VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

08.08. Naujausios žinios

Gaisrų tikimybė miškuose – vis dar labai didelė

VĮ Valstybinių miškų urėdija praneša, kad Lietuvoje ilgą laiką tvyrant karštiems ir sausiems orams, miško gaisrų tikimybė išlieka labai didelė. Valstybinių miškų urėdijos Jonavos regioninio padalinio Gaižiūnų girininkijoje savaitgalį mišką niokojo gaisras – gesinimo darbai truko dvi paras, išdegė 8,5 ha miško plotas.

Valstybinių miškų urėdijos Jonavos regioninio padalinio Gaižiūnų girininkijoje miškas užsiliepsnojo rugpjūčio mėn. 3 d., penktadienio, vakarą. Jungtinės Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento bei Valstybinių miškų urėdijos ugniagesių pajėgos, daugiau nei 30-ies žmonių komanda, su ugnies stichija kovojo beveik 2 paras. Nepaisant to, miškui padaryta nemenka žala – išdegė 8,5 ha ploto.

Pixabay.com nuotr.

„Gaisras kilo sunkiai prieinamoje pelkėtoje vietovėje ir esant tokiems karštiems orams bei itin sausai miško dangai ugnis plito greitai, ugnies židiniai vis atsinaujindavo, todėl ugniagesiams intensyviai teko darbuotis beveik 2 paras“, – sakė Valstybinių miškų urėdijos direktorius Marius Pulkauninkas. Pasak jo, tiksli gaisro priežastis kol kas nėra žinoma, bet labiausiai tikėtina, jog gaisrą dėl neatsargumo galėjo sukelti miško lankytojai – uogautojai. Net 90 proc. miško gaisrų kyla būtent dėl žmogaus, nebūtinai tyčinės, kaltės.

„Miškai yra vienas svarbiausių Lietuvos gamtinių išteklių, todėl miško lankytojus kviečiu elgtis atsakingai, ne tik dėl to, kad padaroma materialinė žala, sudega medžiai. Labai nukenčia ir miško fauna“, – kalbėjo Valstybinių miškų urėdijos direktorius.

Iki šių metų rugpjūčio 6 d. Lietuvoje užregistruota 180 miško gaisrų. 2017 m. per tą patį laikotarpį šalyje miškas buvo užsiliepsnojęs 75 kartus. Neabejotinai tokiam gaisringumo didėjimui įtakos turi karšta ir sausa vasara. Šiais metais valstybinių miškų urėdijos regioninių padalinių priešgaisrinės komandos ir miškininkai į miškus tikrinti gautų pranešimų apie kilusį gaisrą vyko daugiau nei 616 kartų. Laimei, mažiau nei trečdalis atvejų pasitvirtino. Didžiausias, net 31,77 ha miško apėmęs gaisras, buvo š. m. gegužę Nemenčinės regioninio padalinio Žeimenos girininkijoje.

Valstybinių miškų urėdijos specialistai primena, kad, siekiant išvengti miško gaisro, net jei nepaskelbtas ekstremaliai padidėjęs miško gaisro pavojus, miške reikia elgtis atsakingai: važinėti tvarkingomis transporto priemonėmis, atsakingai atlikti miško ruošos darbus, nemėtyti neužgesintų degtukų, nuorūkų, nepalikti stiklo šukių ir kitų šiukšlių. Laužus galima kūrenti tik tam skirtose vietose, o užkurtą laužą nuolatos prižiūrėti, išvykstant iš miško jį užgesinti užpilant žemėmis ar vandeniu, kol visiškai nustos rusenti.

Pamačius miško gaisrą, užgesinti ugnį ir neleisti jai išplisti į didesnius plotus galima paprasčiausiomis priemonėmis: užplakant liepsną medžių šakomis, užtrypiant kojomis arba užkasant žemėmis, užpilant vandeniu. Matant, kad ugnies įveikti nepavyks, būtina nedelsiant skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pasišalinti ta kryptimi, iš kur pučia vėjas.

Informacija tėveliams dėl vaiko sveikatos pažymėjimo išdavimo

Vasaros mėnesiais medikai kviečia tėvelius vesti vaikus pasitikrinti sveikatą, kad rugsėjį neišsirikiuotų skubančiųjų eilės prie gydytojų kabinetų.

Profilaktiškai tikrintis sveikatą ir apsilankyti pas savo šeimos gydytoją bei gydytoją odontologą būtina visiems vaikams iki 18 metų kasmet. Vaiko sveikatos pažymėjimas galioja vienerius metus nuo jo išrašymo dienos. Svarbu nepamiršti, kad vaiką iki 16 metų turi lydėti vienas iš tėvų arba globėjų, kitaip gydytojas negalės atlikti patikrinimo, nes nebus raštiško tėvų arba globėjų sutikimo.

Prašome tėvelių atsakingai pažvelgti į vaikų profilaktinį sveikatos patikrinimą. Tai būdas greičiau užkirsti kelią įvairiems sutrikimams, pastebėti ydingą laikyseną, dantų kariesą, antsvorį, mažakraujystę, regos sutrikimus ir kt. Atvykus profilaktiškai pasitikrinti, gydytojas odontologas patikrina vaiko dantų ir žandikaulių būklę ir, esant reikalui, skiria gydymą. Tuo tarpu šeimos gydytojas įvertina vaiko ūgį, svorį, kraujo spaudimą, regą, klausą, kraujotakos, kvėpavimo, stuburo ir kitų organų bei jų sistemų funkcinę būklę. Radus pakitimų, pacientas yra siunčiamas pas atitinkamos srities specialistą konsultacijai arba tyrimams.

Nuo šiol duomenys apie vaiko sveikatos būklę tvarkomi elektroniniu būdu:

Vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro 2018 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. V-529 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. V-657 „Dėl Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“, nuo2018 m. birželio 1 d.duomenys, susiję su vaiko sveikatos pažymėjimu (forma Nr. 027-1/a), visose asmens sveikatos priežiūros įstaigose tvarkomi elektroniniu būdu. Elektroniniu būdu užpildytas ir pasirašytas vaiko sveikatos pažymėjimas patenka į Elektroninę sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemą (toliau – ESPBI IS), iš kurios yra perduodamas į Higienos instituto Vaikų sveikatos stebėsenos informacinę sistemą (toliau – VSS IS).

Šiuo metu su VSS IS kaupiami ir naudojami tik bendrojo ir profesinio ugdymo įstaigas lankančių vaikų sveikatos pažymėjimų duomenys. Todėl jau šį rugsėjį tėvams nebereikės vargintis nešti popierinių vaiko sveikatos pažymėjimų iš asmens sveikatos priežiūros įstaigųį mokyklą – vaiko sveikatos pažymėjimai gydymo įstaigose išduodami elektroniniu būdu.

Vaikų, lankančių ikimokyklinio ugdymo įstaigas, sveikatos pažymėjimo duomenis VSS IS numatoma kaupti tik nuo 2019–2020 m., įgyvendinus VSS IS plėtros projektą ikimokyklinėse ugdymo įstaigose.

Dėl šios priežasties, tėveliai turi patys pristatyti pažymas ikimokyklinio ugdymo įstaigose dirbantiems visuomenės sveikatos specialistams, prieš tai prisijungę priewww.esveikata.lt portalo bei atsispausdinę vaiko sveikatos pažymėjimą arba perduoti visuomenės sveikatos specialistui sugeneruotą vaiko sveikatos pažymėjimo kodą ir vaiko gimimo datą. Kodas sugeneruojamas tėveliams prisijungus prie internetinio portalo www.esveikata.lt.

Jeigu iškiltų klausimų dėl vaiko sveikatos pažymėjimo peržiūros kodų sugeneravimo, tėveliai galės kreiptis į savo ugdymo įstaigoje dirbantį Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistą, vykdantį sveikatos priežiūrą mokykloje, kuris padės sugeneruoti vaiko sveikatos pažymėjimo kodą.

Elektroniniu būdu tvarkant vaiko sveikatos duomenis užtikrinamas jų konfidencialumas, o ugdymo įstaigos gauna tikslias rekomendacijas dėl vaiko galimybių dalyvauti ugdymo veikloje bei nurodymus, kokių pirmosios pagalbos priemonių reikėtų imtis, jei vaikui prireiktų skubios pagalbos mokykloje (pavyzdžiui, dėl alergijos ar lėtinių ligų).

Papildomai informuojame, kad vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 20:2018 ,,Neformaliojo vaikų švietimo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. V-696, nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. netenka galios reikalavimas į vaikų neformaliojo švietimo įstaigas pristatyti Vaiko sveikatos pažymėjimo kopijas(išskyrus organizuojančias kūno kultūros ir sporto pratybas). Švietimo teikėjai, vykdantys neformaliojo švietimo programas, sutartyse turės numatyti, kad pažyma būtina tik, jei gydytojas nuspręs, kad užsiėmimas pakenks vaiko sveikatai.

Profilaktinis vaikų sveikatos patikrinimas yra apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, todėl tėvams mokėti nereikia.

Premjeras: „Juodasis ligoninių sąrašas“ yra mitas ir demagogija

„Juodasis ligoninių sąrašas“ yra mitas ir demagogija, sako premjeras Saulius Skvernelis. Vyriausybės vadovas tikina, kad, nepaisant opozicijos, savivaldybių bei regioninių ligoninių vadovų reiškiamo susirūpinimo, ligoninės nebus uždarinėjamos.

„Tai yra mitas ir demagogija. Tik tiek galiu pasakyti. Jokios ligoninės nebus uždarinėjamos. Sveikatos reformos tikslas yra, kad visiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų socialinės ir turtinės padėties, politinės priklausomybės būtų suteikiamos kokybiškos sveikatos apsaugos paslaugos rajonuose“, - sakė S. Skvernelis.

Viena vertus, premjeras aiškino, kad regionuose yra ligoninių, kurių dabartinė kokybė kelia pavojų pacientų gyvybei, tačiau, kita vertus, tikino, kad mechaniškai gydymo įstaigos nebus uždarinėjamos.

„Ketinimų mechaniniu būdu uždarinėti įstaigas nėra. Tačiau tie politikai, kurie taip šaukia, jie turėtų labai aiškiai pasakyti savo rinkėjams, kad patys tegul būna tokiose įstaigose, kurios nesugeba užtikrinti kokybiškų paslaugų“, - aiškino premjeras, galvoje turėdamas opozicijos reiškiamą nepasitenkinimą sveikatos sistemos pertvarka.

Premjeras taip pat gynė sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą, kuriam antradienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje teko labai daug kritikos tiek iš opozicijos, tiek iš savivaldybių bei regioninių ligoninių vadovų. Pasak jo, kebli regioninių ligoninių padėtis nėra A. Verygos politikos pasekmė.

„Šitą padėtį mes paveldėjome iš ankstesnių laikų (...) Dabartinė sveikatos apsaugos ministro ir vyriausybės pozicija yra neapgaudinėti žmonių“, - apibendrino premjeras.

Prieš kelias dienas portalas delfi.lt paskelbė „juodąjį“ sąrašą ligoninių, kurioms gali grėsti liūdnas scenarijus.

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis antradienį kaltino opoziciją skleidžiant melą ir kurstant masinį nepasitenkinimą bei nerimą. Pasak jo, viešojoje erdvėje aptarinėjamas „juodasis“ ligoninių sąrašas realybėje neegzistuoja, o pasklidusios kalbos apie jį yra tiesiog opozicijos siekis kurstyti įtampas.

Taip pat antradienį opozicijos partijos surengė spaudos konferenciją, kurioje valdančiųjų pertvarkoms sveikatos sistemoje nepritariantys politikai, savivaldos ir ligoninių vadovai kaltino „valstiečius“, tyčia naikinant ir šmeižiant kai kurias rajonines ligonines. Pasak jų, iki šiol nėra aišku, pagal kokius kriterijus bus optimizuojamas ligoninių tinklas

Baltijos jūros šalis suvienys simboliniai šimtmečio laužai

Tarptautinės iniciatyvos „Senovinė ugnies naktis“ organizatoriai kviečia prisiminti Lietuvos valstybingumą kūrusius ir išsaugojusius šimtmečio herojus - iniciatyvos organizatoriai kviečia Baltijos jūros pakrantėje rugpjūčio 25 d. 20.30 val. uždegti simbolinius vienybės ir draugystės Baltijos jūros šalių šimtmečio laužus.

Šiais metais simboliniai „Senovinės ugnies nakties – šimtmečio laužai“ Lietuvos pakrantėje skiriami šimtmečio sėkmės istoriją kūrusiems herojams, kurie išsaugojo ir kūrė valstybingumo tradicijas, kovojo už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Tai tūkstančiai įvairių tautybių, konfesijų ir socialinių grupių atstovų, kūrusių ir saugojusių Lietuvos valstybingumo tradiciją. Iniciatyvos metu bus uždegta daugiau nei 20 laužų.

Paskutinį rugpjūčio šeštadienį, visų bendrai uždegti simboliniai Baltijos jūros pakrantės šalių laužai, simbolizuos draugystę, vienybę ir Baltijos jūros šalių bendrą istoriją bei kultūrinį paveldą. Uždegami simboliniai laužai primins ir apie Baltijos jūros reikšmę, jos išsaugojimą ateities kartoms.

Per daugelį metų „Senovinė ugnies naktis“ šventė tapo tradicija ir buvo pradėta švęsti daugelyje Baltijos jūros pakrantės šalių – prie projekto prisijungė Estija, Latvija, Švedija, Lenkija. Simboliniai laužai uždegami net ir tose šalyse, kurios neturi Baltijos jūros pakrantės. Šventės metu vyksta įvairūs kultūriniai renginiai – vyksta poezijos, folkloro, tradicinių šokių vakarai, kuriuose aktyviai dalyvauja vietos bendruomenės ir svečiai.

Iniciatyvos organizatoriai ir partneriai - Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, Pajūrio regioninio parko direkcija, Klaipėdos ir Klaipėdos rajono, Palangos, Neringos, Šilutės savivaldybių, Rusnės ir Kintų miestelių vietos bendruomenės, Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centras, Nidos kultūros ir informacijos centras „Agila“.

Šimtmečio laužai Lietuvoje bus uždegami: Šventosios uosto teritorijoje ant kopos, Monciškėse, prie Palangos gelbėjimo stoties, tarp Palangos tilto ir Palangos gelbėjimo stoties, prie Palangos tilto, tarp Palangos tilto ir Birutės paplūdimio, prie Birutės kalno – Birutės paplūdimys, Nemirsetoje, ties Šaipių kaimu, Karklės kaime, Olandų kepurės skardis, Kukuliškiai, prie Girulių gelbėjimo stoties, prie Melnragės gelbėjimo stoties, paplūdimyje ties Pervalka, paplūdimyje ties Preila, centrinis Nidos paplūdimys, Rusnėje – iškyšulyje, kur Nemunas išsiskiria į Atmatą ir Skirvytę, Kintuose – prie Marių, prie Kapstato ežero (Endriejavas), prie Girkalių kultūros centro, Būtingės geomorfologiniame draustinyje.

Tikslias renginių vietas Lietuvos pajūryje galima rasti - www.lietuva.lt irhttp://www.ancientlights.eu/lt

Organizatoriai įspėja, kad Baltijos jūros pakrantėje laužai gali būti degami tik gavus visus būtinus leidimus iš savivaldybių administracijų.

E. sveikatos liepos mėn. statistika: aktyvumo sumažėjimas jaučiamas ir šioje srityje

Per 2018 m. liepos mėnesį naudojantis E. sveikatos sistema buvo išrašyta 706,6 tūkst. e. receptų, t. y. 5,2 proc. mažiau negu birželį, kai sistema besinaudojantys gydytojai išrašė beveik 745 tūkst. e. receptų. Aktyviausią dieną – liepos 10-ąją – buvo išrašyta 37,4 tūkst. e. receptų.

Pixabay.com nuotr.

Lyderio pozicijų išrašant e. receptus niekam neužleidžia VšĮ Centro poliklinika (33,2 tūkst. e. receptų per liepos mėnesį), o į antrąją vietą išsiveržė privati UAB „MediCA klinika“ (27,7 tūkst. e. receptų), trečiąją vietą palikusi VšĮ Kauno miesto poliklinikai su išrašytais 24,3 tūkst. e. receptų. Į dešimtuką išsiveržė ir VšĮ Kauno Šilainių poliklinika, per liepos mėnesį išrašiusi 12,8 tūkst. e. receptų.

Liepą vaistiniai preparatai vaistinėse buvo išduoti pagal 656,4 tūkst. e. receptų. Aktyviausiųjų trejetukas nesikeičia: daugiausiai vaistinių preparatų ar med. pagalbos priemonių pagal e. receptus išduodama UAB „Eurovaistinė“ tinklo vaistinėse (per mėnesį išduota vaistų pagal 204,9 tūkst. e. receptų), kiek mažiau išduoda UAB „Nemuno vaistinė“ (183,1 tūkst.) ir UAB „Gintarinė vaistinė“ (121,1 tūkst.).

Liepos mėnesį išrašant e. receptus aktyviausi buvo atskiri sveikatos priežiūros įstaigų gydytojai: daugiausiai – 1 699 – e. receptus išrašiusi gydytoja dirba Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centre, 1 633 e. receptus išrašė UAB Ignalinos sveikatos centro gydytoja, o trečioji pagal aktyvumą – Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro gydytoja.

Liepą toliau augo medicininių patikrų prieš priimant vaikus į mokyklas skaičius: liepą išduota 46,4 tūkst. tokių pažymų – net 46,3 proc. daugiau negu birželio mėnesį.

Iš viso per liepos mėnesį naudojantis E. sveikatos sistema buvo pateikta beveik 1,9 mln. el. dokumentų (e. receptų, diagnozių, siuntimų, pažymų ir pan.).

Išsamią ir įvairią E. sveikatos statistiką galima rasti interneto portale esveikata.lt. Statistinė informacija yra laisvai prieinama visiems. Statistikoje atspindimas visų E. sveikatos sistemai duomenis teikiančių sveikatos priežiūros įstaigų sistemų aktyvumas, sistemos ir integruotų į ją išorinių sistemų stabilumas.

Atgal