VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

04 19. Naujausios žinios

Šiandien šalyje bus išbandomos perspėjimo sirenos

Šiandien prieš vidurdienį visoje Lietuvoje vyks Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos (GPIS) patikrinimas, kurio metu bus įjungtos garsinės sirenos ir į mobiliuosius telefonus siunčiami trumpieji pranešimai.
Apie nelaimę pranešančios sirenos sostinėje bus įjungtos 11 val. 52 min., o po 3 min. gyventojai apie atliktą patikrinimą bus informuoti per Lietuvos radiją ir televiziją. Trumpieji perspėjimo pranešimai į gyventojų mobiliuosius telefonus bus siunčiami nuo 11 val. 52 min. iki 11 val. 57 min. Instrukcijas, kaip sukonfigūruoti telefoną, kad jis šias žinutes gautų, galima rasti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento internetinėje svetainėje.

Finansų ministras su Londono Sičio atstovais aptarė finansų rinkų plėtros galimybes

Finansų ministras Vilius Šapoka, susitikęs su Londono Sičio atstovais Džeremiu Braunu ir (Jeremy Browne) ir Džonatanu Palantu (Jonathan Pallant) bei Jungtinės Karalystės (JK) ambasados atstovais, aptarė bendradarbiavimo su Londono Sičiu galimybes, finansų rinkų plėtrą bei svarbiausius „Fintech" ir „Brexit" klausimus.
„Lietuvai siekiant tapti regioniniu „Fintech" centru, turime aktyviai bendradarbiauti su svarbiausiais Europos finansų centrais - ieškoti naujų galimybių, dalintis patirtimi ir spręsti aktualiausias problemas", - po susitikimo sakė finansų ministras Vilius Šapoka.
Ministro teigimu, Vyriausybė šiuo metu teikia ypatingą dėmesį finansų rinkų vystymui - kuriami alternatyvūs finansiniai instrumentai, gerinamas teisinis reglamentavimas ir pan. Tikimasi, kad artimiausiu metu bus atlikta investicinių fondų ir institucinių investuotojų ekosistemos peržiūra, kuri leis išspręsti ilgalaikes problemas ir atrasti didžiausias Lietuvos perspektyvas „Fintech" srityje.

L. Linkevičius lankysis Čekijoje

Trečiadienį ir ketvirtadienį užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius lankysis Čekijos Respublikoje.
Vizito metu ministras susitiks su Čekijos užsienio reikalų ministru Liubomiru Zaoraleku ir gynybos ministru Martinu Stropnickiu.
"Susitikimuose bus aptarti Lietuvos ir Čekijos dvišaliai santykiai, regioninis bendradarbiavimas, ES ir NATO, saugumo ir gynybos, Rytų kaimynystės ir energetinio saugumo klausimai", - skelbia Užsienio reikalų ministerija.
Užsienio reikalų ministras taip pat susitiks su "Laisvosios Europos radijo" prezidentu Tomu Kentu, duos interviu Čekijos televizijai, dienraščiui "Hospodarske Noviny", savaitraščiui "Respekt".

Draudikai: gyvybės draudimo rinkai augti kliudo ir valdžios veiksmai

Gyventojų polinkis kaupti ateičiai bei pasitikėjimas gyvybės draudimu didėja, tačiau didelio gyvybės draudimo įmokų augimo šiemet nesitikima, praneša Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija (LGDĮA). Pasak šios asociacijos prezidento Artūro Bakšinsko, labiausiai tikėtina, kad bendra gyvybės draudimo įmokų suma Lietuvoje šiemet bus artima praėjusių metų rezultatui, kai rinka augo iki 246,7 mln. eurų. 
"Tikėtis didesnio augimo neleidžia objektyvios priežastys, kurias daugiausiai nulėmė valdžios veiksmai. 2016 m. pabaigoje žmonės buvo išsigandę ketinimų naikinti valstybės skatinimą gyvybės draudimui, todėl skubėjo savo ateičiai atsidėti daugiau - būtent tai lėmė pernai užfiksuotą rekordinį vienkartinių įmokų šuolį. Tai reiškia, kad daug sunerimusių žmonių savo ateičiai pernai atsidėjo "į priekį", - sakė A. Bakšinskas. 
Asociacija taip pat prognozuoja, kad vienkartinių gyvybės draudimo įmokų augimo tempą 2017-aisiais lėtins ir įvestos lubos gyventojų pajamų mokesčio (GPM) susigrąžinimui, kurios apribojo valstybės taikomą skatinimą taupyti ateičiai.
Pasak LGDĮA, vis daugiau Lietuvos žmonių supranta, kad "Sodros" pensijos užteks tik minimaliems poreikiams. Augančią Lietuvos gyventojų atsakomybę liudijantys ir naujausi Lietuvos banko duomenys: pernai naujų gyvybės draudimo sutarčių pensijai kaupti ir finansiniam saugumui užtikrinti sudaryta 40 proc. daugiau - iš viso apie 190 tūkst.
"Tai yra rodiklis, kuris patvirtina, kad Lietuvos gyventojai labai gerai suvokia savo asmeninę atsakomybę dėl ateities. Žmonių sąmoningumas savarankiškai rūpintis savo gerove didėja, tačiau labai svarbu, kad ir valstybė tai palaikytų bei skatintų", - teigė LGDĮA prezidentas A. Bakšinskas.
Apie būtinybę taupyti senatvei įspėjanti ir Europos Komisijos prognozė, kuri rodo, kad jau 2040 metais vieną pensininką Lietuvoje išlaikys kur kas mažiau dirbančių žmonių: uždirbančiųjų "Sodros" pensijas po dviejų dešimtmečių Lietuvoje bus perpus mažiau. Todėl iš valstybės gaunama pensija geriausiu atveju turėtų siekti 30-40 proc. asmens turėtų darbo pajamų.

Lietuva be vaikų globos namų: reikalinga požiūrio kaita ir šimtai globėjų

Lietuvoje užsibrėžtas tikslas 2020 metais nebeturėti vaikų globos namų yra realus, įsitikinęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. Nors šalyje kasmet be tėvų globos lieka apie 2 tūkstančius vaikų, pakeitus požiūrį į vaikų globą tiek valstybiniu, tiek savivaldos lygmeniu būtų galima užtikrinti vaikų gyvenimą panašesnėje į šeimą aplinkoje. 
"Per 27 laisvės metus nesugebėjome vaikų iškraustyti iš tų didelių institucijų, nors mokslas ir sveikata jau seniai šaukia, kad tai yra žalinga vieta būti mūsų vaikams. Tai yra ir socialinės, ir pilietinės mūsų visuomenės gėda. Tikslas yra akivaizdus ir ambicingas, kad 2020 metais nebūtų institucinių globos namų, t. y. didesnių nei bendruomeninių globos namų", - antradienį žurnalistams sakė L. Kukuraitis. 
Pasak ministro, siekiant deinstitucionalizuoti vaikų globą būtina skirti dėmesį keliems klausimams, tarp jų: globėjams ir bendruomeniniams globos namams. 
"Pirmoji kolona - globėjų instituto stiprinimas ir globėjų proveržis Lietuvoje. Skaičiuojame, kad reikia apie 750 globėjų šeimų, kad amortizuotų vaikų patekimą į vaikų globos įstaigas. Antroji kolona yra bendruomeniniai globos namai. Jie yra pereinamoji erdvė "išaugti" iš globos įstaigų. Tokių namų reikėtų iki 400, juose galėtų gyventi iki aštuonių vaikų su personalu", - kalbėjo ministras. 
Trečias svarbus klausimas, reformuojant šalies vaikų globos sistemą, yra bazinis paslaugų šeimai paketas savivaldybėse, seniūnijose. Pasak ministro, keliamas tikslas, kad kiekviena seniūnija turėtų vaikų dienos centrą. Tai esanti efektyvi priemonė, kuria ne tik padedama vaikams, bet ir pasiekiami tėvai, užmezgamas ryšys ir pradedamas darbas su šeimomis. Numatoma, kad į pagalbą šeimai galėtų įsitraukti ir bendruomenės. 
Planuojamos išplėstinės seniūnų sueigos, per kurias būtų skiriamos lėšos bendruomenėms stiprinti ir kartu bendruomenėms įsitraukti į pagalbą šeimoms, vaikams. Beje, šiemet toliau nuosekliai didinamas finansavimas bendruomenėms - tam skirta 2,63 mln. eurų. 
Ministras pripažino, kad vaikų globos namų pertvarka vertinama prieštaringai, ir tai turi keistis. 
"Stinga įžvalgos tiek nacionaliniu, tiek savivaldybių lygmeniu: atrodo, kad jeigu yra geros, renovuotos patalpos, tai yra geriausia, kas gali žmogui nutikti. Žiūrėdami į tas patalpas merai ir sako: ar kažkoks butas, globėjai gali būti geriau? Bet požiūrio kitimas turi būti esminis - vaiko poreikis ir teisė gyventi maksimaliai šeimai artimoje aplinkoje, pasitikint, kad yra piliečių, kurie gali auginti vaikus", - teigia ministras L. Kukuraitis.
Ministro teigimu, bus siekiama, kad kuo labiau stiprinti savivaldoje jau veikiančių struktūrų bendradarbiavimą. Dėl to su Švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministerijomis rengiamas tarpinstitucinės veiklos modelis, kuriuo būtų suderinta, kaip skirtingų sričių specialistai bendradarbiaus siekdami pagelbėti konkrečiam žmogui konkrečiose situacijose. Tam atsirastų tarpinstituciniai koordinatoriai.
Pertvarkant vaiko teisių apsaugos sistemą jau priimti Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimai, kurie nustato reikalavimus budinčiam globotojui, jo pareigas, teises ir veiklą, ir šios nuostatos įsigalios nuo 2018 m sausio 1 d. Bet jau dabar savivaldybės pačios jau pasirengusios tvarkas arba jas rengia, kaip organizuoti budinčių globėjų veiklą. 
Ministras L. Kukuraitis mano, kad svarbus žingsnis pertvarkant vaiko teisių apsaugą bus žengtas priėmus šiuo metu Seime svarstomas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas ir jas lydinčius teisės aktų projektus. Viena iš priemonių - vaiko teisių apsaugos sistemos centralizavimas. Planuojama stiprinti resursus, kad būtų užtikrinamas vaiko teisių specialistų darbas ir naktimis bei savaitgaliais. Svarbų darbą taip pat atliksiančios mobilios pagalbos šeimai komandos, kurios taip pat bus pavaldžios centrinei valdžiai. Jos intensyviai dirbtų su šeimomis, kurios išgyvena krizines situacijas arba iš kurių paimamas vaikas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pateiktais duomenimis, Lietuvoje be tėvų globos auga 9116 vaikų. Apie 60 proc. vaikų yra globojami šeimose, 35 proc. vaikų auga globos namuose (dabar tokių vaikų šalyje yra apie 3 tūkst., didžioji dauguma yra vyresni nei 10 metų), kiek mažiau nei 5 proc. auga šeimynose. Į vaikų globos namus kasdien patenka 3-4 vaikai, arba 1220 vaikų per metus. Šalyje yra apie šimtą globos namų, daugiau kaip pusė jų - savivaldybių vaikų globos namai. Vieno vaiko išlaikymas vaikų namuose per mėnesį kainuoja nuo 600 iki 1000 eurų. Savo ruožtu išmoka globojančiai šeimai kas mėnesį siekia apie 300 eurų: 152 eurai skiriami globėjui, 152 eurai - vaikui.

Pekino Uždraustojo miesto muziejininkus domina galimybė užmegzti ryšius su Lietuvos muziejais

Vilniuje, Kernavėje ir Trakuose balandžio 21-22 dienomis lankysis didžiausio pasaulyje Pekino Uždraustojo miesto muziejaus delegacija. Muziejaus direktorius dr. Šan Dzisiangas kartu su muziejininkais apžiūrės UNESCO saugomą Vilniaus senamiestį, susitiks su Kultūros ministerijos atstovais, Senamiesčio atnaujinimo agentūra, Lietuvos valdovų rūmų, Lietuvos nacionalinio muziejaus, Lietuvos dailės muziejaus, Prano Gudyno restauravimo centro vadovais. Programoje taip pat suplanuota kelionė į Trakų istorijos muziejų ir Kernavės kultūrinį rezervatą.
Pasak Lietuvos kultūros atašė Kinijoje Agnės Biliūnaitės, Uždraustojo miesto muziejininkus domina galimybė užmegzti tiesioginius ryšius su Lietuvos muziejais, susipažinti su pasaulio paveldo objektais, esančiais Lietuvoje, keistis restauravimo, konservavimo specialistų patirtimi, istorinių pastatų ir kultūros paveldo vadybos praktika, aptarti galimybes toliau aktyviai bendradarbiauti keičiantis specialistais, gerąja patirtimi, parodomis ir knygomis.
Uždraustojo miesto muziejaus delegacijos vizitą Lietuvoje rengia Lietuvos kultūros atašė Kinijoje ir Lietuvos kultūros institutas.
Nacionalinis Pekino Uždraustojo miesto muziejus buvo įkurtas 1925 m. Mingų ir Cingų dinastijų rūmuose pačioje Pekino miesto širdyje. Tai didžiausias pasaulyje ir geriausiai išlikęs medinių rūmų kompleksas. 1987 m. muziejui buvo suteiktas UNESCO pasaulio paveldo objekto statusas. Muziejaus veikla apima ne tik imperatoriškųjų rūmų bei Mingų-Cingų dinastijų kultūrinio paveldo išsaugojimą ir vadybą, bet taip pat kultūrinių ir istorinių objektų kolekcijos kaupimą, nacionalinių ir užsienio šalių muziejų parodų organizavimą, istorinių artefaktų tyrimus. Muziejuje yra sukaupta beveik 2 milijonų kultūros paveldo objektų kolekcija, kuri sudaro 42 proc. visų Kinijos muziejų turimų eksponatų. Per metus Uždraustojo miesto muziejų aplanko apie 15 milijonų lankytojų.
Muziejaus direktorius dr. Šan Dzisiangas yra įgijęs inžinieriaus bei urbanistinio planavimo ir dizaino daktaro laipsnį Tsinghua universiteto Architektūros mokykloje. 1980-1984 m. jis studijavo istorinių miestų ir kultūros paveldo konservavimą Japonijoje. Grįžęs į Kiniją dirbo Pekino savivaldybės kultūros paveldo administracijos direktoriumi, Pekino savivaldybės urbanistinio planavimo komiteto direktoriumi, buvo Nacionalinės kultūros paveldo administracijos generalinis direktorius. Uždraustojo miesto muziejui jis vadovauja nuo 2012 m. Dr. Šan Dzisiangas yra Kinijos kultūros paveldo asociacijos prezidentas, Kinijos architektų asociacijos vicepirmininkas, dirba Tsinghua ir Pekino universitetuose. 2005 m. Amerikos planavimo asociacija jam skyrė Tarptautinės lyderystės apdovanojimą. 2014 m. jis buvo apdovanotas "Forbes" prizu, kurį skyrė Tarptautinis istorinių ir kultūros objektų konservavimo institutas. Dr. Šan Dzisiangas yra publikavęs per dešimtį monografijų "Kultūros paveldas: mintys ir praktika", daugiau nei šimtą akademinių tekstų.

Lietuvos istorijos akcentai

Lietuva balandžio 19-ąją:
1389 m. popiežius Urbonas VI pripažino, kad Lietuvos krikštas yra teisėtas ir tikras.
1740 m. Vilniuje pasirodė pirmasis lenkų laikraščio "Kurjer Litewski" numeris.
1812 m. Vilniaus universiteto botanikos sodą aplankė Rusijos caras Aleksandras I.
1925 m. Prezidentas Aleksandras Stulginskis davė skauto priesaiką ir pavedė Skautų sąjungą globoti Švietimo ministerijai.
1991 m. SSRS desantininkai užpuolė Medininkų pasienio apsaugos ir muitinės postą.
1999 m. Prezidentas Valdas Adamkus pareiškė nepasitikėjimą Ministrui Pirmininkui Gediminui Vagnoriui.
2001 m. Lietuvos banko valdyba išdavė leidimą Estijos bankui "Hansapank" įsigyti ir valdyti daugiau kaip du trečdalius Lietuvos taupomojo banko akcijų.
2002 m. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių Širdies klinikose atlikta 15 000-oji atviros širdies operacija.
2008 m. eidama 104-uosius metus Vilniuje mirė žymi kanklių muzikos puoselėtoja, Lietuvos šaulių sąjungos garbės narė Ona Mikulskienė-Mozoliauskaitė.
2014 m. eidamas 89-uosius metus mirė tapytojas Vladimiras Karatajus.

Lietuvos karo akademijoje pagerbtas vyr. ltn. N. Valterio atminimas

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje antradienį rytinės rikiuotės metu paminėtos absolvento vyresniojo leitenanto Normundo Valterio 21-osios žūties metinės. Prie paminklinio akmens kariūnai padėjo gėlių, akademijos bendruomenė tylos minute pagerbė vyr. ltn. N. Valterį ir prisiminė atsakingą, jautrų ir kūrybingą karį.
N. Valteris žuvo 1996 m. balandžio 17 d., vykdydamas užduotį tarptautinėje taikos operacijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje. Visureigis, kuriuo važiavo keturi Lietuvos ir Danijos kariai, šiaurės Bosnijos kalnų kelyje užvažiavo ant prieštankinės minos. Per sprogimą žuvo N. Valteris ir vienas Danijos karys.
N. Valteris buvo vienas pirmųjų Lietuvos karo akademiją baigusių šalies karininkų, jis ėjo 24-uosius metus.
Po mirties N. Valteris už pasiaukojimą ir narsą vykdant NATO taikos įgyvendinimo misiją Bosnijoje ir Hercegovinoje jis buvo apdovanotas Vyčio Kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinu ir NATO medaliu už tarnybą. N. Valteris palaidotas Ginkūnų kapinėse Šiauliuose.
Lietuvos karo akademijos muziejuje yra eksponuojama istorinė medžiaga apie N. Valterį, jo paties ir jo tarnybos draugų nuotraukos, laiškai iš misijos, adresuoti Lietuvos karo akademijos tuometiniam prorektoriui. Lietuvos karo akademijos mokymo korpuse yra informacinis stendas, skirtas N. Valteriui. Tarnybos draugų iniciatyva vyr. ltn. N. Valteriui atidengtas paminklinis akmuo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kieme.

Mokyklos gali pretenduoti į paramą veiklos tobulinimui

Mokyklos gali pretenduoti į paramą savo veiklos tobulinimui. Jos galimybes numatė Švietimo ir mokslo ministerija. 
Mokyklų komandos kviečiamos teikti paraiškas ir gauti finansinę paramą savo idėjoms įgyvendinti. Komandą turėtų sudaryti bent dvi skirtingų pasiekimų mokyklos, kad kolegos galėtų perimti gerąją patirtį. Komandas formuos pačios mokyklos, padedamos savivaldybių, - rekomenduojama atsižvelgti į mokinių pasiekimus, emocinį klimatą mokyklose, socialinį mokyklos kontekstą, teigiama pranešime spaudai.
Mokyklos gali pretenduoti į trijų kategorijų paramą. Vienas jų skirtas naujiems ugdymo organizavimo modeliams: aktyviems mokymo metodams, į praktiką orientuotai mokinių veiklai, įvairesnėms formoms, mokymuisi tik kabinetuose ir ne tik tradicines 45 minutes. Mokyklos skatinamos aktyviau vertinti individualią mokinio pažangą, atsižvelgti į kiekvieno vaiko gebėjimus, teikti mokymosi pagalbą mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų.
Taip pat numatoma skirti paramą virtualioms ugdymosi aplinkoms. Šios investicijos mokykloms suteiks galimybę plačiau panaudoti skaitmenines mokymo priemones - elektronines užduotis, ugdymui skirtas interneto svetaines, vaizdo medžiagą, stiprinti pedagogų kompetencijas taikyti IT ugdyme.
Projekte numatyta remti ir priemones bendruomenei telkti siekiant geresnės ugdymo kokybės. Mokyklos gerins mikroklimatą, skatins savanorišką veiklą, aktyviau įtrauks tėvus ir mokinius į mokyklos veiklą ir savivaldą, bendradarbiaus su vietos bendruomene ir kitomis įstaigomis.
Paraiškas galima teikti nuo balandžio 18 d. iki birželio 19 d. 
Mokyklų veiklos tobulinimo projektams įgyvendinti numatyta skirti 7,8 mln. eurų ES struktūrinių fondų 2014-2020 m. paramos lėšų.

Sveikatos apsaugos ministerija susirūpinusi dėl psichotropinių vaistų vartojimo mastų

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) kelia nerimą tyrimų duomenys, rodantys, kad Lietuvoje pasitaiko nemažai atvejų, kuomet nepagrįstai skiriama ir pernelyg daug vartojama psichotropinių vaistų. 
Ministerija ragina gydytojus skiriant psichotropinius vaistus atsakingiau vertinti galimą vaistų naudą ir riziką, o kylant abejonėms, pasikonsultuoti su psichikos sveikatos specialistais.
2015 m. atlikta analizė apie benzodiazepinų suvartojimą Baltijos šalyse ir Norvegijoje bei Švedijoje parodė, kad Lietuvoje benzodiazepinų vartojama 3 kartus daugiau nei Latvijoje, Estijoje, Švedijoje ir Norvegijoje. Tokios tendencijos kelia didelį susirūpinimą, nes žinoma, kad per didelis šios vaistų grupės vartojimas gali sukelti priklausomybę, nerimastingumą, susijaudinimą, irzlumą, agresyvumą, didina tikimybę nukristi ir patirti kaulų lūžius, didina autoavarijų tikimybę, blogina kognityvines funkcijas, didina Alzhaimerio ligos ir vėžio riziką, teigiama pranešime spaudai.
Tai patvirtina ir Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos atliktas 2015-2016 m. pacientams išrašytų 13 pavadinimų psichotropinių vaistinių preparatų skyrimo teisėtumo tyrimas. Šis tyrimas 2016 m. pabaigoje ir šių metų pradžioje atliktas vadovaujantis Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) ir policijos komisariato pateikta informacija.
Akreditavimo tarnyba nustatė, kad gydytojai minėtu laikotarpiu išrašydavo psichotropinius vaistinius preparatus, objektyviai neįvertinę pacientų bendros bei psichikos sveikatos būklės arba net asmenims, kurie niekada nesilankė toje gydymo įstaigoje. 
Taip pat nustatyta, kad kai kuriems pacientams buvo išrašyti psichotropiniai vaistiniai preparatai, nors pacientų vizitai pas juos išrašiusį gydytoją įstaigoje nebuvo registruoti ir sveikatos istorijos nebuvo pildomos arba vaistų būdavo išrašoma 2-3 kartus daugiau, nei užfiksuota sveikatos istorijoje. Pasitaikė ir atvejų, kad gydytojai psichotropinius vaistinius preparatus išrašydavo savo giminaičiams, ir vienu kartu jiems išrašytas psichotropinių vaistinių preparatų kiekis viršijo leistiną kiekį ne ilgesniam kaip 30 dienų gydymo kursui, t. y. 60 tablečių. Nustatyta ir kitų pažeidimų.
"Tad dar kartą gydytojams norime priminti, kad gydytojai neturėtų skatinti pacientų vartoti ar net piktnaudžiauti psichotropiniais vaistais, nepagrįstai skirdami tokius preparatus. Primename, kad gydytojai asmeniškai atsako už išrašytus ir parašu bei asmeniniu spaudu patvirtintus 1 formos receptus, kuriais skiriami šie vaistiniai preparatai", - teigė sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė.

Spalvos raida Lietuvos fotografijoje

Nuo balandžio 20 d. Fotografijos muziejuje veiks paroda "Spalva Lietuvos fotografijoje". Parodą lydės susitikimai su menininkais, kūrybinės dirbtuvės.
Kai kalbama apie XX a. meninę Lietuvos fotografiją, mintyse pirmiausia iškyla nespalvoti fotografijų lakštai. Kone iki pat praėjusio amžiaus pabaigos spalvotoji fotografija buvo laikyta ne tokia vertinga kaip nespalvotoji, vyravo nuomonė, kad spalvoti vaizdai tinka tiktai reklamoms ir miestų albumams, bet ne menui. 
Tačiau peržiūrint fotografinį Lietuvos palikimą matyti, kad jau nuo XIX a. antrosios pusės, dar iki spalvotosios fotografijos išradimo, fotografai ieškojo būdų spalvai perteikti - vieni siekė kiek įmanoma realesnio vaizdo, norėdami įtikti užsakovui, kiti taip reiškė menines idėjas.
Šioje parodoje mėginama apžvelgti, kokiais būdais ir kokiais tikslais spalva buvo naudojama Lietuvos fotografijoje nuo XIX a. antrosios pusės iki pat XX a. pabaigos. Eksponuojami ankstyvieji spalvinti, tonuoti atvirukai ir fotografijos, spalvotosios fotografijos Lietuvoje pradininkų ir eksperimentuotojų darbai, pokario spaudoje publikuotų spalvotųjų fotografijų pavyzdžiai, XX a. antrosios pusės meninės spalvotosios fotografijos ir 9-10 dešimtmečių fotografų eksperimentai, kai, pasitelkus įvairius cheminius procesus ir kūrybiškumą, vėl imama spalvinti, tonuoti, apipiešti nespalvotas fotografijas, kai spalva tampa papildoma raiškos priemone ne realistiniam vaizdui perteikti, o tikrovei perkurti, sąmoningai naujai prasmei sukurti.
Parodoje eksponuojami darbai iš Fotografijos muziejaus, Lietuvos fotomenininkų sąjungos fondų, Lietuvos centrinio valstybės archyvo fotodokumentų skyriaus, Lietuvos nacionalinio muziejaus, Valentino Gylio šeimos kolekcijos ir asmeninių menininkų archyvų.

Lietuvos kariai Viduržemio jūroje dalyvavo pabėgėlių gelbėjimo operacijoje

Balandžio 15 d. Viduržemio jūroje prie Libijos krantų Vokietijos karinis laivas „FGS Rhein“, kuriame tarnauja Lietuvos kariuomenės laivų apžiūros grupė, dalyvavo daugiau nei 14 valandų trukusioje gelbėjimo operacijoje. Jos metu iš skęstančių karo pabėgėlių laivų į Vokietijos karo laivą „FGS Rhein“ buvo perkelta apie 1100 pabėgėlių.

Lietuvos kariai surinko įkalčius, kurie pravers tyrimui, siekiant identifikuoti ir suardyti pabėgėlių gabenimu užsiimančių organizacijų tinklus, taip pat saugiai perkėlę skendusius asmenis,  sunaikino nelegaliam žmonių gabenimui skirtus keturis plaustus ir tris pripučiamas valtis, susprogdino vieną medinį laivą.

Nuo šių metų kovo mėnesio operacijoje dalyvaujanti pirmoji 12 Lietuvos karių grupė operacijas vykdo iš Vokietijos karinio laivyno laivo „FGS Rhein“. Pagrindinės šios grupės užduotys – laivų, sukeliančių įtarimą dėl nelegalaus ginklų ar migrantų gabenimo identifikavimas, apklausa, stabdymas, apžiūra ir įtartinų asmenų bei jų plaukiojimo priemonių sulaikymas. Planuojama, kad antroji grupė pakeisti pirmosios į operacijos rajoną išvyks po dviejų-trijų mėnesių.

FOTOGRAFIJOS MUZIEJUJE – XX-oji LIETUVOS MUZIEJININKŲ KONFERENCIJA

2017 m. balandžio 20–21 d. Fotografijos muziejuje Šiauliuose vyks Lietuvos muziejų asociacijos (toliau – LMA) Rinkinių mokslinio tyrimo sekcijos XX mokslinė-praktinė konferencija ,,Fotografija Lietuvos muziejuose“.

Jubiliejinėje konferencijoje dalyvaus 23 pranešėjai iš įvairių Lietuvos muziejų, mokslo ir kultūros institucijų: dr. Margarita Matulytė (Lietuvos dailės muziejus), Dainius Junevičius (Lietuvos kultūros tyrimų institutas), Jovita Vilimaitienė (Šiaulių „Aušros“ muziejus), Gintas Kavoliūnas (Vilniaus dizaino kolegija, VŠĮ Atvirosios fotografijos dirbtuvės), Aidas Kulbokas (Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus), Romaldas Adomavičius (Lietuvos jūrų muziejus), Jolanta Klietkutė (Kretingos muziejus), Danutė Gruzdienė (Nacionalinis M. K. Čiurlionio muziejus), Vilma Valiukonienė (Lietuvos švietimo istorijos muziejus), dr. Zita Pikelytė (Panevėžio kraštotyros muziejus), Žydrė Petrauskaitė (Lietuvos dailės muziejus), Ieva Meilutė-Svinkūnienė (Vito Luckaus fotografijos centras), Vilija Ulinskytė-Balzienė (Fotografijos muziejus), Karina Simonson (Lietuvos kultūros tyrimų institutas, Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus), Vaida Sirvydaitė-Rakutienė (Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus), dr. Ernestas Vasiliauskas (Klaipėdos universitetas), Vytautas Ramanauskas (Mažeikių muziejus), Snieguolė Kubiliūtė (Biržų krašto muziejus „Sėla“), Marijona Mieliauskienė (Rokiškio krašto muziejus), Dalia Kiukienė (Rokiškio krašto muziejus), Arvydas Jakštas (Lietuvos sporto muziejus), Marina Petrauskienė (Žemaičių muziejus „Alka“), Donata Jutkienė (Kupiškio etnografijos muziejus).

Visi pranešimai bus publikuoti tęstiniame LMA leidinyje ,,Lietuvos muziejų rinkiniai Nr. 16.,,Fotografija Lietuvos muziejuose“. Konferenciją organizuoja Lietuvos muziejų asociacija ir Fotografijos muziejus. Renginį remia Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros taryba.

Konferencijos dalyviai susipažins su Fotografijos muziejumi, jo veikla, eksponatų saugyklomis, rengiama nuolatine ekspoziciją, apžiūrės parodą „Spalva Lietuvos fotografijoje“, aplankys Chaimo Frenkelio viloje įsikūrusį Restauravimo centrą, šiuo metu eksponuojamą tarptautinę parodą „Nepriklausomų valstybių – Lietuvos ir Latvijos – kūrėjai Mintaujos gimnazijoje“.

LMA Rinkinių mokslinio tyrimo sekcija nuo 1998 m. kasmet vis kitame Lietuvos muziejuje organizuoja konferencijas, skirtas muziejininkystės aktualijoms aptarti. Šios konferencijos – galimybė Lietuvos muziejininkams skelbti mokslinius tyrinėjimus, kurie yra sudėtinė muziejinio darbo dalis. Taip aktualizuojamas muziejinis paveldas, jo kokybiško išsaugojimo ir reprezentacijos galimybės.

Pasaulio lietuvių menas: nuo atminties saugotojų iki svečiašalių

Vytauto Kasiulio dailės muziejuje rengiama Lietuvos išeivijos dailės fondo ir VšĮ "Lewben Art Foundation" organizuojama paroda "Nuo realizmo iki objekto. Pasaulio lietuvių menas Lietuvos išeivijos dailės fondo kolekcijoje". 
Ši paroda - tai praėjusiais metais Mykolo Žilinsko dailės galerijoje Kaune surengtos parodos "Nuo realizmo iki objekto" tęsinys, šį kartą pristatomas Vilniuje. Abi parodos ir vos prieš kelis mėnesius išleistas albumas "Peradresuota 1. Lietuvių ir litvakų tapyba Lietuvos išeivijos dailės fondo kolekcijoje" žymi penkerių metų Lietuvos išeivijos dailės fondo sukaktį. 
Balandžio 20 d., ketvirtadienį, atidaromoje parodoje pristatomi net 25 Lietuvos išeivijos menininkai ir jų darbai nuo XX a. pradžios iki šių dienų. 
Kuratorė dr. Rasa Andriušytė-Žukienė parodą padalijo į tris temines menininkų grupes. Tai vadinamieji "Atminties saugotojai", tarp kurių - Vytauto Kasiulio, Algimanto Kezio, Česlovo Janušo, Kazio Daugėlos ir Antano Rūkštelės darbai, "Modernizmo pakeleiviai", apimantys Adomo Galdiko, Prano Gailiaus, Viktoro Petravičiaus, Elenos Urbaitytės-Urbaitis, Adolfo Valeškos, Viktoro Vizgirdos, Kęstučio Zapkaus, Vladislovo Žiliaus ir Kazimiero Žoromskio kūrinius, ir galiausiai - "Svečiašaliai", tarp kurių - Aido Bareikio, Ray Bartkaus, Stasio Eidrigevičiaus, Vytenio Jankūno, Rūtos Jusionytės, Žilvino Kempino, Ievos Martinaitytės-Mediodios ir kitų menininkų darbai. 
Parodoje pristatomas platus lietuvių menininkų kūrybos spektras nuo realizmo iki abstrakcijos ir šiuolaikinės dailės objektų. 

Etninės kultūros vakare - paskaita apie šventadienines prijuostes ir apžadų prijuostėles

Smalsumas ir noras pažinti - tai viskas, ko reikia, kad mėgstama veikla įtrauktų. Tekstilininkė, menotyrininkė dr. Miglė Lebednykaitė aplankė nemažai šalių, varstė daugelio muziejų duris ir iki šiol tyrinėja vertingas prijuosčių kolekcijas. 
"Didžiausią Sūduvos krašto prijuosčių kolekciją savo laiku buvo sukaupęs prezidentas Kazys Grinius ir jo žmona Joana Pavalkytė-Griniuvienė. Būtent jų surinktos prijuostės sudarė didžiąją dalį eksponatų 1927 m. Kaune surengtoje prijuosčių parodoje", - sako M. Lebednykaitė, trečiadienį Lietuvos nacionaliniame muziejuje skaitysianti paskaitą apie šventadienines prijuostes ir apžadų prijuostėles.
Anot M. Lebednykaitės, visuomenės susidomėjimas lietuvių liaudies meno paveldu pradėjo augti dar tuomet, kai Lietuva buvo Rusijos imperijos sudėtyje - XIX a. antroje pusėje. To meto šviesuomenė tyrinėjo etnografinius dirbinius, kaupė ir sudarinėjo rinkinius, rengė įvairias parodas. Lietuvoje iki Pirmojo pasaulinio karo tradicinių kaimo meistrų dirbinių rinkimu, parodų organizavimu daugiausia rūpinosi 1907 m. įsteigtos visuomeninės organizacijos - Lietuvių mokslo draugija ir Lietuvių dailės draugija. Menotyrininkė pasakoja, kad didžiulis inteligentijos susidomėjimas prijuostėmis pavertė jas meno objektais, kurie buvo prilyginami profesionaliajai dailei. Šviesuomenė lankydavosi parodose Vilniuje, Kaune, Sankt Peterburge ir ten įsigydavo liaudiškų audinių eksponatų, kuriais papildydavo savo kolekcijas. Pradėtų kaupti kolekcijų likimai įvairūs: vieni rinkiniai buvo išblaškyti politinių suiručių metais, kiti keliavo per muziejus.
"Paskaitos metu pristatysiu ir Lietuvos nacionalinio muziejaus fonduose esančią prijuosčių kolekciją, kurią muziejus perėmė iš Lietuvių mokslo draugijos. Minėtame rinkinyje yra prijuosčių, kurios buvo eksponuojamos 1900 m. pasaulinėje parodoje Paryžiuje, Trokadero etnografijos muziejuje. Pavyzdžiui, suvalkietiška prijuostė, puošta lelijų žiedais. Jos stilizuotas augalinis raštas iškaišytas kaišymo technika, o tai yra pati sunkiausia iš visų Lietuvos etnografiniuose regionuose naudojamų technikų", - pasakoja menotyrininkė.
Pasak M. Lebednykaitės, tautiniu paveldu ir jo sklaida ypač pradėta rūpintis tarpukario Lietuvoje. Tuomet kultūros ir visuomenės veikėjai jau buvo sukaupę nemenkas asmenines liaudies meno kolekcijas.
"1927 m. Kaune buvo surengta lietuviškų prijuosčių paroda. Ją vertinčiau kaip vieną reikšmingiausių prijuosčių parodų tarpukaryje. Prijuosčių parodos sėkmė prisidėjo ir prie tarptautinės Lietuvos reprezentacijos", - teigia menotyrininkė. 
Pasak Lietuvos nacionalinio muziejaus pranešimo, antroje vakaro dalyje M. Lebednykaitė supažindins su XIX a. pabaigoje - XX a. pietryčių Lietuvoje paplitusia tradicija ant sakralinių paminklų (kryžių) rišti apžadų prijuostėles. Ši liaudiškojo pamaldumo praktika iki šių dienų yra išlikusi pietryčių Dzūkijoje, Varėnos rajono kaimuose (Akmens, Marcinkonių, Zervynų, Žiūrų ir kt.). 
Apžadų prijuostėlių tyrimai menotyrininkę nuvedė ne tik į kaimyninę Baltarusiją, bet ir į tolimąją Japoniją, kurioje net ir šiandien apžadų prijuostėlėmis šventyklose puošiamos bodhisatvos Džidzo skulptūrėlės.
"Apžadų prijuostės buvo rišamos ant kryžių prašant Dievo malonės ar norint už ją padėkoti. Mūsų krašte ši tradicija labiausiai įsitvirtino Dzūkijoje, taip pat ir visai netoli esančioje šalyje - Baltarusijoje. Visgi tradicija aprišti sakralų objektą prijuostėlėmis yra ir daug labiau nuo Lietuvos nutolusiose šalyse, pavyzdžiui, Japonijoje. Ką tik iš ten grįžau. Rinkau medžiagą apie šią paprotinę tradiciją, domėjausi, kaip ir kokias prijuostėles ant sakralių objektų riša japonai", - sako apžadų prijuostėlių tradiciją svetur ir mūsų krašte pristatysianti menotyrininkė.
Anot M. Lebednykaitės, apžadų prijuostes galima būtų prilyginti votams (medalikėliams bei iš įvairaus metalo gaminamiems širdelių, besimeldžiančių žmonių figūrėlių, akių, rankyčių ar kojyčių atvaizdams), kurie yra tikinčiųjų paaukoti kaip padėkos ženklai. 
"Apžadų prijuostėlės susijusios su dieviškųjų jėgų pagalbos ir globos prašymu, su maldavimu, norų išpildymu. Tai savotiška auka ar pasižadėjimas, kuris įpareigodavo žmogų atlikti kokį nors darbą, jei jo prašymas bus išpildytas", - sako menotyrininkė.
Kodėl lietuviška prijuostė sulaukė tiek dėmesio? Kaip prijuostės tapo kolekcionavimo objektu? Kokie archetipiniai pradai slypi apžadų prijuostėlėse? Apie visa tai M. Lebednykaitė žada papasakoti trečiadienį Lietuvos nacionaliniame muziejuje vyksiančiame Etninės kultūros vakare.

Seimas atleido G. Kryževičių iš Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų

Seimas, vadovaudamasis Konstitucija ir atsižvelgdamas į Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės dekretą, nutarė nuo balandžio 27 d. atleisti Gintarą Kryževičių iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų dėl jo skyrimo į kitas pareigas.
Po slapto balsavimo už tai numatantį Seimo nutarimą balsavo 94 Seimo nariai, prieš - 12, susilaikė 4 parlamentarai. 
Pasak Prezidentės vyriausiosios patarėjos Rasos Svetikaitės, G. Kryževičius šių metų kovo 27 dienos Atrankos komisijos sprendimu vienbalsiai buvo pripažintas tinkamiausiu pretendentu į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo ir šio teismo pirmininko pareigas. "Tokiam sprendimui vienbalsį palaikymą išreiškė Teisėjų taryba", - teigė šalies vadovės patarėja.

JAV "armada" tolsta nuo Šiaurės Korėjos

Paaiškėjo, kad JAV lėktuvnešis ir kiti karo laivai neplaukė Šiaurės Korėjos link, bet pasuko priešinga kryptimi, praneša BBC. 
JAV karinis jūrų laivynas balandžio 8 dieną informavo, kad lėktuvnešio "Carl Vinson" smogiamoji grupė pajudėjo Korėjos pusiasalio link. To esą imtasi kaip atgrasomosios priemonės. 
Praėjusią savaitę ir JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) pareiškė, kad pusiasalio link buvo pasiųsta "armada". 

Tačiau minėtoji laivų grupė, savaitgalį Sundos sąsiauriu judėjusi Indijos vandenyno link, iš tiesų tolo nuo Šiaurės Korėjos. 
Dabar JAV tvirtina, kad jos laivų grupė pirmiausia turėjo užbaigti mokymus su Australija. Vykdydama nurodymus, smogiamoji grupė šiuo metu "juda į vakarinę Ramiojo vandenyno dalį", antradienį pranešė JAV ginkluotųjų pajėgų Ramiajame vandenyne vadovybė. 
Pasak BBC korespondento Seule Stiveno Evanso (Stephen Evans), lieka neaišku, ar tai, kad JAV kariniai laivai taip ir nepasiekė Korėjos pusiasalio, buvo sąmoninga apgaulė, kuria galbūt siekta pagąsdinti Šiaurės Korėjos lyderį Kim Čen Uną (Kim Jong-un), planų pasikeitimas ar paprasčiausias nesusipratimas.

TVF prognozės: Venesueloje infliacija kitąmet sieks 2000 proc.

Infliacijos lygis Venesueloje 2018 metais viršys 2000 proc. ribą, teigiama Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pasaulio ekonomikos plėtros prognozėje.
Fondo analitikų nuomone, ekonominės recesijos Venesueloje procesas pakurstys infliacijos augimą šiais metais iki 720 proc., o 2018 metais - iki 2068 proc.
Kaip pažymi kanalas NTN24, tokios prognozės paremtos gana apčiuopiamais pažeidimais ekonominėje politikoje, mokestiniu deficitu, rimtais importo apribojimais. 

Tomsko srityje sudegė seniausia Rusijoje medinė katalikų bažnyčia

Naktį į trečiadienį Tomsko srities Belostoko kaime sudegė praėjusio amžiaus pradžios medinė bažnyčia. Tai žurnalistams pranešė vietos valdžios atstovas Jurijus Sevostjanovas.
"Ji visiškai sudegė. Tai buvo veikianti 1908 metais statyta katalikų bažnyčia", - sakė jis.
"Ją pastatė į Vakarų Sibirą persikėlę lenkai. Sovietmečiu bažnyčia tapo sandėliu, vėliau joje veikė klubas. Praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje bažnyčia buvo perkelta į naują, aukštesnę vietą, restauruota, pašventinta", - pridūrė J. Sevostjanovas.
Pasak Tomsko memorialinio politinių represijų istorijos muziejaus vedėjo Vasilijaus Chanevičiaus, sudegusi bažnyčia buvo seniausia šalyje ir viena iš dviejų, išlikusių iki mūsų dienų, prieš revoliuciją statytų medinių katalikų šventyklų. Kita tokia bažnyčia yra Irkutsko srities Veršinos kaime.

JAV peržiūrės darbo vizų išdavimo užsieniečiams programą

JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) pasirašė įsaką dėl laikinųjų darbo vizų paskirstymo programos, naudojamos samdant į darbą aukštos kvalifikacijos užsieniečius, informuoja BBC.
D. Trampas pasirašė įsaką, žinomą kaip "Pirk prekę amerikietišką ir samdyk amerikietį", savo vizito į gamyklą Viskonsino valstijoje metu.
Per savo rinkimų kampaniją "Amerika - visų pirma" D. Trampas žadėjo visiškai nutraukti laikinosios darbo vizos "H-1B" išdavimo programą.
D. Trampas įgaliojo vidaus reikalų, teisingumo ir nacionalinio saugumo departamentus teikti pasiūlymus dėl programos, leidžiančios JAV darbdaviams samdyti darbuotojus iš užsienio, pakeitimo.
"Tokiomis priemonėmis mes siunčiame galingą signalą visam pasauliui, kad ginsime savo darbuotojus, ginsime savo darbo vietas ir galiausiai iškelsime Ameriką į pirmąją vietą", - pareiškė D. Trampas.

JT skambina pavojaus varpais: Mosule gresia humanitarinė katastrofa

Šiaurės Irako Mosulo mieste, Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, gresia didžiausia humanitarinė katastrofa nuo mūšių tarp vyriausybinių pajėgų ir „Islamo valstybės" (IS) džihadistų pradžios, praneša agentūra „Reuters".
Pasak JT, IS rankose esančiame Mosulo senamiestyje yra apie 400 000 civilių. Žmonėms apsiausties žiede aplink senąjį miesto centrą gresia būti atkirstiems nuo aprūpinimo vandeniu ir maisto produktais, sakė JT įgaliotinė humanitarinei paramai Irake Liza Grande (Lise Grande). Žmonėms esą kyla didžiulė rizika. 
Dar 500 000 civilių yra kituose IS kontroliuojamuose rajonuose. „Šeimos pasakoja mums, kad į jas šaudoma, jei jos mėgina bėgti", - kalbėjo JT atstovė. Tie, kuriems vis dėlto pavyko ištrūkti iš apsiausties žiedo, sakė, kad beveik nėra ko valgyti.
IS Mosulą užėmė 2014 metų viduryje. Irako pajėgoms nuo JAV remiamos operacijos pradžios spalį pavyko atsikovoti didelę dalį miesto, be kita ko - visus kvartalus į rytus nuo Tigro upės. IS džihadistai, vyriausybės duomenimis, visomis įmanomomis priemonėmis mėgina stabdyti kareivius. Be kita ko, jie naudoja civilius kaip gyvuosius skydus. Dabar dalinių tikslas yra Didžioji al Nurio mečetė, kurioje IS vadeiva Abu Bakris al Bagdadis (Abu Bakr al-Baghdadi) prieš trejus metus paskelbė kalifatą.

Premjeras: sutarimas su Ryga ir Talinu dėl sinchronizacijos - "artimiausiais mėnesiais"

Lietuva, Latvijos ir Estija "artimiausiais mėnesiais" ketina priimti politinį sprendimą dėl Baltijos valstybių sinchronizacijos su Vakarų Europos elektros tinklais, sako Premjeras Saulius Skvernelis.
Tai S. Skvernelis pranešė, pristatydamas Vyriausybės veiklos 2016 metais ataskaitą.
"Su Estijos ir Latvijos atstovais sutarta jau artimiausiais mėnesiais priimti principinį politinį sprendimą dėl Baltijos šalių sinchronizacijos su Europos tinklais scenarijaus", - teigė S. Skvernelis.
Praėjusią savaitę Baltijos energijos rinkos jungčių plano (BEMIP) grupė sutarė, kad sinchronizacija turėtų vykti per Lenkiją su Vakarų Europos elektros tinklu, o ne per Suomiją su Skandinavijos sistema. Sinchronizaciją tikimasi įgyvendinti iki 2025 m.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi balandžio 19-osios įvykiuai pasaulio istorijoje:
1588 m. mirė vienas žymiausių XVI amžiaus Venecijos tapybos mokyklos atstovų tapytojas Paolas Veronezė (Paolo Veronese).
1684 m. mirė Anglijos teologas ir kolonistas Rodžeris Viljamsas (Roger Williams). 
1689 m. mirė Švedijos karalienė Kristina (Christina). 1654 metais ji atsisakė sosto, nes pažeisdama Švedijos įstatymus perėjo į Romos katalikų tikėjimą.
1824 m. Graikijoje nuo karštinės mirė anglų poetas lordas Baironas (Byron). 
1839 m. pasirašyta Londono sutartis, kuria visos Europos šalys pripažino Belgijos Karalystę.
1881 m. mirė Didžiosios Britanijos valstybės veikėjas ir dukart ministras pirmininkas Bendžaminas Dizraelis (Benjamin Disraeli).
1882 m. mirė anglų gamtininkas Čarlzas Darvinas (Charles Darwin), parašęs veikalą "Rūšių atsiradimas natūraliosios atrankos būdu". Taip jis padėjo organizmų evoliucijos teorijos pagrindus.
1906 m. Paryžiuje tragiškai žuvo prancūzų chemikas ir fizikas Pjeras Kiuri (Pierre Curie). Kartu su žmona Marija (Marie) jis tyrė magnetizmą ir radioaktyvumą.
1933 m. JAV prezidentas Franklinas D. Ruzveltas (Franklin D. Roosevelt) pasirašė deklaraciją, kuria valiutai padengti atsisakyta aukso standarto.
1943 m. Varšuvos gete prasidėjo nesėkmingas žydų sukilimas prieš nacius.
1951 m. Londone įvyko pirmasis grožio konkursas "Mis pasaulis", kurį laimėjo "Mis Švedija".
1960 m. per studentų sukilimą nuverstas Pietų Korėjos prezidentas.
1967 m. mirė Vakarų Vokietijos valstybės veikėjas ir Vyriausybės vadovas Konradas Adenaueris (Konrad Adenauer). Po karo atstatydamas Vakarų Vokietiją, jis siekė partnerystės su Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO) bei Europos integracijos.
1971 m. Siera Leonė tapo Britų tautų sandraugos nare.
1989 m. per sprogimą JAV karo laive "USS Iowa" Atlanto vandenyne žuvo 47 kareiviai.
1989 m. mirė britų rašytoja Dafnė diu Morjė (Daphne du Maurier). Jos geriausiais kūriniais laikomi romanai "Jamaikos viešbutis" ir "Rebeka".
1993 m. po 51 dieną trukusios apsiausties JAV Federalinio tyrimų biuro (FBI) agentams šturmuojant sektantų centrą Teksaso Vako vietovėje, susidegino daugiau kaip 80 sektantų.
1999 m. Vokietijos federalinis parlamentas pirmą kartą susirinko Berlyne, restauruotuose Reichstago rūmuose.
2000 m. Filipinuose per vienos iš nacionalinių aviakompanijų lėktuvo katastrofą žuvo visi 131 juo skridęs žmogus.
2003 m. Somalyje paskelbta, kad pirmuosius daugiapartinius prezidento rinkimus laimėjo Dahiras Rijalė Kahinas (Dahir Riyale Kahin), savo artimiausią priešininką nugalėjęs vos 80 balsų.
2004 m. Hagos tribunolas sumažino bausmę Bosnijos serbų generolui Radislavui Krstičiui iki 35 metų laisvės atėmimo. Jis buvo teisiamas už genocidą 1995 metais ir nuteistas kalėti 46 metus, tačiau vėliau R. Krstičius buvo pripažintas kaltu už genocido kurstymą, ir jo kalėjimo laikas buvo sutrumpintas.
2005 m. Vokietijos kardinolas Jozefas Racingeris (Joseph Ratzinger) buvo išrinktas naujuoju popiežiumi ir pasirinko Benedikto XVI vardą.
2007 m. mirė prancūzų aktorius Žanas Pjeras Kaselis (Jean-Pierre Cassel). 
2011 m. Fidelis Kastras (Fidel Castro) atsistatydino iš Kubos komunistų partijos centrinio komiteto. Šiame poste jis išbuvo 45 metus.
2012 m. Indija pirmą kartą išbandė branduolinį užtaisą galinčią nešti tarpžemyninę raketą. 17 metrų ilgio ir 50 tonų sverianti "Agni V" tipo raketa, kurios veikimo nuotolis yra mažiausiai 6 400 km, pasiekė daugiau kaip 600 km aukštį.
2013 m. JAV pareigūnai sulaikė Bostono maratono sprogdintoją Džocharą Carnajevą ir nukovė jo brolį Tamerlaną, taip pat prisidėjusį prie nusikaltimo. Per tragišką įvykį maratono metu žuvo trys žmonės, o dar 260 buvo sužeisti.
2015 m. Viduržemio jūroje apvirto apie 850 migrantų iš Libijos plukdęs laivas. Pareigūnams pavyko išgelbėti tik 27 žmones.

Europos Komisija perspėja Turkiją dėl mirties bausmės grąžinimo

Europos Komisija įspėjo Turkiją dėl mirties bausmės grąžinimo po referendumo. Tai būtų „ne tik raudona linija, bet raudoniausia iš visų raudonų linijų", - Briuselyje pareiškė Komisijos atstovas. Be kita ko, tai būtų „aiškus signalas, kad Turkija nebenori būti Europos šeimoje", praneša agentūra dpa.
Kartu Komisijos atstovas paragino Turkijos žinybas elgtis santūriai ir atsargiai. Esą būtina rimtai ištirti tarptautinių stebėtojų pastabas dėl pažeidimų per referendumą. „Mes raginame turkų tarnybas rūpestingai apsvarstyti kitus žingsnius", - kalbėjo atstovas. Ankara esą turi „po referendumo ieškoti plačiausio nacionalinio konsensuso". Be to, visi tyrimai turi vykti demokratiškai ir skaidriai.
Paklaustas apie referendumo padarinius beviziam režimui Turkijos piliečiams, atstovas sakė, Ankara vis dar nėra įvykdžiusi septynių būtų sąlygų. Turkija pirmiausiai turi įvykdyti šiuos punktus, kad kiek įmanoma greičiau galėtų žengti vizų režimo liberalizavimo kryptimi. Bet kokiu atveju Komisija esą savo darbą tęsia.

Vokietija, Rusija, Ukraina ir Prancūzija aptarė Ukrainos taikos susitarimo įgyvendinimą

Vokietijos vyriausybė pranešė, kad Vokietijos, Rusijos, Ukrainos ir Prancūzijos lyderiai atnaujino savo įsipareigojimus įgyvendinti susitarimą dėl taikos Rytų Ukrainoje, praneša naujienų agentūra AP.
Vokietijos kanclerės Angelos Merkel biuras informavo, kad Vokietijos vadovė pirmadienį vakare telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, Ukrainos prezidentu Petro Porošenka ir Prancūzijos prezidentu Fransua Olandu (Francois Hollande).
2015-ųjų taikos susitarimas, pasiektas tarpininkaujant Prancūzijai ir Vokietijai, padėjo sumažinti kovų mastą, tačiau smurtas tęsėsi ir toliau, o bandymai pasiekti politinį krizės sprendimą žlugdavo. 
Antradienio rytą Vokietijos išplatintame pranešime teigiama, kad keturi lyderiai pabrėžė savo įsipareigojimą įgyvendinti su saugumu susijusius ir politinius susitarimo aspektus, be to, pažymėjo paliaubų laikymosi svarbą ir ragino siekti pažangos keičiantis kaliniais.
Jie taip pat pareiškė viltį, kad, į valdžią atėjus naujajam Prancūzijos vadovui, Ukrainos konflikto klausimas ir toliau bus sprendžiamas "Normandijos formatu"

Australija griežtins reikalavimus darbo vizoms

Australija įves griežtesnius reikalavimus vizoms, išduodamoms kvalifikuotiems darbuotojams iš užsienio rinkų, praneša BBC, remdamasi vyriausybės pranešimu.
"457 vizų programa" naudojama daugiausia samdant užsienio darbuotojus restoranų, informacinių technologijų ir medicinos pramonės srityse - dauguma darbuotojų pagal šią vizą atvažiuoja dirbti iš Indijos, Jungtinės Karalystės ir Kinijos. 
Tačiau Australijos premjeras Malkolmas Ternbulas (Malcolm Turnbull) pareiškė, kad ši programa bus panaikinta, siekiant suteikti prioritetą Australijos piliečių samdai.
"457 vizų programos" kritikai tvirtina, kad Australijos piliečius iš darbo rinkos išstumia analogiškas pareigas atliekantys darbuotojai iš užsienio. Vietoj minėtų vizų bus įvestos dvi naujos laikinosios vizos su papildomais reikalavimais, be to, šioje programoje pageidaujamų profesijų sąrašas bus trumpesnis.

Kinija padidino tiesiogines savo investicijas užsienyje beveik 50 proc.

Ne finansų sferoje veiklą vykdančių Kinijos įmonių tiesioginių investicijų užsienyje apimtys nuo šių metų pradžios išaugo 48,8 proc. ir pasiekė 20,54 mlrd. JAV dolerių. Tokius duomenis pirmadienį pateikia šalies Prekybos ministerija.
Kinijos prekybos ministerija taip pat pabrėžia, kad šiuo metu sparčiausiai auga investicijos į šalis, susijusias su Kinijos iniciatyva "Diržas ir kelias".
"Diržas ir kelias" - tai Kinijos prezidento Si Dzinpingo (Xi Jinping) planas sujungti Aziją ir Europą. "Diržu" vadinamas prekybos maršrutas, kuris nusidrieks žeme nuo Kinijos šiaurės vakarų per Centrinę Aziją, Iraną, Iraką, Siriją ir Turkiją, tada kirs Bosforo sąsiaurį ir pasieks Vakarų Europą - Vokietiją, Nyderlandus ir Italiją. "Kelias" - tai prekybos jūra maršrutas, prasidėsiantis Kinijos Indijos vandenyno pakrantėje, aplenksiantis Afriką ir užsibaigsiantis Venecijoje. Šiame Italijos mieste, žyminčiame senojo Šilko kelio pradžią, "diržas" turėtų susitikti su "keliu".

Jaunųjų rašytojų festivalis "Literatūrinės slinktys" keliauja po Lietuvą

Balandžio 18-22 dienomis vyksta jaunųjų rašytojų festivalis "Literatūrinės slinktys".
"Literatūrinės slinktys" - vienas didžiausių jaunųjų literatūros autorių festivalių - dar labiau išsiplėtė geografiškai. Šiemet jaunieji kūrėjai kartu su organizatoriais lankysis Vilniaus, Kauno, Pakruojo, Varėnos, Jonavos rajonų mokyklose, bibliotekose ir kitose literatūrai neabejingose vietose. Ten "slinktininkai" bendraus su mokiniais, pedagogais, skaitančiąja bendruomene, atsakinės į jiems rūpimus klausimus, o neretai klausys ir pačių vietos talentų kūrybos.
Per nejučia praslinkusius septynerius metus, bendradarbiaujant su LRT radiju, susiformavo festivalio tradicija - LRT radijo tiesioginė transliacija, kurioje "Literatūrinių slinkčių" autoriai skaito savo kūrybą bei dalinasi kultūrinėmis patirtimis. Šiemet trijų valandų transliacija bus kiek kitokia - tiesioginiame eteryje girdėsime ne tik autorių kūrybą. Apie šiuolaikines literatūros tendencijas kalbės ir pripažinti literatūros kritikai, taip pat apie literatūros poslinkius bus diskutuojama su Lietuvoje gerai žinomais rašytojais.
Festivalio pabaiga balandžio 22-ąją bus vainikuota renginiu "Literatūrinis barbekiu". Čia į "Literatūrinių slinkčių" sūkurį galės įsitraukti visi norintys literatūros mėgėjai, o vienam iš festivalio dalyvių už netikėtą pasirodymą bus įteikta Tetos premija.
Festivalio proga bus išleistas jaunųjų rašytojų kūrybos rinkinys. Pirmuosius penkerius festivalio metus buvo leidžiamas jaunųjų kūrėjų almanachas, kuriame savo kūrinius publikavo Aivaras Veiknys, Mindaugas Nastaravičius, Vytautas Stankus, Aušra Kaziliūnaitė, Jurga Tumasonytė, Mantas Balakauskas, Ernestas Noreika, Ieva Gudmonaitė, Ramunė Brunzaitė, Žygimantas Kudirka, Mykolas Sauka, Vainius Bakas, Dovydas Grajauskas, Gabrielė Labanauskaitė ir kiti.
Nuo praėjusių metų festivalio organizatoriai leidžia penkių autorių knygų rinkinį. Šiemet skaitytojams pristatoma prozininkės Monikos Baltrušaitytės bei poetų Simono Bernoto, Mariaus Povilo Elijaus Martynenko, Aisčio Žekevičiaus ir Simono Buloto kūryba.
"Esame įsitikinę, kad sprendimas keisti almanacho koncepciją pasiteisino. Tokiu būdu kur kas labiau atskleidžiamas "Literatūrinių slinkčių" dalyvių kūrybos potencialas bei individualus literatūrinis charakteris", - sakė festivalį organizuojančios asociacijos "Slinktys" vadovas Juozas Žitkauskas.

Atgal