VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

04.11. Naujausios žinios

Seimas priėmė Vaiko teisių apsaugos įstatymo pataisas

71-am Seimo nariui dalyvavus balsavime ir vienbalsiai pritarus, Seimas ketvirtadienį priėmė daug diskusijų sukėlusias Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas.

Įstatyme atsisakoma grėsmės lygių ir pereinama prie šeimos ir vaiko poreikių vertinimo - atsiras pagalbos šeimai poreikis ir vaiko apsaugos poreikis. Pirmuoju atveju šeimai bus teikiama pagalba, antruoju bus stengiamasi laipsniškai užtikrinti vaiko saugumą pirmiausia išnaudojant giminaičių pagalbą.

Net ir nustačius vaiko apsaugos poreikį pirmiausia bus taikoma laikinoji priežiūra, kurios metu vaiko saugumas bus užtikrinamas padedant giminaičiams, artimiems asmenims ar perkėlus vaiką su tėvais ar vienu iš nesmurtaujančių tėvų į krizių centrą.

Vadinasi, į teismą dėl tėvų teisių apribojimo bus kreipiamasi tik tuomet, kai bus išnaudotos visos kitos priemonės, bet tėvai nerodys jokių pastangų keistis ar keisti savo elgesį.

„Šiuo įstatymu mes aiškiai įtvirtiname esminį principą - vaiko prigimtinę teisę augti biologinėje šeimoje ir išsaugoti giminystės ryšius. Kiekviena šeima nusipelno turėti galimybę keistis ir keisti savo elgesį, mes turite tam suteikti visą įmanomą pagalbą. Tačiau kartu noriu aiškiai pabrėžti, kad smurtas prieš vaiką ir fizinės bausmės kaip auklėjimo priemonė išlieka negalimi, nes smūgiai, žeminimas ar nepriežiūra, patiriama iš mylimiausių žmonių, žaloja ne tik vaiko kūną, bet ir dvasią“, - teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Pagrindinės Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo naujovės:

Apsunkintas vaiko paėmimas iš tėvų. Vaiko paėmimas iš tėvų įmanomas tik tuomet, jeigu nustačius vaiko apsaugos poreikį ir pritaikius laikinąją priežiūrą bei suteikus pagalbą situacija nesikeičia arba blogėja, o tėvai nenori keisti savo elgesio. Įstatyme sakoma, kad to gali būti imamasi, kai norima apsaugoti vaiką nuo realaus pavojaus fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai, gyvybei, siekiama išvengti reikšmingos žalos atsiradimo vaiko sveikatai ir kai neįmanoma apsaugoti vaiko kitais būdais.

Sugriežtinti reikalavimai vaiko teisių apsaugos specialistams. Naujosiomis pataisomis šalia įprastų ribojimų darbui su vaikais papildomai numatomi griežtesni reikalavimai vaiko teisių apsaugos specialistams. Pavyzdžiui, šalia draudimo dirbti su vaikais padariusiems sunkius ar labai sunkius nusikaltimus prieš vaiką, pridedama, kad vaiko teisių specialistais negali dirbti teisti už kitus apysunkius ar nesunkius nusikaltimus, jei teistumas nėra išnykęs ar panaikintas. Šioje srityje negalės dirbti ir žmonės, kuriems buvo ar yra apribotos tėvų teisės, arba jeigu jie dėl savo kaltės prarado galimybę globoti vaiką. Tokio darbo durys užvertos ir žmonėms, piktnaudžiaujantiems alkoholiu, psichotropinėmis medžiagomis arba neatitinkantiems nepriekaištingos reputacijos reikalavimo.

Sušvelnintas vaiko iki 6 metų palikimas be priežiūros. Naujomis pataisomis, panašiai kaip ir anksčiau, numatoma, kad vaiko tėvai turi pasirūpinti, jog vaikas iki 6 metų ar vaikas su negalia, atsižvelgus į jo specialiuosius poreikius ir brandą, be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių nei 14 metų žmonių priežiūros. Tačiau palikimu be priežiūros nelaikomas trumpalaikis (iki 15 min. trukmės) vaiko iki 6 metų palikimas saugioje aplinkoje su 7-13 metų amžiaus asmenimis, kurie pagal savo brandą yra pajėgūs juo pasirūpinti.

Pereinama prie šeimos ir vaiko poreikių vertinimo. Įstatyme nebelieka grėsmės lygių ir pereinama prie vaiko ir šeimos poreikių vertinimo. Jeigu šeimai ar vaikui nustatomas pagalbos poreikis, savivaldybė teikia pagalbą - tai gali būti psichologo konsultacijos, pozityvios tėvystės kursai ar bet kuri kita pagalba. Jeigu vaikui nustatomas apsaugos poreikis, pirmiausia taikomas naujas laikinosios priežiūros institutas, kuris reiškia, kad vaikas iš tėvų nėra paimamas, bet saugumas užtikrinamas padedant giminaičiams, artimiems asmenims ar perkeliant vaiką su tėvais, vienu iš tėvų į krizių centrą. Laikinoji priežiūra gali trukti iki 30 dienų, o jei reikia - pratęsta dar iki 30 dienų.

Išmokos fiziniams asmenims, kurie padės užtikrinti vaiko saugumą. Jeigu vaikui nustatomas apsaugos poreikis ir sutariama laikinąją priežiūrą skirti giminaičiams ar kitiems artimiems asmenims, tuomet už kiekvieną vaiką jiems bus mokama laikinosios priežiūros išmoka. Išmoka už prižiūrimą vaiką gali siekti 228 eurus per mėnesį: ji mokama nuo ketvirtos dienos, bet jos dydis priklausys nuo dienų skaičiaus, kai prižiūrimas vaikas. Išmoka išmokama pasibaigus vaiko laikinai priežiūrai per 3 darbo dienas nuo prašymo pateikimo savivaldybės administracijai.

Nustatoma atsakomybė už žinomai melagingus pranešimus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai. Iki šiol galiojo bendro pobūdžio atsakomybė už melagingus pranešimus apie nusikaltimą, o šiuo atveju išskiriami pranešimai vaiko teisių apsaugos specialistams. Bet atkreiptinas dėmesys, kad žinomai melagingas pranešimas nėra nepasitvirtinęs pranešimas. Tai reiškia, kad melagingas pranešimas turi būti įrodytas.

Apsunkinus vaiko paėmimą iš tėvų kartu nustatoma teisė tėvams pasinaudoti nemokama advokato pagalba teisme, jeigu laikinoji priežiūra nedavė vaisių ir nutariama kreiptis į teismą dėl vaiko paėmimo iš tėvų. Tėvai taip pat bus informuojami apie vaiko teisių apsaugos institucijų vykdomą duomenų rinkimą, išskyrus tuos atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams arba yra neįmanoma dėl kitų objektyvių priežasčių. Be to, tėvams netaikomas konfidencialumo reikalavimas atvejo vadybos posėdžiuose, kuriuose savivaldybės, policijos atstovai ir vaiko teisių apsaugos specialistai sprendžia apie šeimos pažangą ir teikiamą pagalbą šeimai.

Baltijos jūroje prieš Klaipėdos uosto vartus sunaikintas sprogmuo

„Jūros kelias į Lietuvą tiek sąjungininkams, tiek ir kiekvienam iš mūsų tapo dar saugesnis” , – sakė Karinių jūrų pajėgų vadas flotilės admirolas Arūnas Mockus po to, kai vėlų balandžio 10 d. vakarą, istorinių minų paieškos ir nukenksminimo operacijos Baltijos jūroje DEUSQUADEX19-1/BALTEX metu, į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą vedančiame pagrindiniame laivybos kelyje Vokietijos karo laivo įgula sunaikino surastą sprogmenį.

Sprogmuo buvo aptiktas 36 metrų gylyje 7,5 jūrmylių (10 km) į vakarus nuo Klaipėdos uosto vartų.

Vokietijos karo laivai – KJP nuotr.

Jį surado Vokietijos karo laivo FGS Bad Rappenau įgula, atlikdama laivybos kelių povandeninės dalies žvalgybą. Radinį sunaikinti ėmėsi kitas operacijoje dalyvaujantis Vokietijos karo laivas  FGS Weilheim.

Vokietijos karinio jūrų laivyno vadovaujama istorinių minų paieškos ir nukenksminimo operacija DEUSQUADEX 19-1/BALTEX Lietuvos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje balandžio 8-10 d. vyko pirmą kartą. Prieš laivams atvykstant į Lietuvą tokia operacija vyko Latvijos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje.

Tradiciškai Lietuvoje kas treji metai jūroje vyksta ir NATO vadovaujama tarptautinė istorinių minų paieškos ir nukenksminimo operacija „Open Spirit“ (liet. „Atvira dvasia“), kurioje dalyvauja NATO šalių ir partnerių kariniai laivų. Šiemet išminavimo operacija „Open Spirit 2019“ vyks gegužės mėnesį Lietuvoje. Paskutinės tarptautinės išminavimo operacijos „Open Spirit 2016", vykusios Lietuvos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje metu buvo išžvalgytas 54 kvadratinių jūrmylių plotas, surasta 15 jūrinių minų, 3 torpedos ir 3 nuskendusių laivų liekanos.

D. Grybauskaitė: R. Motuzas tampa pažeidžiamas ir meta šešėlį diplomatinei tarnybai

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Lietuvos ambasadorius Rusijoje Remigijus Motuzas tampa pažeidžiamas ir meta šešėlį diplomatinei tarnybai. 

Prezidentė šią poziciją deklaravo po to, kai R. Motuzas trečiadienį kaip specialusis liudytojas buvo apklaustas korupcijos byloje dėl vizos išdavimo.

„Byloje dėl neskaidraus vizų išdavimo specialiuoju liudytoju apklaustas Lietuvos ambasadorius Rusijoje Remigijus Motuzas tampa pažeidžiamas ir meta šešėlį diplomatinei tarnybai“, - ketvirtadienį D. Grybauskaitės poziciją atsiuntė Prezidentės spaudos tarnyba.

Šiuolaikinė Lietuvos teismo ekspertizės centro įranga peržengia paslapčių ribas

Lietuvos teismo ekspertizės centro (LTEC) specialistai, atlikdami ekspertinius tyrimus, dabar gali „pamatyti“ milijonines cheminių elementų dalis įvairiose medžiagose. LTEC už trečdalį milijono eurų įsigijo vieną moderniausių pasaulio rinkoje rentgeno prietaisų, kuris labai detaliai nustato stiklo, plastiko, rašalo, dažų, metalo, vaistų ir kitų medžiagų sudėtį. Tokios tikslios ekspertizės padės teisėsaugos institucijų pareigūnams, prokurorams, teisėjams atskleisti ir išnagrinėti painiausias vagysčių, eismo įvykių, smurtinių nusikaltimų ir kitas bylas. 

„Dabar Lietuvoje turime vieną moderniausių pasaulyje teisminės ekspertizės padalinių, – sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius. – Tarptautiniu lygiu pripažintos kvalifikacijos specialistai, jų naudojamos šiuolaikinės technologijos, įranga neleis palikti paslapčių tiriant bet kokio pobūdžio nusikaltimus.“

Praėjusiais metais LTEC buvo skirta daugiau kaip vienas milijonas eurų įrangai įsigyti. Centro naudojama šiuolaikinė ekspertizių technika yra daug ekonomiškesnė, greitesnė, todėl sutrumpėja ekspertizių terminai ir mažėja jų sąnaudos, didėja ekspertinių tyrimų galimybės, išvados būna tikslesnės.  

LTEC atlieka 36 rūšių ekspertizes, kurias užsako teismai, prokuratūros, policija, muitinės tarnybos, saugumo ir specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybės kontrolė. Tyrimus taip pat gali užsakyti privatūs asmenys, užsienio teisėsaugos tarnybos. Per metus atliekama daugiau kaip trys tūkstančiai ekspertinių tyrimų.

Vyriausybė pritarė VRM siūlymui dėl kvotų nustatymo dirbti atvykstantiems užsieniečiams

Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos parengtam Užsieniečių teisinės padėties įstatymo ir jį lydinčių aktų pakeitimų projektui, kuriuo siūloma reglamentuoti kvotų nustatymą Lietuvoje ketinantiems dirbti užsieniečiams, atvykstantiems iš trečiųjų šalių.

Pasak vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno, praktika rodo, kad dalis užsieniečių, kuriems Lietuvos įmonių kvietimu buvo išduotos nacionalinės vizos,  tose įmonėse neįsidarbino, o darbdaviai susiduria su informacijos stygiumi apie kviestų užsieniečių buvimo vietą.  

„Siekiant sureguliuoti užsieniečių, atvykstančių dirbti į Lietuvą, srautą, reikalinga ne tik kasmet tvirtinti trūkstamų profesijų sąrašą, bet įvertinti ir tikrąjį šalies darbo rinkos poreikį, kurį būtų galima kompensuoti darbuotojais iš trečiųjų šalių“, – sako ministras E. Misiūnas. 

Pagal dabartinį teisinį reguliavimą trečiųjų šalių piliečiai, atvykę su nacionaline viza į Lietuvą dirbti pagal profesiją, kurios darbuotojų trūksta, yra atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti. Užimtumo tarnyba nepriima sprendimo užsieniečių darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams, kai kreipiamasi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu.

Pagal įstatymo projektą kasmet kvotą nustatytų darbo rinkos stebėseną atliekanti Užimtumo tarnyba, kuri taip pat tvirtina ir profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą. Kvotos dydis galės būti patikslintas vieną kartą per metus. Pirmoji kvota užsieniečiams, norintiems dirbti Lietuvoje, planuojama, būtų nustatyta nuo 2021 metų. 

Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į išduotų vizų ir leidimų laikinai gyventi skaičių bei Užimtumo tarnybos pateiktą informaciją apie įdarbintus užsieniečius, kuriems nereikia nei vizos, nei leidimo laikinai gyventi, skaičiuos kvotos išnaudojimą ir skelbs duomenis apie išnaudotą kvotą viešai. 

Numatoma, kad išnaudojus kvotą darbdaviai galėtų įsivežti trečiųjų šalių piliečius tik atlikus darbo rinkos testą, t. y. gavus leidimą dirbti Lietuvoje ar Užimtumo tarnybos sprendimą dėl atitikties rinkos poreikiams. Pažymėtina, kad kvota nebus taikoma aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojams.

Kaip rodo statistika, trečiųjų šalių piliečių, kurie atvyko dirbti į Lietuvos įmones pagal profesijas, kurių darbuotojų trūksta, skaičius išaugo dvigubai – nuo 18 tūkst. 2016 metais iki 40 tūkst. 2017 metais. Šis skaičius ir toliau auga – praėjusiais metais į Lietuvą atvyko dirbti 52 tūkst. užsienio šalių piliečių.

Tuo metu leidimų dirbti išduota kelis kartus mažiau – vos 4 tūkst. 2018 metais. Tai rodo, kad daugiau kaip 70–80 proc. į Lietuvą dirbti atvykstančių užsieniečių sudaro užsieniečiai, kuriems nereikia leidimo dirbti. 

Taip pat įstatymo projekte siūloma sudaryti palankias sąlygas ekonomiškai stipriausių šalių, kurioms taikomas bevizis režimas, piliečiams atvykti ir apsigyventi Lietuvoje darbo, verslo ar kitos teisėtos veiklos pagrindais. Tokios šalys – Australija, Japonija, JAV, Kanada, Pietų Korėja ir Naujoji Zelandija. Minėtų šalių piliečiams siūloma išduoti iki trejų metų galiojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, taip pat leisti atvykti su šeima.

Seimo opozicijos lyderės V. Čmilytės-Nielsen pranešimas: „Vyriausybė ir Lietuva gyvena paraleliniuose pasauliuose“

Vyriausybė ir Lietuvos žmonės gyvena paraleliniuose pasauliuose. Tokią išvadą, įvertinusi šiandien parlamentui pristatytą Vyriausybės veiklos ataskaitą, daro Seimo opozicijos lyderė liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Suprantu, kad Vyriausybės ataskaitų žanras įpareigoja premjerą ieškoti pasiekimų ten, kur jų galbūt net nėra, ir užmerkti akis į akivaizdžias problemas. Tačiau, skaitydama ataskaitos dalį, kurioje Vyriausybė ypač didžiuojasi savo pasiekimais švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos srityse, negaliu atsikratyti jausmo, kad mes gyvename skirtingose Lietuvose“, – pastebi Seimo opozicijos lyderė.

„Priminsiu tik tiek, nors tikiu, kad niekas ir nepamiršo, kad etatinio mokytojų darbo apmokėjimo modelio įvedimas, kuriam buvo visiškai nepasiruošta, sukėlė neregėtą chaosą ir didžiausią dabartinės Vyriausybės krizę, pareikalavusią trijų ministrų galvų. O vos prieš kelias dienas Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją sukrėtė išorinio audito rezultatų paviešinimas, kuris apnuogino pastarųjų trejų metų bėdas. Tad ar ne ciniška sakyti, kad situacija švietimo srityje gerėja ir kad Vyriausybė turi kuo pasidžiaugti šioje bene svarbiausioje mūsų valstybės raidai srityje?

Panaši situacija susiklostė ir su Vaiko teisių apsaugos reforma. Liepos 1 d. įsigaliojus įstatymui paaiškėjo, kad jo įgyvendinimui nebuvo tinkamai pasiruošta. Kilus dideliam visuomenės pasipiktinimui, Seimas ėmėsi skubotai taisyti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, ir po šiandienos balsavimo Seime galima konstatuoti, kad grįžtama kelerius metus atgal.

Pristatant „istoriškai geriausius“ ekonomikos rodiklius nutylima, kad pagal šiuos rodiklius Lietuva 2018 metais nusileido ne tik Estijai, bet ir Latvijai, Lenkijai ir Airijai“, – teigia Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Lietuva dalyvauja tarptautinėse kibernetinės gynybos pratybose „Locked Shields“

Vienose didžiausių tarptautinių kibernetinės gynybos pratybų pasaulyje „Locked Shields 2019“ (liet. Suremti skydai) balandžio 8–12 d. dalyvauja ir Lietuvos jungtinė komanda, sudaryta iš Nacionalinio kibernetinio saugumo centro ir Lietuvos kariuomenės specialistų. Kaip ir pastaraisiais metais, Lietuvos komandą sustiprino specialistai iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir Sakartvelo.

„Šiose tarptautinėse pratybose Lietuvos komanda suformuota net iš 42 kibernetikos specialistų iš kritinių infrastruktūrų valdytojų bei ryšio operatorių, taip pat Lietuvos kariuomenės. Be to,  komandą ekspertinėmis žiniomis sustiprina ir mūsų kolegos iš JAV bei Sakartvelo. Tokiu būdu ne tik išbandome savo pajėgumus mokymuose reaguojant į kibernetinius incidentus, bet ir vystome tarptautinį bendradarbiavimą su savo sąjungininkais ir partneriais“, ­– sako NKSC direktorius dr. Rytis Rainys.

Pratybu LS 19 centras Taline_NATO CCDCOE

LT komanda pratybose

Pratybose dalyvaujančios Lietuvos ir kitų sąjungininkių bei partnerių komandos tariamoje šalyje turi susidoroti su didelio masto kibernetiniais incidentais ir daugybe jų padarinių.  Kiekviena iš jų turi sugebėti prižiūrėti ir palaikyti beveik 4 tūkst. virtualių sistemų nepertraukiamą darbą vykstant daugiau nei 2,5 tūkst. atakų. Be to, komandos turi užtikrinti efektyvų raportavimą apie fiksuojamus incidentų fiksavimą, juos užkardyti, atlikti tyrimus ir priimti strateginės reikšmės sprendimus.

 

„Pratybos „Locked Shields“ leidžia treniruotis spręsti kibernetinius incidentus kompleksiškoje ir intensyvioje aplinkoje.  Norėdami įgyti atsparumą kibernetinėms atakoms prieš kritinę mūsų šalių infrastruktūrą, tokią kaip energijos tiekimas ar telekomunikacijų paslaugos, turime suprasti, kokie dėl to kyla techniniai ir strateginiai iššūkiai, — sako pulkininkas Jaakas Tarienas, NATO kibernetinės gynybos kompetencijos centro direktorius, — „Locked Shields“ akcentuoja tarpdisciplininio požiūrio poreikį ieškant kibernetinės gynybos sprendimų.“

 

Pasak NATO kibernetinės gynybos kompetencijos centro Kibernetinių pratybų skyriaus vadovo  Lauri Luhto, šiais metais pratybas buvo siekiama padaryti dar labiau kompleksiškas. „Atsižvelgiant į tikras kibernetines grėsmes nacionaliniu lygmeniu, pratybų dalyviai gauna unikalią galimybę treniruotis ginti stambią elektros tiekimo grandinės valdymo sistemą ir elektros generavimo pastotes, teisėsaugos ir komunikacijai per krizines situacijas naudojamą 4G tinklą, kitas gyvybiškai svarbias sistemas.“ 

 

Šiose pratybose treniruojasi „raudonosios“ komandos prieš „mėlynąsias“. Pastarosios yra suformuotos iš NATO kibernetinės gynybos kompetencijos centro šalių atstovų ir pagal pratybų scenarijų atlieka  greitojo reagavimo kibernetinių pajėgų funkcijas.

 

Pagrindinis šių metų pratybų tikslas – treniruotis apsaugoti energetikos ir komunikacijų sistemas, nuo kurių priklauso tiek civilių, tiek valstybės, tiek karinės srities veiklos tęstinumas. Pratybose „Locked Shields“ siekiama neatsilikti nuo technologijų pažangos, todėl treniruojamasi pagal itin realistišką scenarijų, naudojant naujausias technologijas, aktualius tinklus ir atakos metodus.    

 

„Locked Shields 2019“ organizuoja NATO Kibernetinės gynybos kompetencijos centras kartu su Estijos ir Suomijos ginkluotosiomis pajėgomis, JAV pajėgų vadaviete Europoje, Pietų Korėjos Nacionaliniu saugumo tyrimų institutu ir partneriais iš pramonės sektoriaus. Tai vienos didžiausių kibernetinių pratybų pasaulyje, kuriose  kibernetinio saugumo ekspertai turi galimybę treniruotis apsaugoti nacionalines IT sistemas ir kritinę infrastruktūrą esant įtemptai situacijai.

 

Nuotraukos – srž. sp. Luko Tamošiūno (KAM) ir NATO Kibernetinės gynybos kompetencijos centro

Iš Hondūro JAV kryptimi pajudėjo nauja migrantų grupė

Trečiadienį iš Hondūro JAV kryptimi pajudėjo šimtai migrantų, nepaisant JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) pastangų sustabdyti migrantų antplūdį.

 Iš Hondūro JAV kryptimi pajudėjo nauja migrantų grupė. EPA-Eltos nuotr.

Nauja grupė, kurią sudaro nuo 500 iki 1 000 žmonių, pėsčiomis ir autobusais pajudėjo iš San Pedro Sulos miesto. Kai kurie iš žmonių, susirinkusių San Pedro Sulos autobusų stotyje, sakė, kad nepajėgia išlaikyti savo šeimų ir keliauja ieškoti geresnių galimybių. 

Tai jau ne pirmas nuo pernai spalio JAV kryptimi pajudėjęs migrantų iš Centrinės Amerikos karavanas. Naujame karavane yra šeimų ir mažų vaikų.

Karavanas pajudėjo nepaisydamas pakartotinių D. Trampo įspėjimų ir grasinimų Centrinės Amerikos šalims. JAV prezidentas reikalauja Salvadoro, Gvatemalos ir Hondūro labiau stengtis stabdyti migrantų į JAV srautus. D. Trampas taip pat daro didelį spaudimą Meksikai padėti stabdyti migrantų antplūdį, nes didžioji dalis jų keliauja per Meksiką JAV link.

D.Trampas: ES su D.Britanija elgiasi per griežtai

JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) pareiškė, kad Europos Sąjunga buvo per griežta derybose su Didžiąja Britanija dėl „Brexit“. „Gaila, kad Europos Sąjunga lieka tokia griežta dėl Jungtinės Karalystės ir „Brexit“, - rašė jis tviteryje. Prieš tai ES ir Didžioji Britanija Briuselyje susitarė atidėti „Brexit“ vėliausiai iki spalio 31-osios.

D. Trampas pridūrė, kad ES yra ir „brutali prekybos partnerė“ bendraujant su JAV, tačiau tai esą netrukus pasikeis. „Kartais reikia leisti žmonėms įkvėpti, kol viskas neatsigręžė prieš juos“, - rašė toliau prezidentas.

Tai yra jau antras kartas, kai atidedamas „Brexit“. Pradžioje jis buvo numatytas kovo 29-ąją, tačiau tada data nukelta į balandžio 12-ąją. Jei nebūtų susitarta dėl skyrybų atidėjimo, penktadienį grėsė chaotiškas Didžiosios Britanijos išstojimas iš ES. Britų parlamentas „Brexit“ klausimu yra susiskaldęs, jam iki šiol triskart nepavyko priimti „Brexit“ sutarties.

P.Porošenka atliko dar vieną testą dėl narkotikų vartojimo

Rinkimų kova Ukrainoje įgauna keistų bruožų. Likus daugiau kaip savaitei iki antrojo prezidento rinkimų rato, dabartinis šalies vadovas Petro Porošenka antrąkart atliko narkotikų testą. Taip jis atsižvelgė į buvusios bokso žvaigždės Vladimiro Klyčko raginimą - šis pareikalavo nepriklausomo tyrimo, kad ukrainiečiai galėtų įsitikinti kandidato gebėjimu eiti pareigas.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka. EPA-Eltos nuotr.

Savanoriška antidopingo asociacija (VADA) pranešė, kad prezidentas trečiadienį Olimpiniame stadione Kijeve davė šlapimo mėginį, kuris bus tiriamas laboratorijoje JAV.

P. Porošenka, turėdamas omenyje savo konkurentą, sakė: „Aš netvirtinu, kad Volodymyras Zelenskis yra priklausomas nuo narkotikų“. Tačiau Ukrainos visuomenė esą turi būti tikra, kad vyriausiasis kariuomenės vadas nėra priklausomas nei nuo alkoholio, nei nuo narkotikų. 53-ejų prezidentas patikino, kad už procedūrą mokėjo ne jis pats.

Jau praėjusį penktadienį P. Porošenka davė kraujo, šlapimo ir plaukų mėginius, kurie bus tiriami Ukrainos laboratorijose. Kraują tyrimui davė ir V. Zelenskis. Šį testą 41-erių politikos naujokas įvardijo kaip sąlygą debatams Kijevo olimpiniame stadione, kurie bus tiesiogiai transliuojami per televiziją. Debatų data kol kas nežinoma. Dėl jos abu kandidatai nesutaria.

Mirė Vokietijos kanclerės A.Merkel motina

Vokietijos kanclerė Angela Merkel neteko savo motinos. Anot žiniasklaidos, Herlind Kasner mirė balandžio pradžioje. Jai buvo 90 metų. Vyriausybės atstovas patvirtino moters mirtį ir paprašė gerbti šeimos privačią sferą.

Anot žiniasklaidos, Herlind Kasner mirė balandžio pradžioje. EPA-Eltos nuotr.

Žurnalo „SuperIllu“ duomenimis, H. Kasner laidotuvės vyks siaurame šeimos rate Brandenburgo žemės Templino mieste.

H. Kasner, kuri buvo lotynų ir anglų kalbų mokytoja, neretai lydėjo savo dukterį per viešus pasirodymus. Ji visuomet būdavo kartu, kai A. Merkel būdavo renkama kanclere - pastarąjį katą prieš daugiau nei metus. Vasarį H. Kasner dalyvavo ceremonijoje, per kurią A. Merkel buvo paskelbta Templino garbės piliete.

H. Kasner gimė Gdanske. Šeštojo dešimtmečio pradžioje ji Hamburge susipažino su teologu Horstu Kasneriu. 1954-aisiais porai gimė duktė Angela. Vėliau šeima persikėlė į VDR. Kanclerė Templine praleido savo vaikystę ir jaunystę - 1957-1973 metus.

A. Merkel tėvas Horstas mirė 2011-aisiais.

Atgal