VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

05.13. Naujausios Žinios

Ieva Zasimauskaitė po „Eurovizijos“ finalo. R.Zilnio nuotr.

“Esu labai laiminga“
„Eurovizijos“ dainų konkurse Lisabonoje dvyliktąją vietą užėmusi Lietuvos atstovė Ieva Zasimauskaitė po finalo sakė, kad visiškai neliūdi, jog neišsipildė lažybų bendrovių prognozės apie vietą geriausiųjų dešimtuke. “Esu labai laiminga, vieta nesvarbu, - kalbėjo Ieva Zasimauskaitė.
Ieva nesureikšmina užimtos dvyliktos vietos. „Skaičiai yra nesvarbu. Visiškai nesvarbu: penkta, dvylikta, dvidešimta. Čia tik skaičiai. Atsukti laiko nebegaliu, nieko nebegaliu kitaip parodyti. Man atrodo, svarbiausia, kad palietėme be galo daug širdžių Europoje ir tai didžiausia mūsų vieta“, – kalbėjo atlikėja.

Po „Eurovizijos“ finalo paaiškėjo, kelintą vietą šalys užėmė pusfinaliuose. Pirmajame pusfinalyje pasirodžiusi Lietuvos atstovė Ieva Zasimauskaitė antradienį užėmė 9 vietą. 

Iš kiekvieno pusfinalio į finalą iš viso pateko 10 šalių. Pirmajame pusfinalyje pasirodė 19 atlikėjų, antrajame – 18.

Prasideda kasmetinės netiesioginės ugnies paramos kovinio šaudymo pratybos „Ugninis griausmas 2018“ 

Per 100 Jungtinių Amerikos Valstijų jūrų pėstininkų karių su technika šią savaitę atvyko į Klaipėdą. Jie  nuo  gegužės  14 dienos  kartu su kitais daugiau nei 1200  karių dalyvaus intensyviose netiesioginės ugnies paramos vienetų kovinio šaudymo  pratyboseUgninis griausmas 2018“ (angl. Flaming Thunder), kurios vyks Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje (Švenčionių r.) ir Gaižiūnų poligone Rukloje (Jonavos r.).

Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų nuotr

Informuojame gyventojus, kad gegužės 14 d., įvairiose Lietuvos vietose judės karinio transporto kolonos, vykstančios Pabradės kryptimi. Pagrindinės kryptys bus nuo Klaipėdos, Lenkijos pasienio ir Ruklos link gen. Silvestro Žukausko poligono (Švenčionių raj.).

Jau šeštą kartą kasmet rengiamos pratybos vyks iki gegužės 25 dienos. Jų metu kariai  vykdys kovinį šaudymą iš netiesioginės ugnies priemonių šviesiu ir tamsiu paros metu į taikinius ant žemės ir jūroje.

Lietuvos karo akademijoje įgyvendinama nauja karininko ugdymo sistema

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje, atsižvelgiant į naujausias karybos tendencijas, pradėta įgyvendinti nauja karininko ugdymo sistema. Pagal šią sistemą karinis rengimas bus glaudžiai susijęs su universitetinėmis studijomis ir vado, kaip lyderio, ugdymu.

Srž. sp. Ievos Budzeikaitės (LK) nuotrauka

 „Šiuolaikinėje visuomenėje kario ir ypač karininko socialinė aplinka pasikeitė. Vis dažniau karininkas tam tikrose situacijose privalo veikti ne kaip „karys-specialistas“, bet kaip „karys-lyderis-valstybės uniformuotas pilietis“. Atsižvelgdami į tai, karininko rengimą taip pat privalome keisti“, – sako Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininkas brigados generolas Algis Vaičeliūnas.

Pristatydamas vieną svarbiausių Lietuvos karo akademijos strateginių krypčių, brg. gen. A. Vaičeliūnas supažindina su jau pradėta įgyvendinti nauja karininko ugdymo sistema, neapsiribojančia vien tik kariniu rengimu. 

„Tai – nuoseklus mokymas, siekiant Lietuvos valstybei parengti visapusiškai išsilavinusius, pilietiškai brandžius karininkus-vadus-lyderius, mokančius kitiems kariams parodyti kryptį, paaiškinti tikslą, gebančius įtikinti ir motyvuoti. Todėl universitetinės studijos, karinis rengimas ir vado, kaip lyderio, ugdymas yra glaudžiai tarpusavyje susiję. Čia įgyta karininko profesija skatins ir baigus Karo akademiją niekada nesustoti, nuolat tobulėti ir siekti dar daugiau“, – pabrėžia brg. gen. A. Vaičeliūnas.

R. Kalantos gimtinėje atgaivinamas jo vardo skveras

Prieš 46 metus Kaune, Laisvės alėjoje, susideginusio Romo Kalantos gimtinėje – Alytuje – kovotojo už laisvę atminimas paminimas skverelyje netoli jo vaikystės namų.

Kaip sakė Alytaus savivaldybės ryšių su visuomene atstovė Modesta Tarasauskienė, savivaldybė miesto gyventojus yra pakvietusi teikti idėjas ir pasiūlymus, kaip šią vietą padaryti lankomesnę.

„Dabar R. Kalantos skvere – gėlynai ir suoleliai, tačiau iki gegužės 25 dienos lauksime idėjų, kaip dar galėtume prisidėti prie šios asmenybės įamžinimo“, – sakė M. Tarasauskienė.

1972 metų gegužės 14 dieną Kauno miesto sode, prie Muzikinio teatro, protestuodamas prieš sovietinį režimą, R. Kalanta apsipylė benzinu ir užsiliepsnojęs sušuko „Laisvę Lietuvai!“

Greitosios pagalbos medikai Romą į ligoninę išvežė jau netekusį sąmonės. Pastangos išgelbėti gyvybę buvo nesėkmingos, konstatuoti viso kūno antrojo ir ketvirtojo laipsnio nudegimai. Oficialiais duomenimis, R. Kalanta mirė 1972 metų gegužės 15 dieną, 4 valandą ryto.

R. Kalantos susideginimas sukėlė spontanišką pasipriešinimą, kuris Kaune, garsėjusiame lietuviška tautine dvasia, gana stipria Katalikų Bažnyčios įtaka bei neformaliais jaunimo judėjimais, baigėsi nesankcionuotu protestu.

Sovietų KGB pastangos stabdyti susibūrimus paankstinat R. Kalantos laidotuves tik dar labiau paaštrino padėtį. Į laidotuves pavėlavęs jaunimas pasipiktino, nešė ir dėjo gėles jo žūties vietoje.

Antisovietinis bruzdėjimas išaugo į atvirą pasipriešinimą. 1972 m. gegužės 18–19 dienomis vyko demonstracijos, kuriose dalyvavo keli tūkstančiai žmonių. Eidami Kauno gatvėmis jie skandavo: „Laisvę Lietuvai!“, „Laisvę hipiams!“. Mieste buvo platinami atsišaukimai „Tegyvuoja nepriklausoma Lietuva!“, „Tegyvuoja Gegužės 18-oji!“

A. Merkel pasmerkė nuolatinius paliaubų pažeidinėjimus Rytų Ukrainoje

Vokietijos kanclerė Angela Merkel išreiškė didelį susirūpinimą dėl nuolatinių paliaubų Rytų Ukrainoje sutarties pažeidinėjimų. 

AFP/Scanpix nuotr.

„Kasnakt pažeidinėjamos paliaubos ir kasdien yra žmonių aukų“, – pareiškė A. Merkel, kalbėdama Vidurio Italijos mieste Asyžiuje, kur jai buvo įteiktas apdovanojimas už pastangas skatinti taiką.

„Ukraina mums rūpi, ir Normandijos formatu, kurį sudaro Vokietija, Prancūzija, Rusija ir Ukraine, mes siekiame, kad būtų laikomasi Minsko susitarimų," – sakė ji.   

Kinija mini dešimtąsias tragiško žemės drebėjimo metines

Reuters/Scanpix nuotr.

Kinija paminėjo dešimtąsias katastrofiško žemės drebėjimo metines, kurio metuSičuano provincijoje žuvo dešimtys tūkstančių žmonių.

Žemės drebėjimas smogė 2008 m. gegužės 12 dienos popietę. Jo metu dingo arba žuvo daugiau nei 87 tūkst. žmonių, įskaitant 5 tūkst. 335 mokinius. Tačiau minint tragedijos dešimtmetį, Kinijos valstybinė televizija CCTV nusprendė nerodyti atminimo renginių, o transliavo tiesioginius vaizdus, kuriuose buvo rodomos regione atstatytos mokyklos ir namai, vengiant paminėti katastrofos mastą.

Be to, Kinijos lyderiai nesakė jokių kalbų ar nerengė jokių ryškesnių aukų pagerbimo ceremonijų. Šalyje šeštadienį taip pat nebuvo paskelbta net tylos minutė aukoms pagerbti.

Neilgai trukus – nemokama kokybiška bevielio interneto prieiga Lietuvos viešose erdvėse – visiems

Belaidžio interneto ryšio Lietuvos, kaip ir kitų ES šalių, viešose erdvėse įrengimui atsiveria naujos finansavimo galimybės. Gegužės 15-ąją numatomas pirmasis Europos Komisijos (EK) kvietimas teikti paraiškas pagal finansavimo programą „WiFi4EU“. Susisiekimo ministerijos kvietimu, iki gegužės 11 dienos iš 62 potencialių pareiškėjų buvo užsiregistravę 50.  

 Belaidis internetas. sumin.lt nuotr.

Projektu „WiFi4EU“ siekiama, kad visi Europos gyventojai ir svečiai viešose vietose – parkuose, aikštėse, visuomeniniuose pastatuose, bibliotekose, sveikatos centruose, muziejuose ir kt. – galėtų naudotis nemokamu kokybišku belaidžiu interneto ryšiu.

Teisę registruotis, teikti paraiškas ir dalyvauti programoje turi visos Lietuvos savivaldybės ir dvi savivaldybių asociacijos: Lietuvos kurortų asociacija ir Lietuvos savivaldybių asociacija.

Viešąsias belaidžio interneto zonas bendruomenių gyvenimo centruose gali įrengti savivaldybė ir belaidžio ryšio įrangą teikianti bei ją diegianti bendrovė, pasinaudodamos programoje numatytomis lėšomis – ES čekiais. Vieno čekio maksimali vertė – 15 000 Eur. Programos 2017–2019 m. biudžetas siekia 120 mln. eurų.

Seimas imasi vaikų ugdymo gamtoje reglamentavimo

Gegužės 11 d. Seimas nusprendė pradėti Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo pataisų, kuriomis siūloma reglamentuoti lauko darželių steigimą, svarstymo vyksmą (projektas Nr. XIIIP-1879).

Projektui po pateikimo pritarė 88 Seimo nariai, du balsavo prieš ir du susilaikė.

Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Sveikatos reikalų komitetas, Seimo posėdyje projektą numatoma svarstyti birželio 28 d.

Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentė ir lauko darželio „Vėjo šalies vaikai“ prie Ukmergės kūrėja Sigita Kriaučiūnienė teigia, kad tai svarbus žingsnis ugdant sveiką vaikų kartą:

„Higienos normos keitimas ir lauko, gamtos, miško darželio sąvokos apibrėžimas teisiniuose dokumentuose yra vienas iš pirmųjų valdančiųjų pažadų skatinti sveiką gyvenseną šalyje vykdymas. Priėmus šias pataisas sudaromos sąlygos ikimokyklinio amžiaus vaikams augti sveikai, vaiko raidos specifiką atitinkančioje aplinkoje. Vaikai sukurti bėgioti, lakstyti, tyrinėti aplinką, laipioti po medžius, kurti, o ne sėdėti didesniąją dalį dienos patalpoje, kurioje kartu su juo dar yra 20-25 vaikai.Jau esanti lauko, gamtos, miško darželių patirtis rodo, kad juose laiką leidžiantys vaikai serga 1-3 kartus per metus, skirtingai nei vaikai valstybiniuose darželiuose, kur, anot statistikos, sirgti 13 kartų per metus yra „norma“.

Lietuvos istoriją pasakoja Venesueloje rinkti lietuviški pašto ženklai

Vilniaus centriniame pašte pristatoma filatelisto Algimanto Dugno paroda „Laisvės kelias pašto ženkluose“. Už Atlanto gyvenusio lietuvio kolekcininko sukauptuose pašto ženkluose ir kitoje filatelinėje medžiagoje atsispindi Lietuvos istorijos raida, įvykiai, asmenybės.

Parodos autorius didžiąją gyvenimo dalį praleido Venesueloje. Pašto ženklus, vokus, antspaudus  pradėjo kolekcionuoti būdamas 14 metų, Italijoje. Daugiausia eksponatų turi iš Venesuelos, tačiau asmeninėje kolekcijoje svarbią vietą užima lietuviški pašto ženklai, kuriuos nuo 1961 metų aptiko kitose šalyse.

A. Dugnas išeivijoje buvo aktyvus lietuvybės ir Lietuvos laisvės puoselėtojas. „Ne tik Lietuvoje lietuviai kovojo, bet ir mes užsienyje, šiuo atveju – Venesueloje, taip pat reikalavome laisvės Lietuvai. Puoselėdami mūsų šokius, dainas, religinius ir tautinius papročius drąsiai rodėme, kad mūsų šaknys lietuviškos ir kad mums Lietuva buvo gyva mūsų gyvenimo dalis“, – pasakojo vyras.

Kaip pasirengti popiežiaus Pranciškaus vizitui į Lietuvą?

Visi geros valios žmonės kviečiami rengtis sutikti popiežių Pranciškų Lietuvoje rugsėjo 22–23 dienomis. Lietuvos vyskupai siūlo gaires, kurios apima penkis pasirengimo žingsnius: tiek pavieniai žmonės, tiek bendruomenės yra kviečiamos pažinti, melstis, bendrauti, dalyvauti ir gyventi tuo, ką išgirs popiežiaus apsilankymo metu.

Gaires sudaro konkretūs pasiūlymai tikintiesiems ir visiems geros valios žmonėms. Pvz., skiltyje „Pažink“ patariama perskaityti bent vieną popiežiaus Pranciškaus dokumentą ar knygą (gegužės 13 d. švenčiama pasaulinė komunikavimo priemonių diena, kurios proga popiežius parašė laišką apie „Fake news“) arba leistis į piligrimystę šv. Jono Pauliaus II keliais Lietuvoje, gilinantis į jo tuomet sakytas kalbas.

Žmonės kviečiami melstis už popiežių Pranciškų ir jo maldos intencijomis, kurios skelbiamos kiekvieną mėnesį specialia vaizdo žinia. Siūloma surinkti maldos intencijas iš savo aplinkos žmonių, kurie negalės dalyvauti šv. Mišiose su popiežiumi, jomis melstis prieš popiežiaus apsilankymą ir šv. Mišių su Šventuoju Tėvu metu.

Žingsniu „Bendrauk“ visi geros valios žmonės kviečiami susiburti į grupes ir ruoštis popiežiaus vizitui – ne tik aptarti jo tekstus, aktualias temas, kuriomis kalba popiežius, bet ir kasdien drauge daryti gailestingumo darbus. Tikintieji ir visi geros valios žmonės kviečiami savo bendruomenėse surengti filmo apie popiežių Pranciškų peržiūrą ir diskusiją.

Žingsnis „Dalyvauk“ kviečia gyvai susitikti su popiežiumi Pranciškumi Vilniuje ir Kaune rugsėjo 22–23 dienomis ir išgirsti, ką Šventasis Tėvas nori pasakyti Lietuvos žmonėms.

Visi renginiai bus nemokami, vėliau bus paskelbta informacija apie registraciją į du didžiuosius susitikimus su popiežiumi Pranciškumi: rugsėjo 22 d. popietės susitikimą su jaunimu Vilniuje ir rugsėjo 23 d. šv. Mišias Kaune. Be šių susitikimų, bus ir daugiau progų pamatyti Šventąjį Tėvą, tad visi kviečiami vizito dienomis planuoti keliones į Vilnių ir Kauną.

Kad popiežiaus vizitas Lietuvoje būtų sklandus, žmonės bus kviečiami savanoriauti (numatoma išankstinė registracija ir pasiruošimas).

Paskutinis žingsnis „Gyvenk“ klausia, ar visa tai taps tik istorija. Išvykus popiežiui kiekvienas kviečiamas dar kartą perskaityti Šventojo Tėvo pasakytas kalbas ir į jas įsigilinti, permąstyti, kas buvo patirta, aptarti su savo bendruomene, stengtis Šventojo Tėvo paraginimus pritaikyti savo gyvenime.

Pasirengti vizitui – tai pasiruošti susitikti su popiežiumi Pranciškumi, „išgirsti jo žodžius ir dėtis juos į širdį, kad jo apsilankymas būtų atnaujinto gyvenimo Kristuje paskata ir pradžia, o ne pabaiga“, – teigiama pasirengimo gairėse. Visi kviečiami kūrybingai prisidėti pagal galimybes prie vizito rengimo  asmeniškai ar bendruomeniškai tiek vyskupijose, tiek  parapijose.

Lietuvos vyskupų konferencijos sekretoriato informacija

Asmuo kontaktams žiniasklaidai dėl popiežiaus Pranciškaus vizito: Živilė Peluritienė, tel. 8  646 67 844, el. p. komunikacija@vilnensis.lt

Apie galimybes pasirengti vizitui: pasirengimo koordinatorius Vilniaus arkivyskupijoje kun. Ričardas Doveika, tel. 8 611 18 356

Sekminės Vilniaus Kalvarijose
Gegužės 17-20 d. Vilniaus Kalvarijose vyks kelių šimtmečių tradiciją išsaugoję Sekminių atlaidai. Kad čia apmąstytų mūsų Viešpaties Kryžiaus kelią ir pasiruoštų Bažnyčios gimimo – Šventosios Dvasios atsiuntimo – šventei, maldininkai nuo seno keliaudavo pėsčiomis.

Sostinėje tvarką stebės daugiau nei 100 kamerų

Vilniaus apskrities vyriausiame policijos komisariate įrengtame stebėjimo pulte pareigūnai matys pagrindines miesto viešąsias erdves bei gatves ir tai leis policijai efektyviai ir greitai išaiškinti įvairius pažeidimus bei nusikaltimus realiuoju laiku.

S. Žiūros (Vilniaus savivaldybės nuotr.)

Kaip praneša Vilniaus savivaldybė, sumontuotos kameros turi 30 kartų optinį priartinimą, o jas valdanti programinė įranga suderinama su visų žinomų kamerų gamintojų standartais,  taigi tai palengvins ir supaprastins tolesnę vaizdo stebėjimo sistemos plėtrą. 

Šiaurės Korėja  neberengs tarpžemyninių balistinių raketų bandymų

Šiaurės Korėja informavo Jungtinių Tautų aviacijos agentūrą, kad  neberengs tarpžemyninių balistinių raketų bandymų, esą programa jau yra baigta, ir daugiau tokių bandymų Pchenjanui nebereikia.

Reuters/Scanpix nuotr.

ICAO pranešime teigiama, kad Šiaurės Korėja siekia atnaujinti nutrauktas oro paslaugas ir nori atverti naujų skrydžių maršrutų per savo oro erdvę. 

Pchenjanas praėjusiais metais išbandė daugybę ilgojo nuotolio raketų; dėl to priekaištavo ir ICAO.

Atgal