Į pradžią
03 23. Naujausios žinios
Vilnius skaičiuoja jau 630 savivaldos metų
Kovo 22 d. sukako 630 metų, kai Vilnius gavo Magdeburgo savivaldos teisę ir pradėjo skaičiuoti savo, kaip tikro miesto, istoriją. Magdeburgo teisę, kuri leido vilniečiams autonomiškai tvarkytis miesto reikalus, pirmasis suteikė Lietuvos Didysis Kunigaikštis Jogaila 1387 m. kovo 22 dieną. Vilniaus meras Remigijus Šimašius pakvietė Vilniaus istorijos mokytojus ir mokyklų vadovus prisiminti šią svarbią datą istorijos pamokose.
„Magdeburgo teisės suteikimas pradėjo Vilniaus, kaip tikro miesto, istoriją, kuri ir atvedė mus čia, kur dabar esame – į modernią Lietuvos sostinę, kurioje gyvena laimingi ir laisvi žmonės. Sveikinu visus vilniečius, gyvenančius vienoje gražiausių Europos sostinių ir kviečiu nepamiršti istorinių įvykių, parodančių, kas mes esame ir kaip tokiais tapome“, – sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Nors pirmojo istorinio dokumento, patvirtinančio Vilniaus pripažinimą ir priklausymą tai pačiai europos bendrijai, neišliko, jo turinys, žinomas iš vėlesnių nuorašų. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje yra saugomos vėlesnės privilegijos – net 8 istoriniai dokumentai, parašyti ne ant popieriaus, o pergamento. Dalis privilegijų yra išlikusios su didžiųjų kunigaikščių antspaudais.
Pati ankstyviausia privilegija, saugoma bibliotekos Rankraščių skyriuje yra datuojama 1432 metais – tai Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Žygimanto Kęstutaičio privilegija, kuria Vilniaus miestui naujai suteikiama Magdeburgo teisė. Dokumentas užrašytas ant pergamento senąja rusėnų kalba.
Dokumente rašoma, kad privilegija suteikiama miestui ir miestiečiams – katalikams ir rusėnams, norint parodyti palankumą už ištikimybę ir sudaryti geresnes gyvenimo sąlygas. Atsisakoma visų kitų – lenkų, lietuvių ir rusų – krašto teisių ir įstatymų, naikinama vaivados bei kitų aukštųjų didžiojo kunigaikščio pareigūnų valdžia, vyriausiuoju miesto viršininku ir teisėju pripažįstamas vaitas, kuris gali teisti miestiečius už įvairius nusikaltimus.
Įdomu tai, kad miestui suteikiama teisė laikyti viešas svarstykles vaškui bei kitoms prekėms, atidaryti vilnos pakirpyklą, taip pat miestas gali ne tik toliau turėti senąsias audeklų krautuves, bet dar ir pasistatyti 4 naujas. Suteikiama teisė laikyti midaus ir alaus parduotuves bei sandėlius. Visų įstaigų pelnas turįs eiti miestui, o miestas už tai kasmet pagal seną tvarką nuo krautuvių moka valdovui arbo jo vietininkui mokestį.
Magdeburgo teisė, kartais vadinama tiesiog vokiečių teise, savo vardą gavo nuo saksų miesto Magdeburgo.
Lietuva Leipcigo knygų mugėje - ypatingoji viešnia
Ketvirtadienį prasidedančioje Leipcigo knygų mugėje Lietuvai bus skiriama daugiausia dėmesio - šiame renginyje ji dalyvauja ypatingosios viešnios teisėmis.
Ketvirtadienį mugėje atidaromas Lietuvos stendas. Šioje ceremonijoje dalyvaus kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson, Lietuvos ambasadorius Vokietijoje Deividas Matulionis.
Mugėje bus pristatomos 26 lietuvių autorių knygos, išverstos į vokiečių kalbą ir pardavinėjamos Vokietijoje. Tarp jų - Antano Škėmos "Balta drobulė", Jurgio Kunčino "Tūla", Undinės Radzevičiūtės "Žuvys ir drakonai".
Bus surengta apie 60 susitikimų su lietuvių autoriais, diskusijų, literatūrinių skaitymų mugėje ir Leipcigo mieste.
Leipcigo knygų mugė vyks iki kovo 26-osios, sekmadienio.
Lietuvoje lankysis Vokietijos kariuomenės vadas
Ketvirtadienį ir penktadienį su oficialiu vizitu Lietuvoje lankysis Vokietijos kariuomenės vadas generolas Folkeris Vykeris (Volker Wieker).
Pirmąją vizito dieną generolas aplankys Rukloje dislokuotus Vokietijos karius iš NATO tarptautinio bataliono ir stebės jungtinę sąjungininkų bei Lietuvos karių operaciją.
Penktadienį F. Vykeris susitiks su krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu ir kariuomenės vadu generolu leitenantu Jonu Vytautu Žuku. Pareigūnai aptars dvišalį karinį bendradarbiavimą, informacines atakas, nukreiptas prieš šalyje esančius sąjungininkų karius.
Melagingą informaciją apie neva vokiečių karių Jonavoje išprievartautą nepilnametę bandyta paskleisti šių metų vasarį. Anoniminė informacija tuomet buvo išsiuntinėta įvairioms Lietuvos institucijoms, įskaitant ir policiją, kuri po patikrinimo melą paneigė.
Vokietijos ir Lietuvos bendradarbiavimas saugumo srityje pastaruoju metu intensyvėja: Berlynas vadovauja Lietuvoje dislokuotam NATO batalionui, iš Vokietijos Lietuva taip pat perka savaeigių haubicų, šarvuočių, kitos ginkluotės, vokiečių karinės oro pajėgos jau 5 kartus atliko Baltijos šalių oro policijos misiją.
Suskaičiuos, kiek valstybė turi turto
Turto bankas kasmet iki gegužės 2 dienos turės pateikti Finansų ministerijai viešą ataskaitą apie valstybės valdomą turtą. Ataskaitų rengimo tvarkai trečiadienį posėdyje pritarė Vyriausybė.
"Efektyvus valstybės turto valdymas yra vienas iš šios Vyriausybės siekių. Todėl dabar nustatome aiškią ataskaitų apie šį turtą rengimo tvarką, kurios iki šiol nebuvo. Išanalizavus pateiktus statistinius duomenis, ateityje bus galima spręsti apie valstybei priklausančio turto tinkamą naudojimą ir priimti strateginius sprendimus", - pranešime spaudai cituojamas Premjeras Saulius Skvernelis.
Valstybės turto ataskaitą sudarys statistinė informacija apie valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą pagal atitinkamas rūšis: pastatus, žemę, miškus, kelius, transporto priemones ir kt. Taip pat bus parengtos valstybės nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo apžvalgos bei administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto, įskaitant perduoto valdyti centralizuotai, panaudojimo efektyvumo rodiklių analizės.
Turto bankas parengtą ataskaitą kiekvienais metais iki gegužės 2 dienos turės pateikti Finansų ministerijai, kuri gautus duomenis iki birželio 1 d. pristatys Vyriausybei. Su ataskaita galės susipažinti kiekvienas Lietuvos gyventojas, ji bus skelbiama Turto banko ir Finansų ministerijos interneto svetainėse. Tokia ataskaita apie valstybės valdomą turtą už 2016-uosius jau bus parengta šiemet.
Lietuvos istorija mena
Lietuva kovo 23-iąją:
1923 m. Kaune įvyko pirmosios krepšinio rungtynės. Žaidė Kauno rinktinė ir Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos komanda.
1939 m. Vokietija aneksavo Klaipėdos kraštą. Į Klaipėdą buvo atvykęs Adolfas Hitleris.
1985 m. Vilniaus arkikatedroje atrastas auksakalystės meno lobynas.
1990 m. Lietuvoje nutraukta KGB veikla.
2000 m. JAV Floridos valstijoje - Sant Pitersberge ir Palm Byče - atidaryti Lietuvos garbės konsulatai.
2002 m. Kauno technologijos universitete atidarytas Amerikos institutas, kurio tikslas - kaupti informaciją apie JAV ekonomiką, mokslą, studijas, kultūrą, padėti Lietuvos verslininkams ieškoti partnerių JAV.
2004 m. Vilniuje Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybinio socialinio draudimo įstaigų vadovai pasirašė bendradarbiavimo protokolą.
2007 m. už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje garsi aktorė, JAV lietuvių bendruomenės kultūros renginių rėmimo ir šalpos organizatorė Rūta Kilmonytė-Li (Ruta Lee) apdovanota ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Riterio kryžiumi.
2016 m. eidamas 66- uosius metus mirė žymus armėnų operos solistas bei Jerevano operos ir baleto teatro meno vadovas Gehamas Grigorianas.
Šeštadienį Medininkų pilyje – riterių kovos
Šį šeštadienį, kovo 25 d., Medininkų pilyje jau šeštą kartą vyks gyvosios istorijos renginys „Medininkų pilies apgultis“. Į garbingą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kovų istoriją menančią pilį susirinks karybos ir amatų rekonstruktoriai, muzikantai. Renginį organizuoja Trakų istorijos muziejus.
„Prieš 615 metų, neramų Lietuvai 1402 metų pavasarį, kunigaikštis Švitrigaila, kovodamas dėl valdžios prieš savo brolius, pasitelkė Kryžiuočių ordiną, – pasakoja Gintautas Terleckas, Medininkų pilies skyriaus vedėjas. – Po nesėkmingo bandymo užimti Vilnių, galinga kryžiuočių kariuomenė apgulė Medininkus, bet pilies neįveikė. Gyvosios istorijos renginiais mes prisimename tuomečius pilies gynėjus.“
Renginyje dalyvaus net devyni karybos rekonstrukcijos klubai, taigi, vyks daug įnirtingų riterių kovų ir svečiams skirtų kariškų žaidimų. Bus galima pramokti senovinių žaidimų „Vikingų futbolas“, „Vilkas“, „Karalius“, „Genys“, „Muštukas“ ir kitų. Visi norintys galės išmėginti jėgas kliūčių trasoje ir kitose varžytuvėse – ieties ir kirvio metimo, svorio nešimo, ugnies įkūrimo. Rungčių nugalėtojai bus apdovanoti.
Į Medininkų pilį atvykę svečiai galės išbandyti ir senovinę pilių griovimo techniką – akmensvaidę mašiną (trebušetą), taraną, arkbalistą. Pilies budelis parodys viduramžių bausmių įrankius. Be jau daugeliui matyto geležinio narvo kaliniams, bus parodyta, kaip veikė „Ispaniškas asilas“ ir „Liežuvautojų smuikas“.
Tradiciškai renginyje bus pristatyti senieji amatai: kalvystė, siūlų ir audinių dažymas, audimas, siuvimas, odos ir juvelyrinių dirbinių gamyba. Vyks edukaciniai užsiėmimai. Renginio atmosferą kaitins folkloro grupės „Girjaukis“ ir „Laiminguo“. Bus galima pasivažinėti žirgų traukiama puskariete ir pajodinėti raitomis, o praalkę turės progą pasistiprinti pilies užeigoje. Veiks ir nuolatinė muziejaus ekspozicija atstatytame pilies bokšte.
Renginio dienotvarkė:
12:00 Šventės atidarymas – pristatomi dalyviai ir programa.
Koncertuoja “Girjaukis”.
Amatai:
12:00-14:00 Amatų pristatymas (amatininkai pakaitomis pasakoja
apie savo amatą ir demonstruoja meistriškumą)
14:00-17:00 Prekyba amatų kiemelyje.
Karyba:
14:30-15:30 Kario/medžiotojo išbandymas (dalyvauja visi norintys
dalyviai ir žiūrovai). Visų norinčių išmėginti jėgas
laukia kliūčių trasa ir įvairios užduotys – ieties
metimas, kirvio metimas,svorio nešimas, ugnies
kūrimas ir kitos užduotys. Laimėtojų laukia
apdovanojimai.
15.30-16.30 Kariški žaidimai(dalyvauja visi norintys dalyviai ir
žiūrovai): Vikingų futbolas, vilkas, karalius, genys,
muštukas ir kiti žaidimai.
16.30-17.00 Karių treniruotė (dalyvauja šarvuotę ir ginkluotę
turintys) – Individualios kovos pasirinktais ginklais ir
kovos rikiuotėje).
17.00 Šventės pabaiga
Renginyje galima bus išbandyti senovinę pilių griovimo techniką (akmensvaidė mašina, taranas), lankytis pas budelį ir susipažinti su viduramžių bausmių įrankiais.
L. Linkevičius Vašingtone dalyvavo Globalios koalicijos kovai prieš ISIS susitikime
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius JAV valstybės sekretoriaus Rekso Tilersono (Rex Tillerson) kvietimu trečiadienį Vašingtone dalyvavo Globalios koalicijos kovai prieš ISIS ministrų lygio susitikime, kurio tikslas - aukščiausiu lygiu aptarti koalicijos nuveiktus darbus ir nubrėžti ateities veiklos gaires.
Anot Užsienio reikalų ministerijos pranešimo, didžiausias dėmesys buvo skiriamas strategijai, kaip tęsti kovą su ISIS Irake ir Sirijoje, humanitarinės situacijos stabilizavimui išvaduotose teritorijose ir konkrečioms globalios koalicijos veikloms. Diskusijų metu dalyviai identifikavo ir aptarė naujas priemones, kuriomis galima efektyviau kovoti su "Islamo valstybe".
L. Linkevičius po Globalios koalicijos susitikimo pabrėžė, kad, nepaisant milžiniškų tarptautinės bendruomenės pastangų, terorizmas išlieka didžiulė problema, kylanti tiek iš valstybių vidaus, tiek smogianti iš išorės. Pasak ministro, Lietuva yra pasiruošusi ir toliau glaudžiai bendradarbiauti su koalicijos nariais kovoje su terorizmu ir pabrėžė augantį Lietuvos indėlį į koalicijos veiklą bei Lietuvos aktyvų dalyvavimą kovos su ISIS propaganda ir karinės paramos darbo grupių veikloje. Ministras pažymėjo, kad Lietuva po konsultacijų su sąjungininkais svarstys padvigubinti savo indėlį į koaliciją, kovojančią prieš ISIS.
Susitikime Vašingtone dalyvavę užsienio reikalų ministrai priėmė bendrą pareiškimą, kuriame dar kartą išreiškiamas koalicijos ryžtas kryptingai siekti ISIS sutriuškinimo ir didinti paramą humanitarinei pagalbai siekiant stabilizuoti situaciją regione ir užkirsti kelią ISIS sugrįžimui, sakoma pranešime.
"Galutinai nugalėti ISIS neužteks pasiekimų kovos lauke. Privalu spręsti pamatines problemas, kurios leidžia plisti ISIS ideologijai, bei skirti pakankamą humanitarinę pagalbą, siekiant kaip įmanoma greičiau atkurti būtinas sąlygas žmonėms sugrįžti į savo namus bei užtikrinti viešąsias paslaugas ir saugumą", - sako L. Linkevičius.
Globali koalicija kovai prieš ISIS vienija 68 pasaulio valstybes. Nuo 2014 m. koalicijos narės jau skyrė daugiau kaip 22 milijardus eurų konflikto zonos stabilizacijai, išminavimui, ekonominei ir humanitarinei paramai. Koalicijos parama stabilizacijos programoms yra strateginė investicija kovoje su "Islamo valstybe", siekiant išlaisvinti miestus ir užtikrinti jiems humanitarinę paramą ir saugumą. Daugiau nei dvejus metus besitęsiančios koalicijos narių ir jų partnerių pastangos jau davė žymių rezultatų - mažėja "Islamo valstybės" kontroliuojama teritorija, mažėja prie ISIS siekiančių prisijungti užsienio kovotojų srautas, suduotas didelis smūgis teroristų sukurtai ekonominei infrastruktūrai.
Baltijos šalių šimtmečiui skirtos proginės dviejų eurų monetos dizainą išrinks gyventojai
Prasidėjo dvi savaites truksiantis Lietuvos ir kitų Baltijos šalių gyventojų balsavimas internetu: renkamas dviejų eurų monetos, skirtos Baltijos šalių šimtmečiui, projektas. Išrinkto dizaino monetą 2018 m. pradžioje išleis trijų Baltijos šalių centriniai bankai.
Bendra Baltijos šalių moneta bus pirmoji proginė eurų moneta, kurią kartu kurs trys valstybės. Šia moneta bus galima atsiskaityti visose euro zonos šalyse. Monetos nacionalinė pusė bus vienodo dizaino, skirsis tik šalies pavadinimas - Lietuva, Latvija arba Estija.
Kiekvienos šalies centrinio banko vertinimo komisija atrinko po du projektus, kurie pateikti balsuoti internetu: konkurse dalyvauja du Lietuvos, du Latvijos ir du Estijos projektai. Balsavimo metu informacija apie jų kūrėjus ir šalį neskelbiama. Laimėjusio projekto kūrėjo vardas ir pavardė bus paskelbti balandžio 11 d.
Estijos, Latvijos ir Lietuvos centriniai bankai kviečia visus balsuoti už labiausiai patinkantį projektą ir dalyvauti traukiant burtus dėl 100 prizų interneto svetainėje www.balticcoin.eu. Prizus sudaro trys šimtmečiui paminėti skirtos dviejų eurų monetos numizmatinėje pakuotėje, po vieną iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Prizai bus išdalyti 2018 m. pradžioje, kai bus išleistos monetos.
Balsavimas prasideda kovo 21-ąją ir tęsis iki balandžio 5 d. vidurnakčio. Balsuoti galima tik vieną kartą. Pasirinkę labiausiai patikusį projektą, balsuotojai privalo patvirtinti, kad sutinka su konkurso sąlygomis. Jų nurodytu el. paštu bus atsiųsta žinutė su nuoroda, kurią paspaudę balsuotojai patvirtins savo pasirinkimą. Norintys dalyvauti traukiant burtus dėl prizų taip pat turės nurodyti savo kontaktinius duomenis.
Trys Baltijos šalys 2018 m. švęs savo šimtmečio jubiliejus: Lietuva - vasario 16 d., Estija - vasario 24 d., Latvija - lapkričio 18 d. Nedidelės Baltijos šalys atkakliai gynė savo nepriklausomybę ir per trumpą 100 metų laikotarpį tapo laisvomis ir demokratinėmis valstybėmis. Praėjusio amžiaus 10-ąjį dešimtmetį jos vėl atkūrė savo nepriklausomybę. Lietuva, Latvija ir Estija drąsiai gynė bendras vertybes ir dirbo kartu, kad išsaugotų nepriklausomybę, laisvę ir suverenumą. Išleidžiama dviejų eurų moneta visų euro zonos šalių gyventojams primena bendrą trijų Baltijos valstybių istoriją ir vertybes.
Vilniaus žydų bendruomenės istoriją bylojantis pastatas įrašytas į Kultūros vertybių registrą
Į Kultūros vertybių registrą įrašytas pastatas Žemaitijos g. 4, Vilniuje, reikšmingas žydų kultūrai ir istorijai Lietuvoje.
Prie Kultūros paveldo departamento veikianti Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba nusprendė šiam objektui suteikti teisinę apsaugą dėl jo archeologinių, architektūrinių ir istorinių vertingųjų savybių.
„Buvusioje Vilniaus geto vietoje išlikęs pastatas, kuriame prieškariu veikė viešoji „Meficei Haskala" biblioteka, o vėliau - Vilniaus geto biblioteka, šiuo metu nenaudojamas. Jis priklauso Valstybiniam Vilniaus Gaono žydų muziejui. Jo iniciatyva pastate ateityje ketinama įkurti Holokausto Lietuvoje ir Vilniaus geto memorialinį muziejų, kuriame būtų eksponuojamas gausus žydų kultūrinis paveldas ir holokausto istorija Lietuvoje. Minint žydų genocido dieną, kasmet ten skaitomi Holokausto aukų vardai ir pavardės", - sakė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė.
Vilniaus senamiestyje, kaip ir daugelyje kitų nacistinės Vokietijos okupuotų miestų, 1941 m. rugsėjo 6 d. buvo įkurtas žydų getas. Tuo metu Vilniuje gyveno apie 57 tūkstančiai žydų. Per visą geto gyvavimo laikotarpį jame buvo uždaryta apie 50 tūkstančių žmonių. Vilniaus getas likviduotas iki 1943 m. rugsėjo 23-24 d. Iš 57 tūkstančių Vilniaus žydų, pasibaigus karui, gyvi liko tik apie du tūkstančiai.
Žydiškoji valdos ir pastatų istorija prasideda apie 1864-uosius, kuomet tų metų gatvių, namų ir savininkų sąrašuose posesija Nr. 1571 priskiriama savininkei Zeldai Arijavai, o dar po 19 metų oficialiuose dokumentuose dviejų aukštų mūrinis namas su kieme esančiais ūkiniais pastatais figūruoja kaip žydų religinės valdybos reikmėms naudojamas, nors ir priklausantis tai pačiai savininkei. Pačioje XIX a. pab. carinės Vilniaus Dūmos leidimu sklypas pritaikomas ir prekybai - įrengiami sandėliai bei prekystalis.
XX a., po architekto A. Parčevskio kapitalinės rekonstrukcijos ir 1927 m. įvestų vandentiekio ir kanalizacijos sistemų, pastato funkcijos susiejamos su kultūrine-visuomenine veikla. Iki Antrojo pasaulinio karo jame veikė „Meficei-Haskala" viešoji biblioteka su 45 000 leidinių rinkiniu. Karo metais ji tapo savotišku daugiafunkciu centru, nes šalia bibliotekos veikė Vieningoji (žydų) partizanų organizacija, skaitykla, archyvas, statistikos biuras, mokslininkų kabinetai, muziejus, paštas ir kitos organizacijos. XX a. 2-oje pusėje pastatas taip pat naudotas kultūros ir švietimo poreikiams.
Istorizmo stiliaus paveldo objektas buvo ne kartą rekonstruotas ir pertvarkytas. Pastatytas XVIII a., XIX a. 1-oje pusėje jis buvo rekonstruotas siekiant apjungti ir suformuoti vientisą Žemaitijos gatvės namų užstatymą. Vėliau, 1911 m., pagal architekto A. Parčevskio projektą rekonstruotas dar sykį, o po trijų dešimtmečių pradėta vykdyti virtinė remontų: 1945 m. istorinis pastatas remontuotas pritaikant Vilniaus žydų muziejui, 1950 m. - bibliotekininkystės technikumui, o vėliau ir Vilniaus Kultūros mokyklos patalpoms.
B. Šydlo: Lenkija neketina įsivesti euro
Lenkijos vyriausybė neplanuoja įvesti šalyje bendros Europos valiutos. Tai antradienį bendraudama su internautais pareiškė šalies ministrė pirmininkė Beata Šydlo (Beata Szydlo).
Atsakydama į vieno iš interneto vartotojų klausimą, kada Lenkija įsives eurą, premjerė pažymėjo, kad šalis "neturi tokių planų". "Lenkijai naudinga likti su savo valiuta - zlotu", - paaiškino B. Šydlo.
Pernai 30,1 tūkst. daugiau žmonių emigravo negu imigravo
Pernai iš Lietuvos emigravo 50,3 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų, o imigravo - 20,2 tūkst. žmonių.
Statistikos departamento duomenimis, palyginti su 2015 m., emigrantų skaičius padidėjo 5,8 tūkst. (13 proc.), o imigrantų skaičius sumažėjo 2 tūkst. (8,9 proc.). Pernai 30,1 tūkst. daugiau žmonių emigravo negu imigravo (2015 m. - 22,4 tūkst.).
Pernai į Lietuvą grįžo gyventi 14,2 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių (70,5 proc. visų imigrantų) - 4,2 tūkst. (22,7 proc.) mažiau negu 2015 m. Pernai į šalį imigravo 6 tūkst. užsieniečių (29,5 proc. visų imigrantų), tai 2,2 tūkst. (1,6 karto) daugiau negu 2015 m.
Bendrasis emigracijos rodiklis (emigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst. nuolatinių gyventojų) 2016 m. padidėjo ir sudarė 17,5 emigranto (2015 m. - 15,3).
Pernai emigravo 25,4 tūkst. (50,5 proc. visų emigrantų) vyrų ir 24,9 tūkst. (49,5 proc.) moterų (2015 m. - 24,3 tūkst., arba 54,6 proc., ir 20,2 tūkst., arba 45,4 proc.).
Per pastaruosius dvejus metus kas trečias emigravęs buvo 20-29 metų amžiaus, kas ketvirtas - 30-39 metų amžiaus.
Pernai pagal emigrantų srautus Jungtinė Karalystė buvo pirmoji. Į šią šalį emigravo beveik pusė (46,2 proc.) visų emigrantų, 8,4 proc. - į Airiją, 7,8 proc. - į Norvegiją, 7,6 proc. - į Vokietiją (2015 m. į Jungtinę Karalystę emigravo 42,7 proc. visų emigrantų, 7,5 proc. - į Vokietiją, 7,1 proc. - į Airiją, 6,4 proc. - į Norvegiją).
Pernai iš Lietuvos emigravo 46,1 tūkst. (91,5 proc. visų emigrantų) Lietuvos Respublikos piliečių ir 4,2 tūkst. (8,5 proc.) kitų šalių pilietybes turinčių Lietuvos gyventojų (Rusijos Federacijos piliečiai sudarė 26,9 proc., Ukrainos - 22,5 proc., Baltarusijos - 17,7 proc.). 2015 m. iš Lietuvos emigravo 37 tūkst. (83 proc.) Lietuvos Respublikos ir 7,5 tūkst. (17 proc.) kitų šalių piliečių.
Dauguma - 82,7 proc. - emigrantų gimė Lietuvoje, 3,7 proc. - Rusijoje, 3,5 proc. - Jungtinėje Karalystėje, 2,1 proc. - Ukrainoje.
Pernai daugiau negu pusė visų 18 metų ir vyresnio amžiaus emigravusių vyrų (59,2 proc.) ir moterų (53,9 proc.) niekada negyveno santuokoje (2015 m. - atitinkamai 63,1 ir 53,3 proc.). 2016 m. kas trečias (-a) 18 metų ir vyresnio amžiaus emigravęs (-usi) vyras ar moteris - vedęs / ištekėjusi, 2015 m. - atitinkamai kas ketvirtas ir kas trečia. 18 metų ir vyresnio amžiaus emigravę išsituokę ir našliai vyrai 2016 m. sudarė 10,2 proc. visų emigravusių vyrų, o šio amžiaus emigravusios išsituokusios ir našlės moterys - 16,3 proc. (2015 m. - atitinkamai 9,2 ir 17,3 proc.).
Bendrasis imigracijos rodiklis (imigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst. nuolatinių gyventojų) 2016 m. sumažėjo ir sudarė 7 imigrantus (2015 m. - 7,6). 2016 m. 1 tūkst. nuolatinių gyventojų teko 4,9 grįžusių Lietuvos Respublikos piliečių ir 2,1 užsieniečių.
2016 m. iš Jungtinės Karalystės grįžo 44,6 proc. visų grįžusių Lietuvos Respublikos piliečių, Norvegijos - 9,5 proc., Airijos - 8,6 proc., Ukrainos - 8,3 proc., Vokietijos - 5,9 proc. 2015 m. kas antras grįžęs Lietuvos Respublikos pilietis atvyko iš Jungtinės Karalystės, 11 proc. - iš Airijos, 10,7 proc. - iš Norvegijos.
2016 m. imigravo 1,6 tūkst. (26,5 proc. visų užsieniečių) Ukrainos piliečių, 1,2 tūkst. (19,4 proc.) - Baltarusijos, 841 (14,1 proc.) - Rusijos Federacijos. 2015 m. trečdalį (30,7 proc.) visų imigravusių užsieniečių sudarė Ukrainos piliečiai, penktadalį (18,6 proc.) - Rusijos Federacijos, dešimtadalį (10,3 proc.) - Baltarusijos.
Per pastaruosius dvejus metus kas ketvirtas grįžęs Lietuvos Respublikos pilietis buvo 25-29 metų amžiaus, kas šeštas - 30-34, kas septintas - 20-24 metų amžiaus.
2016 m. 15,3 proc. imigravusių užsieniečių sudarė 30-34 metų amžiaus asmenys, 14 proc. - 25-29 metų amžiaus, 12,6 proc. - 35-39 metų amžiaus (2015 m. - atitinkamai 14,8,14,5 ir 12,2 proc.).
Reikšmingiausių menininkų asmenybių atvaizdai - R. Rakausko albume "Triveidė knyga"
Ketvirtadienio vakarą Kauno fotografijos galerijoje pristatomas Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, fotografo Romualdo Rakausko naujausias albumas "Triveidė knyga".
Galerijoje bus galima įsigyti albumą, gauti R. Rakausko autografą, betarpiškai su juos pabendrauti ir užduoti klausimus. Laukiami visi neabejingi R. Rakausko "Žydėjimui", "Švelnumui", "Pavasario mergaitėms" ir visai jo poetinės įtaigos kupinai kūrybai.
Organizatorių teigimu, "Triveidė knyga" - triptikų rinkinys, kuriame trimis siužetais, trimis veidais autorius aprėpė bei atskleidė reikšmingiausias visų meninių profesijų asmenybes.
Renginyje kauniečiai turės galimybę susitikti ne tik su autoriumi bei jo kolegomis fotografais, bet ir su kai kuriais "Triveidės knygos" herojais.
Po išpuolio Londone pasaulio lyderiai reiškia vienybę su Didžiąja Britanija
Pasaulio lyderiai vieningai pasmerkė pačiame Londono centre įvykdytą išpuolį, ir dauguma jų tvirtino visokeriopai remiantys Didžiąją Britaniją, praneša naujienų agentūra AFP.
Naujausiais duomenimis, trečiadienį netoli Didžiosios Britanijos parlamento rūmų automobiliui įsirėžus į praeivius, o vėliau iš tos pačios transporto priemonės išlipusiam užpuolikui peiliu sužeidus policininką, žuvo penki žmonės. Dar apie 40 buvo sužeista.
Didžiosios Britanijos premjerė Teresa Mei (Theresa May) išpuolį pavadino liguistu ir žiauriu ir pridūrė, kad atakos vietą užpuolikas pasirinko ne atsitiktinai, o norėdamas suduoti smūgį šalies demokratinėms vertybėms.
Reikšdama užuojautą, Vokietijos kanclerė Angela Merkel teigė, kad Vokietija "tvirtai ir užtikrintai remia britus kovoje su visomis terorizmo formomis". Tuo tarpu šalies prezidentas Frankas Valteris Šteinmejeris (Frank-Walter Steinmeier) pridūrė: "Tokiomis sunkiomis akimirkomis mes, vokiečiai, jaučiamės labai artimi Didžiosios Britanijos žmonėms".
Prancūzijos prezidentas Fransua Olandas (Francois Hollande) savo ruožtu skelbė solidarumo ir palaikymo Didžiosios Britanijos žmonėms žinią, sakydamas, kad Prancūzija gali nesunkiai susitapatinti su jų skausmu, nes per išpuolį buvo sužeisti ir trys prancūzų moksleiviai.
"Prancūzija, kuri pastaruoju metu yra taip stipriai nukentėjusi, žino, ką šiuo metu turi iškęsti Didžiosios Britanijos žmonės", - sakė F. Olandas.
Išpuolį Londone pasmerkė ir Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV). JAV vyriausybė žadėjo "visapusiškai remti (Prancūziją) atsakant į šią ataką ir padedant įvykdyti teisingumą už jį atsakingiems asmenims", trumpoje spaudos konferencijoje sakė Baltųjų rūmų atstovas Šonas Spaiseris (Sean Spicer).
Be valstybių lyderių, užuojautą Didžiajai Britanijai reiškė ir Europos Sąjungos (ES) vadovai. Europos Komisijos (EK) pirmininkas Žanas Klodas Junkeris (Jean-Claude Juncker) tikino, kad išpuolis jį labai sujaudino.
Briuselyje, kur vyko pirmųjų išpuolių miesto oro uoste ir metropolitene metinių minėjimas, Ž. K. Junkeris sakė: "Faktas, kad tą pačią dieną kažkas panašaus įvyko Londone - Londonui - mane... paliko be žodžių. Negaliu išreikšti, kokius gilius jausmus šiuo metu jaučiu".
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas (Donald Tusk) socialiniame tinkle "Twitter" parašė: "Mintimis esu su Vestminsterio išpuolio aukomis. Europa yra kartu su Jungtine Karalyste (JK) kovoje prieš terorą ir yra pasirengusi padėti".
Užsienio istorinių sukakčių kalendorius
Įdomiausi kovo 23-iosios įvykiai pasaulio istorijoje:
1324 m. popiežius Jonas XXII nuo Bažnyčios atskyrė Vokietijos imperatorių Liudviką IV.
1801 m. nužudytas Rusijos caras Pavelas I, soste jį pakeitė Aleksandras I.
1842 m. mirė prancūzų rašytojas Stendalis (Stendhal), tikrasis vardas Mari Anri Beilis (Marie-Henri Beyle). Jo plunksnai, be kitų, priklauso romanai "Raudona ir juoda" bei "Parmos vienuolynas".
1887 m. gimė ispanų tapytojas Chuanas Grisas (Juan Gris), sintetinio kubizmo pradininkas.
1910 m. gimė japonų kino režisierius Akira Kurosava (Akira Kurosawa), sukūręs pasaulinio kino šedevrą "Septyni samurajai".
1912 m. gimė vokiečių ir JAV inžinierius bei raketinės technologijos pradininkas Verneris fon Braunas (Werner von Braun). Per Antrąjį pasaulinį karą jis naciams parengė raketų V1 ir V2 projektus, o vėliau dirbo JAV aeronautikos ir kosminės erdvės tyrimo valdyboje NASA.
1919 m. Benitas Musolinis (Benito Mussolini) Italijoje įkūrė partiją "Fasci di Combattimento", kurios narius imta vadinti fašistais.
1933 m. Vokietijos parlamentas priėmė įstatymą, Adolfui Hitleriui (Adolf Hitler) ir naciams suteikusį neribotus įgaliojimus.
1950 m. įsigaliojo Pasaulinės meteorologijos organizacijos konvencija. Ši diena minima nuo 1961 metų.
1956 m. Pakistanas pagal naująją konstituciją tapo Islamo Respublika.
1956 m. gimė Portugalijos politikas ir buvęs Europos Komisijos prezidentas Žozė Manuelis Barozas (Jose Manuel Barroso).
1966 m. Romoje su popiežiumi susitiko Kenterberio arkivyskupas - tai buvo pirmasis Romos katalikų ir Anglikonų Bažnyčių vadovų susitikimas per 400 metų.
1983 m. mirė Barnis Klarkas (Barney Clark), pirmasis pacientas, kuriam buvo įsodinta dirbtinė širdis. B. Klarkas su dirbtine širdimi išgyveno 112 dienų.
1983 m. JAV prezidentas Ronaldas Reiganas (Ronald Reagan) paskelbė planus sukurti kosminę gynybos sistemą, vėliau pavadintą "Žvaigždžių karų" vardu.
1994 m. Sibire sudužus Rusijos avialinijų lėktuvui žuvo visi 75 keleiviai.
1998 m. tuometis Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas atstatydino ministrą pirmininką Viktorą Černomyrdiną ir visą jo vyriausybę.
1998 m. kino juosta "Titanikas" apdovanota net 11 "Oskarų" - prestižinių JAV kino meno akademijos apdovanojimų. Taip buvo pakartotas 1959 metų rekordas, kai tiek pat laurų pelnė filmas "Ben Huras".
2003 m. kino miuziklas "Čikaga" ("Chicago") pelnė JAV kino meno akademijos "Oskarą" kaip geriausias praėjusių metų filmas. Juostos "Pianistas" ("The Pianist") režisierius Romanas Polanskis (Roman Polanski) pripažintas geriausiu režisieriumi.
2004 m. Švedijos užsienio reikalų ministrės Anos Lind (Anna Lindh) žudikas Michailas Michailovičius nuteistas kalėti iki gyvos galvos.
2011 m. mirė legendinė Holivudo aktorė Elizabet Teilor (Elizabeth Taylor).
2012 m. mirė žymus rusų oligarchas, prezidento Vladimiro Putino kritikas matematikas Borisas Berezovskis.
2015 m. eidamas 92-uosius metus mirė "Singapūro tautos tėvu" vadintas Li Kvan Ju (Lee Kuan Yew). Politikas buvo salos premjeru 31-erius metus: nuo tada, kai Singapūras tapo nepriklausomas 1959 metais.
Prieš trejus metus nuskendęs Pietų Korėjos keltas "Sewol" iškeltas į vandens paviršių
Prieš trejus metus Geltonojoje jūroje nuskendęs Pietų Korėjos keltas "Sewol" ketvirtadienį pirmą kartą pasirodė vandens paviršiuje. Kaip praneša šalies Jūrų ūkio ir žuvininkystės ministerija, laivo iškėlimo operacija buvo pradėta kovo 22 d.
"Su 66 lynais pavyko atplėšti "Sewol" nuo jūros dugno, pakišti po juo specialų padėklą ir pakelti 24 metrus", - pažymėjo žinybos atstovai. Vandens paviršiuje pasirodė ant šono gulinčio kelto bortas.
Planuojama pakelti laivo korpusą virš vandens lygio 13 metrų. Po to jis bus įkeltas į specialų doką ir nugabentas į Mokpo uostą Manoma, kad tai gali būti padaryta jau ketvirtadienio vakare. Viskas priklausys nuo oro sąlygų - reikia, kad jos būtų palankios per visą operaciją.
Keltas nuskendo Geltonojoje jūroje 2014 metų balandžio 16 d. pakeliui iš Inčono į kurortinę Čedžu salą. Per katastrofą žuvo 304 žmonės. Dauguma aukų - atostogauti vykę moksleiviai. Devynių žmonių kūnų taip ir nepavyko rasti. Giminės ir artimieji tikisi, kad palaikai liko kelte.
Dėl skęstantį laivą palikusių įgulos narių kaltės ir nesuderintų gelbėtojų veiksmų pavyko išgelbėti tik 175 žmones.
E.Misiūnas: regionų politika pagaliau turi būti paremta viešojo ir privataus sektoriaus partneryste
Ketvirtadienį Kaune, Verslo lyderių centre, rengiamame Regioninės politikos pavasario forume apie būtinus pokyčius diskutuos "Tesla Motors" akcininkas, Globalios Lietuvos lyderių tarybos narys Vladas Lašas, "Intersurgical" vadovas Sigitas Žvirblis, savivaldybių merai, mokslininkai ir politikai.
Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas ragina diskutuoti ir spręsti, kokios regioninės politikos mums reikia, kokius regionus ateityje norime matyti.
"Akivaizdu, kad reikia naujo kokybės impulso. Regionų politika pagaliau turi būti paremta viešojo ir privataus sektoriaus partneryste ir tapti daugiau nei priemone panaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas", - sako ministras.
Forume bus aptariamos regioninės politikos problemos, perspektyvos, pristatomi gerosios patirties pavyzdžiai iš skirtingų savivaldybių, sprendžiami paslaugų prieinamumo, verslo plėtros, regioninės specializacijos, nacionalinės ir vietos valdžios galios balanso klausimai.
Deginsi žolę – būsi nubaustas!
Lietuvoje ir vėl deginama pernykštė žolė. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šalyje šiemet atvirosiose teritorijose jau kilo 188 gaisrai, iš jų vien per kovo mėnesį – 103. Sudžiuvusi žolė, ražienos, šiaudai neretai skendėjo liepsnose dėl neatsargaus žmogaus elgesio. Šią savaitę Elektrėnų rajone, Pastrėvio seniūnijoje, Pagrendos kaime, išdegė apie 100 arų žolės, tiek pat arų išdegė ir Ukmergės rajone, Deltuvos seniūnijoje, Leonpolio kaime, dar daugiau – 300 arų pernykštės žolės ugnis nuniokojo Vilniaus rajone, Lavoriškių seniūnijoje, Mostiškių kaime.
Daugiausia tokie gaisrai įsiplieskia Vilniaus apskrityje, kur daug apleistos, nedirbamos žemės. Nesuartuose dirvonuose pernykštė žolė dažnai deginama ir Kauno, Klaipėdos bei Šiaulių apskrityse.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per penkerius metus šalyje atvirosiose teritorijose kilo 22 974 gaisrai. Juose žuvo 1 gyventojas, 9 traumuoti. Ugnis sunaikino 8 statinius, 62 – apsaugoti nuo ugnies.
Ugniagesiai ir aplinkosaugininkai rengia reidus, kurių metu gyventojams nuolat primena, kad jie, degindami žolę, baudžia patys save, nes tokių gaisrų metu apdegama, o kartais net žūstama, be to, teršiamas oras, niokojama gamta. Tačiau gyventojai niekaip negali atsisakyti šio blogo įpročio.
Deja, padegėjai nesusimąsto, kad jie vėjais paleidžia mokesčių mokėtojų pinigus, nes, gesinant pernykštę žolę, naudojamas kuras, eksploatuojama brangi gaisrinė technika. Be to, gesindami tokius gaisrus, ugniagesiai gali ir nespėti nuvykti į kitą, pavyzdžiui, gyvenamojo namo gaisrą, kur galbūt žūsta žmonės.
Neretai žolės gaisrus sukelia vaikai ir paaugliai, todėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prašo tėvų ir mokytojų įspėti juos apie tokių gaisrų daromą žalą ir keliamą pavojų.
Ugniagesiai įspėja gyventojus, kad nedegintų pernykštės žolės, o pastebėję tokius gaisrus, nepraeitų pro šalį, bet pasistengtų juos užgesinti, kol liepsna neišplito į didesnius plotus.
Apklausa: prancūzai - pesimistiškiausi Europoje žmonės
Atlikta apklausa parodė, kad tarp Prancūzijos piliečių tvyro niūrios nuotaikos. Tyrimas duomenimis, Prancūzijoje, palyginti su kitomis apklausoje dalyvavusiomis šalimis, pesimizmo lygis itin aukštas, ypač kalbant apie Europos Sąjungos (ES) ateitį, informuoja RT.
Apklausoje dalyvavo Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos, Lenkijos, Švedijos ir Ispanijos piliečiai.
Prancūzijoje po serijos teroristinių atakų pastaruosius dvejus metus tebegaliojant nepaprastajai padėčiai, 80 proc. apklaustųjų mano, kad per ateinančius šešis mėnesius šalyje vėl bus surengtas teroristinis išpuolis.
Apie 70 proc. prancūzų yra įsitikinę dėl artėjančios finansų krizės, o 71 proc. respondentų pasitikėjimas vyriausybe labai žemas. Remiantis apklausos duomenimis, 53 proc. Prancūzijos žmonių jaudinasi dėl globalizacijos, jiems įtarimų kelia politinės institucijos.
Nors prancūzai pasirodė pesimistiškiausi iš šių šešių šalių, pagal apklausos duomenis, pozityviausi yra ispanai.
Katalonijos biudžete - ir išlaidos referendumui
Katalonijos regioninis parlamentas, kuriame dominuoja partijos, norinčios, kad regionas atsiskirtų nuo Ispanijos, trečiadienį pritarė 2017 metų biudžetui. Į jį įtrauktos ir lėšos referendumui dėl nepriklausomybės, informuoja naujienų AFP.
Šis žingsnis sukels rimtą iššūkį centrinei Ispanijos valdžiai Madride, anot kurios, referendumas dėl nepriklausomybės būtų neteisėtas ir prieštarautų Konstitucijai. Tokio paties požiūrio laikosi ir teisinės Ispanijos institucijos.
Katalonijos vyriausybė pasižadėjo iki rugsėjo mėnesio surengti referendumą dėl nepriklausomybės nuo Ispanijos su ar be centrinės vyriausybės pritarimo.
UNICEF: iki 2040 metų kas ketvirtam vaikui trūks geriamo vandens
Iki 2040 metų apytikriai vienas iš keturių vaikų gyvens regionuose, kuriuose itin menki vandens ištekliai, teigiama trečiadienį paskelbtoje UNICEF ataskaitoje, informuoja naujienų agentūra AFP.
Pasaulinės vandens dienos proga paskelbtoje UNICEF ataskaitoje įspėjama, kad po šiek tiek daugiau nei dviejų dešimtmečių beveik 600 mln. vaikų gyvens teritorijose su labai ribotais saugaus geriamo vandens ištekliais.
Daugiau kaip 36 šalys šiuo metu susiduria su dideliu vandens trūkumu. Dėl kylančios oro temperatūros ir sausros vaikams gali kilti dehidratacijos pavojus. Tuo tarpu padidėjęs kritulių keikis ir potvyniai gali sugriauti sanitarijos infrastruktūrą bei prisidėti prie tokių ligų, kaip cholera, plitimo.
Dėl prastos sanitarijos ir švaraus geriamo vandens išteklių trūkumo kiekvieną dieną nuo viduriavimo miršta daugiau kaip 800 jaunesnių nei penkerių metų amžiaus vaikų. Vien Etiopijoje šiais metais daugiau kaip 9 mln. žmonių trūks prieigos prie saugaus geriamo vandens.
Kas trečias Jungtinėse Valstijose gyvenantis musulmonas baiminasi dėl savo saugumo
Atlikta apklausa parodė, kad, JAV prezidentu išrinkus Donaldą Trampą (Donald Trump), kas trečias Jungtinėse Valstijose gyvenantis musulmonas baiminasi dėl savo saugumo. 42 proc. apklaustųjų sakė, kad jų vaikai dėl savo tikėjimo yra skriaudžiami mokyklose, informuoja naujienų agentūra "Reuters".
Tyrimas parodė, kad 38 proc. musulmonų baiminasi, jog gali tapti baltųjų pranašumo šalininkų grupuočių aukomis. Baimė tarp musulmonų yra daug didesnė nei tarp kitų didelių religijų šalininkų. Kas penktas musulmonas teigia, kad, esant būtinybei, išvyktų iš JAV. Palyginimui, tokių pačių baimių turi 27 proc. žydų, 11 proc. protestantų ir 8 proc. Romos katalikų.
Tik 61 proc. musulmonų pareiškė balsavę 2016 metais vykusiuose JAV prezidento rinkimuose.
Premjeras padėkojo litvakams už tautiškumo saugojimą
Antradienį Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis Vyriausybės rūmuose priėmė šiuo metu Lietuvoje viešinčius litvakų bendruomenės atstovus iš Pietų Afrikos Respublikos (PAR). Susitikime padėkota litvakų bendruomenei už ryšių su gimtine palaikymą ir aptartos bendradarbiavimo galimybės mūsų šalyje.
„Mūsų valstybė yra atvira visiems norintiems sugrįžti ar tiesiog aplankyti protėvių žemę, o išeivijos noras bei pastangos išlaikyti ryšį su gimtine yra labai vertinami. Džiaugiamės puikiu bendradarbiavimu tiek su Lietuvos, tiek su tarptautinėmis žydų organizacijomis, jų aktyvia veikla ir indėliu į šalies kūrimą", - dėkodamas kalbėjo premjeras S. Skvernelis.
Vyriausybės vadovas pažymėjo, kad mes didžiuojamės daugiau nei 600 metų siekiančia Lietuvos žydų istorija bei pabrėžė, kad mūsų visuomenė nepamiršta skaudžios bendrapiliečių praeities, kai šalis neteko 95 proc. Lietuvos žydų. Susitikimo metu aptarti Lietuvos žydų kultūros paveldo įamžinimo klausimai, pasikeista nuomonėmis dėl PAR įmonių galimybių investuoti Lietuvoje.
Didžioji dalis PAR litvakų XIX a. pab. atvyko iš Panevėžio, Rietavo, Palangos, Joniškio ir Šiaulių apskričių. Skaičiuojama, kad jų bendruomenę sudaro apie 80 tūkst. narių.
Damaske verda įnirtingiausi per dvejus metus mūšiai
Sirijos sostinėje Damaske verda įnirtingiausi per dvejus metus mūšiai. Islamistų sukilėliai antradienį pradėjo puolimą rytinėje miesto dalyje, informuoja agentūra dpa.
Sirijos žmogaus teisių stebėsenos biuras praneša apie intensyvius oro antskrydžius ir granatų atakas Džubaro ir Al Kabuno sukilėlių kvartaluose Damasko šiaurės rytuose. Opozicijos sukilėliai savo ruožtu atakavo vyriausybės kontroliuojamas teritorijas miesto centre.
Viena gyventoja pasakojo, kad nuo ryto girdisi smarkūs mūšiai ir sprogimai. Kita moteris sakė, kad kai kurie gyventojai paliko miestą.
Damaskas yra saugomas gausių vyriausybinių dalinių. Nuo konflikto prieš šešerius metus pradžios jis didelių susirėmimų daugiausiai išvengė. Tačiau vyriausybės priešininkai kontroliuoja vieną teritoriją į rytus nuo sostinės, kuri jau seniai blokuojama. Čia apsiausta dešimtys tūkstančių žmonių.
Nauji mūšiai tarp vyriausybinių dalinių ir islamistų kovotojų kilo savaitgalį. Pastarųjų gretose kovoja ir „Al Qaeda" artimos organizacijos „Tahrir al-Sham" šalininkai.
Kinijos upės dugne aptikta 10 tūkst. 300 metų senumo auksinių ir sidabrinių daiktų
Kinijos upės dugne archeologai surado daugiau kaip 10 tūkst. auksinių ir sidabrinių Mingų dinastijos, valdžiusios prieš 300 metų, daiktų, informuoja Rusijos kanalas RT.
Upės dugne Kinijos Sičuanos provincijoje didžiuliai lobiai išgulėjo daugiau kaip 300 metų, o juos iškasė archeologai. Tarp Mindziango ir Dzindziango upių santakoje, apie 50 km į pietus nuo Čengdu miesto, rastų daiktų yra ir didelis kiekis auksinių, sidabrinių ir bronzinių monetų. Archeologams taip pat pavyko rasti papuošalų, indų, kalavijų, peilių ir iečių.
Šie radiniai leidžia manyti, kad upėje vyko istorinis 1649 metų mūšis tarp kylančio valstiečių lyderio Džango Siandžongo (Zhang Xianzhong) ir Mingų dinastijos karių. Mūšio metu nuskendo apie 1 000 valčių, prikrautų pinigų ir papuošalų.
"Rasti objektai - tiesioginis ir labiausiai įtikinamas įrodymas, kurioje teritorijoje vyko mūšis", - teigė Kinijos archeologas Vang Vei (Wang Wei).
ES plėtros komisaras: Turkijos narystė ES „vis mažiau reali"
Turkijos narystė Europos Sąjungoje (ES), anot ES plėtros komisaro Johaneso Hano (Johannes Hahn), yra „vis mažiau reali". Turkijai „jau kurį laiką vis labiau tolsta nuo ES", - pareiškė jis Vokietijos laikraščiui „Bild". Turkijos prezidento Redžepo Taipo Erdogano (Recep Tayyip Erdogan) autoritarinis kursas ir planuojamos konstitucijos pataisos dėl prezidentinio valdymo sistemos yra „nusigręžimas nuo Europos", pabrėžė J. Hanas, kurį cituoja agentūra AFP.
Komisaras neatmetė, kad ES šalys netrukus gali kalbėti apie galimą stojimo derybų su Ankara nutraukimą. Gruodį jos pasisakė už tai, kad derybos būtų tęsiamos. Tačiau esą dėl dabartinių įvykių ši situacija bet kuriuo metu gali būti peržiūrėta.
J. Hanas šiuo metu nemato ir jokių šansų įvesti turkams bevizį režimą. Kol Turkija nesutinka vykdyti svarbiausių kriterijų, pavyzdžiui, pakeisti antiteroristinių įstatymų, kurie šiuo metu taikomi ir opozicijai bei kritikams persekioti, tol bevizio režimo esą nebus.
"Bloomberg": stringa "Chevron" planai parduoti naftos telkinius Kinijoje
"Chevron" planas parduoti akcijas naftos telkiniuose Kinijoje stringa, remdamasi savo šaltiniais praneša "Bloomberg".
"Chevron" gauti pasiūlymai už tris naftos telkinius Kinijos Bohajaus įlankoje neatitiko kompanijos lūkesčių. JAV energetikos kompanija tikėjosi už savo akcijas juose gauti 1 mlrd. dolerių.
"Bloomberg" šaltinių teigimu, nesulaukusi norimo pasiūlymo, "Chevron" naftos telkinius turėtų pasilikti sau. Šių telkinių įsigijimas buvo sudominęs Kinijos kompanijas "AAG Energy", "Brightoil Petroleum" ir "Meidu Energy".
"Chevron" priklauso 24,5 proc. akcijų QHD32-6 naftos telkinyje bei po 16,2 proc. "Bozhong 25-1" ir "Bozhong" 19-4" telkiniuose. Likusią dalį valdo Kinijos valdžiai priklausanti įmonė CNOOC.
Brangiausias pasaulio miestas - Singapūras
Singapūras išlieka brangiausias pasaulio miestas. Remiantis britų verslo žurnalo „The Economist" paskelbtu reitingu, pragyvenimo išlaidos šiame Pietryčių Azijos mieste-valstybėje yra tokios didelės kaip niekur kitur. Antrojoje sąrašo vietoje yra Honkongas, trečiojoje - Ciūrichas, praneša agentūra dpa.
Palyginus 133 pasaulio miestus, pigiausiai pragyventi galima Kijeve, Bukarešte ir Naujajame Delyje.
Nustatant brangiausią miestą, reguliariai lyginamos daugiau kaip 150 produktų kainos. Tai ne tik maisto produktų ir rūbų kainos, bet ir nuoma, taip pat išlaidos už pagalbą namų ūkyje. Tačiau nepaisoma skirtingų atlyginimų lygių.
Singapūras šio reitingo viršuje yra jau ketvirtus metus iš eilės. Čia pragyvenimas 20 proc. brangesnis už Niujorką (9-oji vieta) - kuris tyrime buvo pasirinktas kaip lyginamasis standartas.
Penki iš brangiausių miestų yra Azijoje. Be Singapūro ir Honkongo tai dar yra Tokijas (4), Osaka (5) ir Seulas (6). Iš Europos į brangiausiųjų dešimtuką dar pateko Ženeva, Paryžius ir Kopenhaga.
L. Linkevičius: Baltarusijos vadovo pasisakymai "laužti iš piršto"
(Prezidentūra Baltarusijos prezidento pasisakymų nekomentuoja)
Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos teiginiai apie neva Lietuvoje ruoštus ginkluotus provokatorius, kurie buvo pasiųsti į Baltarusiją, yra niekuo nepagrįsti, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Ministro teigimu, situacija Baltarusijoje dėl protestų šiuo metu yra įtempta, o priešų užsienio valstybėse ieškojimas yra gerai žinoma nedemokratiškų režimų taktika, tačiau, pasak L. Linkevičiaus, vargu ar šis kaltinimas dabar gali sušvelninti padėtį šalyje.
"Iš valstybės vadovų norėtųsi girdėti pagrįstus pareiškimus. O dabar nėra jokių argumentų, tik iš piršto laužti prasimanymai", - sakė L. Linkevičius, besiruošiantis išvykti vizito į JAV.
Pasak L. Linkevičiaus, Lietuva turi duomenų apie maždaug 80 Baltarusijoje protestų metu sulaikytų asmenų, o Vilnius ir Europos Sąjunga (ES) atidžiai stebi situaciją Baltarusijoje.
"Raginame elgtis atsakingai, neieškoti ne tik išorės, bet ir vidaus priešų (...), norime priminti, kad ES ir Baltarusijos santykiai priklausys, kaip Baltarusijos valdžia įgyvendins įsipareigojimus žmogaus teisėms. Nuo to priklausys ir mūsų santykiai", - kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.
Prezidentūra A. Lukašenkos pasisakymų nekomentuoja.
"Užsienio ir vidaus politikų pasisakymų spaudoje Prezidentė nekomentuoja", - rašoma Prezidentūros spaudos tarnybos Eltai atsiųstame komentare.
Mogiliove antradienį viešėjęs A. Lukašenka pareiškė, kad "šiomis valandomis" buvo sulaikyta apie 20 smogikų, turėjusių surengti ginkluotą provokaciją Baltarusijoje. Prezidentas taip pat sakė, kad sulaikytieji treniravosi "stovyklose su ginklais", kai kurios iš jų buvo įrengtos Baltarusijos teritorijoje.
"Kitos stovyklos - Ukrainoje. Manau, Lietuvoje ar Lenkijoje (netvirtinsiu, bet kažkur ten), - teigė jis. - Pinigai į mūsų šalį plaukė per Lenkiją ir Lietuvą", - tvirtino A. Lukašenka.
Gyventojų protesto akcijos įvairiuose Baltarusijos miestuose prasidėjo vasarį, gyventojams pradėjus piktintis vadinamuoju "veltėdžio mokesčiu", kurį turi mokėti visi asmenys, nedirbantys ilgiau kaip pusę metų. Šalies Konstitucinis Teismas neseniai išaiškino, kad tokio mokesčio taikymas neprieštarauja pagrindiniam Baltarusijos įstatymui, bet A. Lukašenka dėl protestų nurodė mokesčio surinkimą atidėti dar metams, nors visiškai atšaukti nesutiko.
ES balandžio 29 dieną surengs neeilinį susitikimą dėl „Brexit"
27 Europos Sąjungos (ES) šalys balandžio 29 dieną surengs neeilinį susitikimą dėl „Brexit", kurio metu bus sprendžiama dėl ateinančius dvejus metus vyksiančių derybų su Jungtine Karalyste (JK) gairių. Susitikimas įvyks praėjus mėnesiui nuo datos, kai Londonas planuoja oficialiai pradėti išstojimo iš Bendrijos procesą, skelbia naujienų agentūra AP.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas (Donald Tusk) antradienį tvirtino, kad „Brexit" gairės visų pirma suteiks aiškumo dėl derybų proceso eigos piliečiams, bendrovėms ir visoms valstybėms narėms.
Šiame aukščiausio lygio susitikime Didžioji Britanija nedalyvaus.
Vyriausybei pateiktos 13 rekomendacijų investiciniam klimatui gerinti
Aktyviausius ir stambiausius investuotojus į Lietuvos ekonomiką vienijančios asociacijos "Investors' Forum" nariai antradienį susitiko su Vyriausybe ir pateikė jai trylika rekomendacijų verslo aplinkai bei investiciniam klimatui gerinti, praneša asociacija.
Tradiciniame, kasmetiniame renginyje verslo ir ministrų kabineto atstovai aptarė prioritetines vykdomosios valdžios veiklos kryptis ir pagrindinius investuotojų lūkesčius.
Premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad būtina gerinti investicinę aplinką šalyje.
"Vienareikšmiškai matome būtinybę ir neišvengiamumą daryti ilgą laiką valstybėje susikaupusių atskirų probleminių sektorių reformas. Viena iš esminių ir dėmesio reikalaujančių sričių - investicinės aplinkos gerinimas siekiant tapti konkurencingiausia regiono valstybe. Tai ambicingas uždavinys, tačiau kito kelio nėra", - susitikime su investuotojais kalbėjo Ministras Pirmininkas S. Skvernelis.
Premjeras pabrėžė, kad atsinaujinusioje Trišalėje taryboje pavyko suderėti sudėtingiausias naujojo Darbo kodekso pataisas, kurios įsigalios jau šių metų liepos 1 d. Pasak Vyriausybės vadovo, tai bus naujas, modernus, lankstus ir socialiai darbuotojus apsaugantis teisinis reguliavimas.
Tarp svarbiausių Vyriausybės darbų premjeras nurodė ir viešojo sektoriaus reformą, numatančią didesnę viešųjų paslaugų kokybę, procedūrų aiškumą, skaidrumą ir greitumą, taip pat kovą su šešėline ekonomika ir sąžiningos konkurencijos skatinimą, aukštojo mokslo ir profesinio mokslo reformą bei mokesčių administravimo pritaikymą, kuris prisidėtų prie ekonomikos augimo, investicijų pritraukimo ir socialinės nelygybės mažinimo.
Asociacijos "Investors' Forum" valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas teigia, kad nors ankstesni sprendimai atidėti darbo santykių reformą skeptiškai nuteikė verslo bendruomenę, bet Vyriausybės įvardijami prioritetai vertintini palankiai.
"Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane įvardijamos prioritetinės veiklos kryptys nuteikia pozityviai. Siekis tobulinti mokesčių bazę ir mažinti šešėlinę ekonomiką bei didinti viešojo sektoriaus efektyvumą, taip pat įgyvendinti švietimo sistemos pertvarką atitinka kryptis, į kurias investuotojai nuolat atkreipia dėmesį", - sakė R. Valiūnas.
Asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė atkreipė dėmesį į verslo įvaizdį šalyje.
"Pastebime, jog daugelis politikų neretai kritiškai atsiliepia apie verslą viešojoje erdvėje. Toks jo demonizavimas tikrai nepadeda gerinti investicinio klimato, tad vien retorikos verslo atžvilgiu keitimas turėtų reikšmingą poveikį. Vis dėlto siekiant ilgalaikio efekto verslo aplinkai, darbo santykių reguliavimas ir mokestinė aplinka turėtų būti svarbiausi valstybės prioritetai", - pabrėžia R. Skyrienė.
Tarp svarbiausių "Investors' Forum" pasiūlymų Vyriausybei - kvietimas įtvirtinti subalansuotą ir konkurencingiausią Rytų ir Centrinėje Europoje darbo santykių reguliavimą, gerinti viešojo sektoriaus paslaugų kokybę, dalį stambių valstybės valdomų akcijų kotiruoti darbo biržoje.
Asociacijos nariai ragina ministrus imtis priemonių grįžtamajai migracijai į Lietuvą skatinti ir talentams bei kvalifikuotai darbo jėgai pritraukti bei išlaikyti. Taip pat mainais už darbdavių įsipareigojimą kelti darbo užmokestį - mažinti darbo jėgos apmokestinimą. Investuotojai tikisi Vyriausybės ryžto įgyvendinant efektyvią švietimo reformą bei vykdant kompleksinę kovą su šešėline ekonomika.
Asociacijos nuomone, siekiant toliau didinti Lietuvos tarptautinį konkurencingumą bei patrauklumą užsienio investuotojams, reikėtų didinti tikslinių priemonių finansavimą tiesioginėms užsienio investicijoms pritraukti, imtis priemonių užtikrinti susisiekimui oro transportu tarp Vilniaus ir svarbiausių Europos finansų bei verslo centrų. Atsižvelgiant į mažėsiantį Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimą, 2015 - 2020 m. ES lėšas siūloma nukreipti į ekonomiškai stipriausių Lietuvos regionų - Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, - ekonominės ir socialinės aplinkos plėtrą.
D. Trampas pasirašė įstatymą, pagal kurį Marso tyrinėjimas taps vienu iš NASA tikslų
JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) antradienį pasirašė įstatymo projektą, kuris Marso tyrinėjimą įteisina kaip vieną iš NASA tikslų, praneša naujienų agentūra "Associated Press".
Naujasis Atgal
.jpg)
