VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

03.12. Naujausios žinios

Lietuvos garbė“ - šaliai nusipelniusių piliečių apdovanojimai

Tradicija tapę paprastų Lietuvos žmonių ir mūsų šaliai nusipelniusių piliečių apdovanojimai „Lietuvos garbė“. Šiemet, kaip ir kasmet, projekto „Lietuvos garbė 2018“ apdovanojimai vyksta kovo 11-ąją, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną vyko Lietuvos nacionaliniame dramos teatre. „Lietuvos garbės“ statulėlės įteiktos žmonėms, atlikusiems žygdarbį, įkvėpusiems aplinkinius ir kuriantiems gražesnę Lietuvą. Iškilmingą ceremoniją vedė Audrės Kudabienės ir Marijono Mikutavičiaus duetas, o muzikinius pasirodymus dovanojo ryškiausios muzikos žvaigždės.

ietuvos žmonės buvo kviečiami siųsti istorijas tų, kurie kuria gražesnę Lietuvą ir geresnį pasaulį. „Šiemet labiau nei bet kada norime nešti žinią, kad tikrieji herojai dažnai yra nematomi. Pro juos praeiname gatvėje, susitinkame parduotuvėje, stovime šalia prie raudono šviesoforo. Mes niekada nežinome – gal šalia esantis žmogus paaukojo organą, daugybę metų yra kraujo donoras, gal išgelbėjo skęstantįjį ar kasdien savanoriauja. Tai, kad ypatingi ir svarbūs žmonės yra greta mūsų, suteikia saugumo ir jaukumo jausmą. Be to, tai skatina mus pačius jausti atsakomybę ir prireikus pasielgti herojiškai“, – sakė TV3 generalinė direktorė Laura Blaževičiūtė.

J. B. Hannibalssonas: jūs visai Europai parodėte - žmogaus didybė stipresnė už priešo galybę

1991 metų sausį, nepaisydami priešo galybės, jūs išėjote į gatves, parodydami, kad žmogaus didybė ir jūsų širdžių šiluma yra stipresnė. Taip teigė Kovo 11-ąją Lietuvoje švenčiantis buvęs Islandijos užsienio reikalų ministras Jonas Baldvinas Hannibalssonas.

Jonas Baldvinas Hannibalssonas

1991 m. sausį sulaukęs prof. Vytauto Landsbergio skambučio, šis žmogus susirinko daiktus ir išvyko į Vilnių. 1991 m. vasario 11 dieną Islandija pirmoji pripažino Lietuvą kaip nepriklausomą valstybę.

J. B. Hannibalsonas drauge su Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo signatarais ir laisvės gynėjais sekmadienio rytą prie Kovo 11-ajai skirto paminklo „Žinia“ padėjo gėlių.

Skulptoriaus Juozapo Kęstučio Patamsio Kovo 11-ajai skirtas paminklas prie Seimo atidengtas 2011 m. sausio 8 d. Skulptūra, autoriaus pavadinta „Žinia“, vaizduoja moterį, stovinčią ant nuskeltos kolonos ir iš lanko šaunančią į dangų auksinę strėlę. Ji praneša pasauliui istorinę žinią apie atkurtą Lietuvos nepriklausomybę.

Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo signataras Emanuelis Zingeris visiems perdavė širdingiausius profesoriaus Vytauto Landsbergio, tradiciniame signatarų susitikime negalėjusio būti dėl ligos, linkėjimus.

„O žvelgdamas į poną Hannibalssoną noriu pasakyti, kad pirmą laisvės strėlės skrydį palaikė jo ranka. Atsimenu, būdamas Užsienio komiteto pirmininku, atvykau į Islandiją po sausio įvykių, prašydamas pripažinti Lietuvos nepriklausomybę ir sulaužyti daugybę mėnesių trunkantį mūsų valstybės izoliavimą, organizuotą Maskvos. Islandijos parlamentas iš pradžių pasmerkė puolimą prieš Lietuvą, o po mėnesio pirmasis pasaulyje pripažino mūsų nepriklausomybę, sulaužydamas geležinį lanką aplink Lietuvą. Islandai yra mūsų herojai“, - sakė E. Zingeris.

Kaip priminė signataras, ponas J. B. Hannibalssonas iš karto po sausio įvykių tarptautinei bendrijai pasakė, kad Lietuva yra pripažinta dabartinėje tautų bendrijoje, nusilenkdamas aukoms, be kurių negali būti iškovota laisvė.

„Ačiū už tai. Ir tegu skrieja šita laisvės strėlė, kurią mes paleidome drauge su čia esančiais signatarais ir visais laisvės kovotojais ir 17 mėnesių buvusiais prie barikadų - tiek truko Seimo apsiaustis. Visi šie veiksmai išpirko 1940 metų neiššautą šūvį“, - sakė E. Zingeris.

Bus pagerbti Vyriausybės kultūros ir meno premijų laureatai

Pirmadienio popietę vyriausybės rūmų Didžiojoje salėje bus teikiamos Vyriausybės kultūros ir meno premijos.

Laureatus sveikins ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson, mintimis pasidalins Vyriausybės kultūros ir meno premijų komisijos pirmininkas Liutauras Degėsys.
Šventėje dalyvaus laureatų artimieji, kolegos, ankstesnių metų Vyriausybės kultūros ir meno premijų laureatai.
Vyriausybės kultūros ir meno premijų komisija už svarų indėlį į kultūrą ir meną ir ypatingus šios srities nuopelnus rekomendavo premijas skirti – muzikantų duetui „Armonas-Uss Duo“ – Irenai Uss-Armonienei ir Rimantui Armonui, architektui Gintarui Balčyčiui, grafikei Sigutei Chlebinskaitei, teatrologei Audronei Girdzijauskaitei, tekstilininkei Linai Jonikei, kino kritikei Izoldai Keidošiūtei, dailėtyrininkei ir poetei Laimutei Kreivytei, poetei Violetai Palčinskaitei, kompozitorei Snieguolei Pranulienei, tapytojai Eglei Ridikaitei, aktoriui Arūnui Sakalauskui ir šiuolaikinio šokio atlikėjui Mantui Stabačinskui.
Nuo 2008 m. Vyriausybės kultūros ir meno premija yra 340 bazinių socialinių išmokų dydžio. Kasmet skiriama ne daugiau kaip 12 premijų.

L. Mažylis paskelbtas „Metų valstybės kūrėju“

Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) bendruomenė kovo 11-osios proga paskelbė Lietuvos valstybei 2017 metais labiausiai nusipelniusį asmenį – „Metų valstybės kūrėją“. Juo „už sėkmingą asmeninę iniciatyvą ieškant Vasario 16-osios akto ir reikšmingą indėlį įtvirtinant Valstybės idėją“ tapo istorikas, politologas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis.

Praėjusiais metais L. Mažylis nustebino istorikų bendruomenę ir visą Lietuvą Berlyno valstybiniame archyve atradęs Vasario 16-osios Valstybės atkūrimo akto originalą. Galiausiai profesorius tapo savotišku smalsumo, ryžto ir inovatyvumo simboliu visoje valstybėje.

Anot pranešimo, iškilmingame apdovanojimo renginyje atsiimdamas „Metų valstybės kūrėjo“ apdovanojimą – simbolinę plytą – L. Mažylis sakė, kad „dabar, kai jau atšventėme valstybės šimtmetį, galime matuoti savo valstybės amžių šimtmečiais. Būkite drąsūs ir kūrybiški ir taip švęsime dar šimtą! Žinoma, ne mes patys, bet švęs kiti, ateinančios kartos“, - kiek šmaikštaudamas kalbėjo profesorius.

Dėkodamas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutui Liudas Mažylis prisiminė savo kelią universitete: „Šioje bažnyčioje atsiėmiau savo chemijos mokslų daktaro diplomą, vėliau apsigyniau habilitaciją vadybos srityje, dabar dėstau politologiją ir galiausiai esu įvertintas politikos mokslų atstovų“, – ir toliau juokaudamas džiaugėsi profesorius L. Mažylis.

Šis apdovanojimas yra jau ketvirtasis. „Metų valstybės kūrėju“ 2015 m. „už nuoseklų, ryžtingą ir bekompromisį Lietuvos tapatybės ir vertybinės pozicijos kūrimą“ tapo tuometis Lietuvos ambasadorius JAV Žygimantas Pavilionis. 2016 m. už nuopelnus stiprinant Lietuvos energetikos nepriklausomybę juo išrinktas tuometis energetikos ministras Rokas Masiulis, o praėjusiais metais apdovanojimas įteiktas žurnalistui Andriui Tapinui „už jaunimo pilietiškumo ir politinio aktyvumo skatinimą, tiriamosios žurnalistikos puoselėjimą“.

Kandidatais į apdovanojimą gali tapti nepriekaištingos reputacijos politikai, valstybės tarnautojai, visuomenininkai, verslo atstovai, iniciatyvūs piliečiai ar organizacijos. Kandidatus nominuoja VU TSPMI bendruomenės nariai - studentai, dėstytojai ir alumnai, o renka speciali komisija. Tarp šiais metais teiktų nominantų taip pat dažnai minėti portalo 15min.lt žurnalistinių tyrimų skyrius, Seimo narė Aušrinė Armonaitė, žurnalistas Edmundas Jakilaitis.

„Metų valstybės kūrėjas“ apdovanotas Vilniaus universiteto surengtame kovo 11-osios šventiniame koncerte miestui Šv. Jonų bažnyčioje. Nugalėtoją sveikino universiteto vicerektorius Rimantas Jankauskas, apdovanojimo komisijos pirmininkas docentas Algimantas Jankauskas ir gausiai susirinkę miestiečiai bei Vilniaus svečiai. Specialią programą parengė Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblis.

Lenkija neatmeta galimybės Lietuvai tiekti dujas

Lenkija neatmeta galimybės dujas tiekti Lietuvai, kai 2021 metais bus baigtas šalis sujungsiantis dujotiekis.

Lenkijos energetikos viceministras Michalas Kurtyka teigė, kad galima tikėtis, jog dujos būtų tiekiamos iš Norvegijos, per Lenkijos planuojamą jūrinį dujotiekį „Baltic Pipe“ arba iš suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo Lenkijoje.
„Turint omenyje faktą, kad Lenkija bus ta šalis, kuri turės priėjimą prie alternatyvių dujų tiekimo šaltinių – ar tai per dujotiekį į Norvegiją, ar išplėstą SGD terminalą Svinouiscyje, – galėsime pasiūlyti tą energetinį saugumą ir galimybes apsirūpinti dujomis. Taip pat Lietuvai ir Baltijos šalims“, – teigė M. Kurtyka.
Paklaustas, ar Lenkija pajėgtų kainomis konkuruoti su Rusijos „Gazprom“, M. Kurtyka teigė, kad alternatyvos leistų apriboti kainas.
„Šiuo metu Europos Komisijoje svarstoma antimonopolinė byla, kuri rodo, kad „Gazprom“ ten, kur gali, išnaudoja savo monopolistinę poziciją. Taigi, mūsų dalyje Europos dujų kainos yra aukščiausios, ir kiekvienas alternatyvos pasirodymas de facto sukelia galimybes apriboti kaštus“, – teigė jis.
Dujas pirkti iš Lenkijos svarstytų ir energetikos įmonių holdingo „Lietuvos energija“ bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas“. Jos vadovas Mantas Mikalajūnas anksčiau Eltai teigė, kad jeigu Lenkija įgyvendintų „Baltic Pipe“ projektą ir dujotiekiu susijungtų su Norvegija, tai galėtų tapti dar viena dujų tiekimo alternatyva Lietuvai.
„Galima sakyti, kad ir „Baltic Pipe“, kaip dar vienas gamtinių dujų šaltinis būtų tikrai naudingas Lietuvos vartotojams, mūsų klientams. Ypač turint omenyje, kad 2021 metų pabaigoje Lietuva su Lenkija turi susijungti GIPL dujotiekiu, kas leistų pasinaudoti ne tik „Baltic Pipe“, bet ir kitais gamtinių dujų šaltiniais, kuriuos šiuo metu turi Lenkija“, – teigė M. Mikalajūnas.
Tačiau bendrovė nevertino, ar dujos iš Lenkijos būtų konkurencingos.
Lenkija planuoja 2022 metais baigti „Baltic Pipe“ dujotiekį. Skaičiuojama, kad baigus projektą, bus visiškai atsisakyta „Gazprom“ dujų, kurios Lenkijos rinkoje sudaro apie 63 proc., ir iš Norvegijos atgabenamos dujos sudarys apie 43 proc. Likusiomis dujomis planuojama apsirūpinti per SGD terminalą bei iš vietinės gavybos.
Lietuvos ir Lenkijos dujotiekis GIPL turėtų būti baigtas 2021 metais.

Japonija prašys JAV atleisti šalį nuo importo muitų tarifų plienui ir aliuminiui

Japonijos vyriausybė kreipsis į JAV su prašymu netaikyti importo muitų tarifų jos gaminamam plienui bei aliuminiui. Tai pareiškė šalies ekonomikos, prekybos ir pramonės ministras Hiroshige Seko.

„Mes primygtinai to prašysime“, – jo žodžius cituoja naujienų agentūra „Kiodo“.

Japonijos valdžia pareiškė labai apgailestaujanti dėl JAV sprendimo taikyti importo muitų tarifus plienui ir aliuminiui, o šalies Ekonomikos, prekybos ir pramonės ministerija leido suprasti, kad Japonija svarstys galimas atsakomąsias priemones.

Japonija kasmet eksportuoja apie 2 mln. tonų plieno į Jungtines Valstijas, arba apie 5 proc. viso Japonijos plieno eksporto.

JAV prezidentas D. Trumpas ketvirtadienį pasirašė įsaką dėl naujų muitų plienui ir aliuminiui, nors jie bus taikomi ne visoms šalims. Dar kovo 1 d. D. Trumpas paskelbė apie ketinimus įvesti importo muitų tarifus plienui ir aliuminiui, aiškindamas, kad juos būtina taikyti, nes Jungtinės Valstijos kenčiančios nuo „nesąžiningos prekybos“, o muitų įvedimas duotų postūmį pramonės plėtrai. 

D. Trumpo sprendimas įvesti importo muitų tarifus plienui ir aliuminiui sulaukė griežtos reakcijos iš ES, Kinijos ir kitų metalų gamintojų.

Įstatymas dėl muitų įvedimo įsigalios per 15 dienų. Plieno importui įvedamas 25 proc. muitas, aliuminio importui – 10 proc. muitas. Tačiau D. Trumpas neatmetė galimybės, kad kai kurioms šalims bus numatytos išimtys – tarp jų Kanada, Meksika ir Australija.

 

Milijardierius Sebastianas Pinera sekmadienį antrąkart prisaikdintas Čilės prezidentu

V. Putinas teigia niekuomet negrąžinsiąs Krymo Ukrainai

„Ką, jūs išprotėjote?“ – į žurnalisto klausimą, ar būtų kokios nors aplinkybės, kuriomis Rusijos lyderis būtų pasirengęs atiduoti Krymą, atsakė jis.

„Tokių aplinkybių nėra ir niekada nebus“, – pridūrė jis 2,5 val. trunkančioje dokumentinėje juostoje „Putinas“.

Filmas paskelbtas Kremliaus ruporu vadinamo televizijos veikėjo Dmitrijaus Kiseliovo socialinių tinklų paskyrose artėjant kovo 18-ąją vyksiantiems šalies prezidento rinkimams.

2014 metais Rusija aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį ir ėmė remti prorusiškus separatistus šalies rytuose po to, kai Vakarų šalių palaikomas visuomenės judėjimas nuvertė Ukrainą valdžiusį Kremliaus remiamą režimą.

Po pusiasalio aneksijos Europos šalys ir JAV įvedė sankcijas Rusijai, o Maskvos ir Vakarų santykius ištiko rimčiausia krizė nuo Šaltojo karo laikų.

Kuriamas VIRSIS skatins visuomenės informavimo priemonių viešumą ir skaidrumą

Kultūros ministerija kartu su Registrų centru pradeda įgyvendinti projektą „Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų dalyvių duomenų registravimo informacinė sistema (VIRSIS)“.

Ministerija ir centras pasirašė jungtinės veiklos sutartį, kurioje numatyti abupusiai įsipareigojimai, įgyvendinant šį projektą. Jo tikslas – sumažinti korupcijos atsiradimo ir plitimo veiksnius viešajame sektoriuje, informuojant visuomenę apie vietinių, regioninių, nacionalinių laikraščių, žurnalų ir transliuotojų, retransliuotojų valdytojus, jų dalyvius ir ryšius su kitais viešosios informacijos rengėjais bei skleidėjais.

„Naujoje informacinėje sistemoje bus renkami, kaupiami, sisteminami, saugomi ir neatlygintinai viešinami duomenys apie viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus, jų veiklą bei pajamas iš viešojo sektoriaus subjektų. Šių duomenų viešumo svarba demokratinėje visuomenėje jos  viešiesiems debatams pabrėžiama neseniai, kovo 7 d, priimtose Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijose dėl žiniasklaidos pliuralizmo ir nuosavybės santykių skaidrumo“, – sako Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos skyriaus vedėjas Deividas Velkas.

Siekiant išvengti nepagrįstos administracinės naštos duomenys informacinei sistemai bus teikiami iš turimų valstybės informacinių išteklių (Juridinių asmenų registro, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos, Adresų registro, Gyventojų registro, Licencijų informacinės sistemos), viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos reglamentavimo bei  savitvarkos, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų. Kitus – iki šiol nerinktus ir minėtose institucijose nekaupiamus duomenis turės pateikti patys viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai elektroninių ryšių priemonėmis.

Vyriausybė savo programos įgyvendinimo plane yra įsipareigojusi 2019 m. pabaigoje sukurti viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinės, stebėsenos ir analizės sistemos viešąją prieigą. Nacionalinės kovos su korupcija programos įgyvendinimo 2015–2019 metų tarpinstituciniame veiklos plane numatyta – viešai ir neatlygintinai skelbti duomenis apie viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus, juridinio asmens akcininkus, vadovus, leidinius, pajamas ir pajamų šaltinius, išlaidas ir naudos gavėjus, skatinant visuomenės informavimo priemonių viešumą ir skaidrumą.

Šių metų sausio 12 dieną Lietuvos Seimas priėmė VIRSIS steigimą numatančias Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kurias parengė Kultūros ministerija. Planuojama, kad VIRSIS pradės veikti nuo 2019 m. lapkričio 1 dienos.

Projektą finansuoja Europos Sąjungos socialinis fondas ir Lietuvos valstybė. Projekto vertė –  419 931,55 Eur.

 

Atgal