VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

01.07. Naujausios žinios

Įregistruotos VIĮ pataisos neįves cenzūros

2019 m. sausio 2 d. Seime registruotos Visuomenės informavimo įstatymo 19, 31, 341  ir 48 straipsnių pataisos(toliau – VIĮ pataisos) sukėlė nemažai diskusijų žiniasklaidos priemonėse.

Svarbu pažymėti, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – LRTK) iniciatyva dėl VIĮ pataisų, visų pirma, susijusi su 2018 m. gruodžio mėn. įsigaliojusia peržiūrėta Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva, kurios nuostatas per 21 mėn. nuo jos priėmimo kiekviena Europos Sąjungos valstybė narė privalo perkelti į savo nacionalinę teisę. Europos Komisija, atsižvelgdama į pastaraisiais metais susiklosčiusią geopolitinę situaciją ir rytinių ES valstybių patirtį susiduriant su pavojų nacionaliniam saugumui ir gynybos užtikrinimui keliančios informacijos sklaida, Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvoje numatė operatyvaus reagavimo instrumentą valstybėms narėms, susidūrusioms su tokios informacijos sklaida.

Pakeistoje Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos 3 straipsnio 3 dalyje atsirado pavojų nacionaliniam saugumui ir gynybos užtikrinimui keliančios informacijos kategorija. Būtent minėta direktyvos nuostata sudaro prielaidas nacionalinėje teisėje priskirti šią informacijos kategoriją neskelbtinai informacijai. VIĮ pataisose pateikiamas šios informacijos kategorijos detalizavimas suderintas su kitame galiojančiame teisės akte –Nacionalinio saugumo strategijoje – pateiktu nacionalinio saugumo interesams grėsmę keliančios informacijos sąrašu (Nacionalinio saugumo strategijos 14.6 papunktis).

Atkreiptinas dėmesys, kad VIĮ pataisomis patikslinamos televizijos programų, transliuojamų iš kitų ES valstybių narių arba ne ES valstybių narių, priėmimo ribojimo procedūros, kurios netaikytinos Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantiems transliuotojams. Be abejo, VIĮ 19 straipsnyje nurodytos neskelbtinos informacijos kategorijos taikytinos ir Lietuvos Respublikos transliuotojams, tačiau sankcija, taikytina jiems už neskelbtinos informacijos paskelbimą yra nustatyta Visuomenės informavimo įstatymo 48 straipsnio 3 dalyje (bauda) ir VIĮ pataisomis ji nėra keičiama.

Viešojoje erdvėje keliamos abejonės dėl VIĮ pataisų konstitucingumo turėtų būti išsklaidytos prisiminus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas dar tuo metu, kai Lietuvos geopolitinė situacija ir nedraugiškų valstybių veiksmai nebuvo pasiekę tokio lygio, kokį turime dabar, savo 2005 m. rugsėjo 19 d. nutarime dėl neskelbtinos informacijos platinimo tvarkos yra pasisakęs, kad konstitucinė informacijos laisvės samprata neapima konstitucines vertybes iš esmės paneigiančios tariamos laisvės atlikti Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikalstamus veiksmus – skleisti tokias mintis, pažiūras ir t. t., kuriomis yra kurstoma tautinė, rasinė, religinė ar socialinė neapykanta, prievarta bei diskriminacija, asmenys yra šmeižiami arba kitaip yra dezinformuojama visuomenė ar atskiri jos nariai (Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d. nutarimas). Konstitucinė informacijos laisvės samprata neapima ir karo propagandos, kurią draudžia Konstitucijos 135 straipsnio 2 dalis. Dar daugiau, Konstitucinis Teismas minėtame nutarime pabrėžė, kad Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje išvardytų saugomų konstitucinių vertybių sąrašas negali būti aiškinamas kaip išsamus, baigtinis, taigi kaip neleidžiantis laisvės gauti ir skleisti informaciją riboti tada, kai reikia apsaugoti kitas, Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje expressis verbis nepaminėtas, konstitucines vertybes.

Be kitos draudžiamos skelbti informacijos VIĮ pataisose siūloma drausti ir tokią informaciją kurioje skatinamas nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas Lietuvos valstybe ir jos institucijomis. Būtent ši formuluotė sulaukė daug kritikos ir įvairių interpretacijų žiniasklaidoje, buvo baiminamasi, kad kritikavusios valdžios institucijas ar jos atstovus žiniasklaidos priemonės sulauks sankcijų. Reikėtų nuraminti kritikus pabrėžiant, kad ne bet koks nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas valstybe ar jos institucijomis galėtų sąlygoti atitinkamų sankcijų taikymą, tačiau tik toks, kuris kelia grėsmę nacionalinio saugumo interesams. Bet kokiu atveju priskiriant informaciją neskelbtinos informacijos kategorijai atliekamas išsamus ir kompetentingas paskleistos informacijos vertinimas, reikalui esant, papildomai pasitelkiant atitinkamų sričių ekspertus.

Nereikėtų pernelyg supaprastinti šio proceso ir suniveliuoti nuomonės ir informacijos kategorijų. Apie informacijos cenzūrą apskritai negali būti net kalbos, nes primintina, kad cenzūra yra išankstinis informacijos vertinimas, atliekamas prieš ją paskelbiant, o ne paskelbtos informacijos vertinimas.

VIĮ pataisos tik užregistruotos, jos dar turės būti pateikiamos Seime ir svarstomos Seimo komitetuose. Neabejotina, kad vertinant VIĮ pataisų nuostatas, kaip įprasta teisėkūros procese, bus įvertintos suinteresuotų asmenų pastabos ir pasiūlymai. Iki VIĮ pataisų priėmimo konstitucingumo aspektu jas vertins ir Seimo Teisės departamentas, 

Lietuvos tinklininkai po dramatiško mūšio pasitraukė iš prestižinio turnyro Hagoje

Lietuvos paplūdimio tinklininkams Artūrui Vasiljevui ir Robertui Juchnevičiui nepavyko prasibrauti į Hagoje (Olandija) vykstančio prestižinio FIVB keturių žvaigždučių serijos turnyro "The Hague Open" atkrintamąsias varžybas.

Foto - FIVB

Kovoje dėl trečiosios vietos A grupėje mūsiškiai penktadienį po dramatiškos kovos 1-2 (25:27, 21:18, 15:17) nusileido amerikiečiams Williamui Kolinskei ir Milesui Evansui.

Lietuvos paplūdimio tinklininkai trečiajame sete pirmavo 13:11 ir 14:13, tačiau varžovai lemiamu metu du kartus blokavo lietuvių smūgius ir išplėšė pergalę.

Pirmąją vietą grupėje užėmė antroji pasaulio pora iš Olandijos Alexanderis Brouweris ir Robertas Meeuwsenas. Ji 2-0 (22:20, 28:26) įveikė JAV duetą - buvusį NBA krepšininką Chase'ą Budingerį ir Casey Pattersoną.

Bendrą turnyro Hagoje prizų fondą sudaro 300 tūkst. JAV dolerių.

Dažniausios žiemos traumos: kaip suteikti pirmąjąpagalbąir jas gydyti

Nedidelis atšilimas ir staigus temperatūros kritimas – tokius orus savaitgalį žada sinoptikai. Numoti ranka į tokias prognozes nereikėtų – padidės traumų tikimybė. Slidūs šaligatviai ir laiptai ne vieną nuveda į traumatologijos skyrių ar mažų mažiausiai – į vaistinę ieškoti priemonių sumušimams gydyti. Pasak BENU vaistininko Gintaro Verbaus, galūnių sumušimai, išnirimai ir lūžiai – dažniausios žiemą patiriamos traumos. Tinkama pirmoji pagalba ir jų gydymas gali padėti greičiau atsistoti ant kojų ir džiaugtis malonesniais žiemos potyriais.

„Kritimas ant ledo gali turėti labai sunkių pasekmių – kelis mėnesius gali tekti praleisti ligoninėje ar namuose su sugipsuota lūžusia koja ar ranka. Tačiau nereikėtų numoti ranka ir į sumušimus – laiku ir tinkamai suteikta pirmoji pagalba padės greičiau gyti audiniams ir susigrąžinti judėjimą be skausmo. O negydomi sumušimai gali komplikuotis – kilti uždegimas“, - sako vaistininkas G. Verbus ir pateikia rekomendacijas, kokią pirmąją pagalbą suteikti, patyrus skirtingas traumas. 

Pirmoji pagalba, patyrus sumušimą - ledas

Didžioji dalis nelaimingų nutikimų ant ledo baigiasi sąlyginai laimingai – sumušimu ir mėlyne, kurie praeina per kelias dienas. Tačiau, vos parkritus, sunku įvertinti traumos rimtumą, todėl pirmoji pagalba yra labai svarbi.

Sumušimo simptomai: skausmas ir tinimas sumušimo vietoje. Jeigu nėra galūnių deformacijos, atviros žaizdos, pasak vaistininko, pirmoji pagalba – ledo kompresas.

„Tai pakankamai efektyvus būdas numalšinti skausmą ir sumažinti tinimą. Ledą ar kitą šaldantį daiktą, pvz., šaldytų uogų ar daržovių maišelį, šaldytos mėsos pakuotę, uždėkite ant sumuštos vietos ir apvyniokite rankšluosčiu ar kitu audiniu. Tokį šaldantį kompresą reikėtų laikyti apie 15 min., tada daroma pusvalandžio pertrauka. Procedūrą rekomenduojama pakartoti nuo 6 iki 8 kartų per dieną“, - kaip sau ar kitam padėti, patyrus sumušimą, pataria BENU vaistininkas.

Jeigu skausmas intensyvesnis, jam numalšinti G. Verbus rekomenduoja geriamuosius vaistus, kurių veikloji medžiaga – ibuprofenas arba paracetamolis. Taip pat tinka ir kiti skausmui malšinti skirti nereceptiniai vaistai, kurių galima įsigyti vaistinėje.

„Kad vaistų neperdozuotumėte, ibuprofeno negerkite daugiau nei 1200 mg per dieną – triskart po 400 mg. Jeigu skausmas nėra labai intensyvus, dozė gali būti ir mažesnė. Labai rizikinga perdozuoti paracetamolio, todėl, jei nevartojate kitų vaistų su paracetamoliu, jo paros dozė neturėtų būti didesnė kaip 3 g, tai yra 6 tabletės po 500 mg. Vartojant kitus vaistus, dozė atitinkamai turėtų mažėti”, - pataria vaistininkas.

Skausmui ir uždegimui sumušimo vietoje gydyti taip pat tinka tepalai, kurių sudėtyje yra ibuprofeno ar diklofenako. O kol sumušimas gyja, traumuotą galūnę reikėtų pasaugoti – venkite didelių apkrovų, vaikščiokite mažiau, nekelkite ir neneškite sunkių daiktų.

Jeigu skausmas yra labai stiprus ar patinimas nepraeina per kelias dienas, sutrinka galūnių funkcijos, reikėtų kreiptis į gydytoją.

Išnirus sąnariui, nebandykite patys jo atstatyti į vietą

Dar viena dažna trauma paslydus – sąnario išnirimas. Apie galimą kojos ar rankos sąnario traumą įspėja itin stiprus skausmas, ypač sustiprėjantis judinant galūnę. Taip pat išnirimo vietoje gali atsirasti didelis patinimas, pakisti sąnario forma.

„Nors iš pirmo žvilgsnio sąnario išnirimas gali atrodyti ne itin sunki trauma, tačiau dėl stipraus išnirimo gali plyšti ir raumenys ar raiščiai. Todėl svarbiausias dalykas, kurį reikia prisiminti patyrus šią traumą – patiems nebandyti atstatyti išnirusio sąnario į vietą“, - įspėja G. Verbus.

Kaip ir sumušimo atveju, pirmoji pagalba – šaldantis kompresas. Esant kelio ar kulkšnies išnirimui, kojas reikėtų pakelti – padės sumažinti tinimą. Žinoma, reikia kuo skubiau kreiptis į traumatologą, kuris atstatys išnirusį sąnarį į vietą, apžiūrės, ar nėra daugiau sužeidimų, bei paskirtis gydymą. Jeigu trauma sutrikdo mobilumą, pvz., išnirus klubo, kelio sąnariui, nebandykite į gydymo įstaigą nuvykti savarankiškai – kvieskite pagalbą.

Patyrus lūžį, svarbiausia sutvirtinti galūnę

Lūžus kaului, jaučiami panašūs simptomai, kaip ir kitų traumų atveju: aštrus skausmas, staigus tinimas, gali po oda atsirasti kraujosrūvų. Tačiau lūžį atpažinti pirmiausiai padės akimis matoma galūnės deformacija ir nejudrumas. Net jeigu nesate tikri ar tai lūžis, geriau elkitės taip, tarsi tai būtų lūžis – blogiau nebus.

„Įtariant lūžį, jeigu jis nėra atviras, lūžimo vietą reikia šaldyti, uždėti įtvarą, kad galūnė nejudėtų, ir skubiai kreiptis į medikus. Kaip teisingai sutvirtinti lūžusią galūnę? Įtvarui tinka patys įvairiausi standūs ir plokšti daiktai: liniuotės, gerai susukti laikraščiai ar žurnalai, lentelės, medžio šakos – bet kas, kas neleistų galūnei judėti per sąnarius aukščiau ir žemiau lūžio vietos. Įtvarui naudojamus daiktus patarčiau apvynioti vata ar minkštu audiniu ir tada pritvirtinti tvarsčiu prie galūnės“, - kaip teisingai įtverti galūnę moko G. Verbus.

Esant atviram lūžiui, pirmiausiai reikia sustabdyti kraujavimą ir sutvarstyti žaizdą. „Jokiu būdu nelieskite žaizdos ar kaulų nuolaužų. Sutvarsčius žaizdą, taip pat dedamas įtvaras galūnei imobilizuoti, tačiau reikia žiūrėti, kad įtvaras nebūtų ant žaizdos. Nukentėjusysis turi būti kuo skubiau vežamas į ligoninę“, - sako vaistininkas ir priduria, kad lūžį patyrusio žmogaus, neįtvirtinus lūžusios galūnės, kur nors vežti negalima. Neturint įtvaro, lūžusi galūnė gali būti pritvirtinta prie sveikosios (koja) arba viršutinės kūno dalies (ranka).

Kaip sumažinti traumų riziką?

Esant plikledžiui, jeigu įmanoma, geriau niekur neiti. Ypač vyresnio amžiaus žmonėms, kurių kaulai yra trapesni, o po traumos gyja sunkiau. Ir nedidelė trauma jiems gali baigtis kaulo lūžiu. Jeigu išeiti būtina, BENU vaistininkas pataria laikytis kelių taisyklių:

·  Žiemą pasirūpinti neslystantį padą turinčia avalyne.

·  Pasirinkti kuo artimesnį maršrutą, tačiau vengti nenuvalytų, nebarstytų, ledo sluoksniu pasidengusių kelio atkarpų. Tuomet geriau eiti ilgesniu, bet saugesniu keliu.

·  Kelionei pasilikti ilgesnį laiką, kad nereikėtų skubėti. Eiti mažais žingsneliais.

·  Vyresniems žmonėms traumų riziką sumažintų pagalbinės priemonės: metaliniai neslystantys antgaliai, dedami ant lazdelės, kurių galima įsigyti ir vaistinėse, vaikštynės ir pan.

·  Naudotis turėklais, ypač lipant apsnigtais ar apledėjusiais laiptais.

·  Galima įsigyti ir specialių apsaugų ant batų nuo slydimo – jos padidina sukibimą su slidžia danga ir padeda apsisaugoti nuo griuvimo.

Seime – fotografo Alfredo Pliadžio paroda „Sporto ir laisvės sūkury“

2019 m. sausio 15 d., antradienį, 13 val. Spaudos konferencijų salėje (Seimo II rūmai) Seimo narys, parodos iniciatorius Gediminas Vasiliauskas pristatys Jungiamojoje galerijoje eksponuojamąfotografo Alfredo Pliadžio parodą „Sporto ir laisvės sūkury“. Renginyje dalyvaus parodos autorius...

Fotografas A. Pliadis sporto įvykius fiksuoja nuo 1976 m. Per 42 metus susikaupė įspūdingas fotokadrų archyvas. Tai tikras dokumentinių vaizdų apie reikšmingiausius Lietuvos sporto įvykius, sportininkų pastangas nugalėti, užkulisines nuotaikas lobis.

Parodos autorius dalyvavo 10 olimpinių žaidynių: 1992 m. Barselonoje (Ispanija), 1994 m. Lilehameryje (Norvegija), 1996 m. Atlantoje (JAV), 1998 m. Nagane (Japonija), 2004 m. Atėnuose (Graikija), 2006 m. Turine (Italija), 2008 m. Pekine (Kinija), 2012 m. Londone (Didžioji Britanija), 2014 m. Sočyje (Rusija), 2016 m. Rio de Žaneire (Brazilija). Fotografavo aštuoniose pasaulio lengvosios atletikos, keturiuose šiuolaikinės penkiakovės pasaulio čempionatuose. Daugkartinis Lietuvos spaudos fotografų konkurso „Tai Lietuva“ nugalėtojas – laimėti šeši „Auksiniai kadrai“.

Parodoje „Sporto ir laisvės sūkury“ eksponuojamos pastarųjų metų sporto įvykių akimirkos ir geriausių Lietuvos sportininkų portretai.

Seimo Jungiamojoje galerijoje ekspozicija veiks sausio 2–16 d.

Nuo šių metų keičiasi asmenų specialiųjų poreikių nustatymo tvarka

Nuo šių metų sausio 2 d. pasikeitė specialiųjų poreikių nustatymo tvarka. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (NDNT) nuo šiol nustatys:

pirmojo lygio slaugos poreikį (nustatomas asmeniui, kuriam dėl pastovaus, negrįžtamo organizmo funkcijų sutrikimo išsivysto negalia, visiškai apribojanti jo savarankiškumą, galimybes orientuotis, judėti, ir kuriam reikalinga nuolatinė 8 valandų per parą ar ilgesnės trukmės slauga),

antrojo lygio slaugos poreikį (nustatomas asmeniui, kuriam dėl pastovaus, negrįžtamo organizmo funkcijų sutrikimo išsivysto negalia, žymiai apribojanti jo savarankiškumą, galimybes orientuotis, judėti, ir kuriam reikalinga nuolatinė 6–7 valandų per parą slauga),

pirmojo lygio nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį (nustatomas asmeniui, kuriam dėl pastovaus, negrįžtamo organizmo funkcijų sutrikimo išsivysto negalia, iš dalies apribojanti jo savarankiškumą ir dalyvavimą visuomenės gyvenime, ir kuriam reikalinga nuolatinė 4–5 valandų per parą kitų asmenų teikiama pagalba),

antrojo lygio nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį  (nustatomas asmeniui, kuriam dėl pastovaus, negrįžtamo organizmo funkcijų sutrikimo išsivysto negalia, nežymiai apribojanti jo savarankiškumą ir dalyvavimą visuomenės gyvenime, ir kuriam reikalinga nuolatinė ne ilgesnė negu 3 valandų per parą atliekama priežiūra (pagalba),

lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensavimo poreikį.

Tokia tvarka patvirtinta 2018 m. gruodžio 27 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. A1-765/V-1530 „Dėl Specialiojo nuolatinės slaugos, specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos), specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Specialieji poreikiai nustatomi asmeniui dalyvaujant NDNT teritoriniame skyriuje. Tuo atveju, kai prognozuojamas asmens bazinis funkcionavimo lygmuo bus ne didesnis kaip 20 balų ir dėl funkcinių organizmo sutrikimų asmuo į NDNT atvykti negalės, jį NDNT darbuotojai apžiūrės namuose, ligoninėje ar socialinės globos įstaigoje, kurioje asmuo gyvena. Specialieji poreikiai asmeniui nedalyvaujant galės būti nustatyti tik tada, kai jie bus vertinami pakartotinai ir iš pateiktų dokumentų nekils abejonių, kad prognozuojamas asmens bazinis funkcionavimo lygmuo yra 10 balų, asmens savarankiškumas nepakitęs ir dėl organizmo funkcijų sutrikimo jis negali atvykti į NDNT.

Minėtoje tvarkoje įteisinta nuostata, kad tokiu atveju, kai, asmuo kviečiamas be pateisinamų priežasčių neatvyks į NDNT ar atsisakys dalyvauti specialiųjų poreikių vertinimo procedūroje arba kai NDNT kreipsis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurios gydytojas parengė siuntimą, ar į kitas įstaigas ar institucijas dėl papildomų medicininių dokumentų (informacijos) pateikimo ir ši įstaiga informuos, kad asmuo be pateisinamos priežasties atsisako papildomo ištyrimo, NDNT tokio asmens specialiųjų poreikių nevertins.

NDNT teritorinis skyrius, senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims nustatęs specialiuosius poreikius, kartu priims sprendimą ir dėl specialiųjų poreikių lygio ir išduos neįgaliojo pažymėjimą.

Pažymime, kad anksčiau nustatyti specialieji poreikiai galios iki nustatyto termino – iš naujo jų nusistatyti nereikia.

Iranas dėl infliacijos nuo savo valiutos nubrauks keturis nulius

Irano centrinis bankas, kovodamas su didele infliacija šalyje, ketina nuo valiutos rialo nubraukti keturis nulius. „Mes pateikėme vyriausybei atitinkamą projektą ir tikimės, kad šis svarbus žingsnis jau labai greitai bus įgyvendintas“, – sekmadienį sakė banko vadovas Abdolnaseras Hemmatis, kurį cituoja naujienų agentūra ISNA.

Reuters/Scanpix nuotr.

Jis pabrėžė, kad priemonė reikalinga banko reformoms įgyvendinti.

Dėl JAV paskelbtų sankcijų Iraną yra ištikusi valiutos krizė. Rialas neteko daugiau kaip 60 proc. savo vertės, infliacijos procentas smarkiai šovė į viršų. Pasak stebėtojų, krizė ateinančiais mėnesiais gali dar labiau pablogėti – ypač, jei sankcijos smogs naftos eksportui, kuris yra pagrindinis šalies pajamų šaltinis. Keturių nulių nubraukimas nuo valiutos turėtų bent jau psichologinį poveikį. Daugelis iraniečių vien tik per įprastą apsipirkimą prekes prekybos centre šiuo metu palieka per milijoną rialų.

Jau 2017 metų gruodį Centrinis bankas norėjo atsisakyti bent vieno nulio. Tada rialą vėl būtų pakeitęs tomanas. Jis iki 1925 metų buvo šalies nacionalinė valiuta. Patys persai jau daug dešimtmečių naudoja tik sąvoką tomanas, nes taip skaičiuoti buvo daug paprasčiau – vienas tomanas atitinka dešimt rialų.

Nauja apklausa: dauguma britų yra prieš „Brexitą“

Likus trims mėnesiams iki planuojamo „Brexito“, dauguma britų, anot apklausos, mieliau liktų ES. Jei dabar vyktų antras referendumas, 46 proc. žmonių balsuotų už pasilikimą Bendrijoje ir 39 proc. būtų prieš, rodo apklausa, kurią atliko nuomonės tyrimo institutas „YouGov“, informuoja agentūra „Reuters“.

Ministrė pirmininkė Teresa Mei. EPA-Eltos nuotr.

Likę respondentai teigė, kad arba nedalyvautų tokiame referendume, arba dar nėra apsisprendę, arba nenorėjo atsakyti į atitinkamą klausimą. Jei šią respondentų grupę atmestume, santykis būtų 54 proc. už narystę ES, 46 proc. - prieš. Per referendumą 2016-aisiais ES šalininkai su 48 proc. balsų pralaimėjo „Brexito“ rėmėjams, surinkusiems 52 proc. balsų.

Nauja apklausa dar kartą parodo, kokia susiskaldžiusi šiuo klausimu yra šalis. Daug mėnesių nuomonės tyrėjai skelbia panašius rezultatus, pastaruoju metu „Brexito“ priešininkų šiek tiek padaugėjo. Per pastarąją apklausą „YouGov“ apklausė per 25 000 rinkėjų.

Ministrė pirmininkė Teresa Mei (Theresa May) atmeta antro referendumo galimybę. Sekmadienį ji stočiai BBC, be to, pareiškė, kad surenti antrąjį balsavimą prieš kovo 29-ąją planuojamą išstojimo terminą neįmanoma. T. May siekia, kad britų parlamentas pritartų jos su Briuseliui sunkiai išsiderėtai „Brexito“ sutarčiai.

 

Atgal