VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

01.08. Naujausios žinios

Lietuva 27-ąjį kartą minės Laisvės gynėjų dieną

Šią savaitę Lietuva 27-ąjį kartą minės tragiškų Sausio 13-osios įvykių metines ir Laisvės gynėjų dieną.
Penktadienio, sausio 12-osios, rytą Lietuvos žmonės kviečiami dalyvauti pilietinėje akcijoje "Atmintis gyva, nes liudija" ir valstybės institucijose, mokyklose prie langų uždegti žvakutes.
Taip pat rytą Seimo Laisvės gynėjų galerijoje rengiama Laisvės gynėjų rikiuotė. Vėliau Laisvės gynėjai susitiks Seimo Kovo 11-osios Akto salėje.
Tos dienos pavakare ir iki pat vėlaus vakaro Seimo Lietuvos laisvės gynėjų ir Vitražo galerijos bus atviros lankytojams. O greta Seimo rūmų esančioje Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje nuo vidudienio iki vakaro vyks Neatlygintinos kraujo donorystės akcija Laisvės gynėjų atminimui.
Vakare Atminimo laužai suliepsnos prie Vilniaus televizijos bokšto, Lietuvos radijo ir televizijos pastato, Nepriklausomybės aikštėje.
Vilniaus televizijos bokšte tuo metu vyks Virtualios realybės projekto "Laisvės kodas 13" pristatymas.
Prie Atminimo laužo Nepriklausomybės aikštėje vyks Sąjūdžio valanda, sostinės Šv. Jonų bažnyčioje - koncertas "In memoriam". Vilniaus įgulos karininkų ramovėje susitiks parlamento gynėjai.
Pagrindinės Laisvės gynėjų minėjimo dienos, sausio 13-osios, rytą sostinės Nepriklausomybės aikštėje bus dedama gėlių prie Kovo 11-ajai skirto paminklo "Žinia".
Laisvės gynėjų atminimas bus pagerbtas ir iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime Seimo Kovo 11-osios Akto salėje. Posėdžio metu bus teikiama Laisvės premija. 2017 metų Laisvės premiją Seimas paskyrė laisvės gynėjai, politinei kalinei Nijolei Sadūnaitei.
Vidudienį Nepriklausomybės aikštėje - Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija.
Po šios ceremonijos Sausio 13-osios aukos bus pagerbtos Antakalnio kapinėse. Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai pagerbs Laisvės gynėjus, palaidotus Alytaus, Kauno, Kėdainių, Marijampolės, Rokiškio, Vilniaus kapinėse. 
Popietę Seimo Konstitucijos salėje Seimo vadovybė ir Vyriausybės nariai susitiks su žuvusiųjų artimaisiais ir nukentėjusiaisiais nuo sovietų agresijos 1991 metais.
Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje tęsis neatlygintinos kraujo donorystės akcija Laisvės gynėjų atminimui 
Pavakare - šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje.
Sausio 12 ir 13 dienomis parlamento Laisvės gynėjų ir Vitražo galerijos bei Sausio 13-osios memorialas bus atviri visuomenei. Atvirų durų valandomis bus galima apžiūrėti parodas, skirtas Laisvės gynėjų dienai.
Laisvės gynėjų diena taip pat bus paminėta atvirų durų dienų programa Genocido aukų muziejuje ir Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse.
Bandydama nuversti teisėtai išrinktą ir nepriklausomos valstybės atkūrimą paskelbusią Lietuvos valdžią sovietų kariuomenė 1991 metų sausio 13-osios naktį Vilniuje ginkluota jėga užėmė Televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos pastatą. Sovietų kariuomenė tuomet neišdrįso pulti Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo rūmų, kuriuos saugojo dešimtys tūkstančių žmonių. Tačiau prie Televizijos bokšto nebuvo išvengta aukų, - desantininkams pradėjus su karine technika važinėti po minią ir šaudyti į beginklius žmones, žuvo 14 ir buvo sužeisti daugiau nei tūkstantis laisvės gynėjų.

Punsko lietuviai keliaus 100 kilometrų, skirtų Lietuvos 100-mečiui 

2018 m. sausio 7 dieną Punsko lietuvių žygeivių grupė pradėjo 100 km žygį, skirtą Lietuvos valstybės 100-mečiui paminėti. Punskiečiai keliaus Lietuvos – Lenkijos pasieniu. Kaip pasakoja vienas iš žygio sumanytojų Antanas Baudys, ši valstybes skirianti siena taip pat yra 100 metų, kuri per tiek metų ir nepakito.

Žygeiviai numatę keliauti po 20 km penketą savaitgalių, iki vasario 16-osios. Žygyje ketina dalyvauti apie 20 žmonių, nes pasak sumanytojų, „tiek buvo ir signatarų“.

Keliautojai aplankys įdomiausias istorines vietas, piliakalnius, knygnešių sodybas.

Kauno apskrities archyve - Lietuvos 100-mečiui skirta paroda

"Žvilgsnis į laikinosios sostinės gyvenimą" - taip pavadinta paroda atidaryta Kauno apskrities archyve. Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtą parodą parengė šios įstaigos Dokumentų naudojimo skyriaus vyriausioji specialistė Nijolė Ambraškienė.
"Pradėjus ieškoti valstybės atkūrimo 100-mečiui naujų dokumentų, buvo peržiūrėtos kelios bylos. Kilo idėja surengti parodą apie kultūrai ir sportiniam gyvenimui skirtus skelbimus. Afišos, o jos yra tik vienerių metų (1935-1936) laikotarpio, irgi gali daug ką papasakoti apie Kauną", - vesdama pirmuosius lankytojus - Kauno gidų bendrijos narius - prie spalvingomis afišomis užpildytų stendų, pasakojo N. Ambraškienė. 
Tuometėje Lietuvos laikinojoje sostinėje renginiai vykdavo Valstybės teatre, Ateitininkų salėje, kino teatruose ir vasaros estradose Vytauto parke. Parodoje eksponuojamos kelios afišos lietuvių ir jidiš kalbomis pristato žydų teatro, pasaulyje žinomų atlikėjų Lovic ir Levino, žydų operos Rubino gastroles. Viena afiša skelbia, kad 1935 m. birželio 8 d. 21 val. Ateitininkų salėje įvyks garsaus žydų choro "Betar" koncertas. Po kelerių metų kartu su holokaustu beveik nebeliko didelės Lietuvos visuomenės dalies žydų, todėl ši kukli afiša primena, kokia turtinga buvo jų dvasinės kultūros išraiška.
Lankydavosi Kaune ir gastroliuojantys kolektyvai iš Rusijos, Italijos, Latvijos bei kitų kraštų. Buvo ir klajojančių po Europos šalis cirko artistų, taip pat Kauno teatrų pastatymuose dalyvaujančių pavienių solistų ir artistų. Įdomu tai, kad Valstybiniame teatre operų ar operečių herojų vaidmenis kurti pakviestas svetimšalis turėdavo išmokti arijas atlikti lietuvių kalba.
Archyve surengtą parodą solidžia bei aktualia daro žinomų Lietuvos aktorių, dainininkų, kompozitorių asmens dokumentai. Pavyzdžiui, Juozo Naujalio Lietuvos piliečio paso kortelė, operos primadonos Polovinskaitės-Grigaitienės, taip pat Žalinkevičaitės-Petrauskienės ir kitų XX amžiaus ketvirto dešimtmečio kultūros įžymybių nuotraukos bei asmeniniai dokumentai.
Kaune buvo ir marionečių kino teatras, netrūko ir humoristinių škicų, kuriuos dabar įvardintume Lietuvos tautinių mažumų - ukrainiečių, baltarusių gudų - pristatymais. Vienas jų renginys, vykęs Ateitininkų salėje, buvo humoristinis spektaklis ukrainietiškai "Jak kovbasa, ta i čarka". Kaip tvirtino N. Ambraškienė, po spektaklių ar kitų renginių laikinosios sostinės elitinė visuomenė ilgai užsibūdavo vakarėliuose ar gegužinėse, nes šokiai tęsdavosi iki paryčių...
"Iš savo muziejinio darbo patirties žinau, kad tokiomis parodomis, kuriose yra dokumentai, lankytojus sudominti yra nelengva. Tačiau suradus įdomių dokumentų ir juos sumaniai pateikus, prie parodos Kauno apskrities archyve eksponatų ilgėliau stabteli net ir tie, kurie yra toli nuo kultūrinio gyvenimo.
Nuo anų dienų mus skiria tik aštuoni dešimtmečiai. Atrodo, kad istoriškai tai - nedidelis laikas, tačiau kiek per jį buvo politinių ir ekonominių transformacijų. Tai - jau ištisa epocha. Pasikeitė visuomenės bendravimo, socialinio elito samprata. Todėl, apsilankęs parodoje "Žvilgsnis į laikinosios sostinės gyvenimą", turi apie ką susimąstyti ir senas, ir jaunas. Gaila, bet ekspozicija Kauno apskrities archyve veiks tik dvi savaites", - sakė Kauno gidų bendrijos narys dr. Steponas Gečas.

Lietuvoje veikiančių ūkio subjektų skaičius per metus beveik nepakito

2018 m. sausio 1 d. duomenimis, Lietuvoje veikė 104 117 ūkio subjektų, jie sudarė 46 proc. visų Juridinių asmenų registre įregistruotų ūkio subjektų, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Palyginti su 2017 m. sausio 1 d. duomenimis, veikiančių ūkio subjektų skaičius išliko beveik nepakitęs.
Beveik ketvirtadalis ūkio subjektų (23,8 proc.) užsiėmė didmenine ar mažmenine prekyba, variklinių transporto priemonių ir motociklų remontu.
Daugiau nei 80 proc. veikiančių ūkio subjektų turėjo mažiau negu 10 darbuotojų, juose dirbo 17,9 proc. visų dirbančiųjų.
Pagal pajamų dydį vyrauja ūkio subjektai, per metus gaunantys iki 0,3 mln. eurų pajamų. Ūkio subjektai, kurie per metus gauna daugiau kaip 40 mln. eurų pajamų, sudaro 0,2 proc. visų veikiančių ūkio subjektų.
VĮ Registro centro duomenimis, 2017 m. Lietuvoje buvo įregistruoti 11 345 ūkio subjektai. Tai yra 8,6 proc. daugiau negu 2016 m. Daugiausia naujai įregistruotų ir veiklą pradėjusių ūkio subjektų buvo Vilniaus apskrityje, o mažiausiai - Tauragės, skelbia Statistikos departamentas.

NATO oro policijos misiją iš JAV perims Danijos karinių oro pajėgų kariai

Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose penktadienį nusileido NATO oro policijos misiją Baltijos regione perimsiantys Danijos karinių oro pajėgų kariai su naikintuvais F-16 "Fighting Falcon". Oficiali pasikeitimo ceremonija Aviacijos bazėje vyks pirmadienį, sausio 8 dieną.
Ceremonijos metu iš JAV karinių oro pajėgų, keturis mėnesius vykdžiusių oro policijos misiją, perims Danijos kontingentas, atvykęs iš Vojens Skrydstrup aviacijos bazės. Tai jau šeštas kartas, kai Danijos kariai saugos Baltijos oro erdvę. Prieš tai Danijos kariai misiją atliko 2004, 2009, 2011, 2013 metais iš Aviacijos bazės Šiauliuose ir 2014 metais iš Amari oro pajėgų bazės Estijoje. 
Misiją baigę JAV karinių oro pajėgų kariai NATO oro policijos misijoje Baltijos valstybėse dalyvavo penktą kartą.
Pirmadienį Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose vyksiančioje NATO oro policijos misijos Baltijos valstybėse vykdančių karinių vienetų pasikeitimo ceremonijoje dalyvaus NATO Jungtinių oro operacijų centro vadas generolas majoras Thierry Dupont'as, Lietuvos karinių oro pajėgų vadas pulkininkas Dainius Guzas, JAV, Danijos delegacijos, ambasadų atstovai, kt. svečiai. 
NATO šalys pradėjo siųsti savo karius ir naikintuvus saugoti Baltijos šalių oro erdvę nuo 2004 m. kovo, kada Lietuva, Latvija ir Estija tapo NATO narėmis. Nuo to laiko NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse vykdė 17 sąjungininkių šalių.

Lietuvos istorija mena

Lietuva sausio 8-ąją:
1547 m. Mažojoje Lietuvoje išleista pirmoji lietuviška knyga - Martyno Mažvydo "Katekizmas".
1813 m. paskelbęs Tėvynės karo pabaigą rusų armijos vadas Michailas Kutuzovas išvyko iš Vilniaus.
1896 m. Rubiškėse (dabar - Darius), Klaipėdos rajone, gimė lakūnas, Atlanto nugalėtojas Steponas Darius (Jucevičius). Žuvo 1933 m. 
1918 m. Lietuvos Taryba nutarė skelbti nepriklausomą Lietuvos valstybę su sostine Vilniumi be jokių "amžinųjų ryšių su Vokietija".
1927 m. įsteigta Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga, vienijusi 1918-1920 metų nepriklausomybės kovų savanorius bei Lietuvos kariuomenės kūrėjus.
1962 m. Vilniuje pradėtos retransliuoti Maskvos centrinės televizijos programos.
1991 m. JAV Baltieji rūmai pasmerkė TSRS sprendimą įvesti desantinės kariuomenės dalinius į Baltijos valstybes.
2006 m. žinomam rašytojui, Jeilio (JAV) universiteto profesoriui Tomui Venclovai įteiktas 1956 metų Vengrijos revoliucijos atminimo apdovanojimas - oficiali Vengrijos Respublikos padėka tiems užsienio piliečiams, kurie prieš pusę amžiaus palaikė Vengriją jos kovoje prieš tironiją.
2008 m. eidama 84-uosius metus po sunkios ligos Vilniuje mirė buvusio Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro aktorė Ona Banionienė, garsaus aktoriaus Donato Banionio žmona.
2012 m. eidamas 85-uosius metus mirė rašytojas ir žurnalistas, dramaturgas, prozininkas, publicistas, Lietuvos rašytojų sąjungos narys Albertas Laurinčiukas.
2016 m. eidamas 88-uosius metus mirė garsus Lietuvos architektas, dailininkas, pedagogas, visuomenės bei politinis veikėjas Vytautas Nasvytis.

Tenisininkas R. Berankis pasaulio reitinge smuktelėjo į 138-ąją poziciją

Teniso profesionalų asociacijos (ATP) reitingų lentelėje lietuvis Ričardas Berankis iš 136-osios vietos nukrito į 138-ąją. 27-erių metų Lietuvos tenisininkas turi 407 taškus.
26-erių metų Laurynas Grigelis (179 tšk.) iš 284-osios pozicijos pakilo į 283-iąją, o 23-ejų metų Lukas Mugevičius (3 tšk.) iš 1328-osios vietos šoktelėjo į 1325-ąją.
Pirmauja ispanas Rafaelis Nadalis (10 600 tšk.). Antrąją vietą užima šveicaras Rodžeris Federeris (Roger Federer, 9605 tšk.), trečiąją - bulgaras Grigoras Dimitrovas (4990 tšk.).
Iš viso klasifikuoti 1984 tenisininkai.
ATP reitingas (vieta ankstesniame reitinge).
1. (1) Rafael Nadal (Ispanija) - 10 600 tšk.
2. (2) Roger Federer (Šveicarija) - 9605
3. (3) Grigor Dimitrov (Bulgarija) - 4990
4. (4) Alexander Zverev (Vokietija) - 4610
5. (5) Dominic Thiem (Austrija) - 4060
6. (6) Marin Čilič (Kroatija) - 3805
7. (7) David Goffin (Belgija) - 3775
8. (8) Jack Sock (JAV) - 3165
9. (9) Stan Wawrinka (Šveicarija) - 3060
10. (10) Pablo Carreno Busta (Ispanija) - 2615...
...138. (136) Ričardas Berankis - 407...

...283. (284) Laurynas Grigelis - 179...

...1325. (1328) Lukas Mugevičius - 3...
...1489. (1494) Robertas Vrzesinski - 2...

...1517. (1522) Julius Tverijonas - 2...
...1686. (1690) Tadas Babelis - 1...

Apžvalga: pernai Lietuvos gyventojai už elektrą mokėjo mažiausiai Baltijos šalyse

Ketverius metus iš eilės Lietuvoje nuosekliai mažėjusi elektros energijos kaina toliau leidosi žemyn. 2017 m. antrąjį pusmetį galutinė elektros energijos kaina Lietuvos gyventojams siekė 11,2 cento už kilovatvalandę (ct/kWh), kai tuo tarpu Latvijoje siekė 13,9 ct/kWh, o Estijoje - 12,4 ct/kWh. 
Verslas už elektros energiją taip pat mažiausiai mokėjo Lietuvoje, kur elektra kainavo 8,8 ct/kWh. Ši suma yra net 40,1 proc. Mažesnė, palyginti su Latvija (14,7 ct/kWh) ir 21,4 proc. mažesnė nei Estijoje, kur elektros energijos kaina siekia 11,2 ct/kWh. Tokius duomenis pateikia Nacionalinė Lietuvos energetikos asociacija (NLEA) 2017 m. antrojo pusmečio Baltijos šalių energetikos rinkų apžvalgoje.
Elektros energijos kainos mažėjimą lėmė mažesni skirstymo ir perdavimo kaštai, kuriuos sąlygojo vis efektyvesnė įmonių veikla. Tarptautinės jungtys „NordBalt" ir „LitPol Link" sukūrė galimybes importuoti daugiau pigios elektros energijos iš Šiaurės šalių ir sumažino kainų skirtumus regione. Pasak NLEA apžvalgos, dėl šių priežasčių Lietuva ir toliau išlieka mažos elektros energijos kainos vartotojams lyderė ES šalyse.
Lyginant gamtinių dujų kainas, pernai metų antrąjį pusmetį gamtinių dujų kaina Lietuvoje gyventojams siekė 39,7 euro už megavatvalandę (Eur/MWh), kai tuo tarpu Latvijoje gamtinės dujos kainavo 39,5 Eur/MWh, o Estijoje net 51,2 Eur/MWh. Pirmos grupės buitiniams vartotojams (suvartojantiems iki 500 kub. m gamtinių dujų) nuo 2012 m. nuosekliai mažėjusi kaina 2017 m. antrąjį pusmetį nežymiai padidėjo (nuo 67,7 Eur/MWh iki 71,2 Eur/MWh). Komercijos segmente galutinės gamtinių dujų kainos didėjo visose Baltijos šalyse, tačiau Lietuvoje šis pokytis buvo mažiausias. 2017 m. antrąjį pusmetį didieji gamtinių dujų vartotojai Lietuvoje už jas mokėjo 28,9 Eur/MWh, Latvijoje kaina siekė 26,4 Eur/MWh, o Estijoje - 27,8 Eur/MWh. 
Vertinant energijos kainų dinamiką ir Europos Sąjungos statistikos agentūros (Eurostato) duomenis, toliau didėja mažiausios elektros energijos kainos Lietuvos gyventojams atotrūkis nuo kitų Baltijos šalių. 2017 m. pirmąjį pusmetį elektros energijos kaina buitiniams vartotojams, palyginti su 2016 m. antruoju pusmečiu, daugiausiai atpigo Lietuvoje - 4,7 proc. ir buvo žemiausia Baltijos šalyse. Latvijoje elektros energijos kaina gyventojams per atitinkamą laikotarpį pigo 2,3 proc., o Estijoje sumažėjo 2,5 proc. 2017 m. pirmąjį pusmetį Lietuva užėmė antrą vietą (2016 m. antrąjį pusmetį - 3 vieta) tarp ES šalių pagal mažiausią elektros energijos kainą buitiniams vartotojams ir šiame kainų segmente ją lenkia tik Bulgarija. Panaši situacija ir verslo segmente - 2017 m. pirmąjį pusmetį Lietuva iš 12 pozicijos pakilo į 10 vietą. Skaičiuojama, kad Lietuvos verslas už elektros energiją mokėjo ketvirtadaliu mažiau nei vidutinė kaina ES. 
Pasak Nacionalinės Lietuvos energetikos asociacijos apžvalgos, gamtinių dujų kainos 2012-2017 m. buvo dinamiškos. Pirmos grupės buitiniams vartotojams gamtinių dujų kaina Lietuvoje mažėjo 18 proc., Estijoje - 33 proc., o Latvijoje augo 17 proc. Antros grupės vartotojams (suvartojantiems nuo 500 kub. m iki 20 000 kub. m gamtinių dujų) Lietuvoje kaina mažėjo 36 proc., kai tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje didėjo atitinkamai 3 proc. ir 6 proc. Eurostato duomenimis, Lietuva 2017 m. pirmąjį pusmetį iš 6 vietos pakilo į 5 poziciją pagal mažiausią gamtinių dujų kainą gyventojams tarp ES šalių, kur už gamtines dujas gyventojai mokėjo 37 proc. mažiau nei vidutinė kaina ES. Komerciniame segmente Lietuva tarp 26 ES šalių užima 13 vietą. Eurostato duomenimis, 2017 m. pirmąjį pusmetį gamtinių dujų kaina Lietuvos verslui buvo 18 proc. mažesnė nei vidutinė gamtinių dujų kaina komerciniams vartotojams ES. 
Apžvalgoje pirmą kartą pateikiama ir informacija apie gyventojų išlaidų dalį elektros energijai, gamtinėms dujoms bei šilumai. Eurostato duomenys rodo, kad Lietuvos gyventojų skirta išlaidų dalis elektros energijai, gamtinėms dujoms bei šilumai nuo 2011 m. nuosekliai mažėja ir 2016 m. sudarė 5 proc. nuo visų gyventojų išlaidų. Latvijoje šių išlaidų dalis atitinkamai sudarė 5,2 proc., Estijoje - 4 proc. nuo visų gyventojų išlaidų.
Nacionalinė Lietuvos energetikos asociacija (NLEA) įsteigta 2016 m. vasario 5 d., sujungus iki šiol atskiruose elektros energijos ir gamtinių dujų sektoriuose veikusias Nacionalinę Lietuvos elektros asociaciją ir Lietuvos dujų asociaciją. NLEA tikslas - formuoti bendrą energetikos sektoriaus poziciją, atstovauti savo narių interesams valstybinėse institucijose, visuomeninėse ir tarptautinėse organizacijose. NLEA taip pat siekia, kad būtų vystomos ir gerinamos Lietuvos elektros energijos ir gamtinių dujų tiekimo sąlygos šalies vartotojams, skatinama ekonominė ir techninė energetikos ūkio pažanga.

Vokietijos pramonės užsakymai lapkritį smuko

Vokietijos pramonės užsakymai lapkritį smuko, kaip rodo pirmadienį paskelbti duomenys, tačiau nepakankamai, kad būtų sumažinta didžiausios Europos ekonomikos augimo prognozė, teigia analitikai.
Pramonės užsakymų apimtys lapkritį, palyginti su spaliu, sumažėjo 0,4 proc., paskelbė federalinė statistikos agentūra "Destatis".
Palyginimui, analitikai vidutiniškai lapkritį prognozavo didesnį užsakymų smukimą. Spalį užsakymų mastas išaugo 0,7 procento.
Vokietijos ekonomikos ministerijos teigimu, pramonės užsakymų sumažėjimui didžiausios įtakos turėjo smukusios didesnių užsakymų apimtys. Kaip tvirtina ministerija, užsakymų dinamika antrą 2017 metų pusmetį buvo "labai stipri", ir tai "turėtų padėti pamatus stipriai metų pradžiai pramonės sektoriuje". Analitikai sutinka su tokia ministerijos nuomone.
"Sumažėjimas fiksuotas po trijų mėnesių iš eilės augimo ir yra veikiau techninio pobūdžio nei silpnumo ženklas", - sakė "ING Diba" banko ekonomistas Carstenas Brzeskis. "Nėra rimto pagrindo nerimauti" dėl Vokietijos pramonės, sakė ekspertas.

Prie Kinijos krantų degančiame tanklaivyje gali įvykti sprogimas

Irano tanklaivis, užsidegęs po susidūrimo su sausakrūviu laivu prie Kinijos krantų, gali sprogti ir nuskęsti. Tai pirmadienį pranešė televizijos kanalas CCTV.
Per susidūrimą dingo 32 tanklaivio įgulos nariai, jų tebeieškoma. Kol kas pavyko aptikti vieno jūreivio lavoną. Jis bus nugabentas į Šanchajų, kur bus atliktas skrodimas ir įvyks atpažinimo procedūra.
Incidentas įvyko šeštadienio vakarą. Su Panamos vėliava plaukęs Irano kompanijai priklausantis tanklaivis "Sanchi" susidūrė su Honkongo sausakrūviu laivu "CF Crystal". Per susidūrimą kilo gaisras tanklaivyje, kuris gabeno 136 tūkstančius tonų dujų kondensato. Tarp dingusiųjų be žinios - 30 Irano piliečių ir du įgulos nariai iš Bangladešo. Honkongo laivas gabeno 64 tūkstančius tonų grūdų, jame buvo 21 žmogus, visi - Kinijos piliečiai, jie jau išgelbėti ir yra saugūs. Susidūrimas įvyko už 160 jūrmylių į rytus nuo Jangdzės upės žiočių Rytų Kinijos jūroje.
Sekmadienį Irano naujienų agentūra IRNA pranešė, kad visi Irano tanklaivio įgulos nariai žuvo. Kiti šaltiniai šios informacijos kol kas nepatvirtino.

Vengrijos premjeras V. Orbanas pavadino pabėgėlius "musulmonais įsibrovėliais"

Berlynas, sausio 8 d. (ELTA). Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pavadino į Europą atvykstančius pabėgėlius "musulmonais įsibrovėliais".
Vengrijos vyriausybės vadovas pareiškė, kad jo šalis ir ateityje nepriims jokių pabėgėlių. "Mūsų nuomone, didelis musulmonų skaičius neišvengiamai sukuria lygiagrečias bendruomenes", - sakė jis Vokietijos leidiniui "Welt".
"Mes nelaikome šių žmonių musulmonais pabėgėliais. Mes laikome juos musulmonais įsibrovėliais", - pridūrė V. Orbanas. Pasak Vengrijos premjero, jie yra ekonominiai migrantai, ieškantys geresnio gyvenimo, o multikultūralizmas esąs tik iliuzija.
Jis taip pat paragino didžiausių Europos valstybių lyderius gerbti Vengriją. Anot V. Orbano, daugelis ES šalių kaltina Vengrijos valdžią dėl to, kad Budapeštas gauna lėšų iš ES Sanglaudos fondo, bet atsisako priimti pabėgėlius. Premjeras pareiškė, jog pinigų skyrimas Vengrijai iš šios struktūros niekaip nesusijęs su pabėgėlių klausimu, kadangi yra "teisingas balansas" - Vengrija atidarė savo rinką laisvai konkurencijai.

E. Macronas pradeda pirmąjį vizitą Kinijoje, kurio metu dėmesys bus skiriamas prekybai ir konfliktams regione

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pradėjo pirmąjį savo vizitą Kinijoje. Jo metu daugiausia dėmesio planuojama skirti dvišaliams prekybos santykiams bei pasaulio konfliktų ir klimato kaitos klausimų sprendimui.
Trijų dieną vizitą E. Macronas pradėjo senojoje Kinijos sostinėje Siane, kur, laukiama, pasakys kalbą. Vėliau kartu su žmona Brigitte Prancūzijos vadovas vyks į Pekiną, kur jų lauks privati vakarienė su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu ir jo žmona Peng Liyuan, praneša Prancūzijos žiniasklaida.
Tuo metu antradienį E. Macronas ir Xi Jinpingas Didžiuosiuose liaudies rūmuose turėtų pasirašyti verslo sandorių paketą.
Manoma, kad E. Macronas, sekdamas JAV prezidento Donaldo Trumpo, pirmą kartą Kinijoje apsilankiusio lapkričio mėnesį, pavyzdžiu, sieks, kad Prancūzijos įmonėms būtų sudarytos sąlygos lengviau patekti į Kinijos rinką, taip siekiant sumažinti 36 mlrd. JAV dolerių Prancūzijos prekybos su Kinija deficitą.

Lapkritį gamintojų kainos Lietuvoje padidėjo 1,2 proc., o per metus išaugo 4,5 proc.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros "Eurostat" duomenimis, 2017 m. lapkritį, palyginti su spaliu, gamintojų kainos euro zonoje ir visoje ES ūgtelėjo 0,6 proc. Spalį gamintojų kainos euro zonoje ir visoje ES padidėjo 0,4 proc. 
2017 m. lapkritį, palyginti su tuo pačiu 2016 m. mėnesiu, gamintojų kainos euro zonoje išaugo 2,8 proc., o ES padidėjo 3,1 proc.
Lietuvoje pernai lapkritį, palyginti su ankstesniu mėnesiu, gamintojų kainos išaugo 1,2 proc., o per metus padidėjo 4,5 proc.
Praėjusių metų lapkritį, palyginti su spaliu, euro zonoje gamintojų kainos energetikos sektoriuje pakilo 2,3 proc., tarpinio vartojimo prekių kainos išaugo 0,2 proc., investicinių prekių kainos pakilo 0,1 proc., tuo tarpu ilgalaikio vartojimo prekių kainos liko stabilios, o trumpalaikio vartojimo prekių kainos nukrito 0,2 proc.

Kinijos užsienio valiutos atsargos - didžiausios nuo 2016 m. rugsėjo pabaigos

Praėjusių metų gruodį Kinijos užsienio valiutos atsargos augo vienuoliktą mėnesį iš eilės ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2016 m. rugsėjo pabaigos, informuoja "MarketWatch", remdamasis sekmadienį paskelbtais duomenimis.
Gruodžio pabaigoje, palyginti su ankstesniu mėnesiu, šalies užsienio valiutos atsargos padidėjo 20,67 mlrd. dolerių ir siekė 3,140 trln. JAV dolerių, lapkritį buvo užfiksuotas 10,06 mlrd. dolerių prieaugis, praneša Kinijos liaudies bankas. Įtakingo verslo leidinio "The Wall Street Journal" apklausti analitikai prognozavo 5 mlrd. dolerių rodiklį.

Vokietijos metalo pramonės darbuotojai pradeda visuotinius streikus

Vokietijos įtakinga metalo pramonės darbuotojų profsąjunga paragino rengti visuotinius streikus nuo pirmadienio dėl atlyginimo ir darbo valandų, kurie gali atsiliepti vienai svarbiausių šalies pramonių.
Profsąjunga "IG Metall" ne tik prašo padidinti atlyginimus, bet ir reikalauja suteikti darbuotojams teisę laikinai pereiti prie 28 valandų darbo savaitės vaikams ar senyviems giminaičiams prižiūrėti.
Darbdaviai pareiškė, kad toks drastiškas pokytis būtų nelegalus, ir pagrasino kreiptis į teismą reikalaujant, kad tokia kolektyvinė akcija būtų sustabdyta.
Jeigu abi šalys nesusitars dėl derybų sąlygų iki sausio pabaigos, šalyje gali kilti ilgesnių, skaudesnių padarinių lemsiančių protesto akcijų.
Vadinamieji "perspėjamieji" streikai yra nereta priemonė, kurios griebiasi darbuotojai, kelioms valandoms nutraukdami darbą ir surengdami demonstracijas prie gamyklos vartų ir miestų aikštėse. Tačiau visuotinio, neterminuoto streiko Vokietijoje nebuvo surengta nuo 2003 metų.
"IT Metall" prognozuoja, kad streike dalyvaus iki 700 tūkst. žmonių ir kad akcija, kuri prasidės pirmadienį, truks bent savaitę.
Streikų banga turėtų apimti platų šalies ruožą - nuo Šiaurės Reino-Vestfalijos iki Brandenburgo, Saksonijos, Berlyno bei Badeno-Viurtembergo žemių.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi sausio 8-osios įvykiai pasaulio istorijoje:
1297 m. persirengęs vienuoliu Franceschinas Grimaldis prasiskverbė į genujiečių kontroliuojamą Monako tvirtovę, įleido į vidų savo karius ir įkūrė Grimaldžių dinastiją.
1642 m. mirė italų matematikas, astronomas, fizikas ir teleskopo išradėjas Galileo Galilei'us. 
1713 m. mirė italų kompozitorius ir smuikininkas Arcangelas Corellis, kurio XII concerto grosso turėjo didelę įtaką Johannui Sebastianui Bachui.
1825 m. mirė JAV inžinierius Elis Whitney, išradęs medvilnės valymo mašiną.
1899 m. gimė Ceilono ministras pirmininkas nuo 1956 metų Solomonas Bandaranaike. 1959 metais jis buvo nužudytas, o po metų salos vadove tapo jo našlė.
1902 m. gimė sovietų ministras pirmininkas 1953-1955 metais Georgijus Malenkovas. Už tai, kad mėgino nušalinti nuo valdžios Nikitą Chruščiovą, jis 1957 metais buvo pašalintas iš vyriausybės, Komunistų partijos prezidiumo bei Centro komiteto.
1926 m. Abdulas Azizas ibn Saudas tapo Hedžazo karaliumi. Valstybės pavadinimą jis pakeitė į Saudo Arabiją.
1935 m. Tupelo mieste, JAV Misisipės valstijoje, gimė JAV dainininkas ir rokenrolo legenda Elvis Presley.
1941 m. mirė anglų karys ir skautų judėjimo įkūrėjas Robertas Badenas-Powellas.
1942 m. gimė vienas žinomiausių šiuolaikinių mokslininkų, anglų fizikas Stephenas Hawkingas. Jis parašė bestselerį "Trumpa laiko istorija" (A Brief History of Time), kuriame pasakoja apie visatos dėsnius. 
1947 m. gimė britų popdainininkas ir dainų autorius Davidas Bowie.
1959 m. pirmuoju Prancūzijos Penktosios respublikos prezidentu tapo Charles'io de Gaulle'io. Tą pačią dieną 1966 metais jis pradėjo eiti prezidento pareigas antrą kartą.
1973 m. JAV ir Šiaurės Vietnamo derybininkai Henry Kissingeris ir Le Duc Tho Paryžiuje atnaujino derybas dėl taikos.
1979 m. 50 žmonių žuvo, kai Airijoje prie Bantrio miesto sprogo Prancūzijos tanklaivis "Betelgeuse".
1982 m. Ispanija sutiko baigti Gibraltaro blokadą mainais už derybas dėl šios Didžiosios Britanijos kolonijos ateities.
1989 m. 44 žmonės žuvo, kai Anglijos centrinėje dalyje ant autostrados nukrito Didžiosios Britanijos keleivinis lėktuvas "Boeing 737-400". Lėktuvu skrido 126 keleiviai ir įgulos nariai.
1991 m. apie bankrotą paskelbė viena seniausių JAV aviakompanijų, kurios lėktuvai pirmieji pradėjo skraidyti per Atlantą, "Pan Am". Ji tapo federalinių įstatymų dėl aviacijos rinkos liberalizavimo auka.
1992 m. reaguodami į Bosnijos kroatų ir musulmonų sprendimą siekti, kad juos pripažintų Europos Bendrija, Bosnijos ir Hercegovinos serbai paskelbė savo respubliką.
1995 m. autoavarijoje žuvo žymiausias Argentinos boksininkas Carlosas Monzonas.
1996 m. 350 žmonių žuvo, kai Zairo krovininis lėktuvas nukrito ant žmonių pilnos turgavietės sostinėje Kinšasoje.
1996 m. sulaukęs 79 metų nuo vėžio mirė buvęs Prancūzijos prezidentas Francois Mitterrandas.
1998 m. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme nuteistas Ramzis Ahmedas Yousefas, 1993 metais Niujorke mėginęs susprogdinti Pasaulio prekybos centrą.
1999 m. popiežius Jonas Paulius II pirmą kartą nuo to laiko, kai Romos katalikų Bažnyčia prieš pusę amžiaus ekskomunikavo marksistus, susitiko su Italijos premjeru buvusiu komunistu Massimu D'Alema.
2004 m. Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II Sautamptono uostamiestyje pakrikštijo didžiausią pasaulyje keleivinį laivą: monarchei spustelėjus mygtuką į "Queen Mary 2" laivo bortą sudužo šampano butelis.
2009 m. per 6,1 balo žemės drebėjimą Kosta Rikos šiaurėje žuvo 15 žmonių, dar 32 buvo sužeisti.
2013 m. JAV mokslininkai pranešė, kad 2012 metai buvo vieni karščiausių.
2017 m. mirė buvęs Irano prezidentas Akbaras Hashemi Rafsanjani. 

Kinijos prezidentas kariams: nebijokite mirties

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas paragino savo šalies ginkluotąsias pajėgas visad būti pasiengusias kovai ir mirčiai. Kinijos kareiviai neturėtų "bijoti nei sunkumų, nei mirties", - sakė jis tūkstančiams karių, kuriuos aplankė Hebėjaus provincijoje Šiaurės Kinijoje.
Xi Jinpingas, be to, pareikalavo tolesnio kariuomenės modernizavimo. Liaudies išlaisvinimo armija turi paspartinti pažangių technologijų ginklų kūrimą bei gerinti "tikrą kovinį pasirengimą". "Sukurkite elitines ir galingas pajėgas, kurios visada būtų pasiruošusios kovoti", - valstybinė naujienų agentūra "Xinhua" citavo prezidentą. Kariai esą turi gebėti vykdyti "naujoje eroje" partijos ir tautos pavestus uždavinius.
Xi Jinpingas taip kalbėjo didėjant geopolitinei įtampai Azijoje. Pekinas reiškia pretenzijas į didelę dalį Pietų Kinijos jūros, taip pat ginčijasi su Japonija dėl salų Rytų Kinijos jūroje, o su Indija - dėl regionų Himalajuose.
Be to, spartus kinų kariuomenės modernizavimas pastaraisiais metais kelia susirūpinimą Azijoje ir Vašingtone. Xi Jinpingas, 2012 metais stojęs prie Kinijos valstybės vairo, yra ir daugiau kaip 2 mln. karių turinčios kariuomenės vyriausiasis vadas.

JAV skyrė sankcijas penkioms Irano kompanijoms

Jungtinės Valstijos skyrė sankcijas penkioms Irano kompanijoms, kurios, JAV teigimu, yra susijusios ir prisideda prie Irano balistinių raketų programos.
JAV iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas sankcijas susiejo su pastarojo meto antivyriausybiniais protestais Irane, teigdamas, kad Iranas turėtų geriau daugiau pinigų skirti visuomenės gerovei, o ne uždraustiems ginklams.
Penkios su sankcijomis susiduriančios kompanijos yra raketų gamybos įmonės "Shahid Bakeri Industrial Group (SBIG)" antrinės bendrovės. Remiantis sankcijomis, įšaldomas bet koks šių kompanijų turimas turtas JAV ir draudžiama amerikiečiams turėti su jomis verslo ryšių.
"Šios sankcijos taikomos pagrindinėms įmonėms, susijusioms su Irano balistinių raketų programa, kuriai Irano režimas skiria didesnį prioritetą nei Irano žmonių ekonominei gerovei", - teigiama sekretoriaus pranešime. 

2017-aisiais Kongo Demokratinėje Respublikoje cholera nusinešė daugiau kaip tūkstantį gyvybių

2017-aisiais Kongo Demokratinėje Respublikoje nuo choleros mirė mažiausiai 1 130 žmonių, pranešė šalies Sveikatos apsaugos ministerija.
Iki gruodžio 24 dienos šioje Vidurio Afrikos šalyje buvo užfiksuota apie 54 tūkst. įtariamų užsikrėtimo cholera atvejų. Tačiau naujų atvejų skaičius žymiai mažėja, penktadienį tikino ministerija.
2017 metų liepą šalyje kilusi choleros epidemija palietė 24 iš 26 šalies provincijų.
Mažesnio masto choleros protrūkiai Kongo Demokratinėje Respublikoje - gana dažnas reiškinys, tačiau šiemet liga itin išplito, nes pasiekė tokius tankiai gyvenamus miestus kaip Goma, Minova ir Bukavu.
Dažniausiai cholera plinta per užterštą vandenį. Liga neretai sukelia stiprų viduriavimą ir vėmimą, kurie gali būti mirtinai pavojingi vaikams, seneliams ir ligoniams.

Nedarbas Kanadoje gruodį - žemiausias per 42 metus

Otava, sausio 5 d. (AFP-ELTA). Nedarbo lygis Kanadoje gruodį smuko iki 5,7 proc. -žemiausio nuo 1976 m., kai buvo pradėta rinkti duomenis, penktadienį rodo oficialūs duomenys. 
Tuo tarpu Kanados statistikos agentūra praneša, kad naujų darbo vietų gruodį šalyje sukurta 79 tūkst. - akivaizdi augimo tendencija per pastaruosius mėnesius.
Per visus 2017 metus buvo sukurta 423 tūkst. darbo vietų, tad nedarbo lygis nuo 2016 m. pabaigos iki 2017 m. gruodžio sumažėjo nuo 6,9 iki 5,7 procento.

Paryžiuje pagerbtas 2015 metų teroro aktų aukų atminimas

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas su žmona, Paryžiaus merė Anne Hidalgo ir vyriausybės nariai sekmadienį vainikų padėjimu ir tylos minute pagerbė 2015 metų sausio 7-9 dienomis šalies sostinėje įvykdytų teroro aktų aukų atminimą.
Paryžiaus merijos surengta ceremonija buvo kukli ir vyko be kalbų, kaip ir pageidavo žuvusiųjų šeimos. Ji buvo skirta 17 žmonių, žuvusių prieš trejus metus nuo teroristų - brolių Cherifo ir Saido Kouachi bei Amedy Coulibaly - rankos žurnalo "Charlie Hebdo" redakcijoje ir košerinio maisto parduotuvėje, atminimui.
Po vainikų padėjimo Prancūzijos prezidentas pabendravo su žuvusiųjų artimaisiais, kurie taip pat dalyvavo ceremonijoje.

Sidnėjuje užfiksuota rekordinė per beveik 80 metų kaitra

Australijos meteorologijos tarnyba užfiksavo Sidnėjuje plius 47 laipsnius - tai aukščiausia temperatūra mieste per beveik 80 metų, praneša savo tviteryje Naujojo Pietų Velso valstijos sinoptikų biuras.
Meteorologų duomenimis, pastarąjį kartą panašūs orai seniausiame ir didžiausiame žemyno mieste buvo nusistovėję 1939 metais.
Valdžia įspėjo apie padidėjusį gaisrų pavojų ir uždraudė kūrenti ugnį aukštos temperatūros zonose. Daugelyje vietų nemokamai dalijamas vanduo.
Kaip informavo televizijos kanalas ABC, dėl kaitros keli žmonės buvo paguldyti į ligoninę.

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong-unas ragina normalizuoti santykius su Pietų Korėja

KLDR lyderis Kim Jong-unas, kreipdamasis į naciją, davė nurodymą sudaryti visas reikiamas sąlygas santykiams su Pietų Korėja gerinti. Tai sekmadienį pranešė Šiaurės Korėjos naujienų agentūra KCNA.
"Valstybės vadovas aiškiai pabrėžė, kad mūsų šalis turi tvirtai laikytis politikos, kuri leistų pasiekti proveržį savaiminio susivienijimo srityje, - sakoma pranešime. - Neverta raustis praeityje ir prisiminti santykių su Seulu specifikos. Užuot tai darius reikia gerinti Šiaurės ir Pietų ryšius".
Kaip pažymi KCNA, atėjo metas sutelkti korėjiečių tautos pastangas, kad būtų nutrauktas įtampos eskalavimas Korėjos pusiasalyje.
Pietų Korėja ir Šiaurės Korėja trečiadienį vėl įjungė specialiojo ryšio liniją Pchanmundžome, dviejų šalių pasienyje. Penktadienį Pietų Korėjos susivienijimo ministerija paskelbė, kad Pchenjanas priėmė Seulo pasiūlymą pirmą kartą nuo 2015 metų gruodžio surengti aukšto lygio derybas. Jos turėtų įvykti sausio 9 d. Manoma, kad konsultacijų tema bus galimas Šiaurės Korėjos rinktinės dalyvavimas Pjongčango žiemos olimpinėse žaidynėse Pietų Korėjoje.

Rusijos teismas atmetė A. Navalno apeliaciją dėl draudimo dalyvauti prezidento rinkimuose

Rusijos Aukščiausiasis teismas (AT) šeštadienį atmetė šalies opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno apeliacinį skundą bei galutinai užtrenkė duris dalyvauti 2018 m. prezidento rinkimuose.
Gruodžio pabaigoje AT patvirtino Centrinės rinkimų komisijos (CRK) sprendimą, skelbiantį, kad 41-erių metų opozicijos lyderis negali dalyvauti rinkimuose dėl teistumo. Tačiau pats A. Navalnas tikina, kad jo nuteisimas buvo motyvuotas politiškai.
Beveik neabejojama, kad kovo 18 d. rinkimų metu jau ketvirtą kadenciją prezidento kėdėje iškovos ilgametis Rusijos lyderis Vladimiras Putinas, o rinkimai bus daugiau parodomojo pobūdžio, kur V. Putinui iššūkį mes paties Kremliaus režimo palaiminimą dalyvauti gavę kandidatai. Tarp patvirtintų kitų metų kandidatų yra politinė aktyvistė, buvusi televizijos žvaigždė Ksenija Sobčiak, komunistų partijos kandidatas Pavelas Grudininas bei ilgametis prezidento rinkimų dalyvis, radikalios liberaldemokratų partijos lyderis Vladimiras Žirinovskis.
Pergalė kitų metų rinkimuose reikš, kad V. Putinas Rusiją valdys mažiausiai iki 2024 m. Tokiu būdu jis taps ilgiausiai valdančiu šalies vadovu nuo Josifo Stalino laikų.
Rusijos agentūros praneša, kad A. Navalno kampanijos komanda toliau sieks, kad draudimas būtų atšauktas. 

Atgal