Į pradžią
12 06 Naujausios žinios
Švęsdamas 95-metį Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus atveria restauruojamų rūmų duris
Šio mėnesio viduryje švęsdamas įkūrimo 95-metį, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus atvers duris į jau senokai rekonstruojamą pastatą Kauno centre.
Jo rekonstrukcija prasidėjo prieš dešimtmetį. Tačiau dėl netolygaus finansavimo bei kitų nesklandumų, pasiekti 2014-iesiems planuotos darbų pabaigos nepavyko.
Pasak muziejaus vadovo Osvaldo Daugelio, pastatas, kuriame įsikūręs Nacionalinis M. K. Čiurlionio ir Vytauto Didžiojo karo muziejai, - vienas iš didžiausių tarpukario Lietuvos statinių. Šis Vladimiro Dubeneckio, Karolio Reisono ir Kazio Kriščiukaičio sukurtas modernistinės architektūros šedevras pagal tuometinius siekius turėjo būti „Gražiausias visos Lietuvos monumentas". Šiandien šie rūmai yra UNESCO paveldo objektas. Džiaugiamasi, kad atjaunėjęs muziejaus fasadas ir šiais laikais atrodys taip pat, kaip tarpukariu.
Nuo gruodžio 15-osios Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus skelbia „18 DIENŲ SU AUTENTIKA". Iki kitų metų sausio 8 dienos visiems pageidaujantiems bus suteikta unikali galimybė pasigrožėti šiuo tarpukario modernizmo architektūros šedevru be eksponatų, be ekspozicijų, be muziejinės įrangos.
„Pastatas pristatomas kaip eksponatas, kalbantis erdvėmis, proporcijomis, kokybiškomis medžiagomis, 80 metų išsaugotomis detalėmis, pradedant nuo vis dar veikiančios gaisrininkų žarnos, paveikslams kabinti skirtų kilnojamų laiptų, iki stulbinančios amfiteatrinės auditorijos.
Nuorodos „Muziejus-Matyk" padės individualistams rasti įdomiausias pastato vietas. Tie, kurie nori išsamesnių žinių, du kartus per dieną bus kviečiami į ekskursijas su muziejaus specialistais", - renginio išvakarėse pranešė M. K. Čiurlionio muziejus.
Kviesdamas lankytojus, muziejus primena, kad XX a. pradžioje, kartu su pirmųjų lietuvių dailės parodų pristatymais (1907 m.) bei Lietuvių dailės draugijos veikla, kaip tik ir kilo dailės muziejaus įkūrimo idėja. 1921 metais Steigiamasis Seimas priėmė M. K. Čiurlionio galerijos įstatymą. Pagal architekto V. Dubeneckio parengtą projektą prie Meno mokyklos pradėti statyti laikinieji M. K. Čiurlionio galerijos rūmai. O po ketverių metų juose, dar neatšventus įkurtuvių, surengta jubiliejinė M. K. Čiurlionio darbų paroda.
1930-aisiais, minint Vytauto Didžiojo 500-ąsias mirties metines, nuspręsta statyti naują muziejų. 1936 metais statybų darbai buvo baigti ir laikinoji M. K. Čiurlionio galerija perorganizuota į Vytauto Didžiojo kultūros muziejų. Jo rinkinių pagrindą sudarė minimos galerijos, Kauno miesto muziejaus bei Valstybinio muziejaus turtai.
1944 metais Vytauto Didžiojo kultūros muziejus pavadintas Kauno valstybiniu M. K. Čiurlionio dailės muziejumi. 1969-aisiais naujame centrinių rūmų priestate (architektas Feliksas Vitas) įrengta M. K. Čiurlionio kūrinių galerija.
Nacionalinio muziejaus statusas M. K. Čiurlionio dailės muziejui suteiktas 1997 metais.
Muziejaus 1931-1936 statybas ir renovavimo laikotarpį 2006-2016 primins Sauliaus Valiaus sukurta kinetinė videoinstaliacija. Buvusio Vytauto Didžiojo Kultūros muziejaus rūmų 80-mečiui parengta interjero studija, netruks pasirodyti knyga. Tyrimus atliko dr. Lina Preišegalavičienė, ką tik išleidusi monografiją apie Lietuvos tarpukario interjerus.
Pasirašyta pirmoji sutartis dėl EFSI finansuojamo infrastruktūros projekto Lietuvoje
Pirmadienį AB "Lietuvos energija", kurios akcininkė yra Finansų ministerija, pasirašyta sutartis su Europos investicijų banku (EIB) dėl paskolos Vilniaus kogeneracinės elektrinės statyboms yra pirmoji sutartis dėl Europos strateginių investicijų fondo (EFSI) lėšomis finansuojamo infrastruktūros projekto Lietuvoje.
"Tai vienas iš gerosios praktikos pavyzdžių, kaip Lietuva gali panaudoti EFSI lėšas visuomenei svarbiems infrastruktūros projektams įgyvendinti. Elektrinė leis reikšmingai sumažinti šilumos kainą sostinės gyventojams ir verslui, o šia sutartimi užsitikrinome beveik pusę projektui reikalingo finansavimo", - sakė laikinai finansų ministrės pareigas einanti Rasa Budbergytė.
Vilniaus kogeneracinės jėgainės, kūrenamos biokuru ir atliekomis, statybai 17 metų skirta iki 190 mln. eurų EIB paskola su EFSI garantija. Ši suma sudaro beveik 50 proc. bendros numatomos projekto vertės, kuri yra 381 mln. eurų.
Lietuvoje EFSI finansavimas taip pat patvirtintas Vilniaus oro uostui saugumo didinimo ir pritaikymo numatomiems keleivių srautams aptarnauti (iki 30 mln. eurų paskola 15 metų) bei 72,15 km greitkelio ruožo Vilnius-Utena (A14) rekonstrukcijai ir modernizavimui (iki 40 mln. eurų paskola 12 metų). Taip pat sudaryti trys susitarimai su bankais dėl smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių finansavimo, kurių bendra vertė - 365 mln. eurų.
Fondo teikiamomis galimybėmis naudojasi 27 iš 28 Europos Sąjungos valstybių. Lapkričio 15 d. duomenimis, projektams suteiktas 27,5 mlrd. eurų finansavimas, planuojama, kad ši suma pritrauks 154 mlrd. eurų investicijų. Fondo lėšos naudojamos finansuojant smulkųjį ir vidutinį verslą (32 proc.), įgyvendinant energetikos (22 proc.), mokslinių tyrimų ir inovacijų (20 proc.), transporto (7 proc.), skaitmeninių technologijų (11 proc.) ir aplinkosaugos (4 proc.) projektus bei gerinant socialinę infrastruktūrą (4 proc.).
EFSI yra 16 mlrd. eurų Europos Sąjungos biudžeto garantija, papildyta 5 mlrd. eurų EIB nuosavo kapitalo asignavimu. Atsižvelgdama į gerus pirmųjų metų rezultatus, Europos Komisija pasiūlė pratęsti EFSI veiklą iki 2020 m., padvigubinant pritraukiamas investicijas iki 630 mlrd. eurų (vietoj 315 mlrd. eurų, planuotų, steigiant šį fondą 2015 metais).
Šiandien Seimui bus pateikta 17-osios Vyriausybės programa
Paskirtasis Premjeras Saulius Skvernelis šiandien ketina pateikti Seimui septynioliktosios Vyriausybės programą.
Pasak S. Skvernelio, ji jau įregistruota Seimo posėdžių sekretoriate.
Vyriausybė savo siekiu įvardija darnos, kaip pamatinio tikslo, kūrimą. "Darną tiek individualiame - žmogiškajame lygmenyje, tiek visuomenės, valstybės ar atskiros ūkinės veiklos srityje mes matome kaip tikslą, kurį turime pasiekti. Darnią Lietuvą kurti mes siūlome penkiais lygmenimis - darnus žmogus, darni visuomenė, darnus švietimas ir kultūra, darni ekonomika bei darnus valstybės valdymas. Esame įsitikinę, kad Lietuva, tapusi darnia šalimi, įlies darnos ir į permainų reikalaujančią Europos tautų bendriją", - sakoma Vyriausybės programos projekte.
Jame pažymima, kad per 26 metus Lietuva pasiekė įspūdingų laimėjimų: atkūrėme valstybės Nepriklausomybę; įtvirtinome gyvybiškai svarbią Lietuvos narystę NATO bei Europos Sąjungoje ir Lietuvos, kaip Vakarų demokratinio pasaulio dalies, statusą; įveikėme pereinamojo laikotarpio, o vėliau - netvarios ūkio plėtros ir globalios ekonomikos svyravimų sukeltus išbandymus.
"Vis dėlto daug Lietuvos gyventojų savo šalyje nesijaučia laimingi. Tą liudija ir savižudybių, priklausomybių, smurto bei skurdo mastai, žemas pilietinės galios indeksas. Grėsmingiausia nepasitenkinimo gyvenimu Lietuvoje išraiška - nedidelis gimstamumas bei masinė emigracija", - sakoma dokumente.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) ir Lietuvos socialdemokratų partijos koalicijos sudarytos Vyriausybės tikslas - "pasiekti, kad Lietuvoje būtų gera gyventi, kai įsisenėję skauduliai nebealina Lietuvos žmonių, mūsų valstybės Nepriklausomybę stiprina ne tik narystė transatlantinėse organizacijose, bet ir visų Lietuvos piliečių meilė Tėvynei, noras dėl jos dirbti, kurti ir aukotis".
Lietuvos istorinių įvykių kalendorius
Lietuva gruodžio 6-ąją:
1520 m. gimė Lietuvos didžioji kunigaikštienė ir Lenkijos karalienė Barbora Radvilaitė. Mirė 1551 m.
1791 m. Varšuvoje Lenkijos ir Lietuvos valdovo Stanislovo Augusto privilegija Telšiams buvo patvirtintos Magdeburgo teisės. Privilegijos originalas iki šiol saugomas Žemaičių "Alkos" muziejuje Telšiuose.
1940 m. Vilniaus rotušėje įkurtas Vilniaus valstybinis miesto muziejus, 1941-aisiais pertvarkytas į Vilniaus valstybinį dailės muziejų.
1991 m. atidaryta Lietuvos ambasada Paryžiuje.
1999 m. Seime prasidėjo pirmoji Europos Sąjungos ir Lietuvos jungtinio parlamento komiteto sesija.
2002 m. pirmą kartą Lietuvos sostinėje buvo įžiebtas pasaulio Kalėdų eglučių parkas, kurį pagal savo šalių tradicijas papuošė ir pristatė užsienio šalių atstovybės.
2007 m. naktį į gruodžio 6-ąją per apiplėšimą savo namuose nužudytas dienraščio "Lietuvos rytas" fotografas Viktoras Kapočius.
2009 m. Šiauliuose pašventinta nauja katalikų šventovė - Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčia.
2012 m. eidamas 93-iuosius metus mirė kaunietis aktorius Stasys Radzevičius.
2015 m. eidamas 56-uosius metus mirė buvęs Lietuvos televizijos diktorius (1983-1991) Algirdas Meškauskas.
Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų atstovai diskutavo ES institucinės raidos klausimais
Seimo Pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas ir Seimo nariai Audronius Ažubalis, Stasys Šedbaras ir Rimas Andrikis 2016 m. lapkričio 29 dieną lankėsi Briuselyje (Belgijos Karalystė), kur dalyvavo Europos Parlamento Konstitucinių reikalų komiteto (AFCO) organizuotame tarpparlamentiniame susitikime su ES nacionalinių parlamentų komitetų atstovais. Susitikime buvo aptarti Europos Parlamento tyrimo teisės, Europos Sąjungos rinkimų teisės peržiūros bei Europos Sąjungos institucijų raidos ateityje klausimai.
Europos Parlamento Konstitucinių reikalų komiteto pirmininkė Danuta Maria Hubner, pasveikinusi posėdžio dalyvius pažymėjo, kad pasaulyje vyksta didžiulė ekonominė ir socialinė transformacija – sumažėjęs skurdas, gyvenimo sąlygos yra pagerėję ir neturtingose pasaulio šalyse, padidėjęs žmonių judumas. Tačiau deja, yra ir negatyvioji pusė – terorizmas, įvairūs valstybių vidiniai sukrėtimai, pakilusi populizmo banga, tam tikras netikrumo laikotarpis. Tačiau ES turi tapti atspari prasidėjusiems smūgiams ir šis laikotarpis turi tapti ne netikrumo, o drąsos laikotarpiu. Todėl Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų atstovai sprendė, kaip ES galėtų efektyviausiai susidoroti su iškilusiais iššūkiais ir išspręsti iškilusias problemas. Paminėtina, kad šiame susitikime didžiausias dėmesys buvo skirtas ir daugiausia diskusijų sukėlė ES rinkimų teisės peržiūros ir ES institucijų raidos ateityje klausimai.
JT reikalauja 20,9 mlrd. eurų pagalbos lėšų 2017 metams
Jungtinės Tautos (JT) reikalauja 22,2 mlrd. dolerių (20,9 mlrd. eurų) pagalbos lėšų 2017 metams. „Vis daugiau žmonių reikia humanitarinės pagalbos, be kita ko, todėl, kad krizės tęsiasi vis ilgiau", - pareiškė JT skubios pagalbos koordinatorius Stivenas O'Brajanas (Stephen O'Brien), kuriuo remiasi agentūra AFP.
Lėšos turėtų atitekti 92,8 mln. labiausiai pagalbos reikalingų žmonių iš 129 mln. 33 šalyse. Trečdalis jų yra iš Sirijos, Jemeno ir Afganistano.
Iš dabar reikalaujamų pinigų kitais metais 3,4 mlrd. dolerių turėtų būti skirta pilietinio karo alinamai Sirijai, 4,7 mlrd. - Sirijos pabėgėliams regione. Šiems metams JT prašė 22,1 mlrd. dolerių, tačiau iki šiol gavo tik 11,4 mlrd.
Kai JT prieš 25 metus paskelbė pirmą tokį raginimą aukoti, visam poreikiui padengti užteko 2,7 mlrd. dolerių.
D. Trampas griežtai sukritikavo Kiniją
Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) griežtai sukritikavo Kinijos vyriausybės politiką. „Ar kinai klausė mūsų, ar gerai yra devalvuoti savo valiutą (...), dideliais mokesčiais apmokestinti mūsų produktus jų šalyje (...) ar statyti didžiulį karinį kompleksą Pietų Kinijos jūroje? Aš galvoju, kad ne!", rašė D. Trampas sekmadienio vakarą „Twitter" tinkle, informuoja agentūra AFP.
Taip nekilnojamojo turto magnatas veikiausiai reagavo į griežtą Pekino kritiką dėl penktadienį vykusio jo pokalbio telefonu su Taivano prezidente Cai Inven (Tsai Ing-wen). Kinija dėl šio pokalbio pateikė Vašingtonui protestą ir pareiškė, kad „pasaulyje yra tik viena Kinija". Taivanas esą yra „neatimama Kinijos valstybės teritorijos dalis".
JAV, vykdydama suartėjimo procesą su Kinija, 1979-aisiais nutraukė savo diplomatinius santykius su Taivanu ir vadovybę Pekine pripažino vienintele Kinijos vyriausybe. Tačiau tuo pat metu JAV vyriausybė visuomet ir toliau neoficialiai palaikė draugiškus kontaktus su Taipėjumi.
Per rinkimų kampaniją D. Trampas ne kartą kaltino Kiniją manipuliuojant savo valiutą, kad pakenktų perdirbimo pramonei JAV. Kartu jis pagrasino apmuitinti kinų eksporto prekes.
Londono pareigūnai be reikalo į Lietuvą atskraidino nenustatytos tapatybės vyrą
Į Palangos oro uostą Jungtinės Karalystės pareigūnų atlydėto vyro pasieniečiai neįsileido į Lietuvą. Iš pradžių jis prisistatinėjo lietuviu, vėliau teigė esąs rusas, tačiau jo tapatybė taip ir nebuvo nustatyta.
Šeštadienį Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pakrančių apsaugos rinktinės Palangos užkardos pasieniečiai Palangos oro uoste pasitiko atskridusius keturis Londono imigracijos pareigūnus. Jie iš Londono reisu per Kopenhagą į Lietuvą atlydėjo vyrą. Jis buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje ir teisėsaugos pareigūnams prisistatė Klaipėdoje gyvenančiu lietuviu. Tai patvirtinančių dokumentų vyras neturėjo.
Pasieniečiai patikrino turimas duomenų bazes ir nustatė, kad duomenų apie tokį asmenį nėra. Apklausos metu rusiškai kalbantis vyras VSAT pareigūnams nebeįrodinėjo esąs lietuvis. Jis teigė esantis rusas ir jokių sąsajų su Lietuva neturintis. Daugiau duomenų apie save teikti asmuo atsisakė. Tuomet pasieniečiai atsisakė jį įsileisti į Lietuvą ir perimti iš Jungtinės Karalystės pareigūnų.
Tą pačią dieną šį vyrą pasieniečiai iš Lietuvos išsiuntė reisu Palanga-Londonas. Kartu išvyko ir jį lydėję 4 Londono imigracijos pareigūnai.
F. V. Šteinmejeris įteikė Dž. Keriui ordiną “Už nuopelnus Vokietijai"
Pirmadienį Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Valteris Šteinmejeris (Frank-Walter Steinmeier) įteikė JAV valstybės sekretoriui Džonui Keriui (John Kerry) ordiną "Už nuopelnus Vokietijai". Apdovanojimo ceremonija įvyko Berlyne.
Sveikinimo kalboje F. V. Šteinmejeris nešykštėjo gerų žodžių savo kolegai iš Amerikos ir pavadino jį "tikru draugu". "Dž. Keris - atkakliausias diplomatas, kurį aš pažįstu", - pabrėžė jis.
Vokietijos URM vadovas ypač pabrėžė JAV valstybės sekretoriaus indėlį į susitarimą dėl Teherano branduolinės programos.
72 metų Dž. Keris pirmadienį atvyko į Berlyną su atsisveikinimo vizitu. Jis eina JAV valstybės sekretoriaus pareigas nuo 2013 metų ir paliks savo postą sausio mėnesį, kai į Baltuosius rūmus įžengs išrinktasis prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump).
Dž. Keriui buvo įteiktas vadinamasis Didysis kryžius. Iš viso ordinas "Už nuopelnus Vokietijai" yra aštuonių laipsnių. Juo apdovanojami politikai, kultūros, švietimo, socialinės ir kitų sferų veikėjai nepriklausomai nuo pilietybės.
Italijos pakrančių apsauga: jūroje išgelbėta daugiau kaip tūkstantis migrantų, rasta 16 kūnų
Per pastarąsias dvi dienas iš perpildytų laivų Viduržemio jūroje buvo ištraukta daugiau kaip tūkstantis migrantų ir rasta 16 kūnų, pirmadienį pranešė Italijos pakrantės apsaugos tarnyba, skelbia „Reuters".
Sekmadienį Italijos pakrantės apsaugos laivai iš devynių migrantų laivų ištraukė 800 migrantų, o pirmadienį koordinavo dar 230 migrantų gelbėjimo operaciją.
Iki šių metų gruodžio 1 d. Italija jau priėmė 173 tūkst. laivais atvykusių migrantų. Šis skaičius sumušė 2014-aisiais pasiektą rekordą, kai į šalį buvo atplaukę 170 tūkst. migrantų. Per pastaruosius trejus metus į Italiją iš viso atvyko apie pusė milijono migrantų.
Didžiausia atvykėlių našta Italijai teko po to, kai šių metų kovą buvo įgyvendintas Europos Sąjungos (ES) ir Turkijos susitarimas, kurio tikslas buvo sumažinti į Graikiją atvykstančių migrantų srautą.
Dėl migrantų antplūdžio Italijos prieglobsčio suteikimo procesas ir teisinė sistema patiria vis didesnį spaudimą.
IS grasina Turkijai ir ragina rėmėjus nebėgti iš šalia Mosulo esančio Tal Afaro miesto
Naujasis grupuotės „Islamo valstybė" (IS) atstovas spaudai Abi al Hasanas al Muhadžeras (Abi al-Hassan al-Muhajer) pirmadienį grasino visame pasaulyje įsikūrusioms Turkijos ambasadoms ir, grupuotei kovojant keliuose skirtinguose frontuose, ragino jos rėmėjus nesitraukti iš netoli Mosulo esančio kovų apimto Tal Afaro miesto, praneša „Reuters".
„Naikinkite jų transporto priemones, netikėtai užpulkite juos jų pačių namuose, kad jie pajustų nors dalį jūsų kančios, ir neįsikalbėkite sau noro pabėgti", - internete paskelbtame garso įraše kalbėjo A. al Hasanas al Muhadžeras.
A. al Hasanas al Muhadžeras taip pat pridūrė, kad IS rėmėjai ketina taikytis į „sekuliarios, išdavikiškos Turkijos valdžios su saugumu, kariuomene, ekonomika ir žiniasklaida susijusius objektus, ir net visame pasaulyje ją atstovaujančias ambasadas ir konsulatus".
Iš karto nepavyko patvirtinti įrašo autentiškumo. Sirijoje IS kaunasi su Turkijos remiamomis sukilėlių grupėmis, o Irake - su JAV remiamomis pajėgomis.
Rumunijos sveikatos apsaugos sistemą dėl masinės medikų emigracijos ištiko krizė
Nuo 2007 metų daugiau kaip 43 tūkstančiai Rumunijos medikų gavo šalies Sveikatos apsaugos ministerijoje dokumentus dėl emigracijos.
Kaip praneša Rumunijos naujienų agentūra "Agerpres", šiuos duomenis pirmadienį pateikė sveikatos apsaugos ministras Vladas Voikulesku (Vlad Voiculescu), pristatydamas nacionalinę žmonių išteklių strategiją sveikatos apsaugos srityje.
"Jau keleri metai, kai Rumunija susiduria su didele žmonių išteklių krize sveikatos apsaugos srityje, - sakė ministras. - Mažos pajamos, blogos darbo sąlygos, aparatūros stygius - tik kelios jos priežastys".
Pasak žinybos vadovo, Rumunijos ligoninėse labai trūksta personalo, daugelyje miestelių nėra šeimos gydytojų, o medicinos darbuotojų skaičius šalyje smarkiai atsilieka nuo Europos vidurkio.
Euro grupė: Lietuvos struktūrinių reformų vykdymas 2017 m. būtų suderinamas su fiskaline drausme
Pirmadienį Briuselyje vykusiame Euro grupės posėdyje euro zonos finansų ministrai išsamiai aptarė euro zonos šalių 2017 m. biudžetų projektus, dėl kurių Europos Komisija (EK) savo nuomonę paskelbė lapkričio 16 d.
Priimtame Euro grupės pareiškime pažymėta, kad Lietuva ėmėsi ambicingos darbo rinkos ir pensijų sistemos reformos (socialinio modelio), dėl kurios EK buvo pateiktas prašymas taikyti struktūrinių reformų išimtį, vertinant 2017 m. biudžeto projektą. Nors, EK vertinimu, yra rizika neatitikti Stabilumo ir augimo pakto reikalavimų, Euro grupė pabrėžia, kad, tęsiant socialinio modelio reformą, Lietuvos biudžeto rodiklių atitikimas Stabilumo ir augimo pakto nuostatoms pagerėtų, t. y. reformos įgyvendinimas šią riziką sumažintų. Lietuva taip pat skatinama kaip įmanoma skubiau pateikti naujos Vyriausybės patikslintą biudžeto projektą, kuris bus nuodugniai įvertintas.
Euro grupės posėdžio metu buvo akcentuojama, kad euro zonos šalyse tęsiasi ekonomikos atsigavimas, dėl vykdytos fiskalinės konsolidacijos mažėja šalių biudžetų deficito vidurkis, valstybių skolų santykis su BVP.
Taip pat euro zonos ministrai pažymėjo, kad, formuojant biudžetus, būtina daugiau dėmesio skirti investicijoms ir augimo skatinimui. Susitikimo metu akcentuota mažesnio darbo jėgos apmokestinimo ir išlaidų peržiūrų svarba, gerinant viešųjų finansų kokybę. Euro zonos ministrai pabrėžė, kad šalių vykdomos fiskalinės politikos turi atitikti Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus. Euro grupė stebės, kaip valstybės įgyvendina prisiimtus įsipareigojimus. Detalus Europos Komisijos vertinimas šiuo klausimu numatomas kitų metų kovo mėnesį.
B. Dilanas parašė Nobelio premijos teikimo iškilmėms skirtą kalbą
Nors iškilmėse pats nedalyvaus, pasak Nobelio fondo atstovų, Bobas Dilanas (Bob Dylan) parašė kalbą, kurią planuojama perskaityti tradicinio Nobelio laureatams skirto pobūvio metu, praneša naujienų agentūra AP.
Šiųmetės Nobelio literatūros premijos laureatas B. Dilanas atsisakė atvykti į gruodžio 10 d. vyksiančią premijų teikimo ceremoniją ir pobūvį, sakydamas, kad tuo metu turi kitų įsipareigojimų. Tačiau, Nobelio fondo atstovų teigimu, dainų autorius ir atlikėjas pirmadienį jiems atsiuntė padėkos kalbą, kuri bus perskaityta Stokholmo rotušėje vyksiančiame prabangiame bankete. Kam bus patikėta tai padaryti kol kas nenuspręsta.
Tą pačią dieną kiek anksčiau vyksiančioje Nobelio premijų teikimo ceremonijoje 75-erių metų atlikėjo garbei jo dainą „A Hard Rain's A-Gonna Fall" atliks žinoma JAV atlikėja Peti Smit (Patti Smith).
Nobelio fondo atstovė Anika Pontikis (Annika Pontikis) sakė, kad B. Dilanui skirtas diplomas ir medalis bus įteikti vėliau, bet dėl konkrečios datos dar nenutarta.
V. Šoiblė: naujoji Italijos vyriausybė turi tęsti M. Rencio ekonominę politiką
Naujoji Italijos vyriausybė, kuri bus suformuota po sekmadienį šalyje vykusio referendumo, turi tęsti šalies ministro pirmininko Matėjo Rencio (Matteo Renzi), paskelbusio apie savo atsistatydinimą, ekonominę politiką. Tokią nuomonę pirmadienį išsakė Vokietijos finansų ministras Volfgangas Šoiblė (Wolfgang Schaeuble), atvykęs į Briuselyje vykstantį planinį euro grupės posėdį.
"Premjeras M. Rencis vykdė subalansuotą bei sėkmingą ekonominę politiką. Naujoji vyriausybė turi tęsti šį kursą", - teigia V. Šoiblė.
Kaip jau skelbta, Italijos gyventojai referendume aiškia balsų dauguma atmetė ministro pirmininko M. Rencio inicijuotą konstitucijos reformą, taip sukeldami vyriausybės krizę. Dar naktį į sekmadienį premjeras paskelbė apie savo atsistatydinimą. Sekmadienį vykusiame referendume prieš reformą balsavo apie 60 proc. rinkėjų, 40 buvo „už", rodo balsavusių piliečių apklausos. Opozicinės partijos jau netrukus po šių rezultatų pasiskelbė nugalėtojomis.
Užsienio istorinių sukakčių kalendorius
Įdomiausius gruodžio 6-osios įvykius pasaulio istorijoje:
1060 m. Bela I karūnuotas Vengrijos karaliumi.
1421 m. gimė Anglijos karalius ir paskutinis Lankasterių dinastijos atstovas Henrikas VI. Karaliumi jis tapo būdamas vos aštuonių mėnesių.
1492 m. Kristupas Kolumbas (Christopher Columbus) atrado Hispaniolos salą, kuri dabar priklauso Haičiui ir Dominikos Respublikai.
1732 m. gimė britų administratorius ir pirmasis Bengalijos generalgubernatorius Vorenas Heistingsas (Warren Hastings).
1774 m. Austrijoje įsigaliojus Johano fon Felbigerio (Johann von Felbiger) Švietimo statusui, čia pradėjo veikti pirmoji pasaulyje valstybinė švietimo sistema.
1792 m. žirondistai per Prancūzijos revoliuciją nusprendė teisti karalių Liudviką XVI.
1865 m. JAV ratifikuota tryliktoji Konstitucijos pataisa, kuria panaikinta vergvaldystė visose valstijose.
1877 m. išradėjas Tomas Edisonas (Thomas Edison) Vest Oranžo vietovėje (JAV, Naujojo Džersio valstija) pristatė pirmąjį garso atkūrimo aparatą, kuris deklamavo eilėraštį "Turi Merė avinuką".
1889 m. mirė Amerikos valstybės veikėjas ir konfederatų prezidentas per JAV pilietinį karą Džefersonas Deivisas (Jefferson Davis).
1892 m. mirė vokiečių elektrotechnikas ir vieno didžiausių pasaulyje koncernų įkūrėjas Ernstas Verneris fon Zymensas (Ernst Werner von Siemens).
1906 m. Didžioji Britanija suteikė savivaldą Pietų Afrikoje esančioms Transvalio ir Oranžijos kolonijoms.
1907 m. JAV įvyko viena iš skaudžiausių nelaimių kasybos istorijoje - Mononago vietovėje Vakarų Virdžinijoje žuvo 361 šachtininkas.
1914 m. Vokietijos armija Lenkijoje užėmė Lodzės miestą.
1916 m. Vokietijos armija įžengė į Rumunijos sostinę Bukareštą.
1917 m. Suomijos parlamentas paskelbė apie šalies nepriklausomybę. Autonomijos statusą turinti Didžioji Suomijos hercogystė Rusijai priklausė nuo 1809 metų.
1917 m. Kanados Halifakso uoste garlaivis "Mont Blanc", vežęs benzolą, pikrino rūgštį bei 5 tūkst. tonų dinamito, susidūrė su kitu garlaiviu. Per sprogimą žuvo daugiau kaip 1,5 tūkst. žmonių, apie 800 buvo sužeisti, taip pat sugriauta didelė uosto dalis.
1921 m. įkurta nepriklausoma Airijos valstybė.
1971 m. Indija pripažino Bangladešo Demokratinę Respubliką, buvusį Rytų Pakistaną. Atsakydamas į tai, Pakistanas nutraukė diplomatinius santykius su Indija.
1978 m. Ispanijos rinkėjai per referendumą pritarė naujai Konstitucijai, pagal kurią Ispanijoje buvo įvesta konstitucinė monarchija bei parlamentinė valdymo forma.
1982 m. 17 žmonių žuvo per sprogimą Šiaurės Airijos Belikelio miestelio vietos valdžios pastate.
1988 m. mirė viena didžiausių Amerikos roko ir kantri muzikos žvaigždžių Rojus Orbisonas (Roy Orbison).
1989 m. Monrealio universitete įvyko daugiausiai aukų pareikalavusios masinės žudynės Kanados istorijoje - čia ginkluotas asmuo nušovė 14 studenčių ir nusišovė pats.
1989 m. prie Kolumbijos saugumo ir žvalgybos agentūros būstinės sprogus galingai sunkvežimyje paslėptai bombai žuvo 67 žmonės.
1992 m. induistų ekstremistams Indijoje išniekinus istorinę Ajodjos (Ayodhya) mečetę kilo religiniai neramumai, per kuriuos žuvo daugiau kaip 400 žmonių.
1995 m. dingo Rusijos aviakompanijos "Aeroflot" lėktuvas "Tu-154", kuriuo skrido 97 žmonės. Lėktuvo nuolaužos buvo rastos gruodžio 18 dieną.
1997 m. netoli Irkutsko ant daugiabučio namo nukrito Rusijos "An-124" krovininis lėktuvas, gabenęs du naikintuvus. Po aviakatastrofos buvo rasti 49 žmonių palaikai, 19 kūnų dalių, o dar 17 žmonių laikomi dingusiais be žinios.
1998 m. Hugas Čavesas (Hugo Chavez) išrinktas Venesuelos prezidentu.
2002 m. Aliaskos teismas priteisė naftos bendrovei "Exxon Mobil Corp." sumokėti 4 mlrd. JAV dolerių baudą už tanklaivio "Exxon Valdez" katastrofą, per kurią naftos produktais buvo užteršta Aliaskos pakrantė.
2011 m. po rekordiškai ilgų derybų Belgijoje prisaikdinta nauja vyriausybė. Šalis net 541 dieną neturėjo vyriausybės.
ES griežtina išorės sienų kontrolę
Dėl didėjančio terorizmo pavojaus Europos Sąjunga (ES) susitarė griežčiau kontroliuoti Bendrijos išorės sienas. Europos Parlamentas ir šalys narės pirmadienį pritarė sistemingai visų keliaujančiųjų kontrolei, informuoja agentūra AFP.
Tai reiškia, kad ateityje bus tikrinami ir į ES įvažiuojantys ES piliečiai, jų duomenys bus lyginami su nacionaliniais ir tarptautiniais saugumo tarnybų duomenų bankais.
Po 2015 metų lapkritį Paryžiuje surengtų teroristinių išpuolių parengtos pataisos yra „dar vienas svarbus žingsnis" garantuojant piliečių Europoje saugumą ir kartu laisvą asmenų judėjimą be patikrų Šengeno zonoje, pareiškė ES vidaus reikalų komisaras Dimitris Avramopulas (Dimitris Avramopoulos). Saugumo komisaras Džulianas Kingas (Julian King) grėsme, kurią taip būtų galima sustabdyti, visų pirma įvardijo radikalių grupuočių kovotojų grįžimą iš konfliktų zonos.
Europos saugumo tarnybų vertinimu, iš ES į Siriją ar Iraką išvyko 5 000 tokių kovotojų. 2 000-2 500 vis dar ten yra, dalis buvo nužudyti arba laikomi dingusiais. Kiek tiksliai kovotojų grįžo į Europą, nežinoma.
Euro grupė suderino priemones palengvinti Graikijos įsiskolinimą
Euro zonos finansų ministrai pritarė priemonių paketui, skirtam sušvelninti Graikijos skolos naštą. Tokios priemonės leis sumažinti bendrą Graikijos įsiskolinimą 20 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) iki 2060 metų. Apie tai informuoja naujienų tarnyba BBC.
Kaip teigė Europos stabilumo mechanizmo (ESM) vadovas Klausas Reglingas (Klaus Regling), pasiektas susitarimas bus pradėtas įgyvendinti jau artimiausiomis savaitėmis.
Manoma, kad perėjimas nuo plaukiojančių paskolų palūkanų normų prie fiksuotų palūkanų paskatins kainų augimą šalyje artimiausioje perspektyvoje, bet ilgalaikėje perspektyvoje kainos turėtų sumažėti.
Praėjusių metų liepą euro zonos šalių lyderiai per neeilinį viršūnių susitikimą dėl Graikijos pasiekė susitarimą dėl finansinės paramos Graikijos ekonomikai.
.jpg)
