VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

02 17. Naujausios žinios

Lietuvą Vasario 16-osios proga sveikino pasaulio lyderiai

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sulaukė pasaulio lyderių sveikinimų Lietuvos Valstybės atkūrimo dienos proga. Užsienio šalių vadovai Lietuvai linki klestėjimo, o visiems šalies žmonėms - laimės, sėkmės ir gerovės.
Su Nepriklausomybės diena Lietuvą sveikina Popiežius Pranciškus, Didžiosios Britanijos Karalienė Elžbieta II, Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentas Donaldas Trampas (Donald J. Trump), Japonijos Imperatorius Akihito, Nyderlandų Karalius Viljamas Aleksanderis (Willem Alexander), Lenkijos Prezidentas Andžėjus Duda (Andrzej Duda), Ukrainos Prezidentas Petro Porošenko, Italijos Prezidentas Serdžijus Matarela (Sergio Mattarella), Airijos Prezidentas Michaelis Higinsas (Michael D. Higgins), Austrijos Prezidentas Aleksanderis Van Belenas ( Alexander Van Bellen), Slovakijos Prezidentas Andrėjus Kiska, Turkijos Prezidentas Recepas Tajypas Erdoganas (Receps Tayyip Erdogan), Maroko Karalius Mohamedas VI, Saudo Arabijos Karalius Salmanas bin Abdulazizas Al Saudas (Salman bin Abdulaziz Al Saud), Jungtinių Arabų Emyratų kronprincas Mohamedas Bin Zajedas Al Nahjanas (Mohammed Bin Zayed Al-Nahyan), Pietų Afrikos Respublikos Prezidentas Jakobas Zuma (Jacob Zuma), Meksikos Prezidentas Enrikė Pena Nieto (Enrique Pena Nieto), Indijos Prezidentas Pranabas Mucherdžis (Pranab Mukherjee), Kanados generalgubernatorius Deividas Džonstonas (David Johnston), Jungtinių Tautų Generalinis sekretorius Antonijus Guteresas (Antonio Guterres).
Popiežius Pranciškus Lietuvos Nepriklausomybės dienos proga siunčia širdingus sveikinimus ir geriausius linkėjimus visiems Lietuvos žmonėms. „Meldžiuosi, kad lietuviai ir toliau siektų teisingesnės ir klestinčios visuomenės, rūpindamiesi silpniausiais jos nariais, ir su džiaugsmu laiminu Jūsų tautą Viešpaties vardu", - rašoma Šventojo Tėvo sveikinime.
Daug laimės visiems Lietuvos žmonėms linki ir Didžiosios Britanijos Karalienė Elžbieta II. Vasario 16-osios išvakarėse Lietuvą pasveikinęs JAV prezidentas D. Trumpas vadina Lietuvą drauge ir sąjungininke. Jungtinių Tautų Generalinis sekretorius A. Guteresas savo sveikinime pabrėžė Lietuvos vaidmenį stiprinant taiką, vystymąsi ir žmogaus teises visame pasaulyje.
Lietuvos žmonėms video sveikinimą lietuvių kalba atsiuntęs Ukrainos Prezidentas Petro Porošenko pabrėžė, jog broliškoms lietuvių ir ukrainiečių tautoms šalies valstybingumas bei jos gynyba yra bendras pamatas, vedantis pergalės, vystymosi ir klestėjimo link. Ukrainos Prezidentas padėkojo Lietuvai už kasdienį politinį palaikymą bei didžiulę praktinę paramą.
Lenkijos Prezidento sveikinimo laiške teigiama, kad daugiaamžiai ryšiai, vieniję abi šalis ir tautas, sudaro solidų pagrindą tikros partnerystės kūrimui.
Prezidentei adresuotuose sveikinimo laiškuose Lietuvai nuoširdžiai dėkojama už šiltus ryšius, bendradarbiavimą ir pastangas dirbant svarbiausiais tarptautiniais klausimais.

Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos sveikinimas Vasario 16-osios proga

Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos kalba, sakyta Vasario 16-osios proga per Valstybės Radiofoną:

Širdingai sveikinu Lietuvos sūnus ir dukteris proga Vasario 16-os dienos, kuri kasmet iškilmingai mūsų minima kaip didžiausia mūsų Tautos šventė. Tą dieną juk paskelbta Vilniuje – mūsų Tėvynė vėl neprikausoma valstybė. Ši linksmoji naujiena jungė ir telkė draugyn vieningo džiaugsmo lietuvius, vargusius savo krašti ir likimo išmėtytus po pasaulį.

Visi jie, kuriems tik tebeplazdėjo širdis, kupina meilės savo tėvų žemei, skubėjo vaduoti tos žemės kiek galėdami: vieni gausingomis atnašomis, kiti savo gyvybę aukojo. Jų dėka Lietuva laimėjo laisvę, o laimėjusi mokėjo jaja ir naudotis. Jos veidas nūdien nepanašus į prieškarinį veidą.

Tau lietuviškas gyvenime, svetimųjų nebevaržomas, sparčiais žingsniais ainu pažangos keliais. Tavo tautiškos kultūros lobis kraunamas visose srityse: žemės ūkyje, prekyboje ir pramonėje, mene, moksle ir švietime. Baigės šimtmetinės krizės, visur ir visus skaudžiai palietusios, Lietuva sėkmingai baigia kilti. Nenuvarė jos nusiminiman nei karų gandai.

Mes juk turime tikėti, kad vieningas darbas yra geriausia priemonė savo kraštui apsaugoti nuo visokių negerovių. Mes tikim, kad ir tie Lietuvos vaikai, išsisklaidę po visą žemės rutulį, ypačiai Amewrikos lietuviai, tiek daug jai padėję vaduotis iš nelaisvės, nepamirš jos ir sunkiai valandai atėjus. Tokią mūsų viltį tvirtina mūsų užjūria tautiečių dažnas lankymasis savo pirmojoje Tėvynėje.

Ilgesys – tai meilė, tai gilus troškimas pamatyti savo motiną žemę. Lietuva atgyja. Lietuva vėl priimta valstybių šeimon, iš kurios buvo išbraukta daugiau kaip šimtą metų. Toji nelaimė buvo mus ištikusi per mūsų protėvių apsileidimą. Mums tenka būti rūpestingesniems už juos, jei norime būti laisvėj. Tą iškilmingą dieną džiaugiamės, bet tuo pačiu žygiu ir liūdime, kad Lietuvos pažeistoji teisė dar nėra atstatyta. Tačiau mes neturime nusiminti.

Jei visi mes būsime darbštūs ir kantrūs, jei elgsimės kaip mums tik reikia iš vieno, jei susitvarkysim ir tautiškos vienybės dvasia auklėsime savo augantį jaunimą, tai mūsų teisingoji byla bus laimėta.

Tegul šviečia viltis žadint mūsų gerą valią, dirbti laimingesniam mūsų tautos rytojui.

Šitokiais linkėjimais, Tautiečiai ir Tautietės, baigiu savo trumpą žodį.

Valstybės ordinai - A. Adamkienei ir Vokietijos gynybos ministrei

Minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną ketvirtadienį Prezidentūroje valstybiniai apdovanojimai bus įteikti 25 asmenims. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai" Didžiuoju Kryžiumi bus pagerbtos buvusi pirmoji šalies ponia Alma Adamkienė ir Vokietijos gynybos ministrė Ursula fon der Lejen (Ursula von der Leyen).
Prezidentės Dalios Grybauskaitės pasirašytame dekrete pažymima, kad A. Adamkienė yra labdaros tradicijų šalyje puoselėtoja, vaikų ligoninių, kaimo mokyklų ir globos namų puoselėtoja. ELTA primena, kad U. fon der Lejen esant gynybos ministre suaktyvėjo Vilniaus ir Berlyno bendradarbiavimas saugumo srityje, o Vokietija ėmėsi vadovauti Lietuvoje šiuo metu dislokuojamam NATO batalionui.
Apdovanojimų ceremonijos metu Prezidentė D. Grybauskaitė pabrėžė, jog įvertinti nusipelniusius žmones yra valstybės garbė ir pareiga. Šalies vadovės teigimu, Vasario 16-oji suvienija žmones, trokštančius Lietuvos klestėjimo.
„Mus suartina šalies istorinė patirtis, ne tik istorija bet ir dabarties iššūkiai. O svarbiausia - ateities norai ir viltys", - kalbėjo D. Grybauskaitė.
Lietuva turi „brolių ir seserų" visame pasaulyje, kurie supranta ir palaiko Vilniaus žingsnius bei laimėjimus, pažymėjo Prezidentė.
„Į šią dieną mūsų valstybė ėjo partizanų, disidentų ir tremtinių takais, Sausio 13-sios gynėjų gatvėmis ir aikštėmis. Tokią žinią pasauliui siuntė daugybė pasiaukojančių ir bebaimių žmonių", - kalbėjo Prezidentė.
Ordino „Už nuopelnus Lietuvai" Komandoro kryžiais bus apdovanoti istorikas Zigmuntas Kiaupa, NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Horstas Heinrichas Brausas (Horst-Heinrich Brauss) ir Miuncheno technikos universiteto profesorius, Makso Planko biochemijos instituto profesorius Robertas Vilis Huberas (Robert Willy Huber).
Gintaras Kryževičius, Aukščiausiojo Teismo teisėjas, bus apdovanotas kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi, o „Silva Rerum" sagos autorės, rašytojos ir istorikės Kristinos Sabaliauskaitės nuopelnai įvertinti ordino „Už nuopelnus Lietuvai" medaliu. Tokį patį medalį gaus ir Jonas Ohmanas - paramos Ukrainos kariams organizacijos „Blue-Yellow" įkūrėjas ir publicistas.
Šiemet Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiai bus teikiami 4 žmonėms. Šis apdovanojamas skiriamas už parodytą ryžtą gelbėjant žūvančius žmones, nepaisant pavojaus savo paties gyvybei. 

Sostinės meras: paminklas J. Basanavičiui turi atsirasti

Vilniaus meras Remigijus Šimašius optimistiškai vertina galimybę sostinėje pastatyti paminklą tautos patriarchu vadinamam Jonui Basanavičiui. 
"Komisija iš pateiktų šešiolikos projektų išrinko penkias prizines vietas ir nugalėtoją. Kol kas negalime paskelbti detalių. Jeigu tauta norės, tas paminklas tikrai bus, nes, vėlgi, yra klausimas dar - ar už valstybės, ar už surinktus iš žmonių pinigus. Paminklas tikrai stovės, jeigu jis žmonėms reikalingas. O aš manau, kad reikalingas", - penktadienį "Žinių radijui" sakė Vilniaus meras, Lietuvos liberalų sąjūdžio pirmininkas R. Šimašius. 

Savo ruožtu monumento klausimas Vilniaus Lukiškių aikštėje artimiausiu metu dar nebus išspręstas. 
"Vyčio paminklą aikštėje kažin ar turėsime kitais metais, nes kol kas nėra įkvepiančio projekto. Tas paminklas Lukiškių aikštėje tiktų. Mintis susigulėjusi. O kol kas turbūt toje vietoje bus graži vėliava ir Vytis joje", - sakė R. Šimašius, pridūręs, kad aikštėje bus vieta ir paminklui, ir pasivaikščiojimui po parką, koncertams, poilsiui. 

Užsienio reikalų ministras dalyvaus Miuncheno saugumo konferencijoje

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius vasario 17-18 dienomis dalyvaus Miuncheno saugumo konferencijoje, kurioje bus aptariami aktualūs saugumo politikos klausimai bei pagrindiniai išorės ir vidaus iššūkiai tarptautinei tvarkai. 
53-ią kartą rengiamoje konferencijoje, kurioje laukiama maždaug 500 dalyvių iš viso pasaulio, pagrindinis dėmesys šį kartą bus skiriamas transatlantinių santykių ateičiai, ES šalių narių bendradarbiavimui saugumo ir gynybos politikos srityje, Rusijos agresijai Rytų Ukrainoje, karui Sirijoje bei saugumo padėčiai Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione. Tarp kitų svarbių temų šiais metais paminėtina ir kova su terorizmu bei informacijos karai. 
Dalyvauti konferencijoje taip pat pakviesta Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. 
Per vizitą Bavarijos sostinėje planuojami L. Linkevičiaus susitikimai su Moldovos užsienio reikalų ministru Andrejumi Galburu, Izraelio gynybos ministru Avigdoru Liebermanu ir Tarptautinio baudžiamojo teismo prokurore Fatou Bensouda, darbo vakarienė su Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrais Edgaru Rinkevičiumi ir Svenu Mikseriu, kurioje bus aptariamas Baltijos šalių bendradarbiavimas stiprinant regiono saugumą. Numatoma, kad L. Linkevičius taip pat dalyvaus Baltijos šalių prezidentų susitikime su JAV viceprezidentu Maiku Penku (Mike Pence).

Lietuvos istorija mena

Lietuva vasario 17-ąją:
1387 m. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos privilegija įsteigta Vilniaus vyskupystė. Prasidėjo institucinė Katalikų Bažnyčios veikla Lietuvoje.
1562 m. Vilniaus vaivadai Mikalojui Radvilai Juodajam Livonijos magistras Gotardas Ketleris perdavė Dauguvos žiočių pilį - Daugavgryvą ir visas Ordino žemes, esančias už Dauguvos upės.
1806 m. Logoisko dvare (Baltarusija) gimė Lietuvos didikas, ekonomistas, istorikas, Lietuvos archeologijos pradininkas Konstantinas Tiškevičius. Mirė 1868 m. Minske (Baltarusija).
1809 m. Vilniaus rotušėje atlikta Jozefo Haidno oratorija "Pasaulio sutvėrimas". Pagrindinę partiją atliko garsi to meto dainininkė Kristina Gerhardi.
1866 m. Selemos Būdoje (dab. Selema), Sasnavos valsčiuje, gimė visuomenės ir kultūros veikėjas, trečiasis Lietuvos Respublikos Prezidentas Kazys Grinius. Mirė 1950 m. Čikagoje (JAV). 1994 m. perlaidotas Lietuvoje. 
1919 m. išleisti pirmieji spalvoti Lietuvos pašto ženklai, pagal Kazio Šimonio ir Tado Daugirdo piešinį spausdinti Berlyne. Nominalai - 10, 15 ir 30 skatikų.
1921 m. įsteigta neoficiali Lietuvos atstovybė Vatikane. Pirmuoju atstovu paskirtas daktaras Juozas Šaulys.
1989 m. įsteigta Lietuvos fotomenininkų sąjunga.
1999 m. Hamburge atidarytas Lietuvos garbės konsulatas tapo šimtąja Lietuvos konsuline atstovybe.
2002 m. Čikagos M. K. Čiurlionio muziejus Kauno paveikslų galerijai padovanojo daugiau kaip 300 lietuvių dailininkų kūrinių. Ta proga Kaune atidaryta vaizduojamosios dailės paroda "Čikaga-Kaunas: galerijos sugrįžimas", kurioje pristatyti dovanotieji kūriniai.
2005 m. Minske vykusioje 12-ojoje tarptautinėje knygų mugėje, kurioje dalyvavo leidėjai iš 33 valstybių, pirmą kartą nacionalinį stendą pristatė Lietuvos ambasada Baltarusijoje.
2007 m. po sunkios ligos mirė 45 metų prozininkė, eseistė, dramaturgė ir dailininkė Jurga Ivanauskaitė.
2014 m. Kaune, ant pastato Laisvės alėjoje, kur gyveno vertėjas, poetas bei mokytojas Vaclovas Šiugždinis, atidengta atminimo lenta. Ją sukūrė skulptorius Danielius Sodeika.

Vilniaus knygų mugė nukreips žvilgsnį į lietuviškus ženklus pasaulyje

Vasario 14 d. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje buvo pristatyta Tarptautinė Vilniaus knygų mugė, vasario 23-26 dienomis vyksianti Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo". Šiemetės mugės tema - „Lietuviški ženklai pasaulyje". 
Aštuonioliktoji Vilniaus knygų mugė sulauks 303 dalyvių - 270 iš Lietuvos ir 33 iš aštuonių užsienio šalių. Joje lankysis 29 užsienio svečiai iš 15 šalių - Rusijos, Lenkijos, Ispanijos, Prancūzijos, Ukrainos, Suomijos, Izraelio, Italijos, JAV, Islandijos, Čekijos, Estijos, Baltarusijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės. 
Mugėje vyks 400 kultūrinių renginių. Ji lankytojus kvies diskutuoti, svarstyti ir pažinti, ką Lietuva yra davusi ir gali duoti pasauliui, kaip atrodome iš šalies, kaip patys suvokiame save. Bus galima susitikti su autoriais, susipažinti su šiuolaikiniais užsienio ir lietuvių kūrėjais, naujausiais leidiniais.
Anot Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Leidybos centro vadovo Gyčio Vaškelio, ši Vilniaus knygų mugė - puiki proga susivokti, kokį kelią moderni Lietuvos valstybė nuėjo per 100 metų, kokie mūsų santykiai su kitomis regiono valstybėmis ir su visu pasauliu. 
„Kai šiemet Nobelio literatūros premija buvo paskirta Bobui Dylanui (Bob Dylan) ar 2013-aisiais - chemikui Michaeliui Levitui (Michael Levitt) ir ekonomistui Robertui Šileriui (Robert Schiller), minėjome ir džiaugėmės, kad jie kilę iš Lietuvos ar bent jų seneliai išvykę iš Lietuvos. Kartu su pasauliu liūdėjome, kai mirė žinomas Kanados dainininkas, poetas Leonardas Koenas (Leonard Cohen) tvirtai žinodami, kad jo močiutė kilusi iš Kaino. Tokie ženklai mums svarbūs ir savo ruožtu kyla klausimas, kaip mes juos suvokiame, ką jie mums reiškia. Apie tai ir svarstysime šioje knygų mugėje", - sakė G. Vaškelis. 
Kas gi tie lietuviški ženklai? Tai - po įvairias šalis išsibarstę lietuvių kilmės rašytojai, menininkai bei mokslininkai, savo veikla garsinantys Lietuvą pasaulyje. Knygų mugė mėgins atrasti lietuviškus ženklus pasaulyje bei juos perskaityti, o tuo pačiu - pamatyti, kiek daug esame atradę, sukūrę, patyrę, kiek daug pasaulyje yra Lietuvos. Į mugę atvyks 17 šių „ženklų". 
G. Vaškelis priminė Dalios Grinkevičiūtės atsiminimų knygą „Lietuviai prie Laptevų jūros", kuri Vokietijoje tapo bestseleriu ir sulaukė keturių leidimų. Arba Rūta Šepetys - lietuvė, kuri nekalba lietuviškai, bet angliškai rašo knygas apie skaudžią lietuvių tremčių ir kančių istoriją, kurios leidžiamos daugelyje pasaulio šalių ir daugeliu kalbų. Anot G. Vaškelio, šios autorės ir jų knygos - taip pat Lietuvos ženklai pasaulyje. 
Kaip priminė leidyklos „Tyto alba" vadovė Lolita Varanavičienė, bus kalbama ir apie tai, kokia kalba kurti, jei jau 20 metų gyveni užsienyje. 
Bus galima susipažinti su ispanišku romanu, bus kalbama ne tik apie litvakus ir jų indėlį į Lietuvos kultūrą, bet ir apie žydų literatūrą. 
„Ši mugė - savotiškas Lietuvos 100-mečio paminėjimas", - pabrėžė L. Varanavičienė. 
Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė Aida Dobkevičiūtė neslėpė, kad po 2008-ųjų ekonominės krizės knygų leidyba ir toliau patiria nemažai finansinių sunkumų. Šalyje liko tik 61 privati leidykla. „Auganti mokesčių našta grasina ir patiems lietuvių literatūros autoriams. Tai gali reikšti, jog leisti lietuvių autorių knygas gali tapti prabanga", - perspėjo A. Dobkevičiūtė.

Finansų ministras su Rotary klubų atstovais aptarė verslo aplinką

Finansų ministras Vilius Šapoka susitikime su Vilnius International Rotary klubo nariais bei kitų Rotary klubų atstovais aptarė verslo aplinką, biudžeto perspektyvas bei mokesčių kryptis ir tikslus. 
„Mokesčiai nėra vien tik būdas surinkti pinigus į biudžetą. Reformuojama sistema turi du pagrindinius uždavinius - kaip skatinti ekonomikos plėtimąsi tam, kad jos teigiamais rezultatais galėtų mėgautis kiekvienas. Kitaip tariant - ne tik, kaip sparčiau auginti šalies ekonomikos medį, bet ir pasirūpinti tuo, kad jo vaisiais galėtų mėgautis visi žmonės", - sakė finansų ministras Vilius Šapoka. 
Pasak jo, šiuo metu intensyviai dirbama ties mokesčių sistemos tobulinimo reforma, kuriai iškelti 3 labai svarbūs uždaviniai - sumažinti mokestinę naštą mažai uždirbantiems asmenims, mokestinėmis priemonėmis prisidėti prie ekonomikos produktyvumo augimo bei skatinti savanorišką mokesčių mokėjimą. 
Ministras pabrėžė, kad reforma bus siekiama sudaryti ne tik kuo palankesnes, bet ir aiškesnes sąlygas ekonomikos augimui.

R. Karoblis: NATO šalys turi būti pasirengusios atremti informacines atakas

NATO stiprinant saugumą prie rytinių Aljanso sienų, informacinių provokacijų galit būti ir daugiau, sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis NATO gynybos ministrų susitikimo sesijoje, skirtoje aptarti, kaip įgyvendinami Varšuvos sprendimai dėl atgrasymo ir gynybos stiprinimo.
Sesijoje NATO šalys dar kartą patvirtino savo įsipareigojimus dėl priešakinių pajėgų bataliono dislokavimo Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Lenkija taip pat prisijungė prie Baltijos šalių ir pasirašė bendrą komunikatą, kuris palengvins sąjungininkų pajėgų judėjimą regione ir supaprastins su tuo susijusias procedūras į Baltijos šalis ir Lenkiją atvykstantiems NATO priešakinių pajėgų bataliono kariams. 
NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė Lietuvoje dislokuojama NATO viršūnių susitikime pernai liepą Varšuvoje priimtu sprendimu, reaguojant į pasikeitusią geopolitinę situaciją ir Rusijos aktyvius veiksmus Ukrainoje. Tokios kovinės grupės, siekiant stiprinti sąjungininkų buvimą rytiniame Aljanso flange, nuo metų pradžios dislokuojamos ir Estijoje, Latvijoje bei Lenkijoje. 
NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei Lietuvoje vadovauja Vokietija. Joje tarnaus Vokietijos, Norvegijos, Nyderlandų, Belgijos, Liuksemburgo, Kroatijos ir Prancūzijos kariai - iš viso apie 1 200 karių. Taikos metu batalionas dalyvaus pratybose su Lietuvos kariais, o krizės ar konflikto atveju gintų Lietuvą kartu su Lietuvos nacionalinėmis ir papildomai atvykstančiomis sąjungininkų pajėgomis. 
Prie bendro Baltijos šalių komunikato dėl supaprastinto sąjungininkų judėjimo regione vasario 16 d. prisijungė ir Lenkija. Dokumentą pasirašė Lenkijos krašto apsaugos ministras Antonis Macierevičius (Antoni Macierewicz), Lietuvos krašto apsaugos ministras R. Karoblis, Latvijos gynybos ministras Raimondas Bergmanis ir Estijos gynybos ministras Margusas Tsachna (Margus Tsahkna).

Prezidentė D. Grybauskaitė dalyvaus Miuncheno saugumo konferencijoje

Penktadienį Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė išvyko dviejų dienų darbo vizito į Vokietiją, kur dalyvaus Miuncheno saugumo konferencijoje. 
Miunchene šalies vadovė, kartu su Europos Komisijos (EK) pirmuoju viceprezidentu Fransu Timersmansu (Franc Timmersmans), naujuoju Europos Parlamento pirmininku Antonijumi Tajaniu (Antonio Tajani), Vokietijos finansų ministru Volfgangu Šoible (Wolfgangu Schaeuble) ir Lenkijos užsienio reikalų ministru Vitoldu Vaščikovskiu (Witold Waszczykowski), dalyvaus vienoje pagrindinių konferencijos diskusijų apie Europos Sąjungos (ES) ateitį „The Future of European Union: United or Divided". 
Vizito metu taip pat planuojamas Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos prezidentų susitikimas su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) viceprezidentu Maiku Pensu (Mike Pence). Šio susitikimo tikslas - aptarti aktualius bendradarbiavimo su JAV klausimus. Ypatingas dėmesys bus skiriamas regiono saugumo ir gynybos stiprinimui. 
Pasak šalies vadovės, neslūgstant geopolitinei įtampai ir Rusijai toliau demonstruojant agresiją, tvirtas ryšys su JAV yra kaip niekada svarbus ne tik rytinio NATO flango, bet ir visos Europos saugumui. 
Miunchene šalies vadovė taip pat susitiks su Kroatijos Prezidente Kolinda Grabar-Kitarovič, su kuria aptars atsaką saugumo iššūkiams, bendradarbiavimą NATO, ES energetinio saugumo stiprinimą. 
Valstybės vadovė šį vizitą išnaudos ir susitikimui su pasaulinio verslo atstovais. Miunchene planuojamas Prezidentės susitikimas su „Google" kompanijos viceprezidente. 
Miuncheno konferencija - nuo 1964 m. rengiamas forumas, kuris per penkerius dešimtmečius įgavo globalią reikšmę. Kasmet į neformalias diskusijas Bavarijos sostinėje susirenka aukščiausio lygio politikai, valstybių ir tarptautinių organizacijų vadovai, užsienio bei gynybos ministrai, įtakingi politikos analitikai ir saugumo ekspertai.

Lietuvoje lankysis Europos Komisijos narys V. P. Andriukaitis

Penktadienį Lietuvoje lankysis už sveikatą ir maisto saugą atsakingas Europos Komisijos narys Vytenis Povilas Andriukaitis.
Eurokomisaras susitiks su ūkio ministru Mindaugu Sinkevičiumi ir socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu.
Su ūkio ministru V. P. Andriukaitis aptars politinę ir ekonominę padėtį Europos Sąjungoje, investicijų plano Europai įgyvendinimą Lietuvoje.
Susitikime su socialinės apsaugos ir darbo ministru numatoma aptarti integruotas paslaugas sveikatos ir socialinės rūpybos srityse, reprodukcinės sveikatos klausimus, socialinės nelygybės mažinimą, profesinį mokymą ir Europos socialinio fondo investicijas.

Suomija ketina stiprinti savo karinę galią, didėjant įtampai dėl Rusijos

Suomijos vyriausybė ketvirtadienį paskelbė planus dėl šalies karinės galios stiprinimo, didėjant susirūpinimui dėl galingosios kaimynės Rusijos pernelyg kategoriško elgesio.

Nebūdama NATO nare Suomija didins savo kovines pajėgas nuo dabartinio 230 tūkstančių karių lygmens iki 280 tūkstančių; tuo siekiama „pagerinti gebėjimą ginti visą šalies teritoriją“, turinčią 1340 km ilgio sieną su Rusija, nurodoma vyriausybės gynybos ataskaitoje.

„Rusija siekia sustiprinti savo didžiosios valstybės statusą, be to yra paskelbusi tikslą saugumo režimą grįsti įtakos sferos principu“, – sakoma ataskaitoje, kurioje dar pažymima, kad padėtis Baltijos jūros regione ties Suomija yra pablogėjusi.

Kovinių pajėgų didinimui prireiktų mažiausiai 55 mln. eurų papildomai prie metinių Suomijos karinių išlaidų, sudarančių 2,4 mlrd. eurų, tačiau, anot vyriausybės, išlaidos ryškiau padidėtų nuo 2020 metų.

Apklausa: didžioji dalis amerikiečių neigiamai vertina pirmąsias D. Trampo savaites JAV prezidento poste

Praėjus keturioms savaitėms po to, kai Donaldas Trampas (Donald Trump) perėmė JAV prezidento pareigas, Amerikos visuomenė dviprasmiškai vertina naujojo JAV prezidento darbo rezultatus. 
Naujoji tyrimų centro "Pew Research Center" atlikta apklausa rodo, kad amerikiečiai yra pasidaliję į skirtingas stovyklas, bet didžioji dalis labiau neigiamai nei teigiamai vertina pirmąsias D. Trampo savaites prezidento poste, informuoja "Euronews".
Ketvirtadienį Vašingtone paskelbta apklausa rodo, kad D. Trampą palankiai vertina daug mažiau žmonių nei kitus buvusius JAV prezidentus pirmosiomis jų savaitėmis šiame poste. 39 proc. apklaustųjų palankiai vertina D. Trampo darbo rezultatus, o 56 proc. vertina neigiamai.
Skaičius asmenų, kurie griežtai nepritaria D. Trampo veiksmams, jau yra didesnis nei buvusio JAV prezidento Barako Obamos (Barack Obama) per abi kadencijas. Buvęs prezidentas per aštuonerius metus šiame poste niekada nepatyrė tokio griežto nepritarimo, kokio D. Trampas susilaukė jau pirmosiomis savaitėmis. Tik 2008 metų gruodį, valdant Džordžui V. Bušui (George W. Bush), buvo pasiektas didesnis nepritarimas prezidento veiksmams.

V. Šoiblė: ES privalo imtis aktyvesnio vaidmens pasaulyje

Vokietijos finansų ministras Volfgangas Šoiblė (Wolfgang Schaeuble) penktadienį sakė, kad Europos Sąjunga (ES) privalo imtis didesnio tarptautinio vaidmens. Anot politiko, atsakymas į krizes nuo saugumo iki klimato kaitos slypi tame, jog reikia laikytis išvien ir nustoti priklausyti nuo Jungtinių Valstijų, informuoja naujienų agentūra "Reuters".
Veteranas Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vyriausybės narys pareiškė, kad Europa per ilgai laukė, kol Jungtinės Valstijos imsis veiksmų ir užpildys ES politikos spragas.
"Pats metas daugiau galvoti apie tarptautinį Europos vaidmenį, nepaisant to, kokius namų darbus turime padaryti Sąjungos viduje", - pirmąją Miuncheno saugumo konferencijos dieną žiniasklaidos grupei "Funke" skirtame straipsnyje rašė V. Šoiblė.
Vokietija, pavyzdžiui, palaipsniui imasi vis aktyvesnio vaidmens - dalyvauja vis daugiau karinių misijų užsienyje. 
"Vis daugiau amerikiečių klausia, ar pareigos ir atsakomybės yra atitinkamai paskirstytos transatlantiniame aljanse", - rašė Vokietijos finansų ministras. JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) kėlė klausimus dėl savo įsipareigojimų NATO ir nori, kad ES narės, tokios kaip Vokietija, didintų išlaidas gynybai.
"Didieji mūsų laikų klausimai - saugumas, klimato apsauga, migracija arba konkurencija - nėra atsakomi veikiant pavieniui. Mums, vokiečiams, atsakomybė siejasi su bendradarbiavimu. ES yra būtina", - teigė V. Šoiblė.

P. Porošenka žada atnaujinti anglies tiekimą Ukrainai

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ketvirtadienį pažadėjo pasiekti, kad būtų atnaujintas anglies tiekimas iš separatistų kontroliuojamos teritorijos rytuose į likusią šalies dalį, praneša "The Associated Press".
Per ginkluotą konfliktą Rytų Ukrainoje tarp vyriausybės pajėgų ir Rusijos remiamų separatistų nuo 2014 m. balandžio jau žuvo 9 800 žmonių. Nepaisant to, Kijevas yra priverstas pirkti anglį iš separatistų kontroliuojamų teritorijų nes dauguma Ukrainos elektrinių pritaikytos gaminti elektros energiją kūrenant specifinę anglies rūšį - antracitą.
Ukrainos premjeras Volodimiras Groismanas yra sakęs, kad Ukrainos elektrinės iš okupuotų teritorijų gauna apie 9 iš 24 mln. tonų anglies per metus. 

Albanija ir Kroatija prašo NATO peržiūrėti taikos palaikymo Kosove planą

Albanijos ir Kroatijos gynybos ministrai kreipėsi į NATO generalinį sekretorių prašydami peržiūrėti taikos palaikymo misiją Kosove. Šios šalys teigia, kad Serbijos politikų nacionalistinė retorika gali destabilizuoti situaciją regione, informuoja "Reuters".
Santykiai tarp Serbijos ir jos buvusio regiono Kosovo vėl tapo įtempti Belgradui į Kosovo pasienį pasiuntus traukinį ant kurio dažais buvo užrašyta "Kosovas - tai Serbija".
Tuo metu Serbijos prezidentas apkaltino Kosovo valdžią siekiu išprovokuoti karą. O Kosovo prezidentas atsakė, kad Serbija gali bandyti prisijungti Kosovą sekdama Rusijos pavyzdžiu, kai pastaroji aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį.

A. Merkel liudijo JAV šnipinėjimo byloje

Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) ketvirtadienį liudijo parlamento komitetui tiriančiam įtariamą JAV šnipinėjimo veiklą Vokietijoje ir šios šalies žvalgybos veiksmus, rašo "The New York Times".
Vokietijos parlamentas aiškinasi įtarimus apie tai, kad JAV Nacionalinio saugumo agentūra (NSA) klausėsi Vokietijos pareigūnų pokalbių. Taip pat tiriami NSA ryšiai su Vokietijos saugumo tarnybomis. Tyrimas pradėtas praėjus metams po to, kai 2013 m. buvęs NSA darbuotojas Edvardas Snoudenas (Edward Snowden) atskleidė plataus masto JAV sekimo programą.
Vėliau 2013 m. pranešta, kad JAV žvalgyba klausėsi Vokietijos vyriausybės narių, įskaitant ir šalies kanclerės, telefono pokalbių. Tai kuriam laikui apkartino Berlyno santykius su tuometine JAV prezidento Barako Obamos (Barack Obama) administracija.
A. Merkel tada teigė, kad "draugų šnipinėjimas yra nepriimtinas", tačiau vėliau nustatyta, kad Vokietijos Federalinė žvalgybos tarnyba (BND) galėjo padėti JAV šnipinėti Europos įmones ir pareigūnus.
Ketvirtadienį liudydama Vokietijos parlamento komitetui A. Merkel sakė, kad pirmą kartą apie minėtą BND veiklą sužinojo 2015 m. kovą. Ji pakartojo savo teiginį, kad nepriimtina šnipinėti draugus.
Paklausta, kaip sureagavo į E. Snoudeno atskleistą JAV vykdomą plataus masto sekimą, Vokietijos kanclerė teigė "turinti pakankamai patirties, kad suprastų šio reikalo reikšmę". Kanclerė pažymėjo, kad itin svarbu rasti tinkamą ribą tarp laisvės ir saugumo.

Graikija kratosi papildomų griežto taupymo priemonių

Graikijos vyriausybė tikina, kad šalis pasiekė nustatytus biudžeto reikalavimus, todėl sandoryje su tarptautinės finansinės pagalbos kreditoriais nebėra reikalo taikyti papildomų griežto taupymo priemonių, rašo "The Associated Press".
Pastaraisiais mėnesiais Graikijai nesisekė užbaigti derybas su kreditoriais dėl išlaidų mažinimo ir reformų, kurias įvykdyti privalu pagal trečiąją finansinės paramos programą. Šalis tikisi pasiekti sutarimą iki pirmadienį numatyto eurozonos finansų ministro susitikimo.
Vyriausybės atstovas spaudai Dimitris Canakopulas (Dimitris Tzanakopoulos) pareiškė, kad Graikijos žmonėms nebereikia primesti papildomos griežto taupymo politikos. Pasak jo, pasiekti susitarimą įmanoma, jei Tarptautinis valiutos fondas ir Vokietijos finansų ministerija "grįš į realybę".
Kol nebus pasiektas susitarimas, Graikija negalės pretenduoti į numatytas paskolas.

Nyderlandams didelę grėsmę kelia vaikai, grįžtantys iš IS kontroliuojamų teritorijų

Nyderlandai labai nerimauja dėl mažiausiai 80 vaikų, kurie turi šalies pilietybę, bet šiuo metu gyvena teroristinės "Islamo valstybės" (IS) grupuotės kontroliuojamose teritorijose.
Tai trečiadienį interviu laikraščiui "De Telegraaf" pareiškė nacionalinis kovos su terorizmu ir saugumo koordinatorius Dikas Schofas (Dick Schoof).
Pasak jo, susirūpinimas susijęs ne tik su tuo, kad šie vaikai smarkiai traumuoti psichologiniu požiūriu. "Mes manome, kad jie, ypač - berniukai, gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, - pabrėžė D. Schofas. - Todėl šiuo metu mes rengiame rekomendacijas, ką daryti su vaikais, grįžusiais iš IS teritorijų".
Kiek anksčiau Bendrosios žvalgybos ir saugumo tarnyba paskelbė pranešimą apie Nyderlandų pilietybę turinčius radikalius islamistus, kariavusius IS pusėje ir grįžusius į tėvynę. Žinybos duomenimis, pastaraisiais metais į Siriją ir Iraką išvažiavo 280 žmonių. Dalis jų žuvo, o apie 50 olandų grįžo į tėvynę. Bet artimiausiu metu šis procesas paspartės, nes IS praranda savo pozicijas.

J. Stoltenbergas: jei pranešimai apie Rusijos raketų dislokavimą pasitvirtintų, tai priverstų NATO susirūpinti

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg) teigia, kad jei pasitvirtintų pranešimai, jog Rusija pažeidė Šaltojo karo laikų sutartį dislokuodama sparnuotąją raketą, tai priverstų Aljansą susirūpinti, praneša naujienų agentūra AP.
JAV žvalgybos agentūros nustatė, kad naujoji raketų sistema pradėjo veikti praėjusių metų pabaigoje, taip galimai pažeisdama 1987 metais Maskvos ir Vašingtono pasirašytą Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį (INF), reglamentuojančią sparnuotųjų raketų gamybą ir bandymus.
NATO vadovas trečiadienį teigė, kad yra itin svarbu laikytis ginklų kontrolės susitarimų, ypač sutarčių, susijusių su branduoliniais ginklais.
Jis pridūrė, kad jei Rusija pažeidė INF sutarties nuostatas, tai Aljansą priverstų gerokai susirūpinti.

Ukrainos premjeras: šalies ekonomika pernai ūgtelėjo 2,2 proc.

Ukrainos ekonomika 2016 metais atnaujino augimą po dvejus metus trukusios recesijos, pranešė šalies Aukščiausiosios Rados pirmininkas Volodymyras Hroismanas. Apie tai informuoja naujienų agentūra "Reuters".
"Mums buvo prognozuota apie 1,5 proc. prieaugis. Garsios agentūros prognozavo 0,5 arba 1,0 proc. Bet mes pasiekėme 2,2 proc. prieaugį", - sakė V. Hroismanas per antradienio vyriausybės posėdį.
Antradienį valstybinė statistikos tarnyba pranešė, kad ketvirtąjį 2016 m. ketvirtį bendrasis vidaus produktas (BVP), palyginti su analogišku ankstesnių metų ketvirčiu, padidėjo 4,7 proc. - daug daugiau, nei prognozuota.

"Fitch": OPEC susitarimo dalyvės gavybą sumažins 70 proc. planuoto lygio

Šalių, dalyvaujančių Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) pasiektame susitarime, naftos gavyba sumažės 70 proc. planuoto lygio, ir pakto galiojimas gali būti pratęstas, prognozuoja tarptautinės reitingų agentūros "Fitch" analitikai. Tai praneša naujienų agentūra "Reuters".
"Fitch" prognozėmis, naftos kainų svyravimas padidės balandžio-gegužės mėnesiais, kai artės OPEC šalių ir karteliui nepriklausančių šalių lapkritį pasiekto susitarimo dėl gavybos ribojimo termino pabaiga.
OPEC narės ir klubui nepriklausančios valstybės, kaip jau skelbta, pernai lapkritį susitarė sumažinti gavybos apimtis apie 1,8 mln. barelių per parą, taip siekdamos susigrąžinti pusiausvyrą pasaulio rinkoje.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi vasario 17-osios įvykiai pasaulio istorijoje:
1600 m. inkvizicijai išduotas ir vėliau kaip eretikas Romoje ant laužo sudegintas filosofas ir matematikas Džordanas Brunas (Giordano Bruno), kuris savo teorijose numatė šiuolaikinio mokslo gimimą.
1653 m. gimė garsus italų kompozitorius ir smuikininkas Arkandželas Korelis (Archangelo Corelli).
1673 m. netekęs sąmonės scenoje, kur buvo vaidinamas jo kūrinys "Tariamasis ligonis", mirė prancūzų dramaturgas ir aktorius Moljeras (Moliere), kurio tikrasis vardas - Žanas Baptistas Poklenas (Jean-Baptiste Poquelin).
1740 m. gimė šveicarų fizikas ir geologas Horasas Benediktas de Sosiūras (Horace-Benedict de Saussure). Jis pirmasis apskaičiavo geoterminį žingsnį, Monblano aukštį, jo vardu pavadintas mineralas sosiūritas.
1827 m. mirė žymus Šveicarijos pedagogas Johanas Heinrichas Pestalocis (Johann Heinrich Pestalozzi).
1856 m. mirė vokiečių poetas Heinrichas Heinė (Heinrich Heine).
1863 m. Ženevoje įkurta Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus Organizacija.
1864 m. povandeninis karo laivas įvykdė pirmąją "sėkmingą" ataką - Amerikos konfederatų armijos raumenų jėga varomas laivas "Hunley" Čarlstono uoste paskandino junionistų laivą "Houstanic".
1880 m. nesėkmingai pasikėsinta į Rusijos carą Aleksandrą II, kai jo valgomajame Sankt Peterburgo Žiemos rūmuose buvo susprogdinta bomba.
1890 m. mirė rašomosios mašinėlės išradėjas amerikietis Kristoferis Latanas Šoulzas (Christopher Lathan Sholes).
1904 m. Italijos Milano "La Scala" operoje įvyko Džakomo Pučinio (Giacomo Puccini) operos "Madam Baterflai" ("Madame Butterfly") premjera.
1919 m. mirė Kanados ministro pirmininko pareigas 1896-1911 metais ėjęs seras Vilfridas Lurjė (Wilfrid Laurier) - jis buvo pirmasis frankofonas Kanados premjeras.
1945 m. dėl sovietų puolimo vokiečių raketų ekspertai iš Penemiundės (Rytų Vokietija) buvo priversti evakuoti gamyklas ir laboratorijas, kuriose buvo kuriamas slaptasis Adolfo Hitlerio (Adolf Hitler) ginklas - raketa V2.
1955 m. gimė Kinijos prozininkas ir Nobelio literatūros premijos laureatas Mo Janas (Mo Yan). 
1963 m. gimė žymus JAV atletas, krepšininkas Maiklas Džordanas (Michael Jordan). M. Džordanas penkis kartus pripažintas naudingiausiu NBA žaidėju.
1972 m. Didžiosios Britanijos bendruomenių rūmai balsavo už tai, kad šalis prisijungtų prie Europos Bendrijos.
1989 m. mirė prancūzų drabužių modeliuotojas Gi Larošas (Guy Laroche), vienas žinomiausių pasaulio mados diktatorių.
1990 m. iš Čekoslovakijos komunistų partijos pašalinti buvęs šalies prezidentas Gustavas Husakas, buvęs ministras pirmininkas Lubomiras Štrougalas (Lubomir Strougal) ir dar 20 kietos rankos politikos šalininkų, kurie į valdžią atėjo po 1968 metų susidorojimo su Prahos išsivadavimo judėjimu.
1994 m. ekshumuotas ir identifikuotas buvusio Gruzijos prezidento Zviado Gamsachurdijos kūnas. Taip oficialiai patvirtinta pirmojo respublikos prezidento mirtis.
1996 m. pasaulio šachmatų čempionas Garis Kasparovas žaisdamas šachmatais nugalėjo JAV superkompiuterį "Deep Blue".
2000 m., sulaukusi 84 metų amžiaus, mirė Saudo Arabijos karaliaus Faisalo (Faisal) našlė princesė Ifat al Tanija (Ifat al-Thanyan). Jos vyrą 1975 metais nužudė sūnėnas.
2002 m. Prancūzija abejingai atsisveikino su 641 metus apyvartoje buvusia savo nacionaline valiuta franku, kurį galutinai pakeitė euras.
2004 m., sulaukęs 83 metų amžiaus, mirė buvęs Meksikos prezidentas Chosė Lopesas Portiljas (Jose Lopez Portillo), valdęs šalį nuo 1976 iki 1982 metų.
2006 m. Filipinuose susidarė milžiniška nuošliauža, pražudžiusi 1 tūkst. 126 žmones.
2008 m. Kosovas vienašališkai paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos.
2012 m. dėl korupcijos skandalo atsistatydino Vokietijos prezidentas Kristianas Vulfas (Christian Wulff).

Baltieji rūmai kovą vėl atvers duris lankytojams

JAV pirmoji ponia Melanija Tramp (Melania Trump) sureagavo į kritiką, kad Baltieji rūmai neįprastai ilgai yra uždaryti lankytojams. Ji džiaugiasi, galėdama pranešti, kad Baltieji rūmai kovo 7-ąją vėl bus atverti „šimtams tūkstančių lankytojų per metus", antradienį pareiškė buvęs modelis iš Slovėnijos. „Baltieji rūmai yra reikšminga ir istorinė vieta, ir mes džiaugiamės, galėdami pasidalyti jų grožiu ir istorija", - sakoma pranešime, kurį cituoja agentūra AFP.
JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) žmona kol kas negyvena Vašingtone, kur stovi Baltieji rūmai. Ji pareiškė su dešimtmečiu sūnumi Baronu (Barron) liksianti Niujorke, kol šis baigs mokslo metus.
Ekskursijas po 224 metus skaičiuojančius Baltuosius rūmus visų pirma yra pamėgusios lankytojų grupės, kurias iš savo rinkimų apygardų į Vašingtoną pasikviečia kongresmenai. Dėl to dvi dešimtys Kongreso narių pirmadienį parašė laišką, kuriame skundžiasi, kad Baltieji rūmai ekskursantams uždaryti jau nuo D. Trampo inauguracijos pradžios sausio 20-ąją.
Tradiciją kviesti žmones į ekskursiją po Baltuosius rūmus 1805-aisiais įvedė Tomas Džefersonas (Thomas Jefferson), rašoma laiške. Kiti prezidentai esą jau pirmąją dieną po inauguracijos atverdavo rūmų duris lankytojams.

Gruodį euro zonos užsienio prekybos perteklius siekė 28,1 mlrd. eurų, o ES - 20,9 mlrd. eurų

Pirminiais duomenimis, praėjusių metų gruodį euro zonos eksportas į užsienį sudarė 178,6 mlrd. eurų, arba 6 proc. daugiau, palyginti su tuo pačiu 2015-ųjų mėnesiu (168,7 mlrd. eurų). Importas į regioną iš užsienio sudarė 150,5 mlrd. eurų, t. y. 4 proc. daugiau, palyginti su 2015 m. gruodžiu (144,4 mlrd. eurų). 
Dėl šios priežasties euro zonos užsienio prekybos perteklius siekė 28,1 mlrd. eurų, tuo tarpu 2015-ųjų gruodį jis sudarė 24,4 mlrd. eurų. Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūra "Eurostat" taip pat nurodo, kad euro zonos viduje prekyba 2016 metų gruodį, palyginti su ankstesnių metų gruodžiu, padidėjo 5 proc. ir siekė 137,4 mlrd. eurų.

Sausį fiksuota 0,3 proc. infliacija

Sausį fiksuota 0,3 proc. infliacija - tiek pabrango vartojimo prekės ir paslaugos. Statistikos departamento duomenimis, bendram vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčiui daugiausia įtakos turėjo degalų ir tepalų, spirituotų gėrimų, kietojo kuro, kitų, niekur kitur nepriskirtų, finansinių paslaugų, daržovių kainų padidėjimas bei drabužių, avalynės, keleivių vežimo oro transportu paslaugų kainų sumažėjimas.
Per šį laikotarpį vartojimo prekių kainos padidėjo 0,3 proc., paslaugų - 0,2 proc. Prekių kainų pokyčio įtaka bendram mėnesiniam kainų pokyčiui sudarė +0,21 procentinio punkto, paslaugų kainų pokyčio įtaka sudarė +0,04 procentinio punkto.
Valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamos vartojimo prekių ir paslaugų kainos beveik nepasikeitė, rinkos kainos padidėjo 0,3 proc. Valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamų kainų pokytis neturėjo įtakos, rinkos kainų pokyčio įtaka sudarė +0,25 procentinio punkto.

Sausis valstybės biudžetui buvo dosnus pajamų

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, pirmą šių metų mėnesį valstybės ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 3 proc. (20,7 mln. eurų) daugiau, o vien tik valstybės biudžetas - 1,2 proc. (7,3 mln. eurų) daugiau nei planuota. 
Faktinės bendros abiejų biudžetų sausio mėnesio pajamos - 704,9 mln. eurų, o tik valstybės biudžeto - 614,2 mln. eurų. Palyginti su praėjusių metų sausiu, pajamų gauta atitinkamai 90,1 mln. eurų ir 68,9 mln. eurų daugiau.
Didžiausios įplaukos gautos iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) - 433,5 mln. eurų, t.y. 2,1 proc. (8,8 mln. eurų) daugiau nei planuota ir 9,3 proc. (37 mln. eurų) daugiau nei pernai sausį.
Už visas akcizines prekes pirmą metų mėnesį gauta 107,8 mln. eurų - 0,2 proc. daugiau nei prognozuota, pelno mokesčio įplaukos sudarė 1,6 mln. eurų - 39,6 proc. mažiau nei planuota.

JT įspėja dėl grėsmingai artėjančios katastrofos keturiuose apsiaustuose Sirijos miesteliuose

Aukšto rango Jungtinių Tautų (JT) pareigūnas Damaske įspėjo dėl "grėsmingai artėjančios humanitarinės katastrofos" keturiuose apsiaustuose Sirijos miesteliuose, ragindamas, kad nedelsiant būtų suteikta prieiga nugabenti pagalbą apie 60 tūkst. gyventojų, informuoja naujienų agentūra AFP.
JT humanitarinės pagalbos koordinatorius Sirijoje Ali al Zataris (Ali al Zaatari) vėlai pirmadienį įspėjo dėl siaubingų sąlygų Zabadanio, Madajos, Fuos ir Kafrajos miesteliuose.
Damasko provincijose esančius Zabadanį ir Madają yra apsupusios vyriausybės pajėgos ir jų sąjungininkės, o Fuą ir Kafrają apsupo sukilėliai.
"60 tūkst. nekaltų žmonių yra įkalinti kasdienio smurto ir nepritekliaus cikle, žmonės prastai maitinasi ir jiems trūksta tinkamos medicininės priežiūros. Padėtis šiuose miesteliuose reiškia grėsmingai artėjančią humanitarinę katastrofą. Tuoj pat ir be jokių papildomų prašymų turi būti įgyvendintas laisvo patekimo principas", - teigiama koordinatoriaus pranešime.
Paskutinį kartą JT humanitarinę pagalbą šiems miesteliams galėjo suteikti pernai lapkritį. Remiantis JT duomenimis, 4,72 mln. sirų yra sunkiai pasiekiamose teritorijose, įskaitant 600 tūkst. apsiaustyje gyvenančių žmonių.

Delsiančius laiku sumokėti rinkliavas savivaldybės drausmins griežčiau

Piktybiškai ar laiku vietinių rinkliavų nemokantiems gyventojams savivaldybės galės skaičiuoti delspinigius - tai įteisinsiantį Rinkliavų įstatymo pakeitimo projektą parengė ir Vyriausybei pateikė Finansų ministerija. Pasak finansų ministro Viliaus Šapokos, savivaldybių gyventojų poreikiai negali būti tenkinami tik sąžiningų mokėtojų sąskaita, todėl vėluojantys ar piktybiškai rinkliavų mokėti nenorintys gyventojai tai daryti bus skatinami griežtesnėmis priemonėmis nei iki šiol. 
„Naujovė grėsminga tik tiems, kurie stengiasi prievolių išvengti - iš jų skola bus išieškota, taip pat jie privalės sumokėti daugiau nei tie, kurie už paslaugas atsiskaito laiku", - sako finansų ministras. 
Pagal iki šiol galiojusią tvarką, iš atsiskaityti už teikiamas paslaugas vėluojančių gyventojų skola buvo išieškoma įstatymų nustatyta tvarka, tačiau delspinigiai už pastarąjį laikotarpį nebuvo skaičiuojami. Atsižvelgę į tai, gyventojai skolų atiduoti neskubėdavo, o savivaldybės dalies pajamų už gyventojams suteiktas paslaugas buvo priverstos laukti. 
Įstatymo projektu Finansų ministerija dėl diskriminacijos taip pat siūlo naikinti vietinę rinkliavą už gyvūnų (šunų, kačių) laikymą daugiabučiuose namuose, kurią mokėti įpareigoti tik daugiabučiuose gyvenantys jų savininkai. Be to, dauguma savivaldybių iki šiol nėra nustačiusios arba atsisako šios rinkliavos dėl neproporcingai didelių jos administravimo kaštų ir santykinai mažų pajamų.
Kartu projekte siūlomi pakeitimai dėl valstybės rinkliavos - nustatyti ne tik maksimalų, bet ir minimalų 1 euro valstybės rinkliavos dydį, įvertinus tai, kad valstybės rinkliavos sumokėjimo administravimo kaštai kartais būna didesni už pačią rinkliavą.

Rusija neatmeta galimybės atnaujinti "Pietų srauto" projektą

Dujotiekio projektas "Pietų srautas", pristabdytas 2014 metais, gali būti įgyvendintas, tai antradienį Bulgarijos Varnoje vykusiame verslo forume pareiškė Rusijos prekybos atašė Bulgarijoje Igoris Ilinginas.
Dujotiekio "Pietų srautas" tiesimo projektą Rusija sustabdė 2014 metų gruodį. Kaip tuomet skelbta, toks sprendimas buvo priimtas dėl neapibrėžtos Europos Sąjungos ir Bulgarijos valdžios pozicijos. Užuot tiesus šį dujotiekį, nuspręsta tiesti "Turkijos srautą" Turkijos teritorija, bet 2015 m. pabaigoje, smarkiai atvėsus santykiams tarp Maskvos ir Ankaros, projektui iškilo grėsmė.
Pagrindinis 63 mlrd. kub. metrų galingumo dujotiekio maršrutas turėjo driektis per Bulgariją, Serbiją, Vengriją, Slovėniją ir Italiją. Rusija pasirašė tarpvyriausybines sutartis su Bulgarija, Serbija, Vengrija, Graikija, Slovėnija, Austrija ir Kroatija dėl sausumos dalies projekto vykdymo. Kaip numatyta susitarimuose, šiose šalyse buvo įsteigtos bendros įmonės.

2016 m. "Gazprom" padidino dujų eksportą į Vakarų Europą 12,4 proc.

Rusijos dujų koncernas "Gazprom" 2016 metais padidino dujų eksportą į Vakarų Europą 12,4 proc., iki 146,221 mlrd. kub. metrų dujų, tuo tarpu 2015-aisiais šis rodiklis siekė 130,052 mlrd. kub. metrų dujų.
Vakarų Europa išlieka didžiausia "Gazprom" dujų realizavimo rinka. Regione pagrindiniai rusiškų dujų vartotojai 2016 metais buvo Vokietija (dujų tiekimas ūgtelėjo 9,9 proc., iki 49,831 mlrd. kub. metrų), Italija (1,1 proc. prieaugis, iki 24,689 mlrd. kub. metrų) ir Prancūzija (18 proc. prieaugis, iki 11,471 mlrd. kub. metrų).
Dujų tiekimas į Didžiąją Britaniją išaugo 61 proc. iki 17,912 mlrd. kub. metrų.
Be to, į šį regioną Rusijos dujų bendrovė įtraukė ir Turkiją, į kurią pernai buvo pristatyta 24,755 mlrd. kub. metrų dujų (8 proc. mažiau).

Vizito Vokietijoje metu Tuniso premjeras atmetė kritiką dėl lėto tunisiečių deportacijos proceso

Lankydamasis Vokietijoje, kur buvo numatytas jo susitikimas su šalies kanclere Angela Merkel, Tuniso ministras pirmininkas antradienį atmetė kritiką, kad jo šalis pernelyg ilgai delsė atgal priimti Europoje prieglobsčio prašiusius asmenis, kurių prašymai buvo atmesti. Vienas tokių asmenų buvo ir Berlyno Kalėdų mugėje išpuolį įvykdęs Anisas Amris (Anis Amri), praneša „Reuters".
Jusefas Šahedas (Youssef Chahed) taip pat atmetė idėją, kad Tunisas galėtų įkurti savo priėmimo centrus prieglobsčio prašytojams ir taip palengvinti Europai tenkančią naštą.
Prieglobsčio prašytojų deportacijos sistemos trūkumai išryškėjo gruodį, kai tunisietis grupuotės „Islamo valstybė" (IS) rėmėjas A. Amris, kuris buvo įtrauktas į stebimų asmenų sąrašą ir kurio prašymas suteikti prieglobstį Vokietijoje buvo atmestas, nebuvo deportuotas iš šalies. Gruodį jis įvykdė išpuolį, per kurį žuvo 12 žmonių.
Tačiau interviu Vokietijos laikraščiui „Bild" J. Šahedas tikino, kad bendradarbiavimas su Vokietija prieglobsčio prašytojų klausimu veikia sklandžiai.
„Didžiausia Europos problema - iš Libijos į Italiją atvykstantys pabėgėliai", - sakė jis, pridurdamas, kad norėdama prieglobsčio negavusius asmenis išsiųsti atgal į Tunisą, Vokietija turi pateikti visus reikiamus dokumentus. 

Nyderlandai leido Turkijos kariškiams pusantrų metų likti šalyje

Nyderlandai leido Turkijos kariškiams, įtariamiems prisidėjus prie nesėkmingo mėginimo įvykdyti perversmą Turkijoje praėjusių metų liepos mėnesį ir paprašiusiems politinio prieglobsčio Nyderlanduose, likti šalyje 18 mėnesių.
Tai antradienį pranešė Nyderlandų laikraštis "NRC Handelsblad".
Prašymuose suteikti prieglobstį kariškiai, kurių tikslus skaičius nežinomas, pareiškė, kad "Turkijoje nėra galimybės surengti sąžiningą teismą", ir paprašė Nyderlandų valdžią neišduoti jų Ankarai.
Savo ruožtu Turkijos pareigūnas, prašęs neskelbti jo pavardės, laikraščiui sakė, kad Turkija garantuoja sąžiningą teismą kariškiams, taip pat pareiškė, kad Nyderlandams kaip sąjungininkams iš NATO „nederėtų tapti dezertyrų prieglobsčiu".

Ministrė ir pedagogų atstovai pritaria idėjai dėl šešiamečių ėjimo į mokyklą

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko Eugenijaus Jovaišos idėją, kad mokyklą pradėtų lankyti jaunesni vaikai, palankiai sutinka tiek švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, tiek mokytojų bendruomenė.

E. Jovaiša spaudos konferencijoje antradienį pareiškė, kad pavasario sesijoje parlamentui bus pateiktos Bendrojo ugdymo kaitos gairės, kurios numatytų ikimokyklinio ugdymo pradžią nuo penkerių, o pradinio – nuo šešerių metų.

Ministrė J. Petrauskienė BNS sakė pritarianti, kad daugiau vaikų galėtų lankyti mokyklą nuo šešerių, bet, pasak jos, tai neturi tapti privaloma.

„Sudaryti galimybes vaikui pradėti lankyti mokyklą anksčiau yra tikrai gerai. Ankstesnis ugdymas pasireiškia geresniais pasiekimais, bet tai neturėtų būti daroma prievarta, tokia dažnai yra ir kitų šalių patirtis. Ar vaikas yra pasirengęs pradėti lankyti mokyklą, turi spręsti tiek patys tėvai, tiek psichologai, ugdymo specialistai“, – teigė J. Petrauskienė.

EK atstovas: Graikijos gelbėjimo plano vertinimas dar nebaigtas

Graikijos derybose su skolintojais padaryta pažanga, tačiau, siekiant užbaigti gelbėjimo plano peržiūrą, reikia žengti dar kelis žingsnius, Europos Komisijos (EK) finansų reikalų vadovą Pierre`ą Moscovici cituoja „Reuters“.

P. Moscovici trečiadienį viešėjo Atėnuose siekdamas suvienyti Graikiją, Briuselį bei Tarptautinį valiutos fondą (TVF) dėl šalies ekonominių tikslų bei aptarti galimą tolesnį skolų nurašymą siekiant pagreitinti užsitęsusią Graikijos gelbėjimo programos vykdymo peržiūrą.
„Kai kuriais klausimais sutariame, tad norime baigti peržiūrą ir judėti toliau. Šiuo metu lieka maži žingsniai“, – teigė P. Moskovisi prieš susitikimą su Graikijos finansų ministru Euklidu Cakalotu.
Tuo tarpu Graikijos ministrui pirmininkui Aleksiui Ciprui komisaras teigė, jog pastangos reikalingos iš visų pusių.
„Mes diskutuosime iki pat pirmadienio ir sieksime, kad visi įsipareigotų bei jaustųsi patogiai dėl naujų kompromiso parametrų“, – žurnalistus tikino P. Moscovici.
Atėnams laiko mažėja dėl Europoje artėjančių rinkimų, kuriuose Europos Sąjunga baiminasi galimų euroskeptiškų jėgų pergalės, tad siekiama susitarimą pasiekti kuo greičiau. Manoma, kad Graikija šiuo metu pinigų skolų mokėjimui turi iki liepos mėnesio.

Prie JAV povandeninių laivų bazės priartėjo Rusijos žvalgybinis laivas

JAV Pakrančių apsauga stebi Rusijos žvalgybinį laivą, kuris trečiadienį priartėjo 50 km atstumu prie povandeninių laivų bazės Grotono mieste, Konektikuto valstijoje. Kai kurie politikai sako, kad tai dar vienas agresyvus Rusijos prezidento Vladimiro Putino žingsnis, rašo „The Los Angeles Times“.

JAV Atstovų rūmų narys respublikonas Joe Courtney teigia, kad šalies karinės jūrų pajėgos tik stebi Rusijos laivo SSV-175 „Viktor Leonov“ veiksmus, nes jis plaukia tarptautiniuose vandenyse ir nepažeidė šalies teritorinių vandenų.
Du į atsargą išėję buvę JAV povandeninių laivų vadai nesureikšmino tokių Rusijos veiksmų. Pasak jų tokie laivai nekelia tiesioginės grėsmės JAV saugumui, jie nuolat patruliuoja prie JAV bazių ir seka JAV bei sąjungininkų pratybas. Rusijos žvalgybinių laivų tikslas – įsiskverbti į elektroninių ryšių sistemą, tačiau abejojama, ar Rusija gali įveikti JAV šifravimo technologijas.
Rusijos laivo kelionė prasidėjo prie Kubos krantų ir jis plaukia Atlanto vandenyne palei JAV Rytų pakrantę.

D. Trumpas atsisakė JAV įsipareigojimų siekti dviejų valstybių sprendinio Artimuosiuose Rytuose

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį sustabdė Vašingtono įsipareigojimus siekti dviejų valstybių sprendinio Izraelio ir palestiniečių konflikte, pareiškęs, kad palaikytų vienos valstybės scenarijų, jeigu jis užtikrintų taiką.

Naujasis prezidentas šiltai priėmė Baltuosiuose rūmuose Izraelio ministrą pirmininką Benjaminą Netanyahu ir gyrė abiejų šalių „neišardomus“ ryšius.

Nors ir paragino žydų valstybės lyderį & Atgal