Į pradžią
04 21. Naujausios žinios
Įstatymas padės apsaugoti Lietuvą nuo nesaugių elektrinių tiekiamos elektros energijos
Nesaugia branduoline elektrine bus vadinama kaimyninėje trečiojoje šalyje statoma ar veikianti branduolinė elektrinė, kurią projektuojant, įrengiant ar eksploatuojant nebuvo laikomasi aplinkosaugos ar branduolinės ir radiacinės saugos reikalavimų, buvo pažeisti tarptautiniai susitarimai, tarptautinės konvencijos ir kuri dėl geografinės padėties ar technologinių ypatumų kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai.
Tai pažymima Seimo ypatingos skubos tvarka priimtame Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatyme.
Šiuo įstatymu nustatyti Lietuvos elektros energetikos sistemos ir elektros energijos rinkos apsaugos nuo elektros energijos patekimo iš trečiųjų šalių, kuriose yra nesaugių branduolinių elektrinių, bendrieji įgyvendinimo principai, sąlygos ir etapai, taip pat tvarka, kaip Lietuva įvertina tokių elektrinių statusą ir jų keliamas grėsmes mūsų šalies nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai.
Įstatyme įtvirtinta, kad į Lietuvos elektros energijos rinką negali patekti elektros energija iš trečiųjų šalių, kuriose veikia nesaugios branduolinės elektrinės, išskyrus energiją, būtiną Lietuvos elektros energetikos sistemos patikimumui užtikrinti. Lietuvos energetikos sistemoje veikiantys akumuliaciniai elektros galios pajėgumai (Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė) negali būti naudojami trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių elektros akumuliavimo poreikiams tenkinti.
Nustatyta, kad iki Lietuvos elektros energetikos sistemos sujungimo su žemyninės Europos tinklais darbui sinchroniniu režimu 2020 m. turi būti taikomos su patikimu Lietuvos elektros energetikos sistemos veikimu suderinamos techninės priemonės, leidžiančios mažinti elektros energijos patekimo iš trečiųjų šalių, kuriose yra nesaugių branduolinių elektrinių, apimtį.
Po elektros energetikos sistemos sujungimo su žemyninės Europos tinklais darbui sinchroniniu režimu neturi likti galimybių į Lietuvos elektros energetikos sistemą tiesiogiai patekti elektros energijai iš trečiųjų šalių arba į Lietuvos elektros energetikos sistemą gali patekti tik tokia apimtimi, kuri gali būti reikalinga dėl techninių priežasčių po desinchronizacijos nuo Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalių elektros energetikos sistemos (IPS / UPS), įskaitant Kaliningrado (Karaliaučiaus) sritį.
Prekiautojai nepavojingomis atliekomis ir tarpininkai privalės vykdyti atliekų apskaitą
Seimas nustatė pareigą prekiautojams nepavojingomis atliekomis ir tarpininkams vykdyti atliekų apskaitą ir teikti metines ataskaitas.
Už tai numatančius Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimus balsavo 95 Seimo nariai, prieš - 1, susilaikiusiųjų nebuvo.
"Šis pakeitimas būtinas norint sistemingai kaupti duomenis, juos apdoroti ir analizuoti informaciją atliekų tvarkymo situacijos Lietuvoje vertinimui, naujų sprendimų planavimui, atliekų tvarkymo valstybinės strategijos įgyvendinimui ir atliekų tvarkymo kontrolės užtikrinimui", - teigiama dokumento aiškinamajame rašte.
Šiuo metu atliekų apskaitą tvarko ir ataskaitas apie atliekų susidarymą ir tvarkymą Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai nustatyta tvarka teikia tik prekiautojai pavojingosiomis atliekomis ir tarpininkai.
Priimti pakeitimai įsigalios 2018 m. sausio 1 d.
"Kaspersky Lab" tyrimas: naudotojų duomenys atsiduria pavojuje dėl prastos skaitmeninės higienos
Išmaniuosiuose telefonuose, planšetiniuose kompiuteriuose ir kompiuteriuose nuolat didėja saugomos informacijos apimtis, o tai kelia riziką dėl prastos naudotojų skaitmeninės higienos. Naujas "Kaspersky Lab" atliktas tyrimas rodo, kad dėl atsainaus naudotojų požiūrio į programų priežiūrą slapti duomenys, saugomi įrenginiuose, tampa ypač pažeidžiami saugumo grėsmių.
Tyrimas rodo, kad naudotojai linkę vengti kontroliuoti savo įrenginių turinį. Tik apie pusė jų reguliariai peržiūri savo planšečių ir kompiuterių turinį, o savo išmaniuosius telefonus - du iš trijų (63 proc.). Tai natūralu, nes išmanieji telefonai turi mažiau atminties nei planšetės ir kompiuteriai. Iš tiesų 35 proc. naudotojų ištrina programas iš išmaniųjų telefonų dėl atminties stygiaus, ir tik 13 proc. naudotojų taip peržiūri kompiuterių turinį.
Ketvirtadalis naudotojų neprisimena, kada pastarąjį kartą pašalino programą iš savo kompiuterio, o kalbant apie išmaniuosius telefonus, skaičius sumažėja iki 12 proc. Tad naudotojų kompiuteriuose trečdalis programų yra visiškai nereikalingos - jomis niekada nesinaudojama, bet jos lieka kietajame diske, užima vietos ir galimai kelia pavojų, perspėja "Kaspersky Lab".
Visuose mūsų įrenginiuose saugomi slapti duomenys, todėl jie turėtų būti prižiūrimi taip pat dėmesingai. Tačiau, pasak "Kaspersky Lab" pranešimo, tyrimas rodo, kad naudotojai nevienodai juos prižiūri. Tyrimo metu nustatyta, kad 65 proc. naudotojų atnaujina programas išmaniuosiuose telefonuose, kai tik jos išleidžiamos, suteikdami joms naujausias saugumo galimybes ir atnaujinimus. O planšečių ir kompiuterių programas mažiau linkę atnaujinti - tik 42 ir 48 proc. atitinkamai skuba tai daryti.
Dėl tokio elgesio kyla nemažai problemų, susijusių su didėjančia skaitmenine netvarka įrenginiuose, ypač kompiuteriuose. "Kaspersky Lab" statistika rodo, kad naudotojai susiduria su kenkėjiškomis programomis savo kompiuteriuose labiau nei kituose įrenginiuose (28 proc., palyginti su 17 proc. išmaniųjų telefonų naudotojų). Nerimą kelia tai, kad tyrimo metu buvo nustatytas prieštaringas naudotojų požiūris į savo įrenginius ir grėsmes, su kuriomis jie susiduria. Remiantis tyrimo duomenimis, dauguma respondentų vis dar klaidingai mano, kad kompiuteris yra saugiausia vieta jų duomenims.
"Kaspersky Lab" pataria atnaujinti programas, kai išleidžiamos naujos versijos, nes jose esančios saugumo pataisos gali užkirsti kelią arba sumažinti programos pažeidžiamumą.
Netinkamai valdomos išmaniojo telefono programos taip pat kelia grėsmę saugumui, nes jos dažnai perduoda duomenis net tada, kai nėra naudojamos, todėl patariama jas išvalyti.
"Kaspersky Lab" siūlo pakeisti ir programos nustatymus - tai leidžia naudotojui valdyti, kaip programa sąveikauja su prietaisu. Pavyzdžiui, programos gali suteikti prieigą prie konfidencialios naudotojo informacijos, stebėti jo buvimo vietą ir dalytis duomenimis su trečiųjų šalių serveriu. Dėl negebėjimo valdyti šių nustatymų nenaudojamos programos gauna prieigą prie įrenginyje esančios informacijos be naudotojo žinios.
Ekspertai siūlo taikyti specialistų sukurtą programinę įrangą - įdiegti specializuotą programinę įrangą, kuri gali padėti atskirti įtartiną nenaudojamų ir atnaujinimo reikalaujančių programų elgesį.
Lietuvos istorinių įvykių kalendorius
Lietuva balandžio 21-ąją:
1876 m. Parausiuose, Vilkaviškio apskrityje, gimė kunigas, vertėjas, tautosakininkas Jurgis Narjauskas. Mirė 1943 m.
1921 m. Briuselyje prasidėjo Lietuvos ir Lenkijos vyriausybių derybos dėl tarpusavio santykių.
1922 m. pateikta pirmoji paraiška prekės ženklui Lietuvoje registruoti.
1933 m. Kulautuvos vasarvietei suteiktas kurorto statusas.
1945 m. prasidėjo pirmasis pokario trėmimas. Buvo tremiami vokiečių kilmės žmonės bei partizanų šeimos.
1993 m. Prezidentas Algirdas Brazauskas vieninteliam likusiam gyvam Medininkų tragedijos liudytojui Tomui Šernui įteikė Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordiną.
2005 m. Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga įsteigė premiją, pavadintą vertėjų globėjo Šv. Jeronimo vardu. Ši premija skiriama grožinės ir humanitarinės literatūros vertėjui už pastarųjų trejų metų profesionaliausiai, meniškiausiai išverstus kūrinius į lietuvių kalbą.
2008 m. per pirmąjį oficialų Lietuvos Ministro Pirmininko Gedimino Kirkilo vizitą Azerbaidžane pasirašytos trys sutartys dėl šalių bendradarbiavimo prekybos ir ekonomikos, geležinkelių transporto bei kombinuotų krovinių srityse.
2015 m. Prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui po mirties suteiktas Vilniaus garbės piliečio vardas.
Prezidentės inicijuotai kampanijai "Už saugią Lietuvą" - vieneri
Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotai nacionalinei socialinio saugumo kampanijai "Už saugią Lietuvą" - vieneri.
Prie kampanijos per metus prisijungė visos 60 šalies savivaldybių, NVO, verslo įmonės, diplomatinės atstovybės, žiniasklaida. Kampanijos ambasadoriais tapo 20 žinomų šalies žmonių. Taip pat prisijungė per 400 iniciatyvų, padedančių lengviau įveikti priklausomybes, smurtą, savižudybes, skatinančių globoti ir įsivaikinti.
Per pirmuosius kampanijos metus sukurti ir teisiniai įrankiai, kurie turėtų pagreitinti globą ir įvaikinimą, padėtų mažinti patyčias, užtikrintų pagalbą smurto artimoje aplinkoje aukoms. Iš viso priimtos 9 šalies vadovės inicijuotos įstatymų pataisos: užkirstas kelias vaikų iki 3 metų patekimui į globos namus, numatyta prievolė švietimo įstaigoms vykdyti prevencinę kovos su smurtu ir patyčiomis programą, įteisinta socialinių globotojų veikla, globos šeimoje ir įvaikinimo skatinimas, taps privaloma pranešti matant smurtą, operatyviai reaguoti ir paimti vaikus iš nesaugios jiems aplinkos, įvestas privalomas psichologų dalyvavimas vaikų apklausose.
Siekiant tikslo Lietuva - be globos namų, kampanijos suburta specialistų ir ekspertų komanda lankosi šalies savivaldybėse. Domimasi, su kokiomis kliūtimis susiduriama įgyvendinant globos įstaigų pertvarką, siekiant užtikrinti efektyvias socialines paslaugas gyventojams, dalinamasi gerąja patirtimi. Puikus institucinės globos pertvarkos pavyzdys yra Kaunas, pajėgas metęs aktyviai budinčių globėjų paieškai, socialinių paslaugų sektoriaus stiprinimui.
Sukurti pirmieji efektyvūs priklausomybių ir savižudybių modeliai, padedantys savivaldybėms motyvuoti priklausomybių kamuojamus žmones gydytis. Tokius modelius specialistų komanda jau padėjo sukurti Ukmergės, Varėnos ir Elektrėnų rajonams.
Prie kampanijos prisijungė per 40 verslo įmonių. Jų pastangomis keli šimtai vaikų iš socialinės rizikos šeimų galėjo atostogauti vasarą, įsteigti du nauji vaikų dienos centrai, o iki vasaros duris atvers dar du, 10 dienos centrų surado mentorius. Kitos įmonės gerino vargingiau gyvenančių šeimų buitį, teikė pagalbą daiktais ar paslaugomis.
Su kampanija solidarizuojasi ir savo iniciatyvas šalies žmonėms siūlo ir užsienio šalių diplomatinės atstovybės, tarptautinės organizacijos: NATO pajėgų integravimo vadavietė, Izraelio, Airijos, Švedijos, Olandijos ambasados.
Antraisiais veiklos metais kampanija kartu su nevyriausybinių organizacijų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovais, kampanijos ambasadoriais tęs vizitus po šalies savivaldybes, aiškinsis ir padės spręsti iškylančias globos institucijų pertvarkos problemas, patars, kokių priemonių dar imtis, kad Prezidentės inicijuotų įstatymų pataisų įgyvendinimas vyktų sklandžiai.
Taip pat intensyvės pagalba savivaldybėms kovojant su priklausomybėmis ir savižudybėmis. Kampanija su specialistais ir kampanijos ambasadoriais pasiryžusi siūlyti pagalbą ir aplankyti kiekvieną savivaldybę, užsibrėžusią ryžtingai keisti esamą socialinę situaciją.
Toliau bus plečiamas vaikų dienos centrų tinklas. Su verslo pagalba bus atidaromi nauji ir stiprinami jau veikiantys dienos centrai.
Antraisiais kampanijos metais Prezidentė kartu su kampanijos ambasadoriais, specialistais tęs išvykas ir susitikimus su aktyviomis ir iniciatyviomis bendruomenėmis, lankys su didelėmis socialinėmis problemomis susiduriančias savivaldybes.
Aktyviai prie kampanijos veiklos prisidėti kviečiama ir visa visuomenė.
Australija paskelbė apie pokyčius, kurie laukia norinčių gauti jos pilietybę
Atlikdama migracijos proceso pertvarką, Australija ketina pasunkinti sąlygas norint įgyti jos pilietybę, praneša BBC.
Australijos piliečiais norintiems tapti asmenims teks praeiti griežtesnes anglų kalbos žinių ir gebėjimo pademonstruoti "australiškas vertybes" patikras, sakė šalies ministras pirmininkas Malkolmas Ternbulas (Malcolm Turnbull).
Pareiškėjai taip pat turės ketverius metus išgyventi šalyje kaip nuolatiniai gyventojai. Tai - trejais metais ilgesnis laikotarpis nei numatytas šiuo metu.
Apie šiuos pokyčius pranešta praėjus dviem dienoms po to, kai Australija paskelbė taikysianti griežtesnius vizų reikalavimus kvalifikuotiems darbuotojams iš užsienio.
Ilzenbergo dvaro kelią į Lietuvos šimtmetį papuoš nepaprastos skulptūros
Pagrindinius Ilzenbergo dvaro parko akcentus ketinama įrengti iki Lietuvos Nepriklausomybės šimtmečio, 2018-ųjų vasario 16-osios. Valstybei išskirtinė šventė ypatinga ir Ilzenbergo dvarui, menančiam 500 metų mūsų šalies istorijos. Pirmoji skulptūra "Angelų medis" atidengta pernai, šiemet parke turėtų atsirasti dar keletas išskirtinių meno kūrinių, papildysiančių senojo dvaro erdvę.
Šių metų pradžioje paskelbtame skulptūrų konkurse dalyvauti galėjo dvarų kultūra besidomintys Lietuvos ir Latvijos menininkai, kurie turėjo galimybę susipažinti su parku bei jo tvarkymo planu. Menininkai iš skirtingų šalies vietų pateikė dešimtis akmens ir bronzos kūrinių - iš jų balandžio 14-ąją speciali komisija atrinko šešis. Vertinimo komisijoje buvo Vilniaus dailės akademijos profesorius Marius Šaliamoras, architektė Vidutė Povilauskaitė ir dvaro savininkas Vaidas Barakauskas.
Pasak architektės V. Povilauskaitės, konkursui menininkai pateikė net keliasdešimt pasiūlymų. Iš jų atrinktas Dalios Matulaitės kurtas suoliukas, latvio Aigaras Biksė mergaitė iškeltomis rankomis, Stasio Juraškos - Saulės laikrodis, Kęstučio Dovydaičio - angelai, Jono Grundos lelija ir Liutauro Griežės mergaitė ant rutulio.
Anot dvaro šeimininko V. Barakausko, skulptūrų konkursui buvo parinkta tema, atspindinti Ilzenbergo dvare puoselėjamą atmosferą: „Dvaras. Meilė. Harmonija". Šia tema sukurtos skulptūros turėtų pritapti prie gamtinės parko aplinkos įvairiose dvaro vietose, pavyzdžiui, ant tiltelio, tvenkiniuose, parko alėjose. Dėl to į atrinktų skulptūrų ratą pateko šaltinį primenantis lelijos žiedas, pasakų elementais pagyvintas meniškas suoliukas, tinkamas šių laikų įsimylėjėlių fotografijoms ar vaikų laipiojimui. Funkcinė skulptūrų vertė buvo svarbus vertinimo kriterijus.
Angliško stiliaus Ilzenbergo dvaro parkas yra įrašytas į Valstybės saugomų parkų registrą. Jis plyti tarp dviejų ežerų, iš viso užimdamas 15 hektarų plotą. Pačioje parko teritorijoje yra trys tvenkiniai, atkurtos ir prižiūrimos alėjos bei takai, į salą vedantis Meilės tiltas. Vieno iš komisijos nario, Lietuvos architektų sąjungos pirmininko Mariaus Šaliamoro teigimu, atrenkant skulptūras buvo svarbu, kad jos įsilietų į 500 metų senumo parko harmoniją, tapdamos tradiciniais parko atributais.
Pasak architektės V.Povilauskaitės, konkursas buvo ypatingas ir tuo, kad jame dalyvavo kaimyninės Latvijos menininkai. Jie pateikė ypač puikių sumanymų, tad Ilzenbergo parke, tikėtina, netrukus bus galima išvysti realizuotas šių menininkų skulptūrines kompozicijas.
Rokiškio rajone esantis Ilzenbergo dvaras yra pačiame Lietuvos-Latvijos pasienyje. Statinys svarbus ne tik lietuviams, bet ir mūsų kaimynams. Juolab kad latviai dvare - nereti svečiai: jie atvažiuoja ir kaip turistai, ir kaip dvaro ūkio produkcijos pirkėjai. Keletas jų dirba pačiame dvare.
Pirmasis kūrinys - fontano skulptūra priešais centrinius dvaro rūmus - buvo atidengtas 2016-ųjų rugsėjį. Jis pirmasis papuošė 15-os hektarų angliško tipo dvarvietės parką. Tai skulptoriaus Kęstučio Dovydaičio sukurtas „Angelų medis". Anot autoriaus, iš bronzos nulietas kūrinys yra dvaro atgimimo simbolis.
Istorijos šaltinių duomenimis, Ilzenbergo dvaras buvo įkurtas 1515 m., o jo parkas - XVIII a. viduryje, kai jame šeimininkavo vokiečių bajorų Orgies-Rutenbergų giminė.
XIX a. antroje pusėje naujųjų dvaro savininkų sumanymu parkas buvo išplėstas. Tuo metu, 1863-1896 metais Ilzenbergo dvarą valdė N.N.Fuchsas. Jis perstatė Ilzenbergo dvaro rūmus vėlyvojo klasicizmo architektūros stiliumi.
1896 m. Ilzenbergo dvarą nusipirkęs jo naujasis šeimininkas Eugenijus Dimša parką dar labiau išpuoselėjo.
Tačiau 1940 m. dvaras buvo išdraskytas. Sovietmečiu parkas buvo menkai teprižiūrimas, pastatai taip pat pamažu iro ir nyko.
Dvarą 2011 metais įsigijo V.Barakauskas. Jo teigimu, sutvarkyti keletą dešimtmečių apleistą parką buvo nemenkas iššūkis. Nuspręsta, kad labai svarbu išsaugoti buvusią istorinę parko erdvių struktūrą, ir kuo labiau išryškinti gerąsias parko savybes - senus, galingus pavienius medžius bei jų grupes. Tuo pačiu pradėta puoselėti idėja įrengti dvare skulptūrų parką.
Harmonijoje su gamta veikiantis Ilzenbergo ūkis siekia ES pripažinto sertifikato - biodinaminio ūkio statuso.
Sirija perkėlė savo lėktuvus arčiau Rusijos karinės bazės
Sirijos vyriausybė perdislokavo savo karinius lėktuvus arčiau Rusijos karinės bazės Chmeimime, kad apsaugotų juos nuo koalicijos smūgių. Tai pranešė televizijos kanalas CNN, remdamasis kariniais šaltiniais Jungtinėse Valstijose.
CNN pažymi, kad Sirija permetė į Rusijos bazės rajoną "daugumą arba visus savo karinius lėktuvus", nenurodydamas tikslaus jų skaičiaus.
"Sirijos prezidentas Bašaras al Asadas (Bashar al Assad) šitaip ieško Kremliaus apsaugos", - pabrėžia televizijos kanalas.
Pasak žiniasklaidos, Sirijos valdžia tikisi, kad JAV ir koalicija neišdrįs rengti atakų netoli Chmeimimo.
Kuveitas planuoja per penkerius metus investuoti 120 mlrd. JAV dolerių į naftos pramonę
Kuveito naftos ministras Esamas al Marzukas (Essam Al-Marzouq) pareiškė, kad šalis investuos 120 mlrd. JAV dolerių į naftos pramonės plėtrą per penkerius metus kaip numatyta 2015 m. programoje, informuoja naujienų agentūra "RIA Novosti".
"Mūsų planai nepasikeitė. Kaip ir numatyta 2015 m. programoje, planuojame investuoti į naftos pramonės plėtrą iki 2020 metų 120 mlrd. JAV dolerių. Jau 30 proc. šios sumos mes investavome, per trejus metus planuojame investuoti likusius 70 proc.", - sakė ministras.
Jis taip pat pridūrė, kad visos šešios Persijos įlankos šalys suinteresuotos žaliavinės naftos perdirbimo plėtra.
Į TKS pakilo rusas ir amerikietis
Į šešių mėnesių misiją Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) ketvirtadienį pakilo rusas Fiodoras Jurčichinas ir amerikietis Džekas Fišeris (Jack Fischer). „Sojuz MS-04" sėkmingai startavo iš Baikonūro kosmodromo Kazachstane, pranešė Skrydžių valdymo centras prie Maskvos, kuriuo remiasi agentūra dpa.
Pirmą kartą per pastaruosius metus šį kartą „Sojuz" laive buvo užimtos tik dvi vietos iš trijų. Taip yra dėl taupymo priemonių, kurių priversta imtis rusų kosmoso agentūra „Roskosmos".
Šiuo metu TKS įgulą sudaro rusas Olegas Novickis, amerikietė Pegi Uitson (Peggy Whitson) ir prancūzas Tomas Peskė (Thomas Pesquet).
Užsienio istorinių sukakčių kalendorius
Įdomiausi balandžio 21-osios įvykiai pasaulio istorijoje:
753 m. prieš Kristų Romulas (Romulus), anot legendos, įkūrė amžinąjį miestą - Romą.
1109 m. mirė vienas iš Viduramžių scholastikos pagrindėjų teologas Anzelmas Kenterberietis (Anselm of Canterbury).
1509 m. mirė Anglijos karalius Henrikas VII. 1485 metais įžengęs į sostą jis baigė Lankasterių ir Jorkų dinastijų karą.
1597 m. nužudytas Ukrainos ir Baltarusijos valstiečių bei kazokų sukilimo prieš lenkų ir Ukrainos didikus vadas Severinas Nalivaika.
1634 m. gimė Olandijos karo laivyno gydytojas Janas van Rybekas (Jan van Riebeeck). Jis išgarsėjo tuo, jog 1652 m. įkūrė Keiptauno miestą. Tada Pietų Afrikoje apsigyveno pirmieji baltieji.
1792 m. mirė Brazilijos nacionalinis didvyris Žoakinas da Silva Ksaveras (Joaquin da Silva Xavier). Jis vadovavo nesėkmingam sukilimui prieš portugalų valdžią, buvo suimtas ir nuteistas mirti.
1816 m. gimė anglų rašytoja Šarlotė Brontė (Charlotte Bronte), romano "Džeinė Eir" autorė.
1864 m. gimė vokiečių ekonomistas, teisininkas ir sociologas Maksas Veberis (Max Weber) M. Vėberiui priklauso garsioji legitimumo teorija, kurioje jis teigia, kad egzistuoja trys žmonių paklusimo valdžiai tipai - tradicinis, charizmatinis ir racionalus.
1910 m. mirė amerikiečių rašytojas Markas Tvenas (Mark Twain), tikrasis vardas Samuelis Langhornas Klemensas (Samuel Langhorne Clemens), išgarsėjęs romanais "Tomo Sojerio nuotykiai" ir "Heklberio Fino nuotykiai".
1918 m. per karinę operaciją žuvo vienas geriausių Vokietijos karo pilotų baronas Manfredas fon Richthofenas (Manfred von Richthofen). "Raudonojo barono" pravarde garsėjęs pilotas per Pirmąjį pasaulinį karą numušė apie 80 priešo lėktuvų.
1926 m. gimė Elžbieta II, Didžiosios Britanijos karalienė nuo 1952 metų.
1946 m. mirė anglų ekonomistas ir žurnalistas Džonas Meinardas Keinas (John Maynard Keynes), reguliuojamojo kapitalizmo teorijos, vadinamojo keinsizmo, pradininkas. Pagrindinis jo veikalas - "Bendroji užimtumo, palūkanų ir pinigų teorija".
1960 m. naująja Brazilijos sostine tapo Brazilijos miestas.
1967 m. po karinio perversmo Graikijoje į valdžią atėjo vadinamasis pulkininkų režimas.
1971 m. mirė Haičio diktatorius nuo 1957 metų Fransua Diuvaljė (Francois Duvalier).
1985 m. prisaikdinimo ceremonijos išvakarėse mirė ką tik išrinktas Brazilijos prezidentas Tankredas Nevesas (Tancredo Neves).
1989 m. dešimtys tūkstančių studentų ir darbininkų, nepaisydami Kinijos valdžios perspėjimų susilaikyti nuo antivyriausybinių demonstracijų, išėjo į Pekino "Dangiškosios taikos" (Tiananmenio) aikštę.
1992 m. Kalifornijoje po ketvirčio amžiaus vėl įvykdyta mirties bausmė - dujų kameroje gyvenimą baigė žmogžudys Robertas Altonas (Robert Alton).
1993 m. Bolivijos aukščiausiasis teismas už įvairius nusikaltimus, įskaitant masines žudynes, kankinimus ir valstybės turto pasisavinimą, nuteisė buvusį diktatorių generolą Luisą Garsiją Mesą (Luis Garcia Meza) 30 metų kalėti.
1994 m. Belfasto teismas išteisino Polą Hilą (Paul Hill), kuris apkaltintas britų kareivių nužudymu kalėjime per klaidą praleido 13 metų.
1996 m. visuotinius rinkimus Italijoje laimėjo centro kairiųjų jėgų koalicija "Alyvmedis" - tai buvo pirmoji kairiųjų pergalė Italijoje po Antrojo pasaulinio karo.
2002 m. Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderis Žanas Mari Le Penas (Jean-Marie Le Pen) sukrėtė Prancūziją ir pasaulį, patekdamas į antrąjį prezidento rinkimų turą.
2003 m., sulaukusi 70 metų, mirė JAV bliuzo ir džiazo dainininkė Nina Saimon (Nina Simone).
2004 m. iš Izraelio kalėjimo į laisvę išėjo Mordechajus Vanunu (Mordechai Vanunu), kuris 18 metų kalėjo už tai, kad atskleidė Izraelio branduolines paslaptis.
2004 m. penki savižudžiai sprogdintojai automobiliais atakavo policijos nuovadas Irako Basros mieste. Per išpuolius žuvo 74 žmonės ir 160 buvo sužeisti.
2007 m. gimė Danijos princesė Izabela (Isabella). Dukters susilaukė kronprincas Frederikas (Frederic) su žmona Meri (Mary).
2010 m. mirė buvęs Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) prezidentas Chuanas Antonijus Samarančas (Juan Antonio Samaranch).
2012 m. Nyderlanduose vietos traukinys susidūrė su greituoju traukiniu ant tilto tarp Sloterdijko stoties ir Amsterdamo centrinės stoties. Per eismo nelaimę nukentėjo mažiausiai 117 žmonių, iš jų 56 patyrė sunkius sužalojimus.
2015 m. Italijos pareigūnai sulaikė Viduržemio jūroje apvirtusio laivo kapitoną ir įgulos narį. Apvirtus migrantus plukdžiusiam laivui žuvo mažiausiai 800 žmonių.
2016 m. mirė vienas iš garsiausių ir populiariausių pasaulio solo popmuzikos atlikėjų Princas (Prince). Princas yra laimėjęs septynis "Grammy" apdovanojimus, pelnė 30 nominacijų ir yra laimėjęs "Oskaro" statulėlę už originalią dainą filmui "Violetinis lietus" (Purple Rain").
.jpg)
