VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

11.22. Naujausios žinios

Humanitarinę pagalbą Sakartvele teiks lietuviška saulės elektrinė

Ketvirtadienį, lapkričio 22 dieną, Gruzijos Prezeti gyvenvietėje oficialiai pristatytas bendras Lietuvos ir Gruzijos partnerystės projektas, skirtas vietos pabėgėliams. Ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio bei Lietuvos ambasados Gruzijoje iniciatyva netradiciškai sumažinti karo pabėgėlių įsiskolinimai už elektros energiją – ant vieno iš pabėgėlių poreikiams skirtų namų įrengta saulės jėgainė.

Projektui įgyvendinti 20 tūkst. Eur skirta iš Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo programos lėšų, dar 2 769 Eur skyrė projektą įgyvendinusi lietuvių bendrovė „Solet Technics“. Įmonė projekto metu prisidėjo ir ekspertinių žinių bagažu – saulės elektrinę montavo kartu su vietinių specialistų komanda. „Tai buvo vienas iš mūsų esminių įsipareigojimų – dirbdami kartu su vietine saulės elektrinių montavimo kompanija, pasidalinome profesionaliomis žiniomis ir mokymais. Su vietiniais atsinaujinančios energetikos specialistais dirbome tikslingai, o ne pasitelkdami juos kaip papildomus rangovus“, – papildomą socialinę projekto misiją įvardijo „Solet Technics“ pardavimų vadovas Tomas Ridikas.

Ant visuomeninės paskirties pastato stogo įrengta jėgainė per metus iš saulės sugeneruos apie 13,6 tūkst. kWh elektros energijos. Skaičiuojama, kad 2017 m. Prezeti gyvenvietėje iš viso buvo suvartota beveik 400 tūkst. kWh, taigi jėgainė pagamins beveik 4 proc. gyvenvietės metinio elektros suvartojimo. T. Ridikas taip pat akcentavo, kad projekto dalyviai garantuotai gavo ilgalaikę naudą – jėgainei pabėgėlių stovykloje įrengti naudoti aukščiausios kokybės TUV Rheinald sertifikatus turintys lietuviški saulės moduliai, kuriuos bendrovė gamina pati. Partnere tapusi vietos bendrovė „Sun House Ltd“ užtikrins garantinį aptarnavimą visus 10 metų.

Lietuvos ambasadorius Gruzijoje Giedrius Puodžiūnas tokį verslo ir valstybės bendradarbiavimą įvardijo kaip būdą dar labiau aktyvinti klimato kaitos klausimus, ypač akcentuojant atsinaujinančios energetikos galimybes. „Vietos gyventojai pagamintą energiją galės panaudoti ne tik šildant vandenį, tačiau ir apšvietimui, pastato kondicionavimui. Vėliau, kuomet bus baigtas statyti šalimais esantis darželis, planuojama, jog saulės elektrinės gaminama energija aptarnaus ir šį pastatą“, – realią įrangos naudą įvardijo ambasadorius.

Bendrovę „Solet Technics“ ambasada projekto partneriu pasirinko įvertinusi visų dalyvių paraiškas. Bendradarbiavimo patirties valstybiniuose projektuose įmonė yra įgijusi jau anksčiau ir taip pat nėra abejinga socialinėms iniciatyvoms. Viena tokių – pagalba saulės elementais nuosavomis lėšomis pastatant saulės elektrinę Kauno zoologijos sodui.

------------------

 Pabėgėlių gyvenvietė Prezeti įkurta po 2008 metų karo su Rusijos Federacija. Gyvenvietėje yra 300 tipinio projekto gyvenamųjų namų, kuriuose gyvena 379 moterys, 366 – vyrai ir 311 vaikų. Nors gyvenvietė yra gerai aprūpinta elektros energija (išskyrus dvi tolimiau prie Administracinės linijos prie Čontili gyvenančias šeimas), iš 300 namų, kuriems tiekiama elektra, net 74 namai visiškai elektros energijos nenaudoja.

Vidutiniškai vienas namas per mėnesį sunaudoja 200kWh žiemos metu ir apie 150 kWh vasaros metu. Visos gyvenvietės elektros suvartojimas 2017 m. buvo 397 200 kWh elektros energijos.

 Dažniausiai elektros tiekimas čia nutraukiamas dėl įsiskolinimo.

Akredituotas naujasis Slovakijos gynybos atašė Lietuvai

Lapkričio 22 d. Krašto apsaugos ministerijoje surengta naujojo Slovakijos gynybos atašė Lietuvai pulkininko Vladimiro Šedivy (Vladimir Šedivy) akreditacijos ceremonija.  Su naujosiomis pareigomis karininką pasveikino krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas.

Nuotr. aut. Gediminas Pranckūnas

„Lietuva ir Slovakija, kaip NATO sąjungininkės ir regiono partnerės, aktyviai dalyvauja siekiant stabilumo ir saugumo Europoje ir už jos ribų, mus vienija tos pačios vertybės ir interesai. Šiandien, kai saugumo situacija Europoje tapo sunkiai nuspėjama, turime dar daugiau kalbėtis ir bendradarbiauti, todėl Slovakijos gynybos atašė darbas yra labai svarbus, siekiant glaudesnio šalių bendradarbiavimo gynybos srityje“, – ceremonijoje sakė krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas.

Slovakijos gynybos atašė plk. V. Šedivy pasveikino Lietuvos kariuomenę su atkūrimo 100-mečiu ir pabrėžė, kad jam didelė garbė prisidėti prie dvišalio bendradarbiavimo stiprinimo.

Krašto apsaugos ministerijoje surengtoje oficialioje ceremonijoje dalyvavo ir Vilniaus gynybos atašė asociacijos dekanas Švedijos gynybos atašė Lietuvai plk. ltn. Orjan Strom. Karininką taip pat pasveikino Lietuvos krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės atstovai.

Slovakijos gynybos atašė Lietuvai reziduos Varšuvoje, Lenkijoje.

Vartotojams – daugiau informacijos apie svarbiausių produktų kainas

 Pixabay.com nuotr.

Jau netrukus kiekvienas vartotojas galės matyti dar daugiau oficialios informacijos apie svarbiausių maisto produktų kainas, taikomas didžiuosiuose prekybos tinkluose. Kiekvieną savaitę atnaujinamą informaciją bus galima sužinoti specialioje interneto svetainėje.

Be to, joje bus skelbiama ne tik produktų krepšelio kainos skirtingose parduotuvėse, bet ir kokia tos kainos dalis atitenka produkcijos gamintojams ir prekybininkams.

Ketvirtadienį apie šią Vyriausybės patvirtintą priemonę diskutavo Žemės ūkio ministerijos ir didžiųjų prekybos tinklų atstovai.

„Kuo daugiau pirkėjai žinos apie kainas skirtinguose prekybos tinkluose, tuo lengviau bus nuspręsti, kur apsipirkti. Esu tikras, tai gali prisidėti prie didesnės konkurencijos rinkoje, o kur ji didesnė, ten ir pirkėjams siūlomos mažesnės kainos.

Kita vertus, ir gamintojai, ir pardavėjai geriau žinos, kam ir kokiomis dalimis atitenka pirkėjų sumokėti pinigai. Skirtingi rinkos žaidėjai tik išloš, jeigu bus daugiau skaidrumo“, – įsitikinęs žemės ūkio ministras Giedrius Surplys.

Jo teigimu, prekybos tinklų atstovai iš esmės teigiamai vertina šią priemonę ir yra pasirengę teikti informaciją apie taikomas kainas. Tačiau dėl kai kurių detalių dar bus diskutuojama.

Ministro pasirašytame įsakyme „Dėl Žemės ūkio ir maisto produktų mažmeninių kainų bei ūkinių gyvūnų kainų tyrimo“ numatoma, kad svetainėje www.produktukainos.lt bus skelbiamos skirtingų prekių grupių kainos.

Tai yra: duona ir grūdų produktai; mėsa; žuvis ir jūros gėrybės; pienas, sūris ir kiaušiniai; aliejus ir riebalai; vaisiai; daržovės; cukrus, uogienė, medus, šokoladas ir saldumynai; nealkoholiniai gėrimai. Šiose prekių grupėse bus lyginami visiškai vienodo kiekio, pakuotės produktai.

Įsakymu patvirtintoje tvarkoje numatyta, kad kiekvieną savaitę bus registruojama įprastinės gamybos, pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemą pagamintų ir ekologinės gamybos maisto produktų kainos 7 didžiųjų Lietuvos apskričių miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Marijampolės ir Alytaus) didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų („Maxima LT“, „Rimi Lietuva“, „Palink“, „Norfos mažmena“, „Lidl Lietuva“) parduotuvėse, pagal atskiras prekių grupes (be nuolaidų, su nuolaidomis (akcijines), privačių prekių ženklų, kitų gamintojų prekės ženklų).

Svetainės vartotojai galės savarankiškai pasirinkti laikotarpį maisto produktų krepšelio kainos pokyčiui nustatyti; pasirinkti vieną ar kelis produktus iš produktų sąrašo, išnagrinėti vidutines kainas ir jų pokytį; pasirinkti produktų rinkos segmentą ir atitinkamus jo elementus: žaliavos supirkimo, gamintojo, mažmenininko vidutines kainas ir jų pokytį.

Atnaujintas puslapis www.produktukainos.lt bus pasiekiamas nuo kitų metų pradžios. Iki šiol jame skelbiamos apibendrintos produktų kainos, nenurodant konkretaus prekybos tinklo kainų.

Seime įvyko pirmasis 2019 m. valstybės biudžeto projekto svarstymas

Remiantis Seimo statuto 176 straipsniu Seimo posėdyje įvyko 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto (Nr. XIIIP-2715) pirmasis svarstymas. Parlamentarai išklausė Biudžeto ir finansų komiteto pranešimą, kitų komitetų išvadas, frakcijų ir paskirų Seimo narių nuomones bei pastabas, kurioms nepritarė Biudžeto ir finansų komitetas.

Komitete svarstant 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą gauti Seimo komitetų, Seimo narių pasiūlymai, valstybės institucijų ir įstaigų, asociacijų prašymai padidinti (perskirstyti) asignavimus 611,5 mln. eurų sumai.

Komitetai pateikė pasiūlymus padidinti asignavimus 57 mln. eurų, registruota 90 Seimo narių pasiūlymų, kuriuose prašoma padidinti asignavimus 499,5 mln. eurų, valstybės institucijos ir asociacijos prašė skirti papildomai 55 mln. eurų.

Seimo komitetai ir Seimo nariai siūlė papildomas išlaidas finansuoti viršplaninėmis biudžeto pajamomis, pajamomis gautomis iš akcizų už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką mažinti skolos valstybės vardu valdymui numatytus skirti asignavimus.

Biudžeto ir finansų komitetas siūlo Vyriausybei teikiant Seimui antrajam svarstymui pataisytą 2019 metų valstybės biudžeto projektą apsvarstyti ir įvertinti Valstybės kontrolės ir Lietuvos banko pateiktas pastabas ir pasiūlymus.

„Komitetas, įvertinęs, kad Seimo komiteto išvadose ir Seimo narių pasiūlymuose nurodyti papildomi asignavimų finansavimo šaltiniai yra viršplaninės pajamos, akcizai ir skolos aptarnavimo išlaidų mažinimas, neatitinka galiojančių Fiskalinės drausmės įstatymo nuostatų, siūlo Vyriausybei, jeigu mato galimybę ir prasmę, apsvarstyti Seimo komitetų, Seimo narių ir valstybės institucijų, įstaigų bei asociacijų atskirus pasiūlymus, taip pat ir dėl asignavimų. Radus realius išlaidų finansavimo šaltinius, o ne tuos fiktyvius, priimti atitinkamus sprendimus dėl papildomo asignavimo skyrimo“, – pristatydamas Biudžeto ir finansų komiteto išvadą sakė komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas.

Komitetas, atsižvelgdamas į Valstybės kontrolės išvadas, kad pagal suplanuotus 2019 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektus nėra erdvės prisiimti daugiau įsipareigojimų, didinančių išlaidas ar mažinančių pajamas; Lietuvos banko ir Valstybės kontrolės nuomonę, kad yra požymių, jog 2019 m. fiskalinė politika gali būti prociklinė, o valdžios sektoriaus balansas 2019 m. gali būti  prastesnis, nei planuojama projektuose, todėl yra rizika, kad bus nesilaikoma perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės; įvertinęs, kad Seimo komitetų išvadose ir Seimo narių pasiūlymuose nurodyti papildomų asignavimų finansavimo šaltiniai (viršplaninės pajamos, akcizai už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką) neatitinka galiojančių teisės aktų nuostatų (Fiskalinės drausmės įstatymo nuostatų dėl valstybės biudžeto deficito mažinimo viršplaninėmis pajamomis) siūlo Vyriausybei apsvarstyti Seimo komitetų, Seimo narių, valstybės institucijų, įstaigų bei asociacijų pasiūlymus, taip pat ir dėl asignavimų, ir, radus realius išlaidų finansavimo šaltinius, priimti atitinkamus sprendimus dėl papildomų asignavimų skyrimo.

Spalio 18 d. Seimui pristatytame kitų metų valstybės biudžeto projekte pagrindinį dėmesį numatoma skirti sveikatos, švietimo, socialinės apsaugos, inovacijų, mokesčių ir šešėlio mažinimo struktūrinėms reformoms.

Projektu siūloma patvirtinti apie 10,587 mlrd. eurų valstybės biudžeto pajamas ir per 11,681 mlrd. eurų išlaidas išlaidoms ir turtui įsigyti (asignavimai viršija pajamas beveik 1,095 mlrd. eurų).

2019 m. biudžete numatytas 0,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) perteklius. Numatoma, kad 2019 m. pabaigoje viešųjų finansų rezervai sudarys 1,5 mlrd. eurų.

Ne vėliau kaip per 15 dienų nuo valstybės biudžeto projekto pirmojo svarstymo skiriamas antrasis svarstymas, jo metu Vyriausybė pateikia pagal gautus pasiūlymus ir pastabas pataisytą projektą. Antrasis biudžeto projekto svarstymas numatytas gruodžio 6 d.

Priklausomybių prevencijos komisija: Privalome užtikrinti ankstyvąją intervenciją – tarpinę grandį tarp prevencijos ir gydymo

Lapkričio 21 d. Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos posėdyje Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorė Inga Juozapavičienė pristatė Ankstyvosios intervencijos programą, kurią nuo 2013 m. Lietuvoje diegia pranešėjos vadovaujamas departamentas. Tai mokslo ir faktiniais duomenimis pagrįsta tarptautinė programa, parengta įgyvendinant tarptautinį projektą „FreD goes net“, kuriame dalyvavo 17 Europos Sąjungos šalių. Departamentas, kaip asocijuotas šio projekto partneris, gavo leidimą šią programą adaptuoti Lietuvoje.

Programa skirta eksperimentavimo su psichoaktyviomis medžiagomis (išskyrus tabaku) ar nereguliaraus jų vartojimo patirtį turintiems 14–21 metų jaunuoliams, kurie dar nėra priklausomi.

Programa, vertinant ir pačių dalyvių atsiliepimus, yra nemoralizuojanti, negąsdinanti, vadovaujasi nesmerkiančiu požiūriu, naudoja interaktyvius metodus, suteikia atvirą erdvę kalbėtis, rasti atsakymus ir motyvuoja pokyčiams. Ja siekiama ugdyti kritinį mąstymą, skatinti atsisakyti alkoholio ar narkotikų vartojimo ir sudaryti galimybes jauniems žmonėms būti išklausytiems bei suprastiems. Tai 10 valandų apimtiems kursas, apimantis pradinį ir baigiamąjį pokalbius, 8 val. praktinius užsiėmimus grupėje.

2018 m. sausio 18 d. sveikatos apsaugos ministro ir švietimo ir mokslo ministro įsakymu yra patvirtintas Ankstyvosios intervencijos programos vykdymo tvarkos aprašas, kuriame nurodyta, kad programos vykdymą organizuoja visuomenės sveikatos biurai, užsiėmimus veda biuro ar kiti specialistai, kurie yra baigę programai vykdyti skirtą kvalifikacijos tobulinimo programą.

Komisijos posėdyje pasisakę savivaldybių visuomenės sveikatos biurų atstovai nuogąstavo, kad užsiėmimų negalima pradėti dėl per mažai grupėje esančių nepilnamečių, kurių, pagal tvarkos aprašą turi būti ne mažiau 6.

Komisijos pirmininkės Laimutės Matkevičienės manymu, įsakymą reikėtų peržiūrėti, numatant galimybę, suteikti ir gauti pagalbą kiekvienam nepilnamečiui, kuriam jos reikia, nepaisant biurokratinių apribojimų. „Ir vienas išgelbėtas vaikas, yra didelis pasiekimas“, – sakė komisijos pirmininkė.

Komisija, išklausiusi ir kitų, posėdyje dalyvavusių valstybės institucijų, susijusių su šios programos įgyvendinimu nuomones, planuoja artimiausiu metu Seime surengti konferenciją, kurioje informaciją apie programos teikiamas galimybes išgirstų kuo platesnis tikslinės auditorijos ratas.

Komisijos posėdyje taip pat, buvo pristatyta Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento kartu su nevyriausybinių organizacijų sektoriumi bei kitais partneriais vykdoma akcija, nauja iniciatyva „Saugi erdvė“ (angl. „Be Safe Lab“) – tai psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija ir pagalba masinių renginių lankytojams.

Daugelyje šalių, organizuojant pramogas, jau seniai pasitelkiamos įvairios priemonės, skirtos sumažinti rizikas pasilinksminimo vietų bei masinių renginių lankytojų sveikatai ir saugumui. Taip siekiama ne tik apsaugoti lankytojus, eksperimentuojančius psichoaktyviosiomis medžiagomis, bet ir padėti jiems suprasti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo riziką, o tai gali sulaikyti nuo neatsakingo vartojimo, apsaugoti jų ar aplinkinių žmonių sveikatą, kartais net gyvybę.

Atsižvelgdamas į tai, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas 2017 m. išskirtinį dėmesį skyrė prevencinių priemonių taikymui masiniuose renginiuose ir pasilinksminimo vietose.

Bendra valstybinių ir nevyriausybinių organizacijų edukacinė iniciatyva „Saugi erdvė“, skatinanti festivalių lankytojus rūpintis savo ir aplinkinių sveikata bei prisidedanti prie jų sąmoningumo didinimo muzikos festivaliuose, pradėta įgyvendinti 2017 m., buvo tęsiama šiais metais ir yra viena iš pozityvių bei inovatyvių veiklų.

Atsargos ir dimisijos karininkams – Lietuvos kariuomenės vado padėka

Lapkričio 21 d. į Lietuvos paštą iškeliavo 1265 vokai su Lietuvos kariuomenės vado progine padėka atsargos ir dimisijos karininkams. Artėjant jubiliejinei Lietuvos kariuomenės atkūrimo šimtmečio dienai – Lapkričio 23-ajai, generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas padėkojo Lietuvos kariuomenėje tarnavusiems karininkams, turintiems teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją ir Lietuvos kariuomenėje ištarnavusiems ne mažiau nei penkerius metus.

„Lietuvos kariuomenės atkūrimo ir Nepriklausomybės kovų šimtmečio proga dėkoju už Jūsų garbingą tarnybą Lietuvos kariuomenėje Tėvynės labui“, – rašoma proginėje padėkoje-pasveikinime, kurį gaus įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose gyvenantys atsargos ir dimisijos karininkai.

Lietuvos kariuomenės vadas vertina visus, kurie po Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto paskelbimo atėjo kurti Lietuvos kariuomenės ir sąžiningai tarnavo nepaisydami pirmųjų metų sunkumų ir nepritekliaus. Dėl jų pasiryžimo, profesinės ištikimybės ir tikėjimo nepriklausomos Lietuvos ateitimi, šiandien galime džiaugtis savo karinėmis pajėgomis, kurios stovi lygia greta su dar 29 NATO šalimis nacionalinio ir tarptautinio saugumo sargyboje.

Lietuva įsijungia į Europos molekulinės biologijos elito klubą

„Scanpix“ nuotr.

Lietuva taps modernios tarptautinės mokslinių tyrimų infrastruktūros – Europos molekulinės biologijos laboratorijos (EMBL) – nare. Tai leis Lietuvos biotechnologams ir biofarmacininkams dar aktyviau siekti naujų mokslo atradimų ir kurti rinkai reikalingas inovacijas. Šiandien Vyriausybė pritarė Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymui ratifikuoti susitarimą dėl Europos molekulinės biologijos laboratorijos įkūrimo.

„Lietuvai įsitraukiant į tarptautines mokslinių tyrimų infrastruktūras, mūsų šalies mokslui atsiveria galimybės naudotis naujausiais pasiekimais, dirbti su pažangiausia laboratorine įranga, būti prie naujų atradimų slenksčio. Svarbu, kad į bendrą Europos molekulinės biologijos elito klubą lygiateisių narių statusu nuo šiol įsijungs ir Lietuvos biotechnologai“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Lietuvoje šiuo metu gyvybės mokslų ir medicinos technologijų sektorius kasmet auga net 25 proc. Biotechnologijų sektorius pasižymi itin aukšta pridėtine verte. Numatoma, kad 2019 m. šis sektorius kurs 1,5 proc. Lietuvos BVP, nors jame dirbs tik 0,1 proc. mūsų šalies darbo jėgos.

Investicijų plano Europai rezultatai: Europoje vėl auga investicijos

Šiandien Europos Komisijos paskelbti Investicijų plano Europai (J.-C. Junckerio plano) rezultatai rodo, kad vykdant Investicijų planą viršytas pirminis tikslas ir lūkesčiai – jau pritraukta 360 mlrd. eurų vertės investicijų, o du trečdaliai šios sumos gauti iš privačių išteklių. Dėl Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) paramos 850 000 mažųjų ir vidutinių įmonių galės lengviau gauti finansavimą. Skaičiavimai rodo, kad ESIF jau padėjo sukurti daugiau kaip 750 000 darbo vietų, o iki 2020 m. jų turėtų būti sukurta 1,4 mln. Dėl J.-C. Junckerio plano ES BVP jau padidėjo 0,6 %, o iki 2020 m. šis rodiklis turėtų pasiekti 1,3 %.


Lietuvoje Europos Investicijų banko finansavimas siekia 412 mln. EUR, tikimasi pritraukti iš viso 1,6 mlrd. EUR investicijų. Šiuo metu pagal sutelktas su Europos strateginių investicijų fondu susijusias investicijas, palyginti su BVP, Lietuva yra 5-ta Europos Sąjungoje. 

Europarlamentarai palaiko didesnį Ignalinos AE uždarymo finansavimą

228 mln. eurų – tiek papildomai lėšų Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymui 2021-2027 m. siūlo skirti Europos Parlamento (EP) Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas, trečiadienį balsavęs už tokią poziciją.

Komiteto nariai palaikė Rebeccos Harms (Žalieji, Vokietija) parengtą pranešimą, kuriame siūloma finansavimą Ignalinos AE uždarymui didinti beveik trečdaliu. Europos Komisija (EK) kitoje daugiametėje finansinėje perspektyvoje siūlė Lietuvai skirti 552 mln. ES lėšų, EP komiteto pozicija – finansavimas šiam tikslui 2021-2027 m. turėtų siekti 780 mln. eurų. Tokios sumos iš ES prašo ir Lietuva.

 

 

Atgal