VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

08.10. Naujausios žinios

Lietuvoje atsiranda daugiau teisinio aiškumo dėl kriptovaliutų

Lietuva tapo viena pirmųjų valstybių pasaulyje, sureagavusi į kriptovaliutų įtaką finansų rinkoms bei parengusi oficialų operacijų, susijusių su kriptovaliutų apyvarta, apmokestinimo paaiškinimą. Po ilgų vidinių diskusijų Valstybinės mokesčių inspekcijos komentaras parengtas atsižvelgiant į vykstančius procesus pasaulyje, praktikoje besikuriančias naujas atsiskaitymo priemones ir jis neabejotinai įneš daugiau aiškumo dėl mokesčių įstatymų nuostatų taikymo veiklai, susijusiai su kriptovaliutomis, ICO ir žetonais (angl. tokens).

pixabay.com nuotr.

Kalbant apie kriptovaliutas, dažniausiai minimos bitcoin, ethereum, ripple, litecoin, NEM, Monero ir kitos. VMI nuomone, mokesčių požiūriu, kriptovaliuta visada bus laikomas toks instrumentas, kuris savo savybėmis bus analogiškas šioms kriptovaliutoms. Tam tikrais atvejais kriptovaliuta, mokesčių požiūriu, gali būti pripažintas ir kitoks instrumentas, pavyzdžiui, tam tikros rūšies žetonas. Pelno mokesčio ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymų požiūriu pagal vykdomų sandorių turinį ir ekonominę prasmę, kriptovaliuta pripažįstama trumpalaikiu turtu, kuris gali būti naudojamas kaip atsiskaitymo priemonė už prekes ir paslaugas arba laikomas parduoti, o PVM tikslais kriptovaliuta laikoma tokia pat valiuta kaip eurai, doleriai ir pan. VMI paaiškinimas naudingas ir tuo, kad aptariamos ir ICO metu išleidžiamų žetonų rūšys, t. y. vertybinių popierių pobūdžio (angl. security tokens), prekių ir paslaugų (angl. utility tokens) bei galima trečia rūšis žetonų, kuriai priklauso tie žetonai, kurių negalime laikyti nei vertybinių popierių (finansinio) pobūdžio, nei prekių ar paslaugų žetonais. 
ECOVIS audito partneris Lietuvoje Aidas Ramanauskas atkreipia dėmesį, kad vertinant, kokiai rūšiai priklauso žetonas, yra vertinamos konkretaus žetono savybės, aprašytos žetonų platinimo dokumentuose. Svarbu pažymėti tai, jog Lietuvos bankui pripažinus žetoną vertybiniu popieriumi, toks žetonas mokesčių tikslais bus laikomas vertybiniu popieriumi, tačiau galimos situacijos, kai net jeigu Lietuvos bankas ir nepripažins žetono vertybiniu popieriumi,toks žetonas vis tiek gali būti laikytinas vertybiniu popieriumi visų arba tik tam tikrų mokesčių požiūriu.
VMI atkreipia dėmesį, kad mokestinė veikla, susijusi su kriptovaliutomis ir žetonais, buhalterinėje apskaitoje turi būti registruojami naudojant eurą. Aktualu yra tai, jog kriptovaliutų (ar žetonų) ir euro keitimo santykio jokie teisės aktai nereglamentuoja, o tai sąlyginai yra rizika, kadangi kriptovaliutos arba žetonų kursas gali labai ženkliai kristi per itin trumpą laikotarpį, todėl kiekvienas asmuo savo apskaitos politikoje turėtų nusistatyti ne tik šaltinį, bet tuo pačiu ir laiko momentą, kuriuo užfiksuotas kursas bus naudojamas apskaitai vesti. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad VMI nuomone, mokesčių atžvilgiu nėra jokio skirtumo, ar su įmone ir gyventoju, vykdančiu individualią veiklą, atsiskaitoma kriptovaliuta, ar grynaisiais pinigais, ar banko pavedimu - įtraukti juos į apskaitą vis tiek privaloma.
Remiantis VMI paaiškinimu, vienetui pasigaminus kriptovaliutą, pelno mokesčio požiūriu, mokesčio bazė neatsiranda, tačiau kai asmuo pagamintą kriptovaliutą parduoda, apskaičiuodamas apmokestinamąjį pelną, apmokestinamosiomis pajamomis turėtų pripažinti sumą, apskaičiuotą iš virtualiosios valiutos pardavimo kainos atėmęs jos pasigaminimo kainą. Dokumentai, kuriais būtų galima pagrįsti pajamas ir sąnaudas, turi būti tokie, kad jie kartu su privalomais rekvizitais sudarytų tokią visumą, kuri įrodo ir patvirtina, kad operacija įvyko.
Kalbant apie Gyventojų pajamų įstatymo nuostatų taikymą, atkreiptinas dėmesys, jog kriptovaliuta yra laikytina turtu, todėl, kai gaunamos atsitiktinės kriptovaliutos pardavimo pajamos, jos apmokestinamos kaip kito turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos. Svarbus aspektas gyventojams, kurie užsiima veikla, susijusia su kriptovaliutomis, tačiau tai nėra jų nuolatinė veikla, tas, jog su tokių kriptovaliutų pardavimu susijusių išlaidų ir/arba savikainos skirtumas per kalendorinius metus neviršijantis 2 500 eurų, gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinimas. Įdomu tai, kad gyventojai gali teikti kriptovaliutos vadinamąsias kasimo (angl. mining) paslaugas kitiems asmenims naudodami savo turimą techninę įrangą (pvz. išnuomojant ir pan.) ir / arba naudodami paslaugos gavėjo techninę įrangą, ir pan. Tokiais atvejais, kai gyventojai teikia virtualios valiutos kasimo paslaugas, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo taikymo tikslais laikoma, kad gyventojai vykdo individualią veiklą. Kaip ir juridinių asmenų atžvilgiu, taip ir fiziniams asmenims yra aktualu tai, jog ūkinę operaciją būtų galima pagrįsti atitinkamais apskaitos dokumentais.
VMI nurodo, kad kriptovaliutos laikymas atsiskaitymo priemone PVM tikslais nepriklauso nuo to, kaip tokią valiutą traktuoja Lietuvos bankas. Remiantis ES teisingumo teismo praktika, jeigu sandorio šalys pripažįsta kriptovaliutą kaip teisėtą atsiskaitymo priemonėms alternatyvią atsiskaitymo priemonę, tokia virtuali valiuta PVM tikslais laikytina sutartine atsiskaitymo priemone, o sandoriai, susiję su ja, - finansiniais sandoriais. Pažymėtina, kad jeigu sandorio šalys už patiektas prekes (suteiktas paslaugas) atsiskaito žetonais, kurie neatitinka aukščiau nurodyto virtualiosios valiutos apibrėžimo, tokie žetonai PVM tikslais nelaikomi kriptovaliuta. VMI nuomone, esminis kriptovaliutos traktavimo PVM tikslais skirtumas nuo tokios valiutos traktavimo Gyventojų pajamų mokesčio ir Pelno mokesčio tikslais yra tas, kad PVM tikslais tokia virtualioji valiuta niekada nebus laikoma trumpalaikiu turtu.
Jei žetonas suteikia jo turėtojui teisę gauti jį išleidusio asmens pelno ar turto dalį, PVM atžvilgiu jis laikomas finansiniu instrumentu, o jei už žetonus suteikiama teisė įsigyti prekes ar paslaugas su nuolaida, žetonas PVM tikslais laikomas kuponu, tuo metu pats žetonų išleidimas nėra nei prekių, nei paslaugų teikimas, todėl, VMI išaiškinimu, jis nėra PVM objektas ir nėra apmokestinamas PVM. Jei žetonai Lietuvos teritorijoje platinami kaip finansinės priemonės, jie PVM taip pat nėra apmokestinami, o jei PVM atžvilgiu jie platinami kaip kuponai, tuomet viskas priklauso nuo kupono rūšies.
VMI taip pat išaiškino, kad virtualios valiutos „kasimas“ neturi būti apmokestinamas PVM, kadangi „kasimo“ metu nėra teikiamos jokios paslaugos ir prekės.
„Aiškus mokestinių aspektų išaiškinimas dėl ICO, kriptovaliutų ir žetonų neabejotinai didina Lietuvos galimybes sulaukti dar didesnio finansinių technologijų investuotojų dėmesio“, - teigia auditorius A. Ramanauskas. 
Pasak jo, VMI paaiškinimas leidžia jau veikiančioms įmonėms bei fiziniams asmenims aiškiau suprasti, kokiais atvejais kyla būtinybė mokėti priklausančius mokesčius, kaip tai turi būti apskaitoma ir kiti mokesčių atžvilgiu svarbūs klausimai.

Kitą savaitę vyks aukšto lygio Šiaurės ir Pietų Korėjų derybos

Šiaurės Korėja ir Pietų Korėja planuoja kitą savaitę surengti aukšto lygio derybas, skirtas pasiruošti trečiam galimam jų vadovų susitikimui, ketvirtadienį skelbė Susivienijimo ministerija Seule.

AFP/Scanpix nuotr.

Pirmasis Pietų Korėjos prezidento Moon Jae-ino ir Šiaurės Korėjos vadovo Kim Jong-uno susitikimas įvyko balandį. Susitikimo metu abu politikai pasirašė bendrą Panmundžomo deklaraciją dėl taikos, klestėjimo ir susivienijimo Korėjos pusiasalyje.

Tuo metu Seulas ir Pchenjanas patvirtino, kad Korėjos pusiasalio denuklearizavimas yra bendras jų tikslas, bei susitarė tęsti aktyvų aukščiausio lygio dialogą. 

Europa perdirbo 94 proc. naudotų padangų, o kiek Lietuva?

Padangų atliekos | Gamintojų ir importuotojų asociacijos nuotr.

Europos šalys surenka ir perdirba 94 proc. naudotų automobilių padangų, skelbia Europos padangų ir gumos gamintojų asociacija. Kam panaudojamos senos padangos?

Europos padangų ir gumos gamintojų asociacija (angl. European tyre & rubber manufactors‘ association, ETRMA) suskaičiavo, kad 2016 metais Europos Sąjungos (ES) šalyse, taip pat Norvegijoje, Serbijoje, Šveicarijoje ir Turkijoje, susidarė 3,29 mln. tonų eksploatuoti netinkamų automobilių padangų, kurios buvo sutvarkytos (perdirbtos).Perdirbtų padangų atliekų kiekis per metus (palyginti su 2015-aisiais) išaugo 100 tūkst. tonų. Pasak ETRMA, apie 1,9 mln. tonų senų padangų buvo panaudota kaip žaliava įvairiems gaminiams. Daugiausia (75 proc.) panaudotų senų padangų Europos šalyse buvo sumalta į gumos granules, kurios naudojamos įvairių gaminių gamyboje.

Dar 1,1 mln. tonų netinkamų naudojimui padangų panaudota energijai gauti. 81 proc. visų šių padangų buvo sudeginta cemento gamybos krosnyse, o likusi dalis (19 proc.) nukeliavo į miestų šildymo sistemas ir elektrines.

100 tūkstančių gyventojų sulaukė „Sodros“ priminimų sumokėti skolas

Daugiau nei 100 tūkstančių gyventojų, kurie privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas turi sumokėti patys, „Sodra“ išsiuntė priminimus sumokėti įmokas, kurios siekia nuo 36 iki 903 eurų.

Iš viso išsiųsta beveik 4000 priminimų tiems gyventojams, kuriems šį liepos mėnesį pirmą kartą atsirado pareiga mokėti PSD įmoką ir jie to nespėjo padaryti iki liepos pabaigos, pavyzdžiui, jie birželį buvo samdomi darbuotojai, o visą liepos mėnesį nedirbo, nevykdė jokios ekonominės veiklos ir nebuvo draudžiami valstybės lėšomis.
Taip pat išsiųsta 114 tūkst. raginimų gyventojams, kurių skolos susidarė už ilgesnį laikotarpį. Kai kurių jų skolos pradėjo kauptis daugiau nei prieš dvejus metus, tad įsiskolinimai siekia šimtus eurų. Išieškoti PSD skolas pateikiant mokėjimo nurodymus planuojama rugpjūčio 28 d.
PSD įmokas savarankiškai turi mokėti gyventojai, kurie niekur nedirba ir nėra registruoti teritorinėje darbo biržoje; nevykdo jokios ekonominės veiklos, dėl kurios yra skaičiuojamos PSD įmokos; nesimoko; nėra apdrausti PSD draudimu valstybės lėšomis.
Įmokos mokamos kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Įmokos sudaro 9 proc. minimalios mėnesio algos dydžio. Už 2018 m. vieno mėnesio įmokos dydis 36 Eur, už 2017 m. - 34,20 Eur.
Dalis gyventojų, kurių įsiskolinimai susidarė per pastaruosius kelerius metus, greičiausiai yra išvykę iš Lietuvos, tačiau išvykimo nedeklaravo.
Tokiu atveju jiems tebegalioja pareiga mokėti PSD ir kaupiasi įsiskolinimas. Kad įmokos nebūtų toliau skaičiuojamos, o susidaręs įsiskolinimas - panaikintas, reikėtų kuo greičiau deklaruoti išvykimą, o už laikotarpį, per kurį susidarė įsiskolinimas, pateikti dokumentus, įrodančius, jog buvo mokamos įmokos kitoje Europos Sąjungos šalyje arba Norvegijoje, Šveicarijoje, Islandijoje bei Lichtenšteine.

Ugniagesiams, pasitelkus savanorius ugniagesius, pavyko užgesinti didelį pavojų kėlusį gaisrą

Latvijoje, Estijoje ir Švedijoje siaučiantys gaisrai nerimauti verčia ir Lietuvos ugniagesius gelbėtojus. „Mums kol kas pavyksta jų išvengti. Nors praėjusią savaitę ir kilo gaisras Jonavos rajone, Tartoko kaime esančiame miške, kur degė 8 hektarai durpingos paklotės, laimei, jį pavyko laiku užgesinti, - sako Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Vidas Kerševičius. - Iš pradžių miškininkai kelias paras šį gaisrą bandė gesinti patys. Kai atvykome į talką, jie buvo visai nusikamavę.

PAGD nuotr.

Darbo išties užteko visiems. Visą sekmadienį degančią durpingą pievą gesino 18 ugniagesių, talkino ir penki miškininkai. Labai daug mums padėjo ir į gaisrą atskubėję iš Kauno rajono keturi savanoriai ugniagesiai. Kad gaisras sėkmingai užgesintas, galima tik padėkoti visiems, kurie negailėdami jėgų darė viską, kad jis neišplistų.“

Šį gaisrą gesino savanoriai ugniagesiai Arūnas Augis, Raimondas Bagdonas, Skirmantas Laužikas ir Šarūnas Pikelis. Beje, pasak V. Kerševičiaus, sužinoję, kad reikia pagalbos, du Jonavos savanoriai ugniagesiai atvyko į gaisrą net iš Palangos, kur tuo metu poilsiavo. Tai, jo nuomone, rodo žmonių pilietinę atsakomybę ir pareigos suvokimą.

„Kol degimas yra paviršinis, užgesinti degančią durpingą paklotę yra lengviau. Bet prasidėjus giluminiam degimui, tai padaryti būtų buvę gan sudėtinga. Tada net ir vaikščioti pavojinga, nes bet kurioje vietoje, išdegus durpėms, galima įsmukti gilyn“, - apie tokių gaisrų gesinimo ypatumus pasakoja V. Kerševičius.

Gesinti degančias durpingas pievas – alinantis darbas. Dirbti ugniagesiams tenka ne tik tvankiame karštyje, bet ir ore tvyrančiuose aitriuose dūmuose ir dulkėse. O užsitęsus tokiems gaisrams, troškūs pelenų debesys pasklistų po aplinkinius kaimus ir miestelius.

Viena iš priežasčių, kodėl įsidega durpynai, pasak V. Kerševičiaus, neužgesinti laužai. Laužavietė rasta ir Tartoko kaime esančiame miške, kuriame degė durpinga paklotė. Gesinant durpynų gaisrus visada reikia ir daug vandens. Šį kartą jį teko gabenti iš gaisrinio hidranto, esančio už 4 kilometrų nuo gaisro vietos.

„Galima tik pasidžiaugti, kad gaisras neišplito. Nors visiems ir teko braukti prakaitą, o po to kelias dienas kamavo kosulys, bet ugnis laiku buvo nuslopinta. Būtų labai gerai, jei žmonės atsakingai elgtųsi miškuose, kad netektų kamuotis nei ugniagesiams, nei miškininkams, bandant sustabdyti gaisro plitimą“, – sako Vilniaus ugniagesių vadovas Vidas Kerševičius. Gesinat šį gaisrą ketinta pasitelkti ir karinių oro pajėgų sraigtasparnį, bet jo šį kartą neprireikė.

Susisiekimo ministras apžiūrės magistralės „Via Baltica“ tarp Kauno ir Marijampolės platinimo darbus

Šiandien susisiekimo ministras Rokas Masiulis lankysis platinamuose magistralės „Via Baltica“ ruožuose tarp Kauno ir Marijampolės. Ministras apžiūrės magistralės platinimo darbus ir susitiks su šiuose ruožuose dirbančiais kelininkais.

Šiuo metu nuo 2 iki 4 eismo juostų platinami du „Via Baltica“ ruožai, esantys Prienų ir Marijampolės savivaldybių teritorijose - kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ruožai nuo 23,40 km iki 35,40 km ir nuo 45,15 km iki 56,83 km. Tai paskutiniai kelyje Kaunas-Marijampolė likę nepraplatinti ruožai, bendras jų ilgis - apie 24 km. Metų pabaigoje visa ši kelio dalis atitiks automagistralei keliamus reikalavimus.

Lietuvos zoologijos sodui išduotas pirmasis Lietuvoje leidimas naudoti invazines ES rūšis

Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) informuoja, kad Lietuvos zoologijos sodui išduotas leidimas naudoti invazines rūšis ex-situ išsaugojimui. Aplinkos ministerijai pavaldi įstaiga tapo pirmąja Lietuvoje, kuri, siekiant išsaugoti rūšis už jų natūralių buveinių ribų, gali laikyti, veisti, naudoti ar mainyti, vežti konkrečius laikomus invazinių svetimų rūšių egzempliorius.

Zoologijos sodas galės disponuoti šiomis gyvūnų rūšimis:

*raštuotaisiais vėžliais;

*šventaisiais ibiais;

*paprastaisiais meškėnais;

*paprastaisiais koačiais;

*kininiais muntjakais

*egiptinėmis žąsimis.

Leidimas išduotas vadovaujantis Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkos aprašu ir įvertinus Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo nustatytas sąlygas. Lietuvos zoologijos sodas atitinka uždarai valdai, kurioje numatoma naudoti invazines svetimas rūšis, keliamas sąlygas, taip pat jame patvirtintas Lietuvos Invazinių gyvūnų rūšių, įrašytų į Sąjungos invazinių rūšių sąrašą, priežiūros ir nenumatytų atvejų planas.

Nurodytų invazinių svetimų rūšių gyvūnai yra įtraukti į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą, todėl tokių rūšių gyvūnų laikymas, veisimas, įvežimas į Europos Sąjungos teritoriją, vežimas iš jos ar per jos teritoriją, bet koks pateikimas rinkai, naudojimas, mainymas, paleidimas į aplinką yra draudžiami.

„Lietuvos geležinkeliai“ popiežiaus vizito metu planuoja pervežti daugiau nei 20 tūkst. keleivių

valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ per rugsėjį vyksiantį popiežiaus Pranciškaus vizitą numato pervežti daugiau kaip 20 tūkst. žmonių.

Dainiaus Labučio (Elta) nuotr.

„Siekiame, kad kuo daugiau žmonių į susitikimus su Šventuoju tėvu galėtų vykti viešuoju transportu, išvengdami automobilių parkavimo problemų, tad šiuo laikotarpiu į Kauną ir Vilnių važiuos didžiausio sąstato traukiniai, intensyvus eismas vyks ir naktį“, - įmonės pranešime cituojamas „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška.
Įmonė priderino traukinių tvarkaraščius tiek prie rugsėjo 22-ąją vyksiančio popiežiaus susitikimo su jaunimu Vilniuje, tiek prie rugsėjo 23 dienos Šv. Mišių Kauno Santakoje.
„Traukiniai važiuos ir naktimis, ir ankstyvą rytą, kad norintieji galėtų suspėti į svarbiausias susitikimo su popiežiumi akimirkas“, - nurodo įmonė.
Informacija apie bilietų į traukinius prekybos pradžią bus paskelbta vėliau.
Rugsėjo 22-ąją, šeštadienį, Vilniuje popiežių bus galima sutikti S. Daukanto aikštėje, prie Aušros Vartų, kelyje nuo Aušros Vartų į Katedros aikštę, kur vyks Jaunimo susitikimas, o po jo - kelyje į Apaštalinę nunciatūrą. Sekmadienį po Šv. Mišių Kauno Santakos parke popiežius keliaus papamobiliu į Kauno arkikatedrą. Vakarop Vilniuje žmonės sutikti Šventąjį tėvą kviečiami į Lukiškių aikštę ir į kelią nuo Lukiškių aikštės iki nunciatūros.

Per metus eksportas padidėjo 6,3 proc., importas - 8,3 proc.

Šių metų sausio-birželio mėnesiais, palyginti su tuo pačiu praeitų metų laikotarpiu, eksportas padidėjo 6,3 proc., importas - 8,3 proc.

 Pixabay.com nuotr.

Iš viso šių metų birželį prekių eksportuota už 2,46 mlrd. eurų, importuota - už 2,60 mlrd. eurų, remdamasis negalutiniais muitinės deklaracijų, Intrastato ataskaitų ir PVM deklaracijų duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 1,52 mlrd. eurų. Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 0,14 mlrd. eurų.
„Eksporto padidėjimą lėmė išaugęs įvairių chemijos produktų (63,9 proc.), baldų (10 proc.), tabako ir perdirbtų tabako pakaitalų (32 proc.) eksportas.
Importo padidėjimui įtakos turėjo padidėjęs žalios naftos (34,8 proc.) (kiekis tonomis padidėjo 2,5 proc.), antžeminio transporto priemonių (16 proc.), geležies ir plieno (26,3 proc.) importas. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas padidėjo 7,3 proc., importas - 5,4 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 8,3 proc., be mineralinių produktų - 8,9 proc.“, - sakoma pranešime.
Pirmąjį šių metų pusmetį Lietuva daugiausia eksportavo į Rusiją (13,7 proc.), Latviją (9,7 proc.), Lenkiją (8,3 proc.) ir Vokietiją (7,4 proc.), o importavo iš Rusijos (13,6 proc.), Vokietijos (12,2 proc.), Lenkijos (11,4 proc.) ir Latvijos (6,9 proc.). Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į Vokietiją (9,3 proc.), Lenkiją (9,2 proc.), Jungtines Valstijas (8,3 proc.), Švediją (7,2 proc.) ir Latviją (7,1 proc.).
Minimu laikotarpiu Lietuva daugiausia eksportavo ir importavo mineralinių produktų (atitinkamai 13,6 ir 20,8 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (atitinkamai 15,5 ir 17,4 proc.) bei chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (11 ir 11,7 proc.). Iš lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota naftos produktų (18,9 proc.), įvairių pramonės dirbinių (11,7 proc.), paruoštų maisto produktų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų bei tabako (9,2 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (8,3 proc.).

ECB įžvelgia protekcionizmo grėsmę
Grėsmės pasaulio ekonomikos augimui didėja, o prie to prisideda protekcionizmas ir didesni Jungtinių Valstijų taikomi tarifai, ekonomikos biuletenyje paskelbė Europos centrinis bankas (ECB), praneša „Reuters“.

 Europos Centrinis Bankas
„Grėsmės pasaulio ekonomikai išaugo, kai Jungtinės Valstijos padidino prekybos tarifus ir laukia galimų partnerių atsakomųjų priemonių“, - teigė ECB savo vertinime. ECB taip pat pridūrė, kad jeigu visos priemonės, kuriomis grasinama, bus įgyvendintos, vidutinis Jungtinių Valstijų tarifų lygis pakils labiausiai per pastaruosius 50 metų.

Atgal