VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

12.27.2020-ieji paskelbti Vaikų emocinės gerovės metais

Seimas pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) iniciatyvai 2020-uosius metus paskelbti Vaikų emocinės gerovės metais. Taip siekiama ne tik atkreipti visuomenės dėmesį į vaikų emocinės gerovės svarbą, bet ir sudaryti kuo palankesnes sąlygas jos kūrimui Lietuvoje, numatant ir įgyvendinant konkrečias priemones.

Tuo tikslu artimiausiu metu numatomame parengti vaikų emocinės gerovės stiprinimo veiksmų plane bus iškelti konkretūs uždaviniai ir priemonės jiems įgyvendinti. Bendradarbiaujant sveikatos, švietimo, socialinių paslaugų ir kitiems sektoriams, bus siekiama įgyvendinti sisteminius pokyčius.

Tad kitąmet planuojama dėmesį skirti socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymui, psichologinės pagalbos prieinamumo mokyklose didinimui, saugumo internete stiprinimui, tėvystės įgūdžių ugdymui. Taip pat – psichologinių problemų, krizių ir psichikos sutrikimų ankstyvajam atpažinimui, diagnostikai ir pagalbai bendrojo ir neformalaus ugdymo įstaigose bei pagalbos formų, užimtumo ir neformalaus ugdymo plėtrai vaikams su elgesio iššūkiais.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 10–20 proc. pasaulio vaikų ir paauglių patiria psichikos sveikatos sutrikimus, o pusė visų psichikos sveikatos sutrikimų prasideda iki 14 m. 2017-2018 m. duomenimis, Lietuvoje 13 proc. mokyklinio amžiaus vaikų ir paauglių turėjo emocinių ir elgesio sutrikimų.

Lietuvos mokinių Sveikatos ir gyvensenos (HBSC) 2018 metų tyrimas parodė, kad Lietuvoje kas ketvirtas vis dar patiria patyčias, o kas trečias vaikas patiria žemą emocinę gerovę. 2017 m. atliktas lyginamasis tyrimas apie vaikų gerovę Baltijos šalyse (Lietuva, Latvija, Estija) parodė, jog Lietuvoje vaikai dažniau nei jų bendraamžiai Latvijoje ir Estijoje jaučiasi vieniši, pykti, liūdni ir prislėgti. Kas penktas vaikas susiduria su neigiamais reiškiniais bendraujant su tėvais arba prastai sutaria su bendraamžiais, o kas ketvirtas neturi draugų ar pažįstamų su kuriais galėtų leisti laisvalaikį.

PSO duomenys atskleidžia, jog vaikai, siekdami užmaskuoti vienišumo, pykčio ir liūdesio emocijas, vis anksčiau pradeda vartoti psichiką veikiančias medžiagas, kurios susijusios su paauglių savižudybėmis. 2017 m. kas trečio Lietuvoje mirusio 15-19 m. žmogaus mirties priežastis buvo savižudybė. Nors 8 iš 10-ies vaikų prieš mėgindami žudytis apie tai užsimena, tačiau suaugusieji nemoka identifikuoti šių ženklų.

Atgal