VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

06.10. Naujausios žinios

Duotas startas 2000 kilometrų Trispalvės žygiui aplink Lietuvą

Žaliašilio kaime Vilniaus rajone startavo viena iš atkurtos Lietuvos šimtmečio iniciatyvų – „Bekelės vilkų“ žygis keturračiais po Lietuvą, gražiausius jos kampelius. Bekelės entuziastai įveiks 2 000 km ir yra suplanavę per 12 stotelių įvairiose kaimo bendruomenėse, kur su vietiniais iškleis simbolinę Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio inicijuotos pilietinės akcijos „Lietuvos vėliava“ trispalvę.

„Džiugu, kad prie iniciatyvos prisijungė ir keturračių entuziastai. Tegu jūsų aplankytose bendruomenėse plazdančios vėliavos skatina pasididžiavimą valstybe ir išreiškia gilią padėką visiems, kovojusiems už  laisvę“,- sako Premjeras Saulius Skvernelis.

Premjeras S. Skvernelis lankėsi Širvintose

 Premjeras S. Skvernelis susitiko su Širvintų rajono savivaldybės ir administracijos vadovėmis, lankėsi VšĮ „Širvintų ligoninė“ , UAB „Baltic champs“ padalinyje kooperatinėje bendrovėje „GRYBAI LT“, susitiko su Širvintų rajono Musninkų miestelio kultūros puoselėtojų „Spindulys“ ir Musninkų kaimo bendruomenių atstovais

 „Perkūno Griausmo“ pratybose kariniai veiksmai persikėlė į patį Alytaus centrą

Birželio 7 dieną Lietuvos kariuomenės nacionalinės pratybos „Perkūno griausmas“ persikėlė į Alytaus centrą – Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai treniravosi ginti svarbiausius miesto objektus nuo priešiškų pajėgų puolimo.

„Šis pratybų etapas - gera proga pasitreniruoti veikti vieniems, su tuo, ką turime. Įsitikinau, kad vienetų vadai turi aiškius gynybinių operacijų sumanymus, o padaliniai pagal juos deramai kontroliuoja savo atsakomybės rajonus ir vykdo paskirtas užduotis,” – sakė pratybas stebėjęs Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas.

Karinius veiksmus alytiškiai galėjo išvysti ir netoli geležinkelio stoties, ir pagrindinėse miesto gatvėse, o karinio transporto judėjimas buvo regimas visame mieste. Planuojama, kad intensyvūs veiksmai Alytuje baigsis birželio 8 dieną Ulonų bataliono puolimu, skirtu atgauti priešo užimtų objektų kontrolę. Sekančiame pratybų etape veiksmai persikels į Lietuvos kariuomenės poligonus, kuriame šalies gynybos veiksmų treniruotės bus tęsiamos jau kartu su sąjungininkais

Šalies vadovė pasveikino Portugaliją nacionalinės dienos proga

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visų Lietuvos žmonių vardu pasveikino Portugalijos Prezidentą Marcelo Rebelo de Sousą šalies nacionalinės dienos proga ir visiems Portugalijos žmonėms palinkėjo visokeriopos sėkmės, laimės ir klestėjimo.

Sveikinime šalies vadovė teigia, kad per pastarąjį dešimtmetį bendri europinės ir saugumo darbotvarkės klausimai, abiejų šalių sėkmingas atsakas į ekonominius ir politinius iššūkius suartino Lietuvą ir Portugaliją. Prezidentė pabrėžė, kad narystė Europos Sąjungoje ir NATO ne tik patvirtino bendrus interesus, tikslus ir vertybes, bet ir atskleidė sritis, kuriose Lietuva ir Portugalija gali siekti dar artimesnio žmonių bendradarbiavimo.

Pasak valstybės vadovės, Lietuva ir Portugalija turi stiprų dvišalį dialogą, abi valstybės plečia praktinius ryšius ne tik prekybos ir verslo, bet ir saugumo, karinio bendradarbiavimo srityse. Anot Prezidentės, šalys kartu dalyvauja bendrose pratybose regione, palaiko ir drauge užtikrina efektyvius gynybos pajėgumus, Lietuva vertina, kad Portugalijos kariniai lėktuvai prisideda prie saugumo Baltijos regione užtikrinimo.

Sveikinime šalies vadovė palinkėjo, kad tvirtas vertybinis pagrindas artimiausiais metais atvertų dar daugiau galimybių plėsti naudingą abiejų valstybių ir piliečių bendradarbiavimą.

Lietuvos oro uostose - neskaidrūs pirkimai, pradėtas ikiteisminis tyrimas

Valstybės įmonėje Lietuvos oro uostai rengtasi neskaidriam pusės milijono eurų vertės baldų įsigijimui. Susisiekimo ministerijos iniciatyva šiam įsigijimui užkirstas kelias, teigiama ministerijos pranešime.

Lietuvos oro uostas. sumin.lt nuotr.
Ministerijos nurodymu, anot pranešimo, buvo pradėtas tyrimas, kurio metu nustatyti jau įvykę piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo atvejai. Dėl pastarųjų pažeidimų buvo kreiptasi į Specialiųjų tyrimų tarnybą ir inicijuotas ikiteisminis tyrimas galimai nusikalstamai veikai nustatyti. Oro uostų vadovybė įpareigota eliminuoti viešųjų pirkimų procedūrų rizikas įmonėje.
„Lietuvos oro uostų atvejis parodė, kad Susisiekimo ministerijos korupcijos prevencijos sistema yra veiksminga. Net ir nesuveikus įmonės prevencijos priemonėms, suveikė ministerijos. Naujasis Oro uostų vadovas yra gavęs užduotį išsiaiškinti visus šiuos abejotinus atvejus. Susisiekimo sektorius Lietuvoje bus skaidrus. Neturėtų likti net iliuzijos, kad nuleisime rankas prieš bet kokį piktnaudžiavimą - didelį ar mažą“, - pranešime teigia susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Už ne laiku išvežtas šiukšles vežėjams skiriamos baudos 

Vilniaus miesto savivaldybė pradeda pažeidimų procedūrą prieš tris sostinėje dirbančius atliekų vežėjus. Išankstiniais duomenimis, sankcijų suma gali siekti apie 40 tūkst. eurų. Tai suma, kurią vežėjai negaus pagal iš anksto sudarytas atliekų vežimo sutartis su Vilniaus miesto savivaldybe. 
Kai baigėsi vežėjams skirtas pereinamasis laikotarpis, Vilniaus atliekų sistemos administratorius (VASA) per daugiau nei dvi gegužės savaites, sostinėje įvertino vilniečių laiškus ir skambučius bei užfiksavo 683 pažeidimus.

„Nuo gegužės 15 d. daugiau nei dvi savaites VASA kontrolieriai visame mieste nuosekliai tikrino ir fiksavo gyventojų skundus apie atliekų tvarkymo pažeidimus: laiku neištuštintus atliekų konteinerius, netvarkingas atliekų aikšteles, neženklintus konteinerius. Didžioji dalis gyventojų skundų pasitvirtino, savo ruožtu buvo identifikuota ir pažeidimų, apie kuriuos nebuvo pranešta, todėl vežėjams gresia finansinės poveikio priemonės – sankcijų suma už gegužės mėnesį gali siekti apie 40 tūkst. eurų“, – sako VASA direktorius Rimantas Juknevičius.

Daugiausiai, 413 pažeidimų, užfiksuota UAB „Ecoservice“ aptarnaujamose teritorijose, šis vežėjas teikia paslaugas net trijose miesto zonose, šiek tiek mažiau, 141 pažeidimas užfiksuotas UAB „Ekonovus“ ir atitinkamai 129 UAB „VSA Vilnius“ aptarnaujamose zonose.

Pasak R. Juknevičiaus, vežėjams nuo pat pradžių buvo sudarytos visos sąlygos organizuoti darbą taip, kad atliekų išvežimas vyktų kuo sklandžiau ir operatyviau. Tačiau net ir pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, pažeidimai buvo fiksuojami ir tai yra ženklas, kad vežėjai galbūt neįvertino savo pajėgumų bei galimybių kokybiškai įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus.

„Atliekų reforma buvo skirta tam, kad miestas būtų švarus ir tvarkingas, o už atliekų tvarkymą mokėtų visi. Šio tikslo ir toliau sieksime visomis priemonėmis, tad labai kviečiame Vilniaus gyventojus aktyviai dalintis informacija apie matomus pažeidimus, informuoti, jei vis dar negavote konteinerio arba jis nebuvo pažymėtas identifikaciniu lipduku“, – kviečia VASA vadovas.

Nors šiuo metu situacija mieste stabilizavosi, vilniečiai ir toliau kviečiami aktyviai informuoti VASA apie atliekų tvarkymo sistemos pažeidimus, nekokybiškai atliekamą darbą.

Cheminis erkių naikinimas nėra efektyvus

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai primena, kad tinkamiausias būdas mažinti iksodinių ligas platinančių erkių populiaciją – tinkamai prižiūrėti parkus, sodybas, poilsiavietes: pjauti žolę, neleidžiant jai užaugti aukštesnei nei 10 cm. Erkei reikalinga drėgmė. Kai žolė žema, erkei gresia išdžiūvimas.

Atsižvelgiant į iksodinių erkių biologiją, nėra rekomenduojama mažinti šių erkių populiaciją cheminėmis priemonėmis. Šis būdas brangus ir neefektyvus, nes nėra būdų apsaugoti apipurkštą akaricidais teritoriją nuo erkių, kurios išlieka gyvos po miško paklote ir nuo tų, kurias perneša laukiniai gyvūnai.

Alkana erkė paprastai tyko ant augalų (nepakildama nuo žemės aukščiau 1-1,5 metro) laukdama tinkamos aukos. Dėl šios priežasties cheminis preparatas turėtų būti panaudojamas antžeminiu būdu. Tai sunkiai įgyvendinama apruošiant didelius ir miškingus plotus. Be to, taip naikinant erkes  paveikiamos ir kitos nariuotakojų grupės.

Lietuvoje erkių platinamomis ligomis kasmet serga 2- 3 tūkst. žmonių. 2017 m. užregistruoti 474 susirgimai erkiniu encefalitu (EE) ir 2826 – Laimo liga (LL), sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų – 16,8 atv. (EE) ir 99,9 (LL) . 2018 m. sausį-balandį užregistruoti 202 LL ir trys EE atvejai. Gegužę vienas žmogus mirė nuo EE.

Iksodinės erkės, kurios yra pagrindinis šių ligų platintojos, paplitusios Europoje ir visoje Lietuvos teritorijoje. EE ir LL liga užsikrečiama visuose administraciniuose rajonuose. Efektyvi apsaugos nuo EE priemonė – skiepai. Nuo LL vakcinos nėra, todėl labai svarbu tinkamai elgtis, t.y. laikytis visų individualių apsaugos priemonių.

Išleista Dalai Lamos XIV vizitui Lietuvoje skirta knyga

Artėjant ketvirtajam Tibeto dvasinio lyderio Dalai Lamos XIV vizitui Lietuvoje, pristatoma jo viešnagei sostinėje skirta knyga „Tibetas: tolimas ir artimas. Laisvės byla“. Gedimino Kajėno ir Radvilės Racėnaitės sudarytame straipsnių rinkinyje skaitytojai supažindinami su lietuviams geografiškai tolimu, tačiau patirtimis ir išgyvenimais, kova už laisvę ypač artimu Tibetu.

Vilniuje Dalai Lama XIV viešės birželio 13–14 d. Trečiadienį Vilniaus universiteto didžiajame kieme jis sveikinsis su akademine bendruomene, o ketvirtadienį skaitys paskaitą „Laimės menas“ sostinės „Siemens“ arenoje. Viešnagės metu Jo Šventenybė taip pat lankysis Užupyje, Tibeto skvere, apžiūrės čia pat eksponuojamą jo vizitui skirtą Jurgos Ivanauskaitės fotografijų parodą „Tibetas – kita realybė“ ir pasodins simbolinį medelį.

Pateikta ratifikuoti Lietuvos stojimo EBPO sutartis

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pateikė Seimui ratifikuoti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos konvenciją (EBPO) ir Susitarimą dėl Lietuvos prisijungimo prie EBPO konvencijos sąlygų. Šalies vadovė šį susitarimą praeitą savaitę pasirašė Paryžiuje.

Seimui ratifikavus sutartis ir Užsienio reikalų ministerijai ratifikacinius raštus perdavus Prancūzijos Vyriausybei, Lietuva oficialiai taps 36-ąja šios organizacijos nare.

Narystė EBPO – nuoseklaus ir sutelkto darbo rezultatas, ties ja dirbo Prezidentūra, du Seimai ir dvi Vyriausybės. Nors Lietuva oficialiai norą tapti EBPO nare pareiškė 1996-aisiais, tačiau stojimo procesas realiai pajudėjo tik prieš 5 metus. Tuomet šalies vadovė pradėjo stojimo procesą pristatydama EBPO Tarybai Lietuvos norą tapti šios organizacijos nare. O šių metų balandžio mėnesį Prezidentė galutinai užbaigė Lietuvos narystės EBPO procesą.

n/trys - Trys Baltijos šalys pasirašė susitarimą dėl automatiško akademinio pripažinimo | smm.lt nuotr.

Trys Baltijos šalys pasirašė susitarimą dėl automatiško akademinio pripažinimo

Nuo šiol baigus studijas vienoje Baltijos šalyje ir norint toliau studijuoti kitoje aukštojo mokslo diplomas bus pripažįstamas automatiškai. Birželio 8 d. Vilniuje vykstančio 24-ojo Baltijos šalių švietimo ir mokslo ministrų susitikimo metu Estijos, Latvijos ir Lietuvos ministrai pasirašė susitarimą dėl su aukštuoju mokslu susijusių kvalifikacijų automatiško akademinio pripažinimo.

Automatiškas akademinių kvalifikacijų pripažinimas – vienas iš bendrų siekių Europos aukštojo mokslo erdvėje. Baltijos šalys jį žengia vienos pirmųjų Europoje. Iki šiol automatiško akademinio pripažinimo susitarimus yra pasirašiusios Beniliukso ir Šiaurės šalys.

Sovietų valdžios paruoštos sudeginti knygos Mokslų akademijos Centrinėje bibliotekoje.Vytauto Augustino 1941 m. nuotrauka, saugoma LNM.

Darsyk po 9 metų: testamentinės Tado Vrublevskio valios išbandymas

Kultūros, švietimo ir mokslo institucijoms patiriant įvairių optimizavimo pavojų, šiandien vėl aktuali atrodo Lietuvos mokslo akademijos Vrublevskių bibliotekos istorija – dar vienas jos epizodas, datuotas 2009 metais. Kartu – ir įvykiai iki 2009-ųjų, ir Bibliotekos likimas po jų.

2009 m. balandžio 28 d. Valstybės valdymo tobulinimo komisijai, andai vadintai Saulėlydžio vardu, buvo išsiųstas švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus raštas, kuriuo prašyta įvertinti galimybę konsoliduoti Vilniuje veikiančias mokslines bibliotekas. Viena jos eilutė lietė LMA Vrublevskių biblioteką: „Svarstytina galimybė Mokslų akademijos bibliotekos senuosius leidinius perkelti į VU centrinę biblioteką, kitus – į MKIC“. Panašaus likimo turėjo sulaukti ir kitos dvi valstybinės reikšmės Lietuvos bibliotekos: Technikos ir Medicinos. Gegužės mėnesį rašto kopija pasiekė Lietuvos mokslų akademijos prezidiumą, o vėliau – ir jos biblioteką.

Paviešintas rašto turinys sukėlė didžiulį inteligentijos, pirmiausia akademinių sluoksnių, nerimą. Spaudoje, taip pat kitose žiniasklaidos priemonėse pasirodė gausios publikacijos ir interviu bibliotekų tinklo optimizavimo ir LMA Vrublevskių bibliotekos likimo klausimais. Visuomenė pasirodė neabejinga, ir tai Bibliotekos darbuotojus palaikė.

Būkštaudama dėl ateities, Biblioteka kreipėsi į ministrą G. Steponavičių viešu laišku. Jame, be kitų dalykų, rašyta: „Manome, kad toks Jūsų siūlymas prasilenkia su savo tautos kultūrą branginti ir saugoti turinčio pareigūno elgesiu. Primename, kad Lietuvos mokslų akademijos biblioteka yra įsteigta, remiantis garsaus Vilniaus advokato Tado Vrublevskio sukauptais unikaliais Lietuvos ir pasaulio istorijos rankraščiais bei spaudiniais. Lenkijos vyriausybė prieš Antrąjį pasaulinį karą Tado Vrublevskio bibliotekai saugoti nupirko tuometinius Tiškevičių rūmus. Testamentu Tadas Vrublevskis šią biblioteką skyrė visuomenei, įpareigodamas niekada jos neiškelti iš Vilniaus ir neperduoti Vilniaus universitetui. Šių testamentinių bibliotekos steigėjo priesakų laikėsi ir prieškarinės Lenkijos, ir LTSR, ir ligšiolinės atkurtos Lietuvos Respublikos vyriausybės“.

Viešas laiškas buvo paskelbtas spaudoje, taip pat – internete, peticijų skyriuje. 2009 m. rugsėjo mėnesį peticiją buvo pasirašę 4647 asmenys. Vis dėlto ne ši aplinkybė lėmė Bibliotekos ateitį. Tuo metu iš Prezidento kanceliarijos visuomenę pasiekė raštas, padėjęs šioje istorijoje tašką. Jame rašoma: „LR prezidentė gavo Lietuvos piliečių pasirašytą viešą laišką dėl LMA bibliotekos išsaugojimo. Šalies vadovė ragina Vyriausybę nepriimti skubotų sprendimų dėl bibliotekų tinklo optimizavimo. Prezidentė pabrėžia, kad LMA bibliotekos fondai yra nedaloma Lietuvos kultūros paveldo dalis ir valstybės priedermė šį paveldą tinkamai saugoti. Šalies vadovė atkreipia Vyriausybės dėmesį į trijų Lietuvos bibliotekų – nacionalinės, VU ir LMA bibliotekos – išskirtinumą ir ragina priimti tokius sprendimus, kurie ne blogintų, o gerintų šių bibliotekų padėtį“.

Visa tai vyko valstybei gražiai minint Lietuvos 1000-metį. Šiemet švenčiame ne mažiau garbingą valstybės 100-metį ir su nerimu sekame žinias apie lituanistinius institutus. Kas toliau?..

Na, o kol kas išvada peršasi tokia: grėsmių akivaizdoje teisinės valstybės neužtenka – teisinius jos pagrindus turi ginti pilietinių, kultūrinių ir kitokių įsipareigojimų tai valstybei jaučianti visuomenė. Lemtingaisiais 2009-aisiais, kai vėl buvo pamėginta Vrublevskių biblioteką prijungti prie Vilniaus universiteto, vien jos pastangų nebeužteko – turėjo įsikišti aukščiausieji valstybės vadovai. Ar to užtektų šiandien?

Baigėsi didžiausios Baltijos regiono Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgų pratybos „Liepsnojantis kalavijas 2018“

Lietuvoje vyko tarptautinės Specialiųjų operacijų pajėgų pratybos „Liepsnojantis kalavijas 2018“ (angl. Flaming Sword 2018), kurių pagrindinis tikslas – treniruotis vykdyti gynybos planus ir stiprinti bendradarbiavimą tarp NATO sąjungininkų ir partnerių Specialiųjų operacijų pajėgų (SOP) užtikrinant Baltijos regiono saugumą. 

Šiemet pratybose dalyvavo apie 1 tūkst. NATO sąjungininkų ir partnerių SOP karių iš 13 šalių, Lietuvos kariuomenės Sausumos, Jūrų, Oro pajėgų karių, Vidaus reikalų ministerijos institucijų pareigūnų, Lietuvos šaulių ir kitų organizacijų specialistų bei atstovų. Pratybos „Liepsnojantis kalavijas 2018“ vyko šalies sausumoje, teritoriniuose vandenyse, ore ir informacinėje aplinkoje.

Seime darbą baigė moterys politikos lyderės

Seime baigėsi Moterų politikos lyderių suvažiavimas, kuriame per 300 politikos, verslo, tarptautinių organizacijų lyderių iš daugiau nei 90 šalių tarėsi dėl moterų lyderystės politikoje skatinimo, lygiaverčių ekonominių galimybių užtikrinimo ir smurtą prieš moteris stabdymo. Šių metų suvažiavimo šūkis – „Jau laikas: 100 priežasčių veikti!“

Hana Birna Kristjansdotir

Baigiamajame posėdyje Pasaulinio moterų politikos lyderių forumo valdybos pirmininkė Hana Birna Kristjansdotir (Hanna Birna Kristjánsdóttir) akcentavo, kad Pasaulinio moterų politikos lyderių forumas turi vieną bendrą misiją – didinti moterų įtaką politikos darbotvarkėje. Pasak jos, moterų balsas politikoje turi būti girdimas vis labiau, nes tai didina visuomenės pažangą ir užtikrina jos ekonominę gerovę, taip pat gerina visuomenės laimės pojūtį.

Taurakiemio seniūnijoje - naujas kelias ir gaisrinė

Taurakiemio seniūnijoje (Kauno r.) įvyko dviguba šventė: oficialiai atidarytas išasfaltuotas kelias Margininkai – Piliuona ir pašventintas naujas gaisrinės pastatas.

Margininkų kelias driekiasi per apgyvendintas teritorijas, juo žmonės važiuoja į Švč. Marijos Škaplierinės bažnyčią, Audriaus Banionio įmonę, kurioje dirba daugiau kaip 100 žmonių. Kauno r. savivaldybės administracijos direktorius Antanas Nesteckis sakė, kad žvyrkelis buvo naudojamas intensyviai, todėl nuo dulkių kenčiantys vietos gyventojai jau seniai prašė jį išasfaltuoti.

Penkiose Lietuvos savivaldybėse paskelbta sausra

Kaip rodo Hidrometeorologijos tarnybos duomenys, stichinės sausros rodikliai pasiekti Lazdijų, Alytaus, Marijampolės, Trakų rajono ir Kalvarijos savivaldybių teritorijose.

 Pixabay.com nuotr.

Kaip sakė Alytaus rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Stasys Supranavičius, nuo sausros kenčia visos Alytaus rajono seniūnijos, bet labiausiai sausi orai neigiamai paveiks Pivašiūnų, Raitininkų, Nemunaičio, Daugų, Punios ir Butrimonių seniūnijas. Šiose teritorijose vyrauja smėlingesnė dirva, kuriai negaunant lietaus, augalai praranda augimo savybes.
Pasak S. Supranavičiaus, Alytaus rajone vasarinių javų augimas šiuo metu sustojęs. Augalai neįsisavina trąšų, mikroelementų ir kitų jų augimui reikalingų medžiagų.

„Tai reiškia, kad javų derlius gali būti prastas arba jo iš viso gali nebūti“, – sakė S. Supranavičius.

Medicinos įstaigų duomenys: mažiau vartojama alkoholio, todėl mažiau ir sergama 

Naujausi statistiniai duomenys rodo, kad Lietuvoje mažėja suvartojamo legalaus alkoholio kiekis. Šio reiškinio pasekmes patvirtina ir sveikatos apsaugos įstaigos – mažėja susirgimų, siejamų su alkoholiu.

„Lietuva nebuvo naujokė, siekdama sumažinti alkoholio vartojimą. Mūsų šalis perėmė kitų šalių patirtį, kuri analizuota, nagrinėta ir, dabar jau akivaizdu, pasiteisina. Užsienio šalių patirtis rodė, kad mažinant alkoholio vartojimą veiksmingiausiai veikia kainų didinimas, prieinamumo ribojimas ir reklamos draudimas. Tą įtvirtinome praėjusių metų pavasarį, priemonės palaipsniui pradėjo veikti ir dabar jau matome teigiamus rezultatus“, – sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.Besikeičiančią situaciją atskleidžia Higienos institute kaupiami ir sisteminami duomenys. Pavyzdžiui, ketvirčiu sumažėjo atvejų, kai žmonės dėl nesaikingo alkoholio vartojimo patenka į ligonines. Mažėjant pacientų srautui gydytojai daugiau dėmesio pagaliau gali skirti kitiems pagalbos laukiantiems ligoniams.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, tendencijos rodo, kad alkoholio vartojimo priemonės jau dabar pasiteisina, nors praėjo ne daug laiko nuo jų įsigaliojimo, tad, labai tikėtina, kad ateityje jo vartojimas ir žmonių sergamumas palaipsniui mažės dar labiau.

„Savaime suprantama, vien šių priemonių neužtenka, tad ir toliau bus skiriamas didelis dėmesys prevencijai visuomenės sveikatos srityje. Juk norint realiai padėti žmonėms, ypač jauniems, yra būtina pasiūlyti jiems alternatyvą, paskatinti juos gyventi sveikai, nes toks gyvenimas yra daug kokybiškesnis. Būtent į tai ir bus toliau kreipiamas didžiulis dėmesys artimiausiu metu“, – sako ministras A. Veryga.

Informacinės sistemos „Sveidra“ duomenimis, 2017 m. I ketvirčio – 2018 m. I ketvirčio laikotarpiu pastebimas alkoholio sąlygojamų ligų sirgusių žmonių sumažėjimas ambulatorinėse ar stacionarinėse gydymo įstaigose. Į ligonines patenka mažiau žmonių dėl toksinio alkoholio poveikio (nuo 404 iki 310 per ketvirtį), alkoholio psichozės (nuo 646 iki 489 per ketvirtį), alkoholinės kepenų ligos (nuo 140 iki 103 per ketvirtį) ir kitų negalavimų, tokių kaip psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, alkoholinės priklausomybės, alkoholio sukeltos nervų sistemos degeneracijos, alkoholinės polineuropatijos ir pan.

„Šių metų statistika iš tiesų nuteikia labai optimistiškai, tačiau dabar svarbiausia yra nesustoti, problema su alkoholio vartojimu nėra visiškai išspręsta. Realų vaizdą matysime tik ilgalaikėje perspektyvoje, tad privalome tęsti pasirinktą teisingą kelią. Negalime pamiršti, jog alkoholinė priklausomybė išlieka labiausiai paplitusi tarp šalies gyventojų kalbant apie alkoholio sąlygojamas ligas, tad reikalinga tolesnė analizė ir siūlymai“, – sako Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Asta Kubilienė.

Pažymėtina, jog alkoholio sukeliamų problemų mažėja ir kitose srityje. Pavyzdžiui, naujausi Valstybinės darbo inspekcijos ir Informatikos ir ryšių departamento duomenys rodo, kad nežymiai, bet visgi mažėja ir nelaimingų atsitikimų darbe, kurie įvyksta darbuotojams būnant neblaiviems, taip pat pastebima, kad ir už vairo sėdančių neblaivių asmenų yra mažiau – tokie asmenys padaro mažiau avarijų nei iki alkoholio vartojimo mažinimo priemonių įtvirtinimo.

Lenkijos 100-metį Lietuva šventė kartu 

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Prezidento Andžėjaus Dūdos (Andrzej Duda) kvietimu Varšuvoje dalyvavo iškilminguose Lenkijos Nepriklausomybės 100-mečio renginiuose.

  lrs.lt nuotr.

Šalies vadovė istoriniuose Belvederio rūmuose pasirašė simbolinėje Nepriklausomybės knygoje ir Lenkijos Prezidentui įteikė ypatingą dovaną – herbinio koklio su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės herbais Vyčiu ir Ereliu repliką.

Įspūdingas archeologinis radinys, pagamintas prieš 400 metų Żygimanto Vazos laikais, rastas tyrinėjant LDK valdovų rūmų vietą. Ant jo paviršiaus taip pat pavaizduotas Vazų dinastijos herbas. Tai, pasak Prezidentės, gražus Lietuvos ir Lenkijos bendros istorijos, draugystės ir tvirtų ryšių simbolis.

Suvienytos istorijos ir meilės laisvei, Lietuva ir Lenkija šiemet švenčia savo valstybingumo šimtmečius. Per pastarąjį amžių drąsiai įveikusios sunkiausius išbandymus, nepalaużtos totalitarinių režimų ir represijų, abi tautos šiandien sėkmingai kuria naują savo valstybių istoriją, bendromis jėgomis siekia užtikrinti savo žmonių gerovę ir saugumą.

Lietuva užmezgė diplomatinius santykius su Tuvalu

Lietuvos nuolatinė atstovė Jungtinėse Tautose (JT) ambasadorė Audra Plepytė ir Tuvalu nuolatinis atstovas JT ambasadorius Samuelu Laloniu Niujorke pasirašė bendrą komunikatą, kuriuo užmezgami diplomatiniai santykiai tarp Lietuvos ir Tuvalu.

SIPA/Scanpix nuotr.

Sprendimas užmegzti diplomatinius santykius buvo priimtas siekiant stiprinti ir toliau plėtoti abipusiškai naudingus santykius tarp Lietuvos ir Tuvalu pagal Jungtinių Tautų Chartijos ir 1961 m. balandžio 18 d. Vienos konvencijos dėl diplomatinių santykių nuostatas.
Tuvalu yra 185-ta valstybė, su kuria Lietuva užmezgė diplomatinius santykius.

Pirmą ketvirtį draudimo rinka išaugo 18,3 proc.

Šių metų pirmąjį ketvirtį draudimo rinka išaugo 18,3 proc., įmokos sudarė beveik 220 mln., o išmokos - 115 mln. eurų, praneša Lietuvos bankas.

„Draudimo rinkos pirmojo ketvirčio rezultatai atspindėjo spartų šalies ekonomikos augimą: ketvirtadaliu padidėję naujų automobilių pardavimai augino ne gyvybės draudimo rinką, o praėjusiais metais smuktelėjusi gyvybės draudimo rinka per pirmąjį ketvirtį išaugo dešimtadaliu“, - pranešime sako Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Mindaugas Šalčius.

Kaip nurodo Lietuvos bankas, per šių metų pirmąjį ketvirtį draudimo įmokos, palyginti su tuo pačiu 2017 metų laikotarpiu, išaugo 18,3 proc. - iki beveik 220 mln. eurų. Ne gyvybės draudimo įmokų suma padidėjo daugiau nei penktadaliu ir sudarė 160 mln. eurų, o gyvybės draudimo išaugo dešimtadaliu ir siekė 59 mln. eurų

Vytenis Andriukaitis perdavė Europos įspėjimą: Lietuva turi greitai įvesti automobilių mokestį
Vakarų Europos šalims įsivedant vis griežtesnius reikalavimus automobilių taršai Lietuva rizikuoja tapti pačių prasčiausių ir taršiausių automobilių rinka. Europos Komisijai (EK) yra nesuprantama, kodėl šalis nenori plėsti aplinkosaugos mokesčių bazės ir šiuo klausimu atsilieka nuo kai kurių kitų ES šalių, sako už sveikatą ir maisto saugą atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Vytenis Povilas Andriukaitis.  Jis neslėpė, kad Lietuvai automobilių mokestis yra neišvengiamas. „EK nesuprantama, kodėl Lietuvoje nesiimama aplinkosauginių mokesčių, man - taip pat. Galingi prabangūs automobiliai, kuriuos perkasi įmonės, teršia aplinką.  Šiandien šis klausimas numeris vienas ES. Dyzelinių automobilių atsisakoma. Kas su jais pasidarys? Jie atsidurs Lietuvoje. Gal reikia spręsti šią problemą? Lietuva rizikuoja tapti antrarūšių automobilių rinka“, - Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdyje sakė V. P. Andriukaitis. 
 

Dėl Rusijos grėsmės NATO šalys didina išlaidas gynybai 

NATO valstybės dėl galimos Rusijos grėsmės daugiau lėšų skirs gynybai.

AP nuotr.

2018 metais Aljanso partnerių europiečių ir Kanados išlaidos šiai sričiai, pirmaisiais vertinimais, augs 3,82 proc., ketvirtadienio vakarą gynybos ministrų susirikime Briuselyje sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. 2017-aisiais išlaidos gynybai dar augo 5,21 proc.  Anot J. Stoltenbergo, europiečių NATO partnerių ir Kanados gynybai skiriamos lėšos auga jau ketvirtus metus iš eilės, nuo 2014-ųjų - iš viso 87,3 mlrd. JAV dolerių. „Visos Aljanso partnerės sustabdė mažinimus“, - sakė J. Stoltenbergas. Tačiau esą dar yra daug ką nuveikti. Naštos pasidalijimas Aljanse bus viena pagrindinių temų NATO viršūnių susitikime liepą.  Pateikdamos skaičius, Aljanso partnerės nori parodyti JAV prezidentui Donaldui Trumpui, jog imasi pastangų, kad naštos pasidalijimas NATO būtų sąžiningas. JAV išlaidos į vertinimą nėra įtrauktos. JAV šiuo metu tenka daugiau kaip du trečdaliai Aljanso šalių gynybos išlaidų. Vien tik 2017-aisiais, NATO duomenimis, tai sudarė 686 mlrd. JAV dolerių. 

Prancūzija ragina Vokietiją labiau stengtis dėl euro zonos

Prancūzija paragino Vokietiją labiau prisidėti reformuojant euro zoną, pažymėdama, kad Europai atėjo „dabar arba niekada“ akimirka, augant išorinėms grėsmėms iš Jungtinių Valstijų ir Kinijos. Apie tai praneša naujienų agentūra „Reuters“.

Reuters/Scanpix nuotr.

Prancūzijos finansų ministras Bruno`as Le Maire`as, kalbėdamas verslo konferencijoje Berlyne, pirmas iš Paryžiaus oficialiai atsakė į kanclerės Angelos Merkel naujų Europos reformų pasiūlymus.

Jis pasveikino praėjusį savaitgalį A. Merkel interviu laikraščiui išdėstytą projektą, pabrėždamas jos paramą Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono euro zonos biudžeto idėjai.

„Visgi mes turime nueiti tam tikrą kelią, kad pasiektume ambicingą ir tikslingą bendrą poziciją“, – sakė B. Le Maire`as, pažymėdamas, kad Europai reikia „priemonių“ skatinti glaudesnę ekonominę konvergenciją ir reaguoti į krizes.

„Mūsų Europos ateitis yra pavojuje. Turime veikti, dabar arba niekada“, – pridūrė B. Le Maire`as.

Theresa May paragino Donaldą Trumpą ir Europos lyderius vengti prekybos karo  

Jungtinės Karalystės (JK) premjerė Theresa May paragino JAV prezidentą Donaldą Trumpą ir Europos šalių lyderius susilaikyti nuo prekybos karo, penktadienį skelbė naujienų agentūra „Associated Press“ (AP), informuodama apie pirmuosius Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikimo, prasidėjusio Kanados provincijoje Kvebeke, rezultatus.

Reuters/Scanpix
Th. May perspėjo, kad prezidento D. Trumpo sprendimas įvesti importo muitus plieno bei aliuminio produkcijai neišvengiamai sulauks atsakomųjų priemonių iš Europos šalių. Tačiau Jungtinė Karalystė kartu nerimauja dėl Europos Komisijos patvirtintų 2,8 mlrd. eurų vertės muitų JAV prekių importui, todėl britų premjerė mėgina įtikinti G7 lyderius daryti didesnį spaudimą Kinijai, kad Pekinas sumažintų perteklinę plieno gamybą, pažymi agentūra. JAV nuo kovo 23 dienos įvedė importo muitus plieno bei aliuminio produkcijai - 25 proc. plienui ir 10 proc. aliuminiui. Muitai taikomi visoms šalims, kurios tiekia produkciją Jungtinėms Valstijoms, tačiau ES šalys, taip pat Australija, Argentina, Brazilija, Kanada, Meksika ir Korėja buvo atleistos nuo tarifų iki birželio 1 dienos. Birželio 6 d. ES pranešė nuo liepos paskelbsianti atsakomąsias priemones.

Ispanijos valdžioje – Katalonijai palanki idėja
Ispanijos valstybės ministrė katalonė Meritxell Batet paragino užmegzti dialogą su Katalonija. Pasak jos, norint išspręsti „institucinę“ ir „konstitucinę“ krizę būtina „skubiai“ reformuoti Ispanijos konstituciją. Tai šeštadienį skelbia televizijos kanalas RTVE.  „Tai įgyvendinama, ir mes esame jai (naujai konstitucijai) pasirengę“, – pareiškė ministrė.  Praėjusį šeštadienį Ispanijos socialistų darbininkų partijos (PSOE) generalinis sekretorius Pedras Sanchezas buvo prisaikdintas vyriausybės vadovu. Penktadienį Ispanijos Deputatų kongresas (parlamento žemieji rūmai) pareiškė nepasitikėjimą Mariano Rajoy vyriausybe. Balsavimo iniciatorė buvo PSOE, kuri pasiūlė P. Sanchezo kandidatūrą į premjero pareigas.  Tą pačią dieną priesaiką davė naujosios Katalonijos vyriausybės nariai, o tai automatiškai reiškė, kad tiesioginis Madrido valdymas autonominiame Katalonijos regione nutraukiamas.  



Ispanijos vyriausybės ir Katalonijos vadovybės bendradarbiavimas beveik nutrūko po to, kai Katalonija praėjusių metų spalį surengė referendumą dėl regiono pasitraukimo iš Ispanijos sudėties ir paskelbė nepriklausomybę. Tada Madridas apribojo Katalonijos savivaldą. Nuo to laiko pasikeitė tiek centrinis ministrų kabinetas, tiek regiono vyriausybė.  P. Sanchezas jau pareiškė sieksiąs dialogo su Katalonijos valdžia, jeigu ši gerbs Ispanijos konstituciją.
 

Atgal