Į pradžią
03 21. Naujausios žinios
Vidutinė lietuvių laimė atrodo neblogai, bet skurdo ir nevilties kamuojamų šeimų yra vis dar per daug
„Swedbank" vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis
Šių metų Jungtinių Tautų (JT) „Pasaulio laimės ataskaitoje" Lietuva tarp 155 vertintų valstybių pakilo į 52 vietą. Per metus pasiekta nemaža pažanga - pernai Lietuva buvo 60 vietoje. Dėl ko lietuviai jaučiasi vis laimingesni ir kas dar labiau galėtų padidinti jų laimės jausmą?
JT ataskaitos duomenimis, lietuviai yra laimingesni nei latviai, estai ar vengrai, bet jaučiasi blogiau nei daugelis turtingesnių europiečių. Nieko nuostabaus - beveik visose šalyse daugiau nei penktadalį laimės jausmo lemia būtent finansinė gerovė, šiuo atveju matuojama kaip vienam gyventojui tenkantis BVP.
Tiesa, BVP vienam gyventojui yra netobulas rodiklis, nes jis nedaug pasako apie gyventojus, beveik visai neparagaujančius šalies ekonominio pyrago. Vis tik pastaraisiais metais sparčiai augę atlyginimai bei mažėjusi pajamų nelygybė tarp dirbančiųjų prisidėjo prie nemažos dalies gyventojų didėjančio laimės jausmo.
Tačiau, priešingai nei prieš metus, Lietuvoje didesnę dalį laimės jausmo paaiškina ne ekonominiai, o socialiniai rodikliai. Rodiklis „socialinė parama" matuojamas ne vertinant valstybės mokamas socialines išmokas ar suteikiamas socialines garantijas, bet klausiant gyventojų, ar jie turi draugų ir giminaičių, kuriais galėtų pasikliauti atsidūrę bėdoje. Pagal šį rodiklį Lietuva pakilo į 20 vietą ir lenkia beveik visas Vakarų Europos šalis, tačiau atsilieka nuo Šiaurės valstybių. Žinoma, čia galima ne tik pasidžiaugti, bet ir įtarti, kad dėl silpnokos valstybės socialinės apsaugos sistemos neretai belieka pasikliauti artimaisiais.
Deja, pagal du rodiklius Lietuva nepasistūmėjo į priekį, o nukrito žemyn. Lietuva niekada neblizgėjo pagal sveiko gyvenimo trukmės kriterijų, o dabar nukrito dar žemiau - iš 62 į 71 vietą pasaulyje. Čia reikia atkreipti dėmesį į tai, kad vertinama ne tik tikėtina gyvenimo trukmė, bet ir sveikata senatvėje. Todėl sveikesnio gyvenimo būdo skatinimas ir pastangos mažinti alkoholio ir tabako vartojimą ilgesniu laikotarpiu leistų reikšmingai kilstelti ir laimės lygį.
Pagal dosnumo rodiklį Lietuva, deja, yra priešpaskutinėje vietoje pasaulyje - tik labai maža dalis gyventojų nuolat skiria pinigų labdarai. Lietuviai linkę padėti ir pasikliauti artimų žmonių rate, bet daug šaltesni kitų žmonių problemoms. Tokie rezultatai antrina ir kitų institucijų atliktiems tyrimams, rodantiems, kad, pavyzdžiui, lietuviai nėra empatiški. Tačiau dalinimasis ir rūpinimasis kitais sukuria laimės jausmą, kartais didesnį nei kažko gavimas. Tai vienas iš lengvesnių būdų kilstelti nacionalinę ir asmeninę laimę.
Kaip ir anksčiau, didelė dalis lietuvių nesijaučia galį laisvai kontroliuoti savo gyvenimą. Iš dalies tai turbūt yra susiję su finansinėmis priežastimis. Be to, dalis vyresnės kartos tas galimybes prarado dėl ilgos okupacijos. Nepasikeitė situacija ir korupcijos srityje, ji labai neigiamai veikia laimės jausmą - lietuviai korupcijos mato per daug ir į jį ją reaguoja skaudžiai. Tačiau nepasitenkinimas esama situacija ir visiškas korupcijos netoleravimas yra svarbus žingsnis jos naikinimo link.
Galiausiai net ir besidžiaugiant pakilusiu nacionaliniu laimės lygiu nereikėtų užmiršti Levo Tolstojaus romane „Ana Karenina" išsakytos minties, kad visos laimingos šeimos yra panašios viena į kitą, o kiekviena nelaiminga šeima yra nelaiminga savaip. Vidutinė laimė, kaip ir vidutinis darbo užmokestis, vidutinė gyvenimo trukmė ar vidutinė ligoninės pacientų temperatūra slepia daug detalių apie individualias problemas. Vidutinė lietuvių laimė atrodo neblogai, bet skurde ir neviltyje esančių šeimų yra vis dar per daug.
Atsiras teigiančių, kad nelaimingi emigruoja, todėl situacija neatrodo labai bloga. Iš tiesų, nemažėjantys emigracijos mastai rodo, kad bent daliai lietuvių dabartinio užimtumo ir atlyginimų augimo neužtenka, kad jie jaustųsi laimingi, ten kur gimė. Tačiau šis Jungtinių Tautų tyrimas rodo, kad ne piniguose laimė. Arba bent jau - laimė yra ne tik piniguose. piniguose. Sveikesnė, laisvesnė, mažiau korumpuota, dosnesnė ir rūpestingesnė visuomenė yra nemažiau svarbios aplinkybės siekiant asmeninės laimės.
Dėl galimų ryšių su kovotojais ir perversmu Turkijoje sulaikyta daugiau kaip 2 tūkst. žmonių
Praėjusią savaitę, dėl galimų ryšių su kovotojų grupuotėmis arba nepavykusiu mėginimu įvykdyti perversmą, Turkijos pareigūnai sulaikė per 2 tūkst. žmonių, pirmadienį pranešė šalies Vidaus reikalų ministerija, skelbia „Reuters".
Be kovos su įvairiomis saugumo grėsmėmis - pradedant Kurdistano darbininkų partija (PKK), baigiant grupuote „Islamo valstybė" (IS) - Turkija taip pat vykdo plataus masto susidorojimą su įtariamais pernai liepą mėginto įvykdyti perversmo rėmėjais.
Išplatintame pranešime Turkijos vidaus reikalų ministerija informavo praėjusią savaitę apklausoms sulaikiusi 2 063 asmenis.
Iš sulaikytųjų 999 įtariami turintys ryšių su kurdų autonomijos siekiančia PKK, jau tris dešimtmečius vykdančia sukilimą prieš oficialią šalies valdžią. JAV, Turkija ir Europos šalys ją laiko teroristine organizacija.
Pirmą kartą per 183 metus Danija liks be užsienio skolos
Danija padengs paskutinę paskolą užsienio valiuta - 1,5 mlrd. dolerių - ir pirmą kartą per 183 metus liks be užsienio skolos. Tai pirmadienį pranešė Danijos nacionalinis bankas.
"Vyriausybei nebuvo būtina imti kreditų užsienio valiuta, o skolos palaipsniui buvo padengiamos", - pažymima šalies Centrinio banko pareiškime.
Paskolos padengimas nereiškia, kad Danija nebeturės skolų - šalies valdžia platina kronomis nominuotas obligacijas, skirtas valstybiniam biudžeto deficitui padengti, taip pat kitiems poreikiams, rašo leidinys "Altinget".
Danijos finansų ministerijos duomenimis, šalis pirmą kartą paskolą užsienio valiuta gavo 1757 metais - tuomet šalies valdžia pritraukė pusę milijono rigsdalerių (tuometinė Danijos valiuta, galiojusi iki 1873 metų) iš Amsterdamo ir Hamburgo. Pastarąjį kartą Danija neturėjo įsiskolinimo užsienio valiuta 1834 metais.
Lietuvoje lankysis NATO, Šiaurės šalių ir Baltijos bei Lenkijos karinių oro pajėgų vadovybė
Trečiadienį oro erdvės saugumo ir Baltijos valstybių oro erdvės apginamumo aktualijas aptars NATO vyriausiosios oro pajėgų vadavietės (AIRCOM) vadas, Šiaurės ir Baltijos šalių bei Lenkijos karinių oro pajėgų vadai.
Zoknių aviacijos bazėje lankysis Norvegijos, Suomijos, Švedijos, Estijos, Lietuvos, Latvijos, Lenkijos oro pajėgų vadai, Danijos oro pajėgų vado atstovė, taip pat AIRCOM vadas generolas Todas Voltersas (Tod Wolters).
„Svečiai taip pat susipažins su NATO oro policijos misiją šiuo metu vykdančiu Nyderlandų karinių oro pajėgų kontingentu", - praneša Krašto apsaugos ministerija.
Šiuo metu NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdo keturi Nyderlandų karinių oro pajėgų naikintuvai F-16. Jie keturių mėnesių misiją pradėjo nuo 2017 m. sausio mėn. NATO oro policijos misija Baltijos šalyse pradėta vykdyti nuo 2004 metų kovo mėnesio, kai Lietuva, Latvija ir Estija tapo NATO narėmis.
Į Lietuvą atgabenama Nyderlandų karinė technika
Antradienį per Klaipėdos uostą bus pradėta gabenti karinė technika, kurią naudos į vokiečių vadovaujamą NATO batalioną dislokuojami Nyderlandų kariai.
Technika bus vežama tris dienas iki ketvirtadienio, o patys olandų kariai į Lietuvą lėktuvu atvyks ketvirtadienį. Iš Nyderlandų Klaipėdą pasieks kovos mašinos "Boxer" ir CV 90, kita karinė technika.
Iš viso NATO batalione Lietuvoje pirmajai rotacijai bus dislokuota apie 200 olandų karių, šią savaitę jų turėtų atvykti apie 100.
Antradienį ŠMM pradeda konsultacijas dėl mokslo metų trukmės
Antradienį Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) pradeda viešąsias konsultacijas su mokyklų bendruomenėmis ir nevyriausybinių organizacijų atstovais dėl mokslo metų trukmės ir mokinių pasiekimų gerinimo.
Bus diskutuojama, kaip gerinti mokinių pasiekimus, kokią reikšmę turi mokslo metų trukmė, kaip tobulinti ugdymo procesą. Mokyklos dalinsis gerąja patirtimi.
Viešosios konsultacijos iki balandžio 13-osios vyks dešimtyje regionų: Vilniuje, Alytuje, Marijampolėje, Kaune, Utenoje, Panevėžyje, Tauragėje, Telšiuose, Šiauliuose, Radviliškyje.
Anot Švietimo ir mokslo ministerijos, siūlymas ilginti mokslo metų trukmę - viena iš priemonių, siekiant pagerinti mokinių pasiekimus. Taip pat bus peržiūrimos mokymo programos, bus atnaujinama ugdymo aplinka, metodai, mokymo priemonės, tobulinama mokytojų kvalifikacija. Bus skiriamas papildomas laikas mokiniams, patiriantiems mokymosi sunkumų.
Prezidentė lankysis "Vaikų linijoje"
Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį lankysis "Vaikų linijoje", kur su darbuotojais ir savanoriais aptars vaikų ir jaunimo emocinės būklės situaciją bei priemones sprendžiant smurto, patyčių ir žeminančio elgesio problemą, rūpinantis vaikų saugumu.
Patyčias šalyje patiria kas trečias vaikas. Emocinis smurtas plinta ne tik šeimoje, mokykloje, jo ypač daug ir elektroninėje, ir viešojoje erdvėje. Praėjusiais metais smurtą patyrė per 2000 vaikų. Nesulaukę pagalbos, smurtą patyrę jauni žmonės dažnai pakelia prieš save ranką - nemažėja iš gyvenimo pasitraukiančių mokinių skaičius.
Šalies vadovė pabrėžia, kad būtina stabdyti plintančią smurto epidemiją. Tam, kad situacija imtų gerėti, reikalingos bendros visuomenės pastangos ir efektyvi emocinės pagalbos tarnybų veikla.
Šiemet įsigalios Prezidentės inicijuotos Švietimo įstatymo pataisos, kurios padės sukurti kovos su smurtu ir patyčiomis sistemą šalies mokyklose. Šiuo metu tik vos daugiau nei pusė mokyklų vykdo prevencines programas, kad patyčių jų aplinkoje imtų mažėti. Įvairios emocinės pagalbos linijos išlieka labiausiai prieinamu ir kol kas efektyviausiu pirminės emocinės pagalbos šaltiniu. Vien "Vaikų linijoje" pernai priimta apie 160 tūkstančių skambučių ir laiškų. Dėl patyčių kreipėsi beveik 3400 vaikų, o kiek daugiau nei 1000 kalbėjo apie savižudybę.
Jau aštuntąjį kartą Lietuvoje startuojanti "Vaikų linijos" iniciatyva "Veiksmo savaitė "Be patyčių" šiemet ragina matančius patyčias, fizinį ir psichologinį smurtą nelikti nebyliais liudininkais - būtina drąsiai ir aiškiai parodyti nepritarimą, pranešti apie smurtą, ištiesti pagalbos ranką aukai.
S. Skvernelis: dėl Darbo kodekso sutaria abi partijos
Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad valdančiosios koalicijos partnerės - Valstiečių ir žaliųjų sąjunga ir socialdemokratai - sutaria dėl Darbo kodekso pakeitimų priėmimo.
Premjero teigimu, valdančioji koalicija ketina priimti tik tas nuostatas, dėl kurių buvo pasiektas sutarimas Trišalėje taryboje, o papildomi Seimo narių pateikti siūlymai, tikėtina, bus atmesti.
"Kas man labai džiugu, socialdemokratai to paties principo, ką mes aptarėme, laikysis. Tai, kas buvo suderinta Trišalėje taryboje, tai nėra tobula, tai yra pasiektas kompromisas tiek darbdavių, tiek profesinių sąjungų, bet esminis principas - mes dabar Vyriausybėje per artimiausias savaites tai adaptuojame į įstatymo projektą, teikiame Seimui, ir valdančioji koalicija priima tik tai, kas sutarta Trišalėje taryboje. Visi papildomi registruoti pasiūlymai, kurių, tikėtina, bus, bus atmesti", - po pirmadienį Seimo rūmuose vykusio "valstiečių" ir socialdemokratų susitikimo žurnalistams sakė Vyriausybės vadovas.
Naujas Darbo kodeksas turėtų įsigalioti nuo šių metų liepos 1 d.
Pasaulio bankas Egiptui išmokėjo dar vieną 1 mlrd. dolerių paskolą
Pasaulio bankas (PB) pirmadienį suteikė dar vieną 1 mlrd. dolerių paskolą iš 3 mlrd. dolerių paramos paketo, banko pranešimą cituoja "Reuters".
Egiptas nuo 2011 m. ištikusios politinės krizės skolinasi milijardus dolerių iš tarptautinių kreditorių, siekdamas atgaivinti revoliucijos nuvargintą ekonomiką.
"Egipto valdžia žengė svarbius žingsnius, siekdama įvykdyti esmines politines ir institucines reformas, kurios padėtų pagreitinti darbo vietų kūrimą ir leistų atsigauti ekonomikai", - kalbėjo Pasaulio banko direktorius Egipte, Jemene ir Džibutyje Asadas Alamas (Asad Alam).
Tuo tarpu sekmadienį PB pranešė pritaręs finansavimo paketui, skirtam finansuoti piečiau Sacharos esančias Afrikos šalis. Paramos paketas siekia 57 mlrd. JAV dolerių.
L. Linkevičius: aktyviai prisijungsime prie iniciatyvos #ViralasLietuvai
Pirmadienį užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius susitiko su iniciatyvos "#ViralasLietuvai" kūrėjais - grupe Lietuvos verslo ir visuomenės veikėjų, pasiryžusių įgyvendinti inovatyvius viešųjų ryšių projektus ir garsinti Lietuvą užsienyje, aptarė jų veiklos planus ir bendradarbiavimo galimybes.
"Tokios iniciatyvos, kaip pastaruoju metu plačiai nuskambėjusi Vlado Lašo idėja patraukti įmonės "Tesla Motors" dėmesį ir "Minecraft Gigafactory" komandos projektas, yra sveikintinos ir jas būtina palaikyti ir tęsti", - pažymėjo ministras.
L. Linkevičius pritarė minčiai, kad privatus ir viešasis sektoriai turi veikti koordinuotai ir kryptingai siekiant patraukti pasaulio dėmesį į mūsų šalį. Lietuvos diplomatijos vadovas pažadėjo aktyvų asmeninį bei diplomatinių atstovybių tinklo įsitraukimą viešinant Lietuvos žinomumą didinančius projektus, sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.
"#ViralasLietuvai" - viešoji iniciatyva, kurios tikslas - sukurti teigiamas apie Lietuvą pasaulyje sklindančias žinias. Jos autoriai - "Gigafactory LT" bendruomenė ketina organizuoti kūrybines dirbtuves skirtingomis temomis, po kurių bus įgyvendinami įvairūs projektai.
TVF atideda naujos pagalbos dalies išmokėjimą Ukrainai
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) dėl ekonominės blokados separatistų teritorijose atidėjo naujos pagalbos dalies išmokėjimą Ukrainai. Finansų institucija pirmadienį Vašingtone pareiškė vėlesniam laikui nukelianti TVF valdančiosios tarybos susitikimą dėl 1 mlrd. dolerių (930 mln. eurų) išmokėjimo Kijevui. Pirmiausiai esą turi būti įvertinti „dabartinės situacijos" padariniai paramos programai, informuoja agentūra AFP.
TVF 2014 metais nusprendė smarkiai prasiskolinusiai ir didelę ekonominę krizę išgyvenančiai Ukrainai suteikti iš viso 17,5 mlrd. dolerių paramą. Tačiau šaliai nepakankamai kovojant su korupcija ir nepakankamai įgyvendinant reikalaujamą taupymo programą išmokos ne kartą buvo sulaikytos. Kovo pradžioje TVF paskelbė, kad tarsis dėl naujos dalies išmokėjimo.
Tačiau praėjusią savaitę konfliktas Rytų Ukrainoje smarkiai paaštrėjo: vyriausybė Kijeve trečiadienį sustabdė visų prekių transportą į Donbasą. Taip vyriausybė reagavo Ukrainos įmonių užėmimą separatistų bastionuose Donecke ir Luhanske.
Separatistai nuo 2014 metų kontroliuoja dideles teritorijas Rytų Ukrainoje, kurios dar žinomos kaip Donbasas. Nepaisant to, prekyba tarp centrinės vyriausybės ir teritorijų rytuose buvo tęsiama.
Konfliktas Rytų Ukrainoje jau nusinešė daugiau kaip 10 000 žmonių gyvybių.
NATO generalinis sekretorius vyksta vizito į JAV
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg) vyksta vizito į JAV. Čia jis antradienį, be kita ko, susitiks su JAV gynybos sekretoriumi Džeimsu Matisu (James Mattis), Briuselyje panešė Aljansas, kuriuo remiasi agentūra AFP.
Trečiadienį J. Stoltenbergas dalyvaus tarptautinės kovos su „Islamo valstybe" (IS) koalicijos užsienio reikalų ministrų susitikime. Šiai koalicijai priklauso 68 valstybės. Per vizitą numatoma ir dvišalių susitikimų.
Tai yra pirmoji J. Stoltenbergo kelionė į JAV nuo tada, kai sausį prie šalies vairo stojo Donaldas Trampas (Donald Trump).
Tačiau su aukštais JAV vyriausybės nariais, pavyzdžiui, Dž. Matisu, valstybės sekretoriumi Reksu Tilersonu (Rex Tillerson) ir viceprezidentu Maiku Pensu (Mike Pence) NATO vadovas praėjusiomis savaitėmis jau buvo susitikęs. Aljanso duomenimis, jis dukart su D. Trampu kalbėjo telefonu.
Tęsiasi kompromisų paieškos dėl urėdijų reformos
Seime pirmadienį surengta nacionalinė konferencija "Lietuvos valstybinių miškų ir miškininkystės ateities vizija", kurioje aptarta numatoma valstybinių miškų valdymo sistemos reforma.
Po renginio įvykusioje spaudos konferencijoje Seimo Aplinkos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika teigė, kad komitete laukia intensyvus darbas.
"Panašu, kad klausymų komitete bus pakankamai daug. Sieksime išgirsti visus pasiūlymus. Konferencijos tikslas buvo kalbėti apie saugiklius, kaip išsaugoti patį mišką, darbo vietas ir kitus dalykus, dėl kurių visuomenėje daugiausia nuogąstavimų. Tikiuosi bendro sutarimo ir, tikiu, kad rezultatas bus geras", - sakė K. Mažeika, teigęs, kad dabar kylančios abejonės dėl galimos korupcijos miškų sektoriuje meta šešėlį ant visų jo darbuotojų.
"Kalbame apie miškininko reputaciją, tai tie įvairūs eskaluojami atvejai apie urėdų korupciją, ar kaip čia pavadinsi, teršia ir kitų miške tiesiogiai dirbančių žmonių reputaciją. Prašysime, kad tie faktai būtų paviešinti ir arba paneigti, arba ne", - sakė Seimo Aplinkos komiteto pirmininkas K. Mažeika.
Komiteto narė Virginija Vingrienė tikisi, kad pavyks atsižvelgti į daugumos suinteresuotų šalių pasiūlymus.
"Atvėrėme kelius plačiai diskusijai dėl valstybinių miškų pertvarkos. Konferencijos pabaigoje priėmėme rezoliuciją, kreipimąsi į reformos rengėjus, kaip ateityje tobulinti šį įstatymo projektą. Reforma turi vykti, atsižvelgiant į visų visuomenės atstovų mintis. Turime padaryti viską, kad jaunos kartos atstovai galėtų dirbti, augti miškininkystės srityje", - sakė V. Vingrienė, taip pat akcentavusi ir būtinybę užtikrinti smulkiosios bei apskritai medienos pramonės perspektyvas regionuose.
Savo ruožtu Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signatarė Birutė Valionytė neslėpė susirūpinimo planuojama urėdijų reforma.
"Konferencija vieningai nepritarė pateiktam reformos variantui. Kodėl tokia konfliktinė ir net pikta situacija? Nutrūkęs dialogas tarp miškų ūkio ir medžio apdirbimo pramonės. Akivaizdžiai matau iš šitos reformos kyšančias švediško kapitalo ausis. Šis pateikiamas projektas tik dar labiau komplikuoja interesų konfliktą. Kyla visokių minčių ir klausimų", - kalbėjo B. Valionytė.
Girininkas Petras Budvytis konferencijoje abejojo reformos vykdytojų deklaruojamų tikslų rezultatais, užsimindamas apie ekologinius pertvarkos aspektus, minėdamas, kad atlyginimai miškininkams pastaruoju metu ir taip kilo, tad reformos skelbiamas žymus algų augimas vargu, ar galimas. Kartu P. Budvytis skeptiškai vertina reformos grąžą valstybei.
"Teigiama, kad bus sutaupyta 13 mln. eurų reformos metu, o visos darbo vietos miškininkams išliks. Tarkime, 400 darbuotojų atleidus sutaupoma 6,6 mln. eurų darbo užmokesčio. Panaikinus Generalinę miškų urėdiją ir atleidus 50 darbuotojų (bus sutaupoma - ELTA) dar 3 mln. eurų. Tai kur dar 3,4 mln. eurų? O kaip nauja centrinė įmonė su 200 darbuotojų? Jos išlaikymas kainuos apie 12 mln. eurų. Ar tai nėra nomenklatūrinis valdymas?", - spaudos konferencijoje vardijo P. Budvytis.
Mokslininkų vertinimus pristatęs Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos doc. Albinas Tebėra teigė, kad didelė miškų sektoriaus darbuotojų dalis pritartų reformos tikslams, kurie, pasak jo, yra didinti miškininkystės efektyvumą ir skaidrinti veiklą. Tačiau problemų esą kelia pasirinktos priemonės. Anot docento, valdymo centralizacija nėra geriausias kelias.
"Pagrindiniai miškininkystės sektoriaus tikslai turėtų būti: gerinti išteklių vertę, didinti grąžą valstybei, racionaliau naudoti esamus miškų išteklius. Tuos tikslus galima pasiekti tik didinant miškuose dirbančių žmonių motyvaciją. Tam reikėtų regionuose dirbantiems žmonėms suformuluoti aiškius tris tikslus, vertinti tikslų pasiekimą periodiškai - kas penkeri metai, atestuoti veiklą, ir taip skaidrintume patį valdymą ir didintume jo efektyvumą", - kalbėjo A. Tebėra.
Seimas kovo 16 d. po pateikimo pritarė Miškų įstatymo pataisoms, kuriomis reformuojama valstybinių miškų valdymo sistema.
Aplinkos ministerijos rengiama pertvarka numato įmonės "Lietuvos valstybiniai miškai" steigimą, o šiuo metu valstybiniais miškais Lietuvoje besirūpinančios 42 urėdijos būtų sustambintos ir paverstos 25 filialais regionuose. Kartu būtų likviduojama Generalinė miškų urėdija ir Valstybinis miškotvarkos institutas.
Anot ministerijos, tokia reforma leistų sumažinti miškų valdymo biurokratinį aparatą, ir dėl to valstybė kasmet sutaupytų 13 mln. eurų. Išlaidos reformai siektų iki 5 mln. eurų. Keičiant valstybinių miškų valdymą planuojama atleisti apie 400 žmonių.
Įstatymo pataisų svarstymas Seime numatytas balandį.
R. Tilersonas planuoja praleisti NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą
JAV valstybės sekretorius Reksas Tilersonas (Rex Tillerson) planuoja praleisti balandžio pradžioje vyksiantį pusmetinį NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą. Vietoje to jis ketina dalyvauti Didžiojo septyneto (G7) susitikime Italijoje, o vėliau vykti į Rusiją, praneša naujienų agentūra AP.
JAV pareigūnai pirmadienį tvirtino, kad R. Tilersonas su NATO valstybių diplomatijos vadovais susitiks šią savaitę Vašingtone vyksiančioje konferencijoje, kurios metu bus diskutuojama apie kovą su džihadistų grupuote "Islamo valstybė" (IS). Todėl jam esą nėra būtinybės dalyvauti Aljanso susitikime Briuselyje. Pareigūnų teigimu, JAV Briuselyje atstovaus trečias pagal rangą JAV Valstybės departamento pareigūnas, valstybės sekretoriaus pavaduotojas Tomas Šenonas (Tom Shannon).
Pasak pareigūnų, R. Tilersonas dalyvaus gegužę Sicilijoje vyksiančiame G7 susitikime, o vėliau vyks į Maskvą.
Mirė JAV bankininkas ir filantropas D. Rokfeleris
Eidamas 102-uosius metus mirė garsus JAV bankininkas ir filantropas Deividas Rokfeleris (David Rockefeller), patvirtino kanalo "NBC News" žinių tarnyba.
D. Rokfeleris gimė 1915-ųjų birželio 12 dieną ir išgarsėjo kaip banko "Chase Manhattan" vadovas.
Savo karjerą "Chase Manhattan" jis pradėjo 1946-aisiais bei staigiai kilo karjeros laiptais. Banko vadovu jis tapo 1969-aisiais.
Jo vadovavimo laikotarpiu "Chase" bankas stipriai išplėtė savo veiklą Europoje bei Lotynų Amerikoje - ten jis įsteigė ne vieną banko filialą.
Nuo 2004-ųjų jis buvo vyriausias vis dar gyvenantis Rokfelerių šeimos narys.
"Reuters": OPEC linkusi pratęsti naftos gavybos mažinimo susitarimą
Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) narės vis labiau krypsta naftos gavybos mažinimo susitarimo pratęsimo link, tačiau tam prireiks ir ne OPEC šalių pagalbos, teigia "Reuters" šaltiniai.
OPEC praėjusių metų pabaigoje susitarė nuo sausio pradžios iki birželio pabaigos naftos gavybą sumažinti 1,2 mln. barelių per dieną. Rusijos bei dar kelių ne OPEC šalių įsipareigojimai šiame susitarime buvo dvigubai mažesni.
Šis sandoris iš pradžių kilstelėjo naftos kainas, bet augančios JAV atsargos šį augimą sustabdė. "Reuters" teigimu, vis daugiau OPEC šalių linksta prie nuomonės, kad atsargų mažinimas gali trukti ilgiau nei 6 mėnesius.
"Programos pratęsimas yra reikalingas, norint subalansuoti rinką. Tačiau bet koks naujas susitarimas turi būti ir su ne OPEC šalimis", - "Reuters" cituoja OPEC atstovą.
Rusija - didžiausia iš susitarime dalyvaujančių ne OPEC šalių - kol kas nepareiškė jokios oficialios pozicijos dėl galimo programos pratęsimo, bet, pasak "Reuters", šalis atidžiai stebi JAV skalūnų naftos gavybos suaktyvėjimą.
Būtent skalūnų naftos gavybos atsigavimas neleidžia OPEC kilstelti kainų iki norimo lygio.
„Forbes": B. Geitsas lieka turtingiausias pasaulio žmogus
Vienas „Microsoft" įkūrėjų Bilas Geitsas (Bill Gates) lieka turtingiausias pasaulio žmogus. Jis ketvirtą kartą iš eilės įrašytas pirmuoju numeriu JAV verslo žurnalo „Forbes" skelbiamame kasmetiniame milijardierių reitinge. Toliau rikiuojasi verslininkai Vorenas Bafetas (Warren Buffet), Džefas Bezosas (Jeff Bezos), Amansio Ortega (Amancio Ortega) ir Markas Cukerbergas (Mark Zuckerberg), praneša agentūra AFP.
„Forbes" duomenimis, dabar filantropine veikla užsiimančio 61-erių B. Geitso turtas vertinamas 86 mlrd. dolerių (80 mlrd. eurų). Jis per 22 metus pirmąją poziciją sąraše užima 18-ąjį kartą. Antroje vietoje likęs JAV investuotojas V. Bafetas turi turto už 75,6 mlrd. dolerių.
V. Bafetas iš antrosios vietos išstūmė ispaną A. Ortegą. 80-metis tekstilės įmonės „Inditex", kuriai, be kita ko, priklauso mados ženklas „Zara", įkūrėjas su 71,3 mlrd. dolerių liko ketvirtas.
A. Ortegą aplenkė ir „Amazon" vadovas Dž. Bezosas. 53 metų elektroninės komercijos portalo įkūrėjas, nuolat plečiantis savo veiklos sritis, reitingo sąraše su 72,8 mlrd. dolerių užima trečiąją vietą.
32-ejų M. Cukerbergas yra penktas. Anot „Forbes", socialinio tinklo įkūrėjas sukaupė 56 mlrd. dolerių vertės turto.
Tarp 20 turtingiausių milijardierių tik M. Cukerbergas, Dž. Bezosas, taip pat „Google" įkūrėjai Laris Peidžas (Larry Page) ir Sergejus Brinas (Sergey Brin) yra jaunesni nei 60 metų.
Lenkija „visomis išgalėmis" priešinsis dviejų greičių Europai
Likus kelioms dienoms iki jubiliejinio Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimo įtakingas Lenkijos valdančiosios Teisės ir teisingumo partijos (PiS) pirmininkas Jaroslavas Kačynskis (Jaroslaw Kaczynski) paskelbė apie ryžtingą savo šalies pasipriešinimą dviejų greičių Europai. „Mes turime tam priešintis visomis išgalėmis", - J. Kačynskį citavo dešinės pakraipos žurnalas „wSieci", kuriuo remiasi agentūra AFP.
„Mes nepritarsime jokiam pareiškimui dėl dviejų greičių Europos", - sakė J. Kačynskis. Jei kelios ES šalys, pavyzdžiui, Vokietija ir Prancūzija, toliau spartins Europos integraciją, o kitos išlaikys „Status quo", Lenkija arba bus „išstumta iš ES, arba pažeminta iki prastesnės kategorijos narės", įspėjo PiS lyderis, kuris laikomas tikruoju Lenkijos vyriausybės politikos formuotoju.
Dviejų greičių Europa, jo požiūriu, reiškia, kad „pinigai bus sutelkti Vakaruose, be kita ko, dėl to, jog Vokietija privalės sumokėti daugiau, kad padengtų skolas euro zonoje". Be to, daugiau pinigų bus skirta inovacijoms „senesnėse ES šalyse", o tai vėlgi Lenkijai reikš „didelius nuostolius".
Lenkija yra didžiausia ekonomika Vidurio Europoje. Tačiau ji nepriklauso valiutų sąjungai. Dėl to šalis baiminasi likti nuošalyje, jei euro zona savarankiškai spartins integraciją.
Šeštadienį Romoje vyks ES viršūnių susitikimas, skirtas 60-osioms Romos sutarčių metinėms. Šios tapo pagrindu dabartinei ES. Susitikime bus kalbama apie naują ES kryptį po „Brexit". Viena idėjų, kuri šiuo metu diskutuojama, yra „skirtingų greičių" ES, kurią remia ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel).
A. Merkel prekybą su D. Trampu tikisi aptarti G7 susitikimo metu
Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) pirmadienį pareiškė viltį, kad Didžiojo septyneto (G7) susitikimas gegužės mėnesį bus gera proga aptarti prekybos problemas su JAV prezidentu Donaldu Trampu (Donald Trump), praneša "Reuters".
"Be abejo, mūsų pažiūros yra skirtingos, ir per vieną susitikimą jos nepasikeis", - kalbėjo A. Merkel, paklausta apie skirtingus jos ir D. Trampo požiūrius į prekybą.
"Tačiau prezidentas per mūsų susitikimą praėjusią savaitę aiškiai pasakė, kad jis yra prieš izoliacionizmą ir už laisvą, bet sąžiningą prekybą", - spaudos konferencijoje kalbėjo kanclerė.
"Dabar tiesiog turime sutarti dėl to, ką tai reikš mūsų šalims. Manau, kad G7 susitikimas tam bus gera proga, bet negaliu atsakyti, ar jo metu mes išspręsime visas problemas", - pridūrė A. Merkel.
G7 lyderiai Italijoje susitiks gegužės mėnesį. Manoma, kad prekyba susitikime bus viena iš pagrindinių diskusijų temų.
T. Mei Didžiosios Britanijos išstojimo iš ES procesą pradės kovo 29 dieną
Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Teresa Mei (Theresa May) Europos Sąjungai (ES) apie tai, kad šalis ketina pasitraukti iš Bendrijos, oficialiai praneš kovo 29 dieną, informuoja BBC.
T. Mei administracija pranešė, kad likusias 27 ES nares apie tai ji informuos laišku, ir pridūrė, kad tikisi, jog išstojimo derybos prasidės kiek įmanoma greičiau.
50-asis Lisabonos sutarties straipsnis bus aktyvuotas praėjus devyniems mėnesiams po to, kai 51,9 proc. referendume balsavusių Didžiosios Britanijos piliečių nusprendė, kad jų šalis turi pasitraukti iš ES.
Jei viskas vyks taip, kai numatyta, Didžioji Britanija iš Bendrijos turėtų išstoti 2019-ųjų kovo mėnesį.
Dauningo gatvės 10 atstovas teigė, kad Jungtinės Karalystės (JK) ambasadorius ES seras Timas Berou (Tim Barrow) kiek anksčiau pirmadienį jau informavo Donaldo Tusko (Donald Tusk) pirmininkaujamą Europos Vadovų Tarybą, kad 50-asis straipsnis bus aktyvuotas ateinantį trečiadienį, kovo 29 dieną.
Pažintis su spalvotąja fotografija Lietuvoje
Antradienį Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje atidaroma paroda "Spalva Lietuvos fotografijoje". Parodą parengė Vito Luckaus fotografijos centras.
Kai kalbama apie meninę Lietuvos fotografiją, mintyse pirmiausia iškyla nespalvoti fotografijų lakštai. Kone iki pat praėjusio amžiaus pabaigos spalvotoji fotografija buvo laikyta ne tokia vertinga kaip nespalvotoji. Vyravo nuomonė, kad spalvoti vaizdai tinka tiktai reklamoms ir miestų albumams, bet ne menui.
Šia paroda siekiama iš naujo pažvelgti į praėjusio amžiaus spalvotosios fotografijos raidą ir kultūrinį palikimą. Parodoje bus eksponuojami XX a. pradžios paspalvinti atvirukai, spalvotosios Lietuvos fotografijos pradininkų - profesoriaus Stepono Kolupailos ir Mečio Brazaičio - XX a. 4-ajame dešimtmetyje, t. y. praėjus vos keleriems metams po spalvotų "Agfacolor" ir "Kodakchrom" skaidrių išradimo, įamžinti Lietuvos miestų ir miestelių, to meto žmonių atvaizdai.
Žiūrovai išvys ir vieno ryškiausių Lietuvos fotografijos eksperimentatorių - Povilo Karpavičiaus - fotografijų bei ryškiausių pokario fotožurnalistų spalvotų darbų, anuomet gausiai iliustravusių naujienas šalies spaudoje, XX a. 6-ojo dešimtmečio žaismingus fotografo Jono Strumilos paspalvintus autoportretus. Spalvotajai meninei fotografijai parodoje atstovauja Antano Miežansko ir kitų XX a. antrosios pusės "spalvininkų" darbai, Vito Luckaus meniniai eksperimentai.
Be fotografijų lakštų, pateikiama ir parodų katalogų bei praėjusio amžiaus 8-9 dešimtmečiais ypač išpopuliarėjusių šalies ar atskirų miestų fotoalbumų, atvirukų rinkinių, kuriuose išspausdinti jau pripažintų to meto Lietuvos fotografų darbai (nors šie menininkai dabar geriausiai žinomi kaip klasikinės nespalvotosios fotografijos atstovai).
Ši paroda - tai Fotografijos muziejuje Šiauliuose balandžio 20 d. duris atversiančios parodos "Spalva Lietuvos fotografijoje" fragmentas.
Šiauliuose paroda bus papildyta ankstyvaisiais Lietuvoje aptinkamų paspalvintų fotografijų eksponatais ir XX a. 8-9 dešimtmečių sandūroje ėmusių reikštis jaunosios kartos menininkų (Alfonso Budvyčio, Algirdo Šeškaus, Remigijaus Treigio, Algimanto Maldučio, Arūno Kulikausko, Gintauto Stulgaičio, Giedriaus Liago ir kt.) darbais, kuriems yra būdinga viražuoti, įvairiais cheminiais procesais keisti nespalvotąsias fotografijas suteikiant joms skirtingų atspalvių, o neretai ir kiek ironišką toną, taip pat vyresnės kartos menininkų, tokių kaip Romas Juškelis, Zinas Kazėnas, spalviniais eksperimentais.
Kauno miesto muziejuje pristatomas įdomus meno projektas
Antradienio vakarą Kauno miesto muziejaus Lietuvių tautinės muzikos istorijos skyriuje bus pristatyta paroda "Sąlyčio taškas".
Savo kūrinius pristatys fotomenininkas Iridijus Švelnys ir tapytoja Irma Žaromskytė-Morkuckienė. Parodos atidarymo metu gros saksofonistas Aleksandras Lakšmanas, dainuos Milda Gadliauskaitė.
Fotomenininkas I. Švelnys pristato naują fotografijų seriją "Sąlytis su instrumentu", o tapytoja I. Žaromskytė-Morkuckienė - tapybos ciklą "Instrumentai". Sinerginio projekto "Sąlyčio taškas" esminė mintis - perteikti skirtingą suvokimo interpretacijos vaisių per tą patį sąlyčio tašką - muzikos instrumentą.
Netipinės fotografijos, kalbančios metaforų ir simbolių kalba, autorius I. Švelnys gyvena ir kuria Kaune. Šiuo metu studijuoja Niujorko fotografijos institute nuotoliniu būdu. Yra baigęs radioelektronikos mokslus, vėliau - vadybos magistrantūrą. Fotomenininkas nuo praėjusių metų intensyviai dalyvauja Kauno foto klubo veikloje, yra jo tarybos narys. Nuo 2016-ųjų bendradarbiauja su viešąja įstaiga "Gabrielės meno galerija". Yra savo darbus pristatęs ne vienoje grupinėje parodoje, surengęs kelias personalines parodas Lietuvoje, savo darbus rodęs Vokietijoje ir Anglijoje.
Tapytoja I. Žaromskytė-Morkuckienė gyvena ir kuria Panevėžyje. Studijavo Panevėžio konservatorijoje, įgijo darbų technologės bei dailės mokytojo specialybę. 17 metų dirba socialine darbuotoja su proto negalią turinčiu jaunimu Panevėžio Jaunuolių dienos centre, organizuoja technologijų ir teatro veiklas.
Menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė, pristatydama jungtinę parodą, pabrėžia, kad abu jos autoriai pasirenka tą pačią temą, bet jų meniniai sprendimai skiriasi, tačiau du skirtingų sričių kūrėjai kalba ta pačia kalba. Muzikos instrumentai, pasak jų, - sielos draugai, jaudinantys žiūrovą skirtingais skambesiais. Tai - savotiška sąmonės interpretacija, leidžianti atsiskleisti tam tikrai emocijai ar būsenai.
Europos Komisija įveda naują anoniminio informavimo priemonę
Europos Komisija paskelbė naują priemonę, kuria siekiama sudaryti palankesnes sąlygas asmenims pranešti Komisijai apie slaptus kartelius bei kitus antimonopolinių taisyklių pažeidimus ir kartu išsaugoti savo anonimiškumą.
Nuo šiol pavieniai asmenys gali anonimiškai prisidėti prie kovos su karteliais ir kita antikonkurencine veikla. Prie tokios veiklos priklauso susitarimai dėl kainų arba viešojo pirkimo pasiūlymų, trukdymas gaminiams patekti į rinką arba nesąžiningas konkurentų šalinimas, ir ji Europos ekonomikai gali padaryti daug žalos. Dėl tokios veiklos vartotojai gali netekti didesnio prekių ir paslaugų palankiomis kainomis pasirinkimo galimybių, gali būti slopinamos inovacijos, o įmonės gali būti priverstos nutraukti veiklą.
Naujoji anoniminio informacijos teikimo priemonė suteikia galimybę asmenims, kurie turi žinių apie kartelio buvimą ar veikimą arba kitų rūšių antimonopolinių taisyklių pažeidimus, padėti tokią veiklą nutraukti. Priemonę naudojančių informatorių anonimiškumas užtikrinamas specialiai sukurta šifruota pranešimų perdavimo sistema, kuria galima palaikyti abipusį ryšį. Šią paslaugą teikia specialus išorės paslaugų teikėjas. Jis veikia kaip tarpininkas ir perduoda tik gautų pranešimų turinį, o metaduomenų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti informaciją perdavusio asmens tapatybę, nepersiunčia.
Naujoji priemonė ne tik leis asmenims teikti informaciją, bet ir suteiks jiems galimybę prašyti, kad Komisija atsakytų į jų pranešimus, taip pat leis Komisijai prašyti paaiškinimų ir tikslesnės informacijos ir išsaugos asmens anonimiškumą, nes bus naudojamasi šifruotu ryšiu ir išorės teikėjo paslaugomis.
Iki šiol dauguma kartelių būdavo nustatoma vykdant Komisijos atleidimo nuo baudų programą – ja įmonėms suteikiama galimybė pranešti apie savo dalyvavimą karteliniame susitarime ir už tai sumažinamas joms skiriamos baudos dydis.
Romos sutarties 60-metis: Europos Parlamente piliečiai diskutuos apie ES ateitį
Antradienį, kovo 21 d., Europos Parlamente Briuselyje įvairių Europos Sąjungos šalių piliečiai diskutuos apie bendrijos ateitį. Konferencija, pavadinta „Piliečių Parlamentu“, skirta pažymėti prieš šešiasdešimt metų kovo 25 d. pasirašytą Romos sutartį, kuri atvėrė kelią ekonominei integracijai, padėjusiai pamatus ilgalaikei gerovei ir stabilumui. Konferenciją bus galima stebėti tiesiogiai internetu nuo 16 val. Lietuvos laiku.
Konferencijos dalyviai aptars, kaip bendrija turėtų atsakyti į dabarties ir ateities iššūkius. Tarp diskusijos temų – jaunimo užimtumas, globalizacija, saugumas, klimato kaita, Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES.
„Rytoj vyksiantys debatai apie ES ateitį skirti piliečiams. Ir juose dalyvaus piliečiai. Europos Parlamentas, vienintelė tiesiogiai renkama ES institucija, priims 751 europietį, pasirengusį diskutuoti ir pristatyti savo idėjas apie mūsų visų bendrą ateitį“, – pažymėjo Europos Parlamento pirmininkas Antonio Tajani, kuris antradienį atidarys „Piliečių Parlamentą“. Savo ruožtu diskusiją ves EP vicepirmininkė Mairead McGuinness.
Šis renginys yra dalis platesnės diskusijos apie tai, kas pasiekta kuriant vieningą Europą nuo Romos sutarties pasirašymo ir ką dar reikia padaryti.
Vasario mėn. europarlamentarai patvirtino tris rezoliucijas, kuriose pasiūlė iš esmės reformuoti ES, kad ji galėtų veiksmingiau priimti sprendimus, tapti atsparesnė išorės sukrėtimams ir susigrąžinti piliečių pasitikėjimą.
Atgal
.jpg)
(1).png)
