VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

12.06. Naujausios žinios

Seimui pristatytas patobulintas 2018 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektas

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga antradienį Seimui pristatė patobulintą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektą.
Iš naujo teikiamu 2018 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu siūloma patvirtinti kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą - per 1 mlrd. 763,8 mln. eurų pajamų ir tiek pat išlaidų.
Numatoma, kad 2018 m. privalomojo sveikatos draudimo įmokos turėtų sudaryti per 1 mlrd. 216,1 tūkst. eurų. Valstybės biudžeto įmokos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis, sudarys per 499,1 mln. euro, valstybės biudžeto asignavimai - per 29,2 mln. eurų, savanoriškos asmenų įmokos - per 2,1 mln. eurų, išieškomos ar grąžinamos lėšos už Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą - per 2,4 mln. euro, lėšos, grąžintinos pagal gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis - 12 mln. eurų.
Didžiausią PSDF biudžeto išlaidų dalį sudarys: išlaidos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms - per 1 mlrd. 195,7 mln. eurų, išlaidos vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms - beveik 311 mln. eurų, išlaidos medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui - per 50,5 mln. eurų, išlaidos sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms - per 97,5 mln. eurų, išlaidos privalomojo sveikatos draudimo sistemos funkcionavimui ir šį draudimą vykdančių institucijų veiklos išlaidoms - per 20,4 mln. eurų, išlaidos ortopedijos technikos priemonėms - per 12 mln. eurų.
„Patobulintame 2018 m. PSDF biudžeto projekte numatoma, kad šio biudžeto išlaidos, palyginti su 2017 m. patvirtintu PSDF biudžetu, didės 7,4 proc., arba 116,9 mln. eurų (projekte iki patobulinimo buvo numatytas 6,6 proc., arba 104,6 mln. eurų augimas). Šiomis papildomomis lėšomis, visų pirma, numatoma užtikrinti 2017 m. prisiimtų įsipareigojimų, susijusių su gydymo įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio didinimu, tęstinumą (tam papildomai reikia beveik 50 mln. eurų), pradėti kompensuoti naujų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir rezerviniuose vaistų sąrašuose esančių vaistų įsigijimo išlaidas", - sakė A. Veryga.
Pasak ministro, antrasis 2018 m. PSDF biudžeto projekto variantas suderintas su Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2018 m. rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu, kuriame nustatytos ateinančių trejų metų planuojamos surinkti ir pervesti į PSDF biudžetą Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų administruojamų privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo veiklos sąnaudų, susidarančių dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų surinkimo ir pervedimo į PSDF biudžetą, kompensacijos sumos.
A. Verygos teigimu, įvertinta ir tai, kad 2017 m. IV ketvirtį iš PSDF biudžeto rezervo rizikos valdymo dalies numatoma skirti 6 mln. eurų centralizuotai apmokamiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms. Atsižvelgiant į tai, patobulintame 2018 m. PSDF biudžeto projekte koreguojamas numatomas 2018 m. PSDF biudžeto rezervo dydis.
Sveikatos apsaugos ministras informavo, kad rengiant patobulintą projektą įvertinta tai, kad 10 mln. eurų didinama valstybės biudžeto asignavimų PSDF biudžetui suma (iš viso šie asignavimai 2018 m. sudarys 29,3 mln. eurų). Dalis šių lėšų (2,6 mln. eurų) skiriama Nacionalinės imunoprofilaktikos programos priemonėms finansuoti - B tipo meningokokinės infekcijos vakcinai įsigyti, o likusi suma (7,4 mln. eurų) - asmens sveikatos priežiūros paslaugoms.
PSDF biudžeto projektui po pateikimo pritarė 48, prieš balsavo 7, susilaikė 27 Seimo nariai.
Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Sveikatos reikalų komitetas, projektą plenariniame posėdyje nuspręsta svarstyti gruodžio 12 dieną.

"Eurostat": spalį mažmeninės prekybos apyvarta Lietuvoje kilo 0,1 proc., o per metus išaugo 1,9 proc.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros "Eurostat" duomenimis, šių metų spalį, palyginti su devintuoju 2017 metų mėnesiu ir atsižvelgus į sezoninius svyravimus, mažmeninės prekybos apimtys euro zonoje krito 1,1 proc., o visoje ES - 0,5 proc. Šių metų rugsėjį rodiklis euro zonoje augo 0,8 proc., o visoje ES padidėjo 0,2 proc.
2017 m. spalį, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, mažmeninės prekybos indeksas euro zonoje ūgtelėjo 0,4 proc., o visoje ES - 0,9 proc.
"Eurostat" duomenimis, 2017 m. spalį mažmeninės prekybos apyvarta Lietuvoje, lyginant su rugsėju, išaugo 0,1 proc., o metinis prieaugis siekė 1,9 proc.
Šių metų spalį, lyginant su rugsėju, maisto, alkoholinių gėrimų ir tabako pardavimai smuktelėjo 1,3 proc., 1,1 proc. krito ne maisto prekių sektorius, o 0,1 proc. - degalai transporto priemonėms. Visoje ES maisto, alkoholinių gėrimų ir tabako sektorius krito 0,9 proc., o ne maisto pardavimai - 0,8 proc. Degalų transportui kainos per mėnesį liko stabilios.
"Eurostat" duomenimis, mažmeninės prekybos apyvarta lyginamuoju laikotarpiu labiausiai išaugo Rumunijoje (1 proc.), Jungtinėje Karalystėje (0,9 proc.) bei Lenkijoje ir Slovakijoje (po 0,6 proc.). Didžiausi mėnesiniai nuosmukiai fiksuoti Liuksemburge (5,3 proc.), Portugalijoje (2,3 proc.) ir Austrijoje (1,9 proc.).
Tuo tarpu spalį, lyginant su tuo pačiu 2016 m. mėnesiu, ne maisto prekių pardavimai euro zonoje išaugo 0,6 proc., visoje ES - 1,5 proc.; transporto priemonių degalų pardavimai euro zonoje kilo 0,3 proc., visoje ES - 0,8 proc.; maisto, alkoholinių gėrimų ir tabako pardavimai euro zonoje šoktelėjo 0,2 proc., o visoje ES fiksuotas 0,1 proc. metinis prieaugis.
Turimais valstybių narių duomenimis, šiuo laikotarpiu mažmeninės prekybos apyvarta labiausiai išaugo Rumunijoje (12,6 proc.), Lenkijoje (7,1 proc.), ir Airijoje, Vengrijoje ir Maltoje (po 6,3 proc.). Didžiausi kritimai fiksuoti Liuksemburge (27 proc.), Austrijoje (2,2 proc.) ir Belgijoje (2,1 proc.).
Spalio mėnesio mažmeninės prekybos duomenų nepateikė Čekija, Graikija, Italija, Kipras ir Nyderlandai.

Valstybinė kultūros paveldo komisija inicijuoja Lietuvos prisijungimą prie Faro konvencijos

Valstybinė kultūros paveldo komisija kreipėsi į Vyriausybę prašydama pradėti prisijungimo prie Kultūros paveldo vertės visuomenei pagrindų konvencijos (Faro) procedūras, kas padėtų įgyvendinti skaidresnę, pažangesnę, į piliečius orientuotą paveldo apsaugos strategiją.
Pastaraisiais metais Lietuvos paveldosaugoje atsiranda ir yra tiriama vis daugiau sudėtingų, atgarsį visuomenėje sukeliančių projektų, kai piliečiai apie juos sužino ir įsitraukia per vėlai. Dialogo stygius lemia tai, kad visuomenė nėra įtraukiama net į sprendimų priėmimą dėl pačių iškiliausių, senąją Lietuvos istoriją menančių kultūros paveldo turtų.
Lietuvos Respublikos Seimas 2017 m. lapkričio 14 d. priėmė rezoliuciją "Dėl Lietuvos prisijungimo prie Europos Tarybos Kultūros paveldo vertės visuomenei pagrindų konvencijos (Faro konvencijos)", kurioje "raginama Lietuvos Respublikos Vyriausybę užtikrinti, kad Europos Tarybos Kultūros paveldo vertės visuomenei pagrindų konvencija būtų kuo greičiau pasirašyta ir pateikta Lietuvos Respublikos Seimui ratifikuoti, taip pat nedelsiant pradėti taikyti jos principus Lietuvos kultūros paveldo politikoje ir praktikoje".
Faro konvencija įtvirtina neatsiejamą piliečių teisę į kultūros paveldą bei teisę pripažinti individualią ir kolektyvinę atsakomybę už jį, skatinant požiūrį, jog kultūros paveldo išsaugojimas ir jo tvarus naudojimas turi tapti žmogaus vystymosi ir gyvenimo kokybės tikslu, darnios plėtros resursu ir gyvenimo kokybės stiprintoju. Šis Europos Tarybos dokumentas suteikia platformą paveldo vadybai, kuri padeda įtraukti bendruomenes į sprendimų priėmimą paveldosaugoje bei nustato gaires, kaip reikėtų bendradarbiauti visoms suinteresuotoms šalims siekiant konstruktyvaus dialogo.
Faro konvencijos pasirašymas padėjo išsaugoti ne vieną itin svarbią Latvijos (šalis prisijungė prie konvencijos narių dar 2005 m.) kultūros vertybę nuo žalojimo. Konvencijos dėka Rygos istorinis centras - pasaulio paveldo vietovė - buvo apsaugotas nuo aukštybinių pastatų intervencijos. O štai Suomijos paveldo vadyboje, kuri piliečių teisę į paveldą ginančią konvenciją pasirašė tik šiais metais, vyksta daug teigiamų pokyčių: stengiamasi labiau bendradarbiauti su visuomene, rengiamos diskusijos su piliečiais, vykdomos jų apklausos svarbiais paveldosaugos klausimais ir t.t.
Lietuvai pasirašius Europos Tarybos Kultūros paveldo vertės visuomenei pagrindų (Faro) konvenciją turėtų būti keičiamas požiūris į paveldą, permąstyti tiek tarpinstituciniai, tiek į piliečius orientuoti komunikacijos ir bendradarbiavimo įpročiai, o priimant paveldotvarkos sprendimus pirmenybė teikiama viešajam interesui. Europos Tarybos vizija - demokratinė, dinamiška, integrali ir kūrybiška Europos visuomenė.

VTEK steigia Privačių interesų registrą, užtikrinsiantį efektyvesnį privačių interesų deklaravimą

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), baigusi parengiamųjų darbų etapą, steigia Privačių interesų registrą (PINREG). Vadovaujantis vidaus reikalų ministro įsakymu dėl šio projekto finansavimo įgyvendinant Nacionalines kovos su korupcija priemones, pasirašyta sutartis tarp VTEK ir VšĮ "Europos socialinio fondo agentūra". PINREG steigimas didžiąja dalimi finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bei remiamas valstybės biudžeto lėšomis, informuoja VTEK. 
Šios sistemos steigimo būtinybė įtvirtinta Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme bei Nacionalinės kovos su korupcija programoje. PINREG tikslas - užtikrinti efektyvesnį privačių interesų deklaravimą, mažinti korupcijos atsiradimo ir plitimo veiksnius bei sąlygoti skaidresnių sprendimų priėmimą viešajame sektoriuje. 
Šiuo metu pareigą deklaruoti interesus turi per 100 tūkst. asmenų, tačiau deklaruojančiųjų ratas plečiasi. PINREG supaprastins ir pagreitins privačių interesų deklaravimo procesą. Sistema suformuos išankstines deklaracijas iš kitų valstybės registrų gautų duomenų pagrindu, o preliminariai užpildytas formas beliks papildyti arba tiesiog pateikti. Planuojama, kad paprastesne taps ir pati deklaracijos forma, kurioje, pritaikius šiuolaikines technologijas, bus supaprastinta duomenų įvestis. Taip pat PINREG siųs asmenims priminimus, kad reikia deklaraciją pateikti arba ją patikslinti naujai atsiradusiais duomenimis. Be to, ši sistema suteiks deklaruojantiesiems galimybę patogiai ir operatyviai pateikti VTEK klausimą ar kreiptis konsultacijos. VTEK šis registras leis užtikrinti efektyvesnę deklaruojančiųjų kontrolę bei esamų deklaracijų analizę.
Privačių interesų deklaravimas yra viena veiksmingiausių interesų konfliktų prevencijos viešajame sektoriuje priemonių. Ji padeda valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims identifikuoti viešųjų ir privačių interesų sankirtas ir apie jas tinkamai informuoti savo tiesioginius vadovus, kolegas bei visuomenę. 
Planuojama, kad PINREG pradės veikti 2019 m. pabaigoje.

Lietuvoje lankysis Nyderlandų  gynybos ministras ir kariuomenės vadas, susitiks su NATO batalione  Lietuvoje tarnaujančiais olandų kariais 

Šiandien, gruodžio 6 d. Lietuvoje lankysis Nyderlandų Karalystės gynybos ministrė Ank Bijleveld-Schouten ir kariuomenės vadas admirolas Rob Bauer su delegacija. Su svečiais susitiks krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, ministerijos ir kariuomenės vadovybė, vyks dvišalis Lietuvos ir Nyderlandų gynybos ministrų susitikimas. Vėliau Nyderlandų ministras ir kariuomenės vadas vyks į Generolo Silvestro Žukausko poligoną Pabradėje (Švenčionių r.), kur aplankys šiuo metu dislokuotoje tarptautinėje NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje tarnaujančius Nyderlandų karius, dalyvaujančius lauko taktinėse pratybose „Žiemos vilkas“.

Dvišalio  susitikimo metu Lietuvos ir Nyderlandų gynybos ministrai aptars saugumo situaciją  Baltijos jūros regione,  naujas iniciatyvas Europos Sąjungos Saugumo ir gynybos politikos formate, dvišalį Lietuvos ir Nyderlandų bendradarbiavimą gynybos srityje.     

Nuo šių metų pradžios Lietuvoje atgrasymo ir gynybos tikslais dislokuotoje NATO  priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje  tarnauja  apie 250 Nyderlandų karių. Jie kartu atsigabeno ir įvairios karinės ginkluotės ir įrangos – apie 40 įvairios karinės technikos: pėstininkų kovos mašinų CV 90, žvalgybos transporto priemonių „Fennek“, transporto priemonių „Boxer“, šarvuotų remonto evakavimo mašinų, kt.

Lietuvoje dislokuotų Nyderlandų pajėgų pagrindą sudaro kariai iš  Nyderlandų kariuomenės 13-osios lengvosios brigados, 42-jo Limburgse Jagers šarvuotojo pėstininkų pulko, dislokuoto Oirschot mieste.  Limburgo jėgeriai   –  seniausias  Nyderlandų kariuomenės pėstininkų pulkas, veikiantis nuo 1813 metų. Per daugiau nei 200 metų šis dalinys dalyvavo istoriniame Vaterlo mūšyje (1815 m.) ,  taikos įtvirtinimo misijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje (1995-2003), misijose Irake (2004), Afganistane (2007–2010)  ir kitose.

NATO priešakinių pajėgų bataliono grupei priskirti kariai – ne vieninteliai, šiuo metu Nyderlandų kariai dislokuoti Lietuvoje – du  Nyderlandų kariuomenės atstovai tarnauja  Vilniuje veikiančiame NATO pajėgų integravimo vienete.

Taip pat šių metų pradžioje Nyderlandų karinių oro pajėgų kontingentas buvo dislokuotas Šiauliuose, iš kur keturiais naikintuvais F-16 vykdė NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse. Iš viso olandų kariai du kartus dalyvavo NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse ir vieną kartą sustiprino oro policijos misiją dislokuodami savo naikintuvus  Malborko oro bazėje Lenkijoje 2014 m. rugsėjo-gruodžio mėn.   

Nuo dislokacijos pradžios NATO priešakinių pajėgų batalione Nyderlandų kariai taip pat dalyvavo įvairiuose socialiuose projektuose: remontavo įvairias ugdymo įstaigas, globos namus, tvarkė parkus Jonavos ir Švenčionių rajonuose.

Vilniaus meras: Istorinės Rasų kapinės - tinkamiausia vieta perlaidoti sukilimo dalyvių palaikus

Vilniaus meras Remigijus Šimašius kreipėsi į Seimo Kultūros komitetą, Vyriausybę ir kitas atsakingas institucijas, siūlydamas Gedimino kalne rastus 1863-1864 metų sukilimo dalyvių palaikus perlaidoti istorinėse Rasų kapinėse.
"Įvertinome galimas palaidojimo vietas ir manome, kad tinkamiausia vieta yra istorinės Rasų kapinės. Šios kapinės yra išskirtinis kultūros ir istorinės atminties paveldas. Be to, jose jau yra palaidoti sukilimo dalyviai Aleksandras Oskierka, Motiejus Jamontas, Juozapas Giedraitis, kiti. Rasų kapinių tvarkymui skiriame itin didelį dėmesį - jau 2018 m. jose pradedame didelės apimties kompleksinius restauravimo darbus, todėl dabar pats metas apsispręsti, kurias vietas parinkti sukilimo dalyvių perlaidojimui", - rašoma mero kreipimesi.
Savivaldybė parinko keletą konkrečių vietų Rasų kapinėse, tinkančių palaidoti sukilimo dalyvių palaikus. Vietos dera garbingai progai, nes yra prie centrinio tako, lengvai pasiekiamos lankytojų ir tinkamos organizuoti pagerbimo ceremonijoms: prie Centrinės koplyčios (12 kvartale) buvusių kolumbariumų vietose arba Centrinėje koplyčioje, kuri bus restauruota.
Savivaldybės pasiūlytas ir parinktas vietas institucijų prašoma įvertinti kuo greičiau, kadangi pritaikyti jas palaidojimui reikės laiko, finansinių išteklių, bus reikalingi detalesni tyrimai, projektavimo darbai ir pan.
Rasų kapinės yra vienos iš seniausių ir istoriškai svarbiausių objektų sostinėje, traukiančios ir užsienio turistus. 1801 m. įsteigtos Rasos iki šių dienų išsaugojo laikmečio dvasią ir aplinkos savitumą, yra gausiai lankomos bei tarnauja edukacijos tikslams, čia vyksta pagerbimo ceremonijos.
Rasose palaidoti įvairių tautybių mokslo, visuomenės, kultūros veikėjai: Vilniaus universiteto profesoriai, valstybininkai, visuomenininkai, rašytojai, muzikai, aktoriai, dailininkai ir sukilimų dalyviai. Amžino poilsio čia atgulė ir pirmųjų lietuviškų draugijų steigėjai, ir Vasario 16-osios akto signatarai, ir Lietuvos kariuomenės kariai, žuvę 1920 m. kovose už Vilnių, ir 1941 m. Birželio sukilimo dalyviai.

Įamžintas 1917-ųjų Vilniaus konferencijos dalyvių iš pakaunės atminimas

Ant Vilniaus konferencijos dalyvio Prano Buloto namo Virbaliūnų kaime, Batniavos seniūnijoje, atidengta atminimo lenta. Įamžinant Lietuvai šio nemažai nusipelniusio žmogaus atminimą, dalyvavo jo vaikaičiai, provaikaičiai ir jų šeimos. 
"Esame nuoširdžiai dėkingi, kad taip pagerbtas senelio atminimas", - kalbėjo tautos patrioto anūkas Jonas Bulotas.
Kauno rajono savivaldybė primena, kad Lietuvių konferencijos, vykusios 1917 m. rugsėjo mėnesį, dalyviai išrinko 20 Lietuvos Tarybos narių, kurie vėliau pasirašė Vasario 16-osios Aktą. P. Bulotas į konferenciją nuo Vilkijos valsčiaus buvo išrinktas kaip tėvynę mylintis ir jai besiaukojantis pilietis, daug pasidarbavęs dėl nepriklausomybės ir dėl to nukentėjęs - tiek nuo rusų, tiek nuo vokiečių. Buvo įvairių pasikėsinimų į gyvybę, bet jis dirbo su atsidavimu valstybei.
"Tokių Lietuvai pasišventusių žmonių dėka šiandien turime nepriklausomą valstybę", - sakė Kauno rajono savivaldybės mero pavaduotojas Jonas Gurskas.
P. Bulotas 1918-aisiais vaikščiojo po gretimus miestelius ir kaimus, agitavo savanorius Lietuvos kariuomenei, rinko aukas ir buvo pasirengęs su ginklu stoti pats, taip padrąsindamas kitus. Tais metais jis pradėjo kurti parapijinius komitetus ne tik savo valsčiuje, bet ir gretimuose, buvo pirmas Vilkijos komiteto narys, dalyvavo skirstant Virbaliūnų kaimą į vienkiemius.
Už nuopelnus Lietuvai prezidentas Antanas Smetona apdovanojo P. Bulotą Gedimino IV laipsnio ordinu.
P. Bulotas gimė 1873 metais. Su žmona Anele susilaukė 12 vaikų, iš kurių 8 užaugo ir sukūrė šeimas. Jis pats, jo tėvas, senelis bei kiti artimi giminės visą laiką gyveno Virbaliūnų kaime, buvo laisvieji valstiečiai. Pranas jaunystėje vasarą plukdydavo sielius, vėliau tapo ūkininku. Mokėjo susikalbėti lietuvių, vokiečių, rusų, lenkų, žydų kalbomis. Mirė 1946-aisiais, palaidotas Paštuvos kapinėse.
Tai buvo vienas iš penkių istorinėje Lietuvių konferencijos dalyvavusių pakaunės atstovų. Kauno rajono savivaldybės iniciatyva ir lėšomis įamžintas visų jų atminimas. Jau atidengtos atminimo lentos Jurgiui Žitinevičiui Kluoniškių kaime ir Petrui Strielčiūnui Čekiškėje. Prie Čekiškės gimnazijos pastatytas paminklas Pranui Dovydaičiui. Artimiausiu metu Jono Girniaus vardu bus pavadinta gatvė Pavytės kaime Rokų seniūnijoje.
Visų atminimo ženklų autorius - skulptorius Stasys Žirgulis.

Lietuva imasi iniciatyvos užtikrinti tinkamą ir sąžiningą transporto infrastruktūros finansavimą

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis, Briuselyje susitikęs su Europos Sąjungos (ES) transporto komisare Violeta Bulc, palietė tris Lietuvai aktualias temas - e. rinkliavų sistemos, ES "Mobilumo paketo" ir projekto "Rail Baltica" klausimus. Ministras taip pat paminėjo pasiekiamumo oro transportu ir skrydžių skatinimo svarbą Lietuvai.
"Lietuva tvirtai juda e. rinkliavų sistemos įvedimo link. Esame pirmi regione pradėję šią iniciatyvą. Manome, kad atstumu paremtas rinkliavų už naudojimąsi valstybinės reikšmės keliais modelis yra tinkama ir sąžininga priemonė transporto infrastruktūros finansavimui užtikrinti", - pažymėjo susisiekimo ministras R. Masiulis.
ES transporto komisarė V. Bulc pagyrė Lietuvos planus ir pasiūlė apsvarstyti, kas galėtų jungtis prie e. rinkliavų sistemos tarpvalstybiniu mastu. Komisarė pasiūlė šiuo klausimu glaudžiau bendradarbiauti su Lenkija. Yra ir kitų šalių, su kuriomis jau galima partnerystė šioje srityje, pavyzdžiui, Portugalija, Bulgarija.
Komisarė taip pat informavo, kad galima ieškoti būdų e. rinkliavų sistemai įgyvendinti iš europinių finansavimo priemonių. 2018 m. gegužę planuojamas Europos Komisijos (EK) kvietimas teikti paraiškas skaitmeniniams projektams įgyvendinti. 
ES "Mobilumo paketas" yra labai aktualus tiek Lietuvos, tiek visos Europos vežėjams ir daugeliu klausimų tiesiogiai susijęs su transporto sektoriaus darbu. Lietuva siekia, kad EK pasiūlytas dokumentas, kurio nuostatų svarstymas persikėlė į Europos Parlamentą bei ES Tarybą, būtų pakoreguotas mūsų šalies vežėjams naudingiausia linkme.
Susitikimo metu aptartos vežėjų problemos dėl balanso tarp tarptautinio transporto ir kabotažo, savaitinio poilsio ir grįžimo namo, dokumentų kiekio, kurį greičiausiai reikės turėti vairuotojui, ir patikrų kelyje, diskutuota dėl vežėjų iš trečiųjų šalių kontrolės klausimo. Komisarė patikino, kad vairuotojų komandiruočių taisyklės negalės būti taikomos gabenant krovinius tranzitu.
Abi pusės sutarė, kad Lietuvai labai svarbaus tarptautinės reikšmės projekto "Rail Baltica" įgyvendinimo sėkmei daugiausia įtakos turės projekto partnerių sutarimas ir požiūrių bendrystė.
Kitų metų pradžioje planuojamas ES transporto komisarės V. Bulc vizitas į Lietuvą.

Afrikinis kiaulių maras dar nesitraukia

Afrikinis kiaulių maras (AKM), apėmęs pusę Lietuvos teritorijos, pasak Žemės ūkio ministerijos, nė nesiruošia trauktis. Nuo šių metų pradžios Lietuvos laukinėje faunoje AKM patvirtintas 1 096 vietose 1 934 šernams (221 sumedžiotam ir 1 713 nugaišusių). Tai rodo, kad medžiotojai turi būti aktyvesni, o kiaulių laikytojai išlikti budrūs ir laikytis biologinės saugos tvartuose reikalavimų. 
AKM nesirenka metų laiko - šia liga bet kada gali užsikrėsti bet kuri kiaulė. Šiuo metu iš 60 šalies savivaldybių AKM laukinėje arba naminėje faunoje nustatytas 28 savivaldybėse. Naujausia teritorija - Keturvalakių seniūnija (Vilkaviškio rajono sav.), kurioje sumedžiotas AKM užsikrėtęs šernas. 
Afrikinio kiaulių maro situacija nėra gera ir kaimyninėse valstybėse. Lenkijoje šiais metais nustatyta 451, Latvijoje - 806, Estijoje - 571 AKM užkrato vieta. Liga diagnozuota jau ir Kaliningrado srityje.
Nors šernų populiacija jau akivaizdžiai sumažėjusi, tačiau Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai konstatuoja, kad prie to didžiąja dalimi prisidėjo pats AKM, o ne medžiotojai. Tai liudija ir statistiniai duomenys: paskutinę lapkričio savaitę 98 vietose (daugiausia - Anykščių, Širvintų, Ukmergės rajonų savivaldybėse) rastos 158 šernų gaišenos ir sumedžiota 16 šernų. Atlikti laboratoriniai tyrimai AKM diagnozę patvirtino visiems šernams. Specialistai atkreipia dėmesį į tai, kad būtent dabar, prasidėjus žiemai, pats tinkamiausias laikas medžioklei ir ragina medžiotojus būti aktyviems. 
Kadangi ši liga nesitraukia, todėl taikomos priemonės turi būti ilgalaikės. Siekiant įveikti AKM, nuolat informuojama visuomenė ir žemdirbiai, atliekamas šviečiamasis darbas telkiant įvairių institucijų atstovus. Vyriausybės lygiu įkurta darbo grupė nuolat rengia susitikimus, kuriuose pasiūlymus teikia Žemės ūkio, Aplinkos ministerijų, savivaldybių, medžiotojų asociacijų atstovai. 
Visi sutinka, kad ypač didelė problema - mažuose ūkiuose laikomos kiaulės. VMVT duomenimis, šiuo metu Lietuvoje daugiau kaip 16 tūkst. nekomercinių ūkių laikoma nuo 1 iki 10 kiaulių. Nepaisant visų pastangų, daugelis jų sunkiai įgyvendina biologines saugos priemones. Kai kurie ūkininkai tampa sąmoningesni tik sužinoję apie nustatytą AKM kaimyno tvarte, kai kyla grėsmė pačiam prarasti savo kiaules. Tokiuose ūkiuose šiemet nustatyti 28 AKM židiniai (Druskininkų, Varėnos, Lazdijų, Kėdainių, Biržų, Panevėžio, Pasvalio, Anykščių, Ukmergės ir Šalčininkų rajonuose), dar du židiniai patvirtinti komerciniuose ūkiuose (Jonavos ir Šalčininkų r.)

Lietuvos istorinių įvykių kalendorius

Lietuva gruodžio 6-ąją:
1520 m. gimė Lietuvos didžioji kunigaikštienė ir Lenkijos karalienė Barbora Radvilaitė. Mirė 1551 m.
1791 m. Varšuvoje Lenkijos ir Lietuvos valdovo Stanislovo Augusto privilegija Telšiams buvo patvirtintos Magdeburgo teisės. Privilegijos originalas iki šiol saugomas Žemaičių "Alkos" muziejuje Telšiuose.
1940 m. Vilniaus rotušėje įkurtas Vilniaus valstybinis miesto muziejus, 1941-aisiais pertvarkytas į Vilniaus valstybinį dailės muziejų.
1991 m. atidaryta Lietuvos ambasada Paryžiuje.
1999 m. Seime prasidėjo pirmoji Europos Sąjungos ir Lietuvos jungtinio parlamento komiteto sesija.
2002 m. pirmą kartą Lietuvos sostinėje buvo įžiebtas pasaulio Kalėdų eglučių parkas, kurį pagal savo šalių tradicijas papuošė ir pristatė užsienio šalių atstovybės.
2007 m. naktį į gruodžio 6-ąją per apiplėšimą savo namuose nužudytas dienraščio "Lietuvos rytas" fotografas Viktoras Kapočius. 
2009 m. Šiauliuose pašventinta nauja katalikų šventovė - Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčia.
2012 m. eidamas 93-iuosius metus mirė kaunietis aktorius Stasys Radzevičius.
2015 m. eidamas 56-uosius metus mirė buvęs Lietuvos televizijos diktorius (1983-1991) Algirdas Meškauskas.

Seimas apsisprendė, kaip bus apmokestintas nekilnojamasis turtas

Seimas priėmė Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisas, nustatydamas fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto (gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių) progresinį apmokestinimą nekilnojamojo turto mokesčiu. Už tokį sprendimą balsavo 58, prieš buvo 6, susilaikė 29 Seimo nariai.
Įstatyme įtvirtinta, kad bendros nekilnojamojo turto vertės iki 220 tūkst. eurų ir toliau bus neapmokestintos. Esamas 0,5 proc. tarifas bus taikomas bendros nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 220 tūkst. eurų dydį, tačiau neviršijančiai 300 tūkst. eurų. Vieno proc. mokesčio tarifas bus taikomas bendros nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 300 tūkst. eurų dydį, tačiau neviršijančiai 500 tūkst. eurų. 2 proc. mokesčio tarifas bus taikomas bendros nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 500 tūkst. eurų dydį.
Asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų nekomercinės paskirties nekilnojamajam turtui (gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių) bus taikomi 30 proc. didesni apmokestinimo intervalai. Ir toliau bus neapmokestintos bendros nekilnojamojo turto vertės iki 286 tūkst. eurų. Esamas 0,5 proc. tarifas bus taikomas bendros nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 286 tūkst. eurų dydį, tačiau neviršijančiai 390 tūkst. eurų; vieno proc. mokesčio tarifas bus taikomas bendros nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 390 tūkst. eurų dydį, tačiau neviršijančiai 650 tūkst. eurų; 2 proc. mokesčio tarifas - taikyti bendros nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 650 tūkst. eurų dydį.
Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme nustatyta neapmokestinamoji vertė bus taikoma kiekvienam asmeniui atskirai, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nutarimo „Dėl apmokestinimo nekilnojamojo turto mokesčiu" nuostatas.
Priimtomis pataisomis atsisakyta galiojančios sektorinio pobūdžio lengvatos, t. y. panaikinta nekilnojamojo turto mokesčio lengvata, taikoma nekilnojamajam turtui (arba jo daliai), fizinio asmens naudojamam kulto apeigų reikmenų gamybai, taip pat fizinio ar juridinio asmens naudojamam laidojimo paslaugoms teikti, tokiu būdu paliekant apsisprendimo dėl lengvatinio apmokestinimo tokio ir kito nekilnojamojo turto atžvilgiu teisę savivaldybėms.
Įstatymo pataisos įsigalios 2018 m. sausio 1 d. Šio įstatymo nuostatos bus taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2018 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių nekilnojamojo turto mokestį.
Savivaldybių tarybos, nustatydamos 2018 metų mokestinio laikotarpio mokesčio tarifus fiziniams asmenims priklausančiam nekilnojamajam turtui (arba jo daliai), naudojamam kulto apeigų reikmenų gamybai ar laidojimo paslaugoms ir juridiniams asmenims priklausančiam nekilnojamajam turtui (arba jo daliai), naudojamam laidojimo paslaugoms, turi teisę priimti sprendimus iki 2017 m. gruodžio 31 d.

Seimas apsisprendė dėl PVM lengvatos šildymui, vaistams ir apgyvendinimo paslaugoms

Seimas priėmė Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo pataisas, sumažindamas PVM tarifą kai kuriems vaistams bei pratęsdamas lengvatinio 9 proc. PVM tarifo taikymą šilumos energijai ir karštam vandeniui, apgyvendinimo paslaugoms.
Nuo 2018 m. sausio 1 d. 5 proc. lengvatinis PVM tarifas bus taikomas visiems receptiniams nekompensuojamiesiems vaistams (šiuo metu lengvatinis tarifas taikomas tik tiems vaistams, kurių išorinės pakuotės vertė didesnė negu 300 eurų).
9 proc. lengvatinis PVM tarifas bus taikomas šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti, nenustatant šios PVM lengvatos galiojimo pabaigos termino.
Terminuotai - iki 2022 m. gruodžio 31 d. pratęstas 9 proc. PVM tarifo taikymas turizmo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka teikiamoms apgyvendinimo paslaugoms.
Pataisoms pritarė 85, prieš balsavo 3, susilaikė 7 Seimo nariai.

Ekspertai: valstybės valdomoms įmonėms reikalingi stiprūs investuotojai

Jau šį mėnesį Vyriausybė turėtų priimti sprendimą dėl dalies valstybės valdomų įmonių likimo. Tarp jų minimas ir Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras), todėl asociacija INFOBALT ragina atskirti komercinę ir nekomercinę šios įmonės veiklas. Kiti ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į ryžtingesnių sprendimų poreikį, siekiant efektyvios ir skaidrios valstybės valdomų įmonių veiklos.
Gruodį Ministrų Kabinetas svarstys Ūkio ministerijos darbo grupės parengtus pasiūlymus dėl 40 valstybės valdomų bendrovių tolesnių veiklos krypčių. Jeigu jiems būtų pritarta, ateityje 13 įmonių liktų valdomos valstybės, 25 būtų privatizuotos, o 2 likviduotos.
Informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriaus asociacija INFOBALT pabrėžia, kad Vyriausybei sprendžiant tiek šiame, tiek ir kituose sektoriuose veikiančių valstybės valdomų įmonių klausimus, svarbu įvertinti ne tik atskirų įmonių veiklą bei pasiektus rezultatus, bet ir visą sistemą - valdymo praktiką, verslo strategiją, potencialius pasiekimus bei problemas.
„Prieš kurį laiką Ūkio ministerijos Vyriausybei pateiktoje valstybės valdomų įmonių veiklos ataskaitoje pažymima, kad ne visos komercinę veiklą vykdančios įmonės pernai pasiekė Vyriausybės nubrėžtus reikalavimus. Be to, pastaraisiais metais vis nuskambantys atvejai rodo, kad efektyviai įmonių veiklai koją pakiša tiek valdymo, tiek ir skaidrumo klausimai. Asociacija jau kurį laiką kelia klausimus ir dėl valstybės valdomų įmonių konkuravimo su privačiu verslu, tačiau dalis jų kol kas išlieka neatsakyti. Pagal Europos teisės aktų nuostatas, jos neturėtų veikti konkurencingose rinkose ir varžytis su privačiu verslu", - sako INFOBALT vykdomasis direktorius Paulius Vertelka.
Tarp Ūkio ministerijos darbo grupės pasiūlymų - du Telecentro ateities variantai. Pirmasis - atskirti bendrovės komercines veiklas ir jas parduoti, antrasis mažiau perspektyvus - palikti valstybės dalyvavimą Telecentro valdyme paliekant valstybei du trečdalius bendrovės akcijų, o likusią akcijų dalį parduoti.
Pirmąją idėją palaiko ir asociacijos INFOBALT vadovas P. Vertelka, nors Telecentro vadovybė laikosi pozicijos, kad pokyčiai bendrovės veikloje neįmanomi, nes ji yra įrašyta į valstybės strateginių įmonių sąrašą. Vis dėlto būtent komercinių ir nekomercinių veiklų atskyrimas padėtų išgryninti, kurios Telecentro veiklos sritys yra esminės valstybės saugumui (pavyzdžiui, Lietuvos radijo ir televizijos transliacijos), o kurios - tiesiog komercinių paslaugų teikimas (pavyzdžiui, „Mezon" internetas).
Savo ruožtu Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas atkreipia dėmesį į netvarkingą valstybės valdomų įmonių sąrašą - jame tiek didelės ir svarbios kompanijos (pavyzdžiui, veikiančios energetikos sektoriuje), tiek ir visai smulkios įmonės, kurių veikla turi mažai reikšmės (pavyzdžiui, žirgynai ar poilsio namai). Be to, didelė dalis valstybės valdomų įmonių savo įstatuose yra apibrėžusios, kad gali užsiimti praktiškai bet kokia veikla - vadinasi, joms niekas netrukdo pradėti teikti komercinių paslaugų, t. y. užsiimti verslu.
„Siekiant efektyvių pertvarkų, valstybei pirmiausia reikėtų atsisakyti didžiosios dalies turimų įmonių ir pasilikti tik pačias svarbiausias, kurių dėl aiškiai pagrįstų priežasčių valstybė nenori privatizuoti. Be to, reikėtų atsisakyti valstybės įmonės teisinės formos, visas jas reorganizuojant į akcines bendroves. Šios turėtų būti listinguojamos Vilniaus vertybinių popierių biržoje, taip įnešant skaidrumo ir suteikiant galimybę gyventojams įsigyti gabalėlį lietuviškos įmonės", - sako Ž. Šilėnas.
LLRI prezidentas taip pat pabrėžia, kad valstybei nereikia kontroliuoti 100 proc. valdomų įmonių akcijų - siekiant išlaikyti kontrolę, pakanka pasilikti 51 procentą. Esant politinei valiai, jau dabar būtų galima parduoti bent po 20-30 proc. energetikos įmonių akcijų. Tai pirmiausia padėtų depolitizuoti valstybės valdomas įmones, įnešti daugiau skaidrumo ir pritaikyti vakarietiškas valdymo praktikas. Be to, už akcijas gautas lėšas būtų galima paskirti ilgalaikėms reformoms (pavyzdžiui, pensijų) finansuoti.

Lietuvos kariuomenės vadas vyks oficialaus vizito į Ukrainą

 Lietuvos kariuomenės vado gen. ltn. Jono Vytauto Žuko vadovaujama delegacija su oficialiu dviejų dienų vizitu lankysis Ukrainoje.
Pirmąją vizito dieną, gruodžio 7-ąją, gen. ltn. J. V. Žukas lankysis Javoviro poligone esančiame Tarptautiniame taikos palaikymo ir saugumo centre, kur susipažins su JAV vadovaujamos daugianacionalinės karių rengimo (angl. Joint Multinational Training Group - Ukraine) programos įgyvendinimu ir susitiks su karinėje mokymo operacijoje dalyvaujančiais instruktoriais iš Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono. Delegacija taip pat vyks į Berdyčive esančią 142-ąją Ukrainos specialiųjų pajėgų bazę, kur susitiks su šių pajėgų vadu generolu majoru Igoriu Luniovu ir čia karinėje mokymo operacijoje dalyvaujančiais Lietuvos kariuomenės specialiųjų operacijų pajėgų instruktoriais.
Penktadienį, gruodžio 8 d., Lietuvos kariuomenės vadas Kijeve susitiks su Ukrainos kariuomenės vadu generolu Viktoru Muženka ir Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos pirmininku Aleksandru Turčinovu. Susitikimuose ketinama aptarti dvišalį ir daugiašalį Lietuvos-Ukrainos karinį bendradarbiavimą, saugumo situaciją ir aktualius Ukrainos kariuomenės reformavimo klausimus.
Šiuo metu karinėje mokymo operacijoje Ukrainoje dalyvauja apie 30 Lietuvos karių.
Pasak Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos kariuomenė remia Ukrainos vykdomas gynybos sektoriaus reformas, ypač karinio rengimo srityje. Nuo 2014 m. Lietuvos instruktoriai savarankiškai ir kartu su JAV, Kanados, JK ir Lenkijos kariais dalyvauja Ukrainos kariuomenės batalionų rengimo programoje ir specialiųjų operacijų pajėgų mokyme, aktyviai prisideda prie puskarininkių rengimo sistemos pertvarkos. 
Šių metų liepą Lietuva įsteigė karinę mokymo operaciją Ukrainoje. Jos mandatas numato galimybę 2017-2019 m. siųsti į Ukrainą iki 60 Lietuvos karių Ukrainos ginkluotųjų pajėgų apmokymo tikslais. Be to, Ukrainos kariai nuolat kviečiami mokytis Lietuvos karinio rengimo įstaigose, Lietuva finansuoja Ukrainos karininkų mokslus Baltijos gynybos koledže, Ukrainos kariams rengiami įvairūs mokymo kursai Lietuvos kariuomenės padaliniuose.
2014 m. Lietuva, Lenkija ir Ukraina yra kartu įsteigusios bendrą karinį vienetą - brigadą LITPOLUKRBRIG, kurio štabas nuo 2015 m. veikia Liubline, Lenkijoje. 
2016 m. Lietuva Ukrainai yra perdavusi nebenaudojamos ginkluotės elementų ir amunicijos. Artimiausiu metu Lietuvos kariuomenė, pagal šių metų lapkričio 29 d. Vyriausybės nutarimą, planuoja Ukrainos gynybos ministerijai neatlygintinai perduoti dar vieną paramos siuntą, kurioje - kariuomenėje nebenaudojama, ne NATO kalibro ginkluotė ir šaudmenys.

Rytą Lietuvos keliuose susidarė plikledis

Trečiadienio rytą didžiojoje šalies dalyje ant kelių dangų susiformavo plikledis, praneša Lietuvos automobilių kelių direkcija. Čia slidūs valstybinės reikšmės kelių ruožai yra barstomi. Kelininkai vairuotojų prašo atkreipti dėmesį į kelio dangos būklę, neskubėti ir laikytis saugaus atstumo. 
Šiaurės rytiniuose rajonuose dėl naktį buvusio snygio keliai vietomis su šlapio sniego provėžomis, slidūs. Jie yra barstomi ir valomi. Pietų Lietuvoje keliai drėgni.
Vilniaus ir Trakų rajonuose silpnai lyja, Švenčionių rajone šlapdriba, kitur kritulių nėra. Oro temperatūra rytą svyravo nuo 1 iki 5 laipsnių šilumos.
Vandens gylis krašto kelio Šilutė-Rusnė apsemtame ruože, kurio ilgis 397 metrai (nuo 6,317 iki 6,714 km), išlieka 12 cm. Eismas leidžiamas.
Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, dieną vakariniuose ir pietiniuose rajonuose numatoma šlapdriba, lietus. Aukščiausia oro temperatūra - nuo 0 iki 5 laipsnių šilumos.

JAV bombonešiai dalyvauja pratybose Pietų Korėjoje

Jungtinės Valstijos iš savo karinių oro pajėgų bazės Guame į Pietų Korėją nusiuntė "B-1B" tipo ilgojo nuotolio bombonešius. Čia jie dalyvaus šią savaitę vykstančiose iki šiol didžiausiose JAV ir Pietų Korėjos ginkluotųjų pajėgų aviacijos pratybose, trečiadienį paskelbė Pietų Korėjos generalinio štabo vadas. Tikslaus bombonešių skaičiaus karinė vadovybė neįvardijo. 
Pastarąjį kartą JAV lapkričio pradžioje prieš prezidento Donaldo Trampo (DonaldTrump) vizitą Seule nusiuntė į Pietų Korėją du "B-1B" bombonešius.
Pirmadienį JAV ir Pietų Korėjos pajėgos pradėjo kasmetinius manevrus "Vigilant Ace", kuriuose, kariniais duomenimis, dalyvauja daugiau kaip 230 kovinių lėktuvų, įskaitant amerikiečių "nematomus" naikintuvus "F-35", bei apie 12 000 kareivių.
Pchenjanas reguliariai kaltina JAV karinėmis pratybomis su Pietų Korėja rengiantis puolimui, abi šalys tai neigia.

Argentina oficialiai patvirtino dingusio povandeninio laivo įgulos žūtį

Argentinos gynybos ministras pirmą kartą oficialiai patvirtino be žinios dingusio povandeninio laivo įgulos žūtį. Iki šiol karinis laivynas šios sąvokos vengė ir teigė, kad gyvųjų paieška prieš tris savaites dingusiame laive "ARA San Juan" nutraukta.
Gynybos ministras Oskaras Akvadas (Oscar Aguad) patvirtino 44 įgulos narių žūtį, kai atsakydamas į klausimą, ar visi laive buvę žmonės yra negyvi, pareiškė: "Būtent, taip yra".
Karinio laivyno duomenimis, "žmogaus gyvybė nesuderinama" su ekstremaliomis aplinkos sąlygomis nelaimės regione ir su laiku, kuris praėjo nuo nelaimės, stočiai "Todo Noticias" sakė ministras.
Povandeninis laivas be žinios dingo lapkričio 15-ąją. Spėjama, kad laive nugriaudėjo sprogimas, galimai - dėl trumpo jungimo. Ministras pridūrė, kad yra įtarimų dėl korupcijos, 2007-2014 metais atliekant modernizavimo darbus.
Būta pranešimų, kad naudotos prastos kokybės medžiagos. Įgulos narių artimieji kaltina laivyną dideliu aplaidumu.

"Statoil" su partneriais į naftos telkinio Arkties vandenyne plėtrą investuos 5 mlrd. eurų

Norvegijos naftos įmonė "Statoil", kartu su savo partneriais investuos 49 mlrd. kronų (5 mlrd. eurų) į Arkties vandenyne esančio, Johano Kastbergo (Johan Castberg) vardu pavadinto naftos telkinio plėtrą.
Telkinys yra maždaug už 240 kilometrų nuo šiaurinio Norvegijos miesto Hamerfesto. "Statoil" valdžiai pateiktame plane teigė, kad naftos gavyba telkinyje bus pradėta 2022 metais.
Skaičiuojama, kad J. Kastbergo telkinyje yra nuo 450 iki 650 mln. barelių naftos.
Virš šio projekto ilgą laiką kabėjo klaustukas, nes buvo manoma, kad jam prireiks apie 100 mlrd. kronų investicijų. Tai reiškia, kad tam, jog telkinyje išgauta žaliava neštų pelną investavus minėtą sumą, naftos barelis turėtų kainuoti apie 80 dolerių.
Tačiau perbraižius planus bei bendrai nukritus kaštams naftos paslaugų sektoriuje, investicijos apimtis buvo sumažinta iki 49 mlrd. kronų, tai reiškia, kad projektas nebus nuostolingas, jei nafta kainuos vos 35 dolerius už barelį.
Ši investicija turėtų suteikti nemenką postūmį Norvegijos naftos sektoriui - šalyje išgaunamo "juodojo aukso" apimtys nuo 2000-2001 metais pasiekto piko sumažėjo daugmaž dvigubai. Projektas iš viso turėtų sukurti apie 1,7 tūkst. darbo vietų, 500 kurių - šiaurinėje Norvegijos dalyje.
"Statoil" iš viso priklauso 50 proc. J. Kastbergo telkinio projekto. Likę projekto partneriai yra italų "Eni" (30 proc.) ir Norvegijos "Petoro" (20 proc.).

T. Mei ir ES lyderių susitikime persilaužimo dėl "Brexit" nepavyko pasiekti

Didžiosios Britanijos premjerės Teresos Mei (Theresa May) susitikime su aukščiausiais Europos Sąjungos (ES) atstovais pirmadienį Briuselyje persilaužimo "Brexit" klausimais pasiekti nepavyko. Europos Komisijos pirmininkas Žanas Klodas Junkeris (Jean Claude Juncker) ir premjerė paskelbė apie tolesnes konsultacijas, kad galėtų būti baigtas pirmasis išstojimo derybų etapas. Abu jie buvo "įsitikinę", kad iki savaitės pabaigos rezultatas bus. Susitarimas, atrodo, žlugo pirmiausiai dėl Šiaurės Airijos klausimo.
"Tai ne žlugimas, tai pačio paskutinio pokalbių rato pradžia", - sakė Ž. K. Junkeris. Nepaisant pastangų ir "didžiulės pažangos" praėjusiomis dienomis, visiškai susitarti dėl sėkmingo pirmojo derybų etapo pabaigos "nebuvo įmanoma", bendroje su T. Mei spaudos konferencijoje pareiškė liuksemburgietis. 
T. Mei ir Ž. K. Junkeris sutartinai kalbėjo apie du ar tris neišspręstus klausimus. Čia dar būtinos "tolesnės konsultacijos, tolesnės derybos ir tolesnės diskusijos", kalbėjo Komisijos vadovas. Tačiau jis esąs "labai įsitikinęs", kad šią savaitę susitarimas gali būti pasiektas ir kad iki ES viršūnių susitikimo gruodžio 15-ąją bus "užtektinai pažangos".
Kad vis dar yra nuomonių skirtumų, pripažino ir T. Mei. Tačiau ir ji "yra tikra", jei kalbama apie rezultatą iki savaitės pabaigos.
T. Mei dar susitiko su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Donaldu Tusku (Donald Tusk). Šis premjerei davė paskutinį terminą iki pirmadienio "Brexit" derybose duoti dar trūkstamus pažadus. Po pokalbių D. Tuskas sakė, kad "laiko labai mažai", tačiau susitarimas gruodį "dar įmanomas".
Likusių 27 ES šalių lyderiai per viršūnių susitikimą kitą savaitę nori nuspręsti, ar pasiekta "pakankamai pažangos" trimis svarbiausiais išstojimo klausimais. Tai yra būsimos ES piliečių teisės Didžiojoje Britanijoje, finansiniai reikalavimai Londonui ir Šiaurės Airijos klausimas.
Tik tada "Brexit" derybos galės pereiti į antrąjį etapą, kuriame bus kalbama apie būsimus santykius ir galimą prekybos susitarimą. Londonas spaudžia pradėti šį etapą.
T. Mei ir Ž. K. Junkeris detaliau neišspręstų klausimų nekomentavo. Tačiau Airijos premjeras Lao Varadkaras (Leo Varadkar) vakare neslėpė "nuostabos ir nusivylimo". Didžiosios Britanijos vyriausybė, anot jo, "regis, nesugeba nuspręsti to, dėl ko prieš tai buvo susitarta".
Anot pranešimų, Didžioji Britanija buvo pasirengusi sutikti su Airijos reikalavimais, kad muitų bei prekybos taisyklės Šiaurės Airijoje liktų tokios, kokios galioja ES. Vis dėlto po aršių Demokratinės unionistų partijos, kuri remia T. Mei mažumos vyriausybę Londone, protestų konsultacijas teko stabdyti.
Šiaurės Airijos klausimas ir toliau lieka vienas labiausiai ginčytinų derybose. Po "Brexit" britų Šiaurės Airijos provincija nuo salos pietinės dalies gali būti atskirta ES išorės sienos. Airija nori tam užkirti kelią.

Ispanija: konfiskuotos beveik 6 tonos kokaino

Ispanijos pareigūnai Alchesiraso uoste sulaikė didžiausią šiame šimtmetyje kokaino siuntą. Tai antradienį savo tviteryje pranešė šalies vidaus reikalų ministras Chuanas Ignasijus Soidas (Juan Ignacio Zoido).
"Alchesiraso uoste konfiskuotos beveik 6 tonos kokaino", - parašė ministras. Savo pranešimą jis iliustravo nuotrauka ir vaizdo įrašu, kuriuose matyti kilograminiai kvaišalų paketai.
Ispanijos interneto portalo "20 minutos" duomenimis, narkotikai buvo konteineryje, kuris, pagal muitinės deklaraciją, buvo gabenamas iš Kolumbijos Medeljino miesto į Barseloną ir kuriame turėjo būti bananai. Per policijos operaciją sulaikyti trys žmonės, tarp jų - bendrovės, kuri buvo užsisakiusi bananų partiją, vadovas.
Leidinys pažymi, jog tai didžiausia narkotikų siunta, sulaikyta Ispanijoje per pastaruosius 18 metų, ir antra pagal bendrą svorį per visą šalies istoriją.

Būsimasis Čekijos premjeras nemato prasmės įvesti šalyje eurą

Spalio mėnesį įvykusius Čekijos parlamento rinkimus laimėjusio politinio judėjimo ANO (Nepatenkintų piliečių akcija) lyderis ir būsimasis premjeras Andrejus Babišas nemato prasmės įvesti šalyje eurą. Jis tai pareiškė antradienį Prahoje per susitikimą su verslininkais ir pramonininkais.
"Euro įvedimas nėra mūsų problema, - pabrėžė jis. - Mūsų didžiausia problema yra tai, kad (Čekijos bendrovėms) trūksta darbuotojų. Mūsų kompanijos dėl to praranda galimybę plėsti gamybą".
Pasak A. Babišo, Čekijos prisijungimas prie euro zonos "pridarytų daugiau nuostolių nei duotų naudos". Jis atkreipė dėmesį į tai, kad euro įvedimo procesas pareikalautų didelių ir nepateisinamų nacionalinei ekonomikai išlaidų. Jo manymu, didelis minusas būtų Čekijos centrinio banko nepriklausomybės praradimas.

Iždo sekretorius: Jungtinė Karalystė "labai tiki" Brexit" susitarimu

Jungtinė Karalystė (JK) vis dar "labai tiki" susitarimu su Europos Sąjunga dėl "Brexit", antradienį pareiškė šalies iždo sekretorius Filipas Hamondas (Philip Hammond), praėjus dienai po to, kai britų premjerės Teresos Mei (Theresa May) susitikime su aukščiausiais ES atstovais Briuselyje persilaužimo "Brexit" klausimais pasiekti nepavyko.
T. Mei grįš į Briuselį dar šią savaitę naujų derybų, sakė F. Hamondas. 
Kaip jau skelbta, Jungtinė Karalystė buvo pasirengusi sutikti su Airijos reikalavimais, kad muitų bei prekybos taisyklės Šiaurės Airijoje liktų tokios, kokios galioja ES. Vis dėlto po aršių Demokratinės unionistų partijos, kuri remia T. Mei mažumos vyriausybę Londone, protestų konsultacijas teko stabdyti. Šiaurės Airijos klausimas ir toliau lieka vienas labiausiai ginčytinų derybose. Po "Brexit" britų Šiaurės Airijos provincija nuo salos pietinės dalies gali būti atskirta ES išorės sienos. Airija nori tam užkirti kelią.
"Tai labai sudėtingas derybų etapas, jame dalyvauja nemažai šalių, ir mes labai tikime, kad įstengsime susitarti", - sakė F. Hamondas atvykęs į susitikimą su savo ES kolegomis Briuselyje. "Mes pasiekėme nemažai pažangos pastarosiomis savaitėmis, žengėme didžiulius žingsnius į priekį. Esame jau labai arti, bet savo tikslo kol kas nepasiekėme, - žurnalistams sakė F. Hamondas. - Kaip jau sakė vakar šalies premjerė, šiandien mūsų laukia tolesnės konsultacijos, tolesnė diskusija, o vėliau šią savaitę ji tikisi grįžti į Briuselį. 
Europos Komisijos atstovas Margaritis Šinas (Margaritis Schinas) žurnalistams sakė, kad jie "pasirengę" naujoms deryboms su T. Mei "bet kuriuo metu, kai Londonas bus pasiruošęs".
"Esame pasiekę bendrą sutarimą daugeliu svarbių klausimų, bet vis dar yra atvirų temų, kuriomis reikia toliau konsultuotis ir derėtis", - sakė M. Šinas.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi gruodžio 6-osios įvykiai pasaulio istorijoje:
1060 m. Bela I karūnuotas Vengrijos karaliumi.
1421 m. gimė Anglijos karalius ir paskutinis Lankasterių dinastijos atstovas Henrikas VI. Karaliumi jis tapo būdamas vos aštuonių mėnesių.
1492 m. Kristupas Kolumbas (Christopher Columbus) atrado Hispaniolos salą, kuri dabar priklauso Haičiui ir Dominikos Respublikai.
1732 m. gimė britų administratorius ir pirmasis Bengalijos generalgubernatorius Vorenas Heistingsas (Warren Hastings).
1774 m. Austrijoje įsigaliojus Johano fon Felbigerio (Johann von Felbiger) Švietimo statusui, čia pradėjo veikti pirmoji pasaulyje valstybinė švietimo sistema.
1792 m. žirondistai per Prancūzijos revoliuciją nusprendė teisti karalių Liudviką XVI.
1865 m. JAV ratifikuota tryliktoji Konstitucijos pataisa, kuria panaikinta vergvaldystė visose valstijose.
1877 m. išradėjas Tomas Edisonas (Thomas Edison) Vest Oranžo vietovėje (JAV, Naujojo Džersio valstija) pristatė pirmąjį garso atkūrimo aparatą, kuris deklamavo eilėraštį "Turi Merė avinuką".
1889 m. mirė Amerikos valstybės veikėjas ir konfederatų prezidentas per JAV pilietinį karą Džefersonas Deivisas (Jefferson Davis).
1892 m. mirė vokiečių elektrotechnikas ir vieno didžiausių pasaulyje koncernų įkūrėjas Ernstas Verneris fon Zymensas (Ernst Werner von Siemens).
1906 m. Didžioji Britanija suteikė savivaldą Pietų Afrikoje esančioms Transvalio ir Oranžijos kolonijoms.
1907 m. JAV įvyko viena iš skaudžiausių nelaimių kasybos istorijoje - Mononago vietovėje Vakarų Virdžinijoje žuvo 361 šachtininkas.
1914 m. Vokietijos armija Lenkijoje užėmė Lodzės miestą.
1916 m. Vokietijos armija įžengė į Rumunijos sostinę Bukareštą.
1917 m. Suomijos parlamentas paskelbė apie šalies nepriklausomybę. Autonomijos statusą turinti Didžioji Suomijos hercogystė Rusijai priklausė nuo 1809 metų.
1917 m. Kanados Halifakso uoste garlaivis "Mont Blanc", vežęs benzolą, pikrino rūgštį bei 5 tūkst. tonų dinamito, susidūrė su kitu garlaiviu. Per sprogimą žuvo daugiau kaip 1,5 tūkst. žmonių, apie 800 buvo sužeisti, taip pat sugriauta didelė uosto dalis. 
1921 m. įkurta nepriklausoma Airijos valstybė.
1971 m. Indija pripažino Bangladešo Demokratinę Respubliką, buvusį Rytų Pakistaną. Atsakydamas į tai, Pakistanas nutraukė diplomatinius santykius su Indija.
1978 m. Ispanijos rinkėjai per referendumą pritarė naujai Konstitucijai, pagal kurią Ispanijoje buvo įvesta konstitucinė monarchija bei parlamentinė valdymo forma.
1982 m. 17 žmonių žuvo per sprogimą Šiaurės Airijos Belikelio miestelio vietos valdžios pastate. 
1988 m. mirė viena didžiausių Amerikos roko ir kantri muzikos žvaigždžių Rojus Orbisonas (Roy Orbison).
1989 m. Monrealio universitete įvyko daugiausiai aukų pareikalavusios masinės žudynės Kanados istorijoje - čia ginkluotas asmuo nušovė 14 studenčių ir nusišovė pats.
1989 m. prie Kolumbijos saugumo ir žvalgybos agentūros būstinės sprogus galingai sunkvežimyje paslėptai bombai žuvo 67 žmonės.
1992 m. induistų ekstremistams Indijoje išniekinus istorinę Ajodjos (Ayodhya) mečetę kilo religiniai neramumai, per kuriuos žuvo daugiau kaip 400 žmonių.
1995 m. dingo Rusijos aviakompanijos "Aeroflot" lėktuvas "Tu-154", kuriuo skrido 97 žmonės. Lėktuvo nuolaužos buvo rastos gruodžio 18 dieną.
1997 m. netoli Irkutsko ant daugiabučio namo nukrito Rusijos "An-124" krovininis lėktuvas, gabenęs du naikintuvus. Po aviakatastrofos buvo rasti 49 žmonių palaikai, 19 kūnų dalių, o dar 17 žmonių laikomi dingusiais be žinios.
1998 m. Hugas Čavesas (Hugo Chavez) išrinktas Venesuelos prezidentu. 
2002 m. Aliaskos teismas priteisė naftos bendrovei "Exxon Mobil Corp." sumokėti 4 mlrd. JAV dolerių baudą už tanklaivio "Exxon Valdez" katastrofą, per kurią naftos produktais buvo užteršta Aliaskos pakrantė.
2011 m. po rekordiškai ilgų derybų Belgijoje prisaikdinta nauja vyriausybė. Šalis net 541 dieną neturėjo vyriausybės.
2015 m. Venesueloje vyko parlamento rinkimai, kuriuose pirmą kartą per 17 metų Venesuelos jungtinė socialistų partija (PSUV) neteko daugumos parlamente. 

Advokatas: K. Pučdemonas liks Belgijoje, nors jo arešto orderis atšauktas

Buvęs Katalonijos vadovas Karlesas Pučdemonas (Carles Puigdemont) neišvyks iš Belgijos, nors jo arešto orderis atšauktas. Tai antradienį laikraščiui "L`Echo" pareiškė politiko advokatas Polis Bekaras (Paul Bekaert).
"Mano klientas nepaliks Belgijos, kadangi Ispanijos teismas atšaukė tik vieną iš trijų orderių jį suimti. Jis bus tučtuojau sulaikytas, jeigu grįš", - sakė advokatas.
Anksčiau antradienį Ispanijos Aukščiausiasis teismas atšaukė nušalinto Katalonijos vadovo K. Pučdemono ir keturių buvusių regiono vyriausybės narių Europos arešto orderį.
Orderį suimti K. Pučdemoną ir keturis jo bendražygius Ispanija išdavė lapkričio 3-iąją, po to, kai jie neatvyko į Nacionalinę teismų kolegiją Madride. Dalis jų kolegų jau suimti ir kalinami Ispanijos sostinėje.

PAR ekonomika trečiąjį ketvirtį išaugo 2 proc.

Nusilpusi Pietų Afrikos Respublikos (PAR) ekonomika trečiąjį metų ketvirtį išaugo 2 proc., palaikoma žemės ūkio sektoriaus, kuris atsigauna po didelės sausros, rodo antradienį skelbiami duomenys.
"Pietų Afrikos ekonomika trečiąjį šių metų ketvirtį išaugo 2,0 proc. - mažiau nei antrąjį ketvirtį (2,8 proc.)", - teigiama Pietų Afrikos statistikos agentūros pareiškime.
Anot agentūros, žemės ūkis, kalnakasyba ir gamyba buvo "pagrindiniai plėtros varikliai", ypač padidėjus kukurūzų ir daržovių produkcijos apimtims. Padidėjus aukso ir platinos gavybai, pagrindinė šalies kalnakasybos pra Atgal