VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

02.07. Naujausios žinios

VMI primena: duomenų apie išmokas pateikimo terminas - vasario 15 diena

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), siekdama užtikrinti sklandų kasmetinį gyventojų pajamų deklaravimą, informuoja, kad iki 2019 m. vasario 15 d. pateikti duomenis privaloma tiek apie 2018 metais gyventojams sumokėtas išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, tiek informaciją apie 2018 metais gyventojams išmokėtas A klasės išmokas mokesčius išskaičiuojantiems asmenims.

„Preliminarias metines gyventojų pajamų deklaracijas formuojame atsižvelgdami į pažymas apie per praėjusį laikotarpį sumokėtas išmokas, dėl šios priežasties svarbu, kad pažymos apie A ir B klasės išmokas į VMI sistemą atkeliautų laiku, o jose pateikiami duomenys būtų teisingi ir tikslūs“, - pranešime sako VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė.

VMI akcentuoja svarbų šių metų pokytį - A ir B klasės išmokoms nuo šiol ne tik suvienodinamas duomenų pateikimo galutinis terminas, bet ir naudojama ta pati forma tiek teikiant duomenis apie A, tiek apie B klasės išmokas (formos kodas - GPM312).

Iki š. m. vasario 15 d. duomenis apie nuolatinių Lietuvos gyventojų sumokėtas gyvybės draudimo įmokas, sumokėtas palūkanas už suteiktas paskolas gyvenamajam būstui statyti arba įsigyti, už studijas sumokėtas įmokas, studijų įmokoms mokėti skirtas paskolas bei nuolatinių Lietuvos gyventojų sumokėtas pensijų draudimo įmokas į pensijų kaupimo fondus turi pateikti ir vadinamieji tretieji asmenys - bankai, kredito įstaigos, gyvybės draudimo bendrovės, aukštosios mokyklos, formaliojo ir neformaliojo profesinio mokymo įstaigos ir kt.

Visas pažymų apie išmokas teikimui reikiamas dokumentų formas bei jų pildymo taisykles galima rasti internetinėje svetainėje deklaravimas.vmi.lt, o greitam duomenų pateikimui VMI rekomenduoja naudoti Elektroninę deklaravimo sistemą (EDS).

R. Karoblis:  „Karių savanorių teisė būti išrinktiems yra pirmiausiai piliečio teisių realizavimo klausimas“

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis teigia, jog karių savanorių teisė būti išrinktiems yra ne tarnybos kariuomenėje, o piliečio teisių realizavimo klausimas. Tai jis pareiškė šiandien vykusiame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje, kuriame buvo diskutuojama dėl Krašto apsaugos savanorių tarnybos (KASP)  teisinio reglamentavimo tobulinimo poreikio.

 

Pagal dabartinį teisinį reglamentavimą, kariai savanoriai gali dalyvauti rinkimuose, tačiau juos išrinkus turėtų apsispręsti ar lieka savanorių tarnyboje, ar tampa savivaldybių tarybų nariais. „Klausimas, ar ir kiek yra proporcingas draudimas būti išrinktiems būtent KASP kariams, kurie, būdami KASP kariais, turi dar ir civilį gyvenimą, yra pagrįstas. Mano nuomone, kylant klausimams dėl teisinių kolizijų tarp konstitucinės teisės ir pareigos ginti valstybę ir teisės dalyvauti rinkimuose bei būti išrinktam, šiandien geriausiai į tai atsakytų Konstitucinis teismas“, –  sakė ministras, siūlydamas kreiptis į Konstitucinį teismą išaiškinimo.

 

R. Karoblis taip pat pabrėžė, jog negali būti interpretacijų dėl kario savanorio tarnybos statuso. „Krašto apsaugos savanoriškosios pajėgos yra integrali sausumos pajėgų dalis. KASP yra keliamos labai konkrečios užduotys valstybės gynyboje tiek karo, tiek taikos metu, atitinkamai investuojama į KASP karių karinį rengimą, aprūpinimą bei infrastruktūrą, tad karys savanoris yra tikrosios karo tarnybos karys. Todėl prireikus, karys savanoris privalo atlikti savo, kaip kario, pareigą, nepaisant jo užsiėmimo civiliniame gyvenime“, – sakė ministras.

Apklausa: 62 proc. emigrantų neatmeta galimybės sugrįžti

Lietuvos pažanga ir gerovė yra svarbi absoliučiai daugumai apklaustų užsienio lietuvių (96 proc.). Net 75 proc. užsienyje gyvenančių respondentų prisideda prie gerovės Lietuvoje kūrimo: remia Lietuvoje gyvenančius artimuosius, skatina turizmą į Lietuvą, dalyvauja labdaros ir paramos iniciatyvose, tarpininkauja užmezgant kontaktus, konsultuoja Lietuvos įmones, organizacijas ir asmenis, dalyvauja bendroje mokslinėje, akademinėje veikloje, investuoja gimtojoje šalyje, kuria verslą.

Užsienio reikalų ministerijos užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ 2018 metų pabaigoje atliktos užsienio lietuvių apklausos duomenimis, 85 proc. respondentų mano, kad ir negyvenant Lietuvoje galima dalyvauti įvairių sričių Lietuvos gyvenime. 8 proc. dalyvavusių apklausoje visgi mano, kad trukdžių dalyvauti yra - pagrindinėmis priežastimis jie nurodė požiūrį į išvykusius („jaučiuosi nepageidautinas“, 79 proc.), informacijos trūkumą (46 proc.). 

89 proc. respondentų taip pat pažymėjo, kad jiems gyvenant užsienyje yra svarbus tautinis identitetas, kurį jie išlaiko palaikydami ryšius su giminėmis ir draugais Lietuvoje (92 proc.), sekdami lietuvišką žiniasklaidą (76 proc.), bendraudami su vietos lietuviais (68 proc.), laikydamiesi lietuviškų tradicijų, švęsdami lietuviškas šventes (68 proc.) ir kt. 

16 proc. respondentų nurodė grįšią gyventi į Lietuvą, dar 62 proc. tokios galimybės neatmeta kada nors ateityje. 57 proc. planuojančių grįžti į Lietuvą grįžimui rinktųsi savo gimtąjį regioną. Svarbiausi veiksniai svarstant grįžimą yra likusi šeima ir draugai (64 proc.), aukšta gyvenimo kokybė Lietuvoje (42 proc.), galimybė rasti išsilavinimą atitinkantį darbą (35 proc.), noras dirbti ir kurti Lietuvai (28 proc.), noras, kad vaikai augtų Lietuvoje (16 proc.), palankios sąlygos pradėti verslą (15 proc.). 16 proc. respondentų, nurodę priežastis „situacija Lietuvoje gerėja“, „nebepalikčiau artimųjų“, „išvykęs įvertinau, ką palikau Lietuvoje“, „emigracija yra sunkesnė nei maniau“, teigė, kad dabar iš Lietuvos nebeišvyktų.

22 proc. respondentų mano, kad į Lietuvą negrįš niekada, nes jau susikūrė gyvenimą užsienyje, užsienyje gyvena visa šeima, netenkina Lietuvoje esantys žemi atlyginimai. 

Pagrindiniais naujienų iš Lietuvos šaltiniais užsienyje gyvenantiems lietuviams, apklausos duomenimis, yra lietuviška internetinė žiniasklaida (53 proc.), Lietuvoje gyvenanti šeima ir draugai (19 proc.), lietuviškas radijas ir televizija (13 proc.), lietuvius jungiantys socialiniai tinklai (10 proc.). Užsienio lietuvius Lietuvos žiniasklaidoje labiausiai domina ekonominės padėties Lietuvoje tema (35 proc.) ir vidaus politikos aktualijos (34 proc.).

2019 metų Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose ketina dalyvauti 67 proc. respondentų, dar 14 proc. nurodė esą neapsisprendę. 

Užsienio lietuvių poreikių apklausa atliekama įgyvendinant „Globalios Lietuvos“ - užsienio lietuvių įsitraukimo į Lietuvos gyvenimą - kūrimo 2011-2019 metų programą, kurią koordinuoja Užsienio reikalų ministerija. Naudingiausiomis šios programos priemonėmis respondentai pripažino užsienio lietuvių bendruomeniškumo skatinimą, organizacijų stiprinimą (60 proc.), kultūros puoselėjimą (53 proc.), lituanistinį švietimą (50 proc.), užsienio lietuvių informavimą (38 proc.), diasporos profesionalų telkimą (19 proc.).

Internetu vykdytoje apklausoje dalyvavo 1851 užsienio lietuviai (18 metų ir vyresni, gyvenę užsienyje ne trumpiau 6 mėnesius) iš 61 šalies. Daugiausia respondentų - iš Jungtinės Karalystės, Norvegijos, JAV, Vokietijos ir Belgijos. Aktyviausiai apklausoje dalyvavo 10 metų ir ilgiau užsienyje gyvenantys lietuviai.

Kultūros ministras susitiko su Japonijos ambasadoriumi

Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas trečiadienį susitiko su Japonijos ambasadoriumi Shiro Yamasaki trumpai aptarti šalių kultūrinio bendradarbiavimo projektus ir galimą Japonijos indėlį prisidedant prie plataus Lietuvoje vykstančių kultūros renginių spektro.

Ministro teigimu, Lietuva labai vertina Japonijos ambasados veiklą stiprinant Lietuvos ir Japonijos kultūros ryšius, Japonijos Vyriausybės reikšmingą indėlį į Lietuvos kultūrą per Kultūrinės paramos teikimo schemą ir įvairias Japonijos fondo, Kultūros reikalų agentūros, Japonijos mokslo ir švietimo ministerijos programas. Lietuvoje auga susidomėjimas Japonijos kultūra ir menu, skaitomi ir vertinami tokie japonų literatūros autoriai, kaip Haruki Murakami, Yukio Mishima, Banana Yoshimoto, Sayaka Murata. Netrukus prasidėsiančioje tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje šiemet dalyvaus ir dalininkas iš Japonijos Katsumi Komagata, kūrybinės studijos, kurioje jis darbuosis mugės metu, veiklą remia Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Kaip sektiną kultūrinio bendradarbiavimo pavyzdį, susitikimo dalyviai įvardijo Lietuvos kultūros tarybos ir Japonijos ambasados remiamą festivalį „Now Japan“ ir pažymėjo, kad svarbu užtikrinti jo tęstinumą. Festivalis pristato platų Japonijos kultūros spektrą: nuo tradicinių menų ir amatų, japonų virtuvės, japoniškų komiksų ir videožaidimų pristatymų iki šiuolaikinio meno renginių – koncertų, šiuolaikinio šokio renginių, parodų, kūrybinių dirbtuvių. Kasmet festivalyje apsilanko iki 10 tūkstančių žiūrovų ir dalyvių. Savo ruožtu festivalio „Now Japan“ rengėjai VšĮ „Kultūrinės ir organizacinės idėjos“ praėjusį rudenį Tokijuje vykusiame renginyje „DesignArt 2018“ įgyvendino nemažos apimties programą „Lithuania: Creative & Contemporary”, kurios metu pristatė Lietuvos kultūros ir kūrybines industrijas, organizavo parodas, tinklinius renginius, konferenciją.

Ministras M. Kvietkauskas pakvietė Japonijos ambasadą aktyviai dalyvauti Kauno – Europos kultūros sostinės 2022 – programoje skatinant šalių kultūros organizacijų ryšius, bendradarbiauti su viešąja įstaiga „Kaunas 2022“, 2020 metais minint Japonijos konsulo Čijunės Sugiharos veiklos 80-metį. Ministras taip pat atkreipė ambasadoriaus dėmesį į Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus kiemelyje (Pamėnkalnio g. 12) šalia Holokausto ekspozicijos esantį paminklą diplomatui Čijunei Sugiharai – žydų tautos dėkingumo ženklą visiems gelbėtojams.

„Labas rytas, Vaižgante!“

2019-ieji – lietuvių literatūros klasiko Vaižganto metai. Juozas Tumas-Vaižgantas buvo XXV­­II knygos mėgėjų draugijos vienu iš steigėju, iždininku ir aktyviu jos nariu.

Pirmąjį šių metų renginį Draugija pradėjo renginiu „Labas rytas, Vaižgante!“ Šv. Jurgio konvente  gvardijonas, Draugijos narys Saulius Paulius Bytautas OFM kartu su kitais broliais pranciškonais aukojo mišias už kanauninką ir rašytoją Juozą Tumą-Vaižgantą ir kitus, į Amžinybę išėjusius XXVII knygos mėgėjų draugijos narius nuo Draugijos atkūrimo.

XXV­­II knygos mėgėjų draugijos nariai Vaižganto muziejuje

Vaižganto metų atidarymo renginys vyko Vaižganto memorialiniame bute – muziejuje. Svečiai iš Vilniaus, Marijampolės, Kauno – Lietuvai pagražinti ir XXVII knygos mėgėjų draugijų nariai, didelis būrys kauniečių muziejaus bičiulių vos tilpo.

Renginį sena liaudies giesme apie liną – lietuvio maitintoją ir rengėją – pradėjo etnologė Eglė Dvarionaitė-Vindašienė. Ji tarsi prikėlė, pažadino Vaižgantą jo gražiam jubiliejui – 150-ajam gimtadieniui, jo kūrybos ir žmogiškųjų idėjų atgimimui. Priminė apie Vaižganto bendravimą su Julija Dvarionaite  ir pamokė  dainuoti Aukštaitiškas sutartines.

Neparastai ir džiugiai svečius nuteikė  aktorė Olita Dautartaitė skaitydama Vaižgantui dedikuotus kūrinius ir paties klasiko kūrybą, laiškus.

Apie Vaižganto kunigavimą Mosėdyje, ten sklandžiusias legendas apie jauną, žemaičių pamėgtą kunigą kalbėjo rašytojas, Draugijos leidinių redaktorius, žurnalistas  Laimonas Inis, padovanojęs muziejui jau senokai surinktus kelių autorių atsiminimus apie kunigą Tumą, publikuotus spaudoje savo straipsnius ir memuaristikos, esė knygą „Paukščiai vėjyje“.

Vaižganto premijos laureatė, žurnalistė Perpetua Dumšienė pabrėžė Vaižganto švietėjišką nusiteikimą ir teigė, kad Draugija Vaižganto metais turi skirti aktyviau susitikimams su mokiniais, kultūros visuomene, organizuoti renginius mokyklose, bibliotekose, muziejuose.

Savitai ir įdomiai mintimis apie tautą, visuomenę, kūrėją dalinosi akademikas Romualdas Grigas.  Kažin, ar kas iš mūsų rašytojų yra taip glaudžiai ir neatskiriamai suaugęs su savo krašto gamta, su savo tėvų žeme, su savo piliakalniais ir visa kultūra, kaip Juozas Tumas-Vaižgantas? Labai ryški, savita ir plati asmenybė,“ kalbėjo akademikas. Jo žodžiais Vaižgantas - mūsų kultūros piliakalnis ir aukštaičių žemės sulčių išaugintas Lietuvai rašytojas, romantikas, visuomenės veikėjas, įžvalgus politikas...

Apie Vaižganto atminimo įamžinimą, apie Jo – kūrėjo palikimą kalbėjo ir prisiminimais dalijosi marijampoliečiai, Sūduvos krašto tyrinėtojai istorikas Kęstutis Subačius, rašytojas Justinas Sajauskas. Vaižganto metams rengiamą literatūrinę-muzikinę programą pristatė  F. Bortkevičienės Kalbos premijos laureatė Violeta Bakutienė.

Vaižganto gyvenimui, kūrybai skirta Danutės Marcinkevičienės knyga „Buvo mylimi – teliks neužmiršti...“, apie kurią autorė kalbėjo renginyje. Vaižgantas buvo ne tik vienas iš XXVII knygos mėgėjų draugijos įkūrėjų, bet ir Lietuvai pagražinti draugijos steigėjas. Apie šios Draugijos veiklą ir metų planus pasakojo Valdybos pirmininkas Juozas Dingelis.

XXVII knygos mėgėjų draugija Vaižganto metus sutikti, įprasminti Jo atminimą pradėjo dar 2018 metais. Įkurtas fondas Vaižganto paminklo pastatymui, ruošiama  A. Pakėno knyga. Kauno apskrities viešosios bibliotekos Retų ir senų leidinių skyriuje, rengiama dokumentikos paroda.

Ypatingai svarbūs šie metai Vaižganto muziejui. Jo vadovas Alfas Pakėnas priminė, jog čia, šiame autentiškame bute – muziejuje, viskas byloja apie jo gyvenimą, kūrybą, čia ne kartą buvo minėta Vaižganto – Draugijos nario veikla, bendrystė su Petru Klimu, kitais.  Todėl 1933 metais jam mirus, šios Draugijos žmonės labai prasmingai įamžino visų mylimo kunigo ir rašytojo atminimą: 1935 metais išleido gražią knygą Milžinų dvasios, kurią puošė žinomo dailininko Antano Kučo iliustracijos. Knygoje buvo išspausdinti patys gražiausi fragmentai iš Pragiedrulių. Tituliniame puslapyje skaitome dedikaciją Vaižgantui, kupiną šviesaus gedulo ir meilės šiam žmogui:

Šviesusis ir skaistusis

VAIZDE,

mūsų nary, mūsų būrelio gaivintojau,

JUOZAI VAIŽGANTE TUMAI,

lydėdami Tavo žemiškus palaikus be vainiko,

pasižadėjome supinti jį iš Tavo kūrybos žiedų.

Kiek sugebėdami dabar ir darome tai.

 XXVII KNYGOS MĖGĖJAI

 

Po renginio įvyko XXVII knygos mėgėjų draugijos ataskaitinis rinkiminis susirinkimas. Išrinkta nauja Valdyba, kitai  trejų metų kadencijai pirmininke išrinkta Dalia Poškienė.

Draugija šiuos metus skirs  Lietuvą ir lietuvius mylėjusio Vaižganto atminimo įprasminimui, knygos kūrėjams ir puoselėtojams.

Parengė

Dalia Poškienė

Nuotraukos – Juozo Dingelio, Gedimino Zemlicko

 

M.Pompėjus: karių išvedimas nereiškia, kad kova su IS baigta

JAV sprendimas išvesti amerikiečių karius iš Sirijos, pasak JAV valstybės sekretoriaus Maiko Pompėjaus (Mike Pompeo), nereiškia, kad amerikiečių kova su „Islamo valstybe“ (IS) baigta. Keičiasi šios kovos pobūdis, tačiau tai nereiškia, kad baigiasi „amerikiečių kova“, trečiadienį Vašingtone pradėdamas kovos su IS koalicijos konferenciją pareiškė M. Pompėjus.

IS ir toliau kelia „grėsmę“, pabrėžė jis. Šiandieninės kartos uždavinys esą yra ją sustabdyti.

D. Trampas gruodį paskelbė, kad išves iš Sirijos šiuo metu čia dar esančius 2 000 amerikiečių karių. Tačiau tvarkaraščio jis iki šiol nepateikė. 

M. Pompėjus paragino kitas kovos su IS koalicija nares susigrąžinti IS kovotojus, kurie yra jų piliečiai, ir juos teisti. Esą būtina garantuoti, kad IS už savo žiaurumus bus patraukta atsakomybėn.

„Google“ sumoka daugiau baudų nei mokesčių

Interneto milžinas „Google“ pernai sumokėjo daugiau baudų Europos Sąjungoje nei mokesčių visame pasaulyje, atskleidė bendrovės ketvirtojo ketvirčio pajamų ataskaita, praneša „The Inquirer“.

„Google“ valdanti bendrovė „Alphabet“ paskelbė ketvirčio pajamų ataskaitą, kurioje teigiama, kad įmonės ketvirčio pajamos išaugo 22 proc. iki 39,28 mlrd. dolerių (34,51 mlrd. eurų), o metinės pajamos - 23 proc. iki 136,8 mlrd. dolerių (120,17 mlrd. eurų).

„Alphabet“ pajamų ataskaitoje netikėtai išskyrė „Europos Komisijos (EK) baudas“. EK įmonei skirtos baudos pernai išaugo nuo 2017 m. užfiksuotų 2,7 mlrd. (2,37 mlrd.) iki 5,1 mlrd. dolerių (4,48 mlrd. eurų). Dar 50 mln. eurų bauda, sausį skirta Prancūzijos duomenų apsaugos institucijos CNIL, bus įrašyta į 2019 m. pajamų ataskaitą.

Tuo tarpu praeitais metais pajamų mokesčio „Alphabet“ pasaulyje sumokėjo vos 4,2 mlrd. dolerių (3,69 mlrd. eurų). Tai sudaro vos 12 proc. visų bendrovės pajamų.

Daugiausia dėl smarkiai sumažintų pajamų mokesčių „Alphabet“ metinis pelnas šoktelėjo net 143 proc. iki 30,74 mlrd. dolerių (27 mlrd. eurų). Bendrovė tokį pelno padidėjimą laiko Jungtinių Valstijų 2017 m. mokesčių reforma, kuri gerokai sumažino įmonių mokestinę naštą.

JAV išlieka didžiausia „Google“ rinka, kuri sudaro net 47 proc. visos įmonės apyvartos. Tuo tarpu Europos, Artimųjų Rytų ir Afrikos rinkos sudaro 31,4 proc. apyvartos.

Kaip ir anksčiau, „Alphabet“ yra visiškai priklausoma nuo iš „Google“ gaunamų pajamų - 99 proc. įmonės metinių pajamų sudaro būtent iš „Google“ gautos pajamos.

„Alphabet“ tyrimų ir plėtros išlaidos taip pat augo nuo 16,63 mlrd. (14,61 mlrd.) iki 21,42 mlrd. dolerių (18,82 mlrd. eurų).

„Gazprom“ siekia didesnio Europos dujų rinkos kąsnio 

Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ siekia dar didesnės Europos dujų rinkos dalies po rekordinių 2018 m. eksporto rodiklių. „Gazprom“ tikisi Europos dujų gavybos sumažėjimo ir ūgtelėsiančios paklausos, pareiškė viena iš koncerno vadovų Jelena Burmistrova.

Kaip rašo „Reuters“, koncernas į Europą, įskaitant ir Turkiją, pernai eksportavo daugiau nei 200 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų, o „Gazprom“ dujų rinkos dalis regione išaugo iki daugiau nei trečdalio.

J. Burmistrova, atsakinga už „Gazprom“ eksportą, tikino, kad koncernas patenkins Europos dujų poreikį po to, kai ES, daugiausia Nyderlanduose, sumažėjo dujų gavyba.

„Šiaurės jūros gamtinių dujų gavyba taip pat palaipsniui mažėja. Taigi, erdvė rusiškoms dujoms atsilaisvina“, - Europos dujų konferencijos Vienoje kuluaruose sakė J. Burmistrova.

Paryžiuje įsikūrusios Tarptautinės energijos agentūros duomenimis, iki 2040 m. ES dujų gavyba sumažės perpus.

Maskva dujas iš Sibiro į Europą tiekia jau daugiau nei 50 metų. Rusijos ekonomikai koncerno „Gazprom“ veikla yra itin reikšminga, nes bendrovės pardavimai sudaro net 5 proc. Rusijos bendrojo vidaus produkto (BVP).

J. Burmistrova pareiškė, kad „Gazprom“ siekia dar labiau padidinti Europos rinkos dalį, į kurią koncernas eksportuoja net du trečdalius visų dujų. „Remiantis preliminariais skaičiavimais, mūsų Europos dujų rinkos dalis 2017 m. siekė 34 proc., o pernai išaugo iki 35 proc.“, - sakė „Gazprom“ atstovė.

Rusijos energijos eksportas tapo vis labiau politizuotu po Krymo aneksijos 2014 m. ir kaltinimų įsikišus į 2016 m. JAV prezidento rinkimus. „Gazprom“ pernai išvengė visos puokštės įvairių baudų byloje, kuri užsitęsė 7 metams, po to, kai koncernas sutarė su ES konkurencijos tarnybomis dėl kainodaros pokyčių ir leidimo Rytų Europoje veiklą vykdyti mažesniems konkurentams.

J. Burmistrova gynė savo bendrovę ir patikino, kad „Gazprom“ nenori atrodyti „pernelyg agresyvi“ Europos atžvilgiu. „Neplanuojame pasiimti 40 ar 45 proc. ES rinkos“, - raminti bandė „Gazprom“ atstovė.

Kai kurios Europos šalys, tarp jų ir Lietuva, ne kartą išreiškė nerimą dėl didėjančios ES priklausomybės nuo rusiškų dujų. Tačiau J. Burmistrova atmetė tokias prielaidas, sakydama, kad koncernas įrodė, jog jis yra patikimas dujų tiekėjas, o dujų eksportui į Europą, tikino ji, politika nekliudo.

Vienas iš veiksnių, galinčių sustabdyti „Gazprom“ viešpatavimą Europoje, yra Jungtinių Valstijų skalūnų dujų gavybos bumas ir Donaldo Trumpo planai Europai parduoti „didžiulius kiekius“ amerikietiškų suskystintų gamtinių dujų (SGD).

Ketvirtąjį ketvirtį Jungtinių Valstijų SGD pristatymai į Europą sudarė 3,23 mln. tonų. Ketvirtąjį 2017 m. ketvirtį Amerika į Europą eksportavo vos 0,7 mln. tonų SGD. Jungtinės Valstijos pagal SGD eksportą į Europą atsilieka tik nuo Kataro, didžiausio pasaulyje SGD gamintojo.

J. Burmistrova pasakė nebijanti amerikietiškų SGD grėsmės Rusijos „Gazprom“ dominavimui Europoje.

„Visada konkuruosime su amerikietiškomis SGD“, - pridūrė ji.

Džiaugiasi, kad jų šalis pasirinkta D.Trampo ir Kim Čen Uno susitikimui

Vietnamo jaunimas ir vyresnio amžiaus žmonės bei valdžios institucijos trečiadienį išreiškė savo džiaugsmą, kad jų šalis buvo pasirinkta antrajam JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) ir Šiaurės Korėjos vadovo Kim Čen Uno (Kim Jong-un) susitikimui.

Antradienį metinį pranešimą skaitydamas D. Trampas paskelbė, kad vasario 27-28 dienomis Vietname susitiks su Kim Jong-unu.

Anot Vietnamo užsienio reikalų ministerijos atstovės Le Thi Thu Hang, Vietnamas tvirtai remia dialogus, siekiant palaikyti taiką, saugumą, stabilumą Korėjos pusiasalyje, ir džiaugiasi galėdamas prie to prisidėti. 

Šią žinią džiaugsmingai sutiko ir Vietnamo gyventojai. Magistrantūros studentė Nguyen Hong Nhung sakė besivilianti, kad JAV ir Šiaurės Korėjos vadovų susitikimas turės teigiamos įtakos Vietnamo turizmo pramonei. 

„Turime galimybę visiems parodyti, kad Vietnamas yra graži šalis ir kad Vietnamo gyventojai yra draugiški“, - sakė ji. 

Tiksli abiejų šalių vadovų susitikimo vieta nebuvo skelbiama.

Pirmasis istorinis D. Trampo ir Kim Čen Uno susitikimas buvo surengtas pernai birželį Singapūre. Jo metu abu vadovai pasirašė neaiškiai suformuluotą dokumentą dėl Korėjos pusiasalio denuklearizacijos, tačiau pažanga buvo maža, nes abi pusės nesutaria, ką tiksliai tai reiškia.

Pchenjanas siekia sankcijų sušvelninimo ir atmeta reikalavimus „vienašališkai“ nusiginkluoti. Tuo tarpu Vašingtonas tvirtina, kad sankcijos privalo galioti, kol Šiaurės Korėja atsisakys savo branduolinio arsenalo.

D.Tuskas: „Brexit“ šalininkai nusipelno ypatingos vietos pragare 

Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Donaldas Tuskas (Donald Tusk) trečiadienį sakė, kad „Brexit“ šalininkai, agitavę už Didžiosios Britanijos pasitraukimą iš ES neturint jokio plano, kaip tai įgyvendinti saugiai, nusipelno „ypatingos vietos pragare“, skelbia BBC.

D. Tuskas pridūrė besiviliantis, kad Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Teresa Mei (Theresa May) dabar jau turi „realistišką“ planą.

„Spėliojau, kaip atrodo ta ypatinga vieta pragare tiems, kurie skatino „Brexit“ net neturėdami plano, kaip jį įgyvendinti saugiai, eskizo“, - sakė D. Tuskas. 

Anot D. Tusko, šiuo metu, kai iki planuojamo Didžiosios Britanijos išstojimo iš ES liko mažiau nei du mėnesiai, abi pusės turi sutelkti dėmesį į tai, kad būtų išvengta chaotiško „Brexito“ be susitarimo".

„Atsakomybės jausmas mums taip pat sako pasiruošti galimam fiasko“, - pridūrė EVT pirmininkas.

Tokius komentarus politikas išsakė po Briuselyje vykusio susitikimo su Airijos premjeru Leo Varadkaru (Leo Varadkar) ir likus dienai iki susitikimo su T. Mei, kuri atvyks į Briuselį aptarti alternatyvas, padėsiančias išeiti iš aklavietės dėl Airijos sienos. 

Didžioji dalis Didžiosios Britanijos parlamentarų nepritaria T. Mei su ES suderėtam susitarimui dėl jos šalies išstojimo sąlygų. Norint, kad susitarimas įsigaliotų, jį turi patvirtinti šalies parlamentas. Tačiau britų deputatai priešinasi susitarimui dėl vadinamojo apsaugos mechanizmo „backstop“, skirto apsisaugoti nuo „kietos sienos“ tarp Airijos ir Šiaurės Airijos.

Italija iškeldina didžiausią Europos pabėgėlių stovyklą

Italijos vidaus reikalų ministras Matėjas Salvinis (Matteo Salvini) ketvirtadienį pradės didžiausios Europos pabėgėlių stovyklos Sicilijoje iškeldinimą. Apie tai rašo italų dienraštis „La Stampa“. Pabėgėlių priėmimo centre gyvena apie 1 200 žmonių. Prieš dvi savaites buvo iškeldinta ir uždaryta antroji pagal dydį Italijos pabėgėlių stovykla Kastelnouve netoli Romos.

 Matėjas Salvinis. EPA-Eltos nuotr.

Didžioji dalis iš pirmųjų 50 prieglobsčio prašytojų, kurie paliks stovyklą ir bus apgyvendinti Sirakūzuose, Ragūzoje bei Trapanyje, anot žiniasklaidos, yra iš Bangladešo. Jų prašymai suteikti prieglobstį buvo atmesti, tačiau migrantai atitinkamą sprendimą apskundė ir dabar laukia teismo verdikto.

Iki vasario pabaigos pabėgėlių stovyklą, kurią M. Salvinis galutinai nori uždaryti iki šių metų pabaigos, paliks dar šimtas asmenų. M. Salvinis, kuris yra vicepremjeras ir dešinės populistinės „Lega“ partijos vadovas, neseniai paskelbė, kad dideli pabėgėlių centrai bus uždaryti, o jų gyventojai perkelti į mažesnes struktūras.

Dabar uždaroma stovykla Mineo regione netoli Katanijos pastaruoju metu pateko į akiratį dėl narkotikų prekybos. Sausio 28 dieną buvo suimta 19 asmenų, dauguma jų - nigeriečiai.

Pasirašytas protokolas dėl Makedonijos prisijungimo prie NATO

NATO būstinėje Briuselyje pasirašytas būsimos Šiaurės Makedonijos Respublikos prisijungimo prie NATO protokolas. Šis svarbus žingsnis priartina Makedoniją prie tapimo 30-ąją Aljanso nare.

Stojimo protokolą pasirašė Makedonijos užsienio reikalų ministras Nikola Dimitrovas ir visų dabartinių NATO narių atstovai. 

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė, kad tai „istorinė diena“. Kai susitarimas bus ratifikuotas visose NATO narėse ir būsimojoje Šiaurės Makedonijoje, ji taps 30-ąją NATO nare. 

Protokolo pasirašymas leis Makedonijai dalyvauti NATO susitikimuose kaip stebėtojai, kol visos narės ratifikuos stojimo protokolą.

Tikimasi, kad Graikija bus pirmoji Makedonijos stojimo protokolą ratifikuosianti šalis. Po to Makedonija galiausiai oficialiai pakeis savo pavadinimą į Šiaurės Makedonijos Respublika. 

Makedonijos narystę NATO anksčiau blokavo Graikija, tačiau, išsprendus 27 metus trukusį ginčą, Makedonijai galiausiai atveriama galimybė tapti Aljanso nare. 

Po ilgų derybų kaimynės susitarė, kad Makedonijos pavadinimas bus keičiamas į Šiaurės Makedonijos Respublika.

Prancūzija skelbia balandžio 24-ąją armėnų genocido atminimo diena

Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) paskelbė balandžio 24 dieną „nacionaline armėnų genocido atminimo diena“, praneša „Euronews“.

2017 m. rinkiminės kampanijos pažadą tesėdamas E. Makronas apie tai pranešė per Prancūzijos armėnų organizacijų koordinavimo tarybos vakarienę.

Prancūzija dar 2001 metais pripažino, kad masinės armėnų žudynės Pirmojo pasaulinio karo metu, kurias vykdė Osmanų imperijos pajėgos, yra genocidas, o 2016 metais priėmė įstatymą, draudžiantį neigti armėnų genocidą.

Tokie Prancūzijos veiksmai lėmė įtampą santykiuose su Turkija. 2001 metais Turkija net buvo laikinai atšaukusi savo ambasadorių, o Prancūzijai priėmus įstatymą dėl draudimo neigti armėnų genocidą, tarp Turkijos ir Prancūzijos vėl buvo išaugusi įtampa.

Prancūzijos prezidentas E. Makronas teigia iš anksto informavęs Turkijos prezidentą Redžepą Tajipą Erdoganą (Recep Tayyip Erdogan) apie sprendimą skelbti atminimo dieną ir pridūrė norįs išlaikyti atvirą dialogą su Turkija.

Anot Armėnijos, per žudynes 1915 metais žuvo iki 1,5 mln. armėnų. Savo ruožtu Turkija teigia, kad mirčių skaičius yra daug mažesnis, ir atsisako vartoti šį terminą apibūdinant Pirmojo pasaulinio karo laikotarpio žudynes. 

Turkija, kuri yra Osmanų imperijos paveldėtoja, neigia sistemingos kampanijos buvimą, kurios tikslas buvo per Pirmąjį pasaulinį karą kaip etninę grupę išžudyti krikščionis armėnus. 

Armėnų genocidą pripažino ir Europos Taryba, Europos Parlamentas, popiežius Pranciškus ir kitos šalys.

Turkija griežtai sukritikavo Prancūzijos planus skelbti armėnų genocido atminimo dieną

Turkija griežtai sukritikavo Prancūzijos planus balandžio 24-ąją skelbti „nacionaline armėnų genocido atminimo diena“. Jo šalis smerkia šią iniciatyvą, trečiadienį pareiškė Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano atstovas.

„Kalbėti apie vadinamąjį genocidą yra politinis melas, neturintis teisinio pagrindo ir prieštaraujantis istoriniams faktams“, - pabrėžė atstovas, kurį cituoja valstybinė naujienų agentūra „Andolu“.

„The Telegraph“: ministrai slapta tarėsi dėl „Brexit“ atidėjimo

Didžiosios Britanijos vyriausybė slapta aptarė planus dėl jų šalies išstojimo iš Europos Sąjungos atidėjimo aštuoniomis savaitėmis, vėlų antradienį pranešė laikraštis „The Telegraph“.

Kaip skelbė laikraštis, ministrai norėtų atidėti „Brexitą“ dviem mėnesiais, jei ministrės pirmininkės Teresos Mei (Theresa May) ir ES suderėtas pasitraukimo susitarimas bus patvirtintas šalies parlamente, kad būtų pakankamai laiko priimti reikalingus teisės aktus.

Didžiosios Britanijos išstojimas iš ES numatytas kovo 29 d. Išstojimo atidėjimas reikštų, kad Didžioji Britanija iš ES pasitrauktų gegužės 24 d. 

Nors premjerė T. Mei nuolat kartojo ketinanti įgyvendinti „Brexitą“ laiku, Didžiosios Britanijos iždo kancleris Filipas Hemondas (Philip Hammond) ir tarptautinės prekybos sekretorius Liamas Foksas (Liam Fox) neseniai užsiminė, kad „Brexitas“ gali būti atidėtas, kad galėtų būti užbaigtas ir įformintas susitarimas. 

Ketvirtadienį T. Mei vyks į Briuselį derybų su Europos Komisijos pirmininku Žanu Klodu Junkeriu (Jean-Claude Juncker) ir Europos Vadovų Tarybos pirmininku Donaldu Tusku (Donald Tusk). Premjerė sieks „Brexito“ sutarties pakeitimų, kurie galėtų įtikinti britų parlamentarus patvirtinti susitarimą dėl šalies išstojimo sąlygų.

 

 

 

Atgal