VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

01.10. Naujausios žinios

Vytauto Didžiojo karo muziejus 2019 metus pradeda pristatydamas Edvino Vaidoto katalogą „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“, skirtą pagerbti Lietuvos Nepriklausomybės kovose 1919-1923 m. žuvusiuosius. Renginys prasidės sausio 10 d. 15.00 val. muziejaus Didžiojoje salėje.

 Vytauto Didžiojo karo muziejuje  pristatomas katalogas „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“

„Lietuvos Nepriklausomybės kovos yra svarbus Lietuvos ir jos kariuomenės istorijos etapas. Kovos įrodė, kad pradėta kurti Lietuvos kariuomenė yra pajėgi atremti bet kokį agresorių, net ir daug stipresnį. Dėka savanorių ir karių, ryžtingai stojusių ginti savo Tėvynės, Lietuva išsaugojo Nepriklausomybę. Visi šie kovotojai, ypač paaukoję savo gyvybes, verti mūsų pagarbos ir atminimo“, – sako istorikė Lina Kasparaitė Balaišė.

Valstybės kūrėjams ir laisvės gynėjams skirtame kataloge „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“ pateikiami paminklai, stogastulpiai, koplytėlės bei kryžiai, kurie buvo pastatyti 1919–1923 m. žuvusiesiems kovose. Kartu  yra senosios (XX a. 3–10 deš.) ir naujosios (2016–2018 m.) paminklų nuotraukos bei tekstinė informacija, koordinatės. Vienas iš esminių šio leidinio tikslų – siekti, kad visi galėtų  šias atmintinas vietas aplankyti, o kartu geriau pažintų savo kraštą, jo istoriją.

Pagrindinę katalogo vaizdinės medžiagos dalį sudaro Vytauto Didžiojo karo muziejuje ir Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomi negatyvai bei fotografijos.

Fotografijomis leidinį taip pat praturtino: Biržų krašto muziejus Sėla, Jonavos krašto muziejus, Joniškio istorijos ir kultūros muziejus, Kretingos muziejus, Kupiškio etnografijos muziejus, Lietuvos liaudies buities muziejus, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Prienų krašto muziejus, Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus, Šiaulių Aušros muziejus, Šilutės Hugo Šojaus muziejus, Ukmergės kraštotyros muziejus, Utenos kraštotyros muziejus, Zarasų krašto muziejus, Šėtos gimnazija, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazija, Lapių pagrindinė mokykla, pavieniai Lietuvos istorijos entuziastai ir patriotiški piliečiai.

Katalogą „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“ bus galima įsigyti renginio metu.

Laisvės gynėjams atminti – visuotinė pilietinė iniciatyva „Atmintis gyva, nes liudija“

Sausio 11 d., penktadienį, 8 val. 1991 m. žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimas bus pagerbtas visuotine pilietine iniciatyva „Atmintis gyva, nes liudija“ visuose languose uždegant vienybės ir atminimo žvakutes.

Dvyliktą kartą Lietuvoje organizuojama pilietine iniciatyva Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti kviečia švietimo įstaigas, valstybės institucijas ir organizacijas bei visus geros valios žmones paminėti prieš dvidešimt aštuonerius metus pasiektą pilietinę pergalę. Iniciatyvos simbolis – žvakė, kuri simbolizuoja gyvybę, šviesą, teisingumą, atmintį ir vienybę.

2008 m. pirmą kartą surengtą akciją organizavo apie 100 mokyklų, nuo 2010-ųjų prie iniciatyvos prisijungė valstybės institucijos ir Lietuvos ambasados užsienyje, o 2018-aisiais akcijoje dalyvavo jau daugiau kaip 1 300 organizacijų ir institucijų.

Iniciatyvos organizatorių teigimu, Laisvės gynėjų dienos minėjimas įgauna ypatingą prasmę ir reikšmę dabartinėje geopolitinėje situacijoje. Prieš 28 metus Lietuva nebuvo NATO ir ES nare, mūsų teritorijoje vis dar šeimininkavo okupacinė kariuomenė, tačiau vieninga ir laisvės trokštanti tauta tomis dienomis apgynė Lietuvos nepriklausomybę ir pasipriešino agresoriui. Kaip teigia akcijos rengėjai, ir šiandien pilietiškumas ir visuotinis pasiryžimas ginti savo šalį yra kertinis potencialų agresorių atgrasantis veiksnys. Artėjantis Laisvės gynėjų dienos minėjimas yra puiki proga parodyti ne tik sau, bet ir visam pasauliui (taip pat ir potencialiems agresoriams), kad esame vieningi ir pasiruošę apginti iškovotą Laisvę.

Seime – paroda „2018 metų Laisvės premija“

Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje (Seimo I rūmai) eksponuojama fotografijų paroda, skirta 2018 m. Laisvės premija apdovanotai Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio partizanų grupei – Jonui Abukauskui, Vytautui Balsiui, Jonui Čeponiui, Bronislovui Juospaičiui, Juozui Jakavoniui, Jonui Kadžioniui ir Juozui Mociui – pagerbti.

Laisvės kovų dalyvių grupę apdovanojimui pateikė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio taryba, individualias jų kandidatūras parėmė Lietuvos ginkluotųjų pajėgų asociacija, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos atstovai, akademinės bendruomenės atstovai – ginkluotojo antisovietinio pasipriešinimo tyrėjai. Pirmą kartą Laisvės premija skirta septynių Lietuvos ginkluotojo antisovietinio pasipriešinimo dalyvių grupei, šiuo apdovanojimu pagerbta pagrindinė ginkluotojo antisovietinio pasipriešinimo organizacija – Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis. Kaip pažymėjo Laisvės premijųkomisijos pirmininkė, Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, „šių metų Laisvės premija partizanams – tai visuomenės padėka už mūsų laisvę kovojusiems didvyriams, iki šiol puoselėjantiems laisvės ir nepriklausomybės idealus. Ši premija yra mūsų pagarbos ir dėkingumo ženklas jiems ir visiems laisvės kovų dalyviams“.

Partizanai Jonas Abukauskas-Siaubas, Vytautas Balsys-Uosis, Jonas Čeponis-Vaidila, Juozas Jakavonis-Tigras, Bronislovas Juospaitis-Direktorius, Jonas Kadžionis-Bėda ir Juozas Mocius-Šviedrys brutalaus teroro sąlygomis apsisprendė aukoti asmeninius interesus ir  pasirinko ginkluotą kovą už Lietuvos nepriklausomybę. Tai liudijo jų drąsą ir idealizmą. Vienas iš apdovanotųjų Jonas Čeponis pastebėjo, kad „Vytis ir trispalvė mums buvo tokie šventi dalykai, kad už juos ėjome mirti“. Kiekvieno iš jų biografija turi nemažai ir panašumų, ir skirtumų. Vykstant partizaniniam karui su Sovietų Sąjunga jie atstovavo skirtingoms partizanų apygardoms – Algimanto, Dainavos, Kęstučio, Tauro ir Vyčio. Į ginkluotąjį pasipriešinimą įsitraukę būdami vos 19–22 metų amžiaus, per keletą metų jie išgyveno visą partizaninio karo dramatizmą – kovos krikštą, partizanų bunkerio šaltį, sužeidimus, deja, ir buvusių kovos draugų išdavystes. Patekę į okupantų represinių struktūrų rankas, praėjo tardymų Golgotą, išliko lagerio ir tremties Sibire metais. Lagerių ir tremties sunkumai ir nepritekliai nepalaužė jų tikėjimo laisve. Kartu jų gyvenimo istorijos skirtingos ir todėl vertos atskiros knygos ar kino filmo scenarijaus. Sulaukę garbingo amžiaus, šie partizanai yra Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio simboliai, kasdiene savo veikla aktyviai liudijantys Lietuvos laisvės kovų istorinę atmintį. Šiandienos Lietuvos visuomenei jie yra tikrojo herojiškumo pavyzdys.

Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus parengtoje parodoje panaudotos nuotraukos saugomos Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos archyve, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre, Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje, Lietuvos ypatingajame archyve. Parodoje taip pat eksponuojamos nuotraukos iš partizanų asmeninių archyvų; fotografų Justino Auškelio, Džojos Gundos Barysaitės, Manto Gudzinevičiaus nuotraukos; taip pat jaunosios kartos fotografės Monikos Mykolaitytės darbai iš 2014 m. parengtos parodos „Naktį kulkom lijo. Šiandieniniai partizanų portretai“, skirtos pagerbti Lietuvos laisvės kovotojus.

Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje paroda bus eksponuojama iki sausio 28 d. Ją apžiūrėti galima sausio 12 d. 16–21 val., sausio 13 d. 12.30–15 val. ir sausio 18, 25 d., penktadieniais, atvirų durų valandų metu nuo 11 iki 15 val.

NATO palankiai vertina 86 proc. Lietuvos gyventojų

Lietuvos narystę NATO palankiai vertina 86 proc. šalies gyventojų - tai yra aukščiausias įvertinimas per pastaruosius penkerius metus. Panašus apklaustųjų skaičius (83 proc.) yra linkęs pritarti NATO sąjungininkų buvimui Lietuvos teritorijoje. Tokie rezultatai fiksuojami Krašto apsaugos ministerijos užsakymu 2018 metų gruodį atliktame visuomenės nuomonės tyrime.

„Lietuva per 15 NATO narystės metų nuosekliai investavo į Aljanso ryšių stiprinimą ir sugebėjo užsitikrinti tvirtą NATO partnerių paramą. Aukštas visuomenės palaikymas Lietuvos narystei NATO ir sąjungininkų karių dislokavimui Lietuvoje rodo, jog Lietuvos visuomenė supranta saugumo grėsmes ir vertina Aljanso saugumo stiprinimo iniciatyvas regione“, - sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Apklausos duomenimis, 76 proc. respondentų taip pat mano, kad Lietuvoje dislokuota Vokietijos vadovaujama tarptautinė NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė padeda atgrasyti priešiškai nusiteikusias valstybes. Aukštos parengties daugianacionaliniai koviniai pajėgumai nuo 2017 m. yra dislokuoti trijose Baltijos šalyse ir Lenkijoje, atsižvelgus į agresyvius Rusijos veiksmus Ukrainoje ir pasikeitusią saugumo aplinką regione. 

Paprašyti patys įvardinti draugiškiausias Lietuvai Europos valstybes, 62 proc. tyrimo dalyvių dažniausiai minėjo Latviją. Kitos dažniausiai spontaniškai respondentų įvardintos valstybės - Estija - 44 proc., Vokietija - 43 proc., Lenkija - 36 proc., Ukraina - 20 proc. 

Strateginėmis Lietuvos partnerėmis gynybos srityje pirmoje vietoje respondentai dažniausiai minėjo Vokietiją (52 proc.), JAV (41 proc.), Lenkiją (33 proc.), Latviją (25 proc.) ir Prancūziją (20 proc.). Dvišalis ir daugiašalis karinis bendradarbiavimas su JAV, Vokietija, Lenkija, Baltijos ir Šiaurės šalimis ir kitais sąjungininkais yra svarbus instrumentas Lietuvos gynybos pajėgumams, gebėjimams veikti kartu, taip pat ir regioniniam ir tarptautiniam saugumui stiprinti.

Taip pat vis daugiau šalies gyventojų (nuo 60 proc. 2017 m. iki 75 proc. 2018 m.) mano, kad Lietuva turėtų ginti ir/arba suteikti karinę paramą NATO valstybėms karinio konflikto atveju. Tai paremia Lietuvos gynybos politikos principą, kad šalis turi būti pasirengusi bendriems kolektyviniams veiksmams, su NATO sąjungininkais ginant Lietuvą ar kurią kitą NATO valstybę. 

64 proc. respondentų teigiamai vertina Lietuvos karinės paramos Ukrainai teikimą. Lietuva, palaikydama Ukrainos nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą, nuo 2014 m. teikia visokeriopą paramą Ukrainai, įskaitant humanitarinę, materialinę ir karinę.

Visuomenės nuomonės tyrimą Krašto apsaugos ministerijos užsakymu 2018 m. gruodžio 11-22 dienomis atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“.

T.Mei: ES bet kokiu atveju paliksime kovo 29 d.

Didžioji Britanija bet kokiu atveju Europos Sąjungą (ES) paliks kovo 29 dieną. Tai trečiadienį žemuosiuose parlamento rūmuose patvirtino ministrė pirmininkė Teresa Mei (Theresa May).

T. Mei: Didžioji Britanija bet kokiu atveju ES paliks kovo 29 dieną. EPA-Eltos nuotr.

Dienraštis „Daily Telegraph“, remdamasis neįvardytais ES šaltiniais, prieš tai rašė, kad britų atstovai svarsto galimybę atidėti išstojimo datą.

Parlamentas Londone trečiadienį pradėjo debatus dėl „Brexito“. Balsavimas dėl su ES išsiderėtos išstojimo sutarties vyks kitos savaitės antradienį. Kad jai būtų pritarta, mažai tikėtina.

Europos Komisijos vicepirmininkas Jyrkis Katainenas dar kartą pabrėžė, kad nebus tolesnių ar naujų derybų su Didžiąja Britanija dėl „Brexito“. „Mes keliskart sakėme, kas pasiektas susitarimas tarp 27 ES šalių ir Didžiosios Britanijos yra geriausias, koks įmanoma. Mes viliamės pritarimo britų parlamente“, - teigė jis.

Norvegijoje pagrobta milijonieriaus žmona: išpirkos reikalaujama kriptovaliuta 

Norvegijoje nežinomi piktadariai pagrobė milijonieriaus žmoną ir reikalauja 9 milijonų eurų kriptovaliuta išpirkos. Tai trečiadienį pranešė šalies žiniasklaida.

Norvegijoje pagrobta milijonieriaus žmona, nusikaltėliai reikalauja 9 milijonų eurų kriptovaliuta. EPA-Eltos nuotr.

Leidinio „Verdens Gang“ žiniomis, 68 metų Ana Elizabet Falkevik Hagen (Anne-Elisabeth Falkevik Hagen) dingo dar spalio 31-ąją, nuo to laiko apie ją negauta jokios informacijos. 

Pasak laikraščio „Aftenposten“, pagrobėjai grasina griebtis smurto prieš moterį, jeigu jos šeima nesumokės išpirkos. 

Žiniasklaidos duomenimis, moters vyro, 67 metų amžiaus Tomo Hageno, turtas sudaro apie 175 milijonus eurų. Jam priklauso 70 procentų energetikos kompanijos „Elkraft“ akcijų. Šią bendrovę T. Hagenas įsteigė 1992 metais. Be to, jis dalyvavo versle, susijusiame su nekilnojamuoju turtu. 

Norvegijos policija patvirtino informaciją, kad už 20 kilometrų nuo Oslo buvo pagrobta moteris, bet neatskleidė jos tapatybės.

Vyriausybės „uždarymas" gali sumažinti JAV kredito reitingą

Jungtinėms Valstijoms gresia prarasti aukščiausią AAA kredito reitingą, trečiadienį pareiškė kredito reitingų agentūra „Fitch Ratings“, įspėdama, kad besitęsiantis vyriausybės „uždarymas" gali sutrukdyti šaliai priimti biudžeto projektą, praneša CNBC.

 D. Trampas. EPA-Eltos nuotr.

Konfliktas tarp prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) ir Kongreso demokratų dėl išlaidų paketo 9 vyriausybės įstaigų finansavimo užsitęsė jau 19 dienų. Nesutarimai pasirodė būtent tada, kai įstatymų leidėjai itin kontraversiškai vertina D. Trampo reikalavimus skirti lėšų sienos JAV ir Meksikos pasienyje statybai.

„Manau, kad žmonės mato Kongreso biudžeto tarnybos (Congressional Budget Office, CBO) duomenis. Jei pasižiūrėsite atidžiau, pamatysite, kad valstybės skolos lygis kyla, matysite, kad skolos aptarnavimo kaštai kitą dešimtmetį gerokai išaugs“, - CNBC sakė „Fitch Ratings“ vykdomasis direktorius Džeimsas Makormakas (James McCormack).

„Norint susitvarkyti su situacija, turi būti tam tikras fiskalinis pasistūmėjimas, antraip deficitas padidės ir valstybė turės skolintis tam, kad padengtų ankstesnių skolų palūkanas. Taigi pastebime reikšmingą fiskalinį pablogėjimą čia, Jungtinėse Valstijose“, - pridūrė jis.

Vėliau kalbėdamas Londone, Dž. Makormakas tęsė: „Jei vyriausybės uždarymas tęsis iki kovo 1 d., o skolos lubos taps problema po kelių mėnesių, būsime priversti konstatuoti politikų nesugebėjimą patvirtinti biudžeto ir svarstyti, ar tai leidžia šaliai išlaikyti AAA kredito reitingą“.

Tuo tarpu kita kredito reitingų agentūra - „Moody's“ - gruodžio pabaigoje tikino, kad dalinis JAV vyriausybės „uždarymas" neturės reikšmingo poveikio šalies kredito reitingui.

Atgal