VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

11.16. Naujausios žinios

Naujoje svetainėje sužinosite, ką Jūsų labui nuveikė Europa

Europos Sąjungos (ES) sprendimai daro įtaką visiems europiečiams, tačiau ne visada ji yra matoma ir suvokiama. Nauja interneto svetainė, kurią šią savaitę pristatė Europos Parlamento (EP) pirmininkas Antonio Tajani, pateiks aiškius atsakymus apie ES politiką kiekvienam. 

Naujausiais Eurobarometro duomenimis, 68 proc. europiečių pripažįsta ES naudą jų valstybei. Lietuvoje taip manančių yra net 88 proc. Tačiau iki šiol nebuvo pastebimų bandymų įvardinti konkrečią ES narystės naudą skirtingose Bendrijos valstybėse. Tikimasi, kad iki EP rinkimų likus šiek tiek daugiau nei pusmečiui, ši svetainė padės lengviau suprasti, kaip ES iš tiesų keičia europiečių gyvenimą.

Europos Parlamento Tyrimų tarnybos sukurtoje interaktyvioje, visomis oficialiomis ES kalbomis prieinamoje svetainėje „Ką mano labui daro Europa“ pateikiama šimtai trumpų, įsimintinų pavyzdžių apie teigiamus pokyčius, kuriuos nulėmė narystė ES. Joje kiekvienas gali nesudėtingai surasti informacijos apie savo regioną, profesiją ar net laisvalaikio pomėgį.

Pristatydamas svetainę Strasbūre vykusioje EP sesijoje, Parlamento pirmininkas A. Tajani pažymėjo: „Europiečiai dažnai klausia, ką ES nuveikė. Šis naujas EP puslapis pateikia aiškius atsakymus be žargono. Tai bus naudingas įrankis siekiant priartinti Europą prie piliečių“.

Apie 1800 nedidelės apimties įrašų lengva skaityti, dalintis, taip pat paversti interneto puslapiais ar PDF laikmenomis. Jie yra suskirstyti į dvi pagrindines kategorijas. Pirmoji – „Mano regione“ – leidžia lankytojams pasirinkti savo gyvenamą ar darbo vietą. Kaip ES veikla atsispindi mūsų miestuose, miesteliuose ir regionuose? Ši puslapio dalis apima daugiau nei 1400 bendruomenių kiekviename ES kampelyje.

Antrojoje puslapio kategorijoje „Mano gyvenime“ galima rinktis iš maždaug 400 puslapių, kuriuose pateikiama informacija kiekvienam asmeniškai svarbiais klausimais – pavyzdžiui, kokią įtaką ES daro šeimoms, sveikatos apsaugai, hobiams, kelionėms, saugumui, vartotojų pasirinkimui ar socialinėms teisėms? Kaip ES remia piliečius, dirbančius skirtingose srityse – nuo bičių laikytojų iki autobusų vairuotojų? Ką ES padarė muzikos, sporto ar televizijos mylėtojams? Šioje kategorijoje taip pat galima atrasti tinklalaides (angl. „podcast“) skirtingomis Europos kalbomis.

Svetainėje nebandoma išvardinti visų ES darbų – tai trumpa apžvalga, paremta įdomiais pavyzdžiais ir nuorodomis, kur galima ieškoti daugiau informacijos. Nuorodos trečiojoje svetainės dalyje bus papildytos ilgesniais dokumentais apie aktualias ES politikos sritis,  taip pat dabartinės EP kadencijos pasiekimais ir ateities perspektyvomis.

Prezidentė dalyvaus Latvijos 100-mečio iškilmėse Rygoje

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Latvijos prezidento Raimondo Vėjuonio kvietimu sekmadienį išvyksta į Rygą, kur dalyvaus Latvijos Nepriklausomybės 100-mečio šventiniuose renginiuose.

Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Rygoje prezidentė kartu su Latvijos, Estijos, Suomijos ir Islandijos vadovais padės gėlių prie Latvijos Laisvės paminklo, Nacionaliniame teatre dalyvaus šimtmečiui skirtame koncerte, sakoma Prezidentės spaudos tarnybos pranešime.

Šalies vadovė Nacionalinėje bibliotekoje visų Lietuvos žmonių vardu pasveikins Latviją 100-mečio proga ir padovanos Vilniaus universiteto senųjų Lietuvos žemėlapių rinkinį. Valstybės šimtmečio proga Latvijos nacionalinė biblioteka įgyvendina simbolinę iniciatyvą „Ypatinga knyga ypatingai lentynai“. Šiemet Latviją aplankantys svarbūs svečiai dovanoja po knygą į šią lentyną.

Latvija, kaip ir Lietuva, Estija, Lenkija bei daugelis kitų Europos šalių, pasinaudojo po Pirmojo pasaulinio karo atsivėrusia galimybe ir sukūrė savo nepriklausomą valstybę.

Prieš šimtą metų, lapkričio 17 d., buvo įkurta Latvijos tautos taryba, kuri jau kitą dieną, lapkričio 18-ąją, paskelbė šalies nepriklausomybę. Latvių tautai, kaip ir lietuviams, 1919 m. teko ginti savo laisvę bei atremti bolševikų ir bermontininkų puolimą.

Daugiau demokratijos rinkimų ir partijų finansavime

Naglis Puteikis

Naglis Puteikis

Seimas 71-ienu valdančios koalicijos balsu įnešė daugiau demokratijos į rinkimų ir partijų finansavimą - sumažino dotacijos gavimo kartelę nuo 3 iki 2 proc. Ačiū Vytautui Bakui, kuris mato valstybės problemas kaip subrendęs plataus akiračio politikas - pritarus Prezidentės veto, nuo 2019 04 15 d. mažos partijos taip pat galės dalyvauti dotacijos skirstyme, jei surinks 2 proc. atėjusių į rinkimus balsų. Anksčiau buvo 3 proc. ir tai iš esmės reiškė, kad tik 7 partijos gauna valstybės paramą. Mažų partijų įleidimas į didesniųjų klubą išplečia demokratiją. O kaltinti Vytautą Baką, kad keitė nuomonę, yra neteisinga, nes jis jos nekeitė - Prezidentės veto tekste yra trys papildomi dotacijos gavimo apsunkinimai G.Kirkilo vadovaujamai LSDDP, kurių nebuvo Seimo rengtame variante.

Propaganda – tai bendravimo forma

Saulius Skvernelis

Saulius Skvernelis

Propaganda – tai bendravimo forma, kurios tikslas, pateikiant šališkus argumentus, daryti įtaką bendruomenės požiūriui arba pozicijai. Propaganda paprastai yra kartojama ir paskleidžiama įvairiomis formomis, siekiant sukurti norimą auditorijos požiūrį.

Tokia yra tiksli mano citata iš radijo laidos:

 „Kalbant apie etatinį apmokėjimą – taip, šitas apmokėjimas yra iš esmės, kaip minėjau, teisingas, kadangi jisai nustato visus apmokėjimo ir šaltinius, ir apmokama už visus darbus. Tikrai aš suprantu tuos mokytojus, kurie dirbdavo, turėjo 6 - 8 kontaktines valandas (per savaitę) ir po to galėjo daryti ką nori ir nebūtinai būti mokykloje ar mokykloje darbuotis. Turėti pakankamai daug ir laisvo laiko, ir norėti gauti 1000 eurų ir daugiau atlyginimą – tikrai tokios galimybės nėra. Etatinis mokėjimas atskleidė be galo (daug) trūkumų, kas buvo mūsų švietimo sistemoje“.

O taip ji buvo pateikta kai kuriose žiniasklaidos priemonėse:

-  „S. Skvernelis apie mokytojų atlyginimus: turėti daug laisvo laiko ir gauti 1000 eurų galimybės nėra“. 

- „Turėti gana daug laisvo laiko ir gauti tūkstančio eurų atlyginimą... tokios galimybės tikrai nėra. Etatinis apmokėjimas atskleidė begalę trūkumų, kurie buvo mūsų švietimo sistemoje“.

Puikiai žinau, kaip gyvena mokytojai. Pats dėsčiau universitete ir kolegijose. Mano sesuo dirba mokytoja. Visada ypatingai gerbiau šią profesiją. Vienas pagrindinių mano tikslų yra orus mokytojų atlyginimas ir šios profesijos prestižas.

Atsakymas į klausimą –  kodėl konservatoriai ir liberalai drabstosi kaltinimais, bet nesikreipia į teisėsaugos institucijas?

Ramūnas Karbauskis

 Ramūnas Karbauskis

Tikriausiai turėčiau būti suimtas ir ilgus metus kalėti, jeigu opozicijos kaltinimai Tėvynės išdavimu, bendradarbiavimu su priešiškų valstybių slaptosioms tarnybomis, kontrabanda, žemės grobimu ir t.t.  būtų teisingi. Visgi ne tik esu laisvėje, bet turiu leidimą dirbti su slapta informacija, kuris suteikiamas tik atlikus nuodugnų tyrimą apie žmogaus ryšius ir patikimumą. 

Korupcijos skandaluose paskendę liberalai ir konservatoriai rado naują priešą –  UAB „Agrokoncernas“, kurios akcininkas esu, neva dirbančią Rusijos interesams. Kaltindami šią įmonę, jie netiesioginiai kaltina šimtus verslo įmonių Europos Sąjungoje ir kitose pasaulio šalyse. Netiesiogiai apkaltintos ir mažiausiai šešios Lietuvos įmonės –  UAB „Baltic agro“, UAB „Scandagra“, UAB „Žvalguva“, AB „Linas Agro“, AB „Kauno grūdai“ ir net Lietuvos saugumui svarbios AB „Achema“ dukterinė įmonė UAB „Agrochema“.  Nors spaudos publikacijose tai nutylėta, turimomis žiniomis, minėtos įmonės taip pat perka Rusijoje, „Minudobreniya“ gamykloje pagamintas trąšas, nes šios gamyklos produkcijai netaikomos jokios tarptautinės sankcijos.

Moralę kaltintojai prisimena tuomet, kai suvokia, jog patys kaltinimai neturi jokio pagrindo. Kažin, ar konservatoriai ir liberalai neleidžia savo vaikams žiūrėti  žymiausioje pasaulyje Disnėjaus animacijos studijoje sukurtų filmukų? Viešai buvo paskelbta, kad artimas Putino bičiulis turėjo sandorį su Disnėjaus kompanija, pastarosios vadovą buvo atsivežęs supažindinti su Putinu. Gal opozicija gali patarti, ką daryti Lietuvoje gyvenantiems Anglijos ar Monako  klubų futbolo aistruoliams, kadangi tuos klubus yra įsigiję Rusijos turtuoliai? Būti moraliems ir išjungti televizorių, perjungti kanalą? O kas gali garantuoti, jog televizijos kanalų operatorius nepriklauso Rusijos oligarchams ? O kiek dar aplink mus paslaugas ir prekes kuriančių įmonių, kurių akcininkų mes nežinome? 

Opozicija meta dar vieną kaltinimą – Karbauskis turi žinoti įmonių akcininkus visose pasaulio šalyse. Suprantama, jei tai būtų įmanoma, kodėl nenorėti žinoti. Deja, tai tiesiog neįmanoma. Tų pačių kaltintojų norėčiau paklausti  – ar jie patys ką nors, apart Karbauskio, žino ? Visiškai panosėje, čia, Lietuvoje, Kėdainiuose įsikūrusi AB „Lifosa“, gaminanti fosforo trąšas, kurios savininkas yra vienas turtingiausių Rusijos žmonių. Viešoje erdvėje buvo skelbiama, kad ją įsigijo milijardierius, vienos didžiausių pasaulyje rusiškų trąšų įmonės „Eurochem“, tiekiančios „Lifosai“ žaliavas iš Rusijos, valdybos pirmininkas Andrejus Melničenka.

Ką daryti didžiausiai trąšų gamintojai AB „Achema“, kuri gamybai užtikrinti naudoja ir „Gazprom“ dujas, o šiemet, kaip ir anksčiau, su „Gazprom“ pasirašė sutartį ir pirks du trečdalius sunaudojamų dujų? Juk „Gazprom“ taikomos finansinio pobūdžio ES sankcijos. O ką jau bešnekėti apie Vokietijos ir Rusijos bendrus projektus Nord Stream, kuriuos įgyvendina garsusis „Gazprom“. Visa tai vieša informacija, tačiau konservatorių ir liberalų, atrodo, nedomina, nes tai nėra susiję su Karbauskiu, kurį, siekiant atgauti valdžią, tiesiog būtina sunaikinti.

Opozicija svajoja apie nacionalinių sankcijų sąrašą. Netikiu, kad opozicija nežino, jog ES valstybei narei pasidarius savo ekonominį sankcijų sąrašą, nukentės ne kas kitas, o paprastas Lietuvos vartotojas. Pavyzdžiui, trąšas verslas ras kitur. Tačiau, savaime suprantama, trąšų kaina rinkoje bus gerokai didesnė, nei įvežant trąšas iš tos šalies, kurioje iškasama žaliava joms gaminti. Tad priėmus griežtesnius reikalavimus, nei visa ES, neišvengiamai susidurtume su milžinišku kainų šuoliu: brangs trąšos, brangs ir žemės ūkio produkcija, o tai neišvengiamai brangins maisto produktų kainas. 

Palaikau ir palaikysiu visas ES taikomas sankcijas Rusijai, jų privalu laikytis, nes jos vienintelis ekonominis instrumentas bandant pakeisti agresyvią Rusijos politiką. Kartu niekaip nesuprantu, ar konservatoriai su liberalais mano, jog ES, taikydama sankcijas, nevertina visų aplinkybių? Kodėl „Gazpromui“ taikomos sankcijos nepaliečia jų išgaunamų dujų eksporto į Europą ?  

Apie tai, kad dujų pasirinkimą lemia konkurencinga kaina, šiemet Davose išgirdome ir iš Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės. Jei opozicija negirdi, ką sako ekonomistai, verslininkai ir teisininkai, gal išgirs, ką sako jų globojama Prezidentė?  Ar opozicija nusiųs klausimų ir jai?

Šiaurės Korėja išbandė naują, ultramodernų taktinį ginklą

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Čen Unas (Kim Jong-un) stebėjo „naujo, ultramodernaus taktinio ginklo“ bandymus, penktadienį pranešė valstybinė šalies žiniasklaida. Manoma, kad toks Pchenjano žingsnis gali padidinti įtampą derybose dėl Korėjos pusiasalio denuklearizacijos.

 Šiaurės Korėjos lyderis Kim Čen Unas (k) ir JAV prezidentas Donaldas Trampas. EPA-Eltos nuotr.

Tai - pirmas oficialus pranešimas apie Šiaurės Korėjos atliktą ginkluotės bandymą nuo tada, kai Pchenjanas ir Vašingtonas pradėjo delikatų diplomatinį procesą dėl režimo branduolinės ir raketų programų.

„Kim Čen Unas... apsilankė Gynybos mokslų akademijos poligone, kur stebėjo naujai sukurto ultramodernaus taktinio ginklo bandymus“, pranešė naujienų agentūra KCNA.

Kokio tipo ginklas buvo išmėgintas, agentūra nenurodė, tačiau informavo, kad bandymas buvo sėkmingas.

KCNA pranešime pavartotas žodis „taktinis“ leidžia manyti, kad per bandymą nebuvo naudojamos balistinės raketos arba branduoliniai užtaisai. Tokio tipo testo požymių, regis, neužfiksavo ir kaimyninė Pietų Korėja.

Pchenjano branduolinių ir balistinių raketų bandymų sustabdymas buvo esminė sąlyga, leidusi pasiekti greitų pokyčių diplomatiniuose Šiaurės Korėjos ir JAV santykiuose. Tai ne kartą sulaukė ir prezidento Donaldo Trampo pagyrų.

D. Trampas ir Kim Čen Unas birželį surengė istorinį susitikimą Singapūre, kur pasirašė miglotai suformuluotą susitarimą dėl Korėjos pusiasalio denuklearizacijos.

 

Atgal