VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

03.11. Naujausios žinios

 

 

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 28-ųjų metinių minėjimas. LR Prezidento kanceliarijos nuotraukos. Robertas Dačkus

Pagerbtas amžinybėn išėjusių Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų atminimas

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse Seimo Vitražo galerijoje vyko tradicinė gėlių, padedamų ant Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų kapų, perdavimo ceremonija. Pagerbtas amžinybėn išėjusių Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų – Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatų – šviesus atminimas.  

Gėlių perdavimo ceremonija, O. Posaškovos/Seimo kanceliarijos nuotr.

Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis perdavė gėles ir įgaliojo Joniškio, Kauno, Kelmės, Kėdainių, Klaipėdos, Pakruojo, Palangos, Plungės, Ukmergės savivaldybių atstovus ir Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos karius aplankyti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų kapus ir padėti ant jų gėles nuo Lietuvos Respublikos Seimo ir visų Lietuvos žmonių.

Ant Vilniuje palaidotų Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų kapų gėles padėjo Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai.

Renginyje dalyvavo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai – Aukščiausiosios Tarybos deputatai, jų artimieji, savivaldybių atstovai, jaunimas ir kiti garbūs svečiai. Ceremonijoje koncertavo Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės mokyklos mokiniai.

Gėlių, skirtų padėti ant Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų kapų, perdavimo ceremonija vyksta jau nuo 2010 metų. Šiais metais gėlės padėtos ant 35 kapų.      

ATVIRAS LAIŠKAS

EUROPOS VALSTYBIŲ PARLAMENTŲ PIRMININKAMS

Mes, Lietuvos Respublikos, Lenkijos Respublikos ir Latvijos Parlamentų Pirmininkai, tvirtai remiame ir išreiškiame įsipareigojimą skatinti energetinį saugumą ir šaltinių, tiekėjų ir maršrutų – pagrindinių energetikos sąjungos elementų – diversifikavimą. Mes taip pat esame susirūpinę dėl Rusijos nuolatinių pastangų vardan politinių paskatų pasinaudoti energetikos interesais ir taip pakenkti Europos ir euroatlantinei vienybei.

Nors formaliai „Nord Stream 2“ yra pristatomas kaip komercinis projektas, jis iš tiesų yra Rusijos valstybinės politikos instrumentas. Projektu „Nord Stream 2“ nesiekiama diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius. Projekto tikslas – pagilinti ES, ypač Vidurio ir Rytų Europos šalių, energetinę priklausomybę nuo Rusijos ir taip išlaikyti jų pažeidžiamumą. 

Energetinis saugumas yra pagrindinis veiksnys, siekiant vieningos ir klestinčios Europos, kurioje konkurencija ir laisvosios rinkos principai yra pagrindinės sėkmę lemiančios sąlygos. Todėl būtina investuoti į energetikos infrastruktūrą, ypač dujų jungtis ir papildomus dujotiekius, leisiančius skatinti gamtinių dujų tiekimo šaltinių įvairovę.

Jei vamzdynas galiausiai bus nutiestas, projektas „Nord Stream 2“, kaip ir bet kuris kitas infrastruktūros projektas, privalo būti įgyvendinamas visapusiškai laikantis ES teisės, ypač trečiojo energetikos teisės aktų rinkinio nuostatų. Todėl šiuo laišku raginame sparčiai priimti ES Dujų direktyvos pakeitimus ir perkelti juos į nacionalinę teisę, kad būtų taikomas vienodas požiūris į gamtinių dujų importo iš trečiųjų šalių į ES rinką infrastruktūrą. Įgyvendinti didelio masto projektą, neatitinkantį ES atviros dujų rinkos ir importo šaltinių diversifikacijos tikslų, yra žalinga. Dar didesnis susirūpinimas kyla matant, kaip didelės ES energetikos bendrovės, kurios pritraukiamos prie kiekvieno stambaus Rusijos dujų infrastruktūros projekto, yra panaudojamos Rusijos interesų palaikymui Europos Parlamente ir Europos Komisijoje. Tolesnė Rusijos gamtinių dujų tiekimo infrastruktūros plėtra gali padidinti jos įtaką bei ES pažeidžiamumą, nes tai gali sustiprinti priklausomybę nuo vieno teikėjo ir vienintelio tiekimo maršruto.

Į projektą „Nord Stream 2“ reikia žvelgti iš platesnės šiandienos perspektyvos, atsižvelgiant į Rusijos informacinį ir kibernetinį priešiškumą bei karinę agresiją. Todėl raginame Europos valstybes apriboti Rusijos galimybes imtis agresyvių veiksmų ir užtikrinti, kad projekto „Nord Stream 2“ veikla visapusiškai atitiktų ES teisės normas.

Raginame visas Europos šalis ir Jungtines Amerikos Valstijas pradėti tvirtą ir visapusišką dialogą, pagrįstą skaidrumu ir savitarpio pasitikėjimu, siekiant užtikrinti saugią, klimatą tausojančią ir visiems piliečiams prieinamą energiją.

Nuoširdžiai

Prof. Viktoras Pranckietis

Lietuvos Respublikos
Seimo Pirmininkas

Marek Kuchciński

Lenkijos Respublikos
Seimo Pirmininkas

Ināra Mūrniece

Latvijos Respublikos
Saeimos Pirmininkė

Šimtamečiai: Lietuvoje dabar – geriausia per šimtą metų 

Atkurtos Nepriklausomybės šimtmetį Lietuva pasitiko geriausiais savo laikais. Taip Kovo 11-osios proga vienbalsiai tikina kartu su šalimi nepriklausomybės žingsnius ėję šimtamečiai senoliai. 

„Labai myliu Lietuvą ir niekada nenorėjau jos palikti“, – tikina už poros mėnesių 101 metų sulauksianti Viktorija Adomavičienė.

Kita projekto „100 metų kartu“ herojė Angelė Petrauskaitė mano, kad ypatingai reikia džiaugtis laisvu žodžiu. „Nieko nereikia bijoti, gali tiesą sakyti, o aš gyvenime daug kur turėjau meluoti“, – prisimena senolė. O ir turimoms problemoms ji turi paprastų sprendimų receptą: „Reikia būt sąžiningiems, kai paklausai per televiziją, radiją, tai pikta girdėti: korupcija ir korupcija. Išsirenka, nežiūri, kaip dirba, ir ieško teisybės po kelių metų. Aš nepataisysiu, bet jei yra blogas Seimo narys, reikia viena karta nubausti ir viskas.“ 

Kita Lietuvos šimtametė, Elena Kuklytė, ​​kurios istorija atsidūrė ir „100 metų kartu“ albume, ir filme, 18 metų praleido Sibire, todėl už savo Tėvynę brangiau nieko neįsivaizduoja. „Gyvena ir dar dejuoja. Ką tokiems lietuviams daryt? Jie Lietuvos sulaukė ir dar dejuoja. Lietuva yra brangiausia. Lietuva – tėvynė. Mūs didvyrių žemė“, – su ašaromis akyse kalba ilgaamžė. 

Šimtą metų perkopusiai Salomėjai Maceikienei Sąjūdis, Baltijos kelias, laisvės atgavimas kėlė begalinį džiaugsmą. „Man Lietuva yra visas gyvenimas. Reikia rasti gerą darbą ir dirbti jį iš širdies, kad visą laiką širdis stumtų ten, kur yra kažkas gražaus ir gero valstybei“, – mano ji. 

Vienas vyriausiųjų valstybės šimtmečiui skirto projekto herojų – Jonas Murauskas – taip pat nestokoja meilės ir džiaugsmo Tėvyne. 

„Dabar, gyvendamas taip ilgai, džiaugiuosi, kad galiu prisiminti savo nueitą kelią ir garbingus žmones, kurie mane lydėjo. Ir aš juos. Man Lietuva labai graži. Noriu, kad ir anūkai, ir proanūkiai savo žemėje gyventų“, – tikisi jis. 

Daugiau nei 70 metų kartu su žmona gyvenantis Aleksandras Stancelis trokšta, kad šalyje būtų daugiau lietuviškumo, kad daugiau žmonių rinktųsi gyvenimą savo šalyje ir čia būtų gerbiami. 

„Nėra geriau kaip čia, bet ir čia kada nors gali būti geriau“, – išmintingai šypsosi ir 101 metų Constantine Zalagenas.

„100 metų kartu“ – tai projektas, fotografijomis bei dokumentinio kino kadrais pasakojantis nepagražintas Atkurtos Lietuvos bendraamžių istorijas: kokia buvo jų vaikystė, kaip siekė mokslo ir dirbo, kaip kentė badą ir nepriteklių, kaip mylėjo ir augino vaikus, o tuo pat metu vyko karas, keitėsi valdžios, buvo žudomi klasės draugai, kaimynai, broliai, seserys ir tėvai. Jie sugebėjo mylėti ir išgyventi, išlaikyti svarbiausius žmogiškumo principus ir džiaugsmą gyvenimui. 

Savo, šimtamečio žmogaus, istoriją pirmą ir galbūt paskutinį kartą jie pasakoja kino kamerai ir fotoaparato objektyvui. 

Filmas „100 metų kartu“ kino ekranuose pirmą kartą pasirodys jau „Kino pavasario“ metu, kovo 16 dieną.

Jonavos ir Kaišiadorių rajonuose vyks karinės pratybos

Kovo 12–18 d. Gaižiūnų poligone, Jonavos ir Kaišiadorių rajonuose, Jonavoje, Žiežmarių bei Užusalių gyvenvietėse vyks karinės padalinių integravimo pratybos.

Pratybose dalyvaus Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono, Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotojo pėstininkų bataliono, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotojo pėstininkų bataliono, taip pat Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos, Oro gynybos, Juozo Vitkaus inžinerijos batalionų ir Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos kariai. Šiose pratybose taip pat treniruosis ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai.

Šių pratybų tikslas – treniruoti Bataliono kovinę grupę planuoti ir vykdyti operacijas prieš hibridinės kilmės grėsmes, taip pat tobulinti Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ padalinių kovinius veiksmus.

Pratybų metu miestų teritorijoje, pagrindiniais ir rajonų keliais vyks karinių transporto priemonių judėjimas, didesnėmis ir mažesnėmis grupėmis veiks ginkluoti kariai. Bus naudojami garsiniai-imitaciniai šaudmenys bei dūminiai užtaisai.

Orai: kitą savaitę – šalčio banga

Sekmadienį Lietuvoje debesuota, kai kur su pragiedruliais. Daug kur krituliai, daugiausia negausūs, vyraus lietus. Pūs pietryčių, 6–11 m/s stiprumo vėjas. Aukščiausia temperatūra 1–6 laipsniai šilumos.

Pirmadienį turėtų atsirasti daugiau pragiedrulių, turėtų sušilti iki 4–9 laipsnių šilumos. Pūs stiprokas vėjas, kuris mažins šilumos įspūdį.

Antradienį šils iki 5–10 laipsnių.

Trečiadienį šilumos bus kiek mažiau, tad dieną oras įšils iki 4–8 laipsnių, daug kur lietus.

Nuo ketvirtadienio šiluma trauksis – bent kuriam laikui ateis šalti orai.

Ministerija: per 70 proc. Kinijos miestų neatitinka leistinų oro taršos normų

Per 70 proc. iš 338 didžiausių Kinijos miestų neatitinka leistinų oro taršos normų. Tai šeštadienį per spaudos konferenciją pranešė šalies Aplinkosaugos ministerijos atstovas.

„Oro kokybė 70 proc. iš 338 didžiausių Kinijos miestų iki šiol neatitinka nustatytų standartų. Nepaisant pasiektų rezultatų, būtina toliau stiprinti pastangas kovoje su aplinkos tarša“, – sakė jis.

AFP/Scanpix nuotr.

Pasak ministerijos atstovo, norint sumažinti taršos kiekį, būtina „ne tik optimizuoti pramonės įmonių darbą, bet ir modernizuoti šalies transporto sistemą, taip pat pakeisti energijos vartojimo struktūrą“.

Dienų, kai oro užterštumas buvo didelis, sumažėjo nuo 58 – 2013 metais iki 23 – 2017-aisiais, sausį skelbė Pekino merijos aplinkosaugos tarnyba. Per penkerius metus vidutinis smulkiųjų PM2.5 dalelių, galinčių įsiskverbti giliai į plaučius, lygis šiaurinės Kinijos pramoniniame rajone sumažėjo apie 40 proc., o Pekine šis rodiklis sumažėjo iki 58 mikrogramų kubiniam metrui.

Anot Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), saugus koncentracijos lygis neviršija 25 mikrogramų kubiniam metrui.

Su oro, vandens ir dirvožemio taršos problemomis daugelį metų susiduria ne vienas augantis pramoninis Kinijos miestas. Analitikai teigia, kad pastaruoju metu pastebimus teigiamus pokyčius lėmė palankios oro sąlygos ir agresyvesnis aplinkosaugos taisyklių taikymas. Šalies valdžia nurodė teršiančioms gamykloms išsikelti iš Pekino ir jo apylinkių ir nustatė „zonas be anglies“, kur per 3 mln. namų ūkių skubiai buvo perkelti prie šildymo dujomis ar elektra sistemos.

Tačiau vis dar abejojama, ar vyriausybės taikomos priemonės bus veiksmingos.

Šių metų sausį Kinijos prezidentas Xi Jinpingas iškėlė kovą su aplinkos užterštumu kaip vieną pagrindinių 2018 metų uždavinių.

Estijos premjeras nori, kad sinchronizavimas per Lenkiją būtų baigtas kuo greičiau

Estijos premjeras Juris Ratas teigia norintis, kad sinchronizacijos per Lenkiją projektas būtų baigtas kuo greičiau. 

„Rail Baltica“, sinchronizavimas su Europos tinklais – čia mūsų keturios šalys bendradarbiauja puikiai. Ir norime, kad sinchronizavimo darbai per Lenkiją būtų užbaigti kuo greičiau“, – bendroje Baltijos šalių ir Lenkijos premjerų spaudos konferencijoje teigė J. Ratas.

Reuters/Scanpix nuotr.

Seniau Estija kritikavo sinchronizavimo per Lenkiją projektą ir siūlė, kad sinchronizacija vyktų į Skandinaviją per Suomiją. 

Tuo metu premjeras Saulius Skvernelis pareiškė besitikintis, kad politinis susitarimas dėl sinchronizavimo tarp Baltijos šalių, Lenkijos ir Europos Komisijos bus pasiektas birželį.

„Sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projektas puikus sistemingo mūsų šalių bendradarbiavimo pavyzdys. Tikiu, kad galutinį sprendimą dėl sinchronizacijos priimsime šių metų birželį“, – teigė S. Skvernelis.

Lietuvos ir Lenkijos energetikos ministrai Žygimantas Vaičiūnas ir Krzysztofas Tchorzewskis penktadienį pasirašė Supratimo memorandumą dėl sustiprinto strateginio bendradarbiavimo energetikos srityje. Jame kalbama ir apie elektros tinklo sinchronizavimą su kontinentine Europa per Lenkiją.

Baltijos šalys yra sutarusios iki 2025 metų atsijungti nuo rusiškojo BRELL elektros žiedo ir sinchronizuoti savo elektros tinklus su Vakarų Europa.

Japonija mini septintąsias Fukušimos branduolinės avarijos metines

Sekmadienį Japonija pagerbė atminimą aukų, kurias pasiglemžė prieš septynerius metus šiaurės rytinę šalies dalį supurtęs stiprus žemės drebėjimas, po jo kilęs cunamis bei jo sukelta didžiausia branduolinė krizė nuo 1986-ųjų Černobylio katastrofos laikų.

18,5 tūkst. aukų atminimui pagerbti Tokijuje ir Fukušimos regione buvo laikomos pamaldos.

AFP/Scanpix nuotr.

14.46 val. vietos laiku (7.46 val. Lietuvos laiku), būtent tuo metu, kai 2011-ųjų kovo 11-ąją šiaurės rytinę Japonijos dalį supurtė 9 balų stiprumo žemės drebėjimas, šalis nutilo tylos minutei.

Tokijuje Japonijos vyriausybės surengtoje atminimo ceremonijoje, be kitų svečių, dalyvavo Japonijos princas Akishino su princese Kiko, premjeras Shinzo Abe, žuvusiųjų artimieji bei išsigelbėjusieji.

„Praėjus septyneriems metams, nukentėjusių rajonų rekonstrukcijos pažanga vykdoma nuosekliai, – minėjime kalbėjo Sh. Abe. – Tačiau, atsižvelgdami į nukentėjusių gyventojų padėtį, ir toliau dėsime pastangas, teikdami regionui nenutrūkstamą paramą.“

Dešimtys tūkstančių gyventojų vis dar glaudžiasi „laikinuose“ būstuose, o dar bemaž 50 tūkst. žmonių dėl radiacinės taršos negali grįžti namo į vietoves, esančias netoli Fukušimos atominės elektrinės.

2011-aisiais cunamiui užliejus jėgainę, į aplinką pateko radioaktyviųjų medžiagų. Baiminantis galimų nelaimės padarinių, buvo evakuota šimtai tūkstančių apylinkių gyventojų.

Pernai šalies vyriausybė daugelyje jėgainės apylinkėse esančių miestelių panaikino evakuacijos įsakymą, teigdama, kad aplinkos neutralizavimo darbai jau baigti. Tačiau, kritikams tvirtinant, kad neutralizavimo operacijos nebuvo veiksmingos, dauguma gyventojų, ypač moterų ir vaikų, grįžti namo neskuba.

Kroatijoje 22 serbams pareikšti kaltinimai karo nusikaltimais

Kroatijos prokurorai paskelbė pateikę kaltinimus 22 serbų tautybės asmenims vykdžius karo nusikaltimus prieš civilius gyventojus ir karo belaisvius per praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio karinį konfliktą.  

Reuters/Scanpix nuotr.

22 Kroatijos serbai kaltinami nužudę 20 civilių ir du policininkus, kurie 1991 metų rugsėjį buvo laikomi nelaisvėje trijose vietose šalies rytuose, sakoma Zagrebo prokuratūros pranešime.

Šie serbai priklausė sukarintai grupuotei, 1991-1995 metų karo metu veikusiai šalies rytuose. Šis konfliktas tarp Kroatijos vyriausybės pajėgų ir Belgrado remiamų serbų nusinešė apie 20 tūkst. gyvybių.

Atgal