Į pradžią
07 26. Naujausios žinios
Ukmergės piliakalnį atgaivins europinės lėšos
Į Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašą įtraukto Ukmergės piliakalnio ir jo prieigų sutvarkymui planuojama skirti beveik 350 tūkstančių eurų Europos Sąjungos plėtros fondo lėšų.
Vilniaus regiono plėtros taryba jau patvirtino Vilniaus regiono projektų sąrašą pagal Vidaus reikalų ministerijos administruojamą priemonę „Miestų kompleksinė plėtra“. Pirmasis projektas sąraše – Ukmergės miesto piliakalnio teritorijos su prieigomis sutvarkymas.
Kryžiuočių laikus menantis Ukmergės piliakalnis – viena svarbiausių miesto viešųjų vietų, čia vyksta šventiniai renginiai, poezijos skaitymai, jaunimo koncertai, įvairūs susiėjimai. Taigi sutvarkius piliakalnį ir jo prieigas, miesto centre atsiras ne tik patraukli poilsio ir laisvalaikio erdvė, pritaikyta bendruomenės veiklai, bet ir bus sudaryta galimybė vietos prekybininkams, amatininkams dalyvauti prie piliakalnio vykstančiose miesto mugėse, šventiniuose ir kultūriniuose renginiuose.
Vykdant projektą, numatoma įrengti naują patogų taką į piliakalnį, laiptus į Vytauto gatvę, sutvarkyti palei piliakalnį tekančio Vilkmergės upelio prieigas ir įrengti lieptą, suformuoti vietą būsimam skulptūrų parkui, įrengti pėsčiųjų takus, poilsio zoną, įrengti apšvietimą ir mažąją architektūrą, sutvarkyti želdinius.
Užsienio reikalų ministerijoje pristatyta jubiliejinė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto paroda
Kasmetinio užsienio šalyse reziduojančių Lietuvos ambasadorių suvažiavimo metu Užsienio reikalų ministerijoje pristatyta jubiliejinė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto paroda "Uosto direkcijai 25-eri. Vakar, šiandien, rytoj".
Parodą atidarė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, susirinkusius svečius taip pat pasveikino Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.
Parodoje eksponuojami plakatai iliustruoja per ketvirtį amžiaus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos nuveiktus darbus, uosto plėtrą, pokyčius ir perspektyvas. Rekordinė krovinių apyvarta, daug darbo vietų, didžiulis indėlis į šalies ekonomiką ir valstybės biudžetą - šie Klaipėdos jūrų uosto pasiekimai yra itin svarbūs Lietuvos ekonominei-socialinei plėtrai.
Užsienio reikalų ministras akcentavo ir Klaipėdos uosto, kaip valstybės strateginio saugumo objekto, vaidmenį tiek transporto, tiek energetikos srityse. Klaipėdos uostas, įgijęs patirtį ir žinomumą 2011-2015 m. transportuojant NATO Tarptautinių saugumo paramos pajėgų operacijai Afganistane reikalingus nekarinius krovinius, ir šiandien sėkmingai tęsia bendradarbiavimą su NATO, aptarnaudamas į Lietuvą ir per šalį vežamus karinius krovinius. Be to, Klaipėdos uostas yra Lietuvos energetinės nepriklausomybės simbolio - Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo - buvimo vieta.
Atsižvelgiant į nestabilią geopolitinę situaciją Rytų kaimynystėje, vidinius pokyčius pačioje Europos Sąjungoje ir Baltijos jūros uostų tarpusavio konkurenciją, svarbu padėti uostui ir toliau išlaikyti lyderio pozicijas regione. Todėl rinkų diversifikacija yra itin reikšminga, kaip ir naujų partnerių bei krovinių srautų paieška. Siekiant prisidėti prie Klaipėdos uosto augimo ir jo regioninio konkurencingumo didinimo, Užsienio reikalų ministerija ir diplomatinių atstovybių tinklas aktyviai pristato Klaipėdos uosto potencialą, kviečia užsienio šalių verslą išnaudoti Lietuvos transporto sistemos galimybes.
Užsienio reikalų ministerijoje pristatyta jubiliejinė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto paroda
Kasmetinio užsienio šalyse reziduojančių Lietuvos ambasadorių suvažiavimo metu Užsienio reikalų ministerijoje pristatyta jubiliejinė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto paroda "Uosto direkcijai 25-eri. Vakar, šiandien, rytoj".
Parodą atidarė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, susirinkusius svečius taip pat pasveikino Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.
Parodoje eksponuojami plakatai iliustruoja per ketvirtį amžiaus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos nuveiktus darbus, uosto plėtrą, pokyčius ir perspektyvas. Rekordinė krovinių apyvarta, daug darbo vietų, didžiulis indėlis į šalies ekonomiką ir valstybės biudžetą - šie Klaipėdos jūrų uosto pasiekimai yra itin svarbūs Lietuvos ekonominei-socialinei plėtrai.
Užsienio reikalų ministras akcentavo ir Klaipėdos uosto, kaip valstybės strateginio saugumo objekto, vaidmenį tiek transporto, tiek energetikos srityse. Klaipėdos uostas, įgijęs patirtį ir žinomumą 2011-2015 m. transportuojant NATO Tarptautinių saugumo paramos pajėgų operacijai Afganistane reikalingus nekarinius krovinius, ir šiandien sėkmingai tęsia bendradarbiavimą su NATO, aptarnaudamas į Lietuvą ir per šalį vežamus karinius krovinius. Be to, Klaipėdos uostas yra Lietuvos energetinės nepriklausomybės simbolio - Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo - buvimo vieta.
Atsižvelgiant į nestabilią geopolitinę situaciją Rytų kaimynystėje, vidinius pokyčius pačioje Europos Sąjungoje ir Baltijos jūros uostų tarpusavio konkurenciją, svarbu padėti uostui ir toliau išlaikyti lyderio pozicijas regione. Todėl rinkų diversifikacija yra itin reikšminga, kaip ir naujų partnerių bei krovinių srautų paieška. Siekiant prisidėti prie Klaipėdos uosto augimo ir jo regioninio konkurencingumo didinimo, Užsienio reikalų ministerija ir diplomatinių atstovybių tinklas aktyviai pristato Klaipėdos uosto potencialą, kviečia užsienio šalių verslą išnaudoti Lietuvos transporto sistemos galimybes.
Kaip užkirsti kelią smurtiniam ekstremizmui?
Jungtinių Tautų Veiksmų planas smurtinio ekstremizmo prevencijai
Smurtinis ekstremizmas kelia vis didesnę grėsmę žmonių gyvybėms, mūsų saugumui, teisėms, laisvėms, taikiam sugyvenimui ir pasauliui, kokį jį pažįstame. Įveikti smurtinį ekstremizmą galime tik solidarizuodamiesi ir imdamiesi aktyvių, konkrečių žingsnių.
2016 metų sausį JT Generalinis sekretorius pasiūlė veiksmų planą smurtinio ekstremizmo prevencijai, kuriame pateikė daugiau nei 70 rekomendacijų. Šios rekomendacijos skirtos ne tik valstybėms – visos visuomenės vaidmuo užkertant kelią radikalizacijai yra svarbus.
Smurtinio ekstremizmo priežastys
Į smurtinį ekstremizmą labiau linkstama šalyse, kurios neužtikrina ilgalaikio ekonominio augimo, kuriose nesukuriamos darbo vietos jaunimui, nemažinamas skurdas, bedarbystė, socialinė atskirtis, nesukontroliuojama korupcija. Sąlygas ekstremizmui gali sudaryti ir vienos visuomenės grupės dominavimas prieš kitas visuomenės grupes, jų marginalizavimas, diskriminacija.
Prie smurtiniam ekstremizmui palankių sąlygų prisideda ir prastas valdymas, demokratijos deficitas, valstybės pareigūnų nebaudžiamumas, piktnaudžiavimas. Itin stipriu postūmiu gali tapti ilgalaikiai, neišspręsti konfliktai, leidžiantys smurtinio ekstremizmo grupuotėms išnaudoti susikaupusias nuoskaudas. Neretai ekstremistų radikalizacija įvyksta kalėjimuose, ypač kai kalima nežmoniškomis sąlygomis.
Nors šios sąlygos veikia dideles grupes žmonių, tik nedaugelis individų radikalizuojasi ir griebiasi smurto. Tą gali nulemti asmeninė trauminė patirtis – kankinimų išgyvenimas, giminaičio ar draugo žūtis, nuosavybės praradimas, nesąžiningas teismo procesas, ar iš pažiūros rutininė problema kaip atsisakymas suteikti paskolą.
Smurtiniam ekstremizmui iškilti palankios ir kolektyvinės skriaudos, kylančios iš dominavimo, priespaudos ar užsienio valstybių intervencijos. Smurtinio ekstremizmo grupuotės ciniškai iškraipo ir išnaudoja religinius, politinius įsitikinimus, etninius bei kultūrinius skirtumus, legitimuodami savo veiksmus ir verbuodami pasekėjus. Tam jie panaudoja ir charizmatiškus lyderius, neformalius šeimos bei socialinius tinklus.
Aktualiausios rekomendacijos
1. Nacionalinė smurtinio ekstremizmo prevencijos programa/veiksmų planas
Nacionalinė programa turėtų įtvirtinti nacionalinius smurtinio ekstremizmo prevencijos prioritetus ir įtraukti kuo platesnį ratą institucijų bei partnerių – nevyriausybines, jaunimo, pilietinės visuomenės organizacijas, religinių bendruomenių, kultūros ir švietimo lyderius, žiniasklaidą ir privatų sektorių.
2. Dialogas ir konfliktų prevencija
Ilgalaikiai konfliktai yra vienas stipriausių smurtinio ekstremizmo postūmių, todėl būtina dėti visas pastangas juos išspręsti. Oponuojančias puses ir regioninius veikėjus būtina kuo anksčiau įtraukti į dialogą ir siekti tarptautinio konsensuso, kad tarptautinė bendruomenė įgytų svertų siūlant sprendimus.
3. Gero valdymo, žmogaus teisių ir teisės viršenybės stiprinimas
Nacionalinėje teisėje, programose ir praktikose neturi būti diskriminacinių nuostatų. Būtina įtvirtinti teisės viršenybę ir jos laikymosi mechanizmus, užtikrinti vienodą prieigą prie teisingumo visiems, stiprinti saugumo tarnybų, teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijų profesionalumą.
Penitencinės sistemos turėtų būti reformuotos, užtikrinant kalinių, administracijos ir patalpų saugumą ir įdiegiant radikalizacijos prevencijos procedūras. Rekomenduojama parengti „išėjimo“, reabilitacijos ir psichologinės paramos programas į smurtinį ekstremizmą įtrauktiems asmenims, taip pat ir vaikams, skatinant jų reintegraciją į visuomenę.
4. Bendruomenių įtraukimas
Į prevencijos strategijas būtina įtraukti pilietinę visuomenę ir vietines bendruomenes, apsaugoti jas nuo rekrutavimo, ir sukurti platformas dialogui su bendruomenėmis, siekiant ankstyvo skriaudų atpažinimo.
Rekomenduojama diegti į bendruomenę orientuotus policijos veiklos modelius, leidžiančius policijai geriau suprasti ir žinoti bendruomenių problemas. Taip pat siūloma parengti asmeniniu santykiu besiremiančios mentorystės programas, kuriose mentoriai asmeniškai dirbtų su pažeidžiamais asmenimis.
5. Jaunimo įgalinimas
Būtina remti ir skatinti jaunų žmonių įsitraukimą į smurtinio ekstremizmo prevenciją bei įtraukti jaunimą, taip pat ir sunkiau pasiekiamas jaunimo grupes, į sprendimų priėmimą vietiniu ir nacionaliniu lygiu.
6. Lyčių lygybė ir moterų įgalinimas
Kartais ir moterys smurtiniame ekstremizme suvaidina aktyvų vaidmenį, tačiau šalys, kuriose lyčių lygybės situacija geresnė, laikomos mažiau pažeidžiamomis šiuo aspektu. Rekomenduojama investuoti į duomenų rinkimą, padedantį paaiškinti moterų įsitraukimo į smurtinį ekstremizmą priežastis. Taip pat būtina įtraukti moteris bei kitas prasčiau atstovaujamas grupes į teisėsaugą ir saugumo tarnybas, bei į ekstremizmo prevenciją bendruomenėse.
7. Švietimas, įgūdžių lavinimas ir užimtumo skatinimas
Būtina investuoti į švietimą, ypač ankstyvoje vaikystėje, užtikrinant, kad visi vaikai turėtų vienodą prieigą prie įtraukaus, aukštos kokybės išsilavinimo. Siūloma vykdyti švietimo programas, lavinančias minkštuosius įgūdžius, kritinį mąstymą ir skaitmeninį raštingumą, bei įtraukti pilietinį švietimą į mokyklų programas.
Rekomenduojama kurti socialines ir ekonomines galimybes kaimo ir miestų vietovėse, vykdant įgūdžių mokymus ir gerinant užimtumo galimybes, suteikti jauniems žmonėms papildomas karjeros galimybes palaikant verslumo kultūrą ir siūlant su tuo susijusį švietimą.
8. Strateginė komunikacija, internetas ir socialinės medijos
Manipuliatyvos smurtinio ekstremizmo žinutės socialiniuose tinkluose padeda sėkmingai įvilioti žmones, ypač jaunimą. Tačiau tūkstančiai jaunų aktyvistų ir menininkų ima priešintis smurtiniam ekstremizmui socialiniuose tinkluose, ir jų pastangos nusipelno paramos.
Todėl rekomenduojama, bendradarbiaujant su socialinės žiniasklaidos įmonėmis ir privačiu sektoriumi, parengti vietiniam kontekstui pritaikytas nacionalines komunikacijos strategijas, siekiant mesti iššūkį smurtinio ekstremizmo naratyvams.
Siūloma skatinti sąsajų tarp smurtinio ekstremizmo ir piktnaudžiavimo internetu bei socialinėmis medijomis, ir veiksnių, pastūmėjančių individus į smurtinį ekstremizmą, tyrimus.
Tuo pačiu būtina užtikrinti, kad nacionalinė teisė gintų saviraiškos ir nuomonės laisvę, pliuralizmą ir žiniasklaidos įvairovę.
Žmogaus teisių stebėjimo instituto informacija
Lietuvos misija pradėjo darbą olimpiniame kaimelyje
Į Rio de Žaneirą atvyko pirmieji Lietuvos olimpinės delegacijos nariai - misijos vadovas Einius Petkus, jo pavaduotojas Kazys Steponavičius ir vadybininkė Lina Vaisetaitė trečiadienį įsikūrė olimpiniame kaimelyje ir ruošiasi sportininkų atvykimui.
Misijos vadovybė darbui paruošė biurą ir pakabino Lietuvos vėliavas pastate, kuriame gyvens sportininkai. Lietuvos atletai įsikurs 5-7 aukštuose. Laikiną delegacijos biurą rasti taip pat nesunku - virš išėjimo gerai matoma Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) vėliava.
Ketvirtadienį vykusiame pirmajame misijos vadovų pasitarime, kuriame dalyvavo E. Petkus, vadovai buvo supažindinti su kaimelio transporto sistema, valgyklos darbo valandomis, delegacijų asistentų darbo grafiku ir net artimiausių dienų orų prognoze. Didelis dėmesys buvo skirtas olimpinių žaidynių dalyvių saugumui.
Olimpinio kaimelio saugumas užtikrinamas trimis etapais. Pirmasis etapas pradėtas liepos 5 dieną, antrasis - liepos 18 dieną, o pilnu pajėgumu saugumo sistema pradės funkcionuoti nuo liepos 24-osios. Olimpinio kaimelio prieigų saugumą užtikrins pareigūnai, CCTV kameros, sraigtasparniais ir automobiliais patruliuojantys pareigūnai. Visas į kaimelį įvažiuojantis transportas bus tikrinamas, kaimelis aptvertas dviguba tvora, jame dirba policininkai, kariškiai, žvalgybininkai, išminuotojai, gaisrininkai, kovos su terorizmu pareigūnai ir greito reagavimo būrys. Kaimelyje ir sporto objektuose nuolat vyksta pratybos, modeliuojamos įvairios ekstremalios situacijos, kasdien didinamas saugumo pareigūnų skaičius. Už saugumą žaidynėse atsakingas pareigūnas Luisas Fernandas Koreja (Luiz Fernando Correa) informavo, kad dalyviai bus saugomi ir kaimelyje, ir kelyje į ir iš sporto bazių.
"Siekiant užtikrinti saugumą, yra sekamas kiekvienas jūsų žingsnis", - susirinkime misijų vadovams sakė L. F. Koreja.
Olimpinis kaimelis oficialiai bus oficialiai atidarytas liepos 24 dieną.
Ketvirtadienį į Rio de Žaneirą atvyko buriuotojas Juozas Bernotas, liepos 25 dieną kaimelyje įskūrė irkluotojai, liepos 27 dieną atvyks buriuotoja Gintarė Šait (Scheidt), 29 dieną - boksininkas Evaldas Petrauskas, 31 dieną - boksininkas Eimantas Stanionis, 31 dieną - gimnastas Robertas Tvorogalas.
ES kritikuoja griežtus Turkijos vyriausybės veiksmus po nepavykusio pučo
Europos Sąjunga (ES) sukritikavo Turkijos vyriausybės veiksmus po nepavykusi perversmo, informuoja agentūra AFP.
Redžepo Taipo Erdogano (Recep Tayyip Erdogan) vyriausybė, reaguodama į pučą, ėmėsi „nepriimtinų sprendimų" švietimo ir teisėsaugos sistemai bei žiniasklaidai kontroliuoti, sakoma naktį į penktadienį išplatintame ES užsienio reikalų įgaliotinės Federikos Mogerini (Federica Mogherini) ir plėtros komisaro Johaneso Hano (Johannes Hahn) pareiškime.
ES esą „labai įdėmiai ir su nerimu" stebi įvykius Turkijoje po nepaprastosios padėties paskelbimo. „Mes raginame turkų tarnybas bet kokiomis aplinkybėmis gerbti teisinį valstybingumą, žmogaus teises bei pagrindines laisves, įskaitant teisę į teisingą teismo procesą", - pažymima pareiškime.
R. T. Erdoganas trečiadienio vakarą po Nacionalinės saugumo tarybos posėdžio paskelbė šalyje tris mėnesius galiosiančią nepaprastąją padėtį. Jai ketvirtadienį didele balsų dauguma pritarė parlamentas. Vyriausybė, be to, paskelbė iš dalies sustabdanti Europos žmogaus teisių konvencijos galiojimą šalyje.
Po pučo Turkijoje suimta, atleista arba nuo darbo nušalinta dešimtys tūkstančių valstybės tarnautojų. Daugiau kaip 10 000 asmenų suimta.
Pirmą ketvirtį euro zonos valstybės skola pasiekė 91,7 proc. BVP, o ES - 84,8 proc.
Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros "Eurostat" duomenimis, pirmo šių metų ketvirčio pabaigoje valstybės skola euro zonoje, palyginti su ketvirtuoju 2015-ųjų ketvirčiu, pakilo nuo 90,7 iki 91,7 proc. BVP. Tuo tarpu visoje ES rodiklis minėtu laikotarpiu smuko nuo 85,3 iki 84,8 proc.
Palyginti su pirmu 2015 metų ketvirčiu, viešojo sektoriaus skola euro zonoje sumenko nuo 93,0 iki 91,7 proc., o ES - nuo 88,1 iki 84,8 proc.
Pirmo šių metų ketvirčio pabaigoje skolos už obligacijas sudarė 79,3 proc. euro zonos viešojo sektoriaus įsiskolinimų, ES šis rodiklis siekė 80,8 proc. Kito pobūdžio skolos siekia atitinkamai 17,7 ir 15,2 proc., o likusius 3,0 bei 4,0 proc. viešojo sektoriaus įsiskolinimų sudaro neapmokėtos išlaidos už keičiamas valiutas ir indėlius.
Europos Sąjungai finansiškai rėmus kai kurias regiono valstybes pateikiama ir tarpvyriausybinių paskolų statistika - pirmo ketvirčio pabaigoje tokių paskolų ir BVP santykis euro zonoje sudarė 2,2 proc., o ES - 1,6 proc.
2016 metų sausio-kovo mėnesiais didžiausia valstybės skola buvo registruojama Graikijoje (176,3 proc.), Italijoje (135,4 proc. BVP) ir Portugalijoje (128,9 proc. BVP), tuo tarpu mažiausia - Estijoje (9,6 proc. BVP), Liuksemburge (21,8 proc. BVP) bei Bulgarijoje (30,3 proc. BVP).
Palyginti su ketvirtuoju 2015 metų ketvirčiu, šešiolikoje ES valstybių narių nurodoma padidėjusi viešojo sektoriaus skola, vienuolikoje sumažėjo, o Portugalijoje išliko nepakitusi. Stipriausias padidėjimas matyti Bulgarijoje (3,6 procentinio punkto), Belgijoje (3,2 procentinio punkto) ir Italijoje (2,7 procentinio punkto). Didžiausias skolos nuosmukis nurodomas Lietuvoje (-2,7 procentinio punkto), Jungtinėje Karalystėje (-1,2 procentinio punkto) ir Švedijoje (-1,0 procentinio punkto).
Palyginti su pirmu praėjusių metų ketvirčiu, trylikoje ES valstybių narių nurodoma padidėjusi viešojo sektoriaus skola, keturiolikoje rodiklis sumažėjo, o Italijoje nepakito. Daugiausiai jis pakilo Graikijoje (5,8 procentinio punkto), Suomijoje (3,7 procentinio punkto), Latvijoje (2,9 procentinio punkto) bei Lietuvoje (2,1 procentinio punkto). Tuo tarpu daugiausiai rodiklis smuko Airijoje (-16,7 procentinio punkto), Nyderlanduose (-4,3 procentinio punkto), Danijoje (4,1 procentinio punkto), Vokietijoje, Kroatijoje ir Maltoje (po -3,3 procentinio punkto).
Lietuvoje per pirmuosius tris šių metų mėnesius valstybės skola pasiekė 40,1 proc. BVP. Palyginti su ketvirtuoju praėjusių metų ketvirčiu, rodiklis smuko 2,7 proc., o pirmuoju 2014 metų ketvirčiu - pakilo 2,1 proc.
Dingusio Malaizijos lėktuvo paieška bus nutraukta
Dingusio Malaizijos oro bendrovės lėktuvo paieška bus nutraukta, jei jo nuolaužos nebus rastos dabartinėje paieškų teritorijoje. Tai sakoma laiške, kurį 239 aukų artimiesiems išsiuntinėjo paiešką vykdančios šalys Malaizija, Australija ir Kinija, informuoja agentūra dpa.
„Kadangi nėra naujų, patikimų duomenų, Malaizija, Australija ir Kinija kartu nusprendė sustabdyti paiešką, kai bus apžiūrėta dabartinė 120 000 kvadratinių kilometrų dydžio teritorija", - sakė Malaizijos transporto ministras Liovas Tiongas Lai (Liow Tiong Lai). Tačiau tai esą nereiškia, kad MH370 reisu skridusios orlaivio paieškos bus nutrauktos galutinai.
Atitinkamas sprendimas priimtas po trijų šalių transporto ministrų susitikimo. Jei bus „patikimos naujos informacijos", bus svarstoma paiešką atnaujinti, kalbėjo L. T. Lai. Jis, be to, pažadėjo paskelbti visą informaciją apie skrydžio duomenis ir paieškos rezultatus.
Europos kosmoso agentūra atveria duris Lietuvos verslui
Šalies technologinės bendrovės kviečiamos domėtis kosminių technologijų kūrimu ir atvykti į Europos kosmoso agentūros (EKA) renginius. Ūkio ministerija kartu su Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) iki rugpjūčio 18 d. kviečia pateikti paraiškas dėl galimybės vykti į pasirinktus renginius EKA centruose.
„Lietuva siekia stiprinti verslo ir mokslo partnerystę ir dalyvauti EKA skelbiamuose kosminių technologijų pirkimuose ir taip didinti šalies pramonės ir eksporto konkurencingumą. Kviečiame ambicingas įvairių sektorių technologijų bendroves išplėsti bendradarbiavimo galimybes už Lietuvos ribų ir imtis Europos kosmoso pramonei reikalingų užsakymų", - teigia ūkio ministras Evaldas Gustas.
Pasak ūkio ministro E. Gusto, aštuonios Lietuvos įmonės jau pasinaudojo galimybe apsilankyti EKA centruose ir susipažinti su savo srities ekspertais. Ši patirtis taip pat joms leido geriau pasirengti antrajam EKA kvietimui teikti paraiškas pagal EKA vykdomų programų tematiką ir pažinti organizacijos veiklą iš arti. Tai itin svarbu Lietuvai siekiant geriau integruotis į EKA veiklas.
Lietuvos verslui yra atviri net trys EKA centrai, su kuriais siūloma bendradarbiauti ir vykti į renginius užmegzti naujų kontaktų.
Prancūzų "Total" pasirašė su Japonija 17 metų trukmės SGD tiekimo sandorį
Prancūzijos energetikos bendrovė "Total" penktadienį pasirašė 17 metų trukmės susitarimą su Japonijos įmone "Chugoku Electric" dėl 0,4 mln. tonų suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimo nuo 2019 metų. Tokią informaciją penktadienį paskelbė pati "Total".
Prancūzų įmonė Japonijai dujas tiekia jau 40 metų, nurodė "Total" dujų tiekimo padalinio vadovas Loranas Vivjeras (Laurent Vivier).
Pareigūnas taip pat pridūrė, kad tai jau trečiasis ilgalaikis SGD tiekimo susitarimas, pasirašytas šiais metais. Pirmieji du buvo sudaryti su Indonezijos "Pertamina" ir Kinijos ENN. Atitinkamai pirmasis dokumentas reglamentuoja nuo 2020 metų pradedamą tiekimą: iki 1 mln. tonų SGD per metus maždaug 15-os metų laikotarpiui, o antrasis - 0,5 mln. kasmet tiekiamų suskystintų gamtinių dujų per dešimties metų laikotarpį, prasidėsiantį 2018-aisiais.
"Brexit" nusmukdė Britanijos ekonomiką žemiausiai nuo pat 2009 metų
Didžiosios Britanijos sprendimas pasitraukti iš Europos Sąjungos (ES) "dramatiškai sudarkė" šalies ekonomikos aktyvumą. Toks nuosmukis nebuvo registruotas nuo pat finansų krizės laikų, praneša BBC.
"Markit" paviešintas pirkimo vadybininkų indeksas (PVI) liepą smuko iki 47,7 punkto - tai žemiausias lygis nuo pat 2009 metų balandžio. Paprastai žemiau 50-ties punktų atsidūręs rodiklis informuoja apie ekonomikos susitraukimą.
Ataskaitoje nurodoma, kad smuko naujų užsakymų skaičius tiek apdirbamojoje pramonėje, tiek ir paslaugų sektoriuje. Tiesa, paskatintas sumenkusios svaro vertės, atsigavo eksporto mastas.
Tyrimo metu buvo apklaustos daugiau kaip 650 paslaugų sferos įmonių nuo transporto sektoriaus iki IT paslaugas teikiančių įmonių ar restoranų.
"IHS Markit" vyriausiasis ekonomistas Krisas Viljamsonas (Chris Williamson) nurodė, kad "dėl nuosmukio vienaip ar kitaip daugiausiai reikia kaltinti "Brexit". Atsižvelgus į rekordinį paslaugų sektoriaus lūkesčių kritimą, matyti, kad bent jau artimiausiu metu teks sulaukti ir tolesnių bėdų". Specialistas pridūrė, kad trečiąjį šių metų ketvirtį ekonomikos susitraukimas gali siekti 0,4 proc. Tiesa, tai priklausys nuo to, kaip ilgai užsitęs dabartinis sulėtėjimas.
F. Hemondas: prireikus, Britanija galėtų pakeisti savo fiskalinę politiką
Naujasis Didžiosios Britanijos iždo kancleris Filipas Hemondas (Philip Hammond) penktadienį pareiškė, kad, prireikus, šalis galėtų pakeisti savo fiskalinę politiką, praneša BBC.
Kalbėdamas savo vizito Kinijoje metu, F. Hemondas pasidalino ir keliomis kitomis jau žinomomis jos planuojamos politikos detalėmis.
"Vidutinės trukmės perspektyvoje matyti, kad, prireikus, pakeisti savo fiskalinę politiką galėsime ir rengdami Rudens oficialųjį pranešimą - tai metų pabaigoje paprastai vykstantis įprastas įvykis mūsų fiskalinėje politikoje. Pokyčių imsimės, jeigu prireiks, - per kelis ateinančius mėnesius paskelbti ekonominiai duomenys parodys, kas ekonomikoje vyksta po sprendimo referendume", - kalbėjo iždo kancleris BBC.
Britanijos įmonių akcijos atsigauna pakilus lūkesčiams dėl galimo papildomo ūkio skatinimo
Didžiosios Britanijos akcijų indekso "FTSE 100" vertė penktadienį pakilo aukščiau, nes rinkose atsirado lūkesčių, kad šalies centrinis bankas ir toliau imsis veiksmų ūkiui skatinti. Manoma, kad naujų žingsnių centrinė finansų institucija žengs paviešinus silpnus ekonominius duomenis, praneša "Reuters".
Lūkesčiai dėl galimų aktyvesnių Anglijos centrinio banko veiksmų išaugo naujausiems tyrimams parodžius, kad po "Brexit" referendumo nuosmukis Didžiosios Britanijos ekonomikoje tapo didžiausiu nuo pat finansų krizės laikų.
Lenkijos Seimas priėmė nutarimą dėl Voluinės žudynių
Ukrainiečių nacionalistų nusikaltimų, įvykdytų penktajame dešimtmetyje, aukų atminimas nebuvo deramai įamžintas, o masinės žudynės Voluinėje nebuvo pavadintos genocidu, sakoma penktadienį Lenkijos Seimo priimtame nutarime.
Už šį nutarimą buvo 432 parlamentarai, prieš nebalsavo niekas, 10 deputatų susilaikė.
Prieš balsavimą Teisės ir teisingumo partijai atstovaujantis Seimo narys pranešėjas Michalas Dvorczykas (Michal Dworczyk) pažymėjo, kad "paribio lenkai tapo ukrainiečių nacionalistų vykdyto genocido aukomis". Pasak jo, nutarime konstatuojama, kad atsakomybė už genocidą tenka ukrainiečių nacionalistams.
Kartu M. Dvorčykas pabrėžė, kad nusikaltimą padarė ne ukrainiečių tauta. "Ukrainos rėmimas anaiptol nereiškia, kad pritariame žudikų šlovinimui", - sakė parlamentaras. Anot jo, Lenkija netaikė ir netaiko kolektyvinės atsakomybės.
"1943-1945 metais vykdyto genocido aukomis tapo daugiau kaip tūkstantis Antrosios Lenkijos Respublikos piliečių, daugiausia valstiečių. Tikslus jų skaičius nėra žinomas iki šiol", - sakoma dokumente.
Nutarime kalbama ir apie lenkų vykdytas keršto akcijas. "Prisimenant ukrainiečių nacionalistų nusikaltimus, negalima nutylėti lenkų atpildo akcijų, per kurias taip pat žuvo civilių", - pažymima Seimo nutarime.
Lenkijos parlamentarai dokumente taip pat solidarizuojasi su Ukraina, kuri "kovoja su išorine agresija dėl savo teritorijos vientisumo".
Graikija priėmė naują rinkimų įstatymą
Graikijos parlamentas ketvirtadienio vakarą balsavo už Rinkimų įstatymo pataisas ir panaikino 50 mandatų bonusą stipriausiai partijai, praneša agentūra dpa.
Tiesa, kairiajam premjerui Aleksiui Ciprui (Alexis Tsipras) nepavyko pasiekti, kad reforma įsigaliotų jau per kitus rinkimus. Už pataisą balsavo 179 deputatai iš 300.
Per dar vienus rinkimus galiosiantis senasis įstatymas bus palankus stipriausiai partijai: ji gaus papildomai 50 mandatų 300 vietų parlamente. Šis bonusas turi garantuoti stabilios vyriausybės sudarymą.
Šiaurės Korėjos ekonomika 2015-aisiais susitraukė smarkiausiai per pastaruosius aštuonerius metus
Šiaurės Korėjos ekonomika pernai susitraukė staigiausiai per pastaruosius aštuonerius metus, nes visame pasaulyje smukusios žaliavų kainos smogė šalies vykdomam anglies ir geležies rūdos eksportui, praneša BBC.
Pernai, palyginti su 2014 metais, BVP smuko 1,1 proc., nurodo kaimyninės Pietų Korėjos centrinis bankas. Pats Pchenjanas savo oficialios statistikos dar nepateikė. Savo ruožtu Pietų Korėjos centrinė finansų institucija kasmet analizuoja duomenis, įvairių institucijų viešinamus nuo pat 1991 metų.
Ataskaitoje nurodoma, kad pablogėjusi ekonominė situacija gali sukelti spaudimą Šiaurės Korėjos lyderiui Kim Čen Unui (Kim Jong Un). Pchenjanas šiuo metu susiduria ir su griežtomis tarptautinėmis sankcijomis užsitęsus šalies provokacijoms leidžiant raketas, keliant nerimą dėl branduolinio ginklo.
Paryžius sutinka duoti Londonui daugiau laiko pasiruošti „Brexit" deryboms
Prancūzijos prezidentas Fransua Olandas (Francois Hollande) yra pasiruošęs duoti Jungtinei Karalystei laiko pasiruošti išstojimo deryboms su Europos Sąjunga (ES). Tai jis pareiškė ketvirtadienio vakarą bendroje spaudos konferencijoje su naująja britų premjere Teresa Mei (Theresa May). Tačiau kartu jis pabrėžė, kad Prancūzijos pozicija yra: „Kuo anksčiau, tuo geriau", informuoja agentūra dpa.
F. Olandas teigė suprantąs, kad T. Mei vyriausybei reikia laiko deryboms pasiruošti. Tačiau jis pažymėjo, kad negali būti jokių išankstinių pokalbių, kol Londonas neaktyvuos Lisabonos sutarties 50-ojo straipsnio. Šis reguliuoja šalies pasitraukimą iš ES.
Britų vyriausybė paskelbė, kad oficialaus prašymo dėl išstojimo neketina pateikti šiais metais. Tikslas yra išlaikyti kiek įmanoma glaudesnius ekonominius santykius, sakė T. Mei. Šaliai esą reikia laiko pasiruošti šioms deryboms.
Donorų konferencijoje kovai su IS pažadėta 2,1 mlrd. dolerių
Tarptautinėje Irako donorų konferencijoje šalies kovai su „Islamo valstybės" (IS) ekstremistais pažadėta daugiau kaip 2,1 mlrd. dolerių, informuoja agentūra „Reuters".
JAV valstybės departamento atstovas Džonas Kirbis (John Kirby) trečiadienio vakarą Vašingtone sakė, tolesnė parama šiuo metu dar derinama. Konferencijoje dalyvavo 24 šalių užsienio reikalų ir gynybos ministrai.
Konferencijos šeimininkas, JAV valstybės sekretorius Džonas Keris (John Kerry) pabrėžė, kad tarptautinis prioritetas yra susikoncentruoti į Irako atstatymą. „Naujas iššūkis yra apsaugoti išlaisvintas teritorijas ir paremti atstatymą", - kalbėjo jis.
Irako kariuomenė šiuo metu ruošiasi atsikariauti IS rankose esanti Mosulo didmiestį. Irakas, JAV ir Jungtinės Tautos (JT) neabejoja, kad mūšiai bus nuožmūs. JT baiminasi, kad blogiausiu atveju iš Mosulo gali pabėgti per 1 mln. žmonių, o iš jo apylinkių - dar 830 000. Jau dabar Irake 3,5 mln. gyventojų yra pabėgėliai.
Minskas sutinka sumokėti Rusijai skolą už dujas
Baltarusija sutiko sumokėti Rusijai skolą už dujas jau artimiausiu metu, nurodo ketvirtadienį laikraštis "Kommersant".
Vis dėlto Minskas laikosi nuomonės, kad pagal šiuo metu galiojančią dujų vertės formulę kuro transportavimo kaina būtų sumažinta iki 65,5 JAV dolerio už 1000 kubinių metrų. Tiesa, skaičiuojant į "Gazprom" išlaidas už dujų pardavimą ir saugojimą požeminėse talpyklose neatsižvelgiama.
Pasak "Kommersant", Rusijos vicepremjeras Arkadijus Dvorkovičius susitiko su pirmuoju Baltarusijos viceministru Vasilijumi Matiuševskiu. Šalys susitikimo metu sutarė spręsti susidariusias problemas, o Baltarusija pažadėjo sumokėti savo įsiskolinimus už dujas.
Anksčiau Rusijos energetikos ministras Aleksandras Novakas sakė, kad Baltarusijos dujų skola jau pasiekė 270 mln. JAV dolerių. Minskas šios skolos ilgai nepripažino ir kalbėjo, kad dabartinė sutarties kaina - 132,77 JAV dolerio už 1000 kub. m - nėra teisinga. Dar gegužę Baltarusijos energetikos ministras Vladimiras Potupčikas sakė, kad Minskas turėtų mokėti po 73 JAV dolerius už 1000 kub. m.
Ekonomistai: ECB neturėtų keisti savo skatinimo priemonių apimčių
Ekonomistai tikisi, kad Europos centrinis bankas (ECB) paliks nepakitusį savo vykdomų skatinimo priemonių mastą net ir kilus nerimui dėl Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos bei šio poveikio ekonomikai, praneša AP.
25 banko pareigūnų valdyba posėdžiui renkasi ketvirtadienį Frankfurte esančioje banko būstinėje.
Manoma, kad Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš ES gali neigiamai paveikti prekybos sferą, tiesa, kol kas nėra aišku, kokio dydžio poveikis susidarytų. Beje, Anglijos centrinis bankas praėjusio savo posėdžio metu susilaikė nuo tolesnių žingsnių ūkio skatinimo srityje ir galimą sprendimą nukėlė į rugpjūčio pradžioje rengiamą posėdį.
Iki ketvirtadienio susirinkimo ECB laikė bazines palūkanų normas ties 0 proc. riba, o kas mėnesį superkamų jo obligacijų vertė sudarė 80 mlrd. eurų. Tokiomis priemonėmis siekiama pakelti šiuo metu vos 0 proc. ribą perkopusį infliacijos lygį ir sustiprinti Europos ekonomiką.
Po civilių žūčių Sirijos opozicija reikalauja nutraukti JAV vadovaujamos koalicijos antskrydžius
Po pranešimų apie dešimtis žuvusių civilių Sirijos opozicija pareikalavo nutraukti JAV vadovaujamos koalicijos oro antskrydžius prieš „Islamo valstybės" (IS) džihadistus. Tokie incidentai į teroristų glėbį atgina naujų šalininkų, laiške kovos su IS koalicijos šalims rašo Sirijos nacionalinės koalicijos vadovas Anasas al-Abdahas (Anas al-Abdah), kurį cituoja agentūra „Reuters".
„Šokiruojančias civilių žudynes" pasmerkė ir Vakarų remiama Laisvoji Sirijos armija, kovojanti su islamistais ir Damasko režimu. Sirijos vyriausybė apkaltino JAV ir Prancūziją bombarduojant civilius vietoj teroristų.
Sirijos žmogaus teisių stebėjimo grupės duomenimis, per du oro smūgius apsiaustame Manbidžo mieste ir aplink jį savaitės pradžioje žuvo mažiausiai 77 civiliai. Tarp jų esą yra mažiausiai 11 vaikų.
JAV gynybos sekretorius Eštonas Karteris (Ashton Carter) trečiadienį pareiškė, kad duomenys apie aukas tikrinami. JAV vadovaujamas aljansas oro antskrydžiais remia Sirijos sukilėlius, kurie iš strategiškai svarbaus miesto nori išvyti IS.
Valstybės remiamų pajamų didinimo siūlymas bus teikiamas Politinei tarybai
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė valdančiosios koalicijos politinei tarybai teiks siūlymus dėl valstybės remiamų pajamų didinimo (VRP).
Svarstomi du VRP padidinimo variantai - priklausomai nuo vidutinio darbo užmokesčio didėjimo iki 117 eurų arba atsižvelgiant į vidutinės senatvės pensijos kitimą - iki 111 eurų. Šiuo metu šis dydis yra 102 eurai. Pastarąjį kartą jis buvo didinamas 2008 rugpjūčio mėn. (nuo 235 litų iki 350 litų). Valstybės remiamos pajamos naudojamos apskaičiuojant socialinę piniginę paramą.
"Problemą, kai padidinus minimalųjį mėnesinį atlyginimą, o VRP likus to paties lygio, dalis sunkiau besiverčiančių žmonių patiria sunkumus dėl socialinių išmokų gavimo, turi padėti spręsti savivaldybės. Kviečiu tokiais atvejais ypač atidžiai ir jautriai reaguoti į paramos prašymus. Kiekviena savivaldybė turi valstybės suteiktą teisę ir galimybę esant poreikiui, kai šeimai ar vienam gyvenančiam asmeniui sunku išsiversti, skirti socialinę pašalpą ir su didesnėmis pajamomis ar kitą paramą," - primena A. Pabedinskienė.
Pagal savivaldybių administracijų pateiktų 2015 m. statistinių ataskaitų duomenis, savivaldybės nepanaudojo apie 126 mln. eurų, t. y. 55 proc. šiai paramai skirtų lėšų. Panašios tendencijos yra ir šiais metais. Siekiant, kad piniginei socialinei paramai teikti nepanaudotas lėšos būtų naudojamos tikslingai, t. y. pirmiausia kitai socialinei paramai finansuoti, socialinės apsaugos ir darbo ministrė, kaip ir kasmet, dar vasario 3 d. raštu kreipėsi į savivaldybių merus ragindama savivaldybes, perskirstant nepanaudotas lėšas, ir toliau kuo didesnę šių lėšų dalį skirti socialinės paramos prioritetinėms priemonėms vykdyti.
Vidutiniškai per vieną 2015 metų mėnesį socialinę pašalpą gavo 110,7 tūkst. asmenų. Palyginti su 2014 metais, vidutiniškai per mėnesį socialinę pašalpą gavusių asmenų skaičius sumažėjo 21 proc.
Kroatijos vadovė: planuojame statyti SGD laivą-saugyklą
Vilniuje viešinti Kroatijos Prezidentė Kolinda Grabar-Kitarovič sako, kad šalis yra apsisprendusi statyti suskystintų gamtinių dujų (SGD) laivą-saugyklą, todėl Kroatiją domina Lietuvos patirtis šioje srityje.
"Šiuo metu planuojame, kad tai bus plaukiojantis laivas, kurį būtų galima išnuomoti", - bendros spaudos konferencijos metu su Prezidente Dalia Grybauskaitė kalbėjo Kroatijos vadovė.
K. Grabar-Kitarovič kol kas negalėjo pasakyti, kad SGD infrastruktūros vystymo projekte Krko saloje dalyvaus "Klaipėdos nafta", tačiau teigė, kad šiuo klausimu bus diskutuojama penktadienį, besilankant Klaipėdos SGD terminale ir laive-saugykloje "Independence".
Kroatijoje apie SGD terminalą Krko saloje diskutuojama jau daugiau kaip 20 metų, tačiau iki šiol nebuvo priimtas galutinis sprendimas, ar tai turėtų būti antžeminis terminalas, ar laivas-saugykla su išdujinimo įrenginiu.
K. Grabar-Kitarovič pabrėžė, kad Kroatiją domina Lietuvos patirtis ir klaidos statant SGD terminalą Klaipėdoje, Prezidentė taip pat teigė, kad Kroatijai yra svarbu diversifikuoti dujų importo šaltinius ir pasiekti tokį patį energetinės nepriklausomybės lygį, koks šiuo metu yra Lietuvoje.
"Yra svarbu sujungti (Lietuvos ir Kroatijos, -ELTA.) terminalus, sujungti energetikos infrastruktūras tam, kad mes pasiektume tokį lygį, kai mūsų niekas nebegalėtų šantažuoti dėl dujų kainų, tai yra tokį nepriklausomybės lygį, kokį pasiekė Lietuva", - kalbėjo Kroatijos vadovė.
Abi Ukrainos konflikto šalys kaltinamos žmonių kankinimais ir grobimais
Ukrainoje tęsiantis konfliktui, žmogaus teisių organizacijos abi jo šalis kaltina žmogaus teisių pažeidinėjimais - kankinimais ir grobimais, praneša agentūra dpa.
Ketvirtadienį Kijeve pristatytoje „Human Rights Watch" (HRW) ir „Amnesty International" (AI) ataskaitoje kalbama apie rimtus vyriausybinių dalinių bei prorusiškų separatistų nusižengimus 2015-aisiais ir pirmąjį 2016 metų pusmetį.
Pateiktais duomenimis, Ukrainos slaptoji tarnyba SBU eksploatuoja nelegalius kalėjimus, kuriuose iš kalinių mėginama išgauti prisipažinimus - mušant, naudojant elektrošoką ir deginant cigaretėmis. Įtariamieji esą kalėjimuose laikomi iki 15 mėnesių.
Lygiai taip pat separatistai elgiasi mažiausiai penkiuose objektuose savo įtakos zonoje, kuriuos laiko tariamus Kijevo rėmėjus. Pateiktas atvejis 39 metų vyro, kurį kankino abi pusės.
Žmogaus teisių aktyvistai, be to, skundžiasi, kad negali patekti į įtartinas vietas abiejose pusėse. Ukrainos žinybos pripažino, kad Kijeve egzistuoja SBU kalėjimais. Šalis 2003-aisiais buvo informavusi Europos Tarybą, kad uždarė visus slaptosios tarnybos kalėjimus.
Singapūras imsis rimtų veiksmų prieš keturis stambiuosius bankus, susijusius su 1MBD
Singapūras ketina imtis rimtų teisinių veiksmų prieš keturis šalyje savo veiklą vykdančius stambius bankus dėl šių sandorių su Malaizijos valstybiniu fondu 1MDB. Pastaroji institucija šiuo metu paniro į didžiulio masto korupcijos skandalą, nurodo BBC.
Visuose Singapūre veikiančiuose bankų "Standard Chartered" ir UBS, DBS bei "Falcon Bank" padaliniuose aptikta silpnų vietų kovos su pinigų plovimu kontrolės sferoje. Pirmieji trys bankai nurodė bendradarbiaujantys tyrimo metu, su "Falcon Bank" atstovais žiniasklaidai susisiekti dar nepavyko.
Singapūro prokuratūra taip pat konfiskavo 177 mln. JAV dolerių vertės aktyvų, susijusių su fondu 1MDB. Maždaug pusė šių lėšų priklauso kaltinimų sukčiavimu sulaukusiam Malaizijos finansininkui.
A. Abromavičius: mane motyvuoja noras prisidėti prie reformų
Lietuvos Vyriausybėje pasirengęs dirbti Aivaras Abromavičius teigė norįs prisidėti prie reformų, tačiau į Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionių demokratų partiją (TS-LKD), kurią parėmė rinkimuose, stoti neketina.
"Ukrainoje prisijungiau prie naujos vakarietiškos komandos, kuri drąsiai ėmėsi šalies reformų, nuveikėme daug reikšmingų darbų.Dabar matau naujų galimybių Lietuvoje, kur Gabrielius Landsbergis buria naują vakarietiškos patirties komandą, kuri nuoširdžiai nori įgyvendinti reikalingus pokyčius Lietuvoje. Todėl sutikau prisijungti prie šios komandos ir pasidalinti ta patirtimi, kuri bus naudinga šaliai. Konkrečių postų nesivaikau, mane motyvuoja noras prisidėti prie reformų. Todėl esu pasiruošęs dirbti toje srityje ir tose pozicijose, kuriose tokių pokyčių labiausiai reikės", - Eltai teigė A. Abromavičius.
Stoti į TS-LKD partiją A. Abromavičius neplanuoja.
"Esu nepriklausomas profesionalas ir mane labiausiai motyvuoja galimybė prisidėti prie svarbių ir reikalingų reformų. Rinkimuose dalyvauti ir pasukti į grynąją politiką neplanuoju, nes manau, kad galiu daugiau padaryti išlaikęs savo nepriklausomumą", - teigė A. Abromavičius.
A. Abromavičius Ukrainos ekonominės plėtros ir prekybos ministru buvo paskirtas 2014 m. gruodį, o apie atsistatydinimą pranešė šių metų vasarį. Tuomet A. Abromavičius teigė, kad jo pastangos reformuoti šalies ūkį susiduria su biurokratijos pasipriešinimu, o svarbiausia atsistatydinimo priežastimi įvardijo konfliktą su "Petro Porošenkos bloko" frakcijos pirmininko pavaduotoju Igoriu Kononenka.
Kroatija ketina prisidėti prie NATO bataliono Lietuvoje
Lietuvoje viešėjusi Kroatijos Prezidentė Kolinda Grabar-Kitarovič sakė, kad Zagrebas ketina prisidėti prie Vokietijos formuojamo daugianacionalinio NATO bataliono Lietuvoje.
Pasak Kroatijos vadovės, dislokavimo detalės bus suderintos vėliau, po rugsėjį šalyje vyksiančių pirmalaikių rinkimų.
"Po to, kai bus suformuotas naujas Kroatijos parlamentas, jis nuspręs, kiek ir kokių pajėgų, karių atvyktų", - bendros spaudos konferencijos metu su Prezidente D. Grybauskaite teigė K. Grabar-Kitarovič.
D. Grybauskaitės teigimu, Kroatijos politinis apsisprendimas prisidėti prie NATO batalionų formavimo Baltijos šalyse "maloniai nustebino".
"Galutiniai sprendimai, kada, kas ir kur, bus priimami tariantis su vadovaujančiomis pajėgomis, tai yra su Vokietija. Todėl dabar nei detalių, nei laiko nereikėtų diskutuoti", - sakė Lietuvos vadovė.
Sprendimas dėl keturių daugianacionalinių batalionų dislokavimo Baltijos valstybėje, taip pat Lenkijoje, buvo priimtas liepos pradžioje, Varšuvos viršūnių susitikime. Pajėgų formavimui Lietuvoje vadovaus Vokietija, Latvijoje - Kanada, Estijoje - Jungtinė Karalystė, Lenkijoje - JAV.
Be Vokietijos, Lietuvos batalione planuoja dalyvauti trijų Beniliukso šalių, Norvegijos ir Prancūzijos kariai iš bendros prancūzų-vokiečių brigados.
Kiekviena šalis planuoja prisidėti po 150-200 karių, Vokietijos kontingentas turėtų būti didesnis.
Respublikonų suvažiavime senatorius T. Kruzas demonstratyviai atsisakė remti D. Trampą
Pirminius respublikonų kandidato rinkimus pralaimėjęs senatorius Tedas Kruzas (Ted Cruz) Klivlende vykstančiame partijos suvažiavime demonstratyviai atsisakė paremti respublikonų kandidatą Donaldą Trampą (Donald Trump), praneša agentūra AFP.
Vietoj to jis ragino respublikonus prezidento rinkimuose vadovautis sąžine. Savo kalboje trečiadienio vakarą T. Kruzas delegatams pareiškė, kad jie turėtų balsuoti už kandidatą, kuriuo pasitiki, kad jis gins jų laisves ir gerbs konstituciją. Kalbos pabaigoje senatorius buvo garsiai nušvilptas daugelio delegatų.
Įtampą dar padidino tai, kad D. Trampas būtent T. Kruzui baigiant kalbėti įžengė į salę ir pasveikino savo šalininkus. Ultrakonservatyvus senatorius ir milijardierius rinkimų kovoje negailėjo vienas kitam aštrių žodžių ir asmeninių įžeidinėjimų, o D. Trampas net pasišaipė iš T. Kruzo žmonos.
Per mėnesį pramonės produkcija sumažėjo 1 proc.
2016 m. birželio mėn. visa pramonės produkcija sudarė 1,5 mlrd. EUR to meto kainomis ir, palyginti su gegužės mėn., pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sumažėjo 1 proc. palyginamosiomis kainomis, tiek pat sumažėjo, nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos, praneša Lietuvos statistikos departamentas.
Mokiniai mokysis mąstyti kaip verslininkai
Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė pasirašė įsakymą, kuriuo patvirtinta novatoriško verslumo ugdymo samprata. Šią sistemą ar pasirinktus jos elementus taikančiose mokyklose besimokysiantys mokiniai galės išmokti mąstyti kaip verslininkai, įgis gebėjimą aktyviai ir drąsiai veikti, – gebės sukurti, surasti ir kūrybiškai rinkoje realizuoti patrauklias idėjas. Novatoriško verslumo ugdymo programos temos ir kūrybinės užduotys sudarys iki 20 proc. visos ugdymo turinio dalies.
„Lietuvos mokiniai yra talentingi įvairiose sferose, todėl svarbu jiems pasiūlyti kuo įvairesnes ugdymosi galimybes, sudaryti sąlygas dar mokyklos suole atrasti tai, kas jiems būtų įdomu. Vienas iš būdų tai pasiekti yra naujų mokymosi metodų ir šiuolaikinių mokymosi priemonių taikymas, įvairių – gamtamokslinių, inžinerinių, meninių, sportinių, verslumo ir kitų – ugdymosi krypčių siūlymas. Tvirtindama šią sistemą, tikiuosi, kad prie Lietuvą pasaulyje garsinančių sportininkų, menininkų ir mokslininkų prisijungs vis daugiau inovatyvių verslininkų, o mūsų šalyje išaugs išsamų suvokimą apie verslumą ir verslo principus turinčių jaunuolių skaičius,“ – sako švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.
Novatoriško verslumo ugdymo sampratos esmė – naujausių skaitmeninių technologijų naudojimas mokymuisi ir mokinių gebėjimų patiems kurti skaitmeninius išteklius skatinimas. Iniciatyvūs ir kūrybiški verslininkai būtų ugdomi naudojant projektinį mokymosi metodą, t.y. mokantis spręsti socialines, kultūrines ir ekonomines problemas įgyvendinant projektus, praktinio mokymosi medžiagą naudojant dažniau nei vadovėlius, taip pat skatinant glaudžius mokinių ryšius su verslo atstovais, kurie mokantis verslumo padėtų kaip ekspertai, rėmėjai ar mentoriai.
Novatoriško verslumo ugdymo turinys papildys pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo turinį.
Gedimino kalno tvarkymui sutarta perskirstyti Nacionalinio muziejaus lėšas
Slenkančio Gedimino kalno Vilniuje tvarkymui šiemet bus naudojamos Nacionalinio muziejaus lėšos, kurias buvo planuojama skirti kitiems darbams.
„Konkrečiai reikia nuo 200 tūkst. iki 300 tūkst. eurų. Muziejuje rezervo nėra, čia Valstybės investicijų programos lėšos, skirtos muziejaus tvarkybai, ir mes nusprendėme, kad operatyviau šiemet bus jas panaudoti kalno tvarkymui, nes visi kiti būdai, ką aš minėjau – ekstremalios situacijos skelbimas dėl grėsmės turtui – yra gana ilgi būdai. Tai tam, kad pradėtume darbus greičiau, čia užteks kultūros ministro įsakymo dėl lėšų perskirstymo, grįžęs iš atostogų jį pasirašysiu“, – sakė kultūros ministras Šarūnas Birutis po susikimo su Nacionalinio muziejaus direktore Birute Kulnyte.
Ministras po atostogų į darbą grįš rugpjūčio 1-ąją.
Jo teigimu, muziejaus vadovę sprendimas dėl lėšų perskirtymo tenkina.
„Kartu su muziejumi ir sugalvojome tokį sprendimą“, – sakė ministras. Specialistų teigimu, nuošliaužas lemia žmogaus veikla: greta vykusios didelės statybos, įskaitant ir antrojo pasaulinio karo metais vokiečių kastus tunelius, nepabaigti kalno tvarkymo darbai. Tuomet šlaito dangos slinkimui pristabdyti deformuoti paviršiai sutvirtinti mediniais kuolais, šiuo metu dalis šlaito uždengta specialia plėvele, saugančia nuo aplinkos poveikio.
Dėl Gedimino kalvos, kuri yra beveik 40 metrų aukščio, sudėtingos geologinės struktūros ir stačių šlaitų praeityje būta ir katastrofiškų grunto nuošliaužų. Viena iš jų, istorinių šaltinių liudijimu, – Gedimino kalno nuošliauža 1396 metais – nuslinko nuo kalno vakarinio šlaito, sugriovė Vilniaus vaivados Montvydo rūmus ir nusinešė net 15 žmonių gyvybes. Šiam šlaitui sutvirtinti XVI amžiuje buvo įrengta atraminė siena.
Turkijoje 3 mėnesiams įvesta nepaprastoji padėtis
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas po nepavykusio perversmo šalyje trečiadienio vakarą paskelbė įvedąs trijų mėnesių nepaprastąją padėtį. Šio pranešimo laukta po visą dieną trukusių R. T. Erdogano pasitarimų su vyriausybe ir Nacionalinio saugumo taryba.
Ankaroje R. T. Erdoganas sakė, kad po nepavykusio pučo dar yra ženklų, kad neramumai gali pasikartoti. Perversmininkai, anot jo, gali dar turėti planų.
Iš viso pagal kaltinimą mėginus įvykdyti perversmą Turkijoje jau sulaikyti 9332 žmonės. Tarp jų – du prezidento R. T. Erdogano patarėjai, 492 Religijos reikalų valdybos darbuotojai, 100 policininkų, 6038 kariškiai, 755 teisėjai ir prokurorai, daugiau kaip 250 ministro pirmininko kanceliarijos darbuotojų, 650 civilių.
Be to, „Hurriyet“ duomenimis, 28 tūkstančiai 321 žmogus atleistas iš tokių struktūrų kaip vyriausybės aparatas, VRM, Aukščiausioji švietimo taryba, Švietimo ministerija, Nacionalinė žvalgybos organizacija, Vyriausioji religijos reikalų valdyba, Šeimos ir socialinės politikos ministerija, Finansų ministerija ir Energetikos rinkų kontrolės departamentas.
Vokietija ir Didžioji Britanija nori plėtoti santykius, nepaisydamos "Brexit"
Vokietija ir Didžioji Britanija nori plėtoti santykius, taip pat ir ekonominius, nepaisydamos "Brexit". Tai trečiadienį Berlyne pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel), kuri susitiko su Jungtinės Karalystės premjere Teresa Mei (Theresa May), praneša TASS.
"Nepriklausomai nuo pasitraukimo iš Europos Sąjungos proceso, mes norime tęsti ir kiek įmanoma plėtoti mūsų dvišalius ekonominius santykius", - sakė Vokietijos ministrų kabineto vadovė.
Anot jos, Londoną ir Berlyną jungia "panašūs įsitikinimai", abi šalys "brangina bendras vertybes", šiame kontekste labai svarbu toliau bendradarbiauti Sirijos ir Ukrainos, pabėgėlių ir kovos su terorizmu klausimais.
A.Merkel dar kartą priminė, kad neves konkrečių derybų dėl būsimų Didžiosios Britanijos ir ES santykių tol, kol Londonas nepateiks Briuseliui oficialaus dokumento dėl išstojimo iš Bendrijos pagal Europos teisės normas.
ES Tarybai vietoj Didžiosios Britanijos pirmininkaus Estija
Europos Sąjungos šalių nuolatiniai atstovai trečiadienį nusprendė, kad 2017 metų antroje pusėje Estija pirmininkaus ES Tarybai vietoj Didžiosios Britanijos, kuri atsisakė pirmininkauti dėl "Brexit".
Tai naujienų agentūrai "RIA Novosti" pranešė oficialus Europos Vadovų Tarybos pirmininko Donaldo Tuskos (Donald Tusk) atstovas Prebenas Amanas (Preben Aamann).
"Nuolatinių atstovų komiteto (COREPER) posėdyje nuspręsta, jog Estijos pirmininkavimas prasidės šešiais mėnesiais anksčiau, kad ji galėtų užimti Jungtinės Karalystės vietą. Kitų šalių pirmininkavimas jau nustatyta tvarka taip pat prasidės šešiais mėnesiais anksčiau", - sakė P. Amanas.
Šiuo metu ES Taryboje pirmininkauja Slovakija, kurią nuo 2017 metų sausio 1 d. pakeis Malta. Po jos ES Tarybos pirmininke turėjo tapti Didžioji Britanija, bet trečiadienį buvo pranešta, kad ji atsisako pirmininkauti.
Vilniuje bus diegiama inovatyvi nuotekų tvarkymo infrastruktūra
Sostinės taryba nusprendė atnaujinti ir modernizuoti Vilniaus miesto paviršinių nuotekų sistemą - patvirtino paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros ir veiklos planą iki 2020 metų. Per artimiausius ketverius metus iš Europos Sąjungos ir miesto savivaldybės lėšų labiausiai užtvindomose ir transporto eismą stabdančiose vietose bus rekonstruota arba naujai įrengta moderni paviršinių nuotekų infrastruktūra.
„Rekonstravus ir atnaujinus paviršinių nuotekų infrastruktūrą, Vilniuje įdiegtos naujos nuotekų tvarkymo technologijos bus vienos inovatyviausių Baltijos šalyse. Pagerės teikiamų paslaugų kokybė, o ypač - Šiaurinės miesto dalies gyvenamųjų rajonų paviršinių nuotekų tinklų eksploatavimo sąlygos: sumažės aplinkos tarša ir nuotekos liūčių metu tvindomose miesto gatvėse bus surenkamos daug greičiau", - sakė Vilniaus mero pavaduotojas Linas Kvedaravičius, kuruojantis miesto ūkio klausimus.
VRK: konservatoriai surinko pakankamai parašų prieš Astravo atominę elektrinę
Konservatoriams pavyko surinkti pakankamai piliečių parašų, kad Seimui būtų galima pateikti siūlymą boikotuoti elektrą iš Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės, konstatavo parašus patikrinusi Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).
Anot VRK pirmininko pavaduotojos Lauros Matjošaitytės, konservatorių iniciatyvinė grupė pateikė 64 751 piliečio parašą, 63 040 iš jų buvo užregistruoti komisijos išdalytuose parašų rinkimų lapuose, o 1 711 piliečių pasirašė elektroniniu būdu. Bendras reikalavimų neatitikusių parašų skaičius neviršijo 5 proc. visų surinktų parašų.
Savo sprendimą VRK patvirtins ketvirtadienį vyksiančiame posėdyje.
Parašus rinkę konservatoriai siūlo priimti Elektros energetikos sistemos bei elektros energijos rinkos apsaugos įstatymą, kuris Lietuvoje draustų pirkti Astrave gaminamą elektros energiją ir neleistų naudotis šalies energetiniais tinklais baltarusiškos elektros eksportui į Vakarų valstybes. Daugiau kaip 50 tūkst. piliečių palaikymo sulaukusią teisės akto iniciatyvą Seimas privalo svarstyti.
Minsko pareigūnų teigimu, pirmasis Astravo elektrinės reaktorius bus paleistas 2018 m., o daugiau kaip 60 proc. čia pagamintos elektros energijos bus eksportuojama. Lietuva yra išsakiusi nuogąstavimų dėl statomo objekto saugumo. Vilnius taip pat pabrėžia, kad elektrinė statoma netinkamai parinkus statybų aikštelę ir neatlikus tarptautinius standartus atitinkančio poveikio aplinkai vertinimo.
Astravo AE statoma už maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Numatyta, kad reaktoriai bus aušinami Neries upės vandeniu.
Ambasadoriumi Baltarusijoje bus A. Pulokas
Vyriausybė posėdyje trečiadienį pritarė, kad ambasadoriumi Baltarusijoje būtų skiriamas Andrius Pulokas.
Skyrimą dar turės pasirašyti Prezidentė Dalia Grybauskaitė. A. Pulokas naujas pareigas pradės eiti nuo rugpjūčio 8 d. ir pakeis kadenciją baigusį Atgal
.jpg)
