VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

03.07. Naujausios žinios

T. Povilauskas: savarankiškai dirbančių asmenų daugėja, bet samdomas darbas nepraranda populiarumo

Nors pasaulyje daug kalbama apie laisvai samdomų ir savarankiškai dirbančių asmenų skaičiaus didėjimą, statistika kol kas nerodo, kad samdomas darbas prarastų populiarumą.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas, remdamasis Statistikos departamento duomenimis, pranešė, kad paskutinį praėjusių metų ketvirtį Lietuvoje savarankiškai dirbo 150 tūkst. asmenų, arba 4 tūkst. mažiau negu prieš trejus metus. Tik paslaugų sektoriuje savarankiškai dirbančių asmenų skaičius per trejus metus sumažėjo nuo 78 iki 77 tūkstančių, o samdomų darbuotojų skaičius Lietuvoje per trejus metus padidėjo beveik 23 tūkstančiais.

Vis dėlto pagal individualios veiklos pažymą veiklą vykdančių asmenų skaičius Lietuvoje praėjusių metų pabaigoje buvo 132 tūkstančiai, arba 46 tūkstančiais daugiau negu prieš trejus metus.

„Viena vertus, projektinė ekonomika, kai savarankiškai dirbančių asmenų pajamos priklauso ne nuo dirbtų valandų skaičiaus, o nuo atliktų rezultatų, daigai Lietuvoje išties stiebiasi į viršų. Bet tuo pačiu didėjantis žmonių, vykdančių veiklą pagal individualios veiklos pažymą, skaičius rodo ir paprasčiausią norą papildomai užsidirbti po įprasto darbo, vis dar gerokai mažesnį negu darbo sutarčių apmokestinimą bei šešėlinės ekonomikos mažėjimą“, - sakė SEB banko ekonomistas. 

Anot ekonomisto, peržvelgę Valstybinės mokesčių inspekcijos teikiamus duomenis apie populiariausių veiklų, kurias vykdo individualios veiklos pažymą turintys asmenys, pokyčius per trejus metus, pamatytume, kad daugiausiai - net 8 tūkstančiais - išaugo žmonių, teikiančių pavėžėjimo paslaugas, skaičius.

„Uber“ atėjimas į Lietuvos rinką lėmė ir kitų pavėžėjimo paslaugų platformų plėtrą. Jos sudarė galimybes gyventojams teikti paslaugas tiek laisvu nuo pagrindinio darbo ar studijų laiku, tiek ir paversti šią veiklą pagrindiniu savo darbu. Tokių pokyčių nauda visuomenei yra didelė - daugiau žmonių gali užsidirbti papildomų pajamų, skaidrėja anksčiau dideliame šešėlyje buvusi taksi veikla“, - sakė T. Povilauskas. 

Visgi, ekonomisto teigimu, pavėžėjimo veikla ir Lietuvoje, ir pasaulyje tolsta nuo pirminės dalijimosi ekonomikos pagrindinių tikslų - mažinti vartojimą ir stiprinti socialinius ryšius.

Per trejus metus Lietuvoje padvigubėjo ir antroje vietoje pagal individualios veiklos pažymų populiarumą atsidūrė kirpyklų ir kitų grožio salonų veikla. 

„Gerėjanti ekonominė padėtis didina tokių paslaugų paklausą. Tikėtina, dalis kirpimo ir kitas grožio paslaugas teikiančių asmenų išlindo iš šešėlio, dalis jų nustojo dirbti pagal verslo liudijimus ar pagal darbo sutartis“, - SEB banko pranešime cituojamas ekonomistas. 

Jo teigimu, panašios priežastys lemia ir pagal individualios veiklos pažymą dirbančių žmonių statybų sektoriuje didėjimą. Gyvenamųjų namų statybos, vidaus apdailos darbus vykdančių asmenų paklausa yra labai didelė, o dalis prakutusių samdomų darbuotojų pradeda dirbti savarankiškai norėdami būti nepriklausomi, kiti dėl mažesnių mokesčių. Besikeičiančios visuomenės, kurioje vis labiau populiarėja paslaugų sektorius, pokyčius atspindi sparčiai augantis švietimo, fotografavimo, konsultavimo, apskaitos, programavimo, prekybos internetu veikla savarankiškai besiverčiančių gyventojų skaičius.

Seimo vadovai aptarė pavasario sesijos prioritetus

Seimo vadovai, komitetų ir komisijų pirmininkai, frakcijų seniūnai aptarė svarbiausius kovo 10 d. prasidėsiančios Seimo VI (pavasario) sesijos darbus.

Pavasario sesijos darbų programos projekte numatytos tęstinės kryptys: darni, atsakinga ir sveika visuomenė; švietimo, kultūros ir mokslo kokybės bei efektyvumo didinimas; viešojo sektoriaus efektyvumo ir skaidrumo didinimas; darni ir konkurencinga ekonomikos plėtra ir saugi valstybė.

Taip pat siūloma įtvirtinti 11 programos prioritetų. Ypatingas dėmesys bus skiriamas korupcijos prevencijai, socialinės atskirties mažinimui, vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo sistemos tobulinimui. Tarp prioritetinių darbų – Lietuvos piliečių teisių ir verslo interesų užtikrinimas, rengiantis Jungtinės Karalystės išstojimui iš Europos Sąjungos; viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategijos tvirtinimas; sveikatos priežiūros įstaigų veiklos efektyvumo ir skaidrumo didinimas; studijų finansavimo modelio tobulinimas.

Sesijos darbų programos projekte taip pat numatoma atnaujinti Valstybės strateginio valdymo principus, pertvarkyti biudžeto formavimo sistemą, valstybės įmonių valdymą ir priežiūrą, konsoliduoti ir optimizuoti biudžetinių įstaigų funkcijas.

Dar viena sritis, kuriai bus skiriamas didelis dėmesys – integruoto tarpinstitucinio mišrių (hibridinių) grėsmių užkardymo ir išorinių veiksnių valdymo mechanizmo tobulinimas.

Ypač svarbus pavasario sesijos prioritetas – Seimo jau priimtų reformų įgyvendinimo kontrolė (švietimo, mokesčių, inovacijų, šešėlinės ekonomikos mažinimo ir pensijų srityse).

Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis tikisi, kad sesija bus darbinga ir ją pavyks maksimaliai įgyvendinti: „Sesijos programą konstravome įtraukdami visų, galinčių teikti projektus subjektų, pasiūlymus. Tikimės, kad tai leis sumažinti papildomai sesijos metu įtraukiamų projektų skaičių.“

Pasak V. Pranckiečio, teikiamų statymų projektų mažiau nei praėjusioje sesijoje. Beveik 200 jų perkeliama iš ankstesnės sesijos, Vyriausybė teikia 128 projektus. Sesijos metu Seimui teks skubiai apsispręsti dėl teisės aktų, susijusių su Jungtinės Karalystės pasitraukimu iš Europos Sąjungos.

„Dėl „Brexit“ gali būti labai įvairių variantų, nes mes dar nežinome, koks jis įvyks. Gali būti, kad po „Brexit“ reaguodami iš karto turėsime priimti vienus ar kitus įstatymus“, – sakė Seimo Pirmininkas, informavęs, kad sesija bus pradėta nutarimo dėl privalomojo referendumo dėl Konstitucijos 12 straipsnio keitimo projektu.

Sesijos metu numatoma surengti diskusijas strateginėmis temomis: „NATO svarba Lietuvos valstybingumui 15 metų narystės kontekste“, „Lietuvos pasiekimų Europos Sąjungoje 15 metų apžvalga“, „Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos 25 metų draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties reikšmė“, „Teisėkūros proceso tobulinimas“.

Pavasario sesijos metu numatoma surengti 56 posėdžius.

Sesijos darbų programos projekte siūlomi svarstyti 545 teisės aktai, kuriuos teikia Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Vyriausybė, Seimo komitetai, frakcijos ir Seimo nariai

Lietuvos kariuomenėje daugiau nei pusęgyvenimo praleidęs viršila Gintautas Mauricas: „Toli įpriekįnužygiavome nuo tųlaikų, kai vaikščiojom ginkluoti „kalašais“, o aplink netrūko vadųsu „telniaške“širdyje” 

Lietuvai minint 15-ąsias narystės transatlantiniame kolektyvinio saugumo Aljanse metines, tęsiame straipsnių ciklą „15 metų su NATO mes saugūs!“ apie Lietuvos karius. Pristatome interviu su jurbarkiečiu Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centro viršila Gintautu Mauricu.

Lietuvos kariuomenėje daugiau nei pusę gyvenimo praleidęs viršila Gintautas Mauricas: „Toli į priekį nužygiavome nuo tų laikų, kai vaikščiojom ginkluoti „kalašais“, o aplink netrūko vadų su „telniaške“ širdyje”

Kovo 29 dieną Lietuva įpusės antrąjį narystės Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje dešimtmetį. Šiuo metu Lietuvos kariuomenės Juozo Lukšos mokymo centre tarnaujantis viršila Gintautas Mauricas bene visą savo tarnybos laikotarpį vienaip ar kitaip dirbo su sąjungininkais Lietuvoje, tarptautiniuose štabuose ir misijose. Lietuvos narystės NATO 15-os metų sukakties išvakarėse vrš. G. Mauricas sutiko papasakoti, kaip savo tarnybos metu jam teko dirbti su įvairių NATO (ir ne tik) šalių kariais ir ką reiškia paprastam Lietuvos kariui būti stipriausio pasaulyje karinio aljanso dalimi.

Kada ir kur pradėjote savo kario kelią?

Savo kario kelią pradėjau 1995 metais, Pasienio policijos prie VRM mokymo centre Visagine. Po baigtų kursų buvau paskirtas į Rusnės pasienio užkardą ir ten atlikau privalomąją karo tarnybą kaip pasienietis. Saugojome gana ilgą pasienio su Kaliningrado sritimi ruožą. Sekėsi gerai, todėl gana greitai užsitarnavau pirmąjį seržanto laipsnį. Po privalomosios tarnybos nutariau rinktis profesinę tarnybą ir nuo 1997 m. iki dabar, t.y. beveik 22 metus tarnauju Lietuvos kariuomenėje.

Koks buvo pirmasis realus sąlytis su NATO kariais/struktūra?

Pirmasis realus sąlytis su NATO kariais buvo pačioje mano profesinės tarnybos pradžioje, 1997 m. pavasarį, kuomet patekau į Taikos palaikymo pajėgų (TPP) mokymo centrą. Mes buvome apmokomi kaip Danijos kuruojamos BALTBAT LITCOY (Baltijos bataliono Lietuvos kuopos) rezervas, mus rengė NATO instruktorių parengti karininkai ir puskarininkiai. TPP mokymo centre buvome labai gerai aprūpinti, turėjome naujas vakarietiškas uniformas, avalynę, gavome M16A1 automatinius ginklus.

TPP mokymo centre, be lietuvių, mūsų instruktoriais buvo vienas britų ir du Nyderlandų karališkieji jūrų pėstininkai, kurie sąžiningai stengėsi išspausti iš mūsų paskutines „sultis“. Puikiai prisimenu, kaip instruktoriai mus su ypatingu užsidegimu „droždavo“ fiziškai penktadieniais ir pirmadieniais. Juokaudavome, kad penktadienį mus nualina tam, kad savaitgalį net minčių nekiltų apie alų, o pirmadienį – tam, kad gailėtumėmės, jei visgi to alaus paragaudavome. Buvome jauni ir stiprūs, bet buvo išties nelengva.

2004 m. kovo 29 d. Lietuva tapo NATO nare. Kokį laipsnį tuomet turėjote ir kur tarnavote?

Tuo metu jau dirbau Mokymo ir doktrinų valdyboje, Individualiojo rengimo skyriuje, ir turėjau tuometinį puskarininkio laipsnį (pagal dabartinę laipsnių sistemą – vyr. seržanto). Kaip minėjau, mano asmeninis sąlytis su NATO įvyko gerokai anksčiau, bet nuo tos dienos atėjo aiškus suvokimas – mes patys tapome NATO dalimi, viena iš NATO kariuomenių. Todėl dabar, kai kas nors klausia ar NATO mus gins, aš sakau, kad tai neteisinga formuluotė. Ne NATO mus gins, o mes visi ginsimės kaip NATO. Tam mes kartu mokomės, dalyvaujame kolektyvinėje gynyboje, vykdome atgrasymo priemones kartu su mūsų sąjungininkais.

Kaip klostėsi jūsų tarnyba toliau? Papasakokite apie savo darbą ir misijas užsienyje.

2008 m. buvau atrinktas tarnauti NATO Sausumos pajėgų komponento štabe Heidelberge, Vokietijoje. Kartu su dabartiniu plk. ltn. Eugenijumi Lastausku ir vrš. Dariumi Rakučiu turėjom pakeisti Heidelberge tarnaujančius kolegas lietuvius. Tačiau mano tarnyba šiame štabe prasidėjo nuo... misijos Afganistane. Vos tik susitvarkę dokumentus darbui Heidelberge, buvome išsiųsti į Kabulą. Ten aš buvau paskirtas į NATO Specialiųjų operacijų pajėgų (SOP) kontrolės komponento štabą, kuriam buvo pavaldūs visi Afganistane veikiantys SOP vienetai, taip pat ir mūsų legendiniai „Aitvarai“. SOP štabe dirbau analitiko darbą, t.y. priimdavau ir analizuodavau visą gaunamą informaciją, visus raportus ir pateikdavau ataskaitas štabo vadui, kuris tuo metu buvo Australijos spec. pajėgų brigados generolas. Tarnyba Kabule buvo nelengva, nes informacijos kiekis buvo didelis, mano anglų kalbos įgūdžiai dar nebuvo tokie išlavinti, kaip norėtųsi. Iki tol nebuvau susidūręs su SOP, nežinojau, kaip veikia tos struktūros, kokią terminologiją naudoja, pačiam trūko pasitikėjimo, todėl pradžioje streso buvo daug. Bet ilgainiui įsidirbau. Įvairių šalių kariai supranta, kad visi dirba vardan vieno bendro tikslo, todėl visi labai geranoriškai padeda ir pataria. Ypač daug man padėjo štabe dirbęs civilis specialistas iš Kanados, kuris visą savo karjerą dirbo žvalgybos struktūrose.

Po pusmečio tarnybos SOP štabe juokavau, kad ten išmokau net kelias anglų kalbas – itališką, britų karališkąją, australišką, norvegišką, amerikietišką... Kiekvienos šalies kariai angliškai kalba su savo akcentu, savo specifiniais žodžiais, ypač kai kalba eina apie specifinius tarnybos dalykus.

Iš tarnybos Afganistane liko ir skaudus prisiminimas – mūsų Lietuvos kario Arūno Jarmalavičiaus žūtis Goro provincijoje. Mums teko važiuoti pasitikti jo palaikų į Bagramo oro bazę. Iš Kabulo jo šeimai parvežėme Lietuvos Respublikos vėliavą, kuri buvo iškelta prie ISAF štabo kaip mūsų dalyvavimo šioje misijoje ženklas būtent tuomet, kai žuvo seržantas A. Jarmalavičius.

Po pusmečio tarnybos Afganistane grįžau į Vokietiją, NATO Sausumos pajėgų komponento štabą, kur teko tarnauti dar beveik dvejus metus dviejose pozicijose karinio protokolo skyriuje ir operacijų skyriuje. Iš tų laikų norėčiau paminėti pratybas Armėnijoje, į kurias buvo išvykęs beveik visas mūsų štabas. Ten vykdėme karinius mokymus tiek Armėnijos, tiek kitų NVS šalių kariams.

Mūsų skyrius šiose ir vėlesnėse pratybose buvo atsakingas už oficialiąją, t.y. protokolo dalį, dažniausiai konferencijų organizavimą. Teko garbė dirbti didelėje konferencijoje Kanadoje, Kvebeko mieste, į kurią pirmą kartą istorijoje buvo susirinkę visų NATO šalių bei partnerių Sausumos pajėgų vadai. Puikios tarptautinės komandos dėka pavyko konferenciją suorganizuoti labai sklandžiai, todėl, jai pasibaigus, gavau labai gerą įvertinimą ir padėką iš štabo vado. Apibendrinant galiu pasakyti, kad tarnyba Heidelberge man taip pat davė labai daug naujos patirties, teko dirbti su įvairių šalių kariais ir daug ko išmokti.

Jūsų nuomone, kaip pasikeitė Lietuvos kariuomenė per šiuos 15 metų, kai esame NATO nariai?

Skaitydamas straipsnius apie kariuomenę, ypač apie kariuomenėje gaunamą „blogą“ aprangą, ekipuotę, maistą, bandau apžvelgti savo daugiau nei dviejų dešimtmečių tarnybą kariuomenėje. Ir matau, kaip toli į priekį mes esame nužygiavę nuo tų laikų, kai, kokiais 1997-aisiais, visi vaikščiojom ginkluoti „kalašais“, gyvendavom kambariuose po penkiasdešimt ar šimtą žmonių, o aplink netrūko vadų dar su „telniaške“ širdyje. Šiandieninė Lietuvos kariuomenė visais aspektais, pradedant nuo aprangos ir ekipuotės, yra aukšto lygio ir niekuo nenusileidžia lyginant su kitų NATO šalių kariuomenėmis, o kai kurias net ir  gerokai lenkia. Aš jau net nekalbu apie mūsų kariuomenėje tarnaujančius vyrus ir moteris, kurie, bent jau mano sutikti, yra motyvuoti, profesionalūs ir kompetentingi.

Ko mes dabar galime dar pasimokyti iš NATO, o gal jau ir mes sąjungininkus galime ko nors pamokyti?

Bendrai – mes esame viename lygyje su NATO partneriais. Mes patys esame NATO kariuomenė ir tuo viskas pasakyta. Visgi, galbūt skamba kurioziškai, bet šiandien kai kuriose srityse dėl labai objektyvių priežasčių mes esame net pranašesni – pavyzdžiui, geriau suvokiame grėsmes, nes turime penkių dešimtmečių prievartinio bendravimo su sovietų okupantais patirtį, tad gerai pažįstame tą valstybę, jos intencijas ir jos galimybes.

Matau dar vieną paralelę: kaip kažkada britai ir olandai mokė mus, dar tik svajojančius apie narystę NATO, taip dabar mūsų specialistai vyksta į mokymo misijas ir padeda Ukrainos ir Sakartvelo kariuomenėms kelti jų lygį ir ruoštis narystei NATO. Jei mūsų specialistai neturėtų reikiamos kompetencijos, jie tikrai nebūtų siunčiami mokyti kitų.

Ko norėtumėte palinkėti Lietuvos kariams ir NATO sąjungininkams?

Mano palinkėjimas kai kam gal pasirodys banalus. Vyrauja klaidingas mitas, kad kariai nori karo, nori kariauti, bet yra visiškai priešingai. Neretai tenka aiškinti tą bendraujat su visuomene, moksleiviais, pristatant mūsų kariuomenės vertybes ir požiūrį. Nei vienas karys nenori karo dėl vienos labai paprastos priežasties – karys žino, kas yra karas, kokios yra karo pasekmės ir kokias netektis jis atneša. Nei aš, nei bet kuris kitas karys nenorime laidoti savo draugų, savo ginklo brolių, su kuriais kasdien tarnaujame petys į petį ir tampame labai artimi. Nenorime matyti to, ką tenka dažnai matyti mūsų sąjungininkams amerikiečiams, kurių kariai nuolat žūva įvairiose misijose visame pasaulyje. Todėl noriu palinkėti visiems, kad nebūtų karo.

Lietuva stipriausio pasaulyje gynybinio aljanso NATO nare tapo 2004 m. kovo 29 d., Vašingtone (JAV) deponavus Šiaurės Atlanto sutarties ratifikavimo raštus. Būdama Aljanso nare Lietuva yra kolektyvinio saugumo sistemos, kurioje pabrėžiamas sąjungininkų solidarumas, kolektyvinės gynybos garantijos ir įsipareigojimas vieni kitiems, dalis.

Vrš. Gintautą Mauricą kalbino Lietuvos šaulių sąjungos atstovas Linas Barščevičius

JAV generolas: kova su IS „toli gražu nebaigta“

Kova su „Islamo valstybės“ (IS) džihadistais, anot aukšto JAV generolo, „toli gražu nebaigta“. Nepaisant beveiki visiško kadais ekstremistų rankose buvusių teritorijų Sirijoje atsikovojimo, IS „nekapituliavo“, ketvirtadienį pareiškė JAV pajėgų Artimuosiuose Rytuose vadas Džozefas Votelis (Joseph Votel).

JAV pajėgų Artimuosiuose Rytuose vadas Dž. Votelis. EPA-Eltos nuotr.

Generolas, kalbėdamas Kongrese, pabrėžė, kad IS kontroliuotų teritorijų Sirijoje ir Irake atsikovojimas yra „svarbi karinė pergalė“. Tačiau JAV kariuomenės stebėjimai vietoje esą rodo, kad iš atsikovotų vietovių atsitraukę IS kovotojai didžia dalimi ir toliau yra „negailestingi, nepalaužti ir radikalizuoti“.

Ekstremistai vėl susiburs nuošaliose vietose ir lauks tinkamo meto puolimui, įspėjo generolas kalbėdamas Atstovų Rūmų Ginkluotųjų pajėgų komitete. Todėl JAV kariuomenės misija esą lieka nepakitusi.

Dž. Votelis taip kalbėjo praėjus trims mėnesiams po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) paskelbė atitrauksiantis amerikiečių pajėgas iš Sirijos. D. Trampas tokį savo sprendimą tada argumentavo tuo, kad kova su IS „laimėta“. Vis dėlto jis vėliau savo pareiškimą sušvelnino. Vasario pradžioje D. Trumpas patikino, kad ir toliau jaučiasi įsipareigojęs kovoti su IS.

Priešingai, nei pradžioje teigė D. Trampas, iš Sirijos nebus išvesti visi 2 000 JAV kareivių. Apie 200 jų liks, prieš dvi savaites paskelbė vyriausybė

Alžyro prezidentas įspėja dėl protestų keliamo chaoso

Alžyro prezidentas Abdelazizas Bouteflika įspėjo dėl chaoso šalyje, kuris gali kilti dėl protestų prieš jo kandidatavimą rinkimuose. Mėginimai palaužti taikius protestus gali sukelti sukilimą ir krizes, teigiama A. Bouteflikos pareiškime, kuris už jį buvo perskaitytas ketvirtadienį.

A. Bouteflika. EPA-Eltos nuotr.

Alžyras po „kruvinos nacionalinės tragedijos“ sumokėjo didelę kainą, kad atkurtų taiką ir stabilumą, sakoma pareiškime.

Jau kurį laiką daugelyje Alžyro dalių pirmiausiai studentai protestuoja prieš penktąją A. Bouteflikos kadenciją. 82-ejų prezidentas valdo šalį nuo 1999-ųjų. Sekmadienį jis oficialiai pateikė savo kandidatūrą dalyvauti balandžio 18-ąją vyksiančiuose rinkimuose.

Anot kritų A. Bouteflika nebesugeba valdyti šalies. Prezidentas po insulto sėdi neįgaliojo vežimėlyje ir sunkiai kalba. Viešumoje jis pasirodo retai. Šiuo metu A. Bouteflika gydomas Šveicarijoje.

Alžyre dešimtajame dešimtmetyje vyko kruvinas pilietinis karas, pareikalavęs daugiau kaip 150 000 gyvybių.

ES šalyse darbą turi dvi iš trijų moterų

Europos Sąjungos šalyse darbą turi kaip niekad daug moterų. Dvi iš trijų 20-64 metų amžiaus moterų (66,4 proc.) 2017-aisiais turėjo darbo vietą, rodo Briuselyje paskelbta Europos Komisijos ataskaita. Remiantis tyrimu, tarp vyrų šis rodiklis buvo 77,9 proc., t. y. dirbo trys iš keturių vyrų.

Moterys vidutiniškai uždirbo 16 proc. mažiau nei vyrai. Todėl ir jų pensija buvo 35,7 proc. mažesnė, sakoma ataskaitoje. Atlyginimų skirtumą tik iš dalies galima paaiškinti tuo, kad moterys dažnai dirba prasčiau apmokamose srityse. Kitos priežastys, be kita ko, yra blogos vaikų priežiūros paslaugos ir nelankstus darbo laikas - dėl to moterys apskritai mažiau dirba.

Prieš penktadienį minimą Tarptautinę moters dieną Europos Komisija kritikavo, kad moterys darbe vis dar susiduria su daugeliu kasdieninių problemų, pavyzdžiui, priekabiavimu, mažesniais atlyginimais ir prastesniais karjeros šansais. „Dabar 2019-ieji, o pažanga lyčių lygybės srityje vyksta labai lėtai. Kai kuriose šalyse stebimas net regresas“, - sakė Komisijos vicepirmininkas Fransas Timmermansas.

Ir ES šalių parlamentuose bei vyriausybėse moterų, anot ataskaitos, yra mažuma. Tik trys iš 10 parlamentarų (30,2 proc.) nacionaliniuose parlamentuose 2018 metų lapkritį buvo moterys. Tiesa, Švedijoje, Suomijoje ir Ispanijoje moterys sudarė 40 proc. parlamentarų.

EK pataisys juodąjį valstybių sąrašą

Europos Komisija (EK) pataisys siūlytą juodąjį sąrašą šalių, kurios nepakankamai kovoja su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu, kad būtų užtikrintas ES valstybių narių pritarimas, teigia ES teisingumo komisarė Vera Jourova. Ketvirtadienį visos ES šalys vieningai atmetė EK siūlytą sąrašą.

„Siūlymas nebuvo parengtas skaidraus ir lankstaus proceso metu, kuris skatintų paveiktas šalis imtis ryžtingų veiksmų, kartu gerbiant jų teisę būti išgirstoms“, - sakoma bendrame ES šalių pareiškime.

Europos komisijos narė Vera Jourova. Eltos nuotr.

V. Jourova tikino esanti nusivylusi šalių sprendimu, tačiau pažadėjo, kad Komisija sugrįš prie juodojo sąrašo ir atsižvelgs į ES šalių komentarus. Šios EK pastangos padės parengti sąrašą, kuriuo „nebus abejojama“, pridūrė ji.

Daugiausia prieštaravimų sulaukė JAV teritorijų Puerto Riko, Guamo, Amerikos Samoa ir Mergelių salų bei Saudo Arabijos ir Panamos įtraukimas į juodąjį sąrašą.

Tiek V. Jourova, tiek ir EK atstovas spaudai Margaritis Šinas (Margaritis Schinas) ginčijo ES šalių teigimus, esą sąrašo sudarymo procesas buvo ydingas. Pasak M. Šino, Komisija sąrašą sudarė pagal aukščiausius skaidrumo standartus.

Kaip teigė Europos Komisija, juodasis sąrašas, į kurį įtrauktos 23 valstybės, iš jų net 7 šalys nebuvo įtrauktos į ankstesnį sąrašą, padeda užkardyti kelią pinigų plovimui ir terorizmo finansavimui ir apsaugoti ES finansų sistemą. Nors įtraukimas į sąrašą nereiškia, kad šalims įvedamos sankcijos, ES bankai ir kitos finansų institucijos, bendradarbiaudamos su į sąrašą patekusiomis valstybėmis, turėtų imtis griežtesnių finansų priežiūros priemonių.

Į sąrašą įtrauktos šalys buvo Afganistanas, Amerikos Samoa, Bahamos, Botsvana, Šiaurės Korėja, Etiopija, Gana, Guamas, Iranas, Irakas, Libija, Nigerija, Pakistanas, Panama, Puerto Rikas, Samoa, Saudo Arabija, Šri Lanka, Sirija, Trinidadas ir Tobagas, Tunisas, JAV Mergelių salos ir Jemenas.

Atgal