VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

11.18. Naujausios žinios

Lapkričio 18-ąją Latvija švenčia ypatingą Nepriklausomybės dieną – nepriklausomos valstybės 100-tąjį gimtadienį.

Prieš 100 metų – 1918 m. Rygoje susirinkusi iš įvairių politinių partijų atstovų sudaryta Latvijos tautos taryba paskelbė Latvijos respublikos nepriklausomybę.

facebook.com/Latvija100 nuotr.

1918 metų lapkričio 25 d. Latvijos nepriklausomybę pripažino Vokietija, 1920 metų balandžio 11 d. tai padarė ir Rusija. Latvijos nepriklausomybė truko iki 1940 m. J.Ribentropo-V.Molotovo pakto, po kurio ji buvo okupuota Sovietų Sąjungos.

Latvijos okupacija ir aneksija truko 46 metus, iki 1990-ųjų gegužės 4 dienos, kai Latvijos TSR Aukščiausioji taryba paskelbė Nepriklausomybės deklaraciją.

Latvijos Respublikos Prezidentas Raimondas Vėjuonis 100-ųjų Latvijos nepriklausomybės paskelbimo metų dienos išvakarėse pasveikino latvių tautą su ypatinga švente:

Sugedus karinių oro pajėgų lėktuvui, turėjusiam skraidinti prezidentę į Rygą, kaimynus latvius teko sveikinti iš Vilniaus

Lietuvos delegacija, vadovaujama Respublikos prezidentės Dalios Grybauskaitės, dėl netikėto karinių oro pajėgų lėktuvo „Spartan“ gedimo negalėjo išskristi į Rygą, kur turėjo dalyvauti Latvijos Nepriklausomybės 100-mečio iškilmėse.

Delegacija apie orlaivio gedimą buvo informuota jau atvykusi skrydžiui į Vilniaus oro uostą, sakoma Prezidentės spaudos tarnybos pranešime.

Prezidentė visus Latvijos žmones šimtmečio proga pasveikino specialiu vaizdo sveikinimu, kurį įrašė Vilniaus oro uoste.

n/mini - sam.lt nuotr.

Pasaulis mini supratimo apie antibiotikus savaitę

Lapkričio 12-18 d. vykstant Pasaulinei supratimo apie antibiotikus savaitei Sveikatos apsaugos ministerija kviečia atkreipti dėmesį į augantį atsparumą antibiotikams ir vartoti juos atsakingai.

Antibiotikams atsparių bakterijų atsiradimas ir plitimas yra didelė grėsmė pacientų saugumui bei didelė ekonominė našta šalių biudžetams Europoje ir visame pasaulyje.

Pasak sveikatos apsaugos viceministrės Kristinos Garuolienės,didėjantis atsparumas patiems naujausiems antibiotikams reiškia, kad grėsmė neturėti efektyvių antibiotikų labai reali – šiandien sėkmingai gydomos užkrečiamosios ligos bei nedideli sužalojimai vėl gali tapti mirtini.

„Pavyzdžiui, atsparumo antibiotikams problema kelia didelį pavojų operacijoms ir organų transplantacijoms, kurias atlikti be efektyvių antibiotikų gali tapti neįmanoma. Naujų antibiotikų kūrimas pastaruoju metu itin sulėtėjęs, todėl būtina užtikrinti esamų antibiotikų veiksmingumą – keisti požiūrį ir elgesį“ , – sako viceministrė Kristina Garuolienė. 

Pasak SAM Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus vyr. specialistės Irmos Diržinauskaitės, naujausiais Eurobarometro duomenimis, tik 46 proc. Lietuvos gyventojų žino, kad antibiotikai neefektyvūs gydant peršalimą ir gripą.

„Vis tik gyventojų savigyda antibiotikais, remiantis 2009, 2013 ir 2016 m. Eurobarometro tyrimais, Lietuvoje sumažėjo. 2009 m. be recepto antibiotikus vartojo 12 proc. gyventojų, o 2016 m. tokių respondentų buvo 8 proc.“, – teigia I. Diržinauskaitė.

Žmonių žinios apie antibiotikus taip pat gerėja: 2016 m. į keturis teiginius (antibiotikai naikina virusus; antibiotikai efektyvūs gydant peršalimą ir gripą; netinkamas antibiotikų vartojimas mažina jų efektyvumą; antibiotikų vartojimas sukelia šalutinius poveikius, pvz., viduriavimą.) teisingai atsakė 19 proc. respondentų, t. y. 8 proc. daugiau nei 2009 m., tačiau Lietuva pagal gyventojų žinias dar nesiekia Europos vidurkio – 24 proc.

Nuo 2009 m. Lietuvoje antimikrobinių preparatų suvartojama tiek pat, kiek vidutiniškai Europoje, tačiau ypač daug antimikrobinių preparatų skiriama ligoninėse – pagal tai esame antrieji Europos Sąjungoje. Kvėpavimo takų infekcijas ir šlapimo takų infekcijas sukeliančių bakterijų atsparumas nuolat didėja ir yra didesnis už ES vidurkį.

Kariuomenės diena bus paminėta Kaune:  pagrindinis renginys – prie Laisvės kario paminklo

Lietuvos kariuomenės 100-ųjų atkūrimo metinių proga Kaune lapkričio 23 d. įvairiose miesto vietose vyks šiai progai skirti renginiai. Renginiai prasidės 12.00 val. Vyčio kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ceremonija Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, taip pat bus dedamos gėlės prie Nežinomo kareivio kapo ir Laisvės paminklo.

Nuotraukos autorė srž. sp. Ieva Budzeikaitė

Iš Karo muziejaus sodelio kariai Kauno miesto gatvėmis žygiuos prie Istorinės Prezidentūros, kur 12.30 val. bus pagerbti Lietuvos Respublikos prezidentai.

Miesto gatvėmis žygiuos Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono, Karinių oro pajėgų Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos, Aviacijos bazės, Oro gynybos bataliono, Dr. Jono Basanavičiaus Karo medicinos tarnybos, Krašto apsaugos savanorių Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės, Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos kariai. Prie karių rikiuotės prisijungs istoriniai klubai reprezentuojantys įvairius Lietuvos kariuomenės laikotarpius, kūrėjai-savanoriai, šauliai bei Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus mokiniai.

13 val. Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje  bazilikoje bus aukojamos Šv. Mišios už Lietuvos kariuomenę.

Pagrindinis Lietuvos kariuomenės 100-ųjų atkūrimo metinių minėjimo renginys  Kaune prasidės 14.15 val. prie Laisvės kario paminklo šalia Kauno pilies. Šioje istorinėje Kauno miesto vietoje prisieks šiuo metu nuolatinę pradinę privalomąją karo tarnybą Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje atliekantys kariai, po ceremonijos susirinkusiuosius skrydžiu pasveikins šiuo metu NATO oro policijos misiją  Baltijos šalyse  atliekančio Belgijos kontingento naikintuvai F-16, Karinių oro pajėgų orlaiviai C-27J „Spartan“, L-410, Mi-8, AS365N3+Dauphin ir Divizijos Generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos instruktoriai atlikdami šuolius su parašiutais.

Karius ir renginio svečius 100-ųjų Lietuvos kariuomenės atkūrimo metinių proga pasveikins Karinių oro pajėgų vadas pulkininkas Dainius Guzas, kiti svečiai.

Po minėjimo vyks koncertas, kariuomenės ginkluotės ir technikos ekspozicija. Vytauto Didžiojo karo muziejus šventės proga dovanoja galimybę apsilankyti muziejuje nemokamai.                 

Renginių Kaune programa (lapkričio 23 d.):

12.00 val. Vyčio kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ceremonija Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje;

12.30 val. Lietuvos prezidentų pagerbimas istorinės Lietuvos Respublikos prezidentūros kiemelyje;

13.00 val. Šv. Mišios Kauno Šv. Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje;

14.00–16.00 val. Ginkluotės, technikos ir įrangos paroda Kauno pilies prieigose;

14.15 val. Iškilminga rikiuotė ir Lietuvos kariuomenės 100-ųjų atkūrimo metinių minėjimas prie „Laisvės kario“ paminklo;

14.50 val. Parodomoji karių programa;

15.00–16.00 val. Šventinis koncertas prie Kauno pilies.

Tačiau  pagrindinis renginys, skirtas atkurtos Lietuvos kariuomenės šimtmečiui paminėti,  suplanuotas  lapkričio 24 d. Vilniuje,  Konstitucijos prospekte, kur  15 val. vyks karių rikiuotė ir  karinės technikos paradas. Tai bus didžiausias karinis renginys mieste  per mūsų nepriklausomos valstybės istoriją. Net  500 metrų ilgio rikiuotėje – apie 1800 Lietuvos  ir  25 NATO sąjungininkų ir parterių, apie  80 modernios karinės technikos vienetų.   Dalyvaus  aukšti Lietuvos ir užsienio šalių  pareigūnai,  kariuomenių atstovai, kariai. 

Įsakymas dėl Lietuvos kariuomenės atkūrimo buvo pasirašytas 1918 m. lapkričio 23 d. ir ši data yra minima kaip Lietuvos kariuomenės diena. Jos metu kasmet yra organizuojami iškilmingi renginiai ne tik Vilniuje, bet ir kituose Lietuvos miestuose.

Plačiau apie  atkurtos Lietuvos kariuomenės  šimtmečiui paminėti  renginius – skaitykite specialioje Krašto apsaugos ministerijos svetainės skiltyje čia: http://kam.lt/lt/atkurtai_lietuvos_kariuomenei-100.html

 

KARŪNA GRĮŽTA Į SOSTINĘ: KARALIAUS MINDAUGO TAURĖS TURNYRAS – VILNIUJE

Karaliaus Mindaugo taurės turnyras grįžta ten, kur pradėjo egzistavimą.

Keturios stipriausios Lietuvos krepšinio komandos dėl taurės susirungs Vilniuje – čia 2016 m. įvyko inauguracinis Karaliaus Mindaugo taurės turnyras.

Karaliaus Mindaugo taurės turnyro finalo ketvertas vyks 2019 m. vasario 16-17 d. „Siemens“ arenoje. Išankstiniai bilietai jau parduodami Tiketa.lt.

Apie 2019 metų renginio vietą paskelbta sekmadienį per „Betsafe–LKL“ čempionato rungtynes Klaipėdoje tarp „Neptūno“ ir Vilniaus „Ryto“.

Pernai turnyro finalo ketvertas vyko uostamiestyje. Per rungtynes Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas perdavė karūną Vilniaus vicemerui Linui Kvedaravičiui – šiuo simboliniu žingsniu Klaipėda perdavė organizacines teises Vilniui.

„Grįžtame į sostinę, kuri yra Karaliaus Mindaugo taurės turnyro lopšys. Renginys čia 2016-aisiais buvo pripažintas geriausiu metų sporto renginiu Lietuvoje ir grįžtame su tikslu suteikti žiūrovams tokių pat teigiamų emocijų“, – džiaugėsi turnyrą organizuojančios LKL prezidentas Remigijus Milašius.

Pirmajame Karaliaus Mindaugo taurės turnyre triumfavo tuometis Vilniaus „Lietuvos rytas“, vėliau Kaune ir Klaipėdoje taurę iškovojo Kauno „Žalgiris“.

Ketvirtasis renginys vėl vyks Vilniuje ir nuo sekmadienio prasidėjo išankstinė prekyba bilietais. LKL klubų abonementų turėtojai iki antradienio bilietus į finalo ketvertą gali įsigyti su nuolaida.

Karaliaus Mindaugo taurės finalo ketverto dalyvės paaiškės vasarį sužaidus atsakomąsias ketvirtfinalio rungtynes.

Šiuo metu vyksta II KMT etapas – Utenos „Juventus“ po pirmųjų rungtynių turi 21 taško pranašumą prieš Kėdainių „Nevėžį“, kitą porą sudaro Prienų „Skycop“ ir Alytaus „Dzūkija“.

Šių porų nugalėtojos iškops į ketvirtfinalį ir prisijungs prie Kauno „Žalgirio“, Vilniaus „Ryto“, Klaipėdos „Neptūno“, Panevėžio „Lietkabelio“, „Šiaulių“ ir Pasvalio „Pieno žvaigždžių“.

Ištraukus burtus paaiškės ketvirtfinalio poros, pirmos ketvirtfinalio rungtynes vyks sausį, atsakomosios – vasario 12-13 d.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius reiškia didelį susirūpinimą

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonijus Guterezas (Antonio Guterres) sekmadienį pareiškė didelį susirūpinimą dėl Centrinėje Afrikos Respublikoje (CAR) pastaruoju metu išaugusio smurto.

Remiantis pranešimais, ketvirtadienį per sukilėlių ataką prieš perkeltiems asmenims skirtą stovyklą Alindajaus mieste, pietinėje CAR dalyje, žuvo mažiausiai 37 žmonės.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonijus Guterezas. EPA-Eltos nuotr.

Po dienos kita ginkluota grupuotė atakavo Jungtinių Tautų taikos palaikymo misijos stovyklą pietvakarinėje CAR dalyje. 

Jungtinių Tautų teigimu, pastarosiomis savaitėmis CAR daugėjo įvairių kovotojų grupuočių išpuolių.

CAR krizę išgyvena nuo 2012 metų pabaigos, kai tarp musulmonų ir krikščionių sukilėlių grupuočių kilo smurtas. Po santykinai ramaus laikotarpio 2016 metais 2017 metų pradžioje įvairiuose CAR miesteliuose vėl prasidėjo kovos. 

Pasak JT, dėl smurto apie 1,2 mln. žmonių neteko savo namų.

Teresa Mei: atsikračius manęs, „Brexit“ netaps lengvesnis

Puolama Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Teresa Mei (Theresa May) sekmadienį įspėjo, kad, pasikeitus šalies vyriausybės vadovui, „Brexit“ derybos netaptų lengvesnės, informuoja naujienų agentūra AP.

EPA-Eltos nuotr.

Šią savaitę pasirodžius pranešimams, kad Didžioji Britanija pasiekė su ES preliminarų „Brexit“ susitarimą, šalyje kilo politinė krizė. Susitarimas sulaukė kritikos ir iš pačios T. Mei vadovaujamos Konservatorių partijos narių. 

Susitarimui nepritardami atsistatydino keli Didžiosios Britanijos ministrai ir žiniasklaidoje pasirodė pranešimai, kad dalis parlamentarų gali siekti pareikšti nepasitikėjimą premjere.

T. Mei priešininkams jos Konservatorių partijoje renkant balsus, reikalingus, kad galima būtų pareikšti nepasitikėjimą ja, premjerė atkakliai tvirtina nesvarstanti trauktis.

„Vadovo pakeitimas šiuo metu nė kiek nepalengvins derybų (...)“, - sakė T Mei.

Premjerė pridūrė, kad ateinančios septynios dienos „bus labai svarbios“, ir sakė, jog prieš lapkričio 25 d. vyksiantį neeilinį Europos Sąjungos viršūnių susitikimą vyks į Briuselį susitikti su ES lyderiais. 

Paklausus apie tiesiogiai prieš T. Mei nukreiptus puolimus, politikė atsakė: „Tai manęs neblaško. Politika yra sudėtingas verslas“.

Bavarijos žemės premjeras M.Sėderis nori tapti CSU vadovu

Vokietijos Bavarijos žemės premjeras Markusas Sėderis (Markus Soeder) pareiškė pretenzijas tapti valdančiosios partijos Bavarijoje -Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) - vadovu.

EPA-Eltos nuotr.

Dabartiniam CSU vadovui Horstui Zėhoferiui (Horst Seehofer) paskelbus apie planuojamą atsistatydinimą, sekmadienį 51 metų amžiaus M. Sėderis iškėlė savo kandidatūrą. 

H. Zėhoferis planuoja atsistatydinti sausio 19 d. Jis šias pareigas ėjo nuo 2008 metų. Politikas sulaukė spaudimo po spalį vykusių Bavarijos žemės parlamento rinkimų, kuriuose CSU prarado iki šiol turėtą absoliučią daugumą. 

CSU naująjį vadovą rinks sausio 19 d. vyksiančio partijos suvažiavimo metu.

JAV ir Kinijos nesutarimai aptemdė APEC viršūnių susitikimą

JAV ir Kinijai nesutariant dėl prekybos, Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo forumo (APEC) viršūnių susitikimo pabaigoje pirmą kartą nebuvo paskelbtas bendras oficialus komunikatas, informuoja BBC.

EPA-Eltos nuotr.

Papua Naujosios Gvinėjos ministras pirmininkas Peteris O'Neillas sakė, kad „dvi milžinės kambaryje“ neįstengė susitarti, omenyje turėdamas JAV ir Kiniją. Tačiau P. O'Neillas pridūrė, kad APEC bandys iki 2020 metų užtikrinti regione „laisvą ir atvirą prekybą“.

JAV ir Kinija yra įsitraukusios į prekybos karą ir viršūnių susitikime pateikė konkuruojančias regiono vizijas. Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau sakė, kad valstybės narės laikosi skirtingų nuomonių prekybos klausimais, o JAV ir Kinija yra vienos iš šalių, atsakingų dėl to, kad nepavyko pasiekti bendro sutarimo.

Papua Naujosios Gvinėjos Port Morsbio mieste vykusiame APEC viršūnių susitikime dalyvavo 21 šalies atstovai.

Prancūzijoje sužeista daugiau kaip 400 žmonių 

Prancūzijoje per šeštadienį dieną ir naktį vykusius protestus dėl degalų kainų augimo sužeista daugiau kaip 400 žmonių. 14 iš jų sužaloti sunkiai, vienas žmogus žuvo.

EPA-Eltos nuotr.

Tarp 409 sužeistų žmonių - 28 policijos, karo policijos ir ugniagesių komandos nariai. 

Prancūzijos vidaus reikalų ministro Christophe'o Castanerio teigimu, apie 288 tūkst. žmonių šeštadienį dalyvavo protestuose 2 034 vietose visos šalies mastu. Apytikriai 3 500 žmonių tęsė protestus naktį į sekmadienį.

Reikšdami pasipiktinimą dėl degalų kainų augimo, žmonės blokavo žiedines sankryžas, didžiuosius greitkelius ir pagrindines gatves. Kai kurie vairuotojai bandė prasibrauti pro barikadas. 

Tragiškas incidentas įvyko šeštadienio rytą Savojoje, Prancūzijos pietryčiuose. Vienai moteriai, vežusiai savo dukterį pas gydytoją, mėginus pravažiuoti pro protestuotojų užtvaras, demonstrantai ėmė stabdyti automobilį ir daužyti jo kapotą. Supanikavusi vairuotoja važiavo toliau ir mirtinai sužalojo 63 metų amžiaus moterį.

„Praėjusi naktis buvo nerami“, - sakė ministras ir pridūrė, kad „tarp kai kurių protestuotojų kilo peštynės, o kai kuriose vietose būta daug alkoholio, lėmusio idiotišką elgesį“. 

Policija iš viso apklausė 282 protestuotojus, 73 iš jų - nakties metu, 157 buvo suimti. 

Pasak ministro, protestų organizatoriai ragino sekmadienį tęsti protestus. 

Masinės protesto akcijos prieš benzino ir dyzelino kainų augimą šeštadienį anksti rytą prasidėjo visoje Prancūzijos teritorijoje. Jų iniciatoriai - šalies gyventojai, taip pat profsąjungos ir politinės partijos.

Anksčiau Prancūzijos vyriausybė pranešė, kad nuo ateinančių metų sausio 1 d. benzino kaina išaugs 3 centais, o dyzelinas pabrangs 6,5 cento.

 

 

Atgal