VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

05.07. GEGUŽĖS 7-OJI - SPAUDOS ATGAVIMO, KALBOS IR KNYGOS DIENA!

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena minima kasmet, gegužės 7 d. Per 40 spaudos draudimo metų paaiškėjo, kad lietuviškoji spauda augo, nepaisant jokių persekiojimų ir taikomų bausmių. Veltui nuėjo rusų pastangos įpiršti valdžios leidžiamas knygas, spausdintas rusiškomis raidėmis.

Slaptųjų knygų skaičius nepaprastai sparčiai augo. Nuo lietuvių raštijos pradžios iki 1864 m., t. y. per 300 metų, lietuviškų knygų iš viso buvo išspausdinta vos 750.

Nuo draudimo pradžios iki 1883 m., t. y. iki „Aušros“ gimimo, buvo išspausdinta 484 knygos, o nuo 1883 m. iki 1903 m., neskaitant laikraščių, buvo išspausdintos 1 372 knygos.

Nuolatinis lietuviškų knygų ir laikraščių leidybos ir platinimo augimas valdžiai kėlė nemažai rūpesčių. Žandarai savo darbą atliko itin uoliai: 1891–1893 m. vien tik sieną saugoję žandarai konfiskavo 37 718 lietuviškų knygų ir laikraščių, o 1900–1902 m. – 56 182.

Nepaisant didelio konfiskuojamų spaudinių skaičiaus, jų vis nepaliaujamai daugėjo. Milžinišką darbą atliko unikalios „profesijos“ žmonės, savotiški spaudinių platintojai – knygnešiai. Už slaptą knygų laikymą ir platinimą nukentėjo maždaug 1 000 žmonių.

Nors už knygų platinimą buvo baudžiama kalėjimu ar tremtimi į Sibirą, valdžios atstovai turėjo pripažinti nesugebą kovoti su spaudinių sklidimu.

1904 m. gegužės 7-ąją caras paskelbė lietuviško žodžio laisvę. Kova dėl spaudos išjudino sąmoningųjų lietuvių dalį, laimėjimas sustiprino pasitikėjimą savimi, tačiau draudimo padaryta žala buvo milžiniška.

Atgal