VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

08.07. Naujausios žinios

Vasaros kaitra kerta ligoninėms: kraujo atsargos ir vėl balansuoja ant ribos

Itin karštą vasarą Nacionalinis kraujo centras (NKC) pastebi išaugusį įvairių kraujo grupių poreikį šalies ligoninėse. Visas per dieną iš donorų surinktas kraujas iškart perduodamas gydymo įstaigoms, daugėja skubių užsakymų, kuriuos sunku numatyti. Ligoninėse labiausiai trūksta A (II) teigiamos, O (I) teigiamos ir neigiamosbei B (III) teigiamos kraujo grupių, kurias turi net 90 proc. šalies gyventojų.

Auga populiariausių kraujo grupių poreikis

Laikinosios NKC vadovės Ignės Klangauskienės teigimu, šiuo metu pastebimai išaugęs tarp Lietuvos gyventojų labiausiai paplitusių kraujo grupių poreikis. Pavyzdžiui, O (I) grupę turi 33,5 proc. šalies gyventojų, A (II) – 37,8 proc., B (III) – 20,6 proc., tad ir ligonių, kuriems reikia šių grupių kraujo, yra daugiausiai.

„Esame labai dėkingi visiems žmonėms, kurie atsiliepia į mūsų telkimus ir daro be galo svarbų darbą. Sutelktai dirba ir NKC darbuotojai. Visgi vasaros laikotarpiu donorų gretos praretėja, nemaža dalis studentų ir darbingo amžiaus gyventojų vis dar atostogauja. Šiuo metu visą per dieną žmonių paaukotą kraują iškart atiduodame ligoninėms. Esant tokiai situacijai nelengva sukaupti atsargų rezervą, tačiau dedame visas pastangas, kad užtikrintume reikiamą donorų skaičių“, – teigia I. Klangauskienė.

Anot laikinosios NKC vadovės, kraujo poreikis ligoninėse nuolatos kinta ir šie pokyčiai nenuspėjami. Šiandien trūksta O (I), A (II) bei B (III) grupių kraujo, rytoj gali būti pranešama apie kitų kraujo grupių trūkumą. Pastarąjį mėnesį labiausiai trūko ir tebetrūksta O (I) Rh-, A (II) Rh+ grupės kraujo.

Vienam ligoniui – 35 donorų kraujas

Šiltuoju metų laiku kraujo atsargos kritinę ribą pasiekia ir dėl išaugusių eismo įvykių bei nelaimingų atsitikimų skaičiaus. Donorystės skyriaus vedėjos pareigas laikinai einančios Eglės Paukštytės teigimu, tai, kad kiekvieno donoro paaukotas kraujas yra neįkainojamos vertės primena praėjusios vasaros pavyzdžiai Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL), kur buvo gydomi du jauni autoįvykiuose nukentėję žmonės.

„Vienam nukentėjusiajam amputuota galūnė, kitas taip pat patyrė be galo sudėtingas traumas. Sunku suskaičiuoti, kiek operacijų per keletą mėnesių jiems teko iškęsti. Kiekvienam pacientui prireikė 35-ių tos pačios grupės donorų kraujo. Kaip sakė gydytojai, nuosavo kraujo jų organizmuose beveik neliko“, – sudėtingą situaciją prisimena E. Paukštytė.

Visi norintys paaukoti kraujo, gali tai padaryti NKC padaliniuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, taip pat viešųjų akcijų metu. Savaitgaliais vilniečiai paaukoti kraujo gali ir prekybos centre „VCUP“ (Upės g. 9). Darbo laikas – I–VI 11.00–19.00 val., VII 12.00–16.00 val.

Kalėjimųdepartamentas skelbia atrankas Kriminalinės žvalgybos ir Imuniteto skyriaus vadovų pareigoms užimti

Šiandien Kalėjimų departamentas paskelbė atrankas Kriminalinės žvalgybos ir Imuniteto skyrių vadovų pareigoms užimti.

„Kviečiu sąžiningus statutinius pareigūnus, norinčius skaidrinti bausmių vykdymo sistemą ir pasiruošusius daryti pokyčius, dalyvauti šioje atrankoje. Labai laukiami žmonės, galintys tinkamai organizuoti darbą, analitiškai mąstyti, pritaikyti savo žinias ir gebėjimus dirbdami mūsų šaliai,“ – sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

Anot ministro, nuo šių padalinių vadovų darbo priklausys ir visos bausmių vykdymo sistemos skaidrumas.

L. Linkevičius: Sakartvelas artimiausiu metu NATO nare netaps

Gruzijoje viešintis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad Sakartvelas artimiausiu metu NATO nare netaps, bet galimybę šalis tikrai turės, jeigu Gruzija ir toliau rodys iniciatyvą, bus pasiruošusi bei nenukryps nuo savo tikslo kuo greičiau tapti galingiausio pasaulyje gynybinio aljanso dalimi.

URM nuotr.

„Ta ateitis labai miglota, bet raginame Sakartvelą nesiblaškyti, tęsti ir įtvirtinti savo reformas, nes tai yra darbas ne kam kitam, o savo šaliai. Visa tai yra ilgalaikės saugumo perspektyvos. O kai ateis tas politinis momentas, kai šalys bus pasiruošusios konsensusu priimti tuos svarbiausius politinius sprendimus, šalis turi būti pasiruošusi, ir jeigu ateis tas momentas ir šalis bus nepasiruošusi, kaltinti galės tik save. Sprendimas nebus artimiausiu metu, bet tas metas ateis, jeigu Sakartvelas nenukryps nuo savo pasirinkto kurso“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė L. Linkevičius.

Užsienio reikalų ministras teigia, kad Gruzija nėra vienintelė posovietinė valstybė, rodanti iniciatyvą tapti aljanso nare. Tiek Ukraina, tiek Moldova bei Armėnija taip pat to siekia. 

Tačiau Kremliaus išprovokuoti teritoriniai, etniniai nesutarimai stipriai apsunkina realias valstybių galimybes artėti Vakarų ekonominių ir saugumo struktūrų link. Rusija laikosi įšaldytų konfliktų strategijos posovietinėse šalyse ir siekia, kad jos tarptautinės bendruomenės akyse atrodytų nestabilios ir nepatikimos.

Šiuo metu būdamas Gruzijoje, prie pat Pietų Osetijos teritorijos, L. Linkevičius sako, kad Rusija ir toliau elgiasi kaip stipri okupacinė jėga. Rusijos Specialiųjų tarnybų bazė visiškai šalia Gruzijos sienos. Ji ne tik neatsižvelgė į konflikto sureguliavimą įsikišusios tarptautinės bendruomenės reikalavimus („Šešių punktų“ plano), bet iki šiol vykdo palaipsnį okupuotų teritorijų pasienio stūmimą gilyn į Gruziją. 

Pasak ministro, Rusija suinteresuota tik savo įtakos didinimu regione ir nėra linkusi atsižvelgti į Sakartvelo interesus. Šiuo atžvilgiu pasaulio bendruomenė, pasak ministro, žiūri gana atsainiai. L. Linkevičius teigia, kad NATO turėtų turėti stipresnę poziciją dėl Sakartvelo. 

„Pasaulio bendruomenė kaip ir pripratina prie fakto kad Pietų Osetija ir Abchazija yra Rusijos teritorija. Akivaizdu, kad Rusija net neketina keisti tos politikos (...) Gruzijos motyvacija yra labai aukšta – ji dalyvauja NATO misijose kaip partnerė, siunčia karius. Bet šiuo atžvilgiu NATO tarptautinė bendruomenė abejoja. O prieš dešimt metų didelis konfliktas Sakartvele įvyko ir dėl to, kad NATO neparodė tuo metu stiprios pozicijos ir skatinančių ženklų Sakartvelui“, – sakė L. Linkevičius 

Prieš dešimt metų Rusijos ginkluotosios pajėgos įžengė į Gruziją – taip prasidėjo penkias dienas trukęs šimtus karių ir civilių gyvybių nusinešęs karas.

Po 2003 metų įvykusios Rožių revoliucijos šalies prezidentu tapo provakarietiškas Michailas Saakašvilis, Rusijai nepatiko, kai jis Vakarų bendruomenei rodė iniciatyvą įstoti į NATO.

Karas kilo 2008-ųjų rugpjūčio 8-ąją, visam pasauliui stebint olimpinių žaidynių atidarymo Pekine ceremoniją. Išvakarėse Gruzija pamėgino ginklu susigrąžinti Pietų Osetijos kontrolę, į tai rusai sureagavo greitai: išsiuntė tankus, karius ir naikintuvus, kurie per kelias dienas sutriuškino gruzinų pajėgas. Tai buvo pirmoji Rusijos karinė intervencija į kaimyninę šalį po Sovietų Sąjungos žlugimo.

Pirmadienį Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas teigė, kad Sakartvelo priėmimas į NATO išprovokuotų didelį konfliktą. Du Rusijos kontroliuojamus Gruzijos regionus Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybę pripažino Nikaragva, Sirija, Venesuela, Vanuatu ir Nauru.

D. Trumpas įspėjo: turintys verslo ryšių su Iranu neturės jų su JAV

JAV prezidentas Donaldas Trumpas griežtai įspėjo visus, turinčius su Iranu verslo santykių, kad „kiekvienas, turintis prekybinių reikalų su Iranu, neturės verslo ryšių su JAV“, skelbia BBC.

 AFP/Scanpix nuotr.

D. Trumpas pasirašė vykdomąjį įsaką ir 00.01 val. JAV laiku Iranui buvo atnaujintos JAV sankcijos. 

Sankcijos atnaujinamos dviem etapais. Rugpjūčio 7 d. įsigaliojusios JAV sankcijos yra nukreiptos į Irano pirkimus JAV doleriais, prekybą metalais, anglimi, jos taip pat palies automobilių sektorių. Antroji sankcijų dalis įsigalios lapkričio 5 d. Jos bus nukreiptos prieš energetikos ir finansų sektorius. 

Šių metų gegužę JAV prezidentas paskelbė, kad JAV traukiasi iš Bendro išsamaus veiksmų plano (JCPOA), dar kitaip žinomo kaip Irano branduolinis susitarimas, ir pažadėjo atnaujinti Iranui sankcijas, kurios, 2015 metais Iranui sutikus įšaldyti branduolinę savo programą, buvo atšauktos.

Irano prezidentas sankcijas pavadino „psichologiniu karu“, kuriuo siekiama „sėti nesantaiką tarp iraniečių“, ir atmetė JAV pasiūlymus vykdyti derybas. Europos Sąjunga taip pat pasisakė prieš sankcijas, žadėdama apsaugoti „teisėtą verslą“ vykdančias įmones. 

Sulėtėjus Saudo Arabijos gavybai, naftos kainos toliau augo

Jungtinių Valstijų žaliavinės naftos kaina pirmadienio vakarinėje prekyboje augo, o ją į viršų stūmė sumažėjusi Saudo Arabijos „juodojo aukso“ gavyba, praneša „Investing“. 

JAV „West Texas Intermadiate“ (WTI) nafta pabrango 1,84 proc., iki 69,75 JAV dolerio už barelį. „Brent“ rūšies naftos ateities sandorių kaina padidėjo 1,46 proc., iki 74,28 JAV dolerio už barelį.

Reuters/Scanpix nuotr.

Saudo Arabija liepą išgavo vos 10,29 mln. barelių per parą naftos, ir šalies naftos gavyba sumažėjo maždaug 200 tūkst. barelių per parą, palyginti su ankstesniu mėnesiu. 

Naftą eksportuojančių šalių organizacija (OPEC), kurios de facto lyderė yra Saudo Arabija, birželį susitarė padidinti gavybą 1 mln. barelių per parą, nors Jungtinės Valstijos spaudė mažinti naftos kainas. Prognozuojama, kad OPEC narės pridės maždaug 700 tūkst. barelių per parą, o karteliui nepriklausančios naftos gamintojos, įskaitant Rusiją, – likusią dalį.

S. Arabija sustabdo skrydžius į Torontą dėl konflikto su Kanada

Valstybinės Saudo Arabijos oro linijos sustabdė savo tiesioginius skrydžius į Torontą po to, kai Kanada paragino nedelsiant paleisti įkalintus žmogaus teisių aktyvistus, informuoja BBC. 

Kaip jau skelbta, Saudo Arabija pirmadienį nurodė Kanados ambasadoriui per 24 valandas išvykti iš šalies ir atšaukė savo pasiuntinį iš šios valstybės. Šalis taip pat pranešė įšaldanti bet kokias prekybos operacijas tarp dviejų šalių.

Atsakydama į tokias priemones Kanada pažadėjo „toliau ginti žmogaus teises“.

Rijadas ėmėsi minėtų priemonių po to, kai Otava paragino paleisti karalystėje sulaikytą žmogaus teisių gynėją Samar Badawi ir jos brolį tinklaraštininką Raifą Badawį. Kanados užsienio reikalų ministrės Chrystios Freeland pareiškimas šiuo klausimu Saudo Arabijos sostinėje buvo palaikytas kišimusi į šalies vidaus reikalus.

Tinklaraštininkas R. Badawis buvo suimtas 2012 metais už Saudo Arabijos dvasininkijos ir religinės policijos atstovų kritiką. Jis taip pat buvo apkaltintas islamo įžeidimu, kibernetiniais nusikaltimais ir tėvo neklausymu, kas Saudo Arabijoje laikoma nusikaltimu. R. Badawis atlieka 10 metų laisvės atėmimo bausmę.

Kanados užsienio reikalų ministrė Chrystia Freeland sakė „labai sunerimusi“ dėl diplomato išsiuntimo, tačiau pridūrė: „Kanada visada palaikys siekius ginti žmogaus teises, įskaitant moterų teises ir saviraiškos laisvę viso pasaulio mastu. Mes visada be menkiausios abejonės skatinsime šias vertybes ir, mūsų nuomone, šis dialogas yra itin svarbus tarptautinei diplomatijai“.

Jos Saudo Arabijos kolega Adelis al-Jubeiras kiek anksčiau tviteryje rašė, kad Kanados pozicija paremta „klaidinama informacija“, pridurdamas, kad bet kuriam šalyje sulaikomam žmogui „taikomi Saudo Arabijos įstatymai, garantuojantys jo teises“.

Saudo Arabijos moterų teisių kampanijos atstovė Manal al-Sharif padėkojo Kanadai už tai, kad ši „garsiai prakalbo“, ir paklausė, kada kitos Vakarų valstybės paseks jos pavyzdžiu. 

Kažin, ar Lietuvai reikia nuspręsti, kad dyzeliniai automobiliai yra nepageidaujami

Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Kažin, ar Lietuva turėtų nuspręsti, kad dyzeliniai automobiliai neturi ateities ir yra nepageidaujami, sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Be to, jo teigimu, automobilius teisingiau apmokestinti, atsižvelgiant į išmetamus anglies dvideginio ir azoto oksidų kiekius.

„Lengviau ir teisingiau yra apmokestinti automobilius taip, kaip tai daro daugelis ES valstybių - atsižvelgiant į jų išmetamą anglies dvideginio ir azoto oksidų kiekį bei galingumą. Šiuo metu ES, be Lietuvos, tik Lenkijoje, Estijoje, Italijoje ir Bulgarijoje nėra jokio mokesčio, susieto su jo tarša“, - sakė N. Mačiulis.
Jo teigimu, automobilio mokestis, susietas su tarša, reikštų, kad didžiausius mokesčius turėtų sumokėti senų ir labiausiai teršiančių automobilių savininkai - tie, kurių pajamos, tikėtina, yra žemiausios.
„Tačiau šią problemą galima išspręsti didinant neapmokestinamąjį pajamų dydį, dalį automobilio mokesčio susiejant su jo variklio galia, o mokestinę lengvatą suteikiant tik tam tikros kainos kartelės neviršijantiems naujiems elektromobiliams“, - pažymi ekonomistas.
Jo teigimu, tokio mokesčio funkcija - skatinti žmones susimąstyti, ar, pavyzdžiui, jiems reikia antro automobilio ir ar ne protingiau būtų naudotis kitomis alternatyvomis.
„Automobilio mokestis, kaip ir akcizai, bando koreguoti asmeninius pasirinkimus, kurie turi taip ekonomistų vadinamus eksternalitetus - poveikį ne tik tas prekes vartojantiems, bet ir jų aplinkiniams“, - komentare sako N. Mačiulis. Tiesa, jis sutinka, kad tai yra ir priežastis, kodėl automobilių mokestis nėra populiarus, nes nedaug žmonių nori, kad valdžia koreguotų jų pasirinkimus ir elgseną.
Pasak ekonomisto, gali būti, kad dėl tokio mokesčio pajamos leistų kurti pigesnį ar patogesnį viešąjį transportą, gal leistų sumažinti pajamų mokesčius arba plėtoti sporto ir laisvalaikio infrastruktūrą.
Vis dėlto, N. Mačiulio teigimu, kol kas vairuotojai gali jaustis saugūs, nes sunku tikėtis, kad vieno nepopuliariausių mokesčių idėja galėtų būti įgyvendinta prieš 2019 ir 2020 metų rinkimus.
Aplinkos ministerija paskelbė, jog, siekiant pradėti diskusijas, kaip reikėtų mažinti taršą, ministerija kartu su konsultantais parengė Nacionalinį oro taršos mažinimo planą. Pirminis šio plano projektas pateiktas suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei derinti.
Priemonių plane numatomos skirtingos poveikio priemonės, tarp jų ir rengiamas taršos mokestis automobiliams, skatinant piliečius įsigyti mažiau taršias transporto priemones, taip pat - siūlymai riboti dyzelinių automobilių judėjimą didžiuosiuose savivaldybių miestuose ir taikyti didesnį dyzelinio kuro akcizą, kuris šiuo metu yra vienas iš mažiausių ES šalyse.

Paaiškėjo, kaip atrodys naujieji pėsčiųjų tiltai į Nemuno salą

Pernai Pietų Korėjos sostinės Seulo skelbtame tilto architektūrinės vizijos konkurse triumfavusi ir pasaulyje išgarsėjusi lietuvių architektų komanda KILD savo pėdsaką paliks ir Kaune. Jų darbas laimėjo Nemuno salą su Aleksotu ir centrine miesto dalimi sujungsiančių pėsčiųjų tiltų vizijos konkursą.

57 ir 320 metrų ilgio tiltus projektuos KILD atstovaujantys architektai Ivanas Ksnelašvilis, Petras Išora ir Dominykas Daunys. Praėjusiais metais ši komanda nuskynė laurus Pietų Korėjos sostinės Seulo ekologiško tilto statybų projekte. 60 metrų ilgio pėsčiųjų tiltas pietinėje Seulo dalyje kabos virš 11 juostų greitkelio. Architektai šiam konkursui pateikė Korėjos gamtos įkvėptą tilto viziją.

Pasak tarptautiniame konkurse sužibėjusių lietuvių, abiejų Nemuno salą jungiančių tiltų architektūriniai ir konstrukciniai sprendiniai parinkti tokie, kad kuo mažiau paveiktų miesto panoramą ir kraštovaizdį. Architektų teigimu, arkinio tilto charakteris leidžia išgauti minimalius gabaritus upės erdvėse bei sukurti kelių lygių panora­mines viešąsias erdves. Vienas esminių naujųjų Kauno tiltų projekto akcentų – 360 laipsnių panoraminė apžvalga.

„Miestiečiai galės grožėtis atsiveriančia panorama einant link vidurio aukštėjančia tilto kreive bei iš abiejų jo pusių prieigose suformuotais amfiteatrais. Laiptuotos terasos suteikia galimybę prisėsti ties parkų minkštąja krantine ir žemosiose terasose“, – teigė architektai.

Įrengs amfiteatrus

KILD komandos narių teigimu, tiltų ir prieigų kompozicija kuria optimalų susisiekimą tarp krantinių. Dešiniajame krante pabrėžiama jungtis tiek su Senamiesčiu, tiek su Naujamiesčiu. Kairiajame krante pabrėžiamos jungtys su M. K. Čiurlionio koncertų centro aplinkos ašimis, aukštutine ir žemutine krantinės terasomis bei formuojama prieigų aikštė ties H. O. Minkovskių gatve.

Tiltai bus pritaikyti ir dviračių mylėtojams. Naujasis tiltas sujungs du svarbius miesto dviračių takus – Nemuno krantinės ir projektuojamą H. O. Minkovskių gatvės dviračių taką. Erdvė dviratininkams numatyta tiltų vidurinėje dalyje. Žmonių judėjimas tiltais vyks palei turėklus. Saloje pėsčiųjų zona prasiplės į laiptuotą amfiteatrą link „Žalgirio“ arenos bei mokslo populiarinimo centro „Mokslo sala“, o Aleksoto krantinėje – į vakarus link M. K. Čiurlionio koncertų centro.

Išskirtinė vieta

„Vystydami mokslo populiarinimo centro Nemuno saloje ir M. K. Čiurlionio koncertų centro kitame upės krante projektus iš anksto galvojame apie patogų žmonių judėjimą. Tai padės užtikrinti du nauji pėsčiųjų tiltai – vienas iš Karaliaus Mindaugo prospekto į salą ir kitas iš salos į kitą Nemuno pusę. Tai yra išskirtinė ir labai svarbi miesto vieta“, – pabrėžė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Artimiausios kelios savaitės bus skirtos dokumentacijos tikrinimui ir kitoms būtinoms procedūroms. Vėliau su konkurso nugalėtojais bus pasirašyta techninio projekto rengimo sutartis. Architektų komandai užbaigus šį darbą, Kauno miesto savivaldybė skelbs statybos darbų konkursą. Jei niekas nesutrukdys, realius naujų tiltų statybos darbus bus galima pradėti kitų metų pabaigoje.

Nustatė kainos lubas

Pėsčiųjų tiltų architektūrinės vizijos konkurse antrą vietą užėmė projektas TEKA (autoriai – architektai Algimantas Neniškis, Andrė Baldišiūtė, konstruktoriai – Justas Petkevičius, Justina Umbrasienė, UAB „Inhus Engineering“). Trečią vietą užėmė projektas „AnapusYraŠiapus“ (autoriai – architektai Tomas Petreikis, Gustė Kančaitė, Kęstutis Kajokas, UAB „Kančo studija“). Ketvirtoje vietoje liko projektas NB-KBC (autoriai – Toby Maclean, „Entuitive Group“ iš Londono).

Konkurso laureatams bus išmokėtos premijos. Pirmos vietos laimėtojui – 8 tūkst. eurų, o 2-5 vietas užėmusių darbų autoriams bus skirta atitinkamai nuo 6 iki 1 tūkst. eurų. Kauno savivaldybė konkurso sąlygose buvo numačiusi, kad projektavimo paslaugų kaina, įskaitant statinio projekto priežiūrą, negali viršyti 400 tūkst. eurų, o bendras abiejų tiltų ir jiems skirtų takų per Nemuno salą projektavimo ir statybos biudžetas turi tilpti į 8 mln. eurų.

Kauno miesto savivaldybė

Dėl nelegalaus sąvartyno Klaipėda kreipsis į ministeriją

Praėjusią savaitę viešojoje erdvėje pasklidus informacijai, kad Klaipėdoje, Liepų g. 85, užfiksuotas didžiulis nelegalus sąvartynas, pasipylė kritika miesto savivaldybės, politikų ir atliekų tvarkytojų adresu.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija informuoja, kad nei ji, nei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, kuriam pavesta administruoti atliekų tvarkymą Klaipėdos mieste, niekaip nesusiję su Liepų g. 85 užfiksuota netvarka.

Didžiuliai po atviru dangumi netvarkingai sandėliuojamų atliekų kiekiai yra privačios bendrovės teritorijoje. Kam priklauso atliekos, kiek jų yra ir kaip jos ten atsirado, aiškinasi valstybės institucijos. Tikėtina, kad atliekos priklauso UAB „Ekonovus“. Ši įmonė 2018 metų pavasarį prašė leidimo Liepų g. 85 sandėliuoti didesnį atliekų kiekį, tačiau Klaipėdos miesto savivaldybės administracija tokiam prašymui nepritarė, nes UAB „Ekonovus“ nuo 2018 m. sausio 1 d. nebeturi sutarties su Klaipėdos miestu ir neberenka atliekų iš Klaipėdos miesto gyventojų.

Žemės sklypas, kuriame sukrautos atliekos, priklauso ne miesto savivaldybei. Tai valstybinė žemė, kurioje verslininkai darbuojasi pagal nuomos sutartį.

Pagal galiojančius įstatymus Klaipėdos miesto savivaldybė negali kontroliuoti juridinių asmenų veiklos. Ar UAB „Ekonovus“ tinkamai vykdo savo veiklą, ar nepažeidė teisės aktų, tikrina Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcija, pavaldi Aplinkos ministerijai.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija dėl šio ekologinio incidento laukia oficialių valstybės institucijų išvadų, ir, pasitvirtinus įtarimams, ketina kreiptis į Aplinkos ministeriją, kad neatsakingai atliekas tvarkančioms įmonėms būtų panaikinti leidimai verstis šia veikla Klaipėdos miesto teritorijoje.

„Tai jau ne pirmas toks įvykis Klaipėdos mieste. Prieš keletą metų kitas atliekų verslo subjektas buvo įrengęs nelegalų sąvartyną šalia LEZ teritorijos. Vienas kartas gali būti atsitiktinumas. Tačiau kai istorija kartojasi, reikia imtis stipresnių priemonių. Esu įsitikinęs, kad mūsų miestui, siekiančiam aukščiausių ekologijos tikslų, reikia reikalauti griežtesnių veiksmų iš valstybės institucijų, išduodančių leidimus atliekų tvarkytojams“, - sakė Vytautas Grubliauskas, Klaipėdos miesto meras.

Klaipėdos miesto savivaldybės inform.

 

 

Atgal