VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Į pradžią

04.22. Naujausios žinios

"Sodra": nesukaupę būtinojo stažo pensininkai gauna dvigubai mažiau nei turintys 30 ir daugiau metų stažo

Nesukaupę būtinojo stažo, kuris šiuo metu yra 30 metų, gauna 158,8 euro vidutinę senatvės pensiją. Jiems pensija yra mažesnė: tiek jos pagrindinė, tiek papildoma dalys; jie negauna ir priedo už stažo metus. Tuo tarpu žmonių, turinčių 30 metų ir ilgesnį stažą, vidutinė senatvės pensija yra beveik dvigubai didesnė - 287,3 euro.
"Sodros" duomenimis, kiekvienais metais ketvirtadalis į pensiją išeinančių žmonių neturi sukaupę būtinojo 30 metų stažo, o iš viso tokių pensininkų šiuo metu yra daugiau kaip 51 tūkst. Jų vidutinis stažas - 22,5 metų. Tokie žmonės gali būti dirbę nelegaliai ar puse etato, neapskaitant viso darbo laiko, gaunant dalį atlyginimo vokelyje ir t.t... Sukauptą stažą pensijai galima pasitikrinti asmeninėje „Sodros" paskyroje - https://gyventojai.sodra.lt.
Stažas yra tiesiogiai susietas su minimalia mėnesine alga (MMA). Jei darbuotojas per mėnesį oficialiai uždirba bent MMA ir už jį nuo šios sumos yra sumokami visi priklausantys mokesčiai, jis sukaupia 1 mėnesio stažą. Kad sukauptų 1 metų stažą, už darbuotoją turi būti sumokėti mokesčiai nuo 12 MMA. Jei už pusę etato yra oficialiai mokama pusė darbo užmokesčio, tai ir stažo per metus sukaupiama tik pusė, t. y. ne 12, o 6 mėnesiai. Taigi, kad taip dirbdamas žmogus sukauptų 30 metų stažą, jam reikėtų padirbėti 60 metų.
Dėl to "Sodra" ragina reikalauti, kad darbdavys oficialiai mokėtų bent minimalią mėnesinę algą ir nuo šios sumos mokėtų valstybinio socialinio draudimo mokesčius. Jei su darbdaviu nepavyksta susitarti, siūloma kreiptis į "Sodrą", Valstybinę mokesčių inspekciją ar Valstybinę darbo inspekciją.

Holokausto atminimo dienai - JAV valstybės departamento, Lietuvos, Japonijos ir Izraelio ambasadų renginys

Lietuvos ambasada Vašingtone kartu su JAV valstybės departamentu, Japonijos ir Izraelio ambasadomis ketvirtadienį surengė Holokausto aukų atminimo dienos minėjimą, skirtą Japonijos generalinio konsulo Kaune 1939-1940 m. Čijunės Sugiharos atminimui. 1940 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais Japonijos diplomato išduotos vizos išgelbėjo tūkstančius žydų kilmės asmenų. 
Renginį pradėjo JAV valstybės departamento specialusis pasiuntinys Holokausto klausimams Tomas Jazdgerdis (Thomas Yazdgerdi) Jis pasveikino susirinkusiuosius ir padėkojo renginio partneriams bei garbės svečiui, Č. Sugiharos vizos išgelbėtam Leo Melamedui.
"Šiandien prisimename drąsų iškilaus humanisto Č. Sugiharos, Yad Vašem pripažinto Pasaulio tautų teisuoliu, žygdarbį. Noriu padėkoti Lietuvos, Japonijos ir Izraelio ambasadoms, dirbusioms su mumis ties šiuo renginiu pastaruosius du mėnesius. Kai Lietuvos ambasada kreipėsi į mano biurą su šia puikia idėja, mes buvome apstulbinti Č. Sugiharos žygdarbio ir pajutome, kad tai puiki tema Valstybės departamento metiniam Holokausto minėjimo renginiui", - sakė T. Jazdgerdis.
Lietuvos ambasadorius JAV Rolandas Kriščiūnas, dėkodamas renginio partneriams ir pristatydamas garbės svečią L. Melamedą bei filmo apie Č. Sugiharą režisierių Keliną Gluką (Cellin Gluck), pabrėžė, kad teisingas pasirinkimas kartais yra labai sudėtingas. "Č. Sugiharos žodžiais, "darykime teisinga, nes tai teisinga" ir niekada nepamirškime Holokausto siaubų tam, kad jie daugiau niekada nepasikartotų", - sakė R. Kriščiūnas. 
Renginio metu atsiminimais dalijosi garbės svečias L. Melamedas, Čikagos akcijų biržos įkūrėjas litvakas, kuris, būdamas 7 metų, buvo išgelbėtas 1940 m. Kaune Č. Sugiharos išduotos vizos L. Melamedo šeimai. Į renginį L. Melamedas atvyko iš Čikagos kartu su žmona ir dukra. 
Renginį apibendrinęs JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas ambasadorius Arnis Čakonas (Arnie Chacon) teigė, kad gyvų liudininkų prisiminimai apie jų išgyvenimus, pavyzdžiui, L. Melamedo, ir drąsūs veiksmai, kaip Č. Sugiharos, mums primena apie Holokausto siaubus, bet taip pat įkvepia mokytis iš šių iškilių žmonių, ir tai suteikia ypatingą prasmę metiniam Holokausto aukų atminimo dienos minėjimui Valstybės departamente.
Renginio metu buvo parodytas 2015 m. Japonijos televizijos sukurtas filmas "Persona non grata", pasakojantis apie Č. Sugiharos žygdarbį.
Tai pirmasis JAV valstybės departamento metinis renginys, skirtas Holokausto aukų atminimo dienai, rengiamas kartu su partneriais - Lietuvos, Japonijos ir Izraelio ambasadomis. Tai taip pat vienas didesnių Valstybės departamento renginių 2017 m. - jame dalyvavo gausus būrys svečių ir daugiau nei 200 Valstybės departamento darbuotojų. Renginiu pradėtas Holokausto dienos minėjimo Vašingtone ciklas. 

Kultūros ministrė L Ruokytė-Jonsson: „Bendradarbiavimas su Pekino Uždraustojo miesto muziejumi atveria milžiniškas galimybes“

Balandžio 21 d. Kultūros ministrė Liana Ruokytė–Jonsson susitiko su Pekino Uždraustojo miesto muziejaus delegacija, vadovaujama muziejaus direktoriaus dr. Šan Dzisiang (Shan Jixian).

Susitikime buvo aptarti bendradarbiavimo muziejininkystės, istorinių pastatų ir kultūros vertybių išsaugojimo ir pristatymo visuomenei klausimai, aptartos galimybės organizuoti kultūros paveldo ir muziejų specialistų mainus, keistis gerąja praktika, parodomis, inicijuoti leidybos projektus.

Ministrė pažymėjo Uždraustojo miesto muziejaus delegacijos vizito svarbą ir išreiškė viltį, kad užsimezgę ryšiai bus turiningi ir abipusiai naudingi. „Įvairiapusis bendradarbiavimas su svarbiausiu Kinijoje istorijos ir meno muziejumi atvers naujas galimybes Lietuvos muziejų, kultūros paveldo ir kitų sričių ekspertams tobulinti savo profesines žinias ir keistis gerąja praktika, reikšmingai prisidės prie Lietuvos vardo ir jos kultūros sklaidos Kinijoje. Kita vertus, Lietuvos visuomenė turės daugiau progų susipažinti su Kinijos kultūros ir meno lobynais“ – kalbėjo kultūros ministrė.

Dr. Šanas supažindino su Uždraustojo miesto muziejaus istorija ir struktūra, kolekcijomis, muziejininkystės veikla ir tarptautinio bendradarbiavimo praktika. Direktorius pakvietė Lietuvos muziejininkus, kultūros paveldo restauravimo ir konservavimo specialistus dalyvauti Uždraustojo miesto muziejaus organizuojamuose tarptautiniuose kvalifikacijos tobulinimosi kursuose.

Susitikime buvo aptarta galimybė 2018 m. Uždraustojo miesto muziejuje surengti „Lietuvos dieną“, skirtą paminėti modernios valstybės 100-metį.

Nacionalinis Pekino Uždraustojo miesto muziejus įsikūręs didžiausiame pasaulyje medinių rūmų komplekse. Muziejuje yra sukaupta beveik 2 milijonų kultūros paveldo ir meno kūrinių kolekcija, kuri sudaro 42 proc. visų Kinijos muziejų saugomų eksponatų. Per metus Uždraustojo miesto muziejų aplanko apie 15 milijonų lankytojų.

L. Linkevičius: Seimo sprendimas rodo tvirtą Lietuvos poziciją dėl Astravo AE

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, komentuodamas balandžio 20 d. Seimo priimtą įstatymą dėl būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo nesaugių trečiųjų šalių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, pažymėjo, kad šis ryžtingas Lietuvos žingsnis yra labai svarbus politinis signalas Baltarusijai ir visoms regiono partnerėms, parodantis tvirtą Lietuvos poziciją Astravo AE klausimu.
"Lietuvos Seimo priimtas įstatymas ir kitų regiono šalių nusiteikimas nepirkti elektros energijos iš Astravo AE iš principo pakerta Astravo AE projekto ekonominį pagrįstumą", - sakė L. Linkevičius. 
Ministras pabrėžė, kad Lietuva ir toliau rengsis Baltijos šalių elektros sistemų desinchronizacijai nuo BRELL elektros žiedo, jungiančio Baltarusiją, Rusiją, Estiją, Latviją ir Lietuvą, ir kartu su Estija, Latvija ir Lenkija tęs parengiamuosius darbus sinchronizacijai su Europos elektros sistema, sakoma Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime.
Remiantis šio įstatymo nuostatomis, trečiosios šalies atominė elektrinė, kuri statoma arba veikia nesilaikant tarptautinių aplinkosaugos ir branduolinės saugos reikalavimų ir kuri dėl savo geografinės padėties ar technologinių ypatumų kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai, bus pripažįstama nesaugia. Nesaugioje elektrinėje pagaminta elektros energija negalės patekti į Lietuvos rinką, ji negalės būti akumuliuojama Kruonio HAE.
Baltarusija ne kartą yra pareiškusi, kad Astravo AE 2-ajame bloke pagaminta elektros energija bus eksportuojama į Europą, tikėtina, pasinaudojant Lietuvos elektros perdavimo infrastruktūra. Tačiau Lietuvai ir Lenkijai nusprendus nepirkti elektros energijos iš Astravo AE, Europos elektros vartotojų rinka Baltarusijai tampa sunkiai pasiekiama.
Ministro teigimu, jei ši žinia neprivers Baltarusijos sustabdyti Astravo AE statybų, tai bus tik dar vienas patvirtinimas, kad projektas yra pagrįstas ne ekonominiais, o geopolitiniais motyvais.
Seimo priimtas įstatymas taip pat yra svarbi žinutė Lietuvos partneriams regione ir Europoje, parodanti, kad Lietuva ne tik kalba apie Astravo AE grėsmes žmonėms ir gamtai, bet ir imasi ryžtingų veiksmų kovojant su jomis.
Lietuva ragina Baltarusiją nedelsiant stabdyti Astravo AE statybas dėl projekto neatitikimo tarptautiniams aplinkosaugos ir branduolinės saugos standartams, dėl daugelio itin rimtų pažeidimų projekto plėtojimo procese, dėl nuolat vykstančių rimtų incidentų Astravo AE statybos aikštelėje, žemos darbo saugos kultūros, branduolinę saugą prižiūrinčios institucijos ir statybos darbus atliekančių organizacijų kompetencijos ir patirties stokos plėtojant Astravo AE projektą bei dėl nuolatinių manipuliacijų tarptautiniais instrumentais ir viešąja nuomone Baltarusijoje ir kaimyninėse šalyse. Kadangi Astravo AE pagaminama elektra negalės būti parduodama Europos rinkoje, šio projekto kaštai taps nepakeliama našta Baltarusijos ekonomikai ir visuomenei, sakoma URM pranešime.

Didžioji Britanija "Brexit" sąskaitą turės mokėti eurais

Europos Sąjungą (ES) paliekanti Didžioji Britanija išstojimo sąskaitą turės mokėti ne svarais sterlingų, o eurais, rašo naujienų agentūra AFP.
"Taisykles atitinkantis Didžiosios Britanijos išstojimas iš Sąjungos reikalauja, kad finansiniai įsipareigojimai būtų sutarti prieš išstojimo datą", - teigiama AFP turimame dokumente.
"Susitarimas turi aiškiai apibrėžti, kaip bus apskaičiuojami finansiniai įsipareigojimai. Įsipareigojimai turi būti mokami eurais", - rašoma dokumente.
Jame nerašoma, kiek Didžiajai Britanijai kainuos "Brexit", tačiau ES pareigūnai anksčiau buvo užsiminę, kad suma gali siekti 60 mlrd. eurų. Britai tuo piktinasi ir atsikerta, kad suma turėtų būti arčiau 20 mlrd. eurų atžymos.

Tyrimas: Baltijos šalys susidūrė su rimta pajamų nelygybės problema

Baltijos šalys - pajamų nelygybės "lyderės" Europos Sąjungoje (ES), ypač Lietuva ir Latvija, rodo grupės Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų atliktas ir penktadienį Vilniuje pristatytas tyrimas. Pasak tyrėjų, regionui būtina imtis didesnės intervencijos pajamų perskirstymo srityje, o tyrimo duomenimis, Baltijos šalių visuomenės sveikintų tokią politiką, kuri imtųsi nuoseklių pajamų nelygybės mažinimo priemonių.
Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas, VU profesorius Romas Lazutka teigia, kad žmonės pastebi, jog gyvenimas gerėja lėčiau nei tikimasi, ypač lyginant su ekonomikos augimu. 
"Tai yra ne vien Lietuvos, bet ir kitų pasaulio valstybių aktuali problema, ir pagrindinė priežastis - lėčiau nei kapitalo grąža augančios gyventojų pajamos", - sakė R. Lazutka.
Tyrimo "Pajamų pasiskirstymo veiksniai: darbas, kapitalas ir gerovės valstybė" duomenimis, Baltijos šalyse darbo apmokėjimui tenka maža bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis, Lietuvoje - apie 10 procentinių punktų mažiau nei vidutiniškai ES. Po įstojimo į ES didžiausia ekonominio augimo rezultatų dalis Baltijos šalyse atiteko turtingiausiam gyventojų sluoksniui: 15 proc. turtingiausiųjų gavo 35-40 proc. viso disponuojamų pajamų prieaugio, tuo metu 15 proc. neturtingiausių gyventojų - vos 4-5 proc. bendro pajamų augimo. 5 proc. skurdžiausių namų ūkių gavo tik 1 proc. visos šalies pajamų prieaugio, o 5 proc. turtingiausių - net 21 proc.
Penktadienį surengtoje konferencijoje mokslininkė Jekaterina Navickė teigė, kad pagrindiniai nelygybės veiksniai - didėjanti pirminių pajamų nelygybė ir menkas perskirstymas. Paklausta, kokių intervencinių veiksmų reikia imtis mažinti pajamų disproporcijai, sakė, kad reikia ieškoti būdų, be kita ko, tolygiau paskirstyti algas. 
"Problema yra pirminis pajamų pasiskirstymas, t.y. kaip pasiskirsto mūsų algos, pajamos iš turto, savarankiškos veiklos. Čia reikėtų priemonių, kad algos būtų tolygiau pasiskirsčiusios. Matome, kad minimalių algų didinimo tam užtikrinti nepakanka. Reikia kalbėti apie intervencijas, kurios galėtų apimti platesnį algų spektrą: gali būti ir minimas nacionalinis susitarimas dėl algų, viešas informacijos apie algas skelbimas, tam, kad žmonės turėtų daugiau derybinės galios", -  sakė J. Navickė, pasak kurios, derybinę darbo rinkos dalyvių galią didintų ir socialinės išmokos, socialinė apsauga nedarbo atveju, kad žmonės nebijotų nesutikti su per menka siūloma alga. 

Mokslininkė užsiminė ir apie būtinybę peržiūrėti mokesčių sistemą.
"Turto pajamos ir jų nelygybė - čia reiktų mokesčių režimą peržiūrėti, taip pat žinome, kad savarankiško darbo pajamos Lietuvoje apmokestinamos mažiau nei darbo pajamos. O iš išmokų srities - joje yra dar didžiulis potencialas, nes mūsų perskirstymas per išmokų sistemą yra ženkliai žemesnis nei kitose ES šalyse. Pensijų didinimo matėme didžiausią poveikį iki šiol nelygybės mažinimui ir kitų išmokų", - kalbėjo J. Navickė, pasak kurios, nors ir nėra paprastų problemos sprendimo būdų, bet reikalinga ryžtinga valdžios intervencija, ypač dabar, emigracijos kontekste. 
Kalbant apie pirmines pajamas, 20 proc. didžiausias algas uždirbančiųjų gauna apie 50 proc. visų Baltijos šalyse išmokamų algų ir ši dalis didėja. O 20 proc. mažiausiai uždirbantiesiems tenka tik apie 4-5 proc. viso algų fondo. 
Kalbant apie nelygybės dinamiką tarp gyventojų grupių, aiškėja, kad algų skirtumai tarp lyčių yra didžiausi Estijoje. Atotrūkis tarp uždarbių mieste ir kaime yra didžiausias Lietuvoje. Didėja pajamų nelygybė tarp miestų gyventojų. Palyginti su Estija, Lietuvoje ir Latvijoje didesnė algų diferenciacija pagal išsilavinimą ir tarp profesinių grupių. Pasak tyrėjų, visur didėja pajamų nelygybė tarp aukštąjį ir mažėja tarp vidurinį/profesinį išsilavinimą turinčių asmenų.
Pasak mokslininkų, netikėta, bet tyrimų duomenys namų ūkių lygmeniu rodo, jog pajamų nelygybė iki socialinių išmokų Lietuvoje ir Latvijoje panaši į Švedijos ir Danijos. Tačiau skirtingai nei Šiaurės valstybėse, Baltijos valstybėse perskirstomasis vaidmuo labai menkas. Mokesčių sistema nelygybės beveik nemažina. 
Tyrėja Aušra Razgūnė taip pat teigia, kad būtina efektyvinti valstybės perskirstymo politiką, perskirstyti toms grupėms, kurioms to labiausiai reikia, ir mažinti šešėlinės ekonomikos mastą.
"Pajamų pasiskirstymo pokyčiai tarp darbuotojų ir kapitalo savininkų daro įtaką ne tik bendram šalies ekonomikos augimui, bet ir kiekvieno asmens pajamoms. Tyrimas atskleidė, kad Baltijos šalyse, kaip ir daugumoje Europos šalių, darbo pajamų dalis mažėja, o pajamų nelygybė, kuri yra susijusi su disponuojamų išteklių kiekiu ir derybinėmis galiomis, tarp darbuotojų ir kapitalo savininkų auga", - sako A. Razgūnė.
Tyrimas rodo, kad Baltijos šalių visuomenės sunerimusios dėl pajamų nelygybės. Didžioji dauguma norėtų skandinaviškos ar net dar lygesnės visuomenės. Apie 90 proc. apklaustų lietuvių ir apie 80 proc. estų visiškai sutinka arba sutinka, kad valstybė turi sumažinti pajamų nelygybę. Tai vienas aukščiausių rodiklių tarptautiniuose tyrimuose. Tik apie 10-15 proc. Baltijos šalių piliečių norėtų gyventi šalyje, kurioje nelygybė tokia, kokia dabar. Nepaisant to, kad per pastaraisiais pokriziniais metais ekonomikos augimas Baltijos šalyse buvo spartus, beveik pusė lietuvių bei latvių ir trečdalis estų teigia, kad jų asmeninės pajamos nepadidėjo. Tik ketvirtadalis lietuvių ir latvių teigia, kad jos šiek tiek padidėjo (estų - 40 proc.).
Tyrimo autorių teigimu, galima teigti, kad Baltijos šalių visuomenės sveikintų tokią politiką, kuri imtųsi nuoseklių pajamų nelygybės mažinimo priemonių.

Lietuvos istorija mena

Lietuva balandžio 22-ąją:
1919 m. įkurtas Laikinasis Vilniaus lietuvių komitetas, turėjęs atstovauti lietuvių interesams santykiuose su lenkų valdžia.
1992 m. Lietuva ir Kinija pasirašė pirmąją dvišalę valstybinę sutartį.
1997 m. likviduotas Lietuvos akcinis inovacinis bankas.
2002 m. Vilniuje su oficialiu vizitu viešėjo Austrijos prezidentas Tomas Klestilis (Thomas Klestil).
2002 m. Jungtinių Amerikos Valstijų federalinis tyrimo biuras (FTB) pagrobtos kunigo Ričardo Mikutavičiaus paveikslų kolekcijos paieškos operaciją, vykdytą Lietuvos policijos, įvertino kaip pavyzdinę organizuojant tarptautinį bendradarbiavimą ir įtraukė į FTB akademijos mokymo programą.
2005 m. Kišiniove šešių šalių - Lietuvos, Ukrainos, Moldovos, Gruzijos, Azerbaidžano ir Rumunijos - vadovai pasirašė dokumentą dėl demokratijos plėtros Baltijos ir Juodosios jūros regione.
2008 m. eidamas 73-iuosius metus staiga mirė Vilniaus mažojo teatro aktorius Audris Chadaravičius.
2008 m. eidamas 70-uosius metus Jonavoje tragiškai žuvo legendinis Lietuvos boksininkas Ričardas Tamulis.
2008 m. Italijos sostinėje Romoje atidarytas Lietuvos turizmo informacijos centras.
2013 m. Rumunijos mieste Ploještyje atidarytas pirmasis Lietuvos garbės konsulatas šioje šalyje.
2015 m. Kišiniove viešinčiai Prezidentei Daliai Grybauskaitei už asmeninį indėlį stiprinant dvišalius Lietuvos ir Moldovos santykius bei nuolatinę paramą Moldovos integracijai į Europos Sąjungą įteiktas aukščiausias Moldovos valstybinis apdovanojimas - Moldovos Respublikos ordinas. 
2015 m. eidamas 85-uosius metus mirė chorvedys, Lietuvos ir Klaipėdos krašto dainų švenčių dirigentas ir organizatorius, chorinės bendrijos "Aukuras" įkūrėjas, pirmasis Klaipėdos universiteto Menų fakulteto dekanas docentas Robertas Varnas.
2016 m. Ispanijoje netikėtai mirė vienas geriausių Lietuvos lengvosios atletikos trenerių, Lietuvos sporto universiteto mokslų daktaras ir profesorius Aleksas Stanislovaitis. Jam buvo 53-eji.

2017 metais Viduržemio jūroje jau nuskendo daugiau kaip 1 tūkst. migrantų

Viduržemio jūroje šiais metais jau nuskendo daugiau kaip 1 tūkst. Italiją pasiekti bandančių migrantų, penktadienį pranešė Jungtinių Tautų (JT) pabėgėlių agentūra (UNHCR), informuoja naujienų agentūra AFP.
"Po naujausios tragedijos Viduržemio jūroje žuvusių arba dingusių migrantų skaičius šiais metais jau pasiekė 1 073", - naujienų agentūrai AFP teigė UNHCR.
Velykų savaitgalį jūroje iš netvirtų valčių išgelbėta apie 8 tūkst. migrantų. Jie agentūroms teigė, kad apie 100 jų bendrakeleivių pasiglemžė jūros bangos.
Tokiu pačiu metu pernai jūroje buvo nuskendę 853 žmonės. 
Anot Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO), kol kas šiais metais jūroje išgelbėta ir į Italiją atgabenta daugiau kaip 36 700 žmonių. Palyginti su praėjusiais metais, išgelbėtų asmenų skaičius išaugo 45 proc.

JAV: Sirija pakeitė savo karo lėktuvų dislokacijos vietas

Sirijos karinės oro pajėgos, pasak JAV gynybos sekretoriaus Džimo Matiso (Jim Mattis), po amerikiečių surengtos atakos prieš režimo aviacijos bazę pakeitė savo lėktuvų dislokacijos vietas, praneša agentūra „Reuters".
Pergrupavimas įvyko praėjusiomis dienomis, teigė Izraelyje viešintis Dž. Matisas, atsakydamas į žurnalistų klausimą, ar Sirijos karinės oro pajėgos savo lėktuvus permetė į Rusijos karinės aviacijos bazę Latakijoje. Per amerikiečių surengtą raketų ataką Sirijos Šajrato bazėje, JAV duomenimis, buvo apgadinta arba sunaikinta 20 proc. Sirijos karinių lėktuvų. Ši ataka buvo reakcija į cheminio ginklo panaudojimą, per kurį žuvo beveik 90 žmonių.

Nyderlandų, Airijos ir Danijos premjerai pabrėžė ES vienybės dėl "Brexit" svarbą

Nyderlandų, Airijos ir Danijos lyderiai penktadienį pabrėžė būtinybę būti vieningiems dėl "Brexit", šioms trims Šiaurės Europos Sąjungos (ES) šalims siekiant iki minimumo sumažinti Didžiosios Britanijos atsiskyrimo nuo ES poveikį, informuoja naujienų agentūra AFP.
Nyderlandų premjero Marko Rutės (Mark Rutte) teigimu, ES reikia, kad narės per "Brexit" derybas veiktų kartu, ir, anot politiko, visi yra suinteresuoti vienybe. 
"Mums, kaip 27 šalims, reikės vieningos pozicijos su vienu derybininku, dirbsiančiu visų mūsų vardu", - po pokalbių Hagoje su Airijos premjeru Endžiu Keniu (Enda Kenny) ir Danijos premjeru Larsu Lioke Rasmusenu (Lars Lokke Rasmussen) sakė Nyderlandų premjeras.
Likusios 27 ES valstybės narės balandžio 29 dieną vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos (EVT) viršūnių susitikime turės patvirtinti EVT pirmininko Donaldo Tusko (Donald Tusk) derybų nurodymus. 

OPEC techninis komitetas rekomenduoja šešiems mėnesiams pratęsti naftos gavybos mažinimą

Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) techninis komitetas rekomenduoja, kad naftos gavybos mažinimo programoje dalyvaujančios šalys po šių metų birželio pabaigos dar pusmečiui susitarimą pratęstų, remdamasi savo šaltiniais rašo "Reuters".
OPEC bei kelios kitos organizacijai nepriklausančios šalys, tarp kurių yra ir Rusija, praėjusių metų lapkritį susitarė per pirmąjį 2017 m. pusmetį naftos gavybą sumažinti 1,8 mln. barelių per dieną, siekiant stabilizuoti rinką ir pakelti naftos kainas.
Tačiau auganti JAV gavyba bei atsargos neleido pasiekti tikslo, tad organizacija svarsto galimybę susitarimą pratęsti ir antroje šių metų pusėje.

Izraelis vėl atidarė sieną su Egipto Sinajaus pusiasaliu

Praėjus pusantros savaitės Izraelis savo piliečiams vėl atvėrė sieną su Egipto Sinajaus pusiasaliu. Nepaisant to, rekomenduojama ir toliau vengti šios teritorijos, penktadienį pranešė ministro pirmininko Benjamino Netanjahu (Benyamin Netanyahu) biuras, kuriuo remiasi agentūra dpa.
„Grėsmė izraeliečiams Sinajuje vis dar yra rimta, konkreti ir betarpiška", - sakoma panešime. Perspėjimas dėl kelionių esą išlieka.
Izraelis, baimindamasis teroro atakos, praėjusios savaitės pradžioje savo piliečiams uždarė pasienio perėjimo postą. Izraeliečiai tik galėjo grįžti į savo šalį.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi balandžio 22-osios įvykiai pasaulio istorijoje: 
1451 m. gimė Kastilijos (nuo 1474 m.) ir Ispanijos (nuo 1479 m.) karalienė Izabelė I, Amerikos atradėjo Kristupo Kolumbo (Christopher Columbus) rėmėja.
1500 m. portugalų keliautojas Pedras Alvaresas Kabralis (Pedro Alvares Cabral), keliaudamas į Indiją, nukrypo nuo kurso į pietvakarius, atrado Braziliją ir paskelbė ją Portugalijos valda. Pirmasis Braziliją tais pačiais metais atrado ispanas Visentė Janesas Pinsonas (Vicente Yanes Pinzon), tačiau jis "naujosios žemės" nepaskelbė savo šalies nuosavybe.
1529 m. Ispanija ir Portugalija pasirašė Saragosos sutartį dėl įtakos sferų Ramiajame vandenyne pasidalijimo.
1610 m. gimė 242-asis Romos katalikų Bažnyčios popiežius Aleksandras VIII, valdęs nuo 1689 m. iki mirties 1691 m.
1707 m. gimė anglų rašytojas Henris Fildingas (Henry Fielding), be kitų, parašęs romaną "Pamestinuko Tomo Džonso istorija".
1724 m. gimė vokiečių filosofas, Karaliaučiaus universiteto rektorius Imanuelis Kantas (Immanuel Kant). Svarbiausias jo veikalas - "Grynojo proto kritika".
1793 m. JAV prezidentas Džordžas Vašingtonas (George Washington) išleido Neutralumo deklaraciją, kuria JAV paskelbė, kad nesikiš į Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos karą.
1838 m. britų garlaivis "Sirius" tapo pirmuoju laivu, kuris vien tik garo varomas iš Didžiosios Britanijos nuplaukė į Niujorką. Kelionė truko 18 dienų ir 10 valandų.
1870 m. gimė Rusijos komunistų lyderis Leninas, tikrasis vardas Vladimiras Iljičius Uljanovas.
1881 m. gimė rusų politikas ir ministras pirmininkas Aleksandras Kerenskis. 1917 metais jį nuvertė bolševikai, jis pabėgo į Prancūziją, o vėliau - į JAV.
1904 m. gimė JAV mokslininkas Robertas Openheimeris (Robert Oppenheimer). Jis vadovavo "Los Alamos" laboratorijoms, kuriose buvo sukurta atominė bomba.
1915 m. Vokietijos armija per antrąjį Ipro mūšį pirmą kartą panaudojo cheminį ginklą - į britų pozicijas buvo paleistos mirtinos chloro dujos.
1916 m. Niujorke gimė garsus smuikininkas Jehudis Menuhinas (Yehudi Menuhin).
1933 m. mirė seras Frederikas Henris Roisas (Frederick Henry Royce), vienas iš automobilių kompanijos "Rolls-Royce" įkūrėjų.
1937 m. gimė JAV kino aktorius Džekas Nikolsonas (Jack Nicholson).
1969 m. britų jachtininkas Robinas Noksas Džonstonas (Robin Knox-Johnston) per 312 dienų pirmą kartą be sustojimo vienas apiplaukė aplink pasaulį.
1989 m. mirė Italijos fizikas Emilijus Segrė (Emilio Segre), Nobelio premijos laureatas. Premija skirta už antiprotono atradimą. 
1994 m., sulaukęs 81 metų amžiaus, mirė 37-asis JAV prezidentas Ričardas Niksonas (Richard Nixon). 1974 metais dėl Votergeito skandalo jis buvo priverstas atsistatydinti.
1997 m. Peru specialiosios paskirties dalinio kariai šturmavo Japonijos ambasadoriaus rezidenciją Limoje, išlaisvintas 71 aukšto rango įkaitas, kuriuos 14 teroristų savo rankose laikė nuo gruodžio mėnesio. Per įkaitų išlaisvinimo operaciją žuvo vienas įkaitas, trys kariai bei visi 14 marksistinių teroristų.
2000 m. Prancūzijos premjeras Lionelis Žospenas (Lionel Jospin) pasirašė įsaką, kuriuo atėmė iš kraštutinių dešiniųjų lyderio Žano Mari Le Peno (Jean-Marie Le Pen) Europos Parlamento nario mandatą.
2002 m. buvęs "Sotheby's" pirmininkas Alfredas Taubmanas (Alfred Taubman) už komisinių su konkuruojančiu aukcionu "Christie's" derinimą buvo nuteistas vienus metus ir vieną dieną kalėti bei sumokėti 7,5 mln. JAV dolerių baudą.
2004 m. Šiaurės Korėjos geležinkelio stotyje sprogus traukiniui, kuriame buvo įtaisytos bombos, žuvo 161 žmogus, keli šimtai sužeisti.
2005 m. bendrininkavimu rengiant 2001 m. rugsėjo 11-osios išpuolius įtariamas Zakarijas Musaujis (Zacarias Moussaoui), vienintelis asmuo, kuriam Jungtinėse Valstijose pateikti tokie kaltinimai, teisme prisipažino kaltu ir sakė, kad teroristų tinklo "Al Qaeda" lyderis Osama bin Ladenas (Osama bin Laden) jį asmeniškai pasirinko pilotuoti lėktuvą, kuris rėšis į Baltuosius rūmus.
2010 m. praėjus dviem dienoms po sprogimo Meksikos įlankoje nuskendo naftos platforma "Deepwater Horizon", priklausanti BP ir "Transocean" bendrovėms. Per pratrūkusį naftos gręžinį pradėjo nestabdomai veržtis nafta ir į aplinką išsiliejo didžiausias JAV istorijoje naftos kiekis.
2012 m. Egipto pareigūnai nutraukė gamtinių dujų sutartį su Izraeliu. Buvęs šalies prezidentas Hosnis Mubarakas, kuris nuo valdžios buvo nuverstas per 2011 metų revoliuciją, buvo apkaltintas dėl per mažos parduodamų dujų kainos.
2012 m. Prancūzijoje vyko pirmasis prezidento rinkimų ratas. Aršiausia kova vyko tarp socialistų kandidato Fransua Olando (Francois Hollande) ir tuomečio prezidento Nikolia Sarkozi (Nicolas Sarkozy).
2014 m. per traukinio avariją Kongo Respublikoje žuvo 60 žmonių, dar 80 rimtai sužeista.

Izraelis vėl atidarė sieną su Egipto Sinajaus pusiasaliu

Praėjus pusantros savaitės Izraelis savo piliečiams vėl atvėrė sieną su Egipto Sinajaus pusiasaliu. Nepaisant to, rekomenduojama ir toliau vengti šios teritorijos, penktadienį pranešė ministro pirmininko Benjamino Netanjahu (Benyamin Netanyahu) biuras, kuriuo remiasi agentūra dpa.
„Grėsmė izraeliečiams Sinajuje vis dar yra rimta, konkreti ir betarpiška", - sakoma panešime. Perspėjimas dėl kelionių esą išlieka.
Izraelis, baimindamasis teroro atakos, praėjusios savaitės pradžioje savo piliečiams uždarė pasienio perėjimo postą. Izraeliečiai tik galėjo grįžti į savo šalį.

JAV: Sirija pakeitė savo karo lėktuvų dislokacijos vietas

Sirijos karinės oro pajėgos, pasak JAV gynybos sekretoriaus Džimo Matiso (Jim Mattis), po amerikiečių surengtos atakos prieš režimo aviacijos bazę pakeitė savo lėktuvų dislokacijos vietas, praneša agentūra „Reuters".
Pergrupavimas įvyko praėjusiomis dienomis, teigė Izraelyje viešintis Dž. Matisas, atsakydamas į žurnalistų klausimą, ar Sirijos karinės oro pajėgos savo lėktuvus permetė į Rusijos karinės aviacijos bazę Latakijoje. Per amerikiečių surengtą raketų ataką Sirijos Šajrato bazėje, JAV duomenimis, buvo apgadinta arba sunaikinta 20 proc. Sirijos karinių lėktuvų. Ši ataka buvo reakcija į cheminio ginklo panaudojimą, per kurį žuvo beveik 90 žmonių.
Kartu Dž. Matisas pareiškė, kad Damasko režimas vis dar turi cheminio ginklo atsargų. Tai esą yra Jungtinių Tautų (JT) rezoliucijų pažeidimas, į kurį turi būti reaguojama diplomatinėmis priemonėmis. Prezidentas Bašaras al Asadas (Bashar al Assad) pranešimus apie dujų ataką Chan Šaichune pavadino „melo pasakomis". Anot jo, Sirija atidavė visus savo cheminius ginklus. Šalis 2013-aisiais įsipareigojo sunaikinti savo cheminio ginklo atsargas.

Atgal