VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

02.08. Naujausios žinios

Naujovė Lietuvoje, kuris leis lengviau keistis elektroniniais dokumentais

Nuo balandžio įsigalios naujovė, leisianti Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos (ES) šalių perkančiosioms organizacijoms ir tiekėjams keistis elektroniniais dokumentais. Laukiama, kad tai taps stimulu operatyvesniam tarptautinių prekių ir paslaugų judėjimui, didins konkurenciją tarp tiekėjų.

Viešųjų pirkimų sutartis vykdantiems tiekėjams informacinė sistema „E. sąskaita“ suteikia galimybę teikti ir gauti elektronines sąskaitas faktūras, kreditinius ir debetinius dokumentus bei avansines sąskaitas internetu. Vis dėlto, galimybės keistis šiais dokumentais tarptautiniu, ES šalių lygiu iki šiol nebuvo.

Antrąjį šių metų ketvirtį užbaigus sistemos modernizacijos etapą, bus suvienodinti elektroninių sąskaitų faktūrų techniniai standartai, užtikrinta sąveika tarp ES šalių nacionalinių sistemų. Tai palengvins galimybes užsienio tiekėjams dalyvauti Lietuvos perkančiųjų organizacijų vykdomuose viešuosiuose pirkimuose.

Elektronikos atliekų tvarkytojams – daugiau laiko europiniam standartui įdiegti

Siekdama elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkytojams suteikti pakankamai laiko įsidiegti europinį šių atliekų surinkimo, gabenimo ir apdorojimo reikalavimų standartą, Aplinkos ministerija pakeitė du teisės aktus.

Pixabay.com nuotr.

Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašo sudarymo tvarkos aprašą ir Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašą.

Šį standartą atliekų tvarkytojai, siekiantys nuo 2021 m. ir vėliau išrašyti elektros ir elektroninės įrangos sutvarkymą įrodančius dokumentus ir patvirtinimus, turi atitikti nuo 2021 m. sausio 1 d.

Ignalinos AE praėjusiais metais sutaupė daugiau nei 500 tūkst. eurų

Ignalinos atominė elektrinė (AE), įgyvendinusi energetinių išteklių taupymo programoje numatytas priemones, sumažino elektros energijos ir šilumos naudojimą ir sutaupė virš 500 tūkst. eurų.

Pixabay.com nuotr.

Palyginti su 2017 metais, elektros energijos metinis suvartojimas pernai sumažėjo 7,7 proc., šilumos energijos suvartojimas sumažėjo 0,7 proc., pranešė Ignalinos AE. 

Gripo epidemija jau apėmė daugiau kaip pusę šalies savivaldybių

Gripo epidemiją paskelbė jau daugiau kaip pusė Lietuvos savivaldybių. Trečiadienį gripo epidemija paskelbta Alytaus, Joniškio, Kretingos rajonų ir Kazlų Rūdos savivaldybėse. Antradienį gripo epidemiją paskelbė Mažeikių, Rokiškio, Kauno ir Švenčionių rajonų savivaldybės.

EPA-Eltos nuotr.

2018-2019 m. gripo sezono metu iš viso registruota 12 mirties nuo gripo atvejų.

Pagerėjo Lietuvos viešųjų finansų tvarumas

Kas trejus metus Europos Komisijos atliekamas tyrimas (Fiskalinio tvarumo 2018 m. ataskaita) rodo, kad Lietuva yra vienintelė šalis, kuriai pavyko pagerinti ir vidutinio, ir ilgojo laikotarpio viešųjų finansų tvarumo rizikos vertinimą. Vien vidutinio laikotarpio viešųjų finansų tvarumo rizikos vertinimą pagerino penkios šalys, ilgojo – dvi. Net dvylikos ES valstybių narių ilgalaikio viešųjų finansų tvarumo rizikos vertinimas pablogėjo.

„Ataskaitoje pateikiami jautrumo testų rezultatai rodo, kad Lietuvos viešieji finansai vidutiniu laikotarpiu pajėgūs atlaikyti makroekonominius ir fiskalinius šokus, nepažeidžiant Stabilumo ir augimo pakto reikalavimų, o ilguoju laikotarpiu prireiktų nedidelės pirminio struktūrinio balanso korekcijos, siekiant stabilizuoti viešuosius finansus. Tačiau Europos Komisija atkreipia dėmesį, kad net ir teigiamai įvertintos šalys privalo ir toliau vykdyti tokią politiką, kuri užtikrintų šalies ekonomikos atsparumą įvairiems nenumatytiems sukrėtimams – to ir sieksime“, – sako finansų viceministrė Miglė Tuskienė.

Žemaitijos metų akcentai – visoje Lietuvoje

Vyriausybė patvirtino Kultūros ministerijos pateiktą Žemaitijos metų minėjimo 2019 metais planą.

Plane numatytais kultūriniais, moksliniais, istoriniais, edukaciniais, pažintiniais renginiais, projektais ir kitomis veiklomis bus pažymimas Žemaitijos vaidmuo valstybės gyvenime per visą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvavimo laikotarpį, išlaikant prigimtinę savastį, tarmę, papročius ir tradicijas. 2019 metais numatoma organizuoti festivalius, šventes, kitus renginius, atspindinčius Žemaitijos regiono savitumą, išleisti reprezentacinį leidinius lietuvių ir anglų kalbomis, pažintines knygas apie Žemaitiją, jos istoriją, rengti konferencijas, konkursus ir parodas.

Lietuvos miestams – galimybė ES lėšomis atnaujinti savo viešąjį transportą

Lietuvos miestai, pasinaudodami Europos Sąjungos fondų investicijomis, įsigyja vis daugiau naujų viešojo transporto priemonių. Vien šį mėnesį šiam tikslui susisiekimo ministro Roko Masiulio įsakymais paskirstyta 7,3 mln. eurų ES fondų lėšų, kurios bus panaudotos naujiems troleibusams Kaune bei naujiems ekologiškiems autobusams Druskininkuose ir Lazdijuose.

„Tikiu, kad miestų gyventojai kasdienėms kelionėms pamėgs naujas ir tvarkingas viešojo transporto priemones, o savo asmeninius automobilius dažniau paliks namuose. Naujų troleibusų ir autobusų ES lėšomis įsigyja visi penki didieji šalies miestai, šia galimybe kviečiu aktyviau naudotis ir mažesniuosius miestus, rajonų savivaldybes“, – sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Ministras A. Monkevičius: geriausius sprendimus galima priimti ne „iš viršaus“, o įtraukiant visą bendruomenę

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius susitiko su Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) tarybos nariais. Susitikime sutarta glaudžiai bendradarbiauti ieškant geriausių sprendimų bendriems iššūkiams įveikti.

Susitikimo metu diskutuota priėmimo į aukštąsias mokyklas, aukštųjų mokyklų valdymo ir tinklo konsolidavimo, pedagogų rengimo, dėstytojų ir kitų darbuotojų darbo sąlygų, studijų finansavimo ir kitais aktualiais aukštojo mokslo klausimais.

Ministras A. Monkevičius pabrėžė, kad į sprendimų priėmimą reikia įtraukti visas suinteresuotas šalis. „Švietimo sektorius yra didžiulis. Priimant sprendimus jame svarbu pasitelkti visas interesų grupes, nenuleisti idėjų ir sprendimų iš viršaus. Kokybiniai pokyčiai įmanomi tik tada, kai yra bendras susitarimas dėl bendrų veiksmų. Sieksiu, kad nuo pat pradžių visos interesų grupės būtų įtrauktos į sprendimų priėmimą matant bendrą valstybės interesą ir strateginę perspektyvą“, – sakė ministras.

Vyriausybė pritarė Turto civilinio konfiskavimo įstatymo projektui

Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos parengtam Turto civilinio konfiskavimo įstatymo projektui bei kitų susijusių teisės aktų pakeitimų paketui, kuris numato turto civilinio konfiskavimo instituto, kaip neteisėto praturtėjimo prevencijos priemonės, įteisinimą. Lietuvoje iki šiol turto civilinio konfiskavimo instituto nėra. 

„Tai svarbus žingsnis į priekį kovoje su korupcija. Užsienio valstybių patirtis rodo, kad siekiant kovoti su organizuotu, taip pat intelektualiuoju nusikalstamumu, tai yra vienas efektyviausių užkardymo būdų, kuris padėtų visuomenėje įtvirtinti ir principinę „nusikaltimai neapsimoka“ nuostatą. Visų pirma, ši teisinė priemonė paveiktų kriminalinio pasaulio atstovus“, – sako vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas. 

Projekte siūloma nustatyti, kad turto civilinis konfiskavimas būtų taikomas kai turtas priklauso asmeniui, atitinkančiam bent vieną iš nustatytų požymių. Pavyzdžiui, asmuo buvo kaltinamas ar nuteistas už sunkių ir kai kurių apysunkių nusikaltimų padarymą, priklauso nusikalstamoms grupuotėms.

Vyriausybės kultūros ir meno premijos paskirtos dvylikai kūrėjų

Ministrų kabineto sprendimu už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui dvylikai kūrėjų paskirtos Vyriausybės kultūros ir meno premijos.

Vyriausybės kultūros ir meno premijos paskirtos fotomenininkui Ramūnui Danisevičiui, muziejininkei Vidai Kanapkienei, dailininkui, knygų vaikams autoriui Kęstučiui Kasparavičiui, kino ir teatro aktorei Vidai Vaivai Mainelytei, kompozitoriui Arvydui Malciui, tapytojai Sigitai Maslauskaitei-Mažylienei, menotyrininkei Agnei Narušytei, poetui Kęstučiui Navakui, aktorei Reginai Reklaitienei, kino operatoriui Janui Vitoldui Tomaševičiui, tekstilininkei Zinaidai Vogėlienei ir menotyrininkei Rasutei Žukienei.

Kasmet skiriama ne daugiau kaip 12 Vyriausybės kultūros ir meno premijų. Premijos skiriamos Lietuvos, taip pat pasaulio lietuvių kultūros ir meno kūrėjams ir veikėjams už svarų indėlį į kultūrą ir meną bei ypatingus šios srities nuopelnus. Vyriausybės kultūros ir meno premijos skiriamos nuo 1997 metų. Nuo 2008 m. premijos dydis siekia 340 bazinių socialinių išmokų dydžių. Premijos gali būti skiriamos pavieniams pretendentams arba pretendentų kolektyvui. Premija, skiriama kolektyvui, paskirstoma po lygiai kiekvienam jo nariui.

Paroda „Laisvės sūnūs. Ukrainiečių karių ženklai ir simboliai iš fronto“

Vasario 6 d. LR Seimo I-uose rūmuose Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje Ukrainos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius J. E. ponas Volodymyr Yatsenkivskyi kartu    su LR Seimo nariu Žygimantu Pavilioniu atidarė parodą „Laisvės sūnūs. Ukrainiečių karių ženklai ir simboliai iš fronto“, skirtą penktosioms Maidano žudynių metinėms paminėti. Ekspozicijoje – Ukrainos karinės uniformos, antsiuvai, šios šalies bei karinių padalinių vėliavos – ukrainiečių karių, kuriems sudaroma galimybė gydytis mūsų šalyje, dovanos iš asmeninės, šaulio, Karo medicinos tarnybos Karių reabilitacijos centro specialisto Ramūno Šerpatausko kolekcijos.

Nuo pat Rusijos agresijos Ukrainoje pradžios Lietuvos Respublika aktyviai remia Ukrainos siekį tapti laisva ir nepriklausoma valstybe bei teikia visokeriopą pagalbą.

Viceministras V. Umbrasas su aukšto rango JAV karininkais aptarė bendradarbiavimo ir planuojamų pratybų regione klausimus

Vasario 6 d. krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas susitiko su jungtine JAV jūrų pėstininkų ir jūrų pajėgų delegacija. Viceministras kartu su trimis aukšto rango JAV kariuomenės atstovais  brigados generolu Stephen M. Neary, kontradmirolu Stephen C. Evans ir kontradmirolu John B. Skillman aptarė Lietuvos ir JAV bendradarbiavimo perspektyvas, Lietuvos vystomą karinę infrastruktūrą ir galimą jos panaudojimą JAV jūrų pajėgų ir jūrų pėstininkų treniruotėms bei bendroms pratybos su Lietuvos kariuomenės pajėgomis. Susitikime taip pat aptarta galima Lietuvos parama šiais metais Baltijos regione vyksiančioms pratyboms BALTOPS.

Viceministras V. Umbrasas padėkojo JAV kariuomenės atstovams už glaudų bendradarbiavimą ir pabrėžė JAV pajėgų buvimo ir sąveikumo su Lietuvos kariais svarbą kviesdamas JAV karius ir toliau atvykti į Lietuvą bendroms pratyboms ir kitiems renginiams.

E.Makronas nevyks į konferenciją Miunchene

Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) netikėtai atšaukė savo dalyvavimą kitą savaitę vyksiančioje Miuncheno saugumo konferencijoje. Apie sprendimą informuota jau praėjusį penktadienį, sakė konferencijos atstovas.

Prezidentūros duomenimis, sprendimas priimtas dar anksčiau. Jis esą neturi nieko bendra su dabartiniu ginču dėl ES dujų direktyvos.

Laikraštis „Suddeutsche Zeitung“ rašo, kad E. Makronas savo dalyvavimą konferencijoje galėjo atšaukti ir dėl atšalusių santykių su Vokietijos kanclere Angela Merkel.

55-oji Miuncheno saugumo konferencija vyks vasario 15-17 dienomis. Šioje konferencijoje daugiau kaip 500 aukštų politikų, karybos ir gynybos ekspertų kasmet diskutuoja pagrindiniais saugumo politikos klausimais. Šiais metai į forumą turėtų atvykti ir JAV viceprezidentas Maikas Pensas (Mike Pence).

Prancūzija atšaukė savo ambasadorių Italijoje

Prancūzija atšaukė savo ambasadorių Italijoje į Paryžių konsultacijoms, paminėdama virtinę Italijos vyriausybės provokacijų ir „kišimąsi“ į Prancūzijos vidaus reikalus.

„Prancūzija ilgus mėnesius buvo nuolatinių kaltinimų, nepagrįstų puolimų ir ekstremalių pareiškimų objektas“, - teigiama Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Apie tai pranešama praėjus dviem dienoms po to, kai Italijos ministro pirmininko pavaduotojas ir „Penkių žvaigždučių judėjimo“ (M5S) lyderis Luidžis Di Majus (Luigi Di Maio) atvyko į Paryžių susitikti su „geltonųjų liemenių“ judėjimo, protestuojančio prieš prezidento Emanuelio Makrono (Emmanuel Macron) vyriausybę, nariais.

T.Mei ir Ž.K.Junkeris susitarė dėl naujų pokalbių „Brexit“ tema

Europos Sąjunga ir Didžioji Britanija susitarė dėl naujų „Brexito“ pokalbių, kad vis dėlto būtų rastas kelias tvarkingam Jungtinės Karalystės išstojimui. Apie tokį premjerės Teresos Mei (Theresa May) ir Europos Komisijos pirmininko Žano Klodo Junkerio (Jean Claude Juncker) susitikimo rezultatą ketvirtadienį pranešė Komisijos atstovas.

T. Mei ir Ž. K. Junkeris vasarį ketina susitikti dar kartą.

Didžioji Britanija turėtų kovo 29-ąją palikti ES. Jei išstojimo sutarties nebus, gresia chaotiškas „Brexitas“ su rimtais padariniais.

Japonijos premjeras žada išspręsti ginčą dėl Kurilų salų

Japonijos ministras pirmininkas Šinzas Abė (Shinzo Abe) pasižadėjo žingsnis po žingsnio judėti teritorinio ginčo su Rusija sprendimo link, omenyje turėdamas Kurilų salas.

„Nelengva išspręsti klausimą, kuris tebeegzistuoja praėjus 73 metams po karo“, - teigė Š. Abė ir, sprendžiant ginčą, žadėjo taikyti „žingsnis po žingsnio“ metodą. 

Japonija ir Rusija nesutaria dėl keturių strategiškai svarbių salų, kurias paskutinėmis Antrojo pasaulinio karo dienomis užėmė Sovietų Sąjungos armija. Po karo šios šalys taip ir nepasirašė taikos sutarties.

Ukraina uždraudė Rusijos piliečiams stebėti rinkimus

Likus dviem mėnesiams iki prezidento rinkimų, Ukrainos parlamentas uždraudė Rusijos piliečiams stebėti rinkimus. Už tai ketvirtadienį balsavo parlamentarų dauguma. Atitinkamu įstatymu norima užkirsti kelią Rusijos kišimuisi į rinkimus, Kijeve argumentavo iniciatyvos šalininkai.

Prieš tai vyriausybės atstovai kategoriškai pasisakė prieš tai, kad rusai būtų akredituoti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojų misijai. Ši nuostata galioja visiems rinkimams Ukrainoje.

 

 

 

 

 

Atgal