VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

10.25.Seimo Pirmininko prof. Viktoro Pranckiečio kalba Europos valstybių parlamentų pirmininkų konferencijoje 2019 m. spalio 24 d. pranešimas žiniasklaidai

Gerbiamieji, ponia Generaline Sekretore, parlamentų pirmininkai, garbūs svečiai,

Europa yra stipri, kai ji yra vieninga. Aš tikiu, kad vienybei reikalingas bendrystės suvokimas – bendras identitetas. O jis gali būti kuriamas įtraukiant individus, kurie yra ne objektai, bet paties kuriamo proceso dalyviai. 

Šiandien čia, Strasbūre, mes esame šio proceso dalyviai, liudijantys, kad demokratijos ir žmogaus teisių vertybės yra Europos tapatybės vienas iš svarbiausių elementų. Susirinkome čia kurti bendrus Europos namus.

Bendri Europos namai – gerokai nuvalkiota, bet daugeliui vis dar patraukli frazė. Tik ar tai realybė, svajonė, mitas ar anekdotas? Įtikinamiau būtų, bent man – namai bendroje Europoje.

Mano šalis – Lietuva – minėjo savo valstybingumo šimtmetį. O netrukus minės trisdešimtąsias nepriklausomybės atkūrimo metines. Tai buvo Lietuvos sugrįžimas į Europą. Ką mes per tas tris dešimtis metų pastatėme?

Galime pasidžiaugti pasiekimais – pradedant laisvais rinkimais, saviraiškos ir spaudos laisvės, susirinkimų laisvės, lyčių lygybės ir mažumų apsaugos srityse.

Šiandien nė vienoje Europos Tarybos (ET) šalyje narėje nėra taikoma mirties bausmė. Lietuvoje jos nėra jau daugiau nei 20 metų. Tarp ET vykdytų kampanijų – kampanija už vaikų apsaugą, kampanija prieš neapykantos kalbą internete, kampanija už Europos gausiausią mažumą – romus. Europos Taryba padeda šalims narėms kovoje su korupcija ir terorizmu ir teisinių reformų vykdyme.

Tačiau turime nebijodami pripažinti ir tai, kad buvo ir yra momentų, kai nebuvome tokie sėkmingi, ir pasvarstyti, ką dar galime nuveikti.

70 metų ši organizacija kūrė darną – bendromis vertybėmis ir tikslais pagrįstą filosofiją. Ši darna pradeda irti iš vidaus. Ir tai yra didžiausias mūsų visų, esančių Europos Taryboje, iššūkis ateičiai.

Vienas iš išeičių – renovuoti mūsų bendrus namus. Bet tai tiktų tik tiems, kurie tiki, kad Europa gali būti vientisa ir laisva. Apie tokią kalbančių yra, bet tikinčių vos keli. Kitas būdas – pastatyti naujus bendrus namus. Bet tam reikia didelės valios ir lėšų. Trečiasis būdas lengviausias, bet ir beviltiškiausias. Nei perstatyti, nei renovuoti. Tiesiog legalizuoti, kas jau pastatyta – įvykdytas aneksijas, nesaugias jėgaines, žmogaus teisių pažeidimus. Ar tik ne šiuo paskutiniu keliu suka Europos Taryba?

Mes pozityviai vertiname, kad Rusijos piliečių teisės ir toliau galės būti užtikrinamos remiantis Europos Žmogaus teisių konvencija. Tačiau tuo pat metu mes matome Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos sprendimo dėl Rusijos besąlyginio grįžimo (į ETPA) negatyvias pasekmes. Priežastys, dėl kurių ji buvo pašalinta, nėra panaikintos.

Rusijos valdžios atstovai traktuoja minėtą sprendimą, kaip pirmąjį žingsnį link Krymo pripažinimo Rusijos dalimi ir sankcijų panaikinimo Rusijai.

Lietuvos delegacija Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje kartu su kitų šalių parlamentarais užėmė tvirtą poziciją ginant Europos Tarybos vertybes ir principus bei yra pasirengusi pasitelkti visus Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje esamus instrumentus siekiant Rusijos atsakomybės už tarptautinės teisės pažeidimus.

Pasidalinusi Europos Tarybos šalių narių pozicija Rusijos grąžinimo į ETPA klausimu parodė, kad ši organizacija nėra vieninga. Taip pat parodė, kad žmogaus teisės ir demokratija negali būti traktuojama atskirai nuo saugumo klausimų.

Todėl Europos Tarybai minint savo sukūrimo 70-metį, mūsų valstybės turi dėti pastangas, kad ši organizacija būtų aktuali Europos gyventojams.

Tai pasiekti galima, tik jeigu nebus kuriamos išimtys arba specialūs standartai kai kurioms Europos Tarybos narėms dėl Europos Tarybos principų nesilaikymo.

Šiandien mums ne tik reikia stipraus bendro reagavimo mechanizmo, bet ir aiškaus jo panaudojimo. Būtina nedelsiant taikyti sankcijas šalims, kurios pažeidžia Europos Tarybos principus, kitų šalių suverenumą, žmonių teises ir demokratines vertybes.

Baltijos šalių ir jai prijaučiančių šalių, vadinamosios naujai įsteigtos Baltic+ grupės, nuostatos dėl Ukrainos ir Sakartvelo suverenumo ir teritorinio vientisumo išlieka vieningos. Tikimės, kad visos ET šalys išliks principingos reikalaudamos Rusijos atsakomybės dėl vykdomų žmogaus teisių pažeidimų neteisėtai aneksuotame Kryme ir Sakartvelo teritorijose. Esame įsitikinę, kad griežta reakcija ir vertinimas turi išlikti svarbia mūsų dabartinių santykių su Rusija sudedamąja dalimi. 

Dar kartą noriu visus pasveikti su gražiu mūsų visų organizacijos veiksmingumu. Prisimindami priežastis ir tikslus, kodėl ji buvo sukurta, įveiklinkime jos stiprybes, remkimės pasiekimais, nebijokime pripažinti ir taisyti klaidas. Kurkime ar tobulinkime mūsų bendrų europietiškų namų modelį, rinkimės sudėtingą, bet visiems priimtiną kelią.

Europa stipri, kai ji yra vieninga. Ačiū.

 

Atgal