VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

01.10. Naujausios žinios

Trakuose rengiamas tradicinis augumo politikos ekspertų „Sniego susitikimas"

Sausio 11-12 dienomis Užsienio reikalų ministerija rengia neformalų Lietuvos ir užsienio saugumo politikos ekspertų „Sniego susitikimą" („Snow Meeting"), kuriame bus aptariami transatlantinei bendruomenei kylantys iššūkiai ir atsakas į juos.
Kasmet nuo 2008 metų antrąją sausio savaitę organizuojamas „Sniego susitikimas" vyks Paunguriuose, Trakų rajone. Tikimasi, kad jame dalyvaus Latvijos, Estijos ir Vatikano užsienio reikalų ministrai Edgaras Rinkevičius, Svenas Mikseris ir Paulas Richardas Gallagheris, Švedijos ir Estijos gynybos ministrai Peteris Hultqvistas ir Juris Luikas. 
Susitikime tikimasi sulaukti daugiau nei 100 aukšto rango diplomatų, patarėjų, parlamentarų, saugumo politikos ekspertų iš maždaug 15 šalių, NATO ir Europos Sąjungos (ES) institucijų.
Renginį atidarys Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Susitikime bus diskutuojama, kaip toliau stiprinti transatlantinį ryšį ir įveikti iššūkius saugumui, su kuriais šiuo metu susiduria euroatlantinė bendrija. Renginio dalyviai taip pat aptars pasirengimą šių metų liepos 11-12 dienomis Briuselyje vyksiančiam NATO valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimui bei galimus sprendimus dėl sąjungininkų saugumo sustiprinimo konvencinių ir hibridinių grėsmių akivaizdoje. Atskira sesija bus skirta glaudesnio ES bendradarbiavimo gynybos srityje iniciatyvoms aptarti.

Įsigalioja atlygio politikos ir praktikos gairės

Nuo sausio 13-osios Lietuvos banko Priežiūros tarnyba, atlikdama finansų rinkos dalyvių priežiūrą, vadovausis Europos bankininkystės institucijos Gairėmis dėl atlygio politikos ir praktikos, susijusios su mažmeninės bankininkystės produktų ir paslaugų pardavimu ir teikimu.
Jose nustatyti bendrieji atlygio politikos ir praktikos principai, kurių turėtų laikytis visi Lietuvoje siūlantys ir teikiantys vartotojams bankininkystės produktus bei paslaugas: kredito įstaigos (bankai, kredito unijos), kredito davėjai, kredito tarpininkai, mokėjimo įstaigos, elektroninių pinigų įstaigos. 
Formuodamos atlygio politiką, įstaigos turėtų atsižvelgti ne tik į darbuotojų skatinimą, bet ir į vartotojų teises bei interesus. Darbuotojų atlygis neturėtų priklausyti vien tik nuo pasiekto kiekybinio rodiklio (pavyzdžiui, pasiūlytų bankininkystės produktų ir paslaugų kiekio). Taip pat atlygio politika neturi skatinti darbuotojų siūlyti produktą, kuris mažiau atitinka kliento poreikius, tačiau įstaigai atneša didesnį pelną. Įstaigos turėtų informuoti darbuotojus apie taikomą atlygio politiką ir praktiką prieš leidžiant jiems siūlyti bankininkystės produktus ar paslaugas vartotojams. Rekomenduojama, kad įstaigos peržiūrėtų savo atlygio politiką ne rečiau kaip kartą per metus.

Lietuva 27-ąjį kartą minės Laisvės gynėjų dieną

Šią savaitę Lietuva 27-ąjį kartą minės tragiškų Sausio 13-osios įvykių metines ir Laisvės gynėjų dieną.
Penktadienio, sausio 12-osios, rytą Lietuvos žmonės kviečiami dalyvauti pilietinėje akcijoje "Atmintis gyva, nes liudija" ir valstybės institucijose, mokyklose prie langų uždegti žvakutes.
Taip pat rytą Seimo Laisvės gynėjų galerijoje rengiama Laisvės gynėjų rikiuotė. Vėliau Laisvės gynėjai susitiks Seimo Kovo 11-osios Akto salėje.
Tos dienos pavakare ir iki pat vėlaus vakaro Seimo Lietuvos laisvės gynėjų ir Vitražo galerijos bus atviros lankytojams. O greta Seimo rūmų esančioje Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje nuo vidudienio iki vakaro vyks Neatlygintinos kraujo donorystės akcija Laisvės gynėjų atminimui.
Vakare Atminimo laužai suliepsnos prie Vilniaus televizijos bokšto, Lietuvos radijo ir televizijos pastato, Nepriklausomybės aikštėje.
Vilniaus televizijos bokšte tuo metu vyks Virtualios realybės projekto "Laisvės kodas 13" pristatymas.
Prie Atminimo laužo Nepriklausomybės aikštėje vyks Sąjūdžio valanda, sostinės Šv. Jonų bažnyčioje - koncertas "In memoriam". Vilniaus įgulos karininkų ramovėje susitiks parlamento gynėjai.
Pagrindinės Laisvės gynėjų minėjimo dienos, sausio 13-osios, rytą sostinės Nepriklausomybės aikštėje bus dedama gėlių prie Kovo 11-ajai skirto paminklo "Žinia".
Laisvės gynėjų atminimas bus pagerbtas ir iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime Seimo Kovo 11-osios Akto salėje. Posėdžio metu bus teikiama Laisvės premija. 2017 metų Laisvės premiją Seimas paskyrė laisvės gynėjai, politinei kalinei Nijolei Sadūnaitei.
Vidudienį Nepriklausomybės aikštėje - Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija.
Po šios ceremonijos Sausio 13-osios aukos bus pagerbtos Antakalnio kapinėse. Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai pagerbs Laisvės gynėjus, palaidotus Alytaus, Kauno, Kėdainių, Marijampolės, Rokiškio, Vilniaus kapinėse. 
Popietę Seimo Konstitucijos salėje Seimo vadovybė ir Vyriausybės nariai susitiks su žuvusiųjų artimaisiais ir nukentėjusiaisiais nuo sovietų agresijos 1991 metais.
Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje tęsis neatlygintinos kraujo donorystės akcija Laisvės gynėjų atminimui 
Pavakare - šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje.
Sausio 12 ir 13 dienomis parlamento Laisvės gynėjų ir Vitražo galerijos bei Sausio 13-osios memorialas bus atviri visuomenei. Atvirų durų valandomis bus galima apžiūrėti parodas, skirtas Laisvės gynėjų dienai.
Laisvės gynėjų diena taip pat bus paminėta atvirų durų dienų programa Genocido aukų muziejuje ir Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse.
Bandydama nuversti teisėtai išrinktą ir nepriklausomos valstybės atkūrimą paskelbusią Lietuvos valdžią sovietų kariuomenė 1991 metų sausio 13-osios naktį Vilniuje ginkluota jėga užėmė Televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos pastatą. Sovietų kariuomenė tuomet neišdrįso pulti Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo rūmų, kuriuos saugojo dešimtys tūkstančių žmonių. Tačiau prie Televizijos bokšto nebuvo išvengta aukų, - desantininkams pradėjus su karine technika važinėti po minią ir šaudyti į beginklius žmones, žuvo 14 ir buvo sužeisti daugiau nei tūkstantis laisvės gynėjų.

Bus skatinamas pigiausių vaistų vartojimas

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pateikė visuomenei derinti įsakymo projektą, pagal kurį gydytojas, pacientui išrašydamas kompensuojamąjį vaistą bendriniu pavadinimu gydymui pirmą kartą ar po pertraukos, recepte turėtų nurodyti žymą „Pirmas paskyrimas", o vaistinės tokiais atvejais, t. y. naujiems pacientams, būtų įpareigotos išduoti pigiausius vaistus ir taip parduotų daugiau pigesnių vaistų. 
Sveikatos apsaugos viceministrės Kristinos Garuolienės teigimu, taip siekiama skatinti generinių vaistų vartojimą ir padidinti konkurenciją tarp vaistų gamintojų, kad jie konkuruotų vaisto kaina bei siektų tapti pigiausiu vaistu kainyne, įtrauktu tuo pačiu bendriniu pavadinimu. 
„Daugelis žmonių vis dar mano, kad geriausias vaistas yra tas, kuris kainuoja brangiai, tačiau tai tikrai nėra tiesa. Visi tos pačios veikliosios medžiagos vaistai yra vienodai kokybiški ir atitinkantys keliamus reikalavimus. Skirtis gali tik pakuotė, tablečių spalva ar forma, t. y. išorė. Tad siekiant, kad žmonės kuo racionaliau panaudotų pinigus, skatiname juos įsigyti kuo pigesnį kokybišką vaistą ir nepermokėti, kai to nebūtina daryti", - sako viceministrė K. Garuolienė. 
Jos teigimu, vaistininkai jau seniai žino ir taiko praktiką, kai pacientui yra pasiūlomas pigiausias vaistas, tačiau generinių vaistų vartojimas vis dar išlieka mažas. Tad, pasak Sveikatos apsaugos ministerijos, šio įsakymo projekte siūlomas prierašas „Pirmas paskyrimas" būtų tarsi nuoroda vaistininkui, kad pacientui reikėtų išduoti pigiausią tos grupės vaistą. 
Taigi vaistinėje dirbantis farmacijos specialistas, gavęs receptą su užrašą „Pirmas paskyrimas", pacientui turėtų parduoti pigiausią kompensuojamąjį vaistą. Išskyrus atvejus, kai nėra galimybių išduoti reikiamą pigiausio vaisto kiekį nepažeidžiant vidinės pakuotės (pvz., vaistai supakuoti buteliuke po 100 tablečių, o recepte yra išrašyta 30 tablečių). Šiuo atveju siūloma leisti išduoti (parduoti) kitą pagal pigumą kompensuojamąjį vaistą, kurį galima nepažeidžiant vidinės pakuotės padalinti taip, kad būtų išduotas recepte nurodytas arba jam panašus kiekis.
SAM atkreipia dėmesį, kad tokia tvarka ne naujiena Europoje - tokia praktika taikoma Latvijoje. Be to, tokia tvarka buvo taikoma ir kai kuriose kitose šalyse, skatinant aktyvesnį racionalų vaistų vartojimą renkantis generinius.
Jei projektui bus pritarta, numatoma, kad jis galėtų įsigalioti 2018 m. balandžio 1 dieną.

Teisininkas: dėl alkoholio reklamos draudimų gali kilti naujų kurioziškų situacijų

Lietuvoje nuo šių metų visiškai uždraudus alkoholio reklamą, šalies įstatymai gali pradėti prieštarauti Europos Sąjungos (ES) teisei. Bendrijos lygiu ketinama priimti teisės aktus, kurie draustų riboti informaciją geografiniu pagrindu, vadinasi, užsienio leidėjai privalėtų lietuviams parduoti žurnalus, nors už reklamą juose gautų baudas. 
Kyla abejonių ir dėl siūlomos išimties užsienio leidiniams, kurie toliau galėtų talpinti alkoholio reklamą. Tokiu atveju Lietuvos ir užsienio leidėjams šalyje gali būti sudarytos nevienodos konkurencinės sąlygos.
Kaip aiškino „Sorainen" teisininkas Ignas Motiejūnas, tarp Lietuvos ir ES įstatymų gali kilti teisinė kolizija. Anot jo, greitu metu Bendrijoje turėtų būti priimti teisės aktai, įpareigojantys prekybininkus parduoti savo produkciją visiems ES vartotojams, neatsižvelgiant į jų pilietybę ar gyvenamąją vietą.
„Ateityje turėsime teisinę koliziją, kai ES leidėjai negalės atsisakyti prekiauti žurnalais tam tikros valstybės vartotojams. Pasak Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento, jiems grėstų bauda dėl alkoholio reklamos, todėl tokiu atveju susiklostytų kurioziška situacija, kai leidėjui pačiam reikėtų lipdyti lipdukus ant atitinkamų leidinių, kurie būtų išsiunčiami Lietuvos vartotojams", - teigė I. Motiejūnas. 
Pasak jo, problemų kyla ir tuo atveju, jeigu užsienio leidiniams būtų daromos išimtys ir leidžiama platinti alkoholio reklamą. Tokį siūlymą pateikė konservatoriai. 
Teisininko teigimu, tarptautiniai alkoholio gamintojai galėtų užsienyje išleisti specializuotus leidinius apie savo produkciją ir taip toliau reklamuoti savo produkciją Lietuvoje. Tokiu atveju kyla klausimas, ar iš tiesų būtų pasiektas įstatyme numatytas tikslas riboti alkoholio reklamos prieinamumą.
Be to, pasak I. Motiejūno, padarius išimtis užsienio leidiniams, būtų sukurtos nevienodos konkurencijos sąlygos.
„Akivaizdu, kad tarptautiniu mastu platinamas leidinys turėtų pakankamai svarių pranašumų prieš vietinę spaudą. Nors ir abu, tarptautiniai ir vietiniai, leidiniai būtų prieinami Lietuvos visuomenei ir parduodami šioje teritorijoje, bet tarptautiniuose leidiniuose būtų galima skelbti alkoholio reklamą, sukuriant diskriminaciją Lietuvos leidėjams ir skirtingas konkurencines sąlygas rinkoje", - aiškino teisininkas.
Anot jo, klausimų kyla ne tik dėl spausdintų leidinių, bet ir užsienio naujienų portalų, skaitmeninių leidinių ir kitos produkcijos, kur galima išvysti alkoholio reklamą. Vartotojai vis vien galės pasiekti šį turinį, o jeigu užsienio interneto svetainės būtų blokuojamos, tai pažeistų asmenų teisės ieškoti, gauti ir rinkti informaciją proporcingumą.
Nuo Naujųjų metų įsigaliojus alkoholio reklamą draudžiantiems teisės aktams, užsienio spaudos platintojai ėmė tušuoti ir plėšyti reklamas iš Lietuvai skirtų leidinių. Tai papiktino visuomenę, o konservatoriai pirmadienį išplatino siūlymą koreguoti įstatymą ir užsienio leidiniams nustatyti išimtį, leidžiančią talpinti alkoholio reklamą.
Pateiktame pasiūlyme numatoma, kad reklama nelaikoma informacija apie alkoholinius gėrimus importuotuose leidiniuose užsienio kalba, kurio leidėjas yra užsienyje registruotas juridinis asmuo.

A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje - muzikos įkvėptų K. Norvilaitės darbų paroda

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje Kaune ketvirtadienį atidaroma dailininkės Kristinos Norvilaitės grafikos darbų paroda "Aš klausausi muzikos". Paroda Kaune veiks iki vasario 11 dienos.
Pristatydama parodą K. Norvilaitė sako: "Muzikos aš nebijau, aš ją tiesiog labai myliu. Klasikinės muzikos garsas mane labai veikia. Muzika "persekioja" mane nuo ryto iki vakaro, nes vyras ir dukra skambina, niūniuoja, dainuoja. Tas gyvas garsas mano vaizduotėje kuria paveikslus. Jei aplanko nuovargis ir rūpesčiai, suskambus muzikai, vėl viskas įgauna spalvas, šešėlius, istorijas, emocijas. Ši paroda - tai nedidelė dalis mano vaizdinių, kuriuos galėjau ir suspėjau perkelti į drobę".
Menotyrininkų teigimu, K. Norvilaitės darbuose dominuoja ryškios, dekoratyvios spalvos bei jų kontrastai: raudona, balta, juoda, išraiškingas juodas linijinis raižinys. Šiuose grafikos darbuose spalvų intensyvumas organiškai dera su minimalistine estetika.
Sostinės menininkės K. Norvilaitės darbų yra įsigiję Lietuvos ir Italijos muziejai bei privatūs kolekcininkai iš JAV, Australijos, Japonijos, Danijos, Švedijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Italijos, Olandijos, Rusijos, Ukrainos, Austrijos, Vokietijos, Italijos, Ispanijos, Norvegijos, Suomijos, Belgijos, Kinijos, Pietų Korėjos, Čekijos. 
K. Norvilaitė - Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Grafikė baigė bakalauro ir magistro studijas Vilniaus dailės akademijoje. Surengė daugiau nei 30 personalinių parodų, dalyvavo per šimtą grupinių parodų Lietuvoje ir užsienyje - JAV, Izraelyje, Belgijoje, Danijoje, Švedijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Olandijoje, Rusijoje ir kitur.
2010 metais dailininkė buvo apdovanota iš karto dviem garbingomis stipendijomis - Lietuvos kūrėjo stipendija ir Vilniaus miesto mero Jaunųjų menininkų stipendija. Menininkė taip pat yra žinoma kaip knygų dailininkė (išleista per 80 knygų), parodų kuratorė, meno akcijų autorė. Nuo 2000-ųjų veda edukacinius grafikos užsiėmimus, o nuo 2009 metų šiuos užsiėmimus taip pat rengia "Santaros" vaikų ligoninėje.
K. Norvilaitės iliustruota Vytauto V. Landsbergio knyga "Varlė bunkeryje" Tarptautinės vaikų literatūros asociacijos (IBBY) pripažinta 2010 metų meniškiausiai iliustruota knyga. 
2011 metais dailininkė įkūrė galeriją "Kristina Norvilaitė", kurioje kuria ir eksponuoja savo darbus, rengia poezijos vakarus, koncertus. 2013-2017 metais ši galerija buvo pristatyta meno mugėje "ArtVilnius". 2015-aisiais K. Norvilaitė debiutavo kaip scenografė Lietuvos nacionaliniame dramos teatre.

L. Linkevičius: Kinijos investicijos turi būti vertinamos saugumo požiūriu

Kinijai vis daugiau dėmesio skiriant Europos Sąjungos rinkai, Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigia, kad šios šalies investicijas reikia vertinti ir iš saugumo perspektyvos. 
Pasak ministro, nors Kinijos investicijos yra naudingos, tačiau negalima prarasti strateginių objektų kontrolės. 
"Turėtume vertinti ne tik ekonominiu požiūriu, bet ir saugumo požiūriu, todėl neturėtume prarasti strateginės kontrolės, jeigu tiesiai pasakyti, strateginės reikšmės objektams. Tačiau pats bendradarbiavimas, tos investicijos, kurios gali įlieti daugiau jėgos į mūsų ekonomiką, pritraukti papildomai prekių srautų, yra naudingas. Bet dar kartą pabrėžiu, mes turime į šitą bendradarbiavimą žvelgti ne tik pro ekonominę prizmę, bet ir paisyti visų interesų", - "Žinių radijui" trečiadienį sakė L. Linkevičius. 
Anot ministro, Kinija vykdo ekonominę ekspansiją Europos ir kituose žemynuose. Pasak jo, Lietuvos santykiai su Kinija yra geri ir pragmatiški, tačiau jis teigia, kad svarbu kontroliuoti situaciją. 
"Bet kas gali atsidurti kieno nors kišenėje, jeigu nebus subalansuotas požiūris. Keletą kartų lankiausi Afrikoje, tai šalia kitų dvišalių interesų domėjausi situacija, kokia ji ten yra, tai mačiau labai aktyvų Kinijos vaidmenį, bet vienos šalys kelia barjerus ir bando kontroliuoti procesą, kitos visai nekreipia dėmesio ir rizikuoja, kaip jūs sakote, atsidurti kišenėje", - sakė ministras.
Trečiadienį Kinijoje lankosi Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis. Jis kartu su kitų Baltijos valstybių ir Šiaurės šalių pirmininkais su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu kalbės apie Kinijos inicijuojamą transporto ir tranzito plėtros projektą „Viena juosta, vienas kelias".

Prezidentės susitikime su merais - dėmesys emigrantų susigrąžinimui

Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį su savivaldybių merais kalbės apie emigraciją ir aptars galimą savivaldybių indėlį sprendžiant su ja susijusias problemas.
Susitikime bus pristatytas Tarptautinės migracijos organizacijos tyrimas apie tai, kaip emigracija vertinama atskiruose šalies regionuose ir kaip savivaldybės yra pasiruošusios susigrąžinti svetur išvykusius vietos gyventojus.
Šis tyrimas - pirmas toks nepriklausomoje Lietuvoje. Jis atskleidžia didžiausias problemas, su kuriomis susiduria sugrįžusieji, įvertina miestų ir miestelių pasirengimą priimti atvykstančius emigrantus ir pateikia konkrečias rekomendacijas, kaip savivaldybės gali skatinti žmonių susigrąžinimą ir palengvinti jų integraciją.
Emigraciją Lietuvos gyventojai laiko didžiausia šalies bėda. Svetur ieškoti laimės kasmet išvyksta apie 40 tūkst. žmonių. Vien 2017-aisiais iš Lietuvos emigravo per 50 tūkst. piliečių, o per visą nepriklausomybės laiką Lietuva neteko beveik ketvirtadalio gyventojų.
Nors emigracijos skaičiai ir atrodo gąsdinantys, tyrimai atskleidžia, kad šiuo metu apie grįžimą į tėvynę pagalvoja vis daugiau žmonių. Praktiškai kas antras iš Lietuvos išvykęs pilietis domisi galimybėmis grįžti namo, o vien tik pernai į gimtinę parvyko 5 tūkst. daugiau išvykusiųjų nei prieš metus.
Susitikime apie tyrimą pasakos Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė, apie grįžusių vaikų integracijos sunkumus kalbės nevyriausybinių organizacijų atstovai, patirtimi dalinsis iš emigracijos grįžę mūsų šalies gyventojai bei miestų merai.

Lietuvos istorija mena

Lietuva sausio 10-ąją:
1569 m. Liubline prasidėjo Lietuvos ir Lenkijos feodalų Seimas, kuriame nutarta, kad karalius bus renkamas bendrai abiem valstybėms, bus leidžiami bendri pinigai.
1939 m. Lietuvos Seimas priėmė Neutralumo įstatymą, kuriuo siekė užtikrinti Lietuvos nesikišimą ir nešališkumą karo atveju.
1991 m. Lietuvos užsienio reikalų ministerija kreipėsi į pasaulio kraštų vyriausybes ir parlamentus, įspėdama, kad tarybinė kariuomenė gali užimti Lietuvos parlamentą.
1994 m. Saugumo tarnybos generalinis direktorius Jurgis Jurgelis informavo visuomenę, kad Vilniuje, greta buvusio Tuskulėnų dvaro, yra palaidoti 1944-1947 metais KGB pastate nužudytų žmonių palaikai.
2000 m. Vilniuje atidarytas Italijos kultūros institutas.
2001 m. Kauno medicinos universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikoje gimė kūdikis iš užšaldyto embriono. Lietuvoje šis atvejis - pirmasis.
2003 m. Vilniaus šv. Jonų bažnyčioje inauguruotas 82-asis Vilniaus universiteto rektorius Benediktas Juodka.
2013 m. sulaukusi 80-ies metų mirė keramikė Liucija Šulgaitė.
2017 m. eidamas 95-uosius mirė fleitininkas Augustinas Armonas.

V. Pranckietis susitiks su Kinijos Prezidentu

Kinijoje viešintis Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis trečiadienį ketina susitikti su šios šalies prezidentu Xi Jinpingu. Susitikimo metu Seimo Pirmininkas bei kitų Šiaurės ir Baltijos valstybių (NB8) pirmininkai su Kinijos prezidentu aptars politinius, ekonominius ir kultūrinius šalių santykius bei jų vystymosi perspektyvas. Pokalbio metu ypatingas dėmesys bus skirtas Kinijos bei Europos Sąjungos (ES) rinkas sujungsiančiam, Kinijos inicijuojamam transporto ir tranzito plėtros projektui „Viena juosta, vienas kelias".
„Lietuva turi sukaupusi tikrai didelę tranzitinės šalies patirtį. Visais laikais buvome transporto koridoriumi tarp Rytų ir Vakarų. Šiandien regione išsiskiriame neužšąlančiu Klaipėdos uostu, multimodaliniais terminalais, taip pat dviejų vėžių geležinkelių tinklu. Lietuva nuolatos investuoja į transporto infrastruktūros kūrimą ir atnaujinimą. Geriausias pavyzdys -,,Rail Baltica", kuris šiuo metu yra didžiausias bendrai su Latvija ir Estija įgyvendinamas transporto infrastruktūros projektas, ir parodo mūsų ryžtą imtis didelių darbų. Pernai vieni pirmųjų ES reglamentavome ir savivaldžių transporto priemonių apibrėžimus, ir naudojimą bandomiesiems tikslams. Viliamasi, kad artimiausioje ateityje pasirodys ir pirmieji išmanūs kelio ruožai. Tad Lietuvos transporto sektoriuje turime ir patirtį, ir viziją", - teigia Seimo Pirmininkas V. Pranckietis. 
Vizito Kinijoje metu Seimo Pirmininkas jau susitiko su Kinijos Nacionalinio Liaudies kongreso pirmininku Zhang Dejiangu, Užsienio reikalų komiteto pirmininke Fu Ying bei kitais Kinijos Nacionalinio Liaudies kongreso atstovais.
Kaip jau skelbta, Seimo Pirmininkas V. Pranckietis sausio 6-11 dienomis su darbo vizitu vieši Kinijoje, kur surengti aštuonių Šiaurės ir Baltijos, vadinamųjų NB8, valstybių (Suomijos, Švedijos, Danijos, Norvegijos, Islandijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos) parlamentų pirmininkų susitikimai su Kinijos Liaudies Respublikos vadovais. 
NB8 parlamentų pirmininkai reguliariai susitinka nuo 1997 m. Pradžioje susitikimai vyko kas dvejus metus, vėliau tradicinius NB8 parlamentų pirmininkų susitikimus pradėta rengti kasmet vis kitoje šalyje. Lietuva NB8 parlamentų pirmininkų susitikimą rengė 2014 m. ir 2003 m.

ES socialiniams tinklams dėl neteisėto turinio grasina griežtesnėmis taisyklėmis

Europos Komisija (EK) perspėjo socialinius tinklus griežčiau kovoti su neapykantą skleidžiančiais įrašais, teroristų propaganda bei kitokiu neteisėtu turiniu, perspėdama, kad jei socialiniai tinklai patys nesusitvarkys, jiems bus imtos taikyti griežtesnės taisyklės.
"Teroristinės propagandos turinys pakurstė per daug išpuolių", - po susitikimo su "YouTube", "Facebook" ir "Twitter" atstovais teigė Europos Sąjungos (ES) saugumo komisaras Julianas Kingas. 
"Šiandien aptarėme greitesnių veiksmų būtinybę. Jei įmanoma, kompanijos tą turėtų padaryti savanoriškai. Bet jei prireiks, imsimės kitų priemonių", - pridėjo jis.
Tuo tarpu EK viceprezidentas Andrusas Ansipas perspėjo, kad "jei platformos pačios nesiims veiksmų, jų imsis įstatymų leidėjai".
Interneto reguliavimas šiuo metu yra itin karšta tema Vokietijoje. Ten naujas įstatymas įpareigojo interneto milžinus šalinti neapykantą kurstantį turinį, melagingas naujienas ir kitus neteisėtus įrašus. Tačiau kritikai teigia, kad tokie įstatymai šalį veda prie didesnės interneto cenzūros.

Opozicija: 2017 m. infliacija Venesueloje siekė 2616 proc.

Kainos Venesueloje, kuri, manoma, pasižymi didžiausia infliacija pasaulyje, praėjusiais metais išaugo 2616 proc., teigia opozicijos kontroliuojama Nacionalinė asamblėja. Apie tai rašo "Reuters".
Opozicijos politikai, kurių skaičiavimai didžiąja dalimi atitinka analitikų skaičiavimus, teigia, kad vien gruodžio mėnesį infliacija Venesueloje kilo 85 proc. Hiperinfliacija paprastai laikomas 50 proc. viršijantis kainų augimo rodiklis.
"Vien gruodžio mėnesį infliacija Venesueloje buvo aukštesnė, nei visoje Lotynų Amerikoje per visus 2017-uosius", - sakė opozicionierius Jose Guerra.
Venesuelos valdžia sausį minimalų atlyginimą pakėlė 40 proc., bet, nepaisant to, pagal plačiai naudojamą juodosios rinkos indeksą, minimalaus mėnesinio atlygio vertė šalyje siekia apie 2 dolerius. Dauguma ekonomistų mano, kad nuolatinis minimalaus atlyginimo kėlimas tik dar labiau paskatins hiperinfliaciją.
Centrinis bankas infliacijos rodiklių nepublikuoja jau dvejus metus. Tačiau apie hiperinfliacijos mastą Venesueloje dalinai galima spręsti iš pinigų kiekio rodiklio, kuris pernai paaugo daugiau kaip 1 tūkst. procentų.

Po tanklaivio avarijos Kinija kovoja su gresiančia ekologine katastrofa

Praėjus trims dienoms po Irano tanklaivio avarijos, ekologinės katastrofos pavojus prie Kinijos krantų dar nepraėjo: kinų pajėgos antradienį mėgino užkirsti kelią naftos išsiliejimui. Pasak Transporto ministerijos Pekine, šeštadienį avariją patyręs tanklaivis vis dar liepsnoja.
"Kol laivas dega, galima manyti, kad daug naftos sudegs, užuot patekusi į vandenį, - sakė "Greenpeace" organizacijos Rytų Azijoje atstovai. - Tačiau jei laivas nuskęs prieš naftai sudegant, valymo procesas bus labai sudėtingas".
"Sanchi" gabeno 136 000 tonų žaliavinės naftos, kai šeštadienį maždaug už 300 km į rytus nuo Šanchajaus susidūrė su krovininiu laivu ir užsidegė. Jei visas su Panamos vėliava plaukiojančio 274 metrų ilgio tanklaivio krovinys išsilietų į jūrą, tai būtų didžiausia pastarųjų dešimtmečių naftos dėmė, kurią sukėlė laivas. Nafta dideliame plote gali pražudyti jūros gyvybę, perspėja ekspertai.
Pasak Kinijos užsienio reikalų ministerijos, atsargumo sumetimais paruoši specialūs laivai, galintys surinkti išsiliejusią naftą.
Be to, antradienį išplėsta 31 be žinios dingusio tanklaivio įgulos nario paieška. Tačiau pastangas sunkina lietus, vėjas ir bangavimas.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi sausio 10-osios įvykiai pasaulio istorijoje:
1645 m. už išdavystę galva nukirsta Williamui Laudui - Kenterberio arkivyskupui, viso pasaulio anglikonų vadovui.
1769 m. gimė bene žymiausias Napoleono maršalas Michelis Ney, pasižymėjęs Jenos, Frydlando, Smolensko ir Borodino mūšiuose, bet po pralaimėto Vaterlo mūšio sušaudytas už išdavystę.
1778 m. gimė švedų botanikas Carlas Linnaeus, sukūręs mokslinę augalų ir gyvūnų klasifikavimo sistemą.
1862 m. mirė ginklų gamintojas Samuelis Coltas, sukūręs revolverį, vėliau pavadintą jo vardu.
1863 m. Londone tarp Padingtono ir Faringdono pradėjo veikti pirmoji požeminio metropoliteno linija.
1901 m. rastas pirmasis naftos telkinys Teksase.
1912 m. Niujorke debiutavo pirmasis pasaulyje laivas ant oro pagalvės.
1913 m. gimė Čekoslovakijos politinis veikėjas Gustavas Husakas. Po sovietų invazijos 1968 metais jis Komunistų partijos vadovo pareigose pakeitė Aleksandrą Dubčeką, o nuo 1975 iki 1987 metų buvo Čekoslovakijos prezidentas.
1920 m. pradėjo veikti Tautų Sąjunga - Jungtinių Tautų pirmtakė.
1934 m. už tariamą Reichstago padegimą Vokietijoje galva nukirsta Marinus'ui van der Lubbe.
1946 m. Londone prasidėjus pirmajam Generalinės Asamblėjos posėdžiui Jungtinių Tautų Organizacija oficialiai pakeitė Tautų Sąjungą.
1961 m. mirė JAV detektyvų autorius Samuelis Dashiellis Hammettas. Jis parašė garsųjį romaną "Maltos sakalas".
1971 m. mirė prancūzų modeliuotoja ir dizainerė Coco Chanel.
1984 m. 50 žmonių žuvo, kai Bulgarijai priklausantis "Tu-134" nukrito ir sudužo netoli Sofijos oro uosto.
1997 m. Milane iškritęs per savo namų langą žuvo italų operos superžvaigždės Luciano Pavarotti mokytojas ir atlikėjas Alvinio Misciano.
1999 m. debiutavo JAV televizijos HBO prodiusuotas draminis serialas "Sopranai" (The Sopranos), kuriame pasakojama apie Sopranų mafijos šeimą. Tik pasirodžius pirmajai "Sopranų" serijai, serialas tapo televizijos fenomenu ir gavo išskirtinį kritikų pripažinimą.
2002 m. buvusi Bosnijos serbų prezidentė Biljana Plavsič savanoriškai pasidavė Jungtinių Tautų karo nusikaltimų buvusioje Jugoslavijoje tribunolui.
2003 m. Šiaurės Korėja pasitraukė iš Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties, apkaltinusi JAV mėginant pakeisti jos politinę santvarką.
2004 m. JAV oficialiai paskelbė, kad gruodžio 13 dieną sulaikytas buvęs Irako prezidentas Saddamas Husseinas yra laikomas kalėjime kaip karo nusikaltėlis.
2005 m. Viktoras Juščenka patvirtintas laimėjusiu Ukrainos prezidento rinkimus.
2008 m. Indija pristatė itin pigų ir mažą automobilį "Tata Nano". Maždaug 2 500 dolerių kainuojanti mašina paskelbta pigiausiu pasaulio automobiliu.
2016 m. nuo vėžio mirė anglų dainininkas, muzikantas, aktorius, menininkas, įrašų prodiuseris ir aranžuotojas Davidas Bowie. 

Dakaras po ketvirto etapo: lyderiai toliau klimpsta smėlyje

Jeigu kažkur organizuojamos lažybos, kuriame Dakaro greičio ruože bus padaryta geriausia ralio nuotrauka, statyti patartume už ketvirtą etapą. Startas vienoje eilėje po 15 motociklininkų ir po keturis automobilius Ramiojo vandenyno pakrantėje, kelių dešimčių kilometrų ruožas pajūriu, po to perėjęs į kopas ir kanjonus su daugybe "fesh-fesh" tipo dulkių. Ar gali lenktynės atrodyti romantiškiau?
Visgi taip atrodo tik žiūrovams. Dalyviams ketvirtas etapas buvo pažymėtas gausybe dulkių (startuojant po kelis vienu metu, jų išvengti neįmanoma), teorine galimybe paskęsti (vis tik vandenynas šalia) bei daugybe progų apvirsti (važiuojant kanjonais, tai itin paprasta), o ir smulkaus tarsi miltai "fesh-fesh" vadinamo smėlio tuose kanjonuose yra daugiau nei norėtųsi.
Dalyviai tai pajuto visu gražumu. Dulkės ribojo matomumą, lindo į visus įmanomus tarpus, o organizatorių parengtos greičio ruožų vietos vertė klysti vieną po kito. Net ir "Misteris Dakaras" Stephane'as Peterhanselis.
Bėda po vieną nevaikšto. Tai - ne šiaip posakis, o Dakaro apibūdinimas, kurį Benediktas Vanagas įsidės į galvą bent iki kito greičio ruožo. Greičio ruožo pradžioje sulūžęs "Toyota Hilux" pusašis, viduryje - nuvirtimas nuo kanjono į upę, o po to sekęs ilgas remontas kainavo ne vieną valandą. Nors pirmoji greičio ruožo dalis nuteikė puikiai - B. Vanago ir Sebastiano Rozwadowskio ekipažas kurį laiką važiavo 15-oje vietoje, tačiau vėliau krito gerokai žemiau ir finišą pasiekė jau sutemus.
Pasikankino ir Antano Juknevičiaus ir Dariaus Vaičiulio ekipažas. Kiekvieną dieną važiuojantys "Top 30" ribose, sportininkai saugo automobilį, važiuoja su didele atsarga ir rezultatas rodo, kad tokia taktika pasiteisina, tačiau ketvirtame etape jie nesaugojo padangų - ne tik sunaudojo visas savo turėtas atsargines, dvi pasiskolino iš V. Žalos ekipažo, bet ir į finišą atvažiavo tik su dviem. Kažkokiais būdais jiems pavyko finišuoti 30-iems, o bendroje įskaitoje nukristi ne taip ir daug - į 25-ą poziciją.
Geriausiai pasirodė Vaidotas Žala su Sauliumi Jurgelėnu. Pasikankinę trečiame etape dėl kaistančio variklio, ketvirto pradžioje jie turėjo problemų su automobilio elektronika, tačiau šią pavyko išspręsti ir kartais pamojuodami kastuvais, jie nusikapstė iki finišo 25-oje vietoje, o bendroje įskaitoje pakilo į 24-ą.
Vienintelis lietuvis motociklininkas Balys Bardauskas dar priartėjo tikslo - finišo - link. Ir iš triženklės pozicijos pakilo į dviženklę - ketvirtame greičio ruože jis buvo 98-as. Tiesa, bendroje įskaitoje jo pozicija - 102-a.
Ketvirto Dakaro etapo mūšį automobilių įskaitoje laimėjo Sebastienas Loebas. Prancūzas puikiai jaučia, kad šiemet yra turbūt paskutinis jo šansas nugalėti Dakare ("Peugeot" komanda kitąmet čia nebedalyvaus) ir spaudžia kiek tik gali, o antradienį prasidėję klasikinį ralį šiek tiek primenantys ruožai - vieta, kur devyniskart pasaulio klasikinio ralio čempionas jaučiasi geriausiai, todėl nenuostabu, kad visame ruože jie su komandos draugu S. Peterhanseliu keitėsi vietomis, kol netoli finišo pastarasis prarado apie 3-4 minutes keisdamas ratą ir nukrito į trečią vietą. Tuo tarpu tarp dviejų prancūzų įsiterpė dar vienas "Peugeot" komandos atstovas Carlosas Sainzas.
Ketvirtame ruože savo kovą dėl aukščiausių pozicijų smarkiai komplikavo du "Red Bull" atletai, iki šiol važiavę "Top 3": Cyrilas Despres ir Nasseras Al-Attiyah. Abu tam tikru metu buvo tarp lyderių, abu ruožo viduryje pridarė klaidų ir abu ketvirtą greičio ruožą prakeiks. Tiesa, katarietis bendroje įskaitoje vis dar ketvirtas, tačiau nuo lyderio S. Peterhanselio atsilieka jau valanda, tuo tarpu C. Despres 2018-ųjų Dakaras baigėsi - jis patyrė avariją ir nepataisomai sugadino savo "Peugeot". 
"Čia svarbu kiekvieną dieną prarasti kuo mažiau laiko. Aš nenorėjau važiuoti pirmas rytoj be jokių orientacinių vėžių, tačiau yra kaip yra. Tai buvo sudėtinga diena, o greičio ruožas - puikus. Jis labai ilgas, o kai kurios kopos - itin sudėtingos", - įspūdžius po finišo pasakojo S. Loebas.
Kur jau kur, bet motociklų įskaitoje nugalėtoją atspėti yra sudėtingiausia. Jeigu po trečio greičio ruožo lyderio pozicijoje gana neblogai jautėsi britas Samas Sunderlandas, tai ketvirtas etapas "Red Bull KTM Factory Team" atstovui priminė košmarą. 2017-ųjų Dakaro nugalėtojas nebuvo labai greitas ir pirmoje greičio ruožo pusėje važiavo tik antrajame dešimtuke, tačiau bandydamas vytis lyderius patyrė avariją ir baigė pasirodymą šiais metais.
Ketvirtame etape motociklininkų įskaitoje nugalėjo Adrienas van Beverenas su "Yamaha", tapęs lyderiu ir bendroje įskaitoje. Būtų naivu tikėtis, kad toje pačioje vietoje jis išliks ir trečiadienį: lyderiai čia keičiasi labai sparčiai, o skirtumas tarp pirmo ir dešimto motociklininkų - vos 14 minučių, kai bendras įveiktas laikas jau didesnis nei 11 valandų. Pavyzdžiui, automobilių įskaitoje pirmą ir dešimtą ekipažus skiria 4 valandos.
Sunkvežimių įskaitoje į aukščiausias pozicijas beveik grįžo "Kamaz - Master" komanda: jos atstovai Eduardas Nikolajevas, Airatas Mardejevas ir Antonas Šibalovas ilgą laiką važiavo 1-3 vietose, tačiau prieš finišą padarytos klaidos lėmė, kad pirmas šį pasiekė E. Nikolajevas, o antras - argentinietis Federico Villagra, pagrindinis šio konkurentas bendroje įskaitoje, tačiau skirtumas tarp jų - jau 37 minutės.

Pasaulio bankas: pasaulinės ekonomikos augimas grįžo į prieškrizinį lygį

Pasaulio bankas (PB) teigia, kad po geresnių nei tikėtasi 2017-ųjų šiemet ekonomikos augimas paspartės dar labiau, rašo BBC.
Naujausioje PB prognozėje pranašaujama, kad šiemet pasaulio ekonomika plėsis 3,1 proc., o po to nežymiai sulėtės. Tai bus pirmas kartas nuo finansų krizės laikų, kai pasaulio ekonomika išnaudos visą savo augimo potencialą.
Artimiausiai ateičiai PB prognozuoja teigiamas tendencijas.
"Plataus masto pasaulinis augimo atsigavimas yra džiugus", - sakė banko prezidentas Jim Yong Kimas.
Iš didžiųjų ekonomikų geriausias perspektyvas PB prognozuoja euro zonai. Bankas mano, kad nors augimas šiemet šiek tiek sulėtės, šis sulėtėjimas bus mažesnis nei prognozuota anksčiau.

Naftos kainos pasiekė aukščiausią lygį nuo 2014 m., analitikai perspėja dėl rinkos

Naftos kainos trečiadienį pasiekė aukščiausią lygį nuo 2014-ųjų, tačiau kai kurie ekspertai perspėja, kad rinka artėja prie perkaitimo, skelbia "Reuters".
Kainų augimą toliau palaiko Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) gavybos apribojimo paktas bei pasaulinių rinkų pakilimas, skatinantis investicijas į naftos žaliavą.
"Brent" rūšies naftos ateities sandorių kaina pašoko 0,5 proc., iki 69,15 dolerio už barelį. "Brent" nafta vėlai antradienį buvo pasiekusi 69,29 dolerio ribą - aukščiausią nuo itin trumpo kainų šoktelėjimo 2015 m. gegužę. Ilgesniu laikotarpiu naftos kaina tokio lygio nebuvo nuo 2014 m. gruodžio.
JAV "West Texas Intermediate" (WTI) nafta kilo 0,8 proc., iki 63,44 dolerio už barelį. Prieš tai ankstyvojoje trečiadienio prekyboje WTI nafta buvo pasiekusi 63,53 dolerio už barelį - taip pat daugiausiai nuo 2014-ųjų pabaigos.
Rinkai palaikymo pastaruoju metu taip pat teigia mažėjančios JAV naftos atsargos. Amerikos degalų institutas (API) skelbia, kad praėjusią savaitę šalies naftos atsargos krito 11,2 mln. barelių.
Tačiau tuo pat metu kai kurie analitikai pastebi, kad rinka galimai atsidūrė perkaitimo rizikos zonoje.

"Eurostat": lapkritį nedarbo lygis Lietuvoje sudarė 7,0 proc.

-Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros "Eurostat" duomenimis, atsižvelgus į sezoninius svyravimus, euro zonoje nedarbo lygis praėjusių metų lapkritį siekė 8,7 proc. - mažesnis, palyginti su 2017 metų spaliu (8,8 proc.), ir mažesnis, palyginti su 2016 metų lapkričiu (9,8 proc.). Šis rodiklis yra žemiausias euro zonoje užregistruotas rodiklis nuo 2009 m. sausio.
Visoje ES nedarbo lygis 2017 m. lapkritį siekė 7,3 proc. - mažesnis, palyginti su praėjusių metų spaliu (7,4 proc.), ir mažesnis nei 2016 m. lapkritį (8,3 proc.). Rodiklis išlieka žemiausiu ES užregistruotu rodikliu nuo 2008 m. spalio.
Praėjusių metų lapkritį nedarbo lygis Lietuvoje, atsižvelgus į sezoninius svyravimus, siekė 7,0 proc.
"Eurostat" apskaičiavo, kad visoje ES 2017 metų lapkritį nedirbo 18,116 mln. žmonių, iš jų 14,263 mln. - euro zonoje. Palyginti su 2017 metų spaliu, nedirbančių asmenų skaičius ES valstybėse narėse sumažėjo 155 tūkst., o euro zonoje šis rodiklis nusmuko 107 tūkst. Palyginti su 2016 m. lapkričiu, nedirbančių asmenų visame regione sumažėjo 2,133 mln., o euro zonoje - 1,561 mln.
Valstybių narių duomenimis, mažiausias nedarbo lygis 2017 m. lapkritį buvo užregistruotas Čekijoje (2,5 proc.), Maltoje ir Vokietijoje (po 3,6 proc.), o didžiausias - Graikijoje (20,5 proc. 2017 m. rugsėjį) ir Ispanijoje (16,7 proc.).
Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, nedarbo lygis praėjusių metų lapkritį sumažėjo visose duomenis pateikusiose valstybėse narėse. Labiausiai nedarbo lygis sumažėjo Graikijoje (nuo 23,2 iki 20,5 proc. 2016 m. rugsėjo-2017 m. rugsėjo mėn. laikotarpiu), Portugalijoje (nuo 10,5 iki 8,2 proc.), Kroatijoje (nuo 12,5 iki 10,4 proc.) ir Kipre (nuo 13,1 iki 11,0 proc.). 
2017 m. lapkritį nedarbo lygis Jungtinėse Valstijose siekė 4,1 proc., t. y. buvo stabilus, palyginti su 2017 m. spaliu, ir mažesnis, palyginti su 2016 m. lapkričiu (4,6 proc.).
Pernai lapkritį ES nedirbo 3,698 mln. jaunesnių nei 25 metų asmenų (16,2 proc.), iš jų euro zonoje - 2,624 mln. jaunuolių (18,2 proc.). Palyginti su 2016 m. lapkričiu, nedirbančių jaunesnių nei 25 metų asmenų skaičius ES valstybėse narėse sumažėjo 429 tūkst., o euro zonoje - 286 tūkst. 2016 m. lapkritį jaunimo nedarbas ES valstybėse narėse sudarė 16,2 proc., o euro zonoje - 18,2 proc.
Lietuvoje praėjusių metų lapkritį jaunimo nedarbas sudarė 13,0 proc.
Mažiausias jaunimo nedarbo lygis 2017 metų lapkritį buvo užfiksuotas Čekijoje (5,0 proc.) ir Vokietijoje (6,6 proc.), o didžiausias - Graikijoje (39,5 proc. 2017 metų rugsėjį), Ispanijoje (37,9 proc.) ir Italijoje (32,7 proc.).

Savo sveikatą gerai vertina vos daugiau nei pusė Lietuvos paauglių

Lietuvos sporto universiteto (LSU) ir Harvardo (JAV), Zagrebo (Kroatija) bei Belgrado (Serbija) universitetų mokslininkai kartu atliko tyrimą, atskleidžiantį paauglių fizinio aktyvumo sąsajas su subjektyviu sveikatos vertinimu ir kitais sveikatos rodikliais. 
"Padėties Europos šalyse tyrimu buvo siekiama įvertinti paauglių fizinio aktyvumo, subjektyvaus sveikatos vertinimo, psichologinio distreso, kitus psichosocialinius ir sociodemografinius rodiklius bei išanalizuoti jų tarpusavio sąsajas. Rezultatai parodė, kad gerai savo sveikatą vertina 94,7 proc. Europos paauglių, tačiau tarp Lietuvos paauglių taip savo sveikatą vertinančių yra vos 56,4 procentų", - teigė LSU profesorius dr. Arūnas Emeljanovas. 
Šio tyrimo pagrindu LSU mokslininkai kartu su tyrėjais iš užsienio parengė mokslinį straipsnį, kurį publikavo prestižinis Šveicarijos tarptautinis visuomenės sveikatos žurnalas "International Journal of Public Health". Šioje publikacijoje pristatomi tyrimo rezultatai atskleidžia, kad geriau savo sveikatą vertina tie Europos paaugliai, kurie yra fiziškai aktyvesni, patiria mažiau distreso ir neturi antsvorio. Vaikinai savo sveikatą vertina geriau nei merginos — tai sutampa su daugelio kitų tyrimų duomenimis įvairiose amžiaus grupėse. Rezultatai taip pat išryškino paauglių fizinio pasyvumo problemą — nepakankamai fiziškai aktyvūs yra net 83,1 proc. tirtų jaunuolių. Pasaulio sveikatos organizacija fizinį pasyvumą akcentuoja kaip vieną didžiausių šiuolaikinės visuomenės problemų, kuri prilygsta ar net savo mastais jau lenkia rūkymą.
"Tyrimo rezultatų analizė padės geriau suprasti moksleivių sveikatos netolygumus, juos lemiančius veiksnius, leis numatyti gaires kaip pagerinti sveikatą per efektyvią mokyklos emocinės ir fizinės sveikatos gerinimo politiką", - teigė viena iš tyrimą atlikusių mokslininkių, LSU dėstytoja, sveikatos psichologė dr. Brigita Miežienė.
Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, mokslininkai iš Harvardo, LSU ir kitų universitetų rekomenduoja įgyvendinti fizinio aktyvumo skatinimo politiką ir atitinkamas strategijas švietimo sistemoje. Tyrėjai teigia, kad siekiant pagerinti paauglių fizinę ir psichologinę sveikatą, reikėtų vykdyti daugiau kūno kultūros pamokų per savaitę ir neformalaus fizinio ugdymo užsiėmimų. Šios rekomendacijos sutampa ir su tarptautinių sporto bei sveikatos organizacijų siūlymais. Pavyzdžiui, Nacionalinė sporto ir kūno kultūros asociacija teigia, kad mokyklose per savaitę turėtų būti vykdoma ne mažiau kaip 225 min. trukmės kūno kultūros pamokų. Nacionalinė asociacija sportui ir kūno kultūrai siūlo mažiausiai 20 minučių fiziškai aktyvių pertraukų kasdien.
"Nedaug Lietuvos mokslininkų ir universitetų gali pasidžiaugti bendradarbiavimu su vienu geriausių pasaulyje Harvardo universitetu. Tarptautinį tyrimą inicijavo ir koordinavo daugiau kaip 20 metų šiame universitete dirbantis visuomenės sveikatos fakulteto profesorius, Socialinių ir elgesio mokslų katedros vadovas, socialinės epidemiologijos pradininkas prof. dr. Ichiro Kawachi. Pirmą kartą su profesoriumi susitikome 2015 metais Tarptautinės kūno kultūros federacijos (FIEP) organizuotame renginyje Maroke. Nuo to laiko LSU bendradarbiauja su Harvardo universitetu", - pasakojo LSU profesorius Arūnas Emeljanovas.

Europos kosmoso agentūra skelbia 2,5 mln. eurų konkursą verslo ir mokslo projektams

Ūkio ministerija ir Europos kosmoso agentūra (EKA) skelbia trečiąjį konkursą Lietuvos verslo ir mokslo projektams pagal EKA programas vykdyti. Verslo ir mokslo projektams skirto trečiojo kvietimo biudžetas - 2,5 mln. eurų. 
Pagal šį trečiąjį kvietimą visos gautos paraiškos bus vertinamos EKA ekspertų, o geriausiai įvertintoms bus skirtas finansavimas. Paraiškos konkursui teikiamos per EKA elektroninę paraiškų teikimo sistemą EMITS iki šių metų kovo 9 d. 
„Norėdama tapti visaverte Europos kosmoso agentūros nare, Lietuva siekia aktyviai bendradarbiauti su šia tarptautine organizacija ir taip užtikrinti Lietuvos pažangiųjų technologijų pramonės plėtrą ir konkurencingumo didinimą. Todėl raginu verslo ir mokslo atstovus siūlyti savo sprendimus Europos kosmoso agentūrai ir prisidėti prie Lietuvos siekio, kad pažangiosios technologijos, tarp jų ir kosmoso technologijos, taptų svarbia šalies inovacijų ekonomikos dalimi", - sako ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.
Pagal šį kvietimą teikiami pareiškėjų siūlymai turi atitikti EKA programų temas. Pirmoji tema siejasi su EKA misijoms reikalingos kosminių skrydžių techninės įrangos kūrimu. Pagal šią temą vieno projekto finansavimo suma gali siekti 400 tūkst. eurų.
Antroji tema - EKA aktualios mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos - technologijų demonstravimas ir pramoninių procesų sertifikavimas - skirtos naujiems produktams (technologinei ir programinei įrangai) kurti arba standartinėms technologijoms pakartotinai naudoti. Pagal šią temą vieno projekto finansavimo suma gali siekti 200 tūkst. eurų.
Trečioji tema - su kosmoso technologijomis susijusios taikmenos, produktai ir paslaugos, kuriami naudojant esamas arba artimiausiu metu planuojamas paleisti kosmines infrastruktūras. Šios temos vieno projekto finansavimo suma gali siekti 150 tūkst. eurų.
Ketvirtoji tema - parengiamosios veiklos (galimybių studijos, naudotojų reikalavimai, rinkos tyrimai ir pan.), kurios reikalingos su EKA programomis susijusiam nacionaliniam konkurencingumui didinti. Pagal šią temą vieno projekto finansavimo suma gali siekti 75 tūkst. eurų.
Šis EKA kvietimas taip pat skirtas visuomenės informuotumo ir švietimo veikloms, kurių tikslas - didinti visuomenės informuotumą apie kosmoso technologijas ir jų praktinį pritaikymą. Skatinant šias veiklas, taip pat siekiama sudominti jaunimą ir didinti jo motyvaciją pasirinkti su kosmosu susijusias studijas ir karjerą kosmoso sektoriuje. Vieno šios temos projekto finansavimo suma gali siekti 50 tūkst. eurų.
Trečiasis EKA konkursas rengiamas siekiant Lietuvai įgyvendinti su EKA bendradarbiaujančių Europos valstybių planą (angl. PECS - Plan for European Cooperating States). Šiuo planu siekiama pretenduojančių į narystę EKA valstybių mokslo ir verslo atstovus parengti konkurencingam dalyvavimui EKA programose (kai Lietuva taps EKA nare). Šiuo metu, t. y. įgyvendinant Europos bendradarbiaujančių valstybių planą, Lietuvos mokslo ir verslo subjektai konkuruoja tik tarpusavyje.
Nuo 2014 metų, kai buvo paskelbtas pirmasis EKA kvietimas teikti paraiškas, jau finansuota 14 Lietuvos įmonių ir mokslo institucijų projektų, iš kurių 7 jau įgyvendinti ir gavo labai gerą EKA įvertinimą. EKA siūlymu dalis per pirmuosius kvietimus jau įgyvendintų projektų yra tęsiami naudojant vėlesniems kvietimams skirtą finansavimą.

Turkija ketina Šiaurės Sirijoje išplėsti operaciją „Eufrato skydas"

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė, kad 2016-ųjų rugpjūtį Šiaurės Sirijoje pradėta operacija „Eufrato skydas" išsiplės į du itin svarbius miestelius, kuriuos kontroliuoja JAV remiami kurdai.
„Užbaigsime šį procesą, operaciją „Eufrato skydas" tęsdami Afrine ir Mandžibe, o tuomet saugumą ir taiką užtikrinsime visuose pasieniuose", - antradienį savo vadovaujamai partijai „Teisingumas ir plėtra" (AKP) sakė Turkijos prezidentas.
2016-aisiais Turkija tarpvalstybinę operaciją pradėjo, siekdama susidoroti su savo pasienyje su Sirija veikusiais „Islamo valstybės" (IS) kovotojais ir pasipriešinti YPG - nereguliariai Sirijos kurdų kariuomenei, kuri šiuo metu kontroliuoja Afriną.
Mandžibą kontroliuoja Sirijos demokratinės pajėgos (SDF) - įvairių JAV remiamų grupių koalicija, kurioje dominuoja jau minėta YPG.
Ankara tvirtina, kad tiek YPG, tiek SDF yra šalyje uždraustos sukilėlių grupuotės - Kurdistano darbininkų partijos (PKK) - atšakos, todėl jų pobūdis - teroristinis.
„Metas visiškai sužlugdyti separatistinės organizacijos tikslą Sirijoje sukurti teroro koridorių", - pareiškė R. T. Erdoganas.

Briuselyje diskusijos dėl efektyvesnio ES biudžeto lėšų panaudojimo

Antradienį finansų viceministrė Miglė Tuskienė dalyvavo Europos Komisijos (EK) organizuojamoje konferencijoje ,,Kuriant mūsų ateitį: kitos daugiametės finansinės perspektyvos sudarymas", kurioje kartu su kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių narių ir institucijų atstovais diskutavo apie efektyvesnį ES biudžeto lėšų panaudojimą.
„Lietuvoje įgyvendindami ES fondų lėšomis finansuojamus projektus vis plačiau taikome inovatyvius finansinius instrumentus, pavyzdžiui, teikiant paskolas ar garantijas. Tai skatina geriau įvertinti investicijų tvarumą, o grįžusios lėšos gali būti panaudojamos dar kartą. Vis tik tai nereiškia, kad ateityje negrąžintinos paramos turi būti atsisakyta. Atvirkščiai, yra daug svarbių, tačiau jokių pajamų negeneruojančių viešosios infrastruktūros projektų, kuriems toks finansavimas yra būtinas", - teigė finansų viceministrė M. Tuskienė.
EK organizuojamoje konferencijoje aptariami pagrindiniai principai, kuriais siūloma vadovautis planuojant ES daugiametę finansinę programą po 2020 m., ypatingą dėmesį skiriant ES pridėtinės vertės sukūrimui. Diskutuojama, kokie pokyčiai būtini nustatant ES biudžeto prioritetus, apimtį ir finansavimo šaltinius. Taip pat didelis dėmesys skiriamas ES lėšų panaudojimo efektyvumo didinimui ir įgyvendinimo taisyklių paprastinimui.
Planuojama, kad pasiūlymus dėl ES daugiametės finansinės programos po 2020 m. EK pateiks šių metų gegužės mėnesį.

Lapkritį Italijoje darbą turėjo rekordinis skaičius žmonių

Praėjusių metų lapkričio mėnesį Italijoje darbą turėjo beveik 23,2 mln. šalies gyventojų - daugiausiai nuo 1977 m., kai buvo pradėta skaičiuoti statistika, antradienį paskelbė šalies statistikos biuras "Istat".
Dirbančiųjų skaičius lapkritį, lyginant su spaliu, išaugo 0,3 proc., o palyginti su 2016 m. lapkričiu, prieaugis siekė 1,5 proc. Tuo tarpu nedarbo lygis minėtąjį mėnesį smuktelėjo iki žemiausio lygio nuo 2012 m. rugsėjo - 11 proc.
Jaunimo nedarbas krito iki 32,7 proc., tai irgi yra žemiausias rodiklis per pastaruosius penkerius metus.
Ministras pirmininkas Paolas Gentilonis džiaugėsi rezultatais teigdamas, kad jie yra centro kairės pakraipos Demokratų partijos reformų vaisius.
Tačiau mažesnį entuziazmą demonstravo populistinis "Penkių žvaigždžių" judėjimas, kurio nariai teigė, kad nemaža dalis naujai sukurtų darbo vietų yra laikinos.

Švedija įspėja dėl JAV paramos palestiniečiams nutraukimo

 Švedija, šalis, pripažinusi Palestinos valstybę ir teikianti didelę pagalbą, antradienį įspėjo, kad bet koks Jungtinių Valstijų sprendimas nutraukti finansavimo paramą Jungtinių Tautų (JT) pagalbos palestiniečių pabėgėliams agentūrai (UNRWA) turėtų destabilizuojančių pasekmių Artimiesiems Rytams. 
"Man susirūpinimą kelia tai, kad finansinės paramos nutraukimas UNRWA mums kalbant apie regiono stabilumą, turėtų itin neigiamą poveikį humanitariniams daugiau kaip 5 mln. žmonių poreikiams ir destabilizuojančių pasekmių regionui", - sakė Švedijos ambasadorius JT Olofas Skoogas.
Švedijos ambasadoriaus teigimu, jis taip pat neatmeta galimybės iškelti šį klausimą JT Saugumo Taryboje, kuri sausio 25 dieną regia eilinį posėdį Izraelio ir Palestinos konfliktui aptarti. 
Anksčiau šį mėnesį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino nutraukti JAV paramą palestiniečiams, pareikšdamas, kad Vašingtonas nesulaukia iš palestiniečių "jokio dėkingumo ir pagarbos".
"Per metus mokame palestiniečiams šimtus milijonų dolerių ir nesulaukiame jokio dėkingumo ar pagarbos. Jie net nenori derėtis su Izraeliu dėl seniai reikalingos taikos sutarties", - tviteryje rašė D. Trumpas.
2014 metais Švedija pripažino Palestinos valstybę ir tapo pirmąja tai padariusia Europos Sąjungos (ES) valstybe nare. Švedija taip pat yra viena iš 10-ies didžiausią paramą UNRWA teikiančių šalių.

ES socialiniams tinklams dėl neteisėto turinio grasina griežtesnėmis taisyklėmis

Europos Komisija (EK) perspėjo socialinius tinklus griežčiau kovoti su neapykantą skleidžiančiais įrašais, teroristų propaganda bei kitokiu neteisėtu turiniu, perspėdama, kad jei socialiniai tinklai patys nesusitvarkys, jiems bus imtos taikyti griežtesnės taisyklės.
"Teroristinės propagandos turinys pakurstė per daug išpuolių", - po susitikimo su "YouTube", "Facebook" ir "Twitter" atstovais teigė Europos Sąjungos (ES) saugumo komisaras Julianas Kingas. 
"Šiandien aptarėme greitesnių veiksmų būtinybę. Jei įmanoma, kompanijos tą turėtų padaryti savanoriškai. Bet jei prireiks, imsimės kitų priemonių", - pridėjo jis.
Tuo tarpu EK viceprezidentas Andrusas Ansipas perspėjo, kad "jei platformos pačios nesiims veiksmų, jų imsis įstatymų leidėjai".
Interneto reguliavimas šiuo metu yra itin karšta tema Vokietijoje. Ten naujas įstatymas įpareigojo interneto milžinus šalinti neapykantą kurstantį turinį, melagingas naujienas ir kitus neteisėtus įrašus. Tačiau kritikai teigia, kad tokie įstatymai šalį veda prie didesnės interneto cenzūros.

Estijos sostinėje aptikti Antrojo pasaulinio karo laikotarpio vokiečių karių kapai

Statybvietėje Estijos sostinėje Taline buvo aptiktos Antrojo pasaulinio karo laikotarpio kapinės, kuriose yra apytikriai 100 vokiečių karių kapų, antradienį pranešė karo muziejaus direktorius.
Estijos karo muziejaus direktoriaus Arnoldo Unto teigimu, kapai rasti parke, vykdant komunizmo aukoms skirto paminklo statybos darbus. Direktorius teigė, kad vokiečių karių kūnai bus perlaidoti netoliese esančiose vokiečių kapinėse. 
Estijos teritorijoje žuvo apytikriai 35 tūkst. nacistinės Vokietijos karių.

Atgal