VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

11.21. Naujausios žinios

Per savaitę norą mokytis profesinėse mokyklose deklaravo 418 stojančiųjų

Per pirmąją žiemos priėmimo į profesinio mokymo įstaigas savaitę paraiškas mokytis padavė 418 stojančiųjų, rodo Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendram priėmimui organizuoti (LAMABPO) duomenys.

Šiame pirmą kartą rengiamame žiemos priėmime dalyvauja 70 profesinio mokymo įstaigų, iš viso stojantieji gali rinktis iš 395 mokymo programų. Jiems siūloma užimti nuo vasaros priėmimo likusias laisvas 3 tūkst. vietų.
Daugiausia stojančiųjų dėmesio kol kas sulaukė Plungės technologijų ir verslo mokykla, Marijampolės profesinio rengimo centras, Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras, Kauno statybos ir paslaugų mokymo centras, Kauno taikomosios dailės mokykla, Klaipėdos E. Galvanausko profesinio mokymo centras, Kauno buitinių paslaugų ir verslo mokykla, Rokiškio technologijos, verslo ir žemės ūkio mokykla.
Tarp stojančiųjų populiariausios suvirintojo, krovinių transporto vairuotojo, kosmetikos, masažuotojo, kirpėjo, santechniko, fotografo, siuvėjo, slaugytojo padėjėjo, vizualinės reklamos gamintojo, apskaitininko ir kasininko profesinio mokymo programos.
Žiemos priėmimas į profesines mokyklas šiemet vykdomas pirmą kartą. Jis ypač naudingas tiems, kurie šiemet baigė mokyklą ir vasarą dar nebuvo apsisprendę, ką veikti toliau, taip pat tiems, kurie nori tobulinti ar keisti anksčiau įgytą kvalifikaciją.
Žiemą nėra priimama į tas profesinio mokymo programas, kurios vykdomos kartu su pagrindinio ar vidurinio ugdymo programa.
Svarstantieji apie stojimą ypač kviečiami rinktis darbo rinkoje patrauklias profesijas: inžinerinės pramonės, gamybos ir perdirbimo, statybos ir informacinių technologijų, socialinių paslaugų. Kaip rodo analizė, šių specialistų labiausiai trūksta darbo rinkoje ir šie darbai gerai apmokami.
Stoti gali įvairaus išsilavinimo asmenys - įgiję pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą, taip pat jo neįgiję ir turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, baigę individualizuotas pagrindinio ugdymo ar socialinių įgūdžių programas.
Žiemos priėmimas vyks iki gruodžio 14 dienos. Kvietimų mokytis stojantieji sulauks gruodžio 18 dieną, o mokymo sutartis galės sudaryti gruodžio 19-21 dienomis.
Priimtieji per žiemos priėmimą turėtų pradėti mokytis nuo pavasario semestro pagal profesinio mokymo įstaigos nustatytą datą.
Profesinio mokymo įstaigoms 2018 metais iš viso buvo numatyta skirti 20,1 tūkst. valstybės finansuojamų vietų, iš jų 3 tūkst. per vasaros priėmimą liko neužimta. Daugiausia laisvų vietų liko gamybos ir perdirbimo, informacijos ir ryšio technologijų, transporto srityse.

Ugniagesiai po derybų su Vyriausybe atšaukė protesto akciją

Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga (UGPS) atšaukė trečiadienį prie Vyriausybės turėjusią vykti protesto akciją. Anot organizacijos atstovų, tai padaryta, nes savaitę trukusios intensyvios derybos tarp ugniagesių bendruomenės ir politikų davė rezultatą - kitų metų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) biudžetas didės 3,5 mln. eurų. Šios lėšos bus skirtos pareigūnų darbo užmokesčiui didinti.

UGPS pirmininkas Saulius Džiautas sako, kad susitarimą pasiekti visų pirma padėjo ugniagesių bendruomenės pastangos ir kryptingas darbas.
„Ties sistemos biudžeto klausimu dirbome daugiau nei pusmetį. Buvo begalės susitikimų Seimo komitetuose, vidaus reikalų ministerijoje, Vyriausybėje. Teikėme politikams mūsų ekspertų vertinimus, susijusius su sistemos finansavimu. Per paskutines dvi savaites parengėme peticiją, kurią pasirašė daugiau nei 1800 ugniagesių, ir įteikėme ją Vyriausybei ir Seimui. Iš karto po to buvome susitikę su Vyriausybės atstovais ir PAGD vadovybe. Manau, kad svarbiausius su kitų metų biudžetu susijusius klausimus, ne be Vyriausybės pagalbos, mums pavyko išgvildenti ir rasti bendras pozicijas”, - pranešime teigia S. Džiautas.

Profesinių sąjungų vertinimu, papildomi 3,5 mln. eurų leis kitais metais kiekvieno pareigūno darbo užmokestį padidinti maždaug po 100 eurų.

„Tai yra santykinai ženklus padidėjimas, jį pajus maždaug 85 proc. departamento pareigūnų”, - aiškina S. Džiautas.

Nors ugniagesių politikams įteiktoje peticijoje ir rezoliucijoje buvo reikalaujama PAGD biudžetą kitais metais didinti 9 mln. eurų, visgi šių pinigų buvo reikalaujama ne tik pareigūnų darbo užmokesčiui, bet ir pareigūnų uniformoms, aprūpinimui, saugos ir sveikatos priemonėms, pavyzdžiui, skiepams, taip pat - per 150 departamente dirbančių nestatutinių ugniagesių atlyginimams.

„Lėšas kitiems poreikiams, mintyje turiu nestatutinių ugniagesių algų pakėlimą, uniformas, skiepus, iš vidinių resursų įsipareigojo rasti mūsų departamento vadovybė”, - sako UGPS pirmininkas, kartu užsimindamas, kad profesinė sąjunga akylai stebės, kaip bus laikomasi bendruomenei duotų įsipareigojimų.

Beje, į protesto akciją prie Vyriausybės planavę vykti ugniagesiai trečiadienį susirinks Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente, kur įvyks jų susitikimas su Vyriausybės, Finansų bei Vidaus reikalų ministerijų atstovais, PAGD vadovybe, skelbia Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga.

Lietuvoje iš viso yra daugiau nei 3,3 tūkst. PAGD pareigūnų. UGPS yra Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo dalis.

Z. Balčytis po žinios apie Klaipėdos atskyrimą nuo „Rail Baltica“: jungtis tarnaus Rygai ir Talinui

„Rail Baltica“ projekte nebeliko plano naujomis vėžėmis sujungti europinę vėžę su Klaipėdos uostu, antradienį Briuselyje informavo Europos Parlamento narys Zigmantas Balčytis.

„Dingo viena jungtis Lietuvoje - Klaipėdos uosto, kur dėjau daug pastangų, kaip įtraukti šią jungtį. Ir dabar, kada pradėjome nagrinėti „Rail Baltica“ projektą, kažkas nusprendė, kad jos nereikia. Praktiškai mes visą gyvenimą liksime priklausomi nuo baltarusiškų krovinių. Todėl turėjome sudaryti krovinių vežimo alternatyvią sistemą. (...) Bet, matyt, ateityje bus kiti, kurie sugrįš prie šito klausimo“, - sakė Z. Balčytis.

Pasak jo, įtraukti šią jungtį nebuvo lengva, nes tam būtų reikėję papildomo finansavimo.

„Ne taip lengva padaryti, nes tai - papildomi pinigai iš bendro europinio fondo. Tačiau jei šalia atkarpos turėtume supratimą, kad būtų privaloma pasistatyti giliavandenį uostą, būtume nukovę visus. O dabar „Rail Baltica“ tarnaus Rygai ir Talinui“, - teigė europarlamentaras.

Kaip žurnalistams Briuselyje sakė Z. Balčytis, jei geležinkelis nebus sujungtas su uostu, ateityje jis galimai praras savo galią.

„Sostinės turi būti sujungtos, bet turime galvoti, iš ko ateityje gyvensime. (...) Klaipėdos uostas, jei tokio dalyko („Rail Baltica“) nepadarysime, ateityje jis tiesiog užaks, kaip kad Antverpeno uostas, nors buvo visame regione vienas pagrindinių uostų“, - nerimavo Z. Balčytis.

Europarlamentaras sakė, kad nors į „Rail Baltica“ žadama įtraukti ir Vilnių, tačiau finansavimas tam vis dar nenumatytas.

„Rail Baltica“ - svarbiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos regione, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Projektų investicijų suma Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje sieks apie 5,7 mlrd. eurų, vien Lietuvoje investicijos, planuojama, viršys 2,4 mlrd. eurų.

A.Ramanauskas-Vanagas pripažintas Lietuvos valstybės vadovu

Minint valstybės atkūrimo šimtmetį ir Adolfo Ramanausko-Vanago gimimo 100-ąsias metines, Seimas vienabalsiai pritarė deklaracijai paskelbti Adolfą Ramanauską-Vanagą Lietuvos valstybės vadovu.

Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

,,Viešojoje erdvėje kartais sklando tokie dalykai, kad egzistuoja pogrindinė valstybė. Šiuo laikotarpiu, apie kurį mes kalbame, Lietuvos valstybė buvo okupuota. Sovietinė valdžia buvo neteisėta, ginkluotas pogrindis tęsė pirmosios Lietuvos Respublikos tradicijas, todėl mes galime konstatuoti, kad nuo 1954 m. lapkričio 26 d. po Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio-Vytauto žūties okupanto nelaisvėje iki 1957 m. lapkričio 29 d. nužudymo KGB kalėjime Vilniuje Adolfas Ramanauskas-Vanagas buvo aukščiausias tuo metu likęs gyvas kovojančios su okupacija Lietuvos valstybės vadovas“, - teigė Seimo narys Arūnas Gumuliauskas 

Seimas 2018 metus yra paskelbęs Adolfo Ramanausko-Vanago metais, o Vyriausybė patvirtino gimimo 100-ųjų metinių minėjimo planą. Parengta plati kultūrinė, edukacinė, mokslinė programa, kuri padės plačiau atskleisti šią iškilią asmenybę, parodys kovos kelią už Lietuvos laisvę.

A. Ramanauskas-Vanagas buvo mokytojas, sovietams okupavus Lietuvą, įsijungė į partizaninę kovą už Lietuvos nepriklausomybę, tapo vienu iškiliausių partizanų vadų, jam buvo suteiktas brigados generolo laipsnis.

A. Ramanauskas-Vanagas kartu su kitais septyniais partizanų vadais 1949 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją. Seimas įstatymu pripažino deklaraciją Lietuvos valstybės tęstinumui itin reikšmingu teisės aktu. Šiuo dokumentu Lietuvos laisvės kovos sąjūdis paskelbė, kad prisiima atsakomybę vadovauti nepriklausomos bei demokratinės Lietuvos valstybės atkūrimui.

A. Ramanauskas-Vanagas 1956 m. buvo suimtas, kankintas, o 1957 m. lapkričio 29 d. Vilniuje sušaudytas.

A. Ramanausko-Vanago palaikai šiais metais buvo rasti Našlaičių kapinėse ir palaidoti valstybės vadovų panteone Antakalnio kapinėse.

Europos Komisijos nario V. Andriukaičio vizitas Lietuvoje lapkričio 23 d.

Lapkričio 23 d. oficialaus darbo vizito į Lietuvą atvyksta už sveikatą ir maisto saugą atsakingas Europos Komisijos narys Vytenis Andriukaitis.

Europos Komisijos narys Seimo Europos reikalų komiteto nariams pristatys Europos Komisijos 2019 m. metinę augimo apžvalgą – kitų metų ES ekonominius ir socialinius prioritetus, politines rekomendacijas euro zonai, taip pat euro zonos valstybių narių biudžeto planų projektų vertinimą.

Taip pat EK narys V. Andriukaitis susitiks su Lietuvos sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga ir Lenkijos sveikatos apsaugos ministru Łukaszu Szumowskiu.

Vizito išvakarėse, lapkričio 22 d., Europos Komisija paskelbs bendrą EK ir EBPO 2018 m. ataskaitą „Apie sveikatą glaustai“ („Health at glance“), kurioje remiantis viešai prieinamais duomenimis ir rodikliais pateikiamas aprašomasis visų ES šalių sveikatos sistemų palyginimas. Jis leidžia įvertinti pažangą, daromą ES siekiant sveikatos priežiūros sistemų efektyvumo, prieinamumo ir lankstumo. Europos Komisijos narys Vytenis Andriukaitis šią ataskaitą pristatys per spaudos konferenciją Briuselyje, kurią bus galima stebėti tiesiogiai EbS kanalu 13.30 val. Lietuvos laiku (tikslus laikas gali keistis).

Lietuvoje gydosi tik kas trečias ŽIV užsikrėtęs asmuo

Žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) stigma daro didelę įtaką ligos nešiotojų apsisprendimui gydytis, teigia nevyriausybinė organizacija Koalicija „Galiu gyventi“, atlikusi pirmąjį Lietuvoje tyrimą apie ŽIV infekuotų asmenų stigmatizacijos ir diskriminacijos formas bei mastą.

Lietuvoje ŽIV gydymą gauna tik trečdalis užsikrėtusiųjų ir tai - blogiausias rodiklis Europoje bei Vidurio Azijoje, pabrėžia tyrimo iniciatoriai.

Naujausiais Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, daugiau kaip 90 proc. visų galimai užsikrėtusių ŽIV asmenų Lietuvoje žino, kad yra užsikrėtę ŽIV. Rytų Europos šalių regione šio rodiklio vidurkis siekia 76 proc. (visos Europos - 80 proc.) Tačiau didžiausia problema Lietuvoje yra ta, kad tik trečdalis užsikrėtusių ŽIV žmonių kreipėsi į gydytojus dėl ŽIV ligos gydymo.

Naujausiais ULAC duomenimis, Lietuvoje ŽIV infekcija diagnozuota 3133 asmenims, iš kurių kas penktas susirgo AIDS.

ŽIV ligos gydymas nesunaikina viruso organizme, tačiau pristabdo ligos vystymąsi ir jos progresavimą į AIDS (paskutinę ŽIV ligos stadiją) bei sumažina ŽIV perdavimą lytinių santykių metu.

Pirmą kartą Lietuvoje atlikto tyrimą apie ŽIV infekuotų asmenų stigmatizacijos ir diskriminacijos formas bei mastą Koalicija „Galiu gyventi” pristatys trečiadienį, sostinės viešbutyje „Artis”.

Ketinama modernizuoti vieną svarbiausių - Gyventojų registrą

Valstybės įmonė Registrų centras ketina modernizuoti vieną svarbiausių savo tvarkomų registrų - Gyventojų registrą, kuriame kaupiama svarbiausia informacija apie kiekvieną Lietuvos gyventoją.

Įgyvendinant Europos Sąjungos (ES) lėšomis finansuojamą modernizavimo projektą, numatoma gerinti Gyventojų registro sąveiką su kitais šalies registrais ir informacinėmis sistemomis, rašoma pranešime.

Centriniame viešųjų pirkimų portale paskelbtas Modernizuojamo Gyventojų registro sąsajų su Asmens dokumentų išdavimo sistema, Užsieniečių registru ir Vidaus reikalų informacine sistema sukūrimo paslaugų viešas konkursas.

Gyventojų registras yra neatsiejama Registrų centro tvarkomų registrų dalis - tai yra vienas svarbiausių šalies registrų, glaudžiai susijęs su kitais registrais ir informacinėmis sistemomis. Gyventojų registro modernizavimo projekto tikslas - sukurti ir vystyti šio registro pagrindu veikiančias pažangias elektronines paslaugas. Numatoma, kad visos naujai sukurtos ir modernizuotos el. paslaugos leis gyventojams sutaupyti laiko, o pačios paslaugos taps labiau prieinamos ir kokybiškos. Naujos sąsajos tarp Gyventojų registro ir kitų registrų bei informacinių sistemų leis užtikrinti stabilesnį ir sklandesnį šių sistemų darbą.

Gyventojų registro ir kitų registrų bei informacinių sistemų sąsajos, tikimasi, bus sukurtos iki kitų metų pabaigos.

Šis paslaugų pirkimas yra Registrų centro kartu su partneriais Informatikos ir ryšių departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos ir Asmens dokumentų išrašymo centru prie Vidaus reikalų ministerijos vykdomo investicinio projekto „Gyventojų registro modernizavimas ir susijusių elektroninių paslaugų kūrimas“ dalis. Projektas įgyvendinamas pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicinių veiksmų programos 2 prioriteto „Informacinės visuomenės skatinimas“ priemonę „Pažangių elektroninių paslaugų kūrimas“.

Kreivasis Pizos bokštas tapo dar tiesesnis

Po sensacingos gelbėjimo akcijos, pradėtos dešimtojo dešimtmečio pabaigoje, kreivasis Pizos bokštas yra mažiau pasviręs. Per praėjusius 20 metų balto marmuro statinio pasvirimas sumažėjo dar 4 cm.

800 metų senumo statinys, pasitelkiant milžiniškus svorius po fundamentu, 1993-2001 metais „patiesintas“ 44 cm. Per šią akciją jis buvo sustiprintas stipriais plieniniais lynais.

Kreivasis Pizos bokštas tapo dar tiesesnis. Eltos nuotr.

Kreivasis Pizos bokštas, kuris įtrauktas į pasaulio kultūros paveldo sąrašą, po to 2001 metų gruodį vėl buvo atidarytas lankytojams.

Lenkijos gynybos ministras: JAV karinė bazė šalyje bus

JAV karinės bazės - „Trampo forto“ - įkūrimas Lenkijoje yra jau išspręstas klausimas. Tai antradienį Lenkijos radijui pareiškė šalies nacionalinės gynybos ministras Mariušas Blaščakas (Mariusz Blaszczak).

„Trampo fortas“ yra Lenkijos ir Amerikos projektas. „Trampo fortas“ bus įkurtas. Dėl to nėra jokių abejonių“, - sakė ministras.

Mariušas Blaščakas. EPA-Eltos nuotr.

Anksčiau kai kurios Lenkijos žiniasklaidos priemonės pranešė, kad Lenkijos ir JAV planai įkurti šalies teritorijoje Amerikos karinę bazę, jau gavusiai darbinį pavadinimą „Trampo fortas“, veikiausiai nebus realizuoti, Varšuva ir Vašingtonas svarsto kitus variantus.

Rugsėjo 18 d. per spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose Lenkijos prezidentas Andžejus Duda (Andrzej Duda) paragino Jungtines Valstijas nusiųsti į jo šalį daugiau Amerikos kariuomenės. Pasak jo, tai atitiktų tiek Vašingtono, tiek Varšuvos interesus.

Tada A. Duda taip pat papasakojo, jog per derybas su Donaldu Trampu jie juokavo, kad Lenkijoje galėtų būti įkurta Amerikos karinė bazė, pavadinta „Trampo fortu“. Anksčiau Varšuva pareiškė esanti pasirengusi skirti 2 milijardus dolerių tokios bazės infrastruktūrai. D. Trampas tą pačią dieną žurnalistams sakė rimtai svarstąs Lenkijos prezidento pasiūlymą.

Australija atsisako pasirašyti JT Pasaulinį susitarimą dėl migracijos

Australija pareiškė nepasirašysianti Jungtinių Tautų (JT) Pasaulinio susitarimo dėl migracijos.

 Skotas Morisonas. EPA-Eltos nuotr.

Australija tampa naujausia šalis iš grupės kitų, JT migracijos paktą atmetančių šalių. Apie tokius pačius ketinimus jau yra pareiškusios Lenkija, Austrija, Čekija, Kroatija, Vengrija, Bulgarija, Estija, Izraelis ir JAV. 

Pasaulinis susitarimas dėl migracijos „sukeltų nelegalaus atvykimo į Australiją skatinimo riziką“, teigiama Australijos ministro pirmininko Skoto Morisono (Scott Morrison), vidaus reikalų ministro Piterio Djutono (Peter Dutton) ir užsienio reikalų ministrės Marisa Pein (Marise Payne) pasirašytame pareiškime.

Pareiškime priduriama, kad susitarime „nėra tinkamai atskiriama legali ir nelegali migracija“.

Anot kritikų, susitarimas įtvirtina ekonomikos skatinamą migraciją kaip vieną iš žmogaus teisių. Savo ruožtu susitarimo šalininkai teigia, kad jis padės gerinti migracijos srautų valdymą ir ginti žmogaus teises. 

Dėl galutinio Pasaulinio susitarimo dėl migracijos teksto po pusantrų metų trukusių derybų sutarta liepą. Jis bus ratifikuotas gruodžio 10-11 dienomis Maroke.

Susitarime išdėstyti 23 tikslai, kaip atverti kelią legaliai migracijai ir geriau valdyti migracijos srautus. Tai itin aktualu, nes migruojančių pasaulio gyventojų skaičius šiuo metu siekia 250 mln. ir sudaro 3 proc. visų gyventojų.

Airbnb traukiasi iš Vakarinio Jordano kranto

Amerikiečių namų ir butų nuomos servisas Aribnb pranešė, kad iš savo svetainės pašalins visus skelbimus, kuriuose siūloma išsinuomoti būstus, esančius Vakarinio Jordano krante įsikūrusiose žydų gyvenvietėse. Įmonė tokį sprendimą priėmė dėl to, kad šios teritorijos tapo aršių ginčų tarp žydų ir palestiniečių objektu.

 EPA-Eltos nuotr.

Tuo pat metu Airbnb patikslino, kad JAV įstatymai jiems suteikia teisę teikti paslaugas net ir šiose teritorijose, todėl dabartinis skelbimų šalinimas – geranoriškas žingsnis. Kita vertus, tuo galima kiek abejoti, nes įmonė ne kartą yra sulaukusi stebėtojų kritikos dėl skelbimų iš okupuotų teritorijų talpinimo.

Palestina tokį amerikiečių žingsnį sutiko „plojimais“, o Izraelis, pareiškęs, kad tai – gėda, pažadėjo teisminius procesus.

Turkija svarsto dėl Dž.Chašogi nužudymo tyrimo kreiptis į JT

Turkija pareikalavo iš Saudo Arabijos aktyviau bendradarbiauti aiškinantis žurnalisto Džamalo Chašogi (Jamal Khashoggi) nužudymą. „Nesvarbu, kas davė nurodymą (nužudyti), tas asmuo turi būti patrauktas atsakomybėn“, - lankydamasis Vašingtone pareiškė Turkijos užsienio reikalų ministrasMevliutas Čavušoglu (Mevlut Cavusoglu).

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevliutas Čavušoglu. EPA-Eltos nuotr.

Turkija, anot jo, iki šiol negavo pakankamai atsakymų iš vadovybės Rijade šiuo klausimu. Jei atsakymų nebus, jo šalis esą dėl tyrimo gali kreiptis į Jungtines Tautas, informuoja agentūra „Reuters“.

Atgal