Į pradžią
03 19.Naujausios žinios
Pataisos, kad ne mažiau kaip 50 proc. žiniasklaidos turinio sudarytų tik teigiamos žinios, sulaukia vis daugiau kritikos
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija (LVŽS) Seime pranešė, jog trijų frakcijos narių pateiktos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos yra šių Seimo narių asmeninė nuomonė ir neatspindi frakcijos pozicijos.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga visapusiškai palaiko žodžio laisvės principą ir vieną pagrindinių jo garantų – nepriklausomą žiniasklaidą.
„Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija, išgirdusi apie siūlymus inicijuoti įstatymų pataisas, kuriomis žiniasklaida būtų įpareigota ne mažiau nei pusėje skelbiamo turinio nurodyti teigiamą informaciją, atsiriboja nuo šios viešai pasklidusios informacijos. Šis siūlymas dėl cenzūros nebuvo aptartas ar derintas frakcijoje, tad tai turi būti traktuojama kaip šių trijų siūliusių Seimo narių nuomonė, o ne visos frakcijos sprendimas. LVŽS bendru sutarimu cenzūros jokiai žiniasklaidos priemonei tikrai taikyti nežada”, – sako frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė tokias pataisas pavadino nesusipratimu, pataisas sukritikavo ir premjeras Saulius Skvernelis. Jis pabrėžė, kad svarbiausia, jog ir toliau veiktų žiniasklaidos savireguliacijos mechanizmai.
Pažyma apie pajamas – ir internetu, ir paštu
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI) informuoja, kad pažymą apie savo pajamas nuo šio pavasario galima gauti neiškėlus kojos iš namų. VMI, siekdama taupyti gyventojų laiką bei efektyvinti mokestines procedūras, pakeitė ir supaprastino pažymų apie gyventojų gautas pajamas išdavimo tvarką.
Šią pažymą nuo šiol galima užsisakyti Mano VMI sistemoje, o VMI ją atsiųs klasikiniu paštu. Tokių pažymų gyventojams dažniausiai prisireikia norint pasinaudoti lengvatomis užsienyje, pavyzdžiui, tėvams mokant už vaikų mokslus kitose šalyse.
VMI kasmet vidutiniškai paruošia 4 tūkst. pažymų apie pajamas.
Vis daugiau gyventojų mano, kad reikalai šalyje prastėja
Kalendorinės žiemos pabaigoje per 70 procentų viešosios nuomonės apklausos dalyvių buvo įsitikinę, kad šalyje reikalai krypsta į blogąją pusę. Sociologo Romo Mačiūno teigimu, gyventojų vertinimus nemaža dalimi sąlygojo slūgstantis entuziazmas po praėjusį rudenį vykusių Seimo rinkimų.
Kad reikalai šalyje pastaruoju metu krypsta į gerąją pusę, vasarį teigė 27 proc. respondentų - 16 procentinių punktų mažiau nei gruodį. Tuo tarpu teigiančiųjų, kad Lietuvoje reikalai blogėja, skaičius išaugo nuo 56 proc. gruodį iki 72 proc. vasarį. Tai atskleidė atlikta apklausa.
Pasak "Baltijos tyrimų" sociologo R. Mačiūno, tokios tendencijos nėra stebinančios, nes po rudenį vykusių Seimo rinkimų gyventojų lūkesčiai buvo gerokai padidėję, o dabartinį vertinimą paveikė tiek Seime vykę skandalai, tiek ir pasirodę pranešimai apie galimai naujus mokesčius.
"Išskirčiau tuos gyventojus, kurių nuomonė buvo labai pagerėjusi iškart po rinkimų - potencialūs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) rinkėjai, gyvenantys kaime ar mažesniuose miesteliuose. Jų vertinimai krito labiausiai", - teigė R. Mačiūnas.
Apklausa parodė, kad padėtimi šalyje labiau už kitus nepatenkinti vyresni nei 50 metų žmonės (80 proc. nepatenkinti), kaimų gyventojai (80 proc.), respondentai su viduriniu ar profesiniu išsilavinimu (75 proc.), taip pat pensininkai (80 proc.), darbininkai ir ūkininkai (80 proc.), lenkų tautybės gyventojai (89 proc.).
Kad šalyje reikalai krypsta į gerąją pusę, kiek dažniau nurodė jaunimas iki 30 metų, didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu bei su didžiausiomis šeimos mėnesio pajamomis (per 900 eurų), vadovai bei studentai ir moksleiviai, dešiniųjų politinių pažiūrų respondentai, rusų tautybės gyventojai.
Lietuvos istorija mena
Lietuva kovo 19-ąją:
1938 m. Lietuvos Vyriausybė priėmė Lenkijos ultimatumą ir sutiko užmegzti diplomatinius santykius su Lenkija.
1972 m. pogrindžio sąlygomis pradėta leisti "Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika".
1990 m. Vyriausybė nutarė įsteigti 37 sienos perėjimo punktus.
1997 m. Lietuvoje atlikta dešimttūkstantoji atvira - prapjovus krūtinės ląstą - širdies operacija. Pirmoji - 1964 metais.
1999 m. Vilniuje atidarytas Prancūzijos kultūros centras.
2002 m. Tarptautinė gintarininkų asociacija "2001 metų gintarininko" titulą suteikė fotomenininkui, dviejų gintaro muziejų-galerijų Nidoje ir Vilniuje savininkui Kazimierui Mizgiriui.
2003 m. Europos Parlamente Briuselyje atidaryta nuotraukų ir dokumentų paroda "Baltijos laisvė - Europos atsakomybė", pristačiusi disidentų judėjimą Lietuvoje.
2009 m., eidamas 50-uosius metus, po ilgos ir sunkios ligos Vilniuje mirė žinomas fotografas Michailas Raškovskis.
2009 m. Lietuva ir Sent Lusija užmezgė diplomatinius santykius.
2009 m. Kipre, Nikosijos mieste, atidarytas Lietuvos garbės konsulatas.
2016 m. Vilniuje, Pilaitėje, pašventintas kertinis Šv. Juozapo bažnyčios akmuo. Taip simboliškai pradėta naujos bažnyčios statyba.
Ekspertas: nepatenkintųjų šalies ekonomika gali daugėti
Suprastėjus gyventojų požiūriui į šalies ekonomikos padėtį, Lietuvos socialinių tyrimų centro (LSTC) Darbo rinkos tyrimų instituto direktorius Boguslavas Gruževskis sako, kad neigiamas trumpojo laikotarpio tendencijas galėjo nulemti žiemos laikotarpio specifika. Žvelgdamas į metinius piliečių nuomonės pokyčius ekspertas įtaria struktūrines problemas.
Vasarį atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei pusė (52 proc.) iš apklaustų šalies gyventojų mano, jog ekonominė Lietuvos padėtis per pastaruosius kelis mėnesius pablogėjo. Tuo metu 2016 m. gruodį taip maniusiųjų buvo 32 proc. Prieš metus, 2016 metų vasarį, manančiųjų, kad šalies ekonominė padėtis pablogėjo, buvo 37 proc.
Prof. B. Gruževskis įvardijo kelias tokių rezultatų priežastis. Pasak jo, iš gruodžio mėnesio rezultatų dar matyti darbo užmokesčio kilimo, ekonomikos augimo įtaka, savo ruožtu pasibaigus metams gyventojų nuotaikos keičiasi.
"Vasario tyrimas jau atspindi sausio pabaigos-gruodžio pošventinio laikotarpio nuostatas. Dažnai daugelyje Europos šalių pastarasis laikotarpis mažiau aktyvus ekonomiškai, esama "pošventinio sindromo" ir sezoninių svyravimų: mažesnis aktyvumas statybos, turizmo, pramogų sektoriuose. Sausį pradeda didėti nedarbas. Gruodžio mėnesį pasibaigus įvairioms premijoms, sausis ir vasaris neturi to finansinio patrauklumo", - Eltai sakė B. Gruževskis.
Vertindamas metinį gyventojų nuomonės pokytį prof. B. Gruževskis daro prielaidą, jog augant šalies ūkio rodikliams ekonomine gerove gali pasinaudoti vis mažesnė gyventojų dalis ir nepatenkintųjų skaičius tik augs.
"Vis didesnė dalis žmonių negali pasinaudoti teigiamais ekonomikos pokyčiais. Dar nesugebame naujoje, technologijomis grįstoje ekonomikoje, surasti naują perskirstymo formą. Tarkime, aš, kaip verslininkas, didinu našumą, mažinu užimtumą, o žmonės, kurie neliks gamyboje, tols nuo vidurkių", - sakė ekspertas, teigdamas, kad ypač pažeidžiami yra žemesnį išsilavinimą turintys, vyresnio amžiaus žmonės.
Pasak B. Gruževskio, reikia atlikti sistemingą visuomenės susisluoksniavimo stebėseną, vertinti, ar nedidėja žmonių galimybių pasinaudoti teigiamais ekonomikos pokyčiais skirtumai. Nuo tokios atskirties esą pralaimėtų atskiri verslo sektoriai, išliktų emigracijos tendencija.
Minėta "Baltijos tyrimų" apklausa parodė, kad situacija šalies ekonomikoje dažniau nepatenkinti vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantys kaime, respondentai su nebaigtu viduriniu išsilavinimu bei su mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (iki 550 eurų), pensininkai bei bedarbiai, kairiųjų pažiūrų respondentai bei nelietuvių tautybės gyventojai.
Prie pabaigos artėja dviejų Lietuvos miestų varžytuvės dėl Europos kultūros sostinės vardo
Žengdamas paskutinius žingsnius konkurso "Europos kultūros sostinė 2022" finišo link, Kaunas kviečia drauge švęsti konkurso finalą. Ta proga kovo 29-osios vakarą Kauno Rotušės aikštėje kauniečių ir miesto svečių lauks šventinė programa.
Tarptautinė Europos ekspertų komisija, susipažinusi su ilgai rengtomis Kauno ir Klaipėdos miestų paraiškomis bei išklausiusi miestų pristatymus, kovo 29 dieną vienam iš jų suteiks 2022-ųjų metų Europos kultūros sostinės vardą.
"Visa komanda, ruošusi paraišką šiam konkursui, padarė neįtikėtinai didelį darbą. Jei Kaunas bus patvirtintas Europos kultūros sostine, dar didesni darbai laukia ateityje. Ši galimybė būtų puikus šansas visai Lietuvai ir Europai iš naujo atrasti Kauną", - teigė Kauno miesto, kuris konkurse dalyvauja drauge su Kauno rajonu, meras Visvaldas Matijošaitis.
Europos kultūros sostinės vardas kasmet suteikiamas ne daugiau kaip vienam miestui kiekvienoje iš dviejų valstybių narių. 2022 metais teisę vienam savo miestui suteikti Europos kultūros sostinės vardą yra gavusi Lietuva ir Liuksemburgas.
"Kauno miesto ir rajono paraiška parengta atvirumo bei įtraukties principais. Visų pirma tai - Kauno, taip pat visos Lietuvos menininkų bei kūrybininkų platforma ir galimybė, bendradarbiaujant su Europos menininkais, įgyvendinti kūrybines idėjas. Tai - visų kūrybinių organizacijų tarpusavio ir tarptautinio bendradarbiavimo galimybė.
"Šiuolaikinė sostinė" - taip vadinasi 2022-ųjų metų programa. Tai - draugiška vieta visų tautybių, įvairiausių bendruomenių iniciatyvoms ir raiškai. Ir svarbiausia - tai pokytis, pasieksiantis miestiečius ten, kur jie gyvena. Kiekvienas kiemas gali tapti ir taps galerija, saugia, draugiška erdve bei kūrybine laboratorija", - teigė "Kaunas - Europos kultūros sostinė 2022" programos vadovė Virginija Vitkienė.
Kovo 29-ąją, anot miesto savivaldybės pranešimo, Kauno senamiestyje, Rotušės aikštėje, pasaulinį pripažinimą pelnęs menininkas Tadas Černiauskas (Tadao Cern) specialiai šiai progai ruošia įspūdingo dydžio instaliaciją "Black Balloons" (liet. Juodi balionai). Instaliaciją bus galima pamatyti ir ją aplankyti visą dieną. Iš karto po to ši instaliacija iškeliaus į Veneciją, Niujorką, Vankuverį bei Taipėjų.
Vakarinė šventinės programos dalis Rotušės aikštėje prasidės finaliniu koncertu ir tiesioginiu konkurso "Europos kultūros sostinė" rezultatų paskelbimu.
Šiaurės Korėja pranešė išbandžiusi naują galingą raketos variklį
Šiaurės Korėja sekmadienį pranešė išbandžiusi naują galingą raketos variklį, informuoja "Reuters".
BBC duomenimis, didelės traukos variklio bandymai vyko Sohės poligone. Juos stebėjo Šiaurės Korėjos lyderis Kim Čen Unas (Kim Jong-un), kuris pareiškė, kad šie bandymai simbolizuoja "naujos KLDR raketų gamybos pramonės, nepriklausančios nuo kitose šalyse sukurtų technologijų, gimimą".
Pasak Kim Čen Uno, šis variklis suteiks Pchenjanui galimybę paleisti pasaulinio lygio palydovus.
Vokietijoje paskelbta aukštesnio lygio parengtis kibernetinėms atakoms atremti
Vokietijos federalinė informacinės technikos saugumo žinyba (BSI) paskelbė aukštesnio lygio parengtį potencialioms kibernetinėms atakoms atremti, praneša laikraštis "Welt am Sontag".
"Mes kasdien fiksuojame vyriausybinių tinklų atakas", - pareiškė žurnalistams žinybos vadovas Arnė Šionbomas (Arne Schoenbohm).
Jis taip pat pažymėjo, jog BSI palaiko glaudžius ryšius su rinkimų rengėjais, politinėmis partijomis ir federalinėmis žemėmis, tariamasi, kaip priešintis kibernetinėms atakoms artėjant rinkimams.
Leidinio duomenimis, aukštesnio lygio parengties įvedimas susijęs su pranešimais apie programišių atakas, surengtas per JAV prezidento rinkimų kampaniją.
Tūkstančiai kurdų Vokietijoje protestavo prieš Turkijos prezidentą
Šeštadienį apie 9 000 kurdų ir juos palaikančių žmonių Frankfurte protestavo prieš Turkijos prezidentą Redžepą Tajipą Erdoganą (Recep Tayyip Erdogan) ir balandžio mėnesį Turkijoje įvyksiantį referendumą dėl prezidento galių išplėtimo, informuoja naujienų agentūra "Reuters".
Protestuotojai skandavo "Erdoganas teroristas" ir "Laisvę Odžalanui", turėdami omenyje Abdulą Odžalaną (Abdullah Ocalan) - įkalintą Kurdistano darbininkų partijos (PKK) lyderį. PKK uždrausta Vokietijoje, o Europos Sąjunga ir JAV šią organizaciją yra paskelbusios teroristine.
Demonstracijos metu tvarką užtikrino keli šimtai policijos pareigūnų, kurie teigė, kad ji praėjo taikiai.
Trečiadienį Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Martinas Šėferis (Martin Schaefer) paskelbė, kad, Vokietijos vyriausybės apskaičiavimu, balandžio 16 d. Turkijos referendume balsuos ir apie 1,4 mln. Vokietijoje gyvenančių turkų.
R. T. Erdoganas siekia užsitikrinti užsienyje gyvenančių turkų paramą per referendumą. Tuo metu Vokietijos užsienio reikalų ministras Zigmaras Gabrielis (Sigmar Gabriel) pareiškė, kad R. T. Erdoganas bando pasinaudoti dalimi Vokietijoje gyvenančių turkų, kurie jaučiasi ten nepageidaujami.
Prasidėjo Sirijos sukilėlių evakuacija iš Homso
Įsigaliojus Rusijos remiamam anksčiau šią savaitę sudarytam susitarimui, šeštadienį prasidėjo Sirijos opozicijos kovotojų ir jų šeimų evakuacija iš paskutinės sukilėlių kontroliuojamos Homso miesto dalies - al Vero rajono, informuoja "The Associated Press".
Iki vidurdienio apie 100 kovotojų ir jų šeimų narių paliko miestą, kuris anksčiau garsėjo kaip 2011 m. prasidėjusio sukilimo prieš prezidentą Bašarą al Asadą (Bashar al Assad) epicentras. Jie vyksta į teritoriją prie Turkijos pasienio po to, kai buvo pasiekti atskiri susitarimai dėl sukilėlių pasitraukimo į Sirijos šiaurę po mėnesių ar net metų, praleistų apsuptyje didžiuosiuose miestuose.
Sirijos vyriausybės autobusai pervežė ginkluotus kovotojus ir jų šeimas iš Homso šiaurės į vakarinę miesto dalį, kur jie buvo išlaipinti, o jų krepšiai apieškoti prižiūrint Sirijos ir Rusijos karo policijai. Trys kovotojai buvo neįgaliųjų vežimėliuose.
Vėliau vyrai, moterys ir vaikai su lagaminais ir maišais įsėdo į baltus autobusus, kurie juos turėjo pervežti į sukilėlių kontroliuojamą Džarabluso miestą prie sienos su Turkija. Evakuojamiems žmonėms daiktus į autobusus sukrauti padėjo Sirijos Arabų Raudonojo Pusmėnulio nariai.
Homso al Vero rajonas, kuriame gyveno apie 75 tūkst. žmonių, vyriausybės pajėgų buvo apsuptas nuo 2013 m. Dėl apsupties ten trūko medicinos reikmenų ir retkarčiais - maisto. Pastaroji evakuacija yra trečioji dalis pernai pasiekto susitarimo, leidžiančio šimtams kovotojų ir jų šeimoms pasitraukti kitur.
Teroristinė baskų grupuotė ETA nusiginkluos iki balandžio 8 d.
Praėjus šešeriems metams po nuolatinių paliaubų paskelbimo, teroristinė baskų grupuotė ETA rengiasi nusiginkluoti ir planuoja perduoti visus savo ginklus iki balandžio 8 d., remdamasi Prancūzijos dienraščiu "Le Monde" praneša naujienų agentūra "Reuters".
Keli baskų politiniai lyderiai patvirtino, kad žinios apie galutinį ginklų perdavimą yra patikimos.
Nusiginklavimas žymėtų ilgai užsitęsusią ETA baigtį. Ši grupuotė susikūrė šeštajame dešimtmetyje, kai Ispaniją valdė diktatorius Fransiskas Frankas (Francisco Franco), o jos tikslas buvo šiaurės Ispanijoje ir Pietų Prancūzijoje įkurti nepriklausomą baskų valstybę.
2011 m. ETA vienpusiškai paskelbė paliaubas. Per kelis dešimtmečius grupuotės nariai vykdydami sprogdinimus ir žmogžudystes nužudė daugiau nei 800 žmonių.
Su A. Merkel susitikęs D. Trampas teigė, kad jų pokalbių buvo klausomasi
"Galbūt mes ir turime šį tą bendro", - susitikimo su Vokietijos kanclere Angela Merkel (Angela Merkel) metu sakė JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump), pakartodamas savo teiginį, kad jų pokalbių buvo klausomasi, kai JAV vadovavo Barakas Obama (Barack Obama), skelbia BBC.
JAV žvalgyba pasiklausė A. Merkel telefono pokalbių, kai šalies vadovu buvo B. Obama, ir tai sukėlė piktą Vokietijos atsaką.
Tačiau tiek respublikonų, tiek demokratų lyderiai JAV Kongrese mano, kad D. Trampo pokalbių nebuvo klausomasi.
Per susitikimą D. Trampas ir A. Merkel aptarė svarbiausius klausimus, įskaitant NATO reikalus ir prekybą.
JAV vadovas apie slaptą pokalbių pasiklausymą prakalbo per bendrą spaudos konferenciją su Vokietijos kanclere. Ši į tokį teiginį sureagavo klausiamu žvilgsniu.
Žurnalistai D. Trampo taip pat paprašė pakomentuoti Baltųjų rūmų atstovo spaudai Šono Spaiserio (Sean Spicer) žodžius, kad Didžiosios Britanijos elektroninės žvalgybos centras (GCHQ) taip pat neteisėtai klausėsi D. Trampo pokalbių JAV prezidento rinkimų kampanijos metu.
Anot D. Trampo, Baltųjų rūmų atstovas spaudai tiesiog citavo "Fox TV" pranešimą. Jis susilaikė nuo tolesnių komentarų teigdamas, kad apie tai reiktų klausti ne jo, o "Fox" televizijos.
Šis TV kanalas vėliau išplatino pranešimą, kuriame paneigė turįs duomenų apie tai, kad šalies prezidentas buvo stebimas.
GCHQ taip pat paneigė mestus įtarimus ir pavadino juos "nesąmone". Tuo metu Didžiosios Britanijos vyriausybė sako gavusi patikinimą, kad JAV tokių pareiškimų nebekartos.
Žurnalistai JAV prezidento taip pat klausė, ar jis nesigaili dėl kai kurių savo pranešimų "Twitter" socialinės žiniasklaidos tinkle. D. Trampas atsakė, kad gailisi "labai retai", ir pridūrė, kad "Twitter" yra "puikus būdas apeiti žiniasklaidą, kai ji nesako tiesos".
Pažymima, kad susitikimo metu JAV vadovo kūno kalba buvo keista. Kai Vokietijos kanclerė ir JAV prezidentas buvo fotografuojami susitikimo pradžioje, A. Merkel paklausė D. Trampo, ar šis nenorėtų paspausti jai rankos. Tačiau šis į tai nieko neatsakė ir sugniaužęs rankas tiesiog žiūrėjo priešais save.
Susitikimo metu JAV prezidentas kalbėjo apie tas pačias problemas, padėjusias jam laimėti rinkimuose: sąžiningą prekybą, imigracijos kontrolę, karinę jėgą ir darbus gamybos sektoriuje.
Tuo metu A. Merkel atkreipė dėmesį į globalizmo naudą, atvirumą pabėgėliams ir poreikį susitarti dėl saugaus sprendimo Ukrainoje.
D. Trampas pakartojo savo tvirtą paramą NATO, bet pabrėžė, kad JAV partneriai Aljanse turi patys svariai prisidėti prie gynybos išlaidų.
Vokietija yra viena iš tų NATO šalių, kurios neskiria numatytų 2 proc. BVP gynybai. A. Merkel teigė, kad šalis pasiryžusi didinti gynybos išlaidas.
Kalbėdamas apie prekybą, D. Trampas teigė, kad ji turi būti sąžininga, ir išsakė nuomonę, kad daugelyje šalių su JAV elgiamasi nesąžiningai jau daug metų, tačiau tokiam elgesiui ateis galas.
Vokietijos kanclerė, kurią vizito į JAV metu lydį "Siemens", "Schaeffler" ir BMW įmonių vadovai, išreiškė viltį, kad JAV ir Europos Sąjunga atnaujins derybas dėl kliūčių trukdančių dvišalei prekybai pašalinimo.
Britų kolekcininkas pripažintas kaltu dėl drugių žudymo
Britų kolekcininkas Filipas Kalenas (Phillip Cullen) pripažintas kaltu dėl šešių nusikaltimų retos drugių rūšies - juodataškių melsvių - atžvilgiu. Tai penktadienį pranešė "BBC News".
Bristolio teismas konstatavo, kad F. Kalenas gaudė vabzdžius Somersete ir Glosteršyre, juos žudė ir dėjo į eksponavimo dėžutes. Tyrėjai rėmėsi liudytojų parodymais. Šie teigė matę, kaip vyras vaikėsi drugius su graibšteliu 2015 metų birželį ir liepą. Pats 57 metų Didžiosios Britanijos gyventojas tikina šešis kolekcinius egzempliorius pirkęs užsienyje.
Kaip pažymima, tai - pirmas tokio teisminio persekiojimo atvejis. Kokia bausmė bus skirta F. Kalenui, nepatikslinama.
Didžiosios Britanijos teritorijoje gyvena 59 drugių rūšys, iš jų 25 saugo valstybė. Juodataškiai melsviai ypač saugomi: jų negalima naikinti, rinkti kolekcijoms ir pardavinėti.
Japonija iškėlė į kosmosą žvalgybinį palydovą
Japonija iškėlė į kosmosą žvalgybinį palydovą. H-2A tipo nešančioji raketa su dirbtiniu žemės palydovu pakilo iš Tanegašimos kosmodromo pietinėje Kagošimos provincijoje, skelbia japonų žiniasklaida, kuria remiasi agentūra AFP.
Palydovas „IGS Radar 5" pakeis penkerius metus tarnavusį „Radar 3". Japonija nusprendė kurti žvalgybinius palydovus, kai Šiaurės Korėja 1998-aisiais paleido balistinę raketą, kurios dalys praskriejo virš Japonijos ir nukrito Ramiajame vandenyne. Šiuo metu Japonija naudoja šešis šnipinėjimo palydovus. Jos siekis yra turėti dešimt.
Šiaurės Korėja prieš kelias dienas vėl išbandė keturias raketas ir taip dar labiau padidino įtampą regione.
Misiją baigė čekų rotacinės pajėgos
Čekų karių rotacinė kuopa baigė pratybų misiją Lietuvoje.
Maždaug 150 karių iš Čekijos 7-osios brigados 74-ojo bataliono Lietuvoje buvo dislokuoti nuo šių metų sausio. Pratybų metu jie treniravosi su "Kęstučio" mechanizuotojo pėstininkų bataliono kariais.
Vyšegrado grupės šalys - Čekija, Lenkija, Vengrija ir Slovakija - 2016 m. priėmė sprendimą nuo 2017 m. trijų mėnesių rotacijoms siųsti savo karines pajėgas į Baltijos valstybes pratyboms.
J. Stoltenbergas: NATO karinis aktyvumas Baltijos šalyse būtinas įtampai mažinti
NATO ketina palaikyti karinį aktyvumą Baltijos šalyse, nes jis būtinas įtampai regione mažinti. Tai penktadienį Kopenhagoje po susitikimo su Danijos gynybos ministru Klausu Jortu Fredriksenu (Claus Hjort Frederiksen) pareiškė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg).
Kartu NATO vadovas pabrėžė, jog Aljanso karinio potencialo didinimas rytuose neturėtų būti laikomas mėginimu pradėti naują šaltąjį karą arba ginklavimosi varžybas su Rusija.
"Rusija - mūsų kaimynė. Bet mums reikalingas gynybinis potencialas, kuris padėtų mažinti įtampą Baltijos jūros regione", - pažymėjo J. Stoltenbergas, kurio žodžius cituoja Danijos naujienų agentūra "Ritzaus Bureau".
Žurnalistų paklaustas, kurių uždavinių vykdymą NATO laiko prioritetiniu Danijos kariškiams, generalinis sekretorius pareiškė, jog Aljansui reikia, kad Danijos ginkluotosios pajėgos tiek dalyvautų tarptautinėse operacijose, taip pat Afganistane, tiek dislokuotų savo kontingentą Estijoje.
Pernai Danijos vyriausybė įsipareigojo nusiųsti į Estiją 200 kariškių. Jie turi atvykti ten pavasario pabaigoje arba vasaros pradžioje. Iš viso keturiuose tarptautiniuose NATO batalionuose, kurie jau pradėti dislokuoti Baltijos šalyse ir Lenkijoje, tarnaus kariškiai iš 17 Aljanso šalių.
Vilnius pradėjo Žemės dienos minėjimo renginius
Vilniuje penktadienį jau prasidėjo Žemės dienai paminėti skirti renginiai - prie savivaldybės, Europos aikštėje, miesto meras Remigijus Šimašius iškėlė Žemės vėliavą. Darželinukai kartu su pradinukais parodė teminę inscenizaciją, atskleidžiančią, kokia reikalinga ir reikšminga Žemė yra ateities kartoms.
Vilniaus miesto savivaldybė šįmet ir vėl jungiasi prie pasaulinės akcijos "Žemės valanda" - po savaitės, kovo 25-ąją, 20.30 val. vienai valandai išjungs Katedros aikštės, Vrublevskio ir Šventaragio gatvių, Arkikatedros, Rotušės, Seimo rūmų, M. Mažvydo bibliotekos ir Trijų Kryžių paminklo apšvietimą.
"Vilnius yra žalias miestas - net pusę jo teritorijos sudaro parkai ir žaliosios erdvės. Kviečiu visiems kartu saugoti žaliąjį Vilnių - dažniau pagalvoti apie alternatyvias transporto priemones, trumpus atstumus įveikti pėsčiomis ar dviračiu. Jau atnaujinome daugiau kaip 6 kilometrus dviračių takų, o per šiuos ir kitus metus nutiesime dar 25 kilometrus naujų. Rūpinamės ir pėsčiaisiais - pernai įrengėme 9 km naujų ir sutvarkėme 3 km nusidėvėjusių šaligatvių", - sakė Vilniaus meras R. Šimašius.
Kitą antradienį, kovo 21-ąją, Vilniaus miesto savivaldybėje vyks konferencija "Visuomenės aplinkosauginio ugdymo įžvalgos", o kovo 23 d. - seminaras pedagogams "Žaliosios edukacinės erdvės - įvairovė ir darna".
Pasak sostinės savivaldybės, miesto ugdymo įstaigose taip pat vyks Žemės dienos minėjimai, šiai datai skirtos pamokos. Kai kurių įstaigų mokiniai ir pedagogai prisijungė prie renginio "Šokis Žemei", kurio generalinė globėja yra asociacija "Gyvoji planeta".
Pasak organizatorės Onos Motiejūnaitės, ši diena yra svarbi, nes atkreipiamas dėmesys į mūsų visų namus - Žemę, pabrėžiama, jog būtina ja rūpintis, saugoti ir tausoti.
Užsienio istorinių sukakčių kalendorius
Įdomiausi kovo 19-osios įvykiai pasaulio istorijoje:
1519 m. gimė Prancūzijos karalius, valdęs 1547-1559 metais, Henrikas II.
1563 m. Prancūzijoje baigėsi pirmasis hugenotų karas. Po jo hugenotams buvo suteiktos kai kurios teisės.
1813 m. gimė škotų keliautojas ir misionierius Deividas Livingstonas (David Livingstone), 1855 metais Afrikoje atradęs Viktorijos krioklį.
1821 m. gimė anglų keliautojas seras Ričardas Bertonas (Richard Burton). Persirengęs maldininku, jis išnaršė šventuosius islamo Mekos ir Medinos miestus. Jis taip pat išvertė pasakų rinkinį "Tūkstantis ir viena naktis".
1872 m. gimė rusų teatro veikėjas, koncertų ir baletų pastatymų organizatorius Sergejus Diagilevas.
1906 m. gimė vokiečių pulkininkas Adolfas Eichmanas (Adolf Eichmann), Antrojo pasaulinio karo metais suvaidinęs svarbų vaidmenį naikinant žydus. 1960 metais Izraelio agentai sugavo jį Argentinoje. Atgabenus į Izraelį, jis buvo nuteistas mirti.
1930 m. mirė britų ministras pirmininkas konservatorius Arturas Džeimsas Balfūras (Arthur James Balfour), pagarsėjęs pirmiausia jo vardo deklaracija, pažadėjusia žydams valstybę Palestinoje.
1944 m. spaudžiama Adolfo Hitlerio (Adolf Hitler) Vengrija sudarė nacistinę vyriausybę ir vokiečių armija įžengė į šią šalį.
1950 m. mirė amerikiečių rašytojas Edgaras Raisas Barouzas (Edgar Rice Burroughs), istorijų apie Tarzaną autorius.
1955 m. gimė amerikiečių aktorius, filmo "Kietas riešutėlis" (Die Hard) žvaigždė Briusas Vilisas (Bruce Willis).
1964 m. po Alpėmis atidarytas Didysis Šv. Bernardo tunelis, sujungęs Šveicariją su Italija.
1970 m. Erfurte pirmą kartą po Vokietijos padalijimo susitiko Vakarų ir Rytų Vokietijų vadovai Vilis Brantas (Willy Brandt) ir Vilis Štofas (Willy Stoph).
1982 m. argentinietis prekiautojas metalo laužu Pietų Džordžijos valstijoje iškėlė Argentinos vėliavą. Po šio incidento vėliau kilo karas dėl Folklendų salų.
1994 m. Azerbaidžano sostinėje Baku, metro traukinyje sprogus galingai bombai, žuvo 12 žmonių, o dar 53 buvo sužeisti.
1996 m. musulmonų ir kroatų valdžiai perėmus paskutinį serbų kontroliuotą rajoną, Sarajevas po ketverių metų vėl buvo suvienytas.
1997 m. mirė abstraktaus ekspresionizmo mokyklos įkūrėjas Vilemas de Koningas (Willem de Kooning).
1999 m. daugiau kaip 50 žmonių žuvo, Rusijos pietuose esančio Vladikaukazo miesto turgavietėje sprogus bombai.
2001 m. pirmą kartą po 130 metų Paryžiaus meru tapo socialistų atstovas - prie Prancūzijos sostinės vairo stojo Bertranas Delano (Bertrand Delanoe).
2003 m., artėjant invazijai į Iraką, JAV ir Didžiosios Britanijos karo lėktuvai virš pietrytinės šalies dalies išbarstė beveik 2 mln. atsišaukimų irakiečiams.
2004 m. Taivano prezidentui Čen Šuibianui (Chen Shui-bian) pavyko išvengti pasikėsinimo į jo gyvybę, kai jis Tainano mieste buvo surengęs prezidento rinkimų agitacinę kampaniją. Paleista kulka prezidentą sužeidė į pilvą. Viceprezidentė Aneta Lu (Anette Lu) taip pat buvo sužeista.
2008 m. mirė britų rašytojas, išradėjas ir futuristas Arturas Čarlzas Klarkas (Arthur Charles Clarke). Jis geriausiai žinomas dėl mokslinės fantastikos romano "2001 metų kosminė odisėja" bei to paties pavadinimo filmo, pastatyto kartu su Stenliu Kubriku (Stanley Kubrick).
2009 m. Azerbaidžano rinkėjai per referendumą patvirtino siūlymą panaikinti įstatymą, draudžiantį vienam asmeniui siekti daugiau kaip dviejų prezidento kadencijų.
2011 m. Mėnulis priartėjo arčiausiai prie Žemės nuo 1993 metų.
2012 m. po beveik du dešimtmečius trukusio pilietinio karo Somalyje sostinėje Mogadiše vėl duris stvėrė Nacionalinis teatras.
2014 m. Rusija užėmė Ukrainos karinį jūrų laivyno štabą Sevastopolyje.
.jpg)
(1).png)
