VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

03.28. Naujausios žinios

Pensininkai pensijas ir toliau galės atsiimti Lietuvos pašte

Lietuvos paštas laimėjo „Sodros“ skelbtą viešųjų pirkimų konkursą pensijų išdavimui, todėl visi Lietuvos pensininkai nuo šiol savo pensijas galės atsiimti pašto skyriuose, o 12 regionų, kuriuose veikia mobilus laiškininkas, pensininkai, kaip ir anksčiau, jas gaus į namus. Po žiemą kilusios sumaišties, kai dalis pagyvenusių žmonių taip ir nesulaukė pristatomų pensijų, šiuos įsipareigojimus 3 mėnesiams sėkmingai buvo perėmęs Lietuvos paštas.

 zum.lt

„Didžioji dalis Lietuvos pensininkų senatvės išmokas gauna į mokėjimo korteles, 190 tūkst. pensijų į namus pristato Lietuvos pašto laiškininkai, dar apie 19 tūkst. senatvės išmokų senjorai atsiima pašto skyriuose.  Noriu priminti, kad pensijas į namus gauna tik tie pensininkai, kurie yra vyresni nei 80 metų, turi tam tikrą neįgalumą arba arti jų gyvenamosios vietos nėra finansinės institucijos – galimybės patiems atsiimti pensijos, – sako Lietuvos pašto Tinklo direktorius  Jonas Sadauskas. – Praėjusiais metais pensijų išnešiojimo į namus paslaugą ėmė teikti kelios kitos bendrovės, tačiau laiku negavę pensijų, Kauno ir Vilniaus senjorai išreiškė norą, kad jų išmokas, kaip ir anksčiau, į namus pristatytų Lietuvos paštas arba bent būtų sudaryta galimybė ją atsiimti pašto skyriuose. Šios paslaugos teikimas mums yra aktualus, todėl dalyvavome „Sodros“ skelbtame konkurse pensijų išdavimui finansinėse institucijose ir jį laimėjome – Lietuvos pensininkai savo pensijas ir toliau galės atsiimti pašto skyriuose“.

Pasak J. Sadausko, 12 Lietuvos regionų, kuriuose veikia mobilus laiškininkas, pensininkai senatvės išmokas ir toliau gaus į namus.

Atsiimti senatvės pensiją pašte galima nemokamai bet kuriuo pensininkui patogiu metu nuo 10 iki 26 mėnesio dienos, svarbu su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Svarbu: „Sodros“ išduodamas pensijos gavėjo pažymėjimas neatstoja asmens tapatybės dokumento, todėl pašto skyriuose atsiimant pensijas su savimi reikia turėti pasą (LR piliečio pasas, užsienio valstybės piliečio pasas, LR tarnybinis pasas, LR užsieniečio pasas, ES valstybės narės piliečio pasas) arba LR asmens tapatybės kortelę, arba leidimą nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Lietuvos paštas nuo sausio senatvės išmokas pristato 13 Lietuvos savivaldybių: Trakų, Širvintų, Šalčininkų, Zarasų, Molėtų, Šilalės, Kupiškio, Biržų, Skuodo, Šakių, Varėnos, Prienų ir Lazdijų gyventojai pensijas gauna įprasta tvarka.

Visose savivaldybėse norą išreiškę gyventojai gali senatvės pensijas atsiimti pašto skyriuose.

Pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai, politiniai kaliniai ir tremtiniai bus atleisti nuo mokesčio už asmens dokumento išdavimą

Seimas pritarė, kad valstybės rinkliava už asmens dokumento išdavimą ar keitimą nebus imama iš pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvių, kuriems kario savanorio ar laisvės kovų dalyvio teisinis statusas pripažįstamas Pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatyme nustatyta tvarka.

Minėti asmenys galės pasirinkti, kurį iš dokumentų – asmens tapatybės kortelę arba pasą – norės gauti ar pasikeisti nemokamai.

Rinkliavų įstatymo 6 straipsnio 6 punkto pataisos (projektas Nr. XIIIP-1131(2), priimtos už balsavus 104, prieš – vienam, susilaikius dviem Seimo nariams.

Kaip projekto pristatymo metu sakė Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, nuo okupacijų nukentėję asmenys yra skirstomi į skirtingas kategorijas: represuoti, politiniai kaliniai, tremtiniai, Afganistane nukentėję mūsų piliečiai ir kiti. Šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nustato, kad nuo rinkliavos yra atleidžiami tik asmenys, patenkantys į represuotųjų kategoriją. Tai yra apie 800 asmenų, buvusių koncentracijos stovyklose.

Pasak Seimo narės, iki 2007 m. rinkliavos nereikėjo mokėti visoms kategorijoms.

Pataisos įsigalioja šių metų liepos 1 d.

Laikrodžių turėtume nebesukioti nuo 2021 m.

Sezoninis laiko keitimas Europos Sąjungoje turėtų baigtis 2021-aisiais – už tokį pasiūlymą kovo 26 d., antradienį balsavo Europos Parlamentas.

Europarlamentarai siūlo, kad paskutinį kartą ES valstybėse, pasirinkusiose vasaros laiką, laikrodžiai būtų persukti 2021 m. paskutinį kovo sekmadienį. Šalys, pageidaujančios pasilikti žiemos laiką, tai padarytų 2021 m. paskutinį spalio sekmadienį.

Europarlamentarų manymu, ES valstybės turėtų tarpusavyje koordinuoti sprendimus dėl pasirinkto laiko, o Europos Komisija turėtų juos įvertinti, kad nebūtų pakenkta bendrajai rinkai.

 

Prireikus Komisija galėtų pasiūlyti atidėti direktyvos įsigaliojimą iki metų.

Už tokį pasiūlymą balsavo 410 EP narių, prieš buvo 192, o susilaikė 51. Patvirtinęs savo poziciją, Parlamentas, toliau derėsis dėl šio teisės akto su ES Taryba.

Pernai vasarą Europos Komisija vykdė viešąsias konsultacijas šiuo klausimu. Iš viso sulaukta 4,6 mln. europiečių nuomonės: 84 proc. palaikė sezoninio laiko keitimo atsisakymą, o 16 proc. norėjo tęsti esamą praktiką. Nors Komisija pasiūlė nebesukioti laikrodžių nuo 2019-ųjų balandžio, europarlamentarai mano, kad toks terminas būtų pernelyg ankstyvas.

Pirmą kartą ES mastu dėl vasaros laiko įvedimo buvo sutarta 1980-aisiais ir nuo tada visos ES valstybės dukart per metus – paskutinį kovo ir paskutinį spalio sekmadienį – persuka laikrodžių rodykles viena valanda.

J.Varanauskienė laimėjo konkursą į „Sodros” direktoriaus pareigas

Konkursą eiti „Sodros” direktoriaus pareigas laimėjo Julita Varanauskienė. Ji šiuo metu eina „Sodros” vyriausiosios patarėjos pareigas.

Tiesa, kaip pranešė „Sodra”, į pareigas ji bus paskirta atlikus privalomus patikrinimus. 

 J. Varanauskienė laimėjo konkursą į „Sodros” direktoriaus pareigas. Eltos nuotr.

„Sodros“ vyriausiąja patarėja J. Varanauskienė dirbti pradėjo 2017 m. ir buvo atsakinga už ekonominius tyrimus bei analizę, ekspertinį konsultavimą formuojant socialinio draudimo politiką. 

Afganistanas atšaukia savo ambasadorių iš Islamabado

Afganistano URM atšaukia konsultuotis ambasadorių iš Islamabado dėl Pakistano premjero Imrano Khano (Imran Khan) pareiškimo, kurį Kabulas laiko kišimusi į šalies vidaus reikalus, praneša „RIA Novosti“.

Pakistano premjeras Imranas Khanas. EPA-Eltos nuotr.

Anksčiau I. Khanas pareiškė, jog Afganistano vyriausybė sudaro kliūčių taikos deryboms su Talibano judėjimu, ir patarė suformuoti laikinąsias valdžios institucijas, kad būtų rasta išeitis iš aklavietės. Anot jo, neutrali laikinoji vyriausybė paspartintų taikos procesą. 

Be to, į Afganistano URM buvo iškviestas Pakistano ambasadoriaus pavaduotojas. „URM griežtai smerkia neseniai nuskambėjusius neapgalvotus Pakistano premjero žodžius apie taikos procesą Afganistane ir laikinosios vyriausybės sudarymą“, - sakoma Afganistano užsienio politikos žinybos pareiškime.

Balandžio 29 d. turėtų įvykti autoritetingiausių Afganistano politikų, veikėjų ir genčių seniūnų asamblėja - Loja Džirga. Joje dalyvaus apie 2 tūkstančius žmonių, atstovaujančių visoms Afganistano provincijoms, gentims ir tautoms. 30 procentų delegatų sudarys moterys. Pranešama, kad svarbiausias renginio tikslas - pasiekti nacionalinį konsensusą dėl derybų su talibais mechanizmo.

E.Makronas reikalauja iš Kinijos pagarbos „ES vienybei“

Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) paragino Kinijos vadovą Si Dzinpingą (Xi Jinping) gerbti „ES vienybę“. „Žinoma, kad mes iš savo didžiųjų partnerių tikimės, kad jie gerbs ES vienybę bei savo puoselėjamas vertybes“, - pareiškė E. Makronas antradienį Paryžiuje po susitikimo su Si Dzinpingu. Keturšaliame susitikime dalyvavo ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel bei Europos Komisijos pirmininkas Žanas Clodas Junkeris (Jean Claude Juncker).

Si Dzinpingas pabrėžė, kad Kinija ir Europa „drauge žengia į priekį“. „Mes negalime leisti, kad nepasitikėjimas verstų mus nuolat žvilgčioti atgal“, - pridūrė jis.

Kinija kaltinama, kad savo investicijų politika nori suskaldyti Europos valstybes. Čia pirmiausiai omenyje turimas milžiniškas infrastruktūros projektas „Naujas Šilko kelias“, prie kurio savaitgalį prisijungė Italija. Dėl to Roma sulaukė didelės kritikos, be kita ko, iš Vokietijos.

Persijos įlankos valstybės smerkia D.Trampo sprendimą dėl Golano aukštumų 

JAV sąjungininkės Persijos įlankos valstybės antradienį pasmerkė prezidento Donaldas Trampas (Donald Trump) sprendimą pripažinti Izraelio suverenitetą Golano aukštumose, įspėdamos dėl šio sprendimo įtakos regioniniam stabilumui.

Saudo Arabija JAV prezidento žingsnį apibūdino „akivaizdžiu Jungtinių Tautų (JT) chartijos ir susijusių rezoliucijų pažeidimu“ ir įspėjo, kad šis JAV žingsnis „turės didžiulių neigiamų padarinių“ Artimųjų Rytų taikos procesui, saugumui ir stabilumui regione“.

Kuveitas savo ruožtu išreiškė „apgailestavimą ir susirūpinimą“ dėl D. Trampo sprendimo, teigdamas, kad šis sprendimas kelia grėsmę saugumui ir stabilumui Artimuosiuose Rytuose.

D. Trampas pasirašė deklaraciją, pripažįstančią Izraelio suverenitetą Golano aukštumose. EPA-ELTA nuotr.
Bahreinas reagavo panašiai. Bahreino Karalystė pareiškė, kad laiko Golano aukštumas okupuota Sirijos teritorija. 

Per ceremoniją Baltuosiuose rūmuose JAV prezidentas D. Trampas pasirašė deklaraciją, pripažįstančią Izraelio suverenitetą Golano aukštumose. Ceremonijoje dalyvavęs Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanjahu (Benjamin Netanyahu) padėkojo D. Trampui už priimtą sprendimą.

Sirijai nuo 1944 metų priklausiusias Golano aukštumas Izraelis užėmė 1967 metais per Šešių dienų karą. 1981 metais Izraelio parlamentas priėmė įstatymą, kuriuo vienašališkai buvo paskelbtas žydų valstybės suverenitetas Golano aukštumose. Ši aneksija buvo pripažinta neteisėta JT Saugumo Tarybos rezoliucija, priimta 1981 metų gruodžio 17 d.

M.Salvinis: išgelbėti migrantai užgrobė prekybos laivą

Migrantai, kuriems Sicilijos sąsiauryje buvo suteikta pagalba, pasuko prekybos laivą Maltos ir Italijai priklausančios Lampedūzos salos link. Tai trečiadienį pareiškė Italijos vidaus reikalų ministras ir vicepremjeras Matėjas Salvinis (Matteo Salvini). Kaip praneša naujienų televizijos kanalas „RAI News 24“, jis pavadino tokius veiksmus „piratavimu“.

Ministro žiniomis, išgelbėjęs migrantus, kurių skaičius nepatikslinamas, laivas plaukė prie Libijos krantų, kad juos išlaipintų. Vėliau maršrutas buvo smarkiai pakeistas, ir laivas atsidūrė kur kas šiauriau, plaukdamas link Maltos ir Lampedūzos. „Esama pagrindo manyti, kad laivas užgrobtas. Tai jau piratavimo aktas“, - teigė M. Salvinis. Pareigūnas pabrėžė, kad laivui su Turkijos vėliava nebus leista įplaukti į Italijos teritorinius vandenis. 

Dabartinė Italijos vyriausybė užsibrėžė tikslą sustabdyti migrantų srautą į šalį. M. Salvinis uždraudė įplaukti į Italijos uostus visiems nevyriausybinių organizacijų laivams, kurie beveik nutraukė savo veiklą Sicilijos sąsiauryje, skiriančiame Italiją nuo Libijos, iš kur išplaukia valtys su nelegalais. Jų gelbėjimu rūpinasi Libijos pakrančių apsaugos tarnyba. Italija padeda rengti šios tarnybos darbuotojus ir tiekia jai įrangą.

Laikantis tokios griežtos pozicijos, Italijai pavyko labai smarkiai sumažinti jūra atvykstančių migrantų skaičių. Nuo šių metų pradžios į Italiją jūra pateko 348 žmonės. Tai 97 procentais mažiau negu per tą patį 2017 metų laikotarpį ir 94 procentais mažiau negu pernai.

Atgal