VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

11.06. Naujausios žinios

Žurnalistai dėl Vyriausybės atsisakymo pateikti pasitarimo įrašą kreipiasi į teismą

Lietuvos žurnalistų sąjunga kartu su kai kurių redakcijų žurnalistais kreipėsi į administracinį teismą prašydami apginti jų teisę į informaciją ir reikalaudami įpareigoti pateikti oficialų Vyriausybės pasitarimo įrašą, įpareigojant jį atkurti, jei jis buvo sunaikintas.

Skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktas lapkričio 2-ąją - paskutinę galimą apskundimo teismui dieną, nes žurnalistų bendruomenė, kaip teigiama pranešime, iki paskutinio momento tikėjosi, kad Vyriausybės kanceliarija įvykdys įstatymuose numatytą pareigą suteikti žurnalistams būtiną informaciją.

Minėto pasitarimo metu buvo sprendžiamas klausimas dėl Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo, kuriuo buvo siūloma, kad žurnalistai galėtų gauti Registrų centro duomenis neatlygintinai. Tačiau dėl neaiškių priežasčių dalis Susisiekimo ministerijos siūlymų buvo atmesti, dalis - grąžinti tobulinti.

„Atsižvelgiant į tai, jog Registrų centro duomenys žurnalistams yra itin svarbūs bei iš esmės reikšmingi vykdant profesinę veiklą, žurnalistai kreipėsi į Kanceliariją prašydami pirminių dokumentų, kurie atskleistų Vyriausybės sprendimo priėmimo aplinkybes. Deja, oficialūs prašymai ir daugkartiniai vieši raginimai Vyriausybei suteikti oficialią pasitarimo medžiagą nebuvo įvykdyti“, - sakoma pranešime.

Teigiama, kad pasitarimo įrašas sunaikintas, ignoruojant net Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos poziciją, patvirtinančią, jog visuomenė turi teisę susipažinti su įrašo turiniu. Žurnalistai teigia besinaudojantys konstitucine teise, todėl kreipėsi į teismą gindami savo ir visuomenės teisę į informaciją.

Žurnalistai kreipėsi į Vyriausybę, kad ši paviešintų pasitarimo įrašą, kuriame buvo kalbama apie nemokamą Registrų centro duomenų teikimą žiniasklaidai. Vyriausybė taip elgtis atsisakė motyvuodama, kad pagal nusistovėjusią praktiką ji neprivalo teikti tokios informacijos.

Tarptautinėse operacijose dalyvaus daugiau Lietuvos karių

Seimas nutarė 2019-aisiais siųsti iki 520, o 2020-aisiais – iki 670 Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvauti tarptautinėse operacijose. Už tai numatantį Seimo nutarimą (projektas Nr. XIIIP-2316(2) vienbalsiai balsavo 120 Seimo narių.

Priimtu nutarimu taip pat nuspręsta 2019–2020 metais leisti siųsti iki 190 Lietuvos karių, priskirtų Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms, dalyvauti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijų pagrindu vykdomose, NATO ar ES tarptautinėse operacijose ar tarptautinėse operacijose, vykstančiose NATO ir ES valstybių narių teritorijose, kai Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms vadovaujanti valstybė po konsultacijų su dalyvaujančiomis valstybėmis nusprendžia dalyvauti šiose operacijose.

Lietuvos kariai siunčiami dalyvauti tarptautinėse operacijose, kai Šiaurės Atlanto Taryba priima sprendimą panaudoti NATO greitojo reagavimo pajėgas ir (arba) NATO karinių vadaviečių personalą tarptautinėje operacijoje arba ES Taryba priima sprendimą panaudoti ES karinių vadaviečių personalą tarptautinei operacijai.

NATO greitojo reagavimo pajėgos formuojamos iš Aljanso valstybių narių priskirtų pajėgų, kurias NATO ekspertai atrenka pagal pasirengimo lygį ir poreikį. Planuojama, kad 2019 m. NATO greitojo reagavimo pajėgoms bus priskirti šie Lietuvos kariuomenės kariniai vienetai: sekliųjų vandenų išminavimo grupė, išminavimo laivas, specialiųjų operacijų užduoties grupė, pėstininkų kuopa, štabo karininkai sausumos komponento brigados vadavietėje ir jungtinėje logistikos grupėje, karo medikai, išminavimo būrys, civilių ir karių bendradarbiavimo būrys, judėjimo kontrolės grupė, vandens valymo vienetas, karo policijos būrys ir nacionalinės paramos elementas (iš viso iki 390 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų).

2020 m. planuojama, kad NATO greitojo reagavimo pajėgose budės štabo ir aprūpinimo laivas, specialiųjų operacijų užduoties grupė, dvi pėstininkų kuopos (viena iš jų Baltijos bataliono, BALTBAT sudėtyje), štabo karininkai specialiųjų pajėgų komponento vadavietėje ir jungtinėje logistikos grupėje, cheminės, biologinės, radiologinės ir branduolinės apsaugos būrys, priešakinė taktinė kuro įpylimo grupė, judėjimo kontrolės grupė, vandens valymo vienetas, karo medikai ir nacionalinės paramos elementas (iš viso iki 540 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų).

NATO ir ES karinėse vadavietėse 2019–2020 m. tarnybą atliks iš viso iki 130 Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų.

Šalyje prasideda valstybinio lygio civilinės saugos pratybos

Ar valstybės institucijos pasirengusios dirbti šalyje paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, pavyzdžiui, potvynį: likviduoti jo padarinius, koordinuoti žmonių paiešką, gelbėjimą ir skubų iškeldinimą iš apsemtų teritorijų, organizuoti jų aprūpinimą geriamuoju vandeniu, maistu, užtikrinti būtiną energijos tiekimą ir pasirūpinti kitomis gyventojų apsaugos priemonėmis?

 PAGD nuotr.

Į šiuos klausimus bus mėginama atsakyti valstybinio lygio civilinės saugos funkcinėse pratybose „Civilinės saugos sistemos subjektų veiksmai esant katastrofiniam hidrologiniam reiškiniui“, kurias šių metų lapkričio 5-15 d. rengia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.

„Šiose pratybose svarbiausia yra patikrinti institucijų pasirengimą atlikti funkcijas, numatytas Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plane, įvertinti galimybes keistis informacija apie ekstremaliąją situaciją tarp Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro ir valstybės bei savivaldybių institucijų ekstremaliųjų situacijų operacijų centrų, patikrinti, kaip apie gresiančią nelaimę yra pasirengta perspėti ir informuoti gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas, įstaigas ir ūkio subjektus bei tobulinti valstybės institucijų ekstremaliųjų situacijų valdymo įgūdžius“, – sakė Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro koordinatorius Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas.

Pratybose dalyvaus visų šalies ministerijų ir 12 savivaldybių ekstremaliųjų situacijų operacijų centrų nariai. Lapkričio 5-13 d. vyks parengiamasis pratybų etapas, kurio metu savivaldybės, iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento gavusios Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos informaciją apie nesiliaujančius kritulius ir prasidedantį potvynį, priims sprendimus dėl ekstremaliosios situacijos valdymo.

Lapkričio 14-15 d., aktyviojo pratybų etapo metu, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente veiks Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras, o pratybose dalyvaujančiose valstybės ir savivaldybės institucijose – institucijų ekstremaliųjų situacijų operacijų centrai. Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl potvynio padarinių, Ministro Pirmininko paskirtasis operacijų vadovas vadovaus ekstremaliosios situacijos likvidavimui, jos padarinių šalinimui, gyventojų ir turto apsaugos ir gelbėjimo veiksmams.

Pratybose taip pat bus demonstruojamas didelio pajėgumo vandens pumpavimo modulis „BaltFloodCombat“, įsteigtas 2009 m. bendradarbiaujant Estijos, Latvijos ir Lietuvos priešgaisrinėms gelbėjimo tarnyboms. Šis projektas iš dalies finansuotas Europos Sąjungos lėšomis. Modulio užsiėmimų metu bus pademonstruoti gebėjimai perpumpuoti didžiulį vandens kiekį iš apsemtų teritorijų.

Pratybose dalyvaus daugiau kaip 100 atstovų iš įvairių valstybės ir savivaldybės institucijų.

Kaziuko mugė taps kokybiškesne: naujas organizatorius daugiau dėmesio skirs pardavėjų atrankai

Vilniaus miesto savivaldybės skelbtą Kaziuko mugės organizatoriaus konkursą šį rudenį laimėjusi UAB „Concept events & media“ seniausiam etninės kultūros renginiui Lietuvoje numatė pokyčių, kuriais siekiama užtikrinti prekybos vietų įsigijimo skaidrumą ir pardavėjų siūlomo asortimento kokybę.

Sauliaus Žiūros nuotr.

„Tradicinė Kaziuko mugė yra reprezentacinis sostinės renginys, kasmet pritraukiantis apie pusę milijono lankytojų, kurių svarbi dalis – svečiai iš užsienio. Be to, šis kasmetinis renginys yra lietuvių tautinio paveldo, kultūros šaknų atspindys, kas įpareigoja mus, naujus organizatorius, atitinkamą dėmesį skirti mugės kokybei: kiek įmanoma atidžiau atrinkti pardavėjus, įsitikinti, kad jų siūloma produkcija atitiktų reikalavimus mugei, galiausiai, kad tai išliktų renginiu, kuris vienija tautinio paveldo produktų kūrėjus iš visos šalies. Bendrai tariant, savo prasme ir įgyvendinimu mugė turi pateisinti tiek mūsų, kaip tautos, tiek atvyksiančiųjų iš užsienio lūkesčius”, – sakė UAB „Concept events & media“ direktorė Vaiva Jozaitytė.

Pasak jos, bus siekiama, kad į 2019 m. kovo 1-3 dienomis Vilniuje jau 416-ą kartą vyksiančią Kaziuko mugę prekiauti susirinktų kuo daugiau tautinio paveldo produktų kūrėjų, parduodančių pačių pagamintus tradicinius gaminius ir turinčių Žemės ūkio ministerijos išduotus tautinio paveldo produktų sertifikatus.

Numatyta, kad Vilniaus senamiesčio erdvė, kurioje, kaip įprasta, prekiauja tik tautinio paveldo produktų sertifikatus turintys tautinio paveldo produktų kūrėjai, bus didesnė: iki šiol jie buvo įsikūrę Gedimino prospekto dalyje nuo Katedros aikštės iki sankryžos su Vilniaus gatve bei Vrublevskio gatvėje, o ateinančiais metais prioritetine tvarka jiems vietas bus siūloma įsigyti ir Šventaragio gatvėje.

Prekybininkų registracijos, prasidėsiančios š. m. gruodžio 1 d., metu tautinio paveldo produktų sertifikatus turintiems tautinio paveldo produktų kūrėjams bus teikiama pirmenybė ir kitose prekybos zonose, kurios išsidėstys Barboros Radvilaitės, Maironio, Pilies, Didžiojoje, Vokiečių gatvėse. Sertifikatus organizatoriui reikės pateikti registruojantis prekybai.

„Remiantis registracijos metu surinktais duomenimis bus vykdoma prekybininkų atranka. Pavyzdžiui, dalyvių prašysime pateikti asortimento ir prekybinio išdėstymo nuotrauką, į kurią atsižvelgs komisija. Vėliau ši nuotrauka taps pagrindu sutarčiai sudaryti ir prekybos mugėje leidimui išduoti“, – sakė organizatorė.

Užregistravusius prekybininkus vertins specialiai suformuota komisija, su kurios pagalba bus siekiama užtikrinti ypač atidžią prekybininkų ir jų siūlomų prekių atranką.

„Į komisiją pakviesime atstovus iš Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės bei tradicinius menus ir amatus atstovaujančių asociacijų, gildijų, kurie, neabejotinai, geriau nei bet kas kitas gali padėti atrinkti, kurie amatininkai, kūrėjai, gamintojai bus siūlantys kokybišką asortimentą ir verti prekiauti patraukliausiose vietose arba apskritai dalyvauti mugėje“, – sakė UAB „Concept events & media“ vadovė.

„Džiaugiuosi, kad kovo mėnesį aktyvus savivaldybės reagavimas ir nesitaikstymas su aplaidžiai vykdytu Kaziuko mugės organizavimu, šiandien davė rezultatus ir iš keturių konkurse dalyvavusių renginių organizavimo įmonių turime laimėtoją, kuris pasiūlė išsamiausią ir atsakingiausią šios istorinės šventės organizavimo modelį. Būsimo mugės organizatoriaus pasiūlyta kaina prekybininkams už šventės plotus yra logiška ir užtikrina, kad jokios papildomos oficialios ar neoficialios rinkliavos nebus renkamos. Taip pat, leidimai prekiauti mugėje bus parduodami internete bilietų platinimo platformoje, tai taip pat užkirs kelią galimiems neskaidriams susitarimams“, – apie naująjį mugės organizatorių kalbėjo sostinės Administracijos direktorius Povilas Poderskis.

Prekybininkams bene aktualiausia naujovė, į kurią investuos ir įgyvendins naujieji organizatoriai – elektroninė Kaziuko mugės poreikiams pritaikyta prekybos vietų pardavimo sistema. Pirmąkart Kaziuko mugei diegiama platforma reikalinga tam, kad prekybos vietų pardavimas vyktų skaidriai ir efektyviai. Prekybininkų registracija ir vietų pardavimas vyks per oficialų mugės interneto puslapį „Kaziukomuge.lt“.

Pirmiausia elektroninėje sistemoje prekybos vietas bus pasiūlyta įsigyti tiems, kurie užsiregistruos ir bus atrinkti komisijos. Atsižvelgiant į Kaziuko mugės mastą ir dalyvavimo kainas panašiuose renginiuose, nustatyta kvadratinio metro kaina prekybos plotui trims dienoms – 36,30 Eur įskaitant PVM. Minimalus prekybvietės plotas – 2 kv. metrai, tačiau, neatmetama galimybė leisti ją dalintis dviems smulkiems prekybininkams, su kuriais būtų pasirašoma trišalė sutartis. Be to, organizatoriai svarsto tam tikrose senamiesčio erdvėse pasiūlyti prekybos plotų už mažesnes kainas.

„Nauja kainodara susijusi su kokybiškesnės mugės kūrimu. Mūsų siekis yra paskatinti prekiauti kuo daugiau sertifikuotų tautinio paveldo produktų kūrėjų, kurie turi galimybę gauti kompensacijas iš Žemės ūkio ministerijos ir kurių aktyvesnis dalyvavimas yra reikšmingas mugės kokybei”, – sakė organizatorė.

Pažymima, kad tautinio paveldo produktų kūrėjams, kurių tautinio paveldo produktai sudaro ne mažesnę kaip du trečdalius visų mugėje demonstruojamų ir (arba) realizuojamų produktų asortimento dalį, dalis išlaidų gali būti kompensuojama pagal Tautinio paveldo veiklos finansavimo taisykles, patvirtintas Žemės ūkio ministro įsakymu: finansuojama iki 80 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų nustatytai A tautinio paveldo produktų kategorijai ir iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų nustatytai B tautinio paveldo produktų kategorijai.

Išimtys prekybos vietos mokesčiui, kaip ir iki šiol, bus taikomos socialinių įmonių, neįgaliųjų organizacijų ir įstaigų, tradicinių Lietuvoje religinių ir vienuolių atstovams, Vilniaus dailės akademijai, menų kolegijoms ir meno mokykloms, jeigu prekiaus jų studentai ir moksleiviai savo pagamintais gaminiais. Išvardintiems prekeiviams vietos bus skiriamos sumokėjus tik vietinę rinkliavą už leidimo prekiauti išdavimą, nerenkant papildomų mokesčių.

Kaziuko mugė Vilniuje vyks ateinančių metų kovo 1-3 dienomis. Mugės lankytojus naujas organizatorius pakvies ne tik įsigyti autentiškų produktų ir gaminių, bet ir organizuos kultūrinę renginio dalį: renginio dvasią atspindinčius koncertus, atlikėjų ir kolektyvų pasirodymus. Atlikėjai ir kolektyvai jau dabar kviečiami pateikti savo kandidatūrą Kaziuko mugės interneto svetainėje.

Lapkritį gyventojai gali tikėtis mažesnių šildymo sąskaitų nei pernai

Nepaisant to, kad šilumos kilovatvalandės kaina yra šiek tiek pakilusi, lapkritį gyventojai gali tikėtis mažesnių sąskaitų nei pernai, Eltai sakė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vyriausiasis specialistas Mantas Paulauskas.

 ELTOS Nuotr.

Jo aiškinimu, spalį šildymo sezonas kai kur prasidėjo vėliau, o orai buvo pakankamai šilti. Tai lemia mažesnes šildymo sąskaitas.
„Pirminės prognozės tokios, kad sąskaitos bus mažesnės nei prieš metus, kadangi skirtinguose miestuose šildymo sezonas prasidėjo skirtingu laiku. Taip pat kada paskelbia šildymo sezoną, pagal suderintą grafiką namai pajungiami skirtingu laiku. Tai vienas namas gali būti pajungtas iki penkių dienų skirtumu tame pačiam mieste. Šildymo sezonas pasidaro trumpesnis kai kuriems namams“, - sakė M. Paulauskas.
Specialisto teigimu, standartinis daugiabutis už šildymą spalio mėnesį gali tikėtis 15-20 eurų siekiančios sąskaitos.
„Šilumos punktai užsidaro ir šilumos netiekia tada, kai yra aukštesnė temperatūra negu 10 laipsnių šilumos ir tokia savaitė spalio pradžioje buvo, tai pakankamai leido sutaupyti. Spalio mėnuo yra pereinamasis, iš principo kaina yra didesnė kilovatvalandės, bet mokėjimai už šildymą yra mažesni, palyginti su praeitais metais“, - akcentavo M. Paulauskas.
Spalio pradžioje vykusiame Seimo Energetikos komisijos posėdyje Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) pirmininkė Inga Žilienė sakė, kad šį rudenį biokuras ir gamtinės dujos bus trečdaliu brangesni nei praėjusių metų rudenį.
Biokuro brangimas gali maždaug iki 10 proc. pabranginti bendrą šilumos kainą.
VKEKK vadovės teigimu, komisijos galios stabdyti kainų augimą ribotos.
Tuo metu ministras pirmininkas Saulius Skvernelis spalio pradžioje sakė, kad Valstybinių miškų urėdija (VMU), prireikus, tieks reikalingas bioatliekas, kad šildymo kainos nekiltų.
„VMU dalyvaus intervencijoje, jeigu reikės tiekti tiek biokurą, tieks tas bioatliekas, kurios lieka nuo miško kirtimo. Energetikos ministerija irgi pasiryžusi padėti rasti sprendimus, kaip būtų biokuro katilai pritaikyti žaliavos, likusios nuo miško kirtimo, deginimui“, - teigė Vyriausybės vadovas.

Valdžios atstovai tvirtina verslo ryšius Kinijoje

Ūkio ministras Virginijus Sinkevičius ir patarėjas Egidijus Jurgelionis kartu su prezidentės Dalios Grybauskaitės vadovaujama delegacija lapkričio 4-8 d. Šanchajuje Kinijos prekybos ministro Zhongo Shano kvietimu dalyvaus Kinijos tarptautinėje importo parodoje.

Lietuvos delegacija lankysis šioje parodoje dalyvaujančių Lietuvos įmonių stende ir jos metu vyksiančiame Prekybos ir investicijų forume, Tarptautinės prekybos forume pristatys iniciatyvos „One Belt, One Road“ galimybes Lietuvai, pasveikins Lietuvos ir Ningbo verslo forumo dalyvius, dalyvaus verslo renginiuose ir susitikimuose, kurių metu potencialiems investuotojams pristatys Lietuvos investicinės aplinkos pranašumus.

D. Grybauskaitė į Kiniją išvyko penktadienį.

Minėtoje parodoje Lietuva turės du paviljonus, kur savo produkciją pristatys 18 šalies įmonių, tokių kaip, „Mantinga“, „Pieno žvaigždės“, „Gudobelė“. Vienas paviljonas bus skirtas maisto gaminiams. Kinijos vartotojai turės galimybę susipažinti su lietuviškais maisto produktais - duonos, pieno, padažų ir kitais.

Augančią Kinijos vidurinę klasę tikimasi papirkti aukštais Europos Sąjungos standartais, kurie taikomi mūsų šalyje gaminamiems maisto produktams, bei žemesniais nei Vakarų Europoje prekių įkainiais.

Antrajame paviljone bus pristatyti Lietuvos tekstilės, drabužių, baldų, interjero dizaino gaminiai. Lietuvos gamintojai jau įrodė galintys sėkmingai konkuruoti Kinijos rinkoje, pavyzdžiui, 12 proc. viso šalies lazerių eksporto atitenka būtent kinams. Trys lazerius gaminančios įmonės yra įsteigusios savo atstovybes šioje šalyje.

Paroda Šanchajuje atveria naujų galimybių ir Lietuvos finansinių technologijų (fintech) sektoriui. Prezidentė sakys kalbą Lietuvos ambasados Kinijoje organizuojamame finansinių technologijų plėtrai skirtame renginyje, kuriame dalyvaus 50 bendradarbiavimu su Lietuva ir ES besidominčių Kinijos įmonių. Fintech renginio metu planuojama pasirašyti Lietuvos banko ir Kinijos bankų reguliavimo komisijos susitarimą dėl bendradarbiavimo bankų priežiūros srityje bei ryšių stiprinimo skatinant inovacijas finansų sektoriuje.

Šią savaitę Kinijoje vieši ir žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Ministras ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Darius Remeika su oficialiais Kinijos pareigūnais, įvairių asociacijų vadovais ir verslininkais aptarė mūsų šalies galimybes plėsti žemės ūkio ir maisto pramonės gaminių eksportą į šią šalį.

Ministro teigimu, jau pirmi vizito susitikimai nuteikia optimistiškai. Kinijos generalinės muitinės administracijos pareigūnai, kurie taip pat atsakingi už maisto produktų saugą, tikino, kad kai kurios kliūtys, iš dalies apsunkinančios mūsų produkcijos eksportą, bus sprendžiamos greičiau.

Anot G. Surplio, kinai sutinka išplėsti ir lietuvių eksportuojamų žuvų rūšių sąrašą, taip pat vertinti lietuviškų duonos produktų, medaus ir kitos lietuviškos produkcijos eksporto galimybes.

Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu iš žemės ūkio ir maisto produkcijos lietuviai į Kiniją daugiausia eksportuoja pieno produktų: pieno konservų, sūrių, maistinių pieno miltų, taip pat žuvies ir jos gaminių.

Praėjusiais metais bendra Lietuvos ir Kinijos prekyba viršijo 1 mlrd. eurų. Lietuvos eksportas į šią šalį didėjo 46 proc. ir siekė 180 mln. eurų, o importas didėjo 16 proc. - iki 823 mln. eurų.

Beje, tiesioginės Kinijos investicijos Lietuvoje sudaro 5,61 mln. eurų, o lietuviai Kinijoje investavę kelis kartus didesnę sumą - 24,37 mln. eurų.

ES plėtros komisaras reikalauja nutraukti stojimo derybas su Turkija

Derybos dėl Turkijos narystės ES, pasak Bendrijos plėtros komisaroJohaneso Hano (Johannes Hahn), turėtų būti oficialiai nutrauktos. „Aš manau, kad perspektyvoje būtų sąžiningiau Turkijai ir ES žengti nauju keliu ir nutraukti stojimo derybas“, - sakė jis Vokietijos laikraščiui „Welt“. 2002 metais pradėtų stojimo derybų laikymasis iki šiol esą trukdė „realistiškai, strateginiai partnerystei“.

 

Johanesas Hanas. Eltos nuotr.

 

Tačiau kartu J. Hanas pabrėžė, kad sprendimą šiuo klausimu turi priimti šalių narių vyriausybės. Kol kas daugumos, kad derybos būtų oficialiai nutrauktos, nėra. 

Per konsultacijas Turkijos tema birželį buvo tik konstatuota, kad derybos praktiškai sustojusios ir kad pažanga įmanoma tik jei Ankara imsis esminių permainų.

ES šalys šiame kontekste kalbėjo apie didelį regresą teisinės valstybės, pagrindinių teisių ir nuomonės laisvės srityse. Veiksmai prieš žurnalistus, akademikus, žmogaus teisių aktyvistus, opozicijos politikus ir socialinės žiniasklaidos vartotojus esą negali būti toleruojami. 

Kaip galimą alternatyvą ES stojimo deryboms J. Hanas interviu įvardijo pokalbius dėl Muitų sąjungos su Turkija išplėtimo. Tiesa, ES šalys susitikime birželį tai kol kas atmetė.

Turkija nesutinka, kad derybos būtų nutrauktos. Šalis netgi reikalauja ne tik tęsti derybas, bet jas ir išplėsti.

E.Makronas reikalauja „tikros Europos kariuomenės“

Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas pareikalavo sukurti Europos ginkluotąsias pajėgas. „Be tikros Europos kariuomenės“ europiečiai nebus apginti, pareiškė jis antradienį transliuotame radijo stoties „Europe 1“ interviu.

Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas. EPA-Eltos nuotr.

Turint omenyje „Rusiją, kuri yra prie mūsų sienų ir kuri gali tapti grėsme“, europiečiai, anot E. Makrono, negali „kliautis vien tik JAV“. E. Makronas savo reikalavimą argumentavo perspėjimu dėl „autoritarinių jėgų, kurios kyla prie Europos sienų ir vėl ginkluojasi“. Europa esą privalo gintis, „turint omenyje Kiniją, Rusiją ir netgi JAV“.


JAV prezidento Donaldo Trampo planai trauktis iš Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties (INF) su Rusija, pasak E. Makrono, yra pavojus Europai. „Kas bus pagrindinė auka?“ - klausė jis ir pats atsakė: „Europa ir jos saugumas“.

Jau pernai E. Makronas ragino iki 2020 metų Europoje sukurti „bendrą intervencinį dalinį“ krizių atvejams. Jis, be to, pasiūlė bendrą gynybos biudžetą ir bendrą doktriną.

Antibiotikams atsparios bakterijos kasmet pražudo 33 tūkst. žmonių

Europos Sąjungoje kasmet miršta apie 33 tūkst. antibiotikams atspariomis bakterijos užsikrėtusių žmonių, rodo Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ELPKC) tyrimo duomenys.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad nuo antibiotikams atsparių infekcijų 2015 metais ES mirė apytikriai 33 tūkst. žmonių iš 670 tūkst. užsikrėtimo tokiomis infekcijomis atvejų. 

Mokslininkai teigia, kad nuo 2007 metų padėtis itin pablogėjo. Tai metais užfiksuota 25 tūkst. mirčių. Labiausiai nukentėjusiomis laikomos Italija ir Graikija. Italijai tenka apytikriai trečdalis visų užsikrėtimo atvejų ir mirčių. 

Žurnale „The Lancet Infectious Diseases“ paskelbtame tyrime teigiama, kad didžiausia rizika kyla kūdikiams ir senyvo amžiaus žmonėms, nes dažniausiai tokiomis infekcijomis užsikrečiama ligoninėse ir sveikatos klinikose.

Atgal