VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

02.09. Naujausios žinios

Įsigalioja naujos taisyklės dėl ES parduodamų receptinių vaistų saugumo

Vaistų klastojimas jau seniai kelia rimtą grėsmę ES visuomenės sveikatai. Nuo šiandien pradedamos taikyti naujos taisyklės, kuriomis reglamentuojamas ES parduodamų receptinių vaistų saugumas.

 

Nuo šiol gamintojai turės ant receptinių vaistų pakuotės teikti 2D brūkšninį kodą ir apsauginį įtaisą. O vaistinės (įskaitant internetines vaistines) ir ligoninės turės tikrinti pacientams išduodamų vaistų autentiškumą. Tai paskutinis žingsnis įgyvendinant 2011 m. priimtą Falsifikuotų vaistų direktyvą, kuria siekiama užtikrinti ES parduodamų vaistų saugumą ir kokybę.

 

„2019 m. vasario 9 d. būsime įveikę dar vieną svarbų visos ES pacientų saugos užtikrinimo etapą. Praėjus beveik septyneriems metams po Falsifikuotų vaistų direktyvos priėmimo bus užbaigtas jos įgyvendinimas – įdiegta visos vaistų tiekimo grandinės ištisinio tikrinimo sistema ir receptinių vaistų saugumo sistema. Kitaip tariant, kiekviena ES vaistinė ar ligoninė privalės turėti sistemą, padėsiančią lengviau ir veiksmingiau nustatyti falsifikuotus vaistus. Nors įdiegus naująją sistemą dar teks daug ką nuveikti, kad ji tinkamai veiktų visoje ES, esu įsitikinęs, kad piliečiai bus geriau apsaugoti nuo pavojaus, kurį kelia nelegalūs, neveiksmingi ir pavojingi vaistai, – kalbėjo už sveikatą ir maisto saugą atsakingas Komisijos narys Vytenis Andriukaitis. 

 

Nuo pat kadencijos pradžios skatinau valstybių narių ministrus stebėti, kaip įgyvendinama ši naujoji sistema ir padėti visiems suinteresuotiesiems subjektams pasirengti laikytis naujųjų taisyklių, kuriomis užkertamas kelias falsifikuotiems vaistams patekti į pacientų rankas.“ Ateinančiomis savaitėmis ir mėnesiais bus toliau stebima, ar naujoji sistema veikia tinkamai. Nekantriai laukiu rytoj įvyksiančio naujosios sistemos starto, nes – artėjančių Europos rinkimų kontekste – tai dar vienas pavyzdys, parodantis ES bendradarbiavimo teikiamą naudą.“

 

Iki 2019 m. vasario 9 d. pagaminti ir į rinką patekę vaistai, kuriems dar netaikomi dabartiniai saugumo reikalavimai, galės likti rinkoje iki jų galiojimo pabaigos datos. Pagal naująją visos vaistų tiekimo grandinės ištisinio tikrinimo sistemą bus reikalaujama, kad įgalioti asmenys (visų pirma vaistinės ir ligoninės) visoje tiekimo grandinėje tikrintų vaistų autentiškumą. Naudodamosi naująja sistema, valstybės narės galės geriau identifikuoti pavienius vaistus, ypač jei būtų nustatyta susirūpinimą keliančių atvejų.

Akcija „Milijardas prieš smurtą“ grįžta į Vilnių

Vilniuje įsikūręs Moterų informacijos centras jungiasi prie tarptautinės globalios kampanijos „Milijardas prieš smurtą“ („One Billion Rising“) ir kviečia visus palaikančius iniciatyvą, vasario 14 d. 14 val. Europos aikštėje, prisijungti prie žaibiško praeivių sambūrio su šokiu (flashmob‘o) ir gauti suvenyrą. Ši akcija Vilniuje vyks jau 5 kartą. Šiais metais akcijos organizatoriai atkreips dėmesį į seksualinį smurtą prieš moteris ir merginas, priekabiavimo ir smurto netoleravimą.

Akcijos metu Europos aikštėje veiks Moterų informacijos centro palapinė, kurioje bus galima gauti informacijos apie smurto artimoje aplinkoje formas, pagalbos būdus, seksualinio smurto paplitimą.

Tarptautinė iniciatyva „Milijardas prieš smurtą“ prasidėjo 2012 metais ir nuvilnijo per visą pasaulį. Jos tikslas – atkreipti dėmesį į tai, kad pasaulyje kas trečia moteris ir mergaitė (beveik milijardas!) per savo gyvenimą patiria fizinį ar seksualinį smurtą. Iniciatyvos akcentu pasirinktas visuotinis šokis, dar žinomas kaip flashmob‘as, , skirtas įtvirtinti visuomenės nesitaikstymą su smurtu prieš moteris. Akcija jau nebėra tik kampanija, tai tampa gyvenimo būdu.

Akcijos iniciatoriai – Seimo Žmogaus teisių komiteto narė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Moterų informacijos centras.

Renginio vieta: Vilniaus Europos aikštė

Data: vasario 14 d. 14 val.

Grynieji pinigai praranda populiarumą: vis dažniau susimokama skaitmeninėmis priemonėmis

Remiantis Lietuvos banko statistika, grynųjų pinigų išdavimo operacijų apimtys per dvejus metus sumažėjo kone dvigubai - 2018 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2016 m., grynųjų pinigų išduota beveik 191 mln. eurų mažiau.

Kaip pastebi mobiliųjų mokėjimų platformos „MoQ“ vadovė Monika Rimkūnaitė-Bložė, atsiskaitymas grynaisiais iš lėto užleidžia pozicijas gyventojų atsiskaitymui skaitmeninėmis priemonėmis - pastaruoju metu prie to ypač prisideda bekontaktės kortelės ir mokėjimai telefonu.

„Verslo vaidmuo augant „korteliniams“ ir telefoniniams atsiskaitymams irgi svarbus. Didieji prekybininkai diegia savitarnos kasas be grynųjų, užtai su galimybe mokėti telefonu. Miestų kavinės ir restoranai mato, kad pas juos daugiausia ateina karta, turinti išmaniuosius telefonus, planšetes, išmanius laikrodžius. Tai auditorija, kuriai grynieji yra kažkas nepatogaus, todėl prekybininkai ir paslaugų teikėjai ieško šiai kartai patinkančių inovatyvių sprendimų“, - pranešime teigia „MoQ“ vadovė.

Pasak jos, grynųjų pinigų operacijos yra sunkiau prieinamos, nes atsiranda kavinių, kurios nepriima grynųjų, bankai skatina naudotis el. bankininkyste, brangsta grynųjų pinigų operacijos bankų skyriuose.

„Tikėtina, kad ilgainiui dalis gyventojų praktiškai atsisakys grynųjų, kaip kasdienio mokėjimo įrankio. Gali būti, kad pasiekus tam tikrą lūžio tašką ir nelikus masto ekonomijos, likusiesiems grynųjų pinigų naudojimas pabrangs dar labiau, bankai toliau mažins bankomatų tinklą ir grynieji pinigai taps tiesiog sunkiau pasiekiami“, - prognozuoja M. Rimkūnaitė-Bložė.

Lietuvos banko duomenimis, 2018 m. ketvirtąjį ketvirtį grynųjų pinigų išdavimo operacijų atlikta už kiek daugiau nei 245 mln. eurų, o grynųjų pinigų priėmimo operacijų atlikta už daugiau nei 241 mln. eurų.

Žemės ūkio diplomatija: svarbu ne tik įvaizdis, bet ir rezultatai

Tradiciškai, metams pasibaigus, su Žemės ūkio ministerijos vadovybe susitiko deleguoti specialieji atašė. Žemės ūkio ministrui Giedriui Surpliui ir viceministrams jie pristatė nuveiktus darbus ir aptarė naujus tikslus bei laukiančius iššūkius.

Keturi ŽŪM atašė dirba Europos Komisijoje Briuselyje, kiti stiprina dvišalius santykius Kinijoje, Japonijoje, JAV, Vokietijoje, Italijoje.

Specialieji atašė nuolat bendrauja su Lietuvos ir tų šalių, į kurias yra paskirti, valdžios institucijomis ir verslo atstovais, siekia atnaujinti ar pasirašyti naujus ekonominio bendradarbiavimo susitarimus, derasi dėl eksporto ir deda visas pastangas, kad Lietuvos balsas būtų išgirstas.

„Džiaugiuosi, kad jūs, mūsų mini ambasadoriai, norite dirbti ir esate kūrybiški. Tačiau svarbu ne tik įvaizdis, bet ir apčiuopiami rezultatai. Išeikime už įprastinių savo funkcijų ribų – visi naujoviški metodai yra ne mažiau veiksmingi negu tradicinės parodos. Mums reikia realių verslo kontraktų. Eikime ne tik į plotį, bet ir į gylį, siekime eksportuoti tai, ką turime išskirtinio. Atraskime daugiau mažų įmonių ir padėkime joms išeiti į plačias eksporto rinkas“, – susitikime kalbėjo ministras G. Surplys.

Kad mažos įmonės turi nemažai galimybių, patvirtino ir atašė Kinijoje. Ši didžiulė rinka pastaruoju metu pradėjo domėtis ne tik mėsos ir pieno produktais, bet ir konditerijos gaminiais, ekologiška produkcija. Kinijoje vis populiaresnė tampa elektorinė prekyba, tad įmonės turėtų atkreipti dėmesį ir į tai. Šiemet Lietuvos vardas Kinijoje skambės dar garsiau: penkiuose miestuose numatoma surengti lietuviškų maisto produktų pristatymus, Pekine vyks „Lietuvos maisto savaitė“ .

Viena svarbiausių žemės ūkio atašė Italijoje pareigų – padėti tinkamai atstovauti Lietuvai Jungtinių tautų maisto ir žemės ūkio organizacijoje (FAO). Pasibaigus Lietuvos pirmininkavimui šiai organizacijai, visa Italijos ambasada šiuo metu ypač aktyviai rūpinasi lietuviškų maisto produktų eksportu, galimybe Lietuvą pristatyti per maistą. Anot atašė, šios šalies žmonės linkę valgyti tik vietinius produktus, tad priversti juos paragauti ką nors nauja yra tikrai didelis iššūkis.

Nors japonai ir labai išradingai saugo savo rinką, turi įsivedę netarifinių prekybos barjerų, tačiau lietuviškų maisto produktų eksportas į šią tolimą Rytų šalį per pastaruosius metus yra gerokai suaktyvėjęs. Atašė Japonijoje konstatavo, kad didelės įmonės turi pajėgumų, joms reikia nedaug pagalbos, tačiau mažąsias įmones dar reikia pristatyti, padėti įveikti kalbos barjerą. Lietuvai taip pat reikia lengvai atpažįstamo šalies ženklo.

Kalbėdamas apie tai, kas per pastaruosius metus nuveikta Vokietijoje, čia jau ne vienerius metus dirbantis atašė pastebėjo, kad šioje šalyje taip pat padaugėjo netarifinių prekybos barjerų, reikalaujama vis daugiau įvairių sertifikatų. Apklausos rodo, kad stiprėjant regionalizacijos tendencijoms, net 73 proc. Vokietijos vartotojų teikia pirmenybę vietinei produkcijai. Tai pastebi ir eksportuojančios Lietuvos įmonės. Vis dėlto Vokietija išlieka Lietuvos eksporto rinkų sąrašo lydere.

Anot mūsų atašė JAV, Lietuvos eksportuotojai gana vangiai domisi galimybėmis veikti šioje šalyje. Nors mes turime ką pasiūlyti JAV vartotojams, tačiau vykdant politiką „Amerika – amerikiečiams“ neretai susiduriama su biurokratiniais trukdžiais, ilgai vilkinamomis procedūromis, dideliais įkainiais.

Belgijoje dirbantys ŽŪM atašė, apibendrindami 2018-ųjų darbus, pastebėjo, kad lengvais nei prabėgusių, nei ateinančių metų nepavadinsi. Savo spalvų įneša Brexit, laukia dideli iššūkiai ES bendrosios žemės ūkio politikos supaprastinimo, veterinarijos, fitosanitarijos, žuvininkystės ir kitose žemės ūkiui svarbiose srityse.

Galutinis sprendimas Ženevoje: Astravo AE statoma pažeidžiant tarptautinius susitarimus

Vasario 7 d. Ženevoje neeilinis ESPO konvencijos šalių susitikimas patvirtino šios konvencijos Įgyvendinimo komiteto parengtą sprendimą, kad Baltarusija, statydama Astravo branduolinę jėgainę, pažeidė Konvencijos reikalavimus.

Lietuvos atstovai Ženevoje ESPO konferencijoje | am.lt nuotr.

„Šis po daugelio metų nagrinėjimo priimtas galutinis sprendimas yra svarbus Lietuvai, – sako susitikime dalyvavęs laikinai aplinkos ministro pareigas einantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. – Tai objektyvi tarptautinė išvada, patvirtinanti, kad mūsų šalies skundas buvo pagrįstas.“

Ministro teigimu, šis sprendimas svarbus ir todėl, kad parodo, jog valstybės ir įmonės, kurios dalyvauja įgyvendinant Astravo AE projektą, prisideda prie Konvencijos pažeidimo, o tai kelia abejonių dėl jų reputacijos.

Šiandieniniame susitikime dalyvavusios šalys patvirtino, kad Baltarusija pažeidė ESPO konvencijos 4 straipsnio 1 dalį (netinkamas poveikio aplinkai vertinimo dokumentacijos parengimas, netinkamas aikštelių alternatyvų vertinimas), 5 straipsnio a dalį (netinkamos konsultacijos su poveikį patirsiančiomis šalimis) ir 6 straipsnio 1 dalį (netinkamas galutinis sprendimas), nepagrįsdama pasirinktos aikštelės pasirinkimo priimant galutinį sprendimą.

Skundą, kad Konvencija pažeista atliekant Astravo AE poveikio  aplinkai vertinimą, Lietuva pateikė dar 2011 m., negavusi Baltarusijos atsakymų į pateiktus esminius klausimus, susijusius su Astravo AE sauga ir jos galimu poveikiu mūsų šalies aplinkai ir gyventojams. 2013 m. Įgyvendinimo komitetas konstatavo, kad Baltarusija, plėtodama AE projektą, pažeidė Konvencijos nuostatas, ir pateikė rekomendacijas pažeidimams ištaisyti. Šias rekomendacijas 2014 m. patvirtino Konvencijos šalių 6-asis susitikimas. Įgyvendinimo komitetui buvo pavesta išsamiai įvertinti Baltarusijos veiksmus jas įgyvendinant.

Šiandieninis neeilinio Espo konvencijos šalių susitikimo sprendimas padėjo tašką vadinamojoje Astravo AE byloje dėl šios konvencijos pažeidimų.

Radus karo laikų bombų, uždarytas Romos oro uostas

Radus karo laikų bombų, uždarytas Romos oro uostas. EPA-Eltos nuotr.

Radus tris Antrojo pasaulinio karo laikų bombas, ketvirtadienio popietę buvo uždarytas Romos Čiampino oro uostas. Antrajame pagal dydį Italijos sostinės oro uoste buvo atšaukti lėktuvų pakilimai ir nusileidimai, pranešė Italijos aviacijos agentūra ENAV. Šimtai keleivių laukė informacijos apie savo reisus. Oro uoste įstrigo apie 750 keleivių. Jiems buvo dalijami gėrimai. Daugelis keleivių buvo autobusais vežami į didžiausią Romos Fiumičino oro uostą. Kiek Čiampino oro uostas, iš kurio kyla daug „Ryanair“ lėktuvų, bus uždarytas, kol kas nežinoma.
Vokiečių gamybos bombos buvo rastos atliekant darbus ant vieno nusileidimo tako. Buvo iškviesti kariuomenės sprogmenų ekspertai. Bombų svoris buvo iš viso 150 kg, jose buvo 75 kg sprogstamosios medžiagos.

 

 

Atgal