VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Į pradžią

10 20. Naujausios žinios

Prezidentė Briuselyje dalyvauja Europos Vadovų Taryboje

 

Ketvirtadienį ir penktadienį ES šalių vadovai Briuselyje aptars tolimesnius santykius su Rusija, Jungtinės Karalystės išstojimą iš Bendrijos, prekybos, klimato kaitos bei migracijos klausimus.
Kaip trečiadienį sakė Helsinkyje viešėjusi D. Grybauskaitė, ES lyderiai pateiks savo vertinimą apie Rusijos vykdomą karinę kampaniją Sirijoje, Alepo miesto bombardavimus, kurių metų vien šiemet žuvo per 2 700 civilių, "Iskander" raketinių kompleksų permetimą pratyboms į Kaliningrado sritį, nesitaisančią padėtį rytinėje Ukrainos dalyje.
Darbotvarkėje - taip pat Ukrainos ir ES asociacijos bei ES ir Kanados prekybos (CETA) sutarčių klausimai. Ratifikuoti sutartį su Kijevu trukdo Nyderlanduose įvykęs referendumas, tuo tarpu CETA sutarčiai priešinasi Belgijos Valonijos regionas. Trečiadienį Valonijos Prezidentas pareiškė nepasiduosiąs ES šalių spaudimui pasirašyti laisvosios prekybos sutartį su Kanada, todėl kyla reali grėsmė, kad beveik dešimtmetį derintas susitarimas žlugs.
Briuselyje bloko lyderiai diskutuos ir dėl tolesnių priemonių migracijai iš Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos suvaldyti. Nors kovą pasirašytas susitarimas su Turkija sumažino pabėgėlių srautą iš Sirijos, padaugėjo pabėgėlių iš Afrikos. ES kelia tikslą iki metų pabaigos susitarti su Nigerija, Nigeriu, Maliu, Čadu ir Etiopija dėl pabėgėlių grąžinimo bei sukurti investicijų fondą naujų darbo vietų kūrimui Afrikoje.

Baltijos jūroje buvo treniruojamasi bendromis pajėgomis likviduoti naftos taršą 

Spalio 19 d. Lietuvos teritorinės jūros vandenyse, prie Būtingės terminalo plūduro, vyko naftos taršos likvidavimo pratybos. Tai planinės bendros Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro  ir akcinės bendrovės ,,ORLEN Lietuva″ organizuotos pratybos. 

Pratybose dalyvavo Karinių jūrų pajėgų (KJP) Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras (JGKC), AB „ORLEN Lietuva″, UAB „SMIT OCTO″, KJP paieškos ir gelbėjimo bei taršos likvidavimo laivas „Šakiai″, vilkikai „Soll Tengiz″ ir „Tak-4″.  

Pratybų tikslas – patikrinti tarnybų, dalyvaujančių naftos taršos likvidavimo jūroje operacijose, techninį apsirūpinimą, ryšius, gebėjimą operatyviai reaguoti į susidariusią situaciją, užkertant kelią tolesniam naftos teršalų jūroje plitimui, organizuoti teršalų  surinkimą, koordinuoti darbus, įvertinti bendradarbiavimo efektyvumą tarp įstaigų. 

Pratybos buvo vykdomos pagal iš anksto suplanuotą scenarijų – prie Būtingės terminalo, vykdant naftos krovos į tanklaivį darbus, į jūrą tariamai išsiliejo 10 tonų žaliavinės naftos.  Atsižvelgiant į šį kiekį išsiliejimas buvo priskirtas antro lygio teršimo naftaincidentui, kurio metu naftai surinkti pasitelkiamos nacionalinės pajėgos. Nedelsiant po incidento buvo atlikta pirminė priekrantės zonos žvalgyba. Kartu KJP JGKC operatyviai įvertino situaciją ir atliko naftos dėmės dreifo prognozės skaičiavimus.

Bendradarbiaudami naftos taršos likvidavimo operacijai pasitelkti laivai sustabdė naftos plitimą panaudodami „bonines“ užtvaras, lokalizuotą naftą surinko naudodami naftos surinkimo techniką.

Pratybų organizatorių teigimu, šios pratybos pavyko ir pasiekė savo numatytus tikslus. Ateityje rengiant tokio pobūdžio nacionalines taršos likvidavimo pratybas numatoma įtraukti daugiau atitinkamų valstybinių institucijų, siekiant tobulinti Lietuvos nacionalinį naftos išsiliejimų jūroje likvidavimo planą.  

Artimiausiu metu KJP Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras su Akcine bendrove „ORLEN Lietuva" dar aptars šių pratybų rezultatus.

Tokio pobūdžio pratybos prie Būtingės terminalo plūduro yra organizuojamos kiekvienais metais.

Kabule nušautas NATO karys, Lietuvos kariai nenukentėjo

Spalio 19 d. Afganistano sostinėje Kabule įvykdytas išpuolis, kurio metu šaulys, dėvintis Afganistano kariuomenės uniforma, nušovė NATO pajėgų karį, dar penkis NATO karius sužeidė. Ugnį atidengusį šaulį nukovė NATO kariai.  Per išpuolį Lietuvos kariai nenukentėjo. 

Lietuvos kariai, dalyvaujantys NATO tarptautinėje operacijoje Afganistane „Resolute Support” („Tvirta parama“) nenukentėjo. 

Afganistane šiuo metu 21 Lietuvos karys tarnauja operacijos štabe Kabule ir Treniravimo ir mokymo vakarų vadavietėje Herate.

Tarptautinė operacija Afganistane „Resolute Support“ pradėta 2015 sausio 1 d. Ši operacija – tai NATO tarptautinių saugumo paramos pajėgų (angl. International Security Asistance Force – ISAF) misijos tąsa. Ja NATO ir partnerių pajėgos siekia daugiau atsakomybės perduodi nacionalinėms Afganistano saugumo pajėgoms, tarptautinėms pajėgoms jau nedalyvaudamos tiesioginiuose veiksmuose ir pamažu mažinant koalicijos pajėgas.

Sirijos prezidentas: vienintelis būdas apsaugoti civilius - atakuoti teroristus

Kaip galite apsaugoti juos (civilius), jei jie yra teroristų kontrolėje? Juos žudo ir visiškai kontroliuoja teroristai, per 20 minučių trukmės interviu Šveicarijos transliuotojui SRF sakė Sirijos prezidentas Bašaras al Asadas (Bashar al-Assad), rašo RT.
"Ar mūsų vaidmuo - sėdėti ir žiūrėti, ar tai yra taip, kaip mes galime apsaugoti Sirijos žmones? Mes privalome pulti teroristus. Tai akivaizdu", - teigė Sirijos lyderis.
Interviu duotas, kai Sirijos vyriausybės pajėgos bando susigrąžinti rytinį Alepą. Šią sritį šiuo metu kontroliuoja "Al-Nusra Fronto" kovotojai. Manoma, kad toje srityje yra iki 250 tūkst. civilių, kurie neturi prieigos prie maisto, vandens ir tinkamų sanitarinių sąlygų. 
B. al Asadas pridūrė, kad vyriausybės veiksmai, siekiant išlaisvinti miestą iš islamistų gniaužtų, visiškai atitinka Sirijos įstatymą. "Tai mūsų misija, numatyta Konstitucijoje, kuri remiasi įstatymu, kad mes turime ginti žmones, kad turime išvaryti iš Alepo miesto teroristus. Štai kaip galime apsaugoti savo piliečius", - sakė jis.
Šiuo metu Alepas, kuriame kadaise klestėjo verslas ir turizmas, yra viena iš labiausiai karo Sirijoje nualintų vietų.

JT: vis daugiau vaikų tampa Afganistano konflikto aukomis

Jungtinės Tautos (JT) sunerimusios, kad Afganistano konflikto aukomis tampa vis daugiau vaikų. Nuo sausio 1-osios iki rugsėjo 30 dienos žuvo arba buvo sužeisti 2 461 vaikas - tai yra 15 proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį, trečiadienį pranešė JT. Apskritai civilių aukų skaičius Afganistane ir toliau išlieka didelis.
Iki rugsėjo pabaigos žuvo arba buvo sužeisti 8 397 žmonės - 1 proc. mažiau nei per tą patį ankstesnių metų laikotarpį.
Dauguma aukų žuvo arba nukentėjo per susirėmimus tarp Talibano ir saugumo pajėgų, kiti - per išpuolius ir pakelės bombų sprogimus.
JT duomenimis, talibams teko atsakomybė dėl 61 proc. aukų - tai yra 12 proc. mažiau, saugumo pajėgoms - dėl 23 proc. ir tai yra 42 proc. daugiau nei 2015-aisiais. Tai susiję ir su pastaruoju metu smarkiai išaugusiu oro antskrydžių skaičiumi. Likusių aukų nepavyko niekam priskirti.
JT specialusis pasiuntinys Afganistanui Tadamičis Jamamotas (Tadamichi Yamamoto) paragino visas konflikto šalis geriau saugoti civilius. Mūšiai pirmiausiai aštrėja tankiai gyvenamose teritorijose. Todėl esą būtina išnaudoti visas priemones civiliams apsaugoti.

Pirmąją pasaulyje prie kūno prisitaikančią apsauginę sporto aprangą planuojama gaminti Lietuvoje

Latvių startuolis „Blindsave”, sukūręs pirmąją pasaulyje sporto aprangą, prisitaikančią prie sportininko kūno formų ir užtikrinančią apsaugą bei patogumą, tikisi ją gaminti Lietuvoje. Ši unikali apranga pritaikyta krepšinio ir kitų patalpose praktikuojamų sporto šakų, taip pat - futbolo žaidėjams. Startuolis „Blindsave” jau sukūrė apsauginių šortų ir marškinėlių prototipus. Siekdamas iki galo išvystyti šiuos produktus bei pradėti aprangos masinę gamybą, šis startuolis pradėjo lėšų pritraukimo kampaniją internetinio finansavimo platformoje „Kickstarter”. 
Unikali „Blindsave” apsauginė sporto apranga yra pagaminta pagal patentuotą elastinių putų technologiją, turinčią inovatyvių savybių - amortizuoja smūgius ir prisitaiko prie kūno. Aprangoje esantys paminkštinimai prisitaiko prie kūno formų iškart, kai tik prisiliečia prie sportininko, ir pasiekia savo didžiausią funkcionalumą esant 36,6-37 C laipsnių temperatūrai. Paminkštinimai yra lengvi ir ergonomiški, o jiems išsiformavus pagal kūno formas, žaidėjas gali judėti laisvai, tarsi nedėvėtų jokių paminkštinimų. 

Lietuva konsoliduos valstybės informacinių išteklių infrastruktūrą

Siekiant viešajame sektoriuje efektyviau naudoti informacinių išteklių išteklius, užtikrinti duomenų saugumą ir taupyti lėšas, Lietuvoje numatoma konsoliduoti valstybės informacinių išteklių infrastruktūrą ir naudotis debesijos paslaugomis. Šiam tikslui svarbiems teisės aktams trečiadienį pritarė Vyriausybė.
Pažymėtina, kad valstybės informacinių išteklių (VII) infrastruktūros konsolidavimas Lietuvoje yra visiškai nauja veiklos sritis, kuri iki šiol nebuvo reglamentuota. Siekiant konsoliduoti VII infrastruktūrą ir optimizuoti jos valdymą, bendradarbiauja visos šalies ministerijos ir kitos valstybės institucijos. Šį darbą koordinuoja Susisiekimo ministerija.
Trečiadienį Vyriausybė patvirtino tris dokumentus, nustatančius VII infrastruktūros naudojimo, veiklos tęstinumo ir kitų konsolidavimui svarbių veiksmų tvarką ir sąlygas. Pirmasis dokumentas yra Valstybės informacinių išteklių infrastruktūros naudojimo ir veiklos tęstinumo laikinosios tvarkos aprašas, nustatantis, kaip iki konsolidavimo Vyriausybei atskaitingos valstybės institucijos naudosis turima valstybės informacinių išteklių infrastruktūra. Antrasis dokumentas - Bendrųjų veiklos ir organizacinių reikalavimų valstybės debesijos paslaugų teikėjams aprašas, kuriuo nustatomos vienodos valstybės debesijos paslaugų teikėjų valdymo ir debesijos paslaugų teikimo sąlygos. Trečiasis dokumentas - Valstybės informacinėms sistemoms ir registrams tvarkyti reikalingų valstybės debesijos paslaugų teikėjų teikiamų debesijos paslaugų nustatymo principų ir sąlygų aprašas, kuriuo siekiama, kad institucijų pasirinktos debesijos paslaugos atitiktų jų poreikius ir šias paslaugas teiktų tam reikalingą kompetenciją turintys valstybės debesijos paslaugų teikėjai.
Vyriausybės nutarimu nustatyta, kad Vyriausybei atskaitingos valstybės institucijos, valstybės įstaigos, valstybės įmonės, viešosios įstaigos, steigiančios, kuriančios ir (arba) tvarkančios valstybės registrus, kadastrus, žinybinius registrus ir valstybės informacines sistemas bei svarbius valstybės informacinius išteklius, kurdamos, plėsdamos ar modernizuodamos turimą VII infrastruktūrą turės naudotis valstybės debesijos paslaugų teikėjų paslaugomis. Debesijos paslaugomis valstybės institucijos ir įstaigos privalės naudotis prireikus atnaujinti, išplėsti ar modernizuoti jų iki šiol savarankiškai įsigytą VII infrastruktūrą. Tai bus vykdoma per specialų debesijos paslaugų katalogą, taip užtikrinant tinkamas paslaugų teikimo sąlygas ir jų teikimo stebėseną.
Konsolidavimas iš esmės pakeis VII valdymą ir naudojimą. Šiuo metu valstybės informaciniai resursai kaupiami 99 duomenų centruose, kiekvienas jų naudoja savo serverius ir programinę įrangą. Konsolidavus VII infrastruktūrą, keturi paskirtieji debesijos paslaugų teikėjai įrangą ir duomenis kaups 2 duomenų centruose bei viename atsarginiame duomenų centre. Valstybės institucijoms nebereikės pačioms rūpintis IT infrastruktūros plėtra, eksploatavimu ir atnaujinimu, jos galės naudotis valstybės turima programine įranga, bus suvienodinti valdymo procesai. Visa tai padės taupyti lėšas, užtikrinti reikiamą duomenų saugos lygį ir sudarys palankesnes sąlygas valstybės turimų duomenų pagrindu kurti ir teikti pažangias sudėtines elektronines paslaugas.
VII infrastruktūra konsoliduojama ir kitose Baltijos bei Europos Sąjungos šalyse. Latvija, šiuo metu pradedanti konsolidavimo procesą, planuoja išteklius konsoliduoti 5 duomenų centruose, Estija - viename.

Irako ministras pirmininkas: Mosulo išlaisvinimo operacija vyksta greičiau nei planuota

Irako ministras pirmininkas sako, kad operacija, kuria siekiama iš „Islamo valstybės" (IS) perimti Irako miesto Mosulo kontrolę, vyksta greičiau nei planuota, praneša BBC.
Irako ministras pirmininkas Haideras al Abadis (Haider al-Abadi) sakė, kad pajėgos miesto link juda greičiau nei buvo numatyta pagal operacijos planą.
Tai ministras pirmininkas išsakė po to, kai kurdų kovotojai pradėjo plataus masto operaciją į rytus ir į vakarus nuo Mosulo. Tuo tarpu Irako kariuomenė miesto link juda iš pietų. Prie jos taip pat prisijungė ir šalies specialiosios pajėgos.
IS Mosulą valdo nuo 2014-ųjų metų. Šis miestas - paskutinis grupuotei likęs miestas-tvirtovė Irake.

„ORLEN Lietuva" per pirmus devynis šių metų mėnesius uždirbo 142 mln. JAV dolerių

Trečią šių metų ketvirtį „ORLEN Lietuva" fiksavo 22 procentiniais punktais padidėjusią didmeninę prekybą vietinėse rinkose, 14 mln. JAV dolerių grynąjį pelną, 98,1 proc. gamyklos apkrovimą.
Bendrovė sėkmingai susidorojo su rinkos iššūkiais didindama didmeninę prekybą vietos rinkose. Dėl padidėjusių pardavimų, „ORLEN Lietuva" fiksavo ir padidėjusias pajamas, lyginant su antruoju 2016 metų ketvirčiu (949 mln. JAV dolerių). Tačiau dėl naftos kainos ir naftos produktų indeksų, pajamos buvo mažesnės, lyginant su praėjusiais metais.
Dėl praėjusiais metais tuo pačiu ketvirčiu vykdytų naftos produktų perdirbimo gamyklos remonto darbų ir dėl padidėjusių didmeninių pardavimų, šį ketvirtį bendrovė fiksavo 10 procentinių punktų padidėjusią gamyklos apkrovą.
„Tai dar vienas pozityvus finansinis ketvirtis „ORLEN Lietuva" bendrovėje. Mes sugebėjome ženkliai padidinti didmeninę prekybą ir gamyklos apkrovą. Tai įrodo, jog mūsų komanda išlieka susitelkusi gerinti bendrovės rezultatus šioje dinamiškoje rinkoje", - sako „ORLEN Lietuva" generalinis direktorius Ireniušas Fanfara (Ireneusz Fąfara).

Naujas Graikijos pajamų šaltinis

Europos Sąjungos (ES) vadovams renkantis Briuselyje aptarti, tarp kitų klausimų, pabėgėlių krizės, tikėtina, kad daugelis jų patikins, jog jų šalių ekonomikos neišgalėtų padėti žmonėms, bėgantiems nuo karo ir persekiojimo, tačiau Graikijai labiau apsimoka teigti priešingai. Apie tai informuoja "Bloomberg".
Labai tikėtina, kad per pastaruosius šešerius metus Egėjo jūra į šalį atvykę dešimtys tūkstančių pabėgėlių suteikė šaliai lengvą, trumpalaikį stimulą. Iki šiol išleista šimtai milijonų eurų tiekiant pastogę, maistą ir pagalbą imigrantams ir prieglobsčio prašytojams laikotarpiu, kai valstybės lėšomis finansuojamos išlaidos buvo reguliariai mažinamos. Buvo pasamdyti tūkstančiai darbuotojų, nuo socialinių darbuotojų iki inžinierių, tiek iš tarptautinių, tiek ir nevyriausybinių organizacijų, taip pat vietiniai rangovai, kad padėtų apgyvendinti daugiau nei 60 tūkst. žmonių, įstrigusių Graikijos teritorijoje. Balandžio mėnesį vyriausybės užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad šio proceso poveikis Graikijos BVP yra kažkur tarp neutralaus ir 0,3 procentinio punkto. 
Europos Komisija pranešė, kad patvirtino beveik 200 milijonų eurų finansavimą projektams, susijusiems su pabėgėlių krize Graikijoje šiais metais. Gal tai ir didelė suma, tačiau ji pasieks šalį tokiu metu, kai lėšų labai trūksta: vyriausybės investicijos per metus siekia vos 700 mln. eurų. Be to, Komisija prognozuoja 0,3 proc. ekonomikos smukimą 2016 m., todėl iš pagalbos projektų sulaukiamas finansavimas ir susijusi paklausa galėtų šį smukimą sumažinti. 
Papildomas finansavimas yra gera žinia Graikijai, mėginančiai sureguliuoti savo finansus ir patenkinti kreditorius. Be to, nerimas, kad pabėgėliai atbaidys užsienio turistus, pasirodė perdėtas. 2016 m. turizmo apimtys pasieks numatytą tikslą.

Kolumbijoje atidarytas Lietuvos garbės konsulatas

Užsienio reikalų viceministras Mantvydas Bekešius trečiadienį oficialiai atidarė Lietuvos garbės konsulatą Bogotoje. 
„Šiandien Lietuvos ir Kolumbijos dvišalių santykių istorijoje nepaprastas įvykis - vėl atidaromas Lietuvos garbės konsulatas. Net neabejoju, kad ši įstaiga taps lietuvybės puoselėjimo židiniu Kolumbijoje, palaikys ir stiprins draugiškus valstybių ryšius", - teigė viceministras.
Sovietinės okupacijos metu Kolumbijai de jure nepripažįstant Lietuvos inkorporavimo į Sovietų Sąjungą, šioje šalyje dirbo garbės generalinis konsulas Stasys Sirutis, o nuo 1999 metų iki 2015 metų kovo 1 dienos pareigas ėjo Lietuvos garbės generalinė konsulė Laima Grigaliūnas de Didžiulis.
Per ceremoniją viceministras padėkojo buvusiai garbės generalinei konsulei „už neįkainojamą ilgametį darbą pristatant Lietuvą ir telkiant lietuvių bendruomenę Kolumbijoje" bei palankiai įvertino naująjį garbės konsulą, verslininką, elektroninių saugos sistemų įmonės savininką, finansinių įmonių valdybos narį Enrikę Durana Conchą (Enrique Durana Concha), kuris paskirtas Lietuvos garbės konsulu.

Prezidentė Briuselyje dalyvauja Europos Vadovų Taryboje

Ketvirtadienį ir penktadienį ES šalių vadovai Briuselyje aptars tolimesnius santykius su Rusija, Jungtinės Karalystės išstojimą iš Bendrijos, prekybos, klimato kaitos bei migracijos klausimus.
Kaip trečiadienį sakė Helsinkyje viešėjusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė, ES lyderiai pateiks savo vertinimą apie Rusijos vykdomą karinę kampaniją Sirijoje, Alepo miesto bombardavimus, kurių metų vien šiemet žuvo per 2 700 civilių, "Iskander" raketinių kompleksų permetimą pratyboms į Kaliningrado sritį, nesitaisančią padėtį rytinėje Ukrainos dalyje.
Darbotvarkėje - taip pat Ukrainos ir ES asociacijos bei ES ir Kanados prekybos (CETA) sutarčių klausimai. Ratifikuoti sutartį su Kijevu trukdo Nyderlanduose įvykęs referendumas, tuo tarpu CETA sutarčiai priešinasi Belgijos Valonijos regionas. Trečiadienį Valonijos Prezidentas pareiškė nepasiduosiąs ES šalių spaudimui pasirašyti laisvos prekybos sutartį su Kanada, todėl kyla reali grėsmė, kad beveik dešimtmetį derintas susitarimas žlugs.
Briuselyje bloko lyderiai diskutuos ir dėl tolesnių priemonių migracijai iš Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos suvaldyti. Nors kovą pasirašytas susitarimas su Turkija sumažino pabėgėlių srautą iš Sirijos, padaugėjo pabėgėlių iš Afrikos. ES kelia tikslą iki metų pabaigos susitarti su Nigerija, Nigeriu, Maliu, Čadu ir Etiopija dėl pabėgėlių grąžinimo bei sukurti investicijų fondą naujų darbo vietų kūrimui Afrikoje.

Tūkstančiai pabėgėlių padavė Vokietiją į teismą dėl suteikto dalinio pabėgėlio statuso

Per 17 tūkst. Vokietijoje apsistojusių pabėgėlių padavė šalies vyriausybę į teismą dėl to, kad ši jiems suteikė tik dalinį pabėgėlio statusą, rašo interneto dienraštis "Independent".
Siekiant sumažinti į Vokietiją atvykstančių migrantų skaičių, Federalinis migracijos ir pabėgėlių biuras (BAMF) vis didesnei daliai pabėgėlių suteikiama ne pilną pabėgėlių statusą, o vadinamąją papildomą apsaugą.
Tokį statusą turintys asmenys negali būti deportuoti iš šalies, tačiau palyginti su pabėgėlio statusą turinčiais asmenimis, jie patiria kelis svarbius nepatogumus. Pavyzdžiui, šeimų nariai dvejus metus negali prie jų prisijungti, ir tiems, kam nėra suteikiamas leidimas nuolat gyventi šalyje, paspartinamas deportacijos procesas.
Tačiau 90 proc. pabėgėlių, per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius apskundusių jiems suteiktą ribotą statusą Vokietijos administraciniuose teismuose, gavo visišką apsaugą, pranešė Vokietijos laikraštis "Süddeutsche Zeitung". Didžioji dalis šių pabėgėlių (apie 15 tūkst.) buvo sirai.
Iki šių metų kovo mėnesio Vokietijos valdžia Sirijos piliečių prašymus suteikti prieglobstį nagrinėjo greitai, masiškai suteikdama jiems prieglobstį. Tačiau nuo kovo sirai yra priversti prašymus teikti individualiai - tai žymiai daugiau laiko reikalaujantis ir biurokratiškesnis procesas - ir 60 proc. jų gavo tik papildomos apsaugos statusą.
Šalies vidaus reikalų ministerijos atstovas sakė, kad daugelis jų neatitinka Jungtinių Tautų (JT) konvencijoje norint gauti pabėgėlio statusą numatyto kriterijaus - gimtojoje šalyje patirti persekiojimo grėsmę.

EPSO-G: vartotojai kitąmet sutaupys daugiau nei 5 mln. eurų

Perdavimo sistemos operatorius valdanti „EPSO-G" įmonių grupė prognozuoja, kad kitąmet dujų ir elektros vartotojai vien dėl palankesnių energijos perdavimo tarifų sutaupys daugiau nei 5 mln. eurų. Viena priežasčių, dėl kurios mažėja tarifai, - didesnis elektros ir dujų vartojimas.
„Kuo efektyviau išnaudojama infrastruktūra, tuo pigiau vartotojams kainuoja energijos perdavimas. Kitąmet prognozuojame didesnę tiek elektros, tiek dujų paklausą. Tai mažins energijos perdavimo tarifus. Be to, vartotojai papildomai sutaupys ir dėl mažesnės elektros rinkos kainos - tam įtaką padarė elektros perdavimo sistemos operatoriaus nutiestos elektros jungtys su Švedija ir Lenkija", - prognozuoja bendrovės „EPSO-G" generalinis direktorius Rolandas Zukas.
„EPSO-G" priklauso dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid" ir elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid".
R. Zukas atkreipia dėmesį į pokyčius būtent dujų rinkoje. Iki šių metų vyravo tendencija, kad dujų paklausa mažėja. Tuo tarpu kitąmet „Amber Grid" planuoja transportuoti klientams 2 proc. daugiau dujų.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) rugsėjį jau patvirtino „Litgrid" elektros energijos perdavimo paslaugos kainos viršutinę ribą 2017 m. Ji mažės 2,75 proc., iki 0,672 ct už kilovatvalandę (kWh). 
„Amber Grid" dujų perdavimo paslaugų kaina bus tvirtinama artimiausiu metu. Išankstiniais skaičiavimais, vidutinė perdavimo kaina turėtų mažėti, dėl to dujų vartotojai 2017 metais sutaupys daugiau nei 3 mln. eurų. Dar apie 1,8 mln. eurų dėl mažesnės elektros perdavimo kainos turėtų sutaupyti elektros vartotojai.

Lietuvos liaudies buities muziejus 50-mečio proga surengė konferenciją 

2016 metais Lietuvos liaudies buities muziejus (LLBM) mini įkūrimo 50-metį. Spalio 14 dieną šiai progai surengta konferencija „Muziejus po atviru dangumi: perspektyvos“. Konferenciją atidarė muziejaus direktorė Violeta Reipaitė, po kurios, Vytautas Stanikūnas, pirmasis muziejaus direktorius, pristatė savo knygą „Lietuvos kaimo trobesiai“.

Su jubiliejumi atvyko pasveikinti Lietuvos Kultūros viceministras Romas Jarockis, Kaišiadorių rajono meras Vytenis Tomkus, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys, Rumšiškių seniūnė Eugenija Genevičienė ir kiti.

Konferencijoje pranešimus skaitė trys svečiai iš užsienio. Istorinių pastatų medinių konstrukcijų specialistas Duglas C. Ridas (Douglass C. Reed) iš JAV kalbėjo apie muziejų Europos muziejų po atviru dangumi kontekste, lygino jį su kitais aplankytais muziejais bei pasidalino savo asmenine patirtimi dirbant muziejų srityje JAV. Taip pat pažymėjo, kad Lietuvos liaudies buities muziejaus kūrėjai puikiai apgalvojo teritorijos išplanavimą – toks išdėstymas bei išlaikytas masteliškumas perteikia realistinį vaizdą.

Švedijos Jamtli muziejaus direktorius bei Europos muziejų po atviru dangumi asociacijos viceprezidentas Henrikas Zipsane (Henrik Zipsane) savo pranešime pabrėžė, jog muziejus yra ne tik pastatai ir darbuotojai, tačiau būtina prisiminti ir kitus biologinius išteklius – gyvūnus. Kaip pavyzdį pateikė Skanseno muziejų Stokholme su zoologijos sodu, kuris reprezentuoja Švediją ir sulaukia 1,3 milijono lankytojų per metus.

Pranešėja Elo Lutsep (Elo Lutsepp), Kaimo architektūros centro vedėja, iš Estijos etnografinio muziejaus pasakojo apie muziejaus inovatorišką veiklą. Ji teigė, kad muziejus turi „išeiti“  iš savo ribų ir skleisti žinią apie save įvairiausiomis formomis. Pasak jos, labai svarbu tinkamai suformuoti žinutę, kuri ne tik būtų naudinga turinio atžvilgiu, bet kartu ir išlikti paslaptinga, pritraukianti atvykti į muziejų ir viską pamatyti.

Po pranešimų vyko diskusija apie muziejaus veiklos prioritetus, ateities perspektyvas ir kt. Konferencijai vadovavo žurnalistas Virginijus Savukynas.

VRK pirmininko pavaduotoja: antrajame ture informacinių sistemų trikdžių bus išvengta

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) tikisi, kad per antrąjį Seimo rinkimų turą bus išvengta informacinių sistemų trikdžių. Pasak komisijos pirmininko pavaduotojos Lauros Matjošaitytės, informacinių sistemų bendrovė patikino, jog atsižvelgė į visus trūkumus ir juos pašalino.

„Vyriausioji rinkimų komisija ne kartą kreipėsi į sistemos kūrėją–informacinių technologijų tiekėją ir nurodė tas klaidas, kurios buvo padarytos pirmojo turo metu. Tiekėjas informavo, kad klaidos yra pašalintos, tačiau neatmetame galimybės, kad gali būti naujų trikdžių. Tikime, kad kompanija, siekdama apsaugoti savo gerą vardą, rinkimus suorganizuos tinkamai“, – teigia Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotoja Laura Matjošaitytė.

Vokietija patvirtino prieštaringai vertinamą branduolinių atliekų tvarkymo planą

Vokietija trečiadienį atvėrė kelią atominių elektrinių operatoriams įmokėti 23,5 mlrd. eurų į specialųjį fondą, iš kurio bus dengiamos branduolinių atliekų tvarkymo išlaidos, tuo tarpu kritikai teigia, kad dėl šio plano įmonėms pavyks „pernelyg lengvai išsisukti“.

Pagal vyriausybės patvirtintą įstatymo projektą keturios įmonės – „Vattenfall“, E.ON, RWE ir EnBW – minėtą sumą į valstybinį laikino ir nuolatinio branduolinių atliekų saugojimo fondą įneš iki 2022 metų.

Po 2011 metais Japonijos Fukušimos atominėje elektrinėje įvykusios katastrofos kanclerė Angela Merkel paskelbė, kad šalis iki 2022-ųjų uždarys visas likusias atomines elektrines.

Jos sprendimas išprovokavo vis nesiliaujančius ministrų ir energetikos įmonių ginčus dėl to, kas turėtų prisiimti uždarymo ir atliekų tvarkymo sąnaudas.

Be 23,5 mlrd. eurų atliekų tvarkymui, įmonės bus finansiškai ir teisiškai atsakingos už elektrinių uždarymą ir išmontavimą, taip pat už visų likusių branduolinių atliekų parengimą nuolatiniam saugojimui.

Toms išlaidoms skirta likusi iš viso 40 mlrd. eurų atidėjinių, kuriuos jos suformavo dėl vyriausybės sprendimo laipsniškai atsisakyti branduolinės energetikos, dalis.

Vokietijoje tebeveikia aštuonios atominės elektrinės.

Pasaulinėje operacijoje "Ciconia Alba" dalyvavo ir Lietuvos policija

Lietuvos policija spalio 12-13 dienomis dalyvavo Europos Sąjungos šalyse surengtoje tarptautinėje operacijoje, kuri buvo skirta nusikaltimų, susijusių su prekyba žmonėmis seksualiniam išnaudojimui, ypač nepilnamečių ir vaikų, išaiškinimui, prevencijai ir kontrolei.
Tarptautinę operaciją Lietuvoje koordinavo Lietuvos kriminalinės policijos biuras.
52 šalys ir 4 tarptautinės organizacijos, sutelkusios pajėgas kartu su Europolu sudavė rimtą smūgį organizuoto nusikalstamumo grupėms, veikiančioms Europos Sąjungoje bei už jos ribų.
Savaitę trukusios operacijos metu buvo konfiskuota 2,38 tonos kokaino, nustatytos 529 prekybos žmonėmis aukų tapatybės bei sulaikyta 314 asmenų.
Siekdami sužlugdyti pavojingiausius šiuo metu veikiančius organizuoto nusikalstamumo tinklus, tyrėjai didžiausią dėmesį skyrė neteisėto žmonių gabenimo, prekybos žmonėmis, prekybos narkotikais atvejams ir nusikaltimams elektroninėje erdvėje.
Nusikaltimų vietose esantiems teisėsaugos pareigūnams pagalbą teikė koordinacinis operacijų centras, įsikūręs Europolo būstinėje Hagoje. Skirtingose šalyse vienu metu į įvykio vietas buvo paskirta 16 Europolo specialistų. 

Nedarbo lygis Britanijoje išlieka žemas

Britanijos nedarbo lygis per tris mėnesius iki rugpjūčio pabaigos išliko nepakitęs ir laikėsi ties žemiausia per 11 metų pasiekta 4,9 proc. riba, praneša BBC.
Bedarbių gretas papildė maždaug 10 tūkst. piliečių, bendras bedarbių skaičius dabar siekia 1,66 mln., skelbia Nacionalinis statistikos biuras (ONS). Vidutinės savaitinės pajamos paaugo 2,3 proc., šiek tiek mažiau nei praėjusį mėnesį.

Atgal