VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

04.12. Naujausios žinios

Vidurinei klasei save priskiria kas trečias Lietuvos gyventojas

Vidurinei klasei save norintis priskirti Lietuvos gyventojas turėtų gauti daugiau kaip 1 tūkst. eurų per mėnesį atskaičius mokesčius, atskleidė „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta šalies gyventojų nuomonės apklausa.

Šiuo metu 35 proc. šalies gyventojų save laiko vidurinės klasės atstovai.

Bench Accounting/Unsplash nuotr.

„Gausi vidurinė klasė atspindi šalies ekonominį pajėgumą – išsivysčiusiose Vakarų šalyse jai priskiriama 50–60 proc. gyventojų. Vidurinės klasės atstovai dažniausiai gali be didelių sunkumų patenkinti savo būtinąsias reikmes ir kas mėnesį atsidėti pinigų taupymui, investavimui ar didesnę jų dalį skirti vartojimui. Nors Lietuvoje vidurinė klasė dar nėra tokia gausi, kaip išsivysčiusiose šalyse, ji turi potencialo augti, nes į šalies į darbo rinką ateina jauna ir išsilavinusi karta, didėja investicijų srautai ir auga kvalifikuotų darbo vietų skaičius“.
Vidurinei klasei Lietuvoje save dažniausiai priskiria išsilavinę, jauni (18–25 m.) ar vidutinio amžiaus (46–55 m.) šalies gyventojai. Be to, vidurinei klasei save dažniau linkę priskirti vyrai (37 proc.) negu moterys (34 proc.) Tuo metu mažiausiai vidurinės klasės atstovų yra tarp 56 metų ir vyresnės amžiaus grupės respondentų – tik 28 proc. šios amžiaus grupės žmonių priskiria save šiai klasei - sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Remiantis tyrimo duomenimis, didžiausia dalis gyventojų (42 proc.) šiuo metu save laiko žemesnės vidurinės klasės atstovais, o 15 proc. save priskiria prie nepasiturinčiųjų. Apie 8 proc. gyventojų teigia priklausantys aukštesnei vidurinei klasei.

Kaip sakė „Swedbank“ Finansų instituto vadovė, svarbu paminėti, kad vidurinės klasės atstovus charakterizuoja ne tik jų pajamos. Dauguma (75 proc.) apklaustų gyventojų mano, kad šios klasės atstovai turi gyventi nuosavame būste, o 45 proc. – kad šios klasės atstovams turi likti pinigų atsidėti taupymui. Maždaug kas trečias apklaustasis teigė, kad vidurinės klasės atstovai turi 3–6 mėnesių atlyginimams prilygstančias santaupas ir neturi skolų, išskyrus ilgalaikius įsipareigojimus.  

„Šalies gyventojų nuomone, šios klasės atstovams būdingas tvirtas finansinis pagrindas – jie ne tik išsiskiria aukštesniu pajamų lygiu, bet yra sukaupę finansinį rezervą, taip pat kruopščiai vertina savo įsipareigojimus. Vidurinė klasė pasižymi atsakinga ir racionalia finansine elgsena“, – teigia J. Cvilikienė.

Ukrainoje – S. Skvernelio pažadai dėl karinės įrangos tiekimo

Premjeras Saulius Skvernelis žada, kad Lietuva ir toliau teiks paramą karo niokojamai Rytų Ukrainai, taip pat ir karine įranga. 

Vyriausybės nuotr.

„Mes tikrai palaipsniui tą ir darome (tiekiame karinę įrangą), ir vyriausybė jau yra priėmusi sprendimą, liko iš Ukrainos pusės techninius dalykus sutvarkyti. Mes remiame karine įranga ir ateityje tą darysime. Tai paklausu ir reikalinga“, – trečiadienį Ukrainoje Lietuvos žurnalistams sake S. Skvernelis. 

Jis trečiadienį lankėsi Donecko srityje esančioje Avdijivkoje, kur perdavė Lietuvos humanitarinę paramą. 

Anot premjero, Lietuvos parama karine įranga bus verta ne vieno milijono eurų.

„Nežinau, kiek galime skelbti, bet tie sprendimai, kurie padaryti 2014-2016 metais ir 2017-aisiais, – mes kalbame ne apie vieną milijoną eurų, kalbant apie bendrą įrangos vertę. Mes turime tą daryti, čia sprendžiasi ne tik Ukrainos likimas, todėl ne žodžiais, susirūpinimu, o realiais darbais reikia parodyti“, – sake jis. 

Jis taip pat atidarė Lietuvos lėšomis įrengtą žaidimų aikštelę. Anot jo, „tai kaip simbolis, nes ne tankas, ne šarvuotis, automatas ar šalmas yra ateitis, o tokios aikštelės ir vaikai“.

Tuo metu taip pat paramą perdavęs nevyriausybinės organizacijos „Blue/Yellow“ vadovas Jonas Ohmanas tikino, kad Lietuva paramą teiks tol, kol Ukraina nepasieks pergalės. 

Lietuva, be humanitarinės pagalbos, trečiadienį taip pat perdavė siųstuvus, kurie, anot S. Skvernelio, turėtų sustabdyti rusiškų kanalų propagandą ir leisti pamatyti separatistų valdomų teritorijų gyventojams, kaip gyvena Ukraina. 

Siųstuvus priėmęs Donecko srities karinės-civilinės administracijos vadovas Pavlo Žebrivskis teigė, kad Lietuva vienintelė atsiliepė į prašymą dėl tokių sistemų.

„Ne kokia didelė Europos šalis, ne Vokietija, Prancūzija, o Lietuva atsiliepė į prašymą“, – teigė jis. 

Ketvirtadienį Kijeve S. Skvernelis susitiks su Ukrainos ministru pirmininku Volodymyru Groismanu, atidarys Kijevo saugumo forumą ir dalyvaus Ukrainos, Lietuvos ir Moldovos ministrų pirmininkų sesijoje „Regioninis bendradarbiavimas: suvienyti bendrų tikslų“.

Paskelbtas Lietuvos kultūros sostinių  2020-iems, 2021-iems ir 2022-iems metams konkursas 

Kultūros ministerija paskelbė konkursą savivaldybėms teikti savo miestus kandidatus Lietuvos kultūros sostinių 2020, 2021 ir 2022 metams konkursui.  Lietuvos kultūros sostine gali tapti  konkurso būdu išrinktas bet kuris Lietuvos miestas, išskyrus Lietuvos sostinę Vilnių.

Lietuvos kultūros sostinės idėja gimė Vilniui rengiantis tapti Europos kultūros sostine. Pirmąja Lietuvos kultūros sostine2008 metais tapo Zarasai. Dešimtmečio kultūros sostinių patirtis liudija, šio vardo suteikimas skatina Lietuvos miestų ir miestelių kultūrinį pagyvėjimą, regiono kultūrinę plėtrą, nacionalinės svarbos kultūros renginių iniciatyvas.

„Džiugu, kad Lietuvos kultūros sostinių projektai konsoliduoja vietos menininkų ir kūrybingų gyventojų jėgas, tampa kultūros puoselėjimo ir sklaidos  metais. Sostinės metais pradėtos įgyvendinti iniciatyvos sėkmingai tęsiamos ir ateityje“, – sako Kultūros ministerijos Kultūrinės edukacijos politikos skyriaus patarėja Jadvyga Lisevičiūtė.

Konkurso tikslas – skatinti Lietuvos regionų gyventojų kultūrinį aktyvumą ir kūrybingumą, įtraukti į kultūros procesus bendruomenę, verslą, mecenatus, jaunimą, taip pat plėtoti kultūrą ir meną, kūrybines iniciatyvas ir partnerystę bei kultūros paslaugų prieinamumą.

Konkurso nuostatus ir papildomą informaciją rasite Kultūros ministerijos interneto svetainėje adresu  https://lrkm.lrv.lt/lt/veikla/konkursas-lietuvos-kulturos-sostine.

Paraiškos priimamos paštu ir el. paštu  iki 2018 m. gegužės 25 d. 

Kibernetinio saugumo taryboje aptarti reikšmingiausi srities pokyčiai ir vystomos iniciatyvos

Krašto apsaugos ministerijoje balandžio 11 d. vyko Kibernetinio saugumo tarybos posėdis, kuriame aptarti pokyčiai valstybės kibernetinio saugumo srityje, kibernetinio saugumo būklė Lietuvoje ir vykdomos kibernetinio saugumo stiprinimo iniciatyvos nacionaliniu bei tarptautiniu mastu. 

Alfredo Pliadžio (KAM) nuotrauka

Tarybai pirmininkaujantis krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza susirinkusiems pristatė per 2017 m. Krašto apsaugos ministerijos įvykdytus kibernetinio saugumo sistemos organizavimo pokyčius ir tolesnius planus formuojant kibernetinio saugumo politiką.

„Šiais metais esame užsibrėžę tikslą stiprinti Nacionalinio kibernetinio saugumo centro pajėgumus ir kompetencijas, taip pat tęsti jau pradėtą įvairių saugos sričių reikalavimų konsolidaciją ir sukurti patikimą valstybės institucijų ryšių platformą“, – susitikime pabrėžė viceministras E. Kerza.

Kibernetinio saugumo tarybos nuolatiniams nariams ir kviestiniams svečiams iš viešojo ir privataus sektorių taip pat buvo pristatyta Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos (NKSC) atlikta 2017 m. Kibernetinio saugumo būklės ataskaita.

Sankt Peterburge sulaikytas bankininkas V. Antonovas

Trečiadienį Sankt Peterburge Rusijos teisėsauga sulaikė bankrutavusio „Snoro“ banko pagrindinį akcininką Vladimirą Antonovą, informuoja Rusijos televizija RBK.

Jis sulaikytas Rusijos teisėsaugai tiriant galimą sukčiavimą banke „Sovetsky“. Rusijos televizijos šaltinių policijoje teigimu, V. Antonovas įtariamas neteisėtu banko turto pasisavinimu.

Tuo metu „Snoro“ bylą tirianti Lietuvos teisėsauga V. Antonovui kartu su buvusiu „Snoro“ vadovu Raimondu Baranausku yra pareiškusi įtariamus piktnaudžiavimu, turto pasisavinimu ir iššvaistymu, nusikalstamu bankrotu, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu, apgaulingu apskaitos tvarkymu, dokumento suklastojimu ar disponavimu suklastotu dokumentu. 

Ikiteisminis tyrimas dėl galimo banko „Snoras“ turto pasisavinimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, dokumentų klastojimo, piktnaudžiavimo, turto iššvaistymo ir pinigų plovimo buvo pradėtas 2011 metais.

Lietuvoje žūčių keliuose mažėja, tačiau mirtingumas vis dar išlieka didesnis už ES vidurkį

Europos Komisijos paskelbtais preliminariais 2017 m. kelių eismo saugumo statistiniais duomenimis, žūčių skaičius Europos Sąjungoje jau antrus metus iš eilės mažėja maždaug 2 proc. 2017 m. ES keliuose žuvo 25 300 žmonių, t. y. 300 mažiau nei 2016 m. (−2 proc.) ir 6 200 mažiau nei 2010 m. (−20 proc.).

Lietuvoje 2017 m. vienam milijonui gyventojų teko 67 žūtys (Latvijoje – 70, Estijoje – 36, Lenkijoje - 75), tuo tarpu ES vidurkis – 49 žuvusieji milijonui gyventojų. Vertinant 2010 – 2017 metų laikotarpį, Lietuvoje žūčių keliuose sumažėjo 36 proc.

2017 m. mažiausiai žūčių keliuose fiksuota Švedijoje (25 žūtys vienam milijonui gyventojų), Jungtinėje Karalystėje (27), Nyderlanduose (31) ir Danijoje (32). Žūčių skaičius, palyginti su 2016 m., labiausiai sumažėjo Estijoje ir Slovėnijoje (atitinkamai −32 proc. ir −20 proc.). Be to, 2017 m. toliau mažėjo atotrūkis tarp valstybių narių rezultatų – tik dvi valstybės narės užregistravo daugiau kaip 80 žūčių vienam milijonui gyventojų (Rumunija ir Bulgarija).

Nors žūčių keliuose mažėjimo tendencija teikia vilčių, pasiekti Europos Sąjungos tikslą – 2010–2020 m. laikotarpiu perpus sumažinti žūčių keliuose skaičių – bus labai sunku. Be to, apskaičiuota, kad praėjusiais metais sunkiai sužalota 135 000 žmonių, tarp jų didelė dalis pažeidžiamų eismo dalyvių: pėsčiųjų, dviratininkų ir motociklininkų. Apskaičiuota, kad žūčių ir sužalojimų keliuose socialinės ir ekonominės išlaidos (reabilitacija, sveikatos priežiūra, materialinė žala, kt.) sudaro 120 mlrd. EUR per metus. 

Europos Komisija šiuo metu rengia ir 2018 m. pavasarį planuoja paskelbti saugesniems keliams užtikrinti skirtas konkrečias priemones. Jos galėtų apimti Europos transporto priemonių saugos taisyklių ir infrastruktūros saugumo valdymo taisyklių peržiūrą, taip pat saugaus perėjimo prie sąveikiojo, susietojo ir autonominio mobilumo iniciatyvą.

Oficialu: Azerbaidžano prezidentas I. Alijevas perrinktas ketvirtai kadencijai

Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas trečiadienį vykusiuose pirmalaikiuose prezidento rinkimuose, kuriuos boikotavo pagrindinės opozicijos partijos, užsitikrino ketvirtąją kadenciją šiame poste.

Centrinė rinkimų komisija pranešė, kad suskaičiavus 94 proc. balsų, 15 metų valdžioje esantis I. Alijevas surinko 86 proc. balsų. Remiantis komisijos pranešimu, rinkėjų aktyvumas siekė 74,5 proc. 

Pergalę rinkimuose skelbdamas I. Alijevas kreipėsi į tautą ir padėkojo azerbaidžaniečiams už „paramą ir pasitikėjimą“. 

„Azerbaidžano piliečiai balsavo už saugumą ir pažangą“, – per televiziją kreipdamasis sakė prezidentas. 

Dėl Sirijos svarstomos visos galimybės

JAV tvirtina, kad dėl atsako Sirijai yra svarstomos visos galimybės, tačiau sprendimo imtis karinių veiksmų kol kas nėra. Apie tai pranešė Baltųjų rūmų atstovė Sarah Sanders, pridūrusi, kad Vašingtonas dėl cheminio ginklo panaudojimo Dumos mieste atsakingą laiko ir Rusiją.

Reuters/Scanpix nuotr.

Aptarti padėties Sirijoje ketvirtadienį  rinksis JAV Nacionalinė Saugumo Taryba, Amerikos sąjungininkės Jungtinės Karalystės premjerė Theresa May šaukia skubų ministrų kabineto pasitarimą. 

Po Sirijos režimą remiančios Rusijos perspėjimų Vašingtonui, kad šis karinių priemonių prieš Damaską nesiimtų, Donaldas Trumpas trečiadienį „Twitteryje“ rašė apie atkeliausiančias raketas, kurios esą bus naujoviškos ir sumanios, bei pridūrė, kad Rusija neturėtų bendradarbiauti, kaip jis sako, „su gyvuliu, kuris mėgaujasi žudydamas savo žmones“. 

Įtampai neslūgstant, Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterres sako, kad „situacija Sirijoje negali tapti nekontroliuojama“. Jis išreiškė nusivylimą, kad šią savaitę posėdžiavusi JT Saugumo Taryba kompromiso dėl veiksmų plano Sirijoje pasiekti nesugebėjo.

ES komisaras tikisi, kad ginče su Lenkija pavyks pasiekti proveržį

Savaitės pradžioje apsilankęs Varšuvoje, Europos Komisijos (EK) vicepirmininkas Fransas Timmermansas trečiadienį optimistiškai atsiliepė apie Lenkijos pastangas išspręsti užsitęsusį ginčą su Briuseliu dėl teisinės valstybės principų laikymosi.

Pirmą kartą abi pusės konkrečiai diskutavo apie tai, kaip įveikti skirtumus, sakė F. Timmermansas. „Džiaugiuosi, kad pradėjome nuoširdų dialogą. Matau Lenkijos vyriausybės norą rasti sprendimą“, – pridūrė jis.

Briuselis ir Varšuva konfliktuoja jau dvejus metus, nuo tada, kai Lenkijoje į valdžią atėjo konservatyvių pažiūrų partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS) ir pradėjo virtinę reformų. Tarp šių reformų – ir prieštaringai vertinama šalies teismų sistemos pertvarka.

Gruodį EK pradėjo precedento neturintį oficialų įspėjimo procesą, pasitelkdama politinę priemonę, kuri Bendrijai galiausiai leistų atimti iš Lenkijos balso teisę. Tiesa, Vengrija žadėjo vetuoti tokį Bendrijos žingsnį.

Bandymai išspręsti šį klausimą nebuvo itin sėkmingi iki tol, kol Varšuva praėjusį mėnesį nepaskelbė apie planus kiek patobulinti savo teismų sistemos reformą. Tarp šių planų yra siūlymai apriboti teisingumo ministro įgaliojimus bei suvienodinti vyrų ir moterų teisėjų pensinį amžių.

 

Atgal