VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

06.09.Naujausios žinios

Grėsminga padėtis suvaldyta, rengiamasi kompleksiniam Gedimino kalno tvarkymui

Pirmasis Gedimino kalno tvarkybos darbų tarpsnis baigiasi. Kaip ir buvo numatyta, pavyko pašalinti dėl nuošliaužų susidariusią avarinė kalno būklę. Baigiamas tvarkyti ir šiaurės vakarų šlaitas. Antrame etape numatomas kompleksinis visų kalno šlaitų ir statinių tvarkymas bei priežasčių nuošliaužoms susidaryti likvidavimas.

lnm.lt nuotr.

„Iki šiol buvo įgyvendinti visi pagal planą numatyti ekstremalios situacijos suvaldymui būtini darbai: sumažinta atmosferinių kritulių infiltracija į kalno paviršių, įvykusios nuošliaužos stabilizuotos drenažinių sistemų įrengimu ir skaldos sluoksnių supylimu, o užfiksuotos grunto deformacijos nuo tolesnio vystymosi prevenciškai sustabdytos konstrukciniais tinklais“, – pažymėjo kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius.

Pagal viceministro, iki rudens planuojama baigti pagal projektą vykdomus šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbus. Jų metu pašalinus nestabilų supiltinį gruntą tinkladėžių pagalba buvo atkurtas ir suformuotas įšalo nebijantis ir gruntinį vandenį drenuojantis šlaitas. Taip pat, suremontuoti didelę grėsmę kėlę rostverkai.

Baigus formuoti reljefą bus užpiltas augalinis gruntas ir paklotas specialiai auginamas bei geromis šaknų sistemos savybėmis pasižymintis žolių mišinys.

„Sumontavus pagrindinius gabionus, įrengus atraminę sieną šlaito viršuje, šią savaitę čia pradėta kloto laistymo sistema, o suteiktoje aikštelėje ruošiamas augalinio grunto sluoksnis ir speciali žolinė danga, pasižyminti giliu šaknynu“, – sako viceministras R. Augustinavičius.

Pasak R. Augustinavičiaus, žolinė danga yra viena iš biologinių priemonių, numatytų Gedimino kalne, kurios pagalba bus stabilizuoti šlaitai ir taip artimiausioje ateityje prevenciškai kovojama su čia vykstančiais erozijos procesais. Taigi, kokybiškai žolinei dangai palaikyti būtina turėti savarankišką laistymo sistemą, kuri sausesniais laikotarpiais šlaituose sukurs reikiamą drėgmę, jog čia nesunyktų įdiegta speciali žolinė danga.

Gegužės mėn. buvo atnaujinti visi 2017 metus vykę Gedimino kalno aikštelės archeologiniai tyrimai. Tikintis surasti likusius 4 sukilėlių palaikus buvo praplėstas tyrimų plotas, tad planuojama, kad tyrimai tęsis mažiausiai iki rudens.

Tyrimų metu buvo atrastos preliminariai XVI a. datuojamos anksčiau Gedimino kalno aikštelėje stovėjusio pastato pamatų liekanos. Kol kas atrasta tik viena pastato siena, todėl siekiama išsiaiškinti šio pastato struktūrą, paskirtį ir tikslesnį datavimą, kad po aikštelės sutvarkymo paviršiuje būtų galima atžymėti buvusio pastato kontūrus.

Ekstremaliosios situacijos suvaldymas leidžia ruoštis nuosekliam ir kompleksiniam kalno, o ne atskirų kalno vietų tvarkymui. Planuojama parinkti ir įgyvendinti ilgalaikius kalno šlaitų stiprinimo, apsaugos nuo lietaus ir tirpsmo vandens poveikio sprendinius, išspręsti ir maksimaliai sustabdyti tiek infiltracinio, tiek išorinio kritulių vandens poveikį kalno šlaitų gruntų stabilumui ir užtikrinti ant kalno esančių statinių, gynybinės sienos, atraminių sienų stabilumą.

Anot ekspertų, aikštelės sutvarkymas yra pirmas ir esminis žingsnis siekiant kompleksinio kalno sutvarkymo, nes bus išspręsta atmosferinių kritulių (vandens) surinkimo bei nuvedimo nuo aikštelės ir šlaitų problema. Teigiama, kad tik įgyvendinant šias priemones yra tikslinga projektuoti nuolatines šlaitų tvirtinimo sistemas, kurių poreikis kiekvienoje vietoje gali būti skirtingas.

Visame Gedimino kalne visą parą vyksta monitoringas, tikrinami šlaitų grunto judesio prizmių duomenys, Gedimino kalno šaltinėlio prieigose tęsiama dinaminė penetracija, siekiant lokalizuoti požeminio vandens išsikrovimo vietas.

Darsyk po 90 metų: testamentinės Tado Vrublevskio valios išbandymas

Kultūros, švietimo ir mokslo institucijoms patiriant įvairių optimizavimo pavojų, šiandien vėl aktuali atrodo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos istorija – tiksliau, vienas jos epizodas, datuotas 1928 metais. Kartu – ir įvykiai iki 1928-ųjų, ir Bibliotekos likimas po jų.

Tadas Vrublevskis

Vilniaus istorijai neabejinga visuomenė žino, kad šią Biblioteką įkūrė žymus Vilniaus advokatas, visuomenininkas, bibliofilas Tadas Stanislovas Vrublevskis (*1858 XI 8–†1925 VII 3). Jo tėvas buvogydytojas Eustachijus Vrublevskis (*1826–†1891 VI 9), o motina – Emilija Beniovskytė-Vrublevska (*1830–†1886 XII 23). 1912 metais T. S. Vrublevskio asmeninę biblioteką sudarė apie 65 000 tomų, apie 3 000 raižinių, daugiau kaip 1 000 žemėlapių, apie 5 000 rankraščių ir daugiau kaip 10 000 aktų, laiškų, autografų bei kitokių dokumentų. Vertingoji jos dalis susidėjo iš Vilniaus ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos istorijos dokumentų. Ji buvo saugoma T. S. Vrublevskio bute Universiteto g. 9.

1912 metai žymėjo esminę permainą Bibliotekos istorijoje: ji iš privačios virto vieša. Mat tų metų spalio 30 d. buvo užregistruotas Eustachijaus ir Emilijos Vrublevskių bibliotekos draugijos statutas. Ši Draugija buvo įsteigta rūpintis Vrublevskių rinkiniais. Netrukus, 1913 m. vasario 13 d., T. S. Vrublevskis savo biblioteką donaciniu aktu perdavė šios Draugijos nuosavybėn. 1914 m. sausio 1 d. Draugijai priklausė 49 asmenys, 1915 m. gegužės 23 d. jų skaičius išaugo iki 69.

Komiteto nariai dirbo, pasiskirstę pareigomis. Rinkinių saugojimu ir dokumentų inventorinimu rūpinosi T. S. Vrublevskis, nekilnojamojo turto valdymu, pastato projektavimu, teisiniais ir kitokiais svarbiais klausimais – kiti asmenys. Rinkiniai buvo sparčiai tvarkomi, gausinami, o pats T. S. Vrublevskis aptarnaudavo skaitytojus. Tokiai jos veiklai nesutrukdė nė Pirmasis pasaulinis karas.

Po karo T. S. Vrublevskis ne tik atnaujino Draugijos veiklą, bet ir ją reorganizavo, įsteigdamas Eustachijaus ir Emilijos Vrublevskių draugiją mokslui remti. Jos žinioje atsidūrė visi rinkiniai. Naujos Draugijos statutas buvo patvirtintas 1922 m. rugsėjo 15 d. Viename iš pirmų statuto punktų buvo išreikšta testamentinė T. S. Vrublevskio valia, tapusi esmine Bibliotekos veiklos sąlyga: „Draugijos buveinė yra Vilniaus miestas, ir iš Vilniaus Draugijos rinkiniai negali būti išvežti“.

1925 m. liepos 3 d. T. S. Vrublevskis mirė. Rinkinius toliau tvarkė aukščiau minėta Draugija (jos komitetui vadovavo garsus Stepono Batoro universiteto profesorius Marianas Zdziechovskis, *1861 IV 30–†1938 X 5). 1925 m. kovo 14 d. Lenkijos religinių tikėjimų ir viešojo švietimo ministerija iš grafo Alfredo Tiškevičiaus nupirko Tiškevičių rūmus kartu su juose buvusia biblioteka (Žygimantų g. 1). Į juos 1926 metais sugalvota perkelti abi viešąsias – Vilniaus universiteto bei Eustachijaus ir Emilijos Vrublevskių draugijos valdomą – bibliotekas. 1928 metais Universiteto senatas iškėlė tam tikras sąlygas: pastatas turįs atitekti Universitetui, ant jo turįs atsirasti užrašas „Uniwersytecka Bibljoteka Publiczna w Wilnie“ (Vilniaus universiteto viešoji biblioteka) ir kt. Tai prieštaravo T. S. Vrublevskio valiai, o taip pat minėtos Ministerijos 1926 m. vasario 1 d. susitarimui su Eustachijaus ir Emilijos Vrublevskių draugija (viename jo punkte Ministerija įsipareigojo Draugijai priklausančių T. S. Vrublevskio rinkinių neperduoti Universiteto bibliotekai). Apie tai Draugijos komiteto nariai priminė Ministerijos vadovybei. Paramos buvo kreiptasi į visuomenę, pasirodė publikacijų Vilniaus, Varšuvos, Krokuvos spaudoje. Tokiomis aplinkybėmis tuomet buvo nuspręsta rūmuose įkurdinti vieną – Valstybinę Vrublevskių – biblioteką.

Renovacijos darbai Tiškevičių rūmuose, pritaikant juos bibliotekai, vyko 1927–1931 metais. Tuo pačiu metu (1928–1930) negausūs Vrublevskių bibliotekos darbuotojai ruošė perkėlimui tuo metu vis tebegausėjusius rinkinius; paskutiniais renovacijos metais (1930–1931) fondas dalimis keltas į naująją buveinę. Netrukus Biblioteka priėmė pirmuosius skaitytojus. Čia, buvusiuose Tiškevičių rūmuose, ji tebedirba ir šiandien.

Išvada peršasi tokia: grėsmių akivaizdoje teisinės valstybės neužtenka – teisinius jos pagrindus turi ginti pilietinių, kultūrinių ir kitokių įsipareigojimų tai valstybei jaučianti visuomenė. Tai svarbu šiandien, praėjus 10 metų nuo lemtingų 2009 metų, kai vėl buvo pamėginta Vrublevskių biblioteką prijungti prie Vilniaus universiteto.

Perskridę Atlanto vandenyną JAV kariai desantuosis Lietuvos poligone

Šiandien, birželio 9 d. ankstyvą rytą Gaižiūnų poligone planuojama Jungtinų Amerikos Valstijų karių oro desanto operacija. Apie 150 amerikiečių karių iš 82-osios oro desanto divizijos, pakilę iš nuolatinės dislokacijos vietos Šiaurės Karolinos valstijoje ir perskridę Atlanto vandenyną, atliks šuolį poligone. Tai tarptautinių pratybų „Saber Strike 2018“ (liet. „Kardo kirtis“) dalis Lietuvoje.

j. eil. E. Čebatorienės nuotr.

82-osios oro desanto divizijos užduotis – per 18 valandų atlikti desanto operaciją iš oro ir apsaugoti raktinę vietovę. Divizija, įkurta dar 1917 m., per savo gyvavimo istoriją dalyvavo I bei II- ajame Pasauliniuose karuose, taip pat ir šiuolaikinėse operacijose.

 „Saber Strike 2018“ (liet. „Kardo kirtis 2018“) – JAV sausumos pajėgų vadavietės Europoje organizuojamos pratybos, kurių tikslas – stiprinti dalyvaujančių šalių karių tarpusavio sąveiką vykdant plataus spektro karines operacijas. Mokymų metu bus akcentuojamas sąveikos tarp sausumos, jūrų ir oro operacinių pajėgų stiprinimas, taip pat treniruotės su NATO priešakinių pajėgų batalionų kovinėmis grupėmis. Lietuvoje mokymai vyksta birželio 3–15 d., juose dalyvauja iki 6 600 karių.

Lietuvos oro uostose - neskaidrūs pirkimai, pradėtas ikiteisminis tyrimas

Valstybės įmonėje Lietuvos oro uostai rengtasi neskaidriam pusės milijono eurų vertės baldų įsigijimui. Susisiekimo ministerijos iniciatyva šiam įsigijimui užkirstas kelias, teigiama ministerijos pranešime.


 Lietuvos oro uostas | sumin.lt nuotr.

Ministerijos nurodymu, anot pranešimo, buvo pradėtas tyrimas, kurio metu nustatyti jau įvykę piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo atvejai. Dėl pastarųjų pažeidimų buvo kreiptasi į Specialiųjų tyrimų tarnybą ir inicijuotas ikiteisminis tyrimas galimai nusikalstamai veikai nustatyti. Oro uostų vadovybė įpareigota eliminuoti viešųjų pirkimų procedūrų rizikas įmonėje.

„Lietuvos oro uostų atvejis parodė, kad Susisiekimo ministerijos korupcijos prevencijos sistema yra veiksminga. Net ir nesuveikus įmonės prevencijos priemonėms, suveikė ministerijos. Naujasis Oro uostų vadovas yra gavęs užduotį išsiaiškinti visus šiuos abejotinus atvejus. Susisiekimo sektorius Lietuvoje bus skaidrus. Neturėtų likti net iliuzijos, kad nuleisime rankas prieš bet kokį piktnaudžiavimą - didelį ar mažą“, - pranešime teigia susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Medicinos įstaigų duomenys: mažiau vartojama alkoholio, todėl mažiau ir sergama 

Naujausi statistiniai duomenys rodo, kad Lietuvoje mažėja suvartojamo legalaus alkoholio kiekis. Šio reiškinio pasekmes patvirtina ir sveikatos apsaugos įstaigos – mažėja susirgimų, siejamų su alkoholiu.

Pixabay nuotr.

„Lietuva nebuvo naujokė, siekdama sumažinti alkoholio vartojimą. Mūsų šalis perėmė kitų šalių patirtį, kuri analizuota, nagrinėta ir, dabar jau akivaizdu, pasiteisina. Užsienio šalių patirtis rodė, kad mažinant alkoholio vartojimą veiksmingiausiai veikia kainų didinimas, prieinamumo ribojimas ir reklamos draudimas. Tą įtvirtinome praėjusių metų pavasarį, priemonės palaipsniui pradėjo veikti ir dabar jau matome teigiamus rezultatus“, – sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.Besikeičiančią situaciją atskleidžia Higienos institute kaupiami ir sisteminami duomenys. Pavyzdžiui, ketvirčiu sumažėjo atvejų, kai žmonės dėl nesaikingo alkoholio vartojimo patenka į ligonines. Mažėjant pacientų srautui gydytojai daugiau dėmesio pagaliau gali skirti kitiems pagalbos laukiantiems ligoniams.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, tendencijos rodo, kad alkoholio vartojimo priemonės jau dabar pasiteisina, nors praėjo ne daug laiko nuo jų įsigaliojimo, tad, labai tikėtina, kad ateityje jo vartojimas ir žmonių sergamumas palaipsniui mažės dar labiau.

„Savaime suprantama, vien šių priemonių neužtenka, tad ir toliau bus skiriamas didelis dėmesys prevencijai visuomenės sveikatos srityje. Juk norint realiai padėti žmonėms, ypač jauniems, yra būtina pasiūlyti jiems alternatyvą, paskatinti juos gyventi sveikai, nes toks gyvenimas yra daug kokybiškesnis. Būtent į tai ir bus toliau kreipiamas didžiulis dėmesys artimiausiu metu“, – sako ministras A. Veryga.

Informacinės sistemos „Sveidra“ duomenimis, 2017 m. I ketvirčio – 2018 m. I ketvirčio laikotarpiu pastebimas alkoholio sąlygojamų ligų sirgusių žmonių sumažėjimas ambulatorinėse ar stacionarinėse gydymo įstaigose. Į ligonines patenka mažiau žmonių dėl toksinio alkoholio poveikio (nuo 404 iki 310 per ketvirtį), alkoholio psichozės (nuo 646 iki 489 per ketvirtį), alkoholinės kepenų ligos (nuo 140 iki 103 per ketvirtį) ir kitų negalavimų, tokių kaip psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, alkoholinės priklausomybės, alkoholio sukeltos nervų sistemos degeneracijos, alkoholinės polineuropatijos ir pan.

„Šių metų statistika iš tiesų nuteikia labai optimistiškai, tačiau dabar svarbiausia yra nesustoti, problema su alkoholio vartojimu nėra visiškai išspręsta. Realų vaizdą matysime tik ilgalaikėje perspektyvoje, tad privalome tęsti pasirinktą teisingą kelią. Negalime pamiršti, jog alkoholinė priklausomybė išlieka labiausiai paplitusi tarp šalies gyventojų kalbant apie alkoholio sąlygojamas ligas, tad reikalinga tolesnė analizė ir siūlymai“, – sako Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Asta Kubilienė.

Pažymėtina, jog alkoholio sukeliamų problemų mažėja ir kitose srityje. Pavyzdžiui, naujausi Valstybinės darbo inspekcijos ir Informatikos ir ryšių departamento duomenys rodo, kad nežymiai, bet visgi mažėja ir nelaimingų atsitikimų darbe, kurie įvyksta darbuotojams būnant neblaiviems, taip pat pastebima, kad ir už vairo sėdančių neblaivių asmenų yra mažiau – tokie asmenys padaro mažiau avarijų nei iki alkoholio vartojimo mažinimo priemonių įtvirtinimo.

Skelbiami apleistos žemės ūkio paskirties žemės sklypų duomenys

Skelbiamuose apleistos žemės ūkio paskirties žemės sklypų duomenyse –
labiausiai „apleistas“ yra Vilniaus rajonas.

zum.lt

Registrų centro duomenimis, iš viso Lietuvoje 2018 metais užfiksuota beveik 68,7 tūkst. apleistų žemės ūkio paskirties žemės sklypų. Jie dengia virš 41,5 tūkst. ha ir sudaro apie 0,72 proc. viso šalies ploto.

Palyginimui, 2013 m. buvo užfiksuoti 128 tūkst. žemės ūkio paskirties žemės sklypų su apleista žeme, jie visi apėmė apie 113 tūkst. hektarų žemės, taigi per kelerius metus apleistos žemės ūkio paskirties sklypų ir žemės plotai mažėjo keletą kartų.

Iš viso valstybėje šiuo metu yra įregistruota 2,4 mln. sklypų, užimančių 5,75 mln. ha šalies plotą.

Daugiausiai apleistos žemės ūkio paskirties sklypų, naujausiais duomenimis, šiuo metu yra Vilniaus rajono savivaldybėje – apie 8,7 tūkst. sklypų, kurie užima apie 5,3 tūkst. hektarų ploto. Mažiausiai apleista yra Palangos miesto savivaldybė – čia yra tik vienas maždaug trečdalį hektaro užimantis apleistos žemės plotas.

Dideliais apleistos žemės sklypų skaičiais pasižymi ir kai kurios kitos savivaldybės: Molėtų rajono savivaldybė (4,2 tūkst. sklypų ir apie 2,7 tūkst. ha), Trakų rajono savivaldybė (apie 3,5 tūkst. sklypų ir apie 2,3 tūkst. ha), Utenos rajono savivaldybė (apie 3,4 tūkst. sklypų ir apie 2,1 tūkst. ha), Zarasų rajono savivaldybė (apie 2,9 tūkst. sklypų ir apie 2,4 tūkst. ha), Ignalinos rajono savivaldybė (2,8 tūkst. sklypų ir 1,6 tūkst. ha), Lazdijų rajono savivaldybė (apie 2,6 tūkst. sklypų ir 1,5 tūkst. ha), Anykščių rajono savivaldybė (2,5 tūkst. sklypų ir 1,9 tūkst. ha), Alytaus rajono savivaldybė (2,3 tūkst. sklypų ir 1,2 tūkst. ha) ir Rokiškio rajono savivaldybė (apie 2,3 tūkst. sklypų ir 1,7 tūkst. ha).

Vilniaus miesto savivaldybėje šiuo metu yra 262 sklypai su apleista žeme, jie užima apie 109 hektarus.

Šalyje yra ir savivaldybių, kurių teritorijose plyti visai nedaug apleistos žemės plotų. Kaip minėta, Palangos miesto savivaldybėje tėra 1 sklypas su apleista žeme, jis užima apie 0,35 ha, o, pavyzdžiui, Neringos savivaldybėje visai nėra nustatyta apleistos žemės ūkio paskirties žemės. Nedaug apleistos žemės sklypų yra ir Alytaus miesto, Šiaulių miesto, Visagino, Klaipėdos miesto, Kauno miesto, Panevėžio miesto ir Joniškio rajono savivaldybėse.

Apleistos žemės plotai skelbiami Registrų centro sukurtoje ir tvarkomoje interaktyvioje atvirųjų duomenų platformoje www.regia.lt. Ši informacija gyventojams itin reikšminga tuo, kad, atsižvelgiant į apleistos žemės plotus, žemės savininkams gali būti skaičiuojami didesni žemės mokesčiai.

Valstybės žemės fondas kiekvienais metais nustato apleistų žemės ūkio naudmenų plotus ir skelbia juos interneto svetainėje www.zis.lt. Šie duomenys yra perduodami ir Registrų centrui, todėl naujausius duomenis kasmet galima rasti REGIA žemėlapyje grupėje „NT verčių zonos, vertės ir apleistos žemės“.

Skelbdamas duomenis ir suteikdamas asmenims galimybę susipažinti su visapusiška informacija, Registrų centras skatina savininkų sąmoningumą ir atsakomybę už valdomą žemę. Todėl žemės savininkams suteikiama geografinė informacija, kurios pagalba jie gali numatyti, tikėtina, didesnes mokestines prievoles ir susitvarkyti netvarkingas žemes arba pranešti Valstybės žemės fondui apie neteisingai pateiktus duomenis ir taip išvengti nepageidaujamų finansinių pasekmių.   

Žemės mokesčio įstatyme numatyta, jog savivaldybės, atsižvelgdamos į žemės sklypo naudojimą arba nenaudojimą, gali nustatyti nuo 0,01 iki 4 procentų žemės mokesčio tarifą. Dažniausiai apleistai žemei būna nustatomas didžiausias – 4 procentų – mokesčio tarifas.

REGIA žemėlapyje pateikiamos sklypų ribos, tad susidomėję asmenys, pasinaudodami ir visa žemėlapyje esančia orto ir topografine informacija, gali tiksliai identifikuoti sklype esančios apleistos žemės plotus.

Jei žemės apleistumas nustatytas klaidingai, matomi pasikeitimai ar neatitikimai dabar esančiai situacijai, duomenų rinkinį savininkas, savivaldybės administracijos darbuotojas ar kitas asmuo gali tikslinti siųsdamas pranešimą elektroninėmis priemonėmis ar siunčiant registruotą laišką Valstybės žemės fondui.

Prancūzija ragina Vokietiją labiau stengtis dėl euro zonos

Prancūzija penktadienį paragino Vokietiją labiau prisidėti reformuojant euro zoną, pažymėdama, kad Europai atėjo „dabar arba niekada“ akimirka, augant išorinėms grėsmėms iš Jungtinių Valstijų ir Kinijos. Apie tai praneša naujienų agentūra „Reuters“.

Reuters/Scanpix nuotr.

Prancūzijos finansų ministras Bruno`as Le Maire`as, kalbėdamas verslo konferencijoje Berlyne, pirmas iš Paryžiaus oficialiai atsakė į kanclerės Angelos Merkel naujų Europos reformų pasiūlymus.

Jis pasveikino praėjusį savaitgalį A. Merkel interviu laikraščiui išdėstytą projektą, pabrėždamas jos paramą Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono euro zonos biudžeto idėjai.

„Visgi mes turime nueiti tam tikrą kelią, kad pasiektume ambicingą ir tikslingą bendrą poziciją“, – sakė B. Le Maire`as, pažymėdamas, kad Europai reikia „priemonių“ skatinti glaudesnę ekonominę konvergenciją ir reaguoti į krizes.

„Mūsų Europos ateitis yra pavojuje. Turime veikti, dabar arba niekada“, – pridūrė B. Le Maire`as.

E. Macronas jau ne kartą savo kalbose išdėstė toliaregišką Europos viziją, bet A. Merkel iki sekmadienio nepateikė detalaus atsakymo.

Vokietijos kanclerė remia vieningos valiutos bloko investicijų biudžeto idėją, bet nori jo daug mažesnio negu siūlo E. Macronas.

Prancūzija ir Vokietija pažadėjo pristatyti bendrą reformų pasiūlymą Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikime birželio 27–28 dienomis.

Savo kalboje Berlyne B. Le Maire`as taip pat sakė, kad Europa neturėtų leisti, jog pasaulio likimą lemtų Kinija ir Jungtinės Valstijos.

E. Macronas perspėjo D. Trumpą dėl prekybos karo

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį perspėjo Jungtines Valstijas nepradėti „prekybos karo tarp draugų“ po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė vykstantis į Kanadoje rengiamą Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikimą „kovoti už mūsų šalį dėl prekybos“.

Prancūzijos prezidentas įspėja, kad JAV gali būti izoliuotos per G7 susitikimą. Perspėjęs JAV lyderį „nevykdyti prekybos karo tarp draugų“ per spaudos konferenciją Kanadoje, E. Macronas tviteryje anglų kalba rašo, kad G7 susitikime susitarimai galėtų būti sudaromi be D. Trumpo.

„Jeigu prireiks, galime pasirašyti ir šešių šalių susitarimą, – rašė jis. – Kitos šešios G7 šalys drauge sudaro didesnę rinkos dalį nei JAV rinka. To nereikėtų pamiršti“.

Reuters/Scanpix nuotr.
Kaip rašo „The New York Times“, Baltųjų rūmų vidaus ekonomikos analizė parodė, kad tarifai pakenks JAV ekonomikai, nors D. Trumpo patarėjai tai neigia ir tvirtina, jog administracijos planai teigiamai atsilieps šalies ūkio plėtrai.

Likus dienai iki G7 susitikimo pradžios, D. Trumpas rašė tviteryje: „Turime blogiausius prekybos susitarimus, kokius tik kada turėjome“.

Kanados premjeras Justinas Trudeau išlieka optimistas ir viliasi, kad šalims per susitikimą pavyks išspręsti nesutarimus.

„Pats faktas, kad rengiame šias diskusijas, yra naudingas mūsų šalims ir naudingas pasauliui“, – sakė J. Trudeau, pažymėdamas, kad, be prekybos, yra kitų sričių, kur tyko pavojai. Pasak premjero, itin svarbu užtikrinti pasaulinį saugumą ir skatinti lyčių lygybę.

Atgal