Į pradžią
10 21. Naujausios žinios
Savaitgalį kviečia paaukoti maisto nepasiturintiems
„Maisto banko“ savanoriai šį savaitgalį kviečia žmones paaukoti maisto mažas pajamas gaunantiems gyventojams. Paramą teikiančios organizacijos teigia, kad Lietuvoje kasmet surenkama vis daugiau maisto vargingiau gyvenantiems žmonėms paremti.
„Maisto bankas“ penktadienį ir šeštadienį kviečia žmones aukoti maisto bedarbiams, vienišoms mamoms, daugiavaikėms šeimoms ir kitiems socialiai pažeidžiamiems asmenims.
Pernai paramą maisto produktais gavo 270 tūkst. žmonių – maždaug kas dešimtas Lietuvos gyventojas. Paaukoti ilgai negendantys produktai žmones pasiekia per nevyriausybines organizacijas ir savivaldybės socialinės paramos skyrius. „Maisto bankas“ taip pat skatina atsakingą maisto vartojimą. Aplinkos ministerijos duomenimis, Lietuvoje vienas gyventojas vidutiniškai išmeta apie 50 kilogramų maisto per metus.
R. Masiulis: Baltarusija bando nukreipti dėmesį nuo Astravo AE
Baltarusija teigdama, kad kreipsis į Lietuvą dėl Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymo problemų, siekia nukreipti dėmesį nuo Astrave statomos atominės elektrinės, mano Lietuvos energetikos ministras Rokas Masiulis.
„Aš asmeniškai kol kas klausimų negavau, ant mano stalo jų nėra, bet girdėjome, kad tokie klausimai bus išsiųsti. Manau, kad tai yra tiesiog gudravimas, klausimas yra visiškai neproporcingas. Mūsų atominė elektrinė uždaryta, branduolinės reakcijos nevyksta, atominė bus išmontuota, teritorija pilnai išvalyta. Baltarusijoje absoliučiai kita situacija – jie stato naują atominę elektrinę, kurioje vyks reakcijos, kuri natūraliai kels pavojų, jei bus prastai pastatyta“, – sakė R. Masiulis.
Prisieks daugiau nei 800 nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių
Penktadienį Mokomojo pulko rikiuotės aikštėje Rukloje ir Panevėžio Laisvės aikštėje vyks nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių priesaikos ceremonijos.
Rukloje prisieks daugiau nei 450 šauktinių, tarnybą pradėjusių spalio 10 dieną Mechanizuotosios pėstininkų brigados "Geležinis Vilkas" kunigaikščio Vaidoto mechanizuotajame pėstininkų batalione. Panevėžyje - daugiau nei 350 karių tarnybą pradėjo spalio 3 dieną Mechanizuotosios pėstininkų brigados "Geležinis Vilkas", Karaliaus Mindaugo husarų batalione.
Po priesaikos ceremonijos Mokomajame pulke kariai ir jų artimieji galės apžiūrėti Lietuvos karių ir sąjungininkų naudojamą techniką ir ginkluotę, apsilankyti karių gyvenamosiose patalpose ir pasivaišinti kariškomis vaišėmis.
Priesaikos ceremonija Panevėžyje prasidės eisena miesto gatvėmis. Laisvės aikštėje susirinkusiuosius pasveikins Lietuvos kariuomenės mechanizuotosios pėstininkų brigados "Geležinis Vilkas" vadas pulkininkas leitenantas Mindaugas Steponavičius, gros Lietuvos karinių oro pajėgų orkestras. Vėliau karių artimieji Karaliaus Mindaugo husarų bataliono ramovėje galės susipažinti su batalionu, tarnybos ypatumais.
Su Lietuvos daugiatautiškumu mokiniai iš arti susipažins "Kultūrų rate"
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centre penktadienį vyks edukacinis projektas „Kultūrų ratas". Projektas suburs skirtingų tautybių mokinius, skatins susipažinti su Lietuvoje gyvenančių tautų savitumu, tradicijomis, kultūrų įvairove.
Į "Kultūrų ratą" atvykusių mokinių laukia įvairios bendros veiklos: susipažinimo žaidimai, kūrybinės užduotys. Mokiniai taip pat pristatys savo tautinius kostiumus, papročius, gimtąją kalbą.
Edukaciniame projekte dalyvaus mokiniai iš Visagino kultūros centro vaikų rusų folkloro ansamblio "Žavoronok" bei "Gimtosios mokyklos" ukrainiečių ir totorių būrelių, taip pat mokiniai iš Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos, Vilniaus "Laisvės" ir Vilniaus Jono Pauliaus II gimnazijų, Romų visuomenės centro.
Edukacinį projektą organizuoja Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras su partneriais - Romų visuomenės centru, Visagino kultūros centro Etninės kultūros ir edukacijos skyriumi.
"Kultūrų ratą" inicijuoja Švietimo ir mokslo ministerija.
17,3 proc. Lietuvos gyventojų yra nutukę
Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnybos "Eurostat" duomenimis, 1 iš 6 ES gyventojų kenčia nuo nutukimo, o Lietuvoje nutukimu skundžiasi 17,3 proc. visos populiacijos. Nutukusių žmonių daugėja vyresnėse amžiaus grupėse.
Lietuvoje nutukimas kankina 14,1 proc. vyrų ir 19,9 proc. moterų. 18-24 m. amžiaus grupėje nutukusių žmonių procentas siekia 2,8, 25-34 m. grupėje - 7,4 proc., 35-44 m. grupėje - 13,8 proc., 45-64 m. grupėje - 23,8 proc., 65-74 m. grupėje - 28,1 proc., o tarp piliečių, vyresnių nei 75 metai, nutukusių žmonių procentas siekia 19,5.
Visoje ES nutukimas kankina 15,9 proc. piliečių, 16,1 proc. vyrų ir 15,7 proc. moterų. 18-24 m. amžiaus grupėje nutukusių žmonių procentas siekia 5,7, 25-34 m. grupėje - 9,9 proc., 35-44 m. grupėje - 14,2 proc., 45-64 m. grupėje - 19,6 proc., 65-74 m. grupėje - 22,1 proc., o tarp piliečių, vyresnių nei 75 metai, nutukusių žmonių procentas siekia 17,3.
V. Vaikšnoras: NATO batalionas Lietuvoje vasarą pasieks visą operacinį pajėgumą
Lietuvoje numatomas dislokuoti sąjungininkų batalionas visą operacinį pajėgumą turėtų pasiekti vasarą, sako Jungtinio štabo viršininkas generolas majoras Vitalijus Vaikšnoras. Neatmetama galimybė, kad bataliono pagrindą sudarysiantys vokiečių kariai atsigabens ir oro erdvės gynybos sistemų.
Pasak generolo, Lietuvos batalionas bus pirmasis Baltijos šalyje, pirmieji štabo padaliniai turėtų atvykti vasario-kovo mėnesiais. Bataliono pagrindą sudarys Vokietijos ir Nyderlandų kariai, prisijungs Belgijos, Norvegijos bei Liuksemburgo padaliniai.
„Iki vasaros batalionas turėtų pasiekti visus operacinius pajėgumus (...) apie vasaros vidurį, liepos pradžioje, turėsime parengtą batalioną", - Jungtiniame štabe ketvirtadienį teigė V. Vaikšnoras
Paklaustas, ar vokiečių daliniai atsigabens „Patriot" priešraketinių sistemų, V. Vaikštoras teigė, kad šis klausimas taip pat svarstomas.
„Klausimas svarstomas, bet jokio sutarimo šiuo metu nėra", - teigė generolas majoras.
Lietuvoje viešintis NATO Jungtinių pajėgų vadovybės štabo Brunsume vadas generolas Salvatorė Farina (Salvatore Farina) pridūrė, jog NATO batalionų formavime Baltijos šalyse ir Lenkijoje šiuo metu dalyvauja per 20 sąjungininkų šalių.
„Mes norime pasiekti didžiausią efektyvumą įgyvendinant šio dislokavimo (esminį. - ELTA) tikslą - atgrasymą", - kalbėjo S. Farina.
Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuoti daugianacionalinius NATO batalionus nuspręsta reaguojant į Rusijos įvykdytą Krymo agresiją ir separatistinį konfliktą Rytų Ukrainoje. Galutinis sprendimas dėl šių batalionų buvo priimtas liepą vykusiame NATO viršūnių susitikime. Junginiui Lietuvoje vadovaus Vokietijos karinės pajėgos.
Rugpjūtį Lietuvoje fiksuotas 10 mln. eurų einamosios sąskaitos perteklius
Pirminėmis Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnybos "Eurostat" prognozėmis, atsižvelgus į sezoniškumą, šių metų rugpjūtį ES einamosios sąskaitos perteklius sudarė 13,5 mlrd. eurų. Šių metų liepą ES fiksuotas 11,3 mlrd. eurų einamosios sąskaitos perteklius, o 2015 m. rugpjūtį jis siekė 8,2 mlrd. eurų.
Šių metų rugpjūtį Lietuvos einamosios sąskaitos perteklius sudarė 10 mln. eurų. Šių metų liepą Lietuvoje fiksuotas -20 mln. eurų einamosios sąskaitos deficitas, o 2015 m. rugpjūtį jis siekė 80 mln. eurų.
2016 m. rugpjūtį, palyginti su liepa, atsižvelgus į sezoniškumą, prekybos prekėmis sąskaitos perteklius padidėjo nuo 11,7 mlrd. eurų iki 9,7 mlrd. eurų. Prekybos paslaugomis perteklius taip pat padidėjo nuo 10,1 mlrd. eurų iki 11 mlrd. eurų. Pirminių pajamų sąskaitos deficitas nežymiai ūgtelėjo - nuo -2,2 mlrd. eurų iki -2,3 mlrd. eurų. Tuo pačiu laikotarpiu išaugo ir antrinių pajamų sąskaitos deficitas - nuo -6,3 mlrd. eurų iki -6,9 mlrd. eurų.
12-os mėnesių laikotarpiu iki 2016 metų rugpjūčio pabaigos bendrai sudėjus einamosios sąskaitos rodiklius gautas 160,5 mlrd. eurų perteklius, o tuo pačiu laikotarpiu iki 2015 metų rugpjūčio pabaigos jis siekė 149,6 mlrd. eurų. Lyginamuoju laikotarpiu prekybos prekėmis perteklius išaugo nuo 91,3 iki 139,3 mlrd. eurų, o paslaugų prekybos perteklius sumažėjo nuo 131,7 iki 148,7 mlrd. eurų. Pirminių pajamų sąskaitos deficitas išaugo nuo -15,9 iki -30 mlrd. eurų. Antrinių pajamų sąskaitos deficitas padidėjo: nuo -74,4 iki -80,5 mlrd. eurų.
Statistikos agentūra primena, kad šie duomenys dar bus tikslinami.
Spalio 25 d. "Gyvastis" 9 miestuose uždegs 1410 žvakučių už organų donorus
Lietuvos asociacija „Gyvastis“ spalio 25-ąją, antradienį, jau trečią kartą inicijuoja akciją, skirtą spalio mėnesį minimai Pasaulio ir Europos organų donorystės dienai.
Ta proga Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Alytuje, Viekšniuose bus uždegtos žvakelės už visus organų donorus. Spalio 20-ąją jos jau liepsnojoVilkaviškyje.
Vilniuje, Rotušės aikštėje, nuo 15.00 iki 18.00 val. liepsnos 1410 žvakelių – tiek, kiek per daugiau nei 45 metus buvo organų donorų, kurių dovanoti organai išgelbėjo tūkstančių sunkių ligonių gyvybę.
Kaune žvakutės degs - Rotušės aikštėje, 16.00-18.00 val.
Klaipėdoje – Atgimimo aikštėje, 17.00-19.00 val.
Šiauliuose – skvere prie fontano Saulės diskai, 17.00-19.00 val.
Panevėžyje – Laisvės aikštėje, 14.00-18.00 val.
Marijampolėje – J. Basanavičiaus aikštėje, 16.00-18.00 val.
Alytuje – Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos vidiniame kiemelyje, 15.00-18.00 val.
Viekšniuose (Mažeikių raj.) – Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios altoriuje (prie bažnyčios), 17.00–20.00 val.
Lietuvos centrinė kredito unija prisidės prie JT pasaulio tvarios plėtros tikslų įgyvendinimo
Tarptautinę kredito unijų dieną Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) pasitiko prisijungdama prie Jungtinių Tautų svarbiausių pasaulio tvarios plėtros tikslų įgyvendinimo.
LCKU, teikianti paslaugas 61 Lietuvos kredito unijai ir priklausanti vienai iš didžiausių tarptautinių kooperatyvų organizacijų "Proxfin", drauge su pasaulio kooperatyvais sieks prisidėti prie Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) išskirtų 17 svarbiausių pasaulio tvarios plėtros tikslų įgyvendinimo. Svarbiausi tikslai išskirti specialia deklaracija, kuri buvo patvirtinta tarptautiniame kooperatyvų suvažiavime Kvebeko mieste (Kanada). Renginyje dalyvavo per 3 tūkst. kooperatyvų atstovų iš 116 šalių - lietuviai buvo vieni jų.
Prie deklaracijos įgyvendinimo kviečiami prisijungti visi pasaulio kooperatyvai, veikiantys finansų, maisto, žemės ūkio, pramonės srityse.
Gyventojų užimtumo didinimas, darbo vietų kūrimas, maisto pramonės kokybės užtikrinimas, skurdo mažinimas, finansinių paslaugų pasiekiamumas, kokybiškas sveikatos, socialinės apsaugos užtikrinimas, klimato kaita, tvarus vystymasis - tiek ir dar daugiau pasaulio tvarios plėtros tikslų išskyrė JTO.
"Jungtinės Tautos mano, kad daugiausiai prie šių tikslų įgyvendinimo gali prisidėti kooperatyvai, kurių šiuo metu pasaulyje veikia net per 1,6 mln. ir kurie vienija net per 1,3 mlrd. pasaulio gyventojų. Kooperatyvai neliko abejingi ir pirmieji prisijungė prie šių tikslų įgyvendinimo, Lietuvos centrinė kredito unija - viena jų", - pranešime spaudai cituojamas Lietuvos centrinės kredito unijos valdybos pirmininkas Fortunatas Dirginčius.
Pasak F. Dirginčiaus, LCKU sprendimą prisijungti prie šios deklaracijos lėmė tai, kad Jungtinių Tautų išvardyti pasaulio tvarios plėtros tikslai nemažiau aktualūs Lietuvoje, kur aktyviai vystomas žemės ūkis, maisto pramonė, aktualūs gyventojų skurdo mažinimo klausimai, sveikatos ir socialinės apsaugos kokybės stiprinimas, finansinių paslaugų prieinamumas.
LCKU drauge su narėmis - kredito unijomis atsižvelgs į iškeltus uždavinius plėtodamos finansines paslaugas Lietuvos gyventojams ir galimus sprendimo būdus taip pat ketina aptarti su Lietuvos kooperatyvais, naujai išrinktais Seimo nariais, miestų ir rajonų vadovais, privataus sektoriaus atstovais.
Baltijos šalių aukščiausiųjų audito institucijų vadovai pasirašė susitarimo memorandumą dėl projekto „Rail Baltica" stebėsenos
Lietuvos, Latvijos ir Estijos aukščiausiųjų audito institucijų vadovai ketvirtadienį pasirašė susitarimo memorandumą ir sutarė stebėti pasirengimą „Rail Baltica" projektui ir jo įgyvendinimą. Memorandumą institucijos pasirašė Bratislavoje, Europos Sąjungos aukščiausiųjų audito institucijų Ryšių palaikymo komiteto susitikime.
Aukščiausiųjų audito institucijų vadovai pabrėžia, kad šis projektas turi strateginę reikšmę ne tik Baltijos šalims, bet ir visai Europos Sąjungai. Projektas yra ypač didelės apimties ir kompleksiškas, todėl kyla didelė pasiruošimo ir įgyvendinimo rizika. Suprasdamos stebėsenos prevencinę reikšmę ir nepriklausomo audito svarbą, šalys yra apsisprendusios dėl aiškių šio projekto stebėsenos darbų.
Memorandumo pasirašymo ceremonijoje stebėtojų teisėmis buvo pakviesti dalyvauti Lenkijos ir Suomijos aukščiausiųjų audito institucijų vadovai. Su jais tariamasi bendradarbiauti atliekant projekto „Rail Baltica" stebėseną.
Šių metų birželio mėnesį Vilniuje buvo surengtas pirmasis projekto „Rail Baltica" stebėsenos darbo grupės susitikimas „Rail Baltica" - projekto įgyvendinimo stebėsena ir aukščiausiosios audito institucijos vaidmuo". Jame aptartos projekto rizikos, galimybės ateityje atlikti bendrą auditą, viešųjų pirkimų specifika ir iššūkiai visose trijose Baltijos šalyse. Planuojama, kad kitas darbo grupės susitikimas vyks 2017 metų pradžioje Estijoje.
Pasirašytas susitarimas dėl Šiaulių apskrities STEAM centro
Ketvirtadienį pasirašytas susitarimas dėl dalyvavimo kuriant ir koordinuojant Gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos tyrimų ir eksperimentinės veiklos atviros prieigos (STEAM) centrą Šiaulių apskrityje. Jį parašais patvirtino švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė ir Šiaulių universiteto rektorius Donatas Jurgaitis. STEAM centras Šiaulių apskrityje veiks kaip Šiaulių universiteto struktūrinis padalinys.
„STEAM centruose mokiniams patraukliai ir suprantamai bus pristatomas mokslas, jie dirbs kartu su doktorantais, dėstytojais, verslo atstovais. Tai turėtų pagerinti mokinių pasiekimus „kietųjų" mokslų srityje, paskatinti rinktis su jais susijusias studijas. Taip mes auginsime būsimus tyrėjus ir šalyje formuosime inovacijų kultūrą", - pažymi švietimo ir mokslo ministrė A. Pitrėnienė.
Švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyva iš viso šalyje planuojama įsteigti dešimt STEAM centrų - kiekvienoje apskrityje. Juose mokiniai galės ne tik susipažinti su mokslų dėsniais, naujausiomis technologijomis, atradimais, bet ir patys atlikti mokslinius eksperimentus, tyrimus, laboratorinius, projektinius, brandos darbus.
Visų regionų STEAM centruose veiks keturios laboratorijos: viena - biologijos ir chemijos, antra - fizikos ir inžinerijos, trečia - robotikos ir informacinių technologijų, o ketvirta - specializuota, atitinkanti konkrečios teritorijos specifiką.
NATO pajėgų integravimo vienetų vadai Vilniuje pasidalijo ateičiai naudinga patirtimi
Puikia platforma modeliuoti NATO pajėgų integravimo vienetų ateitį pagal liepą NATO viršūnių susitikime Varšuvoje nustatytas gaires tapo spalio 18-20 dienomis Vilniuje vykusi trečioji NATO daugianacionalinio šiaurės rytų korpuso vadavietės ir NATO pajėgų integravimo vienetų konferencija.
Šią vasarą Lenkijos sostinėje priimti sprendimai patvirtino, kad NATO yra pasirengusi saugoti beveik milijardą aljanso šalyse gyvenančių piliečių. Svarbiu saugumo Europoje ir už jos ribų didinimo aspektu tapo matomo aljanso buvimo NATO šiaurės rytų pasienyje užtikrinimas. Tai siejasi ir su itin reikšminga NATO Daugianacionalinio šiaurės rytų korpuso ir jam pavaldžių NATO pajėgų integravimo vienetų vaidmeniu.
"Naujos Varšuvoje sutartos iniciatyvos, kaip, pavyzdžiui, sustiprintų pajėgų dislokavimas, reikalauja adaptuoti ir tobulinti net ir naujausias mūsų struktūras, tokias kaip NATO pajėgų integravimo vienetai, - teigė NATO Jungtinių pajėgų vadovybės štabo Briunsiume vadas generolas Salavatorė Farina (Salvatore Farina). - Kiekviena iš šių nedidelių vadaviečių yra unikali ir organizuota taip, kad kaip galima geriau vykdytų konkrečias užduotis. Taip pat ši konferencija buvo labai vertinga ir tuo, kad suteikė galimybę NATO pajėgų integravimo vienetų vadams ir jų personalui pasidalyti ateičiai naudinga patirtimi ir išmoktomis pamokomis."
Lenkijoje ir trijose Baltijos šalyse įsteigti NATO pajėgų integravimo vienetai veikia nuo 2015 metų rugsėjo mėnesio, primena Krašto apsaugos ministerija. Lygiai po metų buvo aktyvuoti dar du vienetai - Vengrijoje ir Slovakijoje. Šiandien strateginiame NATO regione veikia šeši NATO pajėgų integravimo vienetai, pavaldūs NATO Daugianacionaliniam šiaurės rytų korpusui. Šių vienetų įsteigimas žymi reikšmingą žingsnį užtikrinant NATO atgrasymo gynybos laikyseną. Tuo pačiu tai demonstruoja ir bendrą aljanso šalių nuostatą ir įsipareigojimus siekti, kad Šiaurės Rytų Europa būtų saugi.
"Norėčiau pabrėžti, kad išlaikyti saugumą yra komandinis darbas, - pabrėžė renginiui pirmininkavęs NATO Daugianacionalinio šiaurės rytų korpuso vadas generolas leitenantas Manfredas Hofmanas (Hofmann). - Drauge su Pajėgų integravimo vienetais, mūsų priešakiniais įrankiais, mes oficialiai tapome regioniniu saugumo globėju šiaurės rytų flange. Esame pasirengę remti bataliono dydžio kovines grupes, taip siekdami saugumo stiprinimo regione teisėtu ir aplinkybėms proporcingu būdu."
Įsteigus Pajėgų integravimo vienetus į NATO šiaurės rytų regionus atvyko įvairių karinių sričių ekspertų, pasirengusių prireikus prisidėti prie skubaus tūkstančių karių dislokavimo bet kuriais aspektais ir bet kuriuo metu. Pradėję veikti Šiaurės Rytų Europos centre savo misiją vykdantys Pajėgų integravimo vienetai, pasak Krašto apsaugos ministerijos pranešimo, sukėlė didelį šalyse, kurie jie veikia, susidomėjimą. Vos per vienerius bendradarbiavimo metus jie parodė, kad yra puikūs šalių šeimininkių rėmėjai ir svarbūs partneriai.
"Esu itin patenkintas Pajėgų integravimo vieneto Vilniuje personalo profesionalumu. Galėdami pasinaudoti jų specifinėmis žiniomis, turime galimybę remtis ilgamete patirtimi, kuri yra ypač naudinga Lietuvos kariuomenei", - sakė Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viršininkas generolas majoras Vitalijus Vaikšnoras, pasidžiaugdamas, kad tokio pobūdžio NATO lygmens konferencija po Varšuvoje priimtų sprendimų įvyko būtent Lietuvoje.
Pasak konferencijos rengėjų, Vilniuje vykusios konferencijos vienas iš tikslų buvo - paskatinti NATO ir civilinių Lietuvos organizacijų parterystę. Jis metu generolas M. Hofmanas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos socialinių tyrimų centru. Ši sutartis atspindi NATO tikėjimą, kad bendras karinių ir civilinių institucijų bendradarbiavimas stiprina Šiaurės Rytų Europos saugumą.
"Western Union Foundation Lithuania" parama edukacinėms programoms - 43 tūkst. eurų
Globalios pinigų perlaidų kompanijos "Western Union" įkurtas paramos fondas "Western Union Foundation Lithuania" tęsia kasmetinę paramos tradiciją - švietimo skatinimo iniciatyvoms skiria 43 tūkst. eurų paramą. Didžioji dalis paramos įteikta nevyriausybinių organizacijų ir socialinių iniciatyvų projektams, parengtiems ugdyti kūrybingą, tobulėjančią, savimi pasitikinčią ir stiprią jaunąją kartą.
Fondo parama atiteko 7 organizacijoms: "Renkuosi mokyti!", "Lietuvos Junior Achievement", "Verslas ar menas", "Gelbėkit vaikus", LKL, "Vaikų linija", "Maisto bankas". "Western Union Foundation Lithuania" fondas kasmet remia įvairias edukacines, sporto, savanorystės, verslumo skatinimo veiklas.
"Mūsų kompanija ir jos įkurtas fondas siekia prisidėti prie švietimo skatinimo ir jaunosios kartos ugdymo. Norime, kad mūsų parama paskatintų jaunimą tobulėti ir drauge kurti geresnę visuomenę kiekvienam iš mūsų. Manome, kad globaliam ir socialiai atsakingam darbdaviui būtina prisidėti prie žmonių gerovės puoselėjimo, todėl nevyriausybines organizacijas ir socialines iniciatyvas remiame ne tik finansiškai, tačiau ir skatiname darbuotojus savanoriauti jų veikloje", - sakė "Western Union Foundation Lithuania" prezidentas Sergejus Sidorovas.
Dalis šių metų paramos skirta unikaliai programai "Renkuosi mokyti!", kuri pritraukia naujos kartos, aktyvius, kūrybiškus, įkvepiančius mokytojus darbui mokyklose, ypatingą dėmesį skiriant regionams, mažiems miesteliams.
"Western Union Foundation Lithuania" šiemet atsigręžė ir į vaikų psichologinę pagalbą. Parama skirta organizacijos "Gelbėkit vaikus" Mergaičių programai, kurios tikslas - suteikti mergaitėms ir jų šeimoms galimybę gauti psichologinę paramą tose Lietuvos vietose, kuriose šiuo metu tokia pagalba nėra prieinama. Kartu su psichologine pagalba mergaitėms būtų suteikta galimybė tobulėti kaip asmenybėms ir siekti savo tikslų.
Iš viso šių metų "Western Union Foundation Lithuania" parama Lietuvos nevyriausybinėms organizacijoms sudarė 43 tūkst. eurų, skelbiama "Western Union Processing Lithuania" pranešime spaudai. "Western Union Foundation" JAV kasmet skiria apie 5 milijonus JAV dolerių paramos viso pasaulio edukaciniams projektams.
"The Western Union Company" (NYSE: WU) yra pasaulinė mokėjimų paslaugų lyderė. "Western Union" - įskaitant specializuotas mokėjimo paslaugas: "Vigo", "Orlandi Valuta", "Pago Facil" ir "Western Union Business Solutions" - vartotojams ir verslo klientams teikia greitas, patikimas ir patogias pinigų siuntimo ir gavimo visame pasaulyje, apmokėjimų ir čekių pirkimo paslaugas.
F. V. Šteinmejeris: sankcijos prieš Rusiją neišspręs Alepo krizės
Naujos sankcijos prieš Rusiją nepadės sureguliuoti padėties Sirijos Alepo mieste, duodamas interviu laikraščiui "Rheinische Post" sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Valteris Šteinmejeris (Frank-Walter Steinmeier).
"Pompastiški pareiškimai spaudai ir grasinimai įvesti sankcijas niekam nepadės, nei vaikui, nei motinai, nei tėvui, nei sergančiam ar sužeistam Alepe, kuriems reikia maisto ir medicininės pagalbos. Mes neabejotinai norėtume, kad seniai būtų nuramintas Ukrainos konfliktas ir sustabdyti bombardavimai Alepe", - kalbėjo ministras.
F. V. Šteinmejeris pridūrė: "Jei būtume klausę tų, kurie manė, kad sankcijos prieš Rusiją yra sprendimas, bombardavimai (Alepe) tikriausiai nebūtų buvę sustabdyti".
"Klaipėdos nafta" pasirašė ilgalaikę sutartį su baltarusiais dėl mazuto krovos
Naftos produktų ir suskystintųjų gamtinių dujų krovos terminalus valdanti AB "Klaipėdos nafta" ir "Belarusskaja neftenaja kampanija" (BNK) pasirašė ilgalaikę mazuto krovos sutartį, kuri užtvirtina baltarusių kompanijos ir "Klaipėdos nafta" bendradarbiavimą.
Baltarusijos perdirbėjai per bendrovės terminalą krauna naftos produktus ir šis bendradarbiavimas buvo abipusiai naudingas, todėl abi šalys išreiškė interesą pratęsti bendradarbiavimą ilgesniam periodui - trejiems metams su galimybe terminą pratęsti dar dvejiems metams. Sutartis įsigalioja nuo šių metų lapkričio 1 dienos.
"Sąlygota efektyvaus bendradarbiavimo ši sutartis užtikrina naftos produktų krovą iš pagrindinių Baltarusijos gamyklų - Mozyrio ir Naftano. Ilgalaikis bendradarbiavimas įrodo, jog "Klaipėdos nafta" turi visas reikiamas kompetencijas, technologinius pajėgumus, operatyviai reaguoja į kliento poreikius bei užtikrina paslaugų kokybę. Svarbu pažymėti, kad BNK, kaip verslo partnerio buvimas Klaipėdos uoste, atneša ekonominę naudą ne tik "Klaipėdos naftai", bet ir uostui, kitoms susijusioms transporto ir logistikos sektoriaus įmonėms. "Klaipėdos nafta" įgyvendina strategiją užtikrinti stabilią ilgalaikę krovą per savo terminalus, o plečiant techninius pajėgumus ateityje bus galima teikti dar daugiau paslaugų", - pranešime spaudai cituojamas bendrovės "Klaipėdos nafta" generalinis direktorius Mantas Bartuška.
Valstybei priklauso 72,32 proc. "Klaipėdos naftos" akcijų.
Škotijos vyriausybė pateikė naujo referendumo dėl nepriklausomybės projektą
Škotijos vyriausybė pateikė naujo referendumo dėl nepriklausomybės nuo Jungtinės Karalystė projektą. Premjerė Nikola Stardžen (Nicola Sturgeon) ketvirtadienį pareiškė, kad jos vyriausybė ir toliau pasirengusi derėtis su Londonu dėl būsimų santykių su Europos Sąjunga (ES), kurie galios visai Jungtinei Karalystei. Tačiau jei paaiškės, kad Škotijos interesus bus galima apginti tik turint nepriklausomybę, „tada škotams turi būti sudaryta galimybė dar kartą iškelti šį klausimą - ir tai padaryti dar prieš Jungtinei Karalystei paliekant ES", praneša agentūra AFP.
Jungtinės Karalystės gyventojai birželio 23-iąją vykusiame „Brexit" referendume pasisakė už pasitraukimą iš ES. Tačiau škotai 62 proc. dauguma balsavo už pasilikimą - nepaisant to, jiems dabar gresia kartu su likusia Karalystės dalimi palikti Bendriją.
Naujausi Londono pareiškimai dėl išstojimo iš ES Škotijos vyriausybei kelia „rimtų būgštavimų", sakė N. Stardžen, pateikdama įstatymo projektą. Esą kyla „nepriimtina rizika dėl Škotijos demokratinių, ekonominių ir socialinių interesų bei Škotijos parlamento balso teisės".
Įstatymo projektas didele dalimi panašus į įstatymą dėl 2014-ųjų nepriklausomybės referendumo. Tada škotai kartą jau balsavo dėl nepriklausomybės nuo Londono: 55 proc. pasisakė už pasilikimą Jungtinėje Karalystėje.
Britų premjerė Teresa Mei (Theresa May) iki kovo galo ketina pateikti oficialų prašymą dėl išstojimo iš ES. Tada prasidėtų dvejus metus truksiančios derybos. T. Mei ketvirtadienį pirmą kartą dalyvauja ES viršūnių susitikime Briuselyje, kur informuos kolegas apie išstojimo planus.
NATO generolas: sukilėliai Afganistane puikiai išnaudoja socialinę žiniasklaidą
Sukilėlių grupuotės Afganistane meistriškai išnaudoja socialinius tinklus, nedideles atakas pristatydamos kaip didžiulius pasiekimus, sako Vilniuje viešintis NATO Jungtinių pajėgų vadovybės štabo Brunsume vadas generolas Salvatorė Farina (Salvatore Farina).
Generolo teigimu, sukilėlių skelbiamos pergalės dažnai būna tik kelių sankirtos užėmimas, kur jie nusifotografuoja, nufilmuoja vietinius gyventojus, o vėliau medžiagą platina internete, per socialinius tinklus.
"Jie skelbia: "Mes užėmėme Kundūzą". Tai netiesa, nes regionas visą laiką buvo vyriausybės pajėgų rankose. Jie (sukilėliai. - ELTA) tuo žaidžia", - Vilniuje kalbėjo S. Farina, kurio vadovaujama Brunsumo vadavietė koordinuoja NATO misiją Afganistane "Tvirta parama".
Talibanas Kundūzo miesto puolimą pradėjo spalio pradžioje, tačiau jau po dviejų savaičių buvo išstumti Afganistano Vyriausybės pajėgų.
S. Farinos teigimu, stiprinant Kabulo vyriausybės pajėgas, ilgainiui siekiama Talibaną ir kitas sukilėlių grupes priversti suprasti, kad jie gali vykdyti tik ribotas atakas, tačiau negali užtikrinti ilgalaikės vietovės kontrolės.
"Taip jie bus įtikinti sėstis prie derybų stalo ir kažką gauti mainais už bendradarbiavimą su vyriausybe", - teigė generolas.
Po "Brexit" referendumo britai pateikia gerokai daugiau prašymų jiems suteikti ES šalių pilietybę
Didžiajai Britanijai priėmus sprendimą palikti Europos Sąjungą (ES), Bendrijos narės pastebėjo, kad gerokai išaugo šios šalies piliečių joms pateikiamų prašymų suteikti pilietybę. Tai ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra AFP, remdamasi Jungtinės Karalystės (JK) dienraščio "The Guardian" skelbiamais duomenimis.
Per 2,8 tūkst. britų pateikė prašymus suteikti jiems pilietybę 18-oje šalių, kurios pateikė pirmųjų aštuonių šių metų mėnesių duomenis. Tai - 250 proc. didesnis skaičius nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
Didžiausią augimą užfiksavo Danija. Ten gautų prašymų skaičius išaugo dešimt kartų - nuo 30 iki 300.
Po birželio 23 dieną įvykusio referendumo sulaukiamų minėto pobūdžio prašymų skaičius gerokai išaugo ir Italijoje, Airijoje bei Švedijoje. Tokias tendencijas galima paaiškinti tuo, kad po "Brexit" nebėra aišku, ar britai ir toliau galės laisvai judėti Europoje.
Per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius Švedija sulaukė didžiausio prašymų suteikti pilietybę skaičiaus - per 1,1 tūkst. Jų skaičius itin išaugo per pirmąją savaitę po referendumo.
Visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, ES šalyse gyvena per 1,2 mln. Didžiosios Britanijos piliečių.
Aplankyti Augustavo kanalą Baltarusijoje bus galima ir be vizos
Baltarusijos vyriausybė spalio 17 d. patvirtino užsienio piliečių lankymosi Augustavo kanalo parke ir aplinkinėse teritorijose tvarką.
Kaip informavo Baltarusijos Respublikos ambasada Lietuvoje, užsienietis, norintis be vizos įvažiuoti į Baltarusiją ne ilgesniam kaip 5 parų laikotarpiui, turi turėti pasą ir dokumentą, suteikiantį teisę lankytis Augustavo kanalo parke.
Lietuvos piliečiai galės patekti į Augustavo kanalo parką per Švendubrės ir Raigardo pasienio postus.
Užsieniečiai elektroniniu paštu arba raštu turi pranešti turizmo agentūroms savo duomenis, kuriuos jos įtrauks į dokumentą, leidžiantį lankytis Augustavo kanalo parke. Turizmo agentūros taip pat organizuoja šio dokumento išdavimą.
Baltarusijos pasienio tarnyba turi gauti duomenis apie užsieniečius, kuriems išduotas dokumentas, leidžiantis lankytis Augustavo kanalo parke, ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki jų įvažiavimo į Baltarusijos teritoriją.
Turistai turi turėti pinigų lankymuisi Baltarusijoje ir išvykimui iš šalies. Vienai dienai numatyta suma - ne mažiau kaip 10 eurų.
Baltarusijos vyriausybės nutarimas dėl užsienio piliečių lankymosi Augustavo kanalo parke ir aplinkinėse teritorijose tvarkos galios nuo 2016 metų spalio 26 d. iki 2017 metų gruodžio 31 d.
NATO ketina stebėti Rusijos laivų judėjimą Viduržemio jūros link
NATO šalių karinės jūrų pajėgos planuoja stebėti Rusijos laivų judėjimą Viduržemio jūros link, lėktuvnešių grupės dislokavimas regione kelia klausimų dėl Maskvos ketinimų. Tai ketvirtadienį naujienų agentūrai "RIA Novosti" pareiškė Aljanso atstovas.
"Rusija turi teisę veikti tarptautiniuose vandenyse. NATO karinės jūrų pajėgos planuoja stebėti Rusijos laivų judėjimą Viduržemio jūros link", - sakė Aljanso atstovas, nenorėjęs, kad jo pavardė būtų skelbiama.
Anot jo, "lėktuvnešių grupės dislokavimas rytinėje Viduržemio jūros dalyje nerodo, jog Rusija siekia, kad Sirijos konfliktas būtų sureguliuotas politinėmis priemonėmis".
Anksčiau Rusijos Šiaurės laivyno spaudos tarnyba pranešė, kad pagal kovinės parengties planą spalio 15 d. prasidėjo Šiaurės laivyno lėktuvnešių grupės žygis į Šiaurrytinio Atlanto ir Viduržemio jūros rajonus.
S. Farina: „Iskander" Kaliningrade - dar vienas kategoriškas Rusijos žingsnis
Į Kaliningradą permesti „Iskander" raketiniai kompleksai operacinį pajėgumą pasieks per kelias artimiausias savaites, sako NATO Jungtinių pajėgų vadovybės štabo Brunsume vadas generolas Salvatorė Farina (Salvatore Farina). Generolo teigimu, šis Maskvos žingsnis atsispindės NATO planuose.
Vilniuje viešėjęs generolas pabrėžė, kad Aljansas atidžiai stebi „Iskander" permetimą į Kaliningradą ir nors Rusija teigia, kad tai daroma pratyboms, S. Farinos teigimu, nėra aišku, ar kompleksai iš Kaliningrado bus grąžinti į žemyninę Rusijos dalį.
„Mes tai stebime. Mes nenorime eskaluoti situacijos, tačiau tai kelia rūpestį. Tai dar vienas kategoriško Rusijos elgesio įrodymas. Atsižvelgsime į tai planuodami", - teigė NATO generolas.
Apie „Iskander" raketinių komplektų gabenimą į Kaliningradą spalio pradžioje pranešė estų žiniasklaida, remdamasi savo šaltiniais, vėliau Maskva patvirtino raketas čia dislokuojanti pratyboms. Rusijos Dūmos gynybos komiteto pirmininko Vladimiro Šamanovo teigimu, „Iskander" raketos bus nutaikytos į Europoje esančius priešraketinio skydo elementus. Vienas tokių elementų dislokuotas Rumunijoje.
„Iskander" yra trumpojo nuotolio balistinė raketa, skirta taikiniams ant žemės naikinti ir priklausomai nuo modifikacijų galinti nuskristi iki 500 km. Raketa gali būti užtaisoma ir branduoliniu užtaisu.
Kandidatų į JAV prezidentus trečiųjų televizijos debatų auditoriją sudarė beveik 72 milijonai žmonių
Apie 71,6 milijono žiūrovų trečiadienį žiūrėjo kandidatų į JAV prezidentus Hilari Klinton (Hillary Clinton) ir Donaldo Trampo (Donald Trump) televizijos debatus, įvykusius Las Vegase (Nevados valstija). Tai rodo duomenys, kuriuos ketvirtadienį išplatino tyrimų bendrovė "Nielsen".
Tad trečiojo televizijos debatų rato auditorija viršijo analogišką antrojo rato rodiklį - spalio 9 d. Misūrio valstijoje surengtus debatus tiesiogiai žiūrėjo 66,5 milijono žmonių. Vis dėlto finalinė žodinė kandidatų dvikova pagal žiūrovų skaičių nepranoko pirmųjų debatų, kurie įvyko rugsėjo 26 d. Niujorko valstijoje. Juos žiūrėjo 84 milijonai žmonių. Tai - tokių renginių rekordas.
B. Obama D. Trampo retoriką pavadino pavojinga
JAV prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) išsakė mintį, kad Donaldo Trampo (Donald Trump) teiginys, jog jis galįs nepripažinti rinkimų rezultatų, yra pavojingas, praneša BBC.
Majamyje sakydamas kalbą Hilari Klinton (Hillary Clinton) rėmėjams, JAV prezidentas pareiškė, kad D. Trampo komentarai kenkia šalies demokratijai.
Per trečiuosius televizijos debatus D. Trampas atsisakė pažadėti, kad pripažins lapkričio 8 dienos rinkimų rezultatus. Vėliau jis patikslino, kad visgi pripažintų „aiškią" rinkimų baigtį.
Ketvirtadienį kalbėdamas Ohajaus valstijoje, D. Trampas su šypsena sakė galįs visiems amerikiečiams pažadėti, kad tikrai pripažins šių rinkimų rezultatus, jei pats juos laimės.
Filipinai paskelbė apie skyrybas su JAV
Jungtinės Valstijos neteko strateginio sąjungininko itin svarbiame regione, kai naujasis Filipinų prezidentas, nuvykęs į Kiniją, paskelbė apie skyrybas su Amerika.
Rodrigo Dutertę Pekinas priima itin prabangiai, nes jis pareiškė, kad nesieks primesti Hagos arbitražo sprendimo, kuriuo Kinijos veiksmai Pietų Kinijos jūroje liepą pripažinti neteisėtais.
Ieškinį arbitražui pateikė R. Dutertės pirmtakas.
Naujasis vadovas deklaruoja su Kinija norintis prekiauti, nė karto jos nekritikavo ir jau gavo 8 milijardų eurų vertės paskolų. O Jungtinių Valstijų prezidentą R. Dutertė vėl pavadino kalės vaiku, pažadėjo nebevykti į Ameriką ir pasakė sudie.
Anksčiau R. Dutertė pasiuntė Baracką Obamą po velnių, pykdamas, kad Vakarai kritikuoja jį dėl karo su narkotikais, per kurį išžudyta daugiau kaip 3 000 žmonių.
Jis atšaukė ir karinį bendradarbiavimą, nors Vašingtono karinė pagalba Filipinams trečia pagal dydį pasaulyje.
Atgal
.jpg)
