompanija, šią vasarą pirmą kartą "Klaipėdos naftos" (KN) valdomas suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas Klaipėdoje, tikėtina, priims SGD iš JAV, o SGD terminalo naudotojas UAB „Lietuvos dujų tiekimas" pirmą kartą dalį šią vasarą įsigytų SGD planuoja saugoti Latvijos Inčiukalnio gamtinių dujų saugykloje.
Suskystintąsias gamtines dujas per SGD terminalą Klaipėdoje perka gamtinių dujų tiekimo ir prekybos bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas", kuri sutartį dėl SGD tiekimo pasirašė su JAV kompanija „Cheniere Marketing International".
„Sutartis su šia JAV kompanija nėra atsitiktinumas: ilgalaikis ir kantrus darbas tiek Vyriausybės, tiek Lietuvos įmonių lygiu duoda konkrečių rezultatų. Tai drąsiai vadinčiau istoriniu momentu. Tai įrodo, kad Lietuva turi galimybę importuoti dujas iš viso pasaulio ir pasiūlyti jas už konkurencingą kainą visam regionui. Istorinis įvykis ir tai, kad pirmą kartą per Klaipėdą atsivežtas SGD planuojama saugoti Inčiukalnio gamtinių dujų saugykloje Latvijoje, kurioje vos prieš keletą mėnesių buvo liberalizuota dujų rinka. SGD terminalas Klaipėdoje, panaikinęs priklausomybę nuo vienintelio dujų tiekėjo ir leidęs visiems sutaupyti milijonus nepermokant už rusiškas dujas, ir toliau įrodo, kad turi labai geras ir toliau augančias perspektyvas ir neša apčiuopiamą naudą gamtinių dujų vartotojams Baltijos šalyse", - sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Pasak KN generalinio direktoriaus Mindaugo Jusiaus, sutartis su viena didžiausių JAV dujų prekybos kompanijų yra įrodymas, kad Lietuvos SGD terminalas įgalina rinkos dalyvius rasti palankiausius dujų importo šaltinius, o gamtinės dujos mūsų regioną gali pasiekti iš viso pasaulio.
"SGD importo terminalas Lietuvoje yra atviros prieigos infrastruktūros platforma, kuri skatina optimaliai išnaudoti visą Baltijos šalių valdomą dujų infrastruktūrą ir kurti efektyvią tiekimo grandinę - būtent tai įrodo ketinimai dalį SGD krovinio saugoti Inčiukalnio saugykloje", - sako M. Jusius.
Lietuvos SGD terminalui šie metai išskirtiniai, kurie prasidėjo nuo svarbaus įvykio, kai Klaipėdoje pirmą kartą buvo įgyvendinta SGD perkrovos paslauga į mažos apimties SGD transportavimo dujovežį iš plaukiojančios saugyklos tipo terminalo ir kurios buvo transportuojamos į Skandinavijoje esančią antžeminę SGD paskirstymo stotį. 2017-aisiais, pirmą kartą per beveik trejus SGD terminalo veiklos metus, išankstinės metinės terminalo pajėgumų skirstymo procedūros metu net 3 terminalo naudotojai iš anksto rezervavo terminalo pajėgumus ir taip užsitikrino paslaugų teikimą ateinančiais dujų metais.
„Šie metai SGD terminalui Klaipėdoje yra labai reikšmingi diversifikuojant savo veiklas ir dujų tiekimą. Metų pradžioje SGD pirmą kartą perkrautos į mažos apimties SGD dujovežį, dabar - pirmosios SGD iš JAV kompanijos, rudenį - SGD paskirstymo stotelės testavimas ir veiklos pradžia. Visa tai kuria papildomą naudą mūsų vartotojams, nes tai ne tik didina paties SGD terminalo konkurencingumą, bet kartu, mažinant SGD tiekimo kaštus, lemia konkurencingesnes dujų kainas vartotojams", - teigia Ž.Vaičiūnas.
SGD terminalo trečiųjų šalių prieigos principu teikiamų paslaugų lankstumas visiems gamtinių dujų rinkos dalyviams suteikia galimybes užsisakyti pajėgumus atsižvelgiant į atsiradusį poreikį ir galimybes pasaulinėje neatidėliotinų sandorių SGD rinkoje.
Lietuvių literatūros muziejuje - apie jo įkūrimą ir Maironį
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto išleistos knygos "Apie Maironį: Maironio kritinės recepcijos rinktinė (1862-1932)" (sudarė Tomas Andriukonis, 2016 m.) bei "Maironis. Laiškai. Atsiminimai" (sudarė Eugenijus Žmuida, 2016 m.) bus pristatomos Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejuje, renginyje, skirtame paminėti muziejaus įkūrimo ir poeto, kunigo Jono Mačiulio- Maironio (1862-1932) mirties metines.
Minėjimas numatytas trečiadienio vakarą. Jį ves muziejaus direktorė, rašytoja Aldona Ruseckaitė. Dalyvaus dr. T. Andriukonis, aktoriai Daiva Škelevaitė ir Aleksandras Rubinovas, gitara gros Justinas Rubinovas.
Anot vieno iš pristatomų naujų leidinių autorių T. Andriukonio, "kantriam ir nuosekliam skaitytojui knyga gali atverti Maironio portreto gelmę - jo istoriškumą bei parodyti, kad šis portretas nėra savaiminis ir monolitiškas, o buvo kurtas ir yra tebekuriamas, perklojant skirtingus skirtingų laikotarpių vertinimus, interpretacinius konfliktus bei sandraugas. (...) Turint omenyje Maironio statusą, egzistuojantis vertinimų daugis bei jų prieštaravimai rodo, kad poeto svarba išlieka, o kultūra nėra sukaustyta vieno "teisingo" požiūrio prievartos ar daugiau skirtingų žvilgsnių tiesiog nesugebančios apeiti apatijos".
Maironio lietuvių literatūros muziejus įsteigtas 1936-aisiais Kauno senamiestyje, poeto, kunigo J. Mačiulio- Maironio namuose, kuriuos jis nusipirko 1909 metais ir juose gyveno užimdamas aštuonis antro aukšto kambarius. Poetui mirus, po kelerių metų buvo įrengti bei atidaryti 3 memorialiniai kambariai.
Muziejaus istorijoje ryškus laikotarpis, kai 1940-1944 metais muziejui vadovavo poetas Bernardas Brazdžionis. Jo iniciatyva pradėta kaupti ir kitų rašytojų archyvinė medžiaga. Sovietmečiu įstaiga buvo pavadinta Respublikiniu literatūros muziejumi. 1989 metų kovo 1-ąją susigrąžintas senasis muziejaus pavadinimas. Muziejaus direktorės A. Ruseckaitės rūpesčiu, Maironio sode atstatyta Kristaus skulptūra, kuri buvo nugriauta 1976-aisiais.
Po dvejus metus trukusios rekonstrukcijos Maironio muziejus 2016 metų rugsėjį vėl atvėrė duris lankytojams. Maironio bute atnaujinti senieji dailininko Tado Daugirdo dekoruoti Didžiosios svetainės ornamentai, Darbo kambario Art deko stiliaus piešiniai, Raudonosios svetainės ankstyvojo rokoko stiliaus dekoras. Pirmą kartą rekonstruotas Maironio memorialinis butas sudaro galimybę lankytojams apeiti kambarius ratu, taip pat naujai pamatyti namų virtuvę, kurioje kažkada šeimininkavo poeto ir kunigo Maironio sesuo Marcelė Mačiulytė, skelbia muziejus.
Festivalis "Baltica": kabuki teatras, skambantis lietus ir vėjų išaustos dainos
Apsukęs tradicinį ratą, į Lietuvą grįžta tarptautinis folkloro festivalis "Baltica". Net šešias dienas, liepos 4-9 d., vyksiantis festivalis žiūrovams siūlys per 30 įdomių ir spalvingų renginių. Dainas, šokius, muziką, tradicijas, tautinius kostiumus - visa, kas atspindi tautos unikalumą, savitumą, pristatys Estijos, Brazilijos, Graikijos, Indijos, Ispanijos, Japonijos, Korėjos, Latvijos, Lenkijos, Meksikos, Ukrainos bei Lietuvos kolektyvai. Festivalį pamečiui rengia trys Baltijos šalys.
"Baltica" prasidės liepos 4 d. festivalio ugnies įkūrimu ant Verkių piliakalnio. Trečiadienį, liepos 5 d., festivalio svečių pasirodymai skambės Vilniaus Gedimino prospekte, Katedros, Vinco Kudirkos aikštėse, vyks festivalio pradžios koncertas "Gamta gimta" Kongresų rūmuose.
Liepos 6-9 dienomis - koncertai, tradicinių amatų, nacionalinės virtuvės pristatymai Bernardinų sode. Sekmadienį, liepos 9 d., - pabaigos koncertas-vakaronė Bernardinų sode.
Festivalis, kurį rengia Lietuvos nacionalinis kultūros centras, vyks Vilniuje, Birštone, Širvintose, Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse, Aukštaitijos nacionaliniame parke Palūšėje, Molėtų, Panevėžio, Kauno ir Šakių rajonuose. Visi festivalio renginiai nemokami.
Šių metų festivalio tema - "Mes ir gamta". Ja norima pabrėžti tradicinių kultūrų išsaugotą pasaulio, gamtos, kaip gyvo, dvasios sklidino organizmo, suvokimą. Gamta - gyvybės ir kūrybinio įkvėpimo šaltinis, tad kolektyvai paruošė programą, kurioje skambės paukščių giesmių ar vėjo ošimo įkvėptos melodijos, žydinčiame slėnyje ar aukštai kalnuose užgimusios dainos, vyks senovės padavimus ir legendas pasakojantys pasirodymai, amatų, nacionalinės virtuvės pristatymai, įvairiaspalvių kilimų iš gėlių ir žolynų kūrimas.
Šiai įvairovei išsiskleisti liepos 6-9 dienomis Bernardinų sode bus įkurtas festivalio miestelis, kuris teiks galimybių ne tik išgirsti, pamatyti, bet ir pasikalbėti su svečiais, pažinti ir susipažinti.
Festivalio svečiai - Džiuzepės Garibaldžio (Giuseppe Garibaldi) gaučų tradicijų centro folkloro grupė iš Brazilijos garsėja Pietų Amerikos etninės grupės gaučų šokiais. Juos atliksiantys šokėjai sako, kad tradiciniai gaučų šokiai yra jų sielos išraiška, kupina taurumo ir pagarbos moteriai.
Kūrinius koto instrumentais, dar vadinamais japoniškomis kanklėmis, festivalyje atliks senąsias instrumentinės muzikos tradicijas puoselėjanti japonų styginių instrumentų grupė "Minenokai", o tradicinių japoniškų šokių grupė "Chidorikai" atliks kabuki teatro tradicinį šokį "Nihon bujo", susiformavusį net prieš 400 metų.
Festivalyje pasirodys ir Joaninos tradicinių šokių grupė iš Graikijos, pristatysianti tradicinius Makedonijos ir Trakijos šokius bei kostiumus. Korėjos tradicinių mušamųjų instrumentų grupės "Jan chi ma dang" atlikėjai groja instrumentais, atkartojančiais gamtos garsus: smėlio laikrodžio formos būgnas "Janggu" skamba kaip lietus, mažas gongas "Kkwaenggwari" griaudžia lyg griaustinis, didesnis gongas "Jing" - vėjas, būgnas "Buk" - tarsi plaukiantys debesys.
"Baltica" - tai didžiausias šalies folkloro festivalis, priklausantis Tarptautinei folkloro festivalių ir liaudies meno organizavimo tarybai (CIOFF), veikiančiai prie UNESCO. Festivalis skiriamas pasaulio tautų tradicijų įvairovei pažinti ir reprezentuoja autentišką folklorą, natūraliai besitęsiančias arba rekonstruotas istorines įvairių tautų skirtingas kultūros tradicijas.
Europos Komisija paskelbė konsultacijas dėl Europos Sąjungos bendrovių teisės modernizavimo
Ūkio ministerija kviečia verslo, valstybinių institucijų, mokslo atstovus ir jiems atstovaujančias asociacijas bei organizacijas, investuotojus ir kitus suinteresuotus asmenis dalyvauti viešose Europos Komisijos paskelbtose konsultacijose. Šiomis konsultacijomis siekiama išsiaiškinti visuomenės nuomonę dėl ES bendrovių teisės modernizavimo - skaitmeninių sprendimų ir veiksmingų vienos valstybės ribas peržengiančių bendrovių veiklos taisyklių. Nuomonę visi suinteresuoti asmenys gali pareikšti iki rugpjūčio 6 dienos.
Europos Komisijos paskelbtos konsultacijos sudarys galimybę sužinoti suinteresuotųjų šalių nuomonę dėl kylančių sunkumų, susijusių su bendrovių teise. Jos leis nustatyti šių sunkumų kilmės priežastis ir išsiaiškinti, kokių galimų priemonių ES lygmeniu reikėtų imtis. Konsultacijos padės išsiaiškinti būtinybę imtis ES bendrovių teisės modernizavimo veiksmų.
Europos Komisijos konsultacijomis taip pat siekiama išsiaiškinti skaitmeninių priemonių naudojimo galimybes bendrovių ir valstybių narių bei bendrovių ir akcininkų tarpusavio ryšiams palaikyti, kylančius sunkumus dėl vienos valstybės ribas peržengiančių bendrovių jungimosi nuostatų praktinio taikymo, taip pat nuostatų, susijusių su vienos valstybės ribas peržengiančių bendrovių skaidymosi ir pertvarkymo įtvirtinimo ES lygmeniu, bendrovių teisės normų kolizijas.
Europos Komisija analizuos per viešas konsultacijas gautą informaciją ir ją panaudos siekdama nustatyti, kuriuos aspektus būtų galima išspręsti teisėkūros priemonėmis, o kuriuos - kitais galimais papildomais veiksmais.
Paskelbtas svarbaus "Rail Baltica" ruožo konkursas
"Lietuvos geležinkeliai" paskelbė projekto „Rail Baltica" rangos darbų pirkimo konkursą nutiesti europinės vėžės geležinkelį nuo Kauno iki Palemono. Šis ruožas sujungs nuo Lietuvos ir Lenkijos sienos nutiestą „Rail Baltica" geležinkelį su Palemone esančiu Kauno intermodaliniu terminalu (KIT). Potencialūs rangovai pasiūlymus galės teikti iki rugpjūčio 1 d.
Sujungus „Rail Baltica" su KIT, Palemone pradės veikti didžiausias Baltijos šalyse krovinių, vežamų skirtingų standartų geležinkeliais, perkrovimo punktas.
„Mes labai kruopščiai rengėmės šiam konkursui, siekdami patobulinti technines sąlygas ir į konkursą pritraukti kuo daugiau rangovų, organizavome viešą susitikimą su projektu besidominančiais rangovais, gegužės mėn. paskelbėme techninės specifikacijos projektą prašydami suinteresuotų rinkos dalyvių susipažinti su projektu ir pateikti savo pastabas bei pasiūlymus dėl projekto", - teigia „Lietuvos geležinkelių" antrinės įmonės „Rail Baltica statyba" generalinis direktorius Karolis Sankovski.
"Pekinas-Šanchajus" atšakoje kursuos traukiniai, galintys pasiekti 400 km per valandą greitį
Kinijos geležinkelio korporacija "China Railway" pirmadienį "Pekinas-Šanchajus" linija paleido naujus traukinius, galinčius pasiekti maksimalų 400 km per valandą greitį, informuoja portalas "Sina".
Kaip tvirtina traukinių gamintoja, naujųjų traukinių modelių "Fuxing CR400AF" aerodinamika, palyginti su ankstesnės kartos CRH380 traukiniais, bus geresnė, be to, naujieji modeliai bus ekonomiškesni, o jų eksploatavimo laikas sieks 30 metų, tuo tarpu CRH380 modelių - 20 metų. CRH380 traukinių maksimalus greitis siekė 300 km per valandą.
Kinijos geležinkelio linijų ilgis sudaro apie 124 tūkst. km, iš jų per 22 tūkst. km - greitaeigės geležinkelio magistralės. Greitaeigiais traukiniais, kursuojančiais linija "Pekinas-Šanchajus", kasdien keliauja vidutiniškai 505 tūkst. keleivių.
Jungtinė Karalystė ketina pagerinti prekybinius santykius su 48 šalimis
Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė ketina pagerinti prekybinius santykius su maždaug 48 pasaulio valstybėmis, įskaitant skurdžiausias ir besivystančias šalis, savaitgalį pranešė šalies vyriausybės kanceliarija.
Prisiėmusi atitinkamą įsipareigojimą, Jungtinės Karalystės valdžia ketina sustiprinti prekybinius santykius su šalimis, neįeinančiomis į Europos Sąjungą (ES) "Brexit" sąlygomis.
"Šis įsipareigojimas reiškia, kad maždaug 48 pasaulio šalys - nuo Bangladešo iki Siera Leonės, Haičio ir Etiopijos - toliau naudosis bemuičiu eksportu į Jungtinę Karalystę, taikomu visoms prekėms, išskyrus ginklus bei šaudmenis", - pažymima kanceliarijos pranešime.
Be to, pasitraukusi iš ES JK vyriausybė ketina apsvarstyti galimybes plėsti prekybinius santykius su tokiomis besivystančiomis šalimis kaip Jamaika, Pakistanas ir Gana.
Pasak šalies tarptautinės prekybos sekretoriaus Liamo Fokso (Liam Fox), "šiandienis mūsų pareiškimas rodo mūsų įsipareigojimą teikti pagalbą prekybos priemonėmis besivystančioms šalims ir taip užtikrinti jų ekonomikų plėtrą bei sumažinti skurdą".
Jungtinė Karalystė kasmet įsiveža iš skurstančių bei besivystančių šalių prekių už 20 mlrd. svarų, tokių kaip tekstilė, kava, arbata, kakava, bananai ir gėlės.
Užsienio istorinių sukakčių kalendorius
Įdomiausi pasaulio istorijoje birželio 26-osios įvykiai:
1483 m. nuo valdžios nušalinęs savo sūnėną Eduardą V Angliją pradėjo valdyti karalius Ričardas III. Eduardas V ir jo brolis Ričardas vėliau buvo nužudyti.
1541 m. savo rūmuose Limoje nužudytas Peru užkariautojas ispanas Fransiskas Pisaras (Francisco Pizarro).
1730 m. gimė prancūzų astronomas Šarlis Mesjė (Charles Messier). Jis atrado 14 kometų, išleido 103 ūkų, galaktikų ir žvaigždžių spiečių katalogus. Prancūzijos karalius Liudvikas XV jį pravardžiavo "kometų šešku".
1810 m. mirė prancūzas Žozefas Mišelis Mongolfjė (Joseph Michel Montgolfier), kuris, kaip manoma, išrado karšto oro balioną.
1830 m. mirė Didžiosios Britanijos karalius Jurgis IV.
1836 m. mirė prancūzų rašytojas, karininkas ir "Marselietės" autorius Klodas Žozefas Ružė de Lilis (Claude Joseph Rouget de Lisle).
1843 m. Honkongas paskelbtas Didžiosios Britanijos kolonija, o seras Henris Potingeris (Henry Pottinger) paskirtas pirmuoju teritorijos gubernatoriumi.
1858 m. Kinija ir Didžioji Britanija pasirašė sutartį, nutraukusią karo veiksmus bei suteikusią Londonui teisę prekiauti šioje Azijos valstybėje.
1898 m. gimė vokiečių aviakonstruktorius ir inžinierius Vilhelmas Meseršmitas (Wilhelm Messerschmitt).
1906 m. Prancūzijos Le Mano vietovėje įvyko pirmosios dviejų dienų Didžiojo prizo (Grand Prix) automobilių lenktynės.
1908 m. gimė Salvadoras Aljendė (Salvador Allende), vienas Čilės socialistų partijos kūrėjų, 1970-1973 metais buvo Čilės prezidentas, žuvo valstybinio perversmo metu 1973 metais.
1934 m. nacistinė Vokietija ir Lenkija pasirašė nepuolimo sutartį. Vokiečiai susitarimą sulaužė 1939 m., pradėdami Antrąjį pasaulinį karą.
1945 m. San Franciske 50 valstybių atstovai pasirašė Jungtinių Tautų chartiją. Chartija įsigaliojo tų pačių metų spalio 24 dieną.
1953 m. Laurentijus Berija buvo pašalintas iš SSRS Politbiuro, atleistas iš vidaus reikalų ministro bei Ministrų Tarybos pirmininko pirmojo pavaduotojo pareigų ir suimtas. Tų pačių metų gruodžio 23 d. nuteistas mirti sušaudant.
1960 m. Madagaskaro sala Indijos vandenyne gavo nepriklausomybę nuo Prancūzijos.
1963 m. JAV prezidentas Džonas F. Kenedis (John F. Kennedy) Berlyne prie Brandenburgo vartų pasakė garsiąją frazę: "Aš esu berlynietis" ("Ich bin ein Berliner").
1975 m. Indira Gandi (Indira Gandhi) Indijoje įvedė nepaprastąją padėtį ir įsakė suimti šimtus politinių oponentų.
1976 m. Indonezijoje per 7,1 balo pagal Richterio skalę žemės drebėjimą žuvo, spėjama, nuo 400 iki 9 tūkst. žmonių.
1977 m. Rytų Afrikos Džibučio valstybė gavo nepriklausomybę. 117 metų ji priklausė Prancūzijai.
1977 m. Indianapolyje įvyko paskutinis rokenrolo superžvaigždės Elvio Preslio (Elvis Presley) koncertas - po dviejų mėnesių jis mirė.
1989 m. prie Norvegijos krantų po gedimo branduoliniame reaktoriuje paskendo sovietų atominis povandeninis laivas su branduoliniu ginklu.
1995 m. Etiopijos Adžio Abebos mieste pasikėsinta į Egipto prezidento Hosnio Mubarako (Hosni Mubarak) gyvybę.
2000 m. tarptautinė mokslininkų grupė baigė rengti žmogaus genomo, t. y. visų žmogaus organizmo genų, žemėlapį.
2002 m. Briuselio apeliacinis teismas atmetė bylą prieš Izraelio lyderį Arielį Šaroną (Ariel Sharon). Teismas nusprendė, kad A. Šaronas atleistinas nuo tyrimo dėl spėjamo jo vaidmens 1982 metų palestiniečių pabėgėlių žudynėse.
2003 m. sulaukęs 100 metų mirė buvęs JAV senatorius Stromas Tarmondas (Strom Thurmond). Jis buvo seniausias ir ilgiausiai pareigas ėjęs senatorius.
2004 m. eidama 75-uosius metus mirė žydų kompozitorė Naomi Šemer (Naomi Shemer), kurios kūrinys "Jeruzalės auksas" ("Yerushalayim shel Zahav"), rašytas dainų šventei 1967 metais, ligi šiol tebėra neoficialus Izraelio himnas.
Apklausose A. Merkel konservatoriai didina pranašumą prieš socialdemokratus
Sekmadienį paskelbtoje „Emnid" instituto atliktoje apklausoje paaiškėjo, kad Vokietijos kanclerės Angelos Merkel (Angela Merkel) konservatorių pranašumas prieš socialdemokratus padidėjo iki 15 proc. punktų. Iki rinkimų Vokietijoje liko trys mėnesiai, informuoja „Reuters".
Kanclerės vadovaujama Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) ir jos seseriškoji Krikščionių socialinė sąjunga (CSU), instituto „Emid" atliktos viešosios nuomonės apklausos duomenimis, tenkinasi 39 proc. punktų populiarumu. Tuo tarpu socialdemokratų (SPD) populiarumas smuko vienu proc. punktu - iki 24.
SPD lyderiu tapus Martinui Šulcui (Martin Schulz) buvo stipriai išaugęs partijos populiarumas. Kovo mėnesį apklausose socialdemokratus palaikė 32 proc. rinkėjų. Tačiau artėjant rinkimams SPD populiarumas smunka.
Italija priversta gelbėti dar du bankus
Italijos vyriausybė gelbsti bankrutuojančius Veneto regiono bankus už 5,2 mlrd. eurų, informuoja BBC.
Apie tai skelbiama praėjus dviem dienoms po to, kai Europos centrinis bankas perspėjo, kad "Veneto Banca" bei "Banca Popolare di Vicenza" "žlunga arba gali žlugti".
"Geruosius" bankų aktyvus perims "Intesa Sanpaolo" bankininkystės grupė.
Italijos ministras pirmininkas Paolas Džentilonis (Paolo Gentiloni) pareiškė, kad bankų gelbėjimas buvo būtinas norint apsaugoti indėlininkus ir užtikrinti "šalies bankininkystės sistemos gerą būklę".
.jpg)
(1).png)
